Byla e2A-95-516/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Taupkasė, kredito unijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1682-259/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MC Wealth Management“ ieškinį atsakovei Taupkasė, kredito unijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei ieškovės Taupkasė, kredito unijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1477-619/2016 pagal ieškovės Taupkasė, kredito unijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,MC Wealth Management“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą negaliojančiais kaip sudarytų suklydus bei prieštaraujančių viešajai tvarkai aiškinimo ir taikymo, teisės gauti sėkmės mokestį už suteiktas finansų patarėjo paslaugas pagrįstumo ir teisėtumo.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,MC Wealth Management“ (toliau – UAB ,,MC Wealth Management“) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Taupkasė, kredito unijos 103 195,72 Eur skolą, 10 178,21 Eur delspinigius, 8,05 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2013 m. vasario 19 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20130219-0041 bei papildomą susitarimą prie jos (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei investavimo bei papildomas paslaugas, o atsakovė – už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Taip pat nurodė, kad 2014 m. sausio 7 d. pranešimu atsakovė informavo, jog nuo 2014 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, ieškovė 2014 m. balandžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą serija MCWM Nr. 20140415-0366 108 486,43 Eur sumai už suteiktas paslaugas, pasak ieškovės, atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitoje nurodyto užmokesčio už suteiktas paslaugas ir liko skolinga 103 195,72 Eur. Nurodo, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos, pretenzijos dėl jų kokybės nebuvo pareikštos.

7Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 103 195,72 Eur skolą, 10 178,21 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų ir 2 047,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė jai suteikė tik Sutarties 1.1.1. punkte aptartas investicines paslaugas, jokios papildomos paslaugos, numatytos Sutarties 1.1.2. punkte, nebuvo teikiamos, todėl nepagrįstai reikalauja mokesčio už jas abi. Teigė, kad prieš sudarant sutartį ieškovė jai neatskleidė informacijos apie mokėtinus mokesčius, neteikė jų apskaičiavimo pavyzdžių. Nurodo, kad pirmą kartą sėkmės mokestį ieškovė apskaičiavo 2013 gruodžio 31 d. sąskaitoje, tačiau šio mokesčio apskaičiavimo tvarka nebuvo nurodyta, šalys skirtingai suprato formulės sudedamųjų dalių reikšmes, tai, pasak atsakovės, įrodo šalių susirašinėjimas. Atsakovės teigimu minėtą sąskaitą ji apmokėjo, nes tikėjosi ir suprato, kad bus susitarta dėl vienodo sutarties aiškinimo, o sumokėta suma bus laikoma avansu. Ieškovė nepagrįstai skaičiavo sėkmės mokestį, šalys skirtingai suprato sutarties nuostatas, todėl, pasak atsakovės, ji pagrįstai apmokėjo tik 2014 m. balandžio 15 d. sąskaitos dalį už suteiktas konsultavimo paslaugas.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovės UAB ,,MC Wealth Management“ prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, nutarė prie šios civilinės bylos prijungti civilinę bylą Nr. e2A-803-XX/2016 su ieškovės Taupkasė, kredito unijos apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1477-619/2016 pagal ieškovės Taupkasė, kredito unijos ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

10Prijungtoje civilinėje byloje ieškovė Taupkasė, kredito unija, pareiškusi ieškinį Vilniaus apygardos teismui, prašė pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 19 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. MCWM-02-20130219-0041 papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkte nustatytas sąlygas nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB ,,MC Wealth Management“ 115 017,29 Eur, 7 581,69 Eur palūkanų, procesines palūkanas.

11Be pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovė nurodė, kad 2013 m. vasario 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties (1 priedas) susitarė, kad sėkmės mokestis bus skaičiuojamas pagal jame nurodytą formulę ir bus mokamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje už praėjusius kalendorinius metus ir kad kitos Sutarties ir paslaugų apmokėjimo tvarkos nuostatos lieka nepakitusios (Papildomo susitarimo 1, 3 p.). Teigia, kad nesutinka su sėkmės mokesčio paskaičiavimu, mano, jog sudarant sutartį ji buvo suklaidinta dėl mokesčio Formulės turinio ir šis suklydimas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą Formulę pripažinti negaliojančia (CK 1.90 straipsnis). Pažymėjo, kad pagrįstai tikėjosi, jog apskaičiuojant Formulėje naudojamą kintamąjį P kaip vertės padidėjimas nebus skaičiuojamos už įsigytas obligacijas sumokėtos palūkanos, kurių sumokėjimas nuo atsakovės pastangų ir investicinių sprendimų visiškai nepriklausė, pagrįstai laikė, kad Formulėje naudojamas kintamasis X bus apskaičiuojamas remiantis palūkanų norma, kurią realiai ieškovė sumokėjo savo indėlininkams. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė privalėjo suteikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, kurios pagrindu ji galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnis). Teigia, kad žinodama, jog sėkmės mokesčio skaičiavimui atsakovė pasirinks visai kitus metodus, nebūtų sutikusi su tokios Formulės nustatymu. Pasak jos, nesąžiningą atsakovės elgesį ir suklaidinimą neatskleidžiant sėkmės mokesčio apskaičiavimo pagal Formulę metodo patvirtina ir Lietuvos banko tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurios patvirtino, kad atsakovė netinkamai valdė interesų konfliktus, kylančius tarp jos ir klientų, klientams įmonė tinkamai neatskleidė faktų, susijusių su gaunamomis pajamomis. Tvirtina, kad vertinant jos poziciją dėl sėkmės mokesčio pagal Formulę skaičiavimo pagal atidaus ir protingo asmens standartą būtina atsižvelgti į ieškovės, kaip kredito unijos, investavimo veiklai taikomus ypatumus ir atitinkamų institucijų poziciją dėl tokių investicijų sudėtingumo bei atlygintinumo. Taip pat nurodė, kad pagal Formulę apskaičiuotas sėkmės mokestis yra nepagrįstai didelis ir dėl to prieštarauja sąžiningos verslo praktikos reikalavimams, yra nesuderinamas su kredito unijos pajininkų interesais ir keliantis grėsmę tvariai unijos veiklai, todėl sąlyga dėl sėkmės mokesčio pripažintina negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovės nurodyta sėkmės mokesčio suma yra itin didelė ir neadekvati įdėtam darbui. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai neabejotinai pripažintini nesąžiningais, neatitinkančiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei prieštaraujantys viešai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovė, reikalaudama nepagrįstai didelio sėkmės mokesčio sumokėjimo, veikia pažeisdama geros moralės principus – nuslėpė, kokiu būdu numato apskaičiuoti sėkmės mokestį pagal Formulę, įtraukė į skaičiavimus kintamuosius, kurie, vadovaujantis rinkoje nusistovėjusia praktika ir ekonomine logika, neturėjo būti priskiriami atsakovės pasiektai sėkmei apskaičiuoti, be to, reikalauja papildomo užmokesčio už paslaugas, už kurias jau yra pilnai atlyginta mokant periodinį konsultavimo mokestį, ir tokiu būdu elgiasi nesąžiningai bei siekia praturtėti ieškovės sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių prašė pripažinti negaliojančia sutarties sąlygą CK 1.81, 1.90 straipsnių pagrindu bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti jai sumokėtus 115 017,29 Eur (397 131,72 Lt ) (CK 1.90 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis).

12Atsakovė UAB ,,MC Wealth Management“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nebuvo suklaidinta dėl sėkmės mokesčio sąlygos, ji neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes dėl taikytinos sėkmės mokesčio formulės šalys susitarė papildomai, atskiru susitarimu prie Sutarties, todėl ji negalėjo nežinoti, kaip bus apskaičiuojamas sėkmės mokestis. Šalys aiškiai susitarė ir apsibrėžė pagal kokią formulę bus skaičiuojamas sėkmės mokestis, apibrėžtas kiekvienas šio mokesčio dėmuo, kaip jis suprantamas ir ką jis reiškia, sutarties sudarymo metu buvo atskleista visa informacija, susijusi su sėkmės mokesčiu; ieškovė sutiko su sėkmės mokesčio apskaičiavimo rezultatais ir yra apmokėjusi šį mokestį už 2013 metus; Sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad ieškovė nesutiko su sėkmės mokesčio apskaičiavimo rezultatais ir jo apmokėjimu, o dėl kitų priežasčių; po Sutarties nutraukimo šalys pasirašė analogišką naują sutartį dėl tų pačių paslaugų teikimo; Lietuvos banko išvados dėl veiklos pažeidimų yra neaktualios ir nesvarstytinos šioje byloje, nes Bankas nustatė jos veiklos pažeidimus tik atvejais, kurie susiję su neprofesionaliais investuotojais, o ieškovė yra profesionalus investuotojas. Taip pat teigia, kad ieškovė sudarydama sutartį turėjo pakankamai patirties, buvo aktyvus rinkoje veikiantis subjektas, kuris teikia finansines paslaugas savo nariams, turėjo būti išanalizavusi sudaromos sutarties sąlygas, turėjo jas gerai suvokti. Anot atsakovės, ji teikė didelės pridėtinės vertės paslaugas, todėl reikalaujamas sėkmės mokestis negali būti laikomas neproporcingu suteiktoms paslaugoms. Nesutikdama, kad sėkmės mokestis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, atsakovė nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad sudarant Sutartį ja buvo siekiama viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų; paslaugų rezultatas yra naudingas ieškovei. Dėl nurodytų priežasčių prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13Lietuvos bankas pateikė teismui išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad abejoja dėl nagrinėjamo sėkmės mokesčio kainodaros modelio taikymo už ieškovei teiktas investavimo rekomendacijas pagrįstumo, ypač tada, jeigu atsakovė ieškovei kiekvieną mėnesį mokėjo papildomą mokestį už suteiktas periodines konsultacijas. Taip pat nurodė, kad Lietuvos banko valdyba 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 03-58 „Dėl UAB ,,MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“ atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytus pažeidimu priėmė sprendimą panaikinti atsakovei išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos galiojimą ir M. Č. išduotos generalinės finansų maklerio licencijos galiojimą.

14II. Pirmosios instancijos teismų sprendimų esmė

15Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. preliminarų spendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei UAB ,,MC Wealth Management” iš atsakovės Taupkasė, kredito unijos 103 195,72 Eur skolą, 10 178,21 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 047,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. vasario 19 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį bei papildomą susitarimą Nr. 1, 2014 m. sausio 7 d. pranešimu atsakovė nuo 2014 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukė sutartį, minėtos sutarties pagrindu ieškovė 2014 m. balandžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodyta 108 486,43 Eur dydžio mokėtina suma, atsakovė sumokėjo dalį sąskaitoje nurodytos sumos ir liko skolinga 103 195,73 Eur.

17Teismas, įvertinęs Sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktus, konstatavo, kad konsultavimo mokestis mokamas už Sutarties 1.1.1. punkte numatytas ir suteiktas investicines paslaugas, o už papildomas paslaugas, numatytas 1.1.2. punkte – papildomas šalių sutartas mokestis. Nustatė, kad šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantis Sutarties bei paslaugų kainyno ir apmokėjimo tvarkos struktūra, kuriuose aiškiai atskirti du mokesčiai – konsultavimo ir papildomas mokestis, bei šalių suderintos Sutarties pakeitimo Nr. 2 sąlygos, kur numatyta, jog už finansų patarėjo teikiamas investicines paslaugas klientas per metus mokės 0,5 % periodinį konsultavimo mokestį ir 20 % sėkmės mokestį. Dėl nurodytų priežasčių atmetė kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad 0,5 % mokestis mokamas tiek už investicines, tiek už papildomas paslaugas.

18Teismas konstatavo, kad sėkmės mokesčio formulė nebuvo vienašališkai nustatyta ieškovės, nes prie Sutarties šalių pasirašytame papildomame susitarime Nr. 1 aiškiai susitarta ir apibrėžta pagal kokią formulę bus skaičiuojamas sėkmės mokestis, išaiškintos formulės dėmenų reikšmės.

19Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog sėkmės mokestis buvo skaičiuojamas neteisingai, o prieštaravimuose kvestionuojamas tik sėkmės mokesčio paskaičiavimas už 2013 metus, kurį atsakovė yra sumokėjusi. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad už 2013 m. sumokėtas sėkmės mokestis bus laikomas avansiniu mokėjimu, nes atsakovė nepateikė šią aplinkybę įrodančio šalių susitarimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad sėkmės mokestis apskaičiuotas remiantis Sutarties priede Nr. 1 įtvirtinta formule bei joje nurodytomis dėmenų reikšmėmis.

20Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjant šalių ginčą CK 6.196 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės negali būti taikomos, nes nėra jokių abejonių dėl šalių sudarytos Sutarties ir jos papildomo susitarimo sąlygų bei sąvokų, jos yra aiškiai išdėstytos ir suprantamos, šalys kurį laiką jas vykdė, o atsakovė jų neginčijo.

21Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu dėl netesybų mažinimo, nes nustatė, kad netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityse, galintys laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, sutarta dėl atlygintinų paslaugų teikimo, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisinių bei faktinių prielaidų mažinti netesybas nėra. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus rekomendacijos nustatyto dydžio, todėl preliminariu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų nemažino.

22Teismas taip pat pažymėjo, kad prieštaravimuose nurodyti Lietuvos banko patikrinimai atlikti po Sutarties nutraukimo, todėl konstatavo, kad Banko sprendimas neturi faktinės bei teisinės reikšmės šiam šalių ginčui.

23Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės Taupkasė, kredito unijos ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė.

24Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2013 m. vasario 19 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20130219-0041; kad atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei investavimo rekomendacijas, pagal atskirą pageidavimą – papildomas paslaugas; kad už teikiamas paslaugas bus apmokama paslaugų kainyne ir apmokėjimo tvarkoje nustatytomis sąlygomis; kad ieškovė pasirinko mokėjimo variantą ,,C“ (mokamas 0,5 proc. dydžio periodinio konsultavimo mokestis (bet ne mažiau nei 1 200 Lt/mėn.) ir 20 proc. dydžio sėkmės mokestis); kad 2013 m. vasario 19 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie Sutarties sutarta dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo formulės; kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 197 998,89 Lt periodinio konsultavimo mokestį; kad atsakovė išrašė 2013 m. gruodžio 31 d. sąskaitą už 2013 m. mokėtiną 344 207,92 Lt sėkmės mokestį; kad atsakovei patikslinus mokėtiną sumą ieškovė šią sąskaitą apmokėjo; kad 2014 m. balandžio 15 d. išrašė sąskaitą už 2014 m. mokėtiną 294 474,54 Lt sėkmės mokestį.

25Teismas vertindamas ieškovės argumentus, kad suklaidinimas dėl sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulės buvo pagrįstas įsitikinimu, jog formulėje nurodyti kintamieji bus apskaičiuojami jos nurodytu būdu (skaičiuojant kintamąjį P kaip vertės padidėjimas nebus skaičiuojamos už įsigytas obligacijas sumokėtos palūkanos, kurių sumokėjimas nuo atsakovės pastangų ir investicinių sprendimų visiškai nepriklausė; kad kintamasis X bus apskaičiuojamas remiantis palūkanų norma, kurią realiai ieškovė sumokėjo indėlininkams) pažymėjo, kad abi sandorio šalys yra savo srities profesionalai, veikiantys finansų rinkoje, todėl konstatavo nesant teisinio pagrindo ex officio vertinti sutarties nuostatas remiantis silpnesnės sutarties šalies doktrina. Taip pat pažymėjo, kad Sutartį pasirašė ieškovės direktorė, kuri patvirtino, jog susipažino su informacija pateikta prieš pasirašant sutartį, susipažino su Sutarties sąlygomis, kurios jai yra aiškios ir suprantamos (Sutarties 15.1.6, 15.1.17 punktai), todėl ieškovės teiginius, kad Sutarties sąlygas pasiūlė ir projektą parengė atsakovė, nelaikė pagrįstais.

26Teismas, įvertinęs Sutartyje pateiktą sėkmės mokesčio formulę, konstatavo, kad kiekvienas formulės dėmuo yra apibrėžtas ir paaiškintas, todėl atmetė kaip neapgrįstus ieškovės teiginius, kad ji būdama finansų srities profesionale, galėjo būti suklaidinta dėl mokesčio skaičiuotės.

27Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad sutarties sąlygos pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio, Lietuvos finansų maklerių asociacijos patvirtinto Etikos kodekso nuostatas, nes informacija apie pavedimo vykdymo išlaidas ieškovei buvo atskleista tinkamai, nurodant formulės sudedamąsias dalis bei jų paaiškinimus.

28Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą CK 1.90, 1.80 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančia Sutarties papildomo Susitarimo Nr. 1 1 punkto sąlygą.

29Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo Sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) pažymėjo, kad privataus juridinio asmens finansinių interesų tenkinimas ar netenkinimas pats savaime nėra viešo intereso pažeidimu ar geros moralės nepaisymu. Sandorio sudarymas laisva valia ir nepažeidžiant viešosios teisės reikalavimų sudarymas tarp privačių pelno siekiančių juridinių asmenų, kurio vieno nuomone, sandoris neatitinka pastarojo finansinių interesų, pasak teismo, reiškia tokių asmenų ginčą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Iš į bylą šalių pateiktų įrodymų bei paaiškinimų teismas nenustatė, kad ginčijama sąlyga būtų padaryta žala šalims, valstybei ar atskiriems visuomenės nariams.

30Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos banko atsakovės atžvilgiu atliktas veiklos tyrimas bei priimtas sprendimas yra susiję su atsakovės paslaugų teikimu neprofesionalių investuotojų atžvilgiu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė yra profesionalas ir lygiavertis sutarties subjektas.

31Įvertinę šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos bei byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti sutarties sąlygą negaliojančia CK 1.81. straipsnio 1 dalies pagrindu.

32III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

33Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde atsakovė Taupkasė, kredito unija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, neskirdamas žodinio bylos nagrinėjimo, neapgrįstai apribojo atsakovės teisę savo poziciją įrodinėti žodiniais paaiškinimais (CPK 177 straipsnis), sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų esminių bylos aplinkybių (CPK 185 straipsnis).
  2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės 2014 m. balandžio 28 d. paaiškinimais ir prie jų pateiktu 2014 m. birželio 13 d. Sutartimi pavadintu tekstu bei jos papildomu susitarimu Nr. 1, nes šis tekstas nesusijęs su prašomu priteisti sėkmės mokesčiu, pasirašytas tam įgaliojimų neturinčio asmens, sudarytas po Sutarties nutraukimo.
  3. Teismas neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų (šalių susirašinėjimo), iš kurių matyti, kad ieškovė neatskleidė informacijos apie būsimus atsakovės mokėtinus mokesčius, neteikė jų skaičiavimo pavyzdžių, nepagrįstai nustatė, jog sėkmės mokesčio formulė nebuvo vienašališkai nustatyta ieškovės.
  4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kodėl sėkmės mokestis laikytinas apskaičiuotu neteisingai. Teismas nesirėmė šalių surašinėjimu, iš kurio matyti, kad atsakovė 2014 m. kreipėsi į ieškovę dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio. Sėkmės mokesčio suma yra nepagrįstai didelė ir dėl to prieštarauja sąžiningos verslo praktikos reikalavimams, nesuderinama su kredito unijos pajininkų bei viešuoju interesu, todėl toks mokesti turėjo būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.5, 1.81 straipsniai).
  5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad abejonių dėl sudarytos sutarties sąvokų, sandorio sąlygų, nėra, kad jos aiškiai išdėstytos. Teismas neįvertino į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, iš kurio matyti, kad jos skirtingai suprato sėkmės mokesčio formulės sudedamųjų dalių reikšmes.
  6. Teismas privalėjo mažinti prašomų priteisti netesybų dydį, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų praturtėjusi dėl to, jog nemokėjo netesybų, nepateikė įrodymų, kad būtų patyrusi nuostolius dėl vėluojamų atlikti mokėjimų.
  7. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ieškovės pateikta melaginga informacija bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos sėkmės mokesčio dydžio nustatymo praktikos.

34Prie šios bylos prijungtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pateiktame apeliaciniame skunde ieškovė Taupkasė, kredito unija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nesiaiškino, kiek ir kokios informacijos prieš sudarant Sutartį ir jos vykdymo metu atsakovė pateikė ieškovei ir nepasisakė dėl sąvokos investuojamojo turto vertės padidėjimas (P) tikrosios prasmės, todėl neatskleidė bylos esmės. Investuojamojo turto vertės padidėjimas nėra tipinis terminas, jo nėra Lietuvos banko patvirtintame finansinių terminų žodyne, todėl atsakovė privalėjo aiškiai apibrėžti ir atskleisti šios sąvokos prasmę. Tik išrašiusi sąskaitą už sėkmės mokestį atsakovė nurodė jos skaičiavimo tvarką, iki tol ji buvo slepiama.
  2. Teismas neįvertino į bylą pateiktų įrodymų – atsakovės atstovo el. laiškų, atsakovės atstovės teiktų paaiškinimų, kurie pavirtinta faktą, kad atsakovės pozicija dėl sėkmės mokesčio buvo nepastovi ir prieštaringa, atsakovės atstovas nesugebėjo paaiškinti sąvokos investuojamojo turto vertės padidėjimas reikšmės.
  3. Nors ieškovė laikytina profesionale investuotoja, tačiau tai nereiškia, kad ji galėjo ir turėjo suprasti atsakovės Sutartyje nurodytos termino investuojamojo turto vertės padidėjimas prasmę, šis terminas buvos suprastas bendrąja prasme – kad sėkmės mokestis bus apskaičiuojamas neįtraukiant obligacijų palūkanų, todėl ši sąvoka turi būti aiškinama ieškovės naudai (CK 6.193 straipsnis).
  4. Atsakovė neįvykdė pareigos informuoti apie visas su Sutartie sudarymu susijusias aplinkybes, atskleisti sutarties sąlygų tikrąją esmę, ieškovės kaip kredito unijos galimybės investuoti lėšas itin suvaržytos, todėl vyriausybių obligacijų palūkanų laikymas / nelaikymas sėkmės mokesčio objektu yra esminė Sutarties sąlyga, faktiškai nulemianti sprendimą dėl sandorio sudarymo, veikdama apdairiai ir rūpestingai bei suprasdama, kokiam subjektui siūlo paslaugas, atsakovė privalėjo atskleisti sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarką. Atsakovė veikdama nesąžiningai to sąmoningai nepadarė ir tokiu būdu iš esmės suklaidino ieškovę, todėl teismas įvertinęs šią aplinkybę Sutartie sąlyga turėjo pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu.
  5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sudarant ginčo sutartį atsakovė pateikė abstraktų sėkmės mokesčio dedamųjų apibrėžimą, nepateikė skaičiavimo formulės, nepaaiškino jos dedamųjų, todėl vadovaudamasi bendromis žiniomis pagrįstai tikėjosi, kad sėkmės mokestis nebus skaičiuojamas nuo obligacijų palūkanų. Neturėjo pagrindo manyti, kad neaiškių terminų pagalba atsakovė Sutartyje įtvirtins verslo praktikai ir sėkmės mokesčio logikai prieštaraujantį susitarimą.
  6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sąlygą negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Netyrė kokias konkrečias paslaugas suteikė atsakovė, kokie buvo jų kaštai, neatsižvelgė į tai, kad atlyginimas atsakovei sudarė 500 000 Lt, palikus galimybę kredito unijoms mokėti tokias sumas konsultantams, kiltų pavojus viso kredito unijų sektoriaus stabilumui.
  7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė niekada nesutiko mokėti sėkmės mokesčio, o už 2013 m. paskaičiuotą mokestį sumokėjo tik siekdama išvengti reputacijos pablogėjimo.

35Ieškovė UAB ,,MC Wealth Management” atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo balandžio 30 d. galutinio sprendimo prašo jį atmesti, šį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apeliantei buvo žinoma, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl ji galėjo pasinaudoti CPK 45 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis ir iki teismo posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai išsiaiškino visas civilinei bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą.
  2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad apie 2014 m. birželio 13 d. sutartį bei jos papildomą susitarimą Nr. 1 jai tapo žinoma tik pateikus rašytinius paaiškinimus, nes ši sutartis atsakovei buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2014 m. birželio 13 d. Minėtą sutartį pasirašė apeliantės valdybos narys Ž. V., t. y. asmuo turintis įgaliojimus pasirašyti sutartį įmonės vardu. Tai, kad šalys sudarė analogišką sutartį, kurioje aptartas tokia pat tvarka apskaičiuojamas sėkmės mokestis, įrodo, kad apeliantei buvo aiški sėkmės mokesčio formulė.
  3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad sėkmės mokesčio metodiką vienašališkai nustatė ieškovė, nes prie Sutarties pasirašytame papildomame Susitarime Nr. 1 buvo aiškiai apibrėžta pagal kokią formulę bus skaičiuojamas mokestis, nurodyti sėkmės mokesčio formulės dėmenys, jų reikšmės. Sėkmės mokesčio formulė yra aiški bei suprantama kiekvienam apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui.
  4. Apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai – pripažinti susitarimą dėl sėkmės mokesčio negaliojančiu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei – kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nauji reikalavimai apeliaciniame skunde negali būti keliami, teismas jų neturėtų vertinti.
  5. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 6.193 straipsnio 3-4 dalies nuostatos. Tai patvirtina ir faktas, kad šalys iki sutarties nutraukimo buvo suderinę Sutarties pakeitimo, t. y. papildomo susitarimo Nr. 2 sąlygas, kuriame numatė, kad bus mokamas sėkmės mokestis, o apeliantė dėl šio susitarimo jokių pastabų ar prieštaravimų nepareiškė.
  6. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas turėjo mažinti sutartinių netesybų dydį. Apeliantė yra juridinis asmuo, teikiantis kreditus, todėl jai turėjo būti žinoma ir suprantama, kokios pasekmės kils, jei nebus vykdomi Sutartimi prisiimti įsipareigojimai.
  7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė suklaidino teismą ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tiek sutarties galiojimo metu, tiek ją nutraukus atsakovė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo, paslaugų apimties ar jų priėmimo, priėmė visas sąskaitas, jas apmokėjo, nereiškė jokių pretenzijų.

36Atsakovė UAB ,,MC Wealth Management” atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad abi sandorio šalys yra savo srities profesionalai, veikiantys finansų rinkoje, todėl teisinio pagrindo ginčo nuostatos vertinti vadovaujantis silpnesnės sutarties šalies doktrina nėra. Pagrįstai konstatuota, kad ji neįrodė viešo intereso ar geros moralės pažeidimo.
  2. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti Papildomo susitarimo Nr. 1 sąlygą negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes ginčijama sąlyga buvo įtvirtinta atskirame susitarime, ieškovė sumokėjo sėkmės mokestį už 2013 m., 2014 m. birželio 13 d. sudarė analogišką sutartį.
  3. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad sėkmės mokestis yra per didelis, nepagrįstai remiasi Lietuvos banko išvada, nes jis nėra įgaliotas pasisakyti dėl konkrečių sutarčių, sudarytų tarp finansų rinkos dalyvio ir jo kliento, nuostatų, jų turinio ar sudarymo aplinkybių aiškinimo. Taikyta kainodara atitiko rinkos praktiką (2-20, t. y. 2 proc. priežiūros mokestis, 20 proc. sėkmės mokestis), kuri yra populiariausia investuotojo apmokestinimo struktūra tarp finansinių bendrovių – finansų patarėjų.
  4. Apeliantės argumentai, kad ginčijama sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) yra deklaratyvūs ir neturi jokios teisinės reikšmės. Šios sutarties sąlygos tikslas buvo papildomo atsiskaitymo su atsakove, tuo atveju, jeigu pasiekiami joje numatyti tikslai, nustatymas. Paslaugos suteiktos tinkamai, ieškovės turtas padidėjo, todėl buvo pagrindas reikalauti sėkmės mokesčio ir tai atitinka šalių interesus ir bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis).
  5. Lietuvos banko atliktas veiklos tyrimas bei licencijos panaikinimas susiję tik su paslaugų teikimu neprofesionaliems investuotojams, tuo tarpu dėl profesionaliems investuotojams teiktų paslaugų bei duotų rekomendacijų Lietuvos bankas pastabų atsakovei neturėjo.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama apeliantės Taupkasė, kredito unijos apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose.

39Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

40Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2013 m. vasario 19 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20130219-0041 bei Papildomą susitarimą Nr. 1, kuria UAB ,,MC Wealth Management“ įsipareigojo teikti Taupkasė, kredito unijai investicines paslaugas – investavimo rekomendacijas, pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimą ir perdavimą, bei papildomas paslaugas – konsultavimą kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu, atliekant investicinius tyrimus, finansines analizes ar kitas bendro pobūdžio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių, teikiant su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas (Sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktai). Taupkasė, kredito unija įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti mokesčius pagal pasirinktą paslaugų mokėjimo variantą C, t. y. 0,5 proc. dydžio periodinio konsultavimo mokestį, bet ne mažiau kaip 1 200 Lt/mėn., 20 proc. dydžio sėkmės mokestį (Sutarties 9.1. punktas, Paslaugų kainynas ir apmokėjimo tvarka). Papildomu susitarimu Nr. 1 šalys sutarė, kad sėkmės mokestis bus skaičiuojamas pagal formulę S = max (0; 0,20 x (P – PKM – K - X)), kur S – finansų patarėjui mokėtinas sėkmės mokestis, P – investuojamo turto vertės padidėjimas, PKM – ataskaitiniu laikotarpiu finansų patarėjui sumokėtas ir priklausantis sumokėti periodinio konsultavimo mokestis, K – investavimo priemonių sandorių komisiniai ir kiti mokesčiai finansų tarpininkams, X – neapmokestinamasis vertės padidėjimas, kuris lygus indėlininkams mokėtina 12 mėn. indėlio palūkanų norma. Papildomu susitarimu taip pat nustatyta, kad sėkmės mokestis bus mokamas kiekvienų kalendorinių metų pradžioje už praėjusius kalendorinius metus ir, kad kitos Sutarties ir paslaugų apmokėjimo tvarkos nuostatos lieka nepakitusios (Papildomo susitarimo 1, 3 punktai). Taip pat sutarė, kad klientas ne rečiau kaip kartą per mėnesį pateiks finansų patarėjui savo nustatytas palūkanų normas už priimamus indėlius bei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuos Finansų patarėją apie bet kokius palūkanų normų pakeitimus po atitinkamo sprendimo priėmimo (Papildomo susitarimo 2 punktas). Šalys 6 punktu patvirtino, kad jos pilnai ir visiškai pripažįsta šio papildomo susitarimo terminus ir sąlygas, juo supranta ir įsipareigoja laikytis. UAB ,,MC Wealth Management“ 2014 m. sausio 6 d. išrašė Taupkasė, kredito unijai 2013 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Nr. MCWM/20131231-0324, kurioje nurodytas už 2013 m. mokėtinas sėkmės mokestis 99 689,50 Eur (344 207,92 Lt), kuris vėliau buvo patikslintas ir apmokėtas. Taupkasė, kredito unija 2014 m. sausio 7 d. pranešimu minėtą Sutartį nuo 2014 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukė. UAB ,,MC Wealth Management“ 2014 m. balandžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20140415-0366 108 486,43 Eur (374 581,93 Lt) sumai, dalį nurodytos sumos – 5 290,70 Eur (18 267,73 Lt) Taupkasė, kredito unija sumokėjo.

41Apeliantė Taupkasė, kredito unija nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu, kuriuo teismo 2015 m. vasario 2 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, teigia, kad teismas neįvertino į bylą pateikto šalių susirašinėjimo, kuris patvirtina faktą, jog nebuvo atskleista informacija, susijusi su mokėtinais mokesčiai, jų skaičiavimo tvarka, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad abejonių dėl Sutarties sąvokų, sąlygų nėra. Teigia, kad turi būti mažinamos prašomų priteisti netesybų dydis, nes nepateikta įrodymų, jog jų nemokėdama ji būtų gavusi naudos, mano, kad neskyrus žodinio bylos nagrinėjimo buvo pažeistos jos procesinės teisės.

42Tuo tarpu kvestionuodama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo jos ieškinys atmestas, teigia, kad teismas, nenustatęs, kokios konkrečios paslaugos jai buvo suteiktos bei kokie jų kaštai, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo ginčo sąlygą pripažinti negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Neįvertino aplinkybės, kad atsakovė neįvykdė pareigos atskleisti tikrąją sutarties sąlygų esmę, jog obligacijų palūkanų laikymas / nelaikymas sėkmės mokesčio objektu jai, kaip kredito unijai, buvo labai svarbi aplinkybė, todėl nepagrįstai nutarė ginčo sandorio sąlygos nelaikyti negaliojančia CK .190 straipsnio pagrindu.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinių skundų argumentų bei pareikštų procesinių prašymų.

44Dėl prašymo sustabdyti bylą

45Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. birželio 13 d. gautas apeliantės prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal jos ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl sėkmės mokesčio sumažinimo bei iki Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1377-129/2016 dėl šalių 2014 m. birželio 13 d. paslaugų teikimo sutarties pripažinimo nesudaryta, išnagrinėjimo. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje bus sprendžiamas sėkmės mokesčio formulės kintamųjų reikšmių ir mokesčio dydžio pagrįstumo klausimai, kas laikytina investuojamojo turto padidėjimu, ir tik teismui išnagrinėjus šią bylą bus galima spręsti nagrinėjamoje byloje keliamą klausimą ar teisingai apskaičiuotas sėkmės mokestis. Taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi suklastotu dokumentu – 2014 m. birželio 13 d. sutartimi, kurios apeliantė nepasirašė ir kurios teisėtumo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

46Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010, 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.

47Kaip minėta, šioje civilinėje byloje sprendžiama dėl šalių 2013 m. vasario 19 d. Paslaugų teikimo sutarties Papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkto sąlygos galiojimo ir pagal ją apskaičiuoto sėkmės mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo, tuo tarpu apeliantės nurodytoje ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas kitos šalių sutarties – 2014 m. birželio 13 d. – galiojimo klausimas. Nors, kaip teisingai nurodė apeliantė, skundžiamame Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutiniame sprendime teismas pasisakė apie šią sutartį, kaip apie vieną iš papildomų įrodymų, paneigiančių apeliantės argumentus dėl netinkamai atskleistos ginčo sutarties esmės (formulės dedamųjų dalių reikšmių ir jų tinkamo atskleidimo), šis argumentas nebuvo nei esminis, nei kaip nors lemiantis teismo išvadas nagrinėjamoje byloje. Todėl konstatuotina, kad apeliantės nurodytoje byloje sprendžiamas klausimas nagrinėjamai bylai nėra tiek teisine ar faktine reikšme svarbus, kad ši byla negalėtų būti tinkamai išnagrinėta, kol kitoje byloje nebus išspręstas 2014 m. birželio 13 d. sutarties galiojimo (pripažinimo nesudaryta) klausimas.

48Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ši byla negali būti išnagrinėta iki sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje priėmimo, kurioje sprendžiamas jos reikalavimas sumažinti priskaičiuotą sėkmės mokestį. Pažymėtina tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad minėtas ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2016 m. birželio 13 d., teismo 2016 m. birželio 20 d., birželio 22 d. nutartimis nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-5009-392/2016). Taigi, minėtas ieškinys šios bylos nagrinėjimo metu nėra priimtas, o tai reiškia, jog teisme nėra nagrinėjama jokia kita byla, dėl kurios galėtų būti stabdomas šios bylos nagrinėjimas. Be to, net ir tuo atveju, jeigu minėtas ieškinys būtų priimtas ir teisme tokia byla būtų nagrinėjama, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nebūtų kliūtimi išnagrinėti šią bylą. Aptariant teismų praktiką dėl bylos sustabdymo, kai jos negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta kita byla, pasisakyta, kad kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės, turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad jų nenustačius kitoje byloje, šioje byloje teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti priimtas. Šiuo atveju toks reikšmingas ir esminis ryšys tarp bylų neegzistuoja: nėra kliūčių nagrinėjamoje byloje įvertinti tiek ginčijamos sutarties sąlygos galiojimo klausimą, tiek faktus, ar pagal šią sąlygą sėkmės mokestį paslaugas suteikusi ieškovė apskaičiavo teisingai. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantės nurodomas ieškinys bus priimtas ir, be to, jis teismo būtų ir patenkintas, t. y. sėkmės mokestis, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje, teismo sprendimu būtų sumažintas, tai nebūtų kliūtimi atitinkamus klausimus išspręsti vykdymo proceso eigoje arba, jeigu sprendimas jau būtų įvykdytas, išreikalauti atitinkamą sėkmės mokesčio permoką kaip ieškovės nepagrįstai gautą.

49Papildomai pažymėtina, kad nuolatiniai apeliantės prašymai stabdyti bylos nagrinėjimą kelia abejonių dėl tinkamo procesinių teisių įgyvendinimo ir bylos vilkinimo : nors prašyme nurodoma, kad ieškinį dėl sėkmės mokesčio sumažinimo apeliantė reiškia Vilniaus apygardos teismui 2016 m. kovo 18 d. sprendime nurodžius tokią galimybę, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats dalyvaujantis byloje asmuo, ypač besinaudojantis kvalifikuotų teisininkų pagalba, turi pasirinkti ir tinkamai įgyvendinti savo pažeistų teisių gynimo būdus: iš karto pareikšti reikalavimus, kad pažeista ar ginčijama teisė būtų tinkamai apginta, o ne kliautis teismo sprendimuose paminėtais teisių gynimo būdais, kurių konkrečioje byloje apeliantė nenaudoja. Ieškinys dėl sutarties sąlygos, nustatančios sėkmės mokesčio skaičiavimo formulę buvo pareikštas tik pirmosios instancijos teismui jau išnagrinėjus bylą dėl skolos priteisimo, o ieškinį dėl sėkmės mokesčio sumažinimo apeliantė pateikė teismui tik po to, kai pirmosios instancijos teismas atmetė jos reikalavimą pripažinti atitinkamą sutarties sąlygą negaliojančia. Toks procesinis apeliantės elgesys liudija ne jos siekį apginti, jos įsitikinimu, pažeistą teisę, o kuo ilgesnį terminą užtęsti sutartimi sulygto sėkmės mokesčio mokėjimą.

50Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantės prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka netenkintinas tiek dėl to, kad, kaip nurodyta pirmiau, šioje byloje yra galimybė nustatyti visas teisingam jos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nepriklausomai nuo kituose teismuose nagrinėjamose bylose nustatytinų aplinkybių, tiek dėl to, kad naujus ieškinius apeliantė reiškia netinkamai įgyvendindama savo procesines teises ir taip veikia prieš operatyvų procesą.

51Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

52Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2013-2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad tik 2016 m. vasario 10 d. vykusiame teismo posėdyje UAB ,,MC Wealth Management“ atstovas nurodė, jog sėkmės mokestis apskaičiuojamas nuo sugeneruoto pelno, todėl anksčiau šių dokumentų neturėjo galimybės pateikti, teigia, kad jie įrodo, jog sėkmės mokestis buvo skaičiuojamas neteisingai, neatsižvelgiant į minėtus duomenis.

53Kaip žinoma, papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

54Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi atsakovės apeliacinės instancijos teismui teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, o apeliantei šia procesine teise laiku nepasinaudojus, ji pati turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Be to, ieškovė šiomis aplinkybės ieškinio reikalavimų negrindė, jos nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina tai, kad šie įrodymai, kuriais apeliantė laisvai disponavo, galėjo būti teikiami Kauno apygardos teismui nagrinėjant ieškovės UAB ,,MC Wealth Management“ ieškinį dėl skolos priteisimo, tiek, tuo labiau, nagrinėjant bylą dėl atitinkamos sutarties sąlygos nuginčijimo. Kartu pažymėtina, kad pagal apeliantės argumentus, ji teikiamais įrodymais siekia pagrįsti aplinkybę, kad sėkmės mokestis apskaičiuotas neteisingai, nes nebuvo uždirbta grynojo pelno, o tokį sėkmės mokesčio skaičiavimo modelį esą posėdžio metu nurodė UAB ,,MC Wealth Management“ atstovas (advokatas). Tačiau byloje buvo nagrinėjama šalių – UAB ,,MC Wealth Management“ ir Taupkasės, kredito unijos valia, susitarimo turinys bei tam tikros sutarties sąlygos suvokimas, o ne tai, kaip tam tikrą sutarties sąlygą suprato ar teismo posėdžio metu paaiškino šalies atstovas (advokatas). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo.

55Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui šiam nagrinėjant ieškinį dėl skolos priteisimo, jeigu apeliantė manė, kad sėkmės mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo grynojo pelno, bei tai, kad šios aplinkybės anksčiau byloje nebuvo nagrinėjamos, juos atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

56Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo

57Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apeliantės motyvų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas jos ieškinys pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 19 d. Paslaugų teikimo sutarties Papildomo susitarimo Nr. 1 1 punktą (CK 1.80, 1.81, 1.90 straipsniai ) ir taikyti restitucija, pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi nuo šio reikalavimo išnagrinėjimo rezultato iš esmės priklauso reikalavimo priteisti skolą rezultatas.

58Dėl Papildomo susitarimo sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu

59Kaip minėta, apeliantė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog sėkmės mokesčio formulėje naudojamas investuojamojo turto vertės padidėjimas (P) nėra bendrasis terminas, todėl ši sąvoka turėjo būti aiškiai apibrėžta (kad investuojamo turto vertės padidėjimu bus laikomos ir vyriausybių obligacijų palūkanos). Pasak jos, teismas nepasisakė dėl šios sąvokos neatskleidimo teisinių pasekmių ir neįvertinęs šios aplinkybės nepagrįstai konstatavo, kad minėtas punktas nepripažintinas negaliojančiu esant esminiam suklydimui (CK 1.90 straipsnis).

60Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad būtų užtikrintas civilinių santykių teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; ir kt.).

61Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

62Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaip teisingai nustatė teismas, apeliantė sudarydama ginčo Sutartį 5.1 punkte įsipareigojo pateikti tikslius ir teisingus duomenis apie žinias ir patirtį investavimo srityje, o 2.4. punktu patvirtino, kad yra profesionali investuotoja. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis apeliantė įregistruota 2011 m. spalio 25 d., o jos veikla susijusi su finansinių paslaugų teikimu (indėliai, paskolos refinansavimas ir kt.). Taigi sutiktina su teismo argumentu, kad šie duomenys patvirtina, jog apeliantė laikytina finansų rinkos profesionale, pati tiesiogiai susijusia su finansinių paslaugų teikimu, todėl jai galėjo ir turėjo būti suprantami atskirų rūšių sandorių sudarymo ypatumai, jų rizikingumas, iš sutarties, sudarytos neišsiaiškinus visų abejones keliančių sąlygų, galinčios atsirasti pasekmės. Tuo atveju, jeigu tam tikros sąvokos nėra apibrėžtos teisės aktuose ar įprastai nėra vartojamos tam tikroms sutarties sąlygoms, skirtoms apskaičiuoti sėkmės mokestį, apibūdinti, jau prieš sudarant sutartį dėl jų turi būti išsiaiškinta, deramasi, nustatoma jų tikroji, abiems šalims priimtina prasmė.

63Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog UAB ,,MC Wealth Management“ nuslėpė sėkmės mokesčio dedamosios dalies P reikšmę, t. y. nenurodė termino ,,investuojamo turto rinkos vertės padidėjimas“ tikrosios prasmės (kad investuojamo turto vertės padidėjimu bus laikomos ir vyriausybių obligacijų palūkanos). Tačiau pažymėtina tai, kad protingas, apdairus ir atidus asmuo, ypač profesionalus investuotojas, turintis patirties finansinių paslaugų sektoriuje, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti, kilus klausimų dėl tam tikrų sėkmės mokesčio dedamųjų dalių reikšmės, kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu paaiškinti neaiškumus. Kadangi apeliantė remiasi argumentu, kad sėkmės mokesčio formulėje naudojamas investuojamojo turto vertės padidėjimas (P) nėra bendrasis terminas, šios sąvokos tikroji prasmė galėjo ir turėjo būti išsiaiškinta prieš pasirašant sutartį. Iš šios sąvokos lingvistinės prasmės spręstina, kad joje vertės padidėjimas nėra siejamas su konsultanto įdėtomis pastangomis, pateiktais patarimais, jų efektyvumu ir pan. Lingvistine prasme pakanka investuojamojo turto vertės padidėjimo fakto (nepriklausomai nuo palūkanų užtikrintumo, jų dydžio stabilumo ar kitų aplinkybių). Todėl būtent šaliai, kuri suinteresuota susitarti, kad šios sutarties sąlygos tikroji prasmė nebūtų aiškinama tiesiogiai lingvistiškai ir tenka prievolė aktyviai derėtis dėl pasiūlytos formulės dedamųjų turinio. Tas pats pažymėtina ir dėl dedamosios X reikšmės sėkmės mokesčio skaičiavimo formulėje: apeliantė nurodo, jog ji pagrįstai laikė, kad Formulėje naudojamas kintamasis X bus apskaičiuojamas remiantis palūkanų norma, kurią realiai ieškovė sumokėjo savo indėlininkams. Tačiau susitarimo Nr. 1 prie sutarties 1 punkte dedamosios X reikšmė apibrėžiama kaip neapmokestinamasis vertės padidėjimas, kuris lygus indėlininkams mokėtina 12 mėn. indėlio palūkanų norma. Lingvistine prasme ,,mokėtina“ nėra tapatu ,,sumokėta“, todėl jeigu tikroji šalių valia būtų buvusi susitarti dėl šios dedamosios reikšmės kaip realiai indėlininkams išmokėtos palūkanų normos, vien vertus, nebuvo kliūčių taip ir nurodyti susitarime, kita vertus, prieš pasirašant sutartį išsiaiškinti bei suderinti abiems pusėms priimtiną vartojamos sąvokos prasmę.

64Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris taip pat yra fakto teismas, apeliantė nepateikė įrodymų, kad ne tik prieš sudarant sutartį, bet net ir pradiniame jos vykdymo etape, jai būtų kilę neaiškumų dėl šios formulės dedamosios aiškinimo ir, kad UAB ,,MC Wealth Management“ būtų atsisakiusi ar vengusi pateikti detalesnį išaiškinimą ar slėpusi minėtos sąlygos tikrąją reikšmę (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, kad atskirų sėkmės mokesčio skaičiavimo formulės dedamųjų dalių reikšmes apeliantė ėmėsi aiškintis ne tik kad jau po sutarties sudarymo, bet netgi po jos dalinio įvykdymo (t. y. jau po dalies sėkmės mokesčio sumokėjimo).

65Apeliacinio skundo argumentai, kad sąskaita, kuria sumokėtas sėkmės mokestis už 2013 metus, buvo apmokėta tik siekiant išvengti delspinigių mokėjimo bei reputacijos pablogėjimo laikytini deklaratyviais ir neįrodytais, be to, nagrinėjimo ginčo prasme ir – teisiškai nereikšmingais (CPK 178 straipsnis), kadangi faktas, kad ginčas dėl sutarties sąlygos turinio iškilo jau sutartį iš dalies įvykdžius, patvirtina anksčiau aptartą aplinkybę, jog ši sutarties sąlyga šalims buvo aiški, suprantama ir abiejų sutarties šalių pripažįstama bei vykdoma, o šalies suklydimo dėl nepakankamo atidumo, rūpestingumo bei apdairumo reikalavimų nepaisymo rizika tenka pačiai šaliai ir nedaro tos sutarties sąlygos negaliojančia CK 1.90 straipsnio prasme.

66Dėl Papildomo susitarimo sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu

67Apeliantė taip pat teigia, kad teismas netyrė, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, kokios šių paslaugų laiko sąnaudos ir kaštai, neįvertino, kad apskaičiuotas sėkmės mokestis sudarė pusę jos pajamų iš palūkanų, mano, kad šis faktas yra pakankamas ginčo sąlygą pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai. Mano, kad įteisinus galimybę kredito unijoms mokėti tokio dydžio sumas konsultantams, kiltų pavojus viso kredito unijos sektoriaus stabilumui (CK 1.81 straipsnis). Taip pat teigia, kad teismas ignoravo Lietuvos banko išvadą, kad ši formulė prieštarauja verslo praktikai ir elementariai logikai bei nėra būdinga tokio pobūdžio sutartims.

68CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar ,,gera moralė“ turinys.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

70Visų pirma pažymėtina tai, kad abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kurie paslaugas teikia atlygintinai ir siekia gauti pelną. Nei viename finansų patarėjo veiklą reglamentuojančiame teisės akte (Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansinių įstaigų įstatyme ir kt.) nenurodytas draudimas jai sudaryti su klientais atlygintines sutartis, tame tarpe ir susitarti dėl sėkmės mokesčio net ir tuo atveju, kai šalys yra susitarusios dėl periodinių mokėjimų už paslaugas. Lietuvos bankas savo išvadoje taip pat nurodė, kad finansų rinką reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių reikalavimų, kurių privalėtų laikytis finansų patarėjo įmonė, pasirinkdama tam tikrą investicinių paslaugų teikimo kainodaros modelį ir taikydamas jį savo veiklos praktikoje.

71Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad UAB ,,MC Wealth Management“ suteikė netinkamas paslaugas ar, kad jos konsultacijos atnešė kredito unijai nuostolių. Priešingai, kaip teisingai nurodė teismas, iš byloje esančios ataskaitos už 2013 m. matyti, kas vien iš investicijų realizuotas apeliantės pelnas sudarė 865 195 Eur.

72Kaip minėta anksčiau, šalys pasirašydamos sutartį sutarė ir dėl mokesčio už suteiktas paslaugas skaičiavimo tvarkos, tačiau sąlyga, kad jis priklausys nuo finansų patarėjo sugaišto laiko ar veiklos sąnaudų, nebuvo nustatyta. Tuo tarpu esminė aplinkybė buvo tai, kad sėkmės mokestis mokamas už kredito unijos turto vertės padidėjimą, o aplinkybės, kad jos turtas padidėjo, apeliantė neginčija. Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas privalėjo nustatyti suteikiamų paslaugų kaštus, patarėjo sugaištą laiką ir kt.

73Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su Lietuvos banko išvados vertinimu. Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, šią išvadą teismas vertino ir konstatavo, kad ji nesudaro pagrindo ginčo sąlygą laikyti negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su šia teismo pozicija papildomai pažymi tai, kad Lietuvos bankas nėra įgaliotas pasisakyti dėl konkrečių sutarčių, sudarytų tarp finansų rinkos dalyvio ir kliento, nuostatų ar jų sudarymo aplinkybių aiškinimo. O tokio pobūdžio išvada turi būti vertinama kitų byloje esančių įrodymų kontekste, ką nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).

74Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog ginčo sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra CK 1.80 straipsnyje numatytų pagrindų sąlygą pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei (CPK 178, 185 straipsniai).

75Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo

77Pirmiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytu ir nepagrįstu apeliantės Taupkasė, kredito unijos ieškinį dėl Papildomos Susitarimo Nr. 1 1 punkto sąlygos, reglamentuojančios sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarką, pripažinimo negaliojančia CK 1.81, 1.90 straipsnių pagrindu, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo, kuriuo kvestionuojamas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinis sprendimas palikti nepakeistą teismo 2015 m. vasario 2 d. preliminarų sprendimą ir priteisti UAB ,,MC Wealth Management“ iš Taupkasė, kredito unijos skolą, teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi nesutikdama su minėtu teismo sprendimu apeliantė, be kita ko, nurodo, kad ji paskaičiuoto mokesčio neturi mokėti, nes ši sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, priskaičiuota suma yra pernelyg didelė, toks sprendimas kelia grėsmę tvariai unijų veiklai, o dėl šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo pasisakyta pirmiau, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai nepasisako.

78Dėl sėkmės mokesčio priteisimo

79Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ji nebuvo informuota apie sėkmės mokesčio dedamosios dalies P reikšmę, nei iki sutarties sudarymo, nei jos galiojimo metu nebuvo pateikti jos paaiškinimai, sėkmės mokesčio skaičiavimo pavyzdys, ignoravo rašytinius įrodymus – šalių susirašinėjimą, kurie patvirtina, kad šalys skirtingai suprato dedamųjų P bei X reikšmes.

80CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

81Kaip ne kartą buvo minėta, apeliantė, kuri kaip pati nurodė Sutartyje yra profesionali investuotoja, turinti patirties finansų srityje, įrodymų, kad kaip ji teigia skunde finansų patarėjas būtų nuslėpęs tam tikrą informaciją ar pateikęs netikslią, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vertinant jos patirtį finansų srityje pagrįstais laikytini UAB ,,MC Wealth Management“ lūkesčiai, kad tiek suteikiamų paslaugų pobūdis, tiek atsiskaitymo tvarka už jas, jai turėjo ir galėjo būti suprantamos. Finansų patarėjas neprivalėjo jos vertinti kaip neprofesionalės, kuriai būtina plečiamai aiškinti sėkmės mokesčio skaičiavimo formulės dedamąsias dalis. Tai, kad apeliantė iki sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu nesikreipė dėl jos nuomone neteisingos formulės pakeitimo, finansų patarėjo suteiktas paslaugas priėmė ir iš to gavo finansinės naudos, turėjo ir galėjo suprasti, kad ji privalės vykdyti ir įsipareigojimus dėl atsiskaitymo už paslaugas. Tai, kad ji kitaip suprato Sutarties nuostatas, jos neatleidžia nuo pareigos vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

82Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad faktą, jog šalys skirtingai suprato Papildomame susitarime nurodytas sąvokas, patvirtina priešingos šalies atstovo prieštaringas skaičiavimų aiškinimas, šalių susirašinėjimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu ne tai, kaip jas suprato šalių procesiniai atstovai, o tai kaip jos buvo suprantamos ir aiškinamos šalių iki sudarant sutartį ir ją vykdant. Kaip minėta, apeliantė apmokėdama sąskaitą už 2013 m. apskaičiuotą sėkmės mokestį patvirtino, kad skaičiavimo tvarka jai yra suprantama ir priimtina. Anksčiau nustačius, kad sėkmės mokesčio skaičiavimo formulės pripažinti negaliojančia apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo, jai kyla pareiga vykdyti galiojančią sutartį ir sumokėti UAB ,,MC Wealth Management“ paskaičiuotą sėkmės mokestį.

83Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus (CPK 178 straipsnis).

84Dėl netesybų mažinimo

85Apeliantė nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti netesybų dydį, nes UAB ,,MC Wealth Management“ nepateikė įrodymų, kad kredito unija būtų praturtėjusi dėl to, kad nemokėjo neprotingai didelių netesybų, dėl to finansų patarėjas būtų patyręs nuostolių.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

87Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

88Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal minėtų straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014; kt.).

89Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visus reikšmingus veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindų mažinti priteistinų netesybų dydį. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių (Paslaugų kainyne ir apmokėjimo tvarkoje numatyta, kad finansų patarėjas gali už bet kokias neapmokėtas sumas savo nuožiūra skaičiuoti klientui 20 procentų metinių palūkanų dydžio delspinigius), jų pobūdį (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Papildomai pažymėtina, kad apeliantė prievolė sumokėti sėkmės mokestį nevykdo nuo 2014 m. balandžio 22 d., nors vien iš investicijų realizuotas pelnas už 2013 m. sudarė 865 195 Eur.

90Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje nenustatyta pagrindo mažinti netesybų, o teismų priteisto dydžio netesybos yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti UAB ,,MC Wealth Management“ teisėtus interesus. Dėl to, sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.

91Dėl įrodymų vertinimo

92Apeliantė taip pat teigia, kad teismas apribojo jos teisę įrodinėti savo poziciją ir teikti paaiškinimus, kurie pagal CPK 177 straipsnį laikytini įrodymais, kuriuos ji ketino teikti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, sprendimas priimtas neišsiaiškinus visų esminių bylos aplinkybių, t. y. buvo pažeistas CPK 185 straipsnis.

93Sutiktina su apeliante, kad CPK 178 straipsnis nurodo, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

94Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas tiek ieškovei, tiek atsakovei suteikė galimybę iki teismo posėdžio datos pateikti savo rašytinius paaiškinimus bei visą jų manymų aktualią ir su nagrinėjama byla susijusią informaciją. Nors, kaip teisingai nurodė apeliantė, teismas po prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo paskyręs ne žodinį, o rašytinį posėdį ir tokiu būdu pažeidė CPK 430 straipsnio 3 dalį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, dėl procesinio pažeidimo teismo sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Įvertinusi tai, kad bylai reikšmingas aplinkybes apeliantė išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, o argumentus dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo taip pat išdėstė žodžiu nagrinėjant bylą dėl Papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia, taip pat tai, kad byla iš esmė išspręsta teisingai, t. y. konstatuotas civilinio proceso normų pažeidimas įtakos bylos rezultatui neturėjo, konstatuoja, jog dėl šio formalaus pažeidimo teismo sprendimas negali būti naikinamas (CPK 328 straipsnis).

95Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinis sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

96Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo

97Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

98Atmetus apeliantės Taupkasė, kredito unijos apeliacinius skundus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Taip pat netenkinamas UAB ,,MC Wealth Management“ prašymas priteisti tokias išlaidas, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jas įrodantys dokumentai (CPK 93, 98 straipsniai).

99Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistus.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,MC Wealth Management“ (toliau – UAB... 6. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2013 m. vasario 19 d. sudarė paslaugų... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį... 8. Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad per visą... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m.... 10. Prijungtoje civilinėje byloje ieškovė Taupkasė, kredito unija, pareiškusi... 11. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovė nurodė, kad 2013 m. vasario 19 d.... 12. Atsakovė UAB ,,MC Wealth Management“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 13. Lietuvos bankas pateikė teismui išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad... 14. II. Pirmosios instancijos teismų sprendimų esmė... 15. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu Kauno... 16. Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. vasario 19 d. pasirašė paslaugų teikimo... 17. Teismas, įvertinęs Sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktus, konstatavo, kad... 18. Teismas konstatavo, kad sėkmės mokesčio formulė nebuvo vienašališkai... 19. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie... 20. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjant šalių... 21. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu dėl netesybų mažinimo, nes nustatė,... 22. Teismas taip pat pažymėjo, kad prieštaravimuose nurodyti Lietuvos banko... 23. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės Taupkasė,... 24. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2013 m. vasario 19 d. sudarė... 25. Teismas vertindamas ieškovės argumentus, kad suklaidinimas dėl sėkmės... 26. Teismas, įvertinęs Sutartyje pateiktą sėkmės mokesčio formulę,... 27. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad sutarties... 28. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės... 29. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo Sutarties... 30. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos banko atsakovės atžvilgiu atliktas... 31. Įvertinę šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos bei... 32. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 33. Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje pateiktame apeliaciniame skunde... 34. Prie šios bylos prijungtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje... 35. Ieškovė UAB ,,MC Wealth Management” atsiliepime į apeliacinį skundą dėl... 36. Atsakovė UAB ,,MC Wealth Management” atsiliepime į apeliacinį skundą dėl... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ... 40. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2013 m. vasario 19 d.... 41. Apeliantė Taupkasė, kredito unija nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2015... 42. Tuo tarpu kvestionuodama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d.... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes toliau pasisako... 44. Dėl prašymo sustabdyti bylą... 45. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. birželio 13 d. gautas apeliantės... 46. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą,... 47. Kaip minėta, šioje civilinėje byloje sprendžiama dėl šalių 2013 m.... 48. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ši byla negali... 49. Papildomai pažymėtina, kad nuolatiniai apeliantės prašymai stabdyti bylos... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą,... 51. Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo... 52. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m.... 53. Kaip žinoma, papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui... 54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi atsakovės apeliacinės... 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad minėti įrodymai galėjo ir turėjo... 56. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo ... 57. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apeliantės motyvų, susijusių su... 58. Dėl Papildomo susitarimo sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.90... 59. Kaip minėta, apeliantė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog... 60. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 61. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis... 62. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kaip teisingai nustatė teismas, apeliantė... 63. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog UAB ,,MC Wealth... 64. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris taip pat yra... 65. Apeliacinio skundo argumentai, kad sąskaita, kuria sumokėtas sėkmės... 66. Dėl Papildomo susitarimo sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.81... 67. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas netyrė, kokios konkrečios paslaugos... 68. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji... 70. Visų pirma pažymėtina tai, kad abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai... 71. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė... 72. Kaip minėta anksčiau, šalys pasirašydamos sutartį sutarė ir dėl... 73. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su Lietuvos... 74. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog... 75. Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 76. Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo... 77. Pirmiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė... 78. Dėl sėkmės mokesčio priteisimo ... 79. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ji nebuvo... 80. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina... 81. Kaip ne kartą buvo minėta, apeliantė, kuri kaip pati nurodė Sutartyje yra... 82. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad faktą, jog... 83. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos... 84. Dėl netesybų mažinimo... 85. Apeliantė nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter... 87. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar... 88. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra... 89. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių... 90. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų argumentus ir... 91. Dėl įrodymų vertinimo... 92. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas apribojo jos teisę įrodinėti savo... 93. Sutiktina su apeliante, kad CPK 178 straipsnis nurodo, jog šalys turi įrodyti... 94. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas tiek ieškovei, tiek atsakovei... 95. Apibendrindama pirmiau išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo... 97. Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 98. Atmetus apeliantės Taupkasė, kredito unijos apeliacinius skundus jos turėtos... 99. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 100. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą ir...