Byla 2A-703/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės PONTEM (buv. uždaroji akcinė bendrovė „Smulkus urmas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3176-104/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Margiris“ dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos bei delspinigių priteisimo, taip pat pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei PONTEM dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Trečiasis asmuo Statoil Fuel & Retail Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė (buv. uždaroji akcinė bendrovė „LIETUVA STATOIL“).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB PONTEM teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais vienašalius atsakovo UAB „Margiris“ sandorius dėl įskaitymo: 2011 m. rugsėjo 9 d. – už 113 439,86 Lt sumą; 2011 m. rugsėjo 9 d. – už 110 870,34 Lt sumą; 2011 m. rugsėjo 15 d. – už 8 419,55 Lt sumą, priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Margiris“ 173 399,90 Lt skolą už pateiktas prekes pagal 2011 m. sausio 10 d. didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartį, priteisti 6 344,24 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. sausio 10 d. sudarė didmeninio prekių pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. (iki sutarties nutraukimo) pateikė atsakovui produkcijos už 174 851,90 Lt. Pasak ieškovo, atsakovas nuo 2011 m. gegužės 17 d. jam pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Savo ruožtu ieškovas buvo neapmokėjęs atsakovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 1 452 Lt sumą, kuriai ieškovas atliko įskaitymą, todėl, ieškovo paskaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 173 399,90 Lt (174 851,90 – 1 452).

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas, neatsiskaitęs už jam tiektą produkciją, 2011 m. birželio 22 d. ieškovui pateikė pretenziją, kuria prašė atlyginti nuostolius, patirtus dėl produkcijos tiekimo sustabdymo, produkcijos utilizavimo, laboratorinių tyrimų atlikimo ir dėl kitų išlaidų, kurios sudarė 7 309,98 Lt. Ieškovas su pretenzija nesutiko, tačiau toliau pagal atsakovo užsakymus tiekė produkciją. Atsakovas 2011 m. liepos 21 d. raštu pateikė dar vieną pretenziją, kuria reikalavo dėl atitinkamų sutarties nuostatų nesilaikymo atlyginti atsakovo ir jo kliento Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB patirtus nuostolius už 110 870,34 Lt sumą. Ieškovas, tikėdamasis derybų būdu išspręsti konfliktinę situaciją, pretenzijoje nurodytų reikalavimų netenkino, tačiau produkcijos tiekimo nenutraukė. Atsakovui nevykdant pareigos atsiskaityti už produkciją, ieškovas informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. Ieškovas nurodė 2011 m. rugsėjo 5 d. iš atsakovo gavęs pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Ieškovui pateiktame pranešime atsakovas nurodė, jog atsakovo skola ieškovui sudaro 140 403,33 Lt, o atsakovas įskaito priešpriešinius abiejų bendrovių reikalavimus, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui 26 963,47 Lt. Ieškovas su šiuo įskaitymu nesutiko, apie tai informavo atsakovą. Tačiau atsakovas įteikė ieškovui dar vieną pranešimą dėl 110 870,34 Lt nuostolių įskaitymo. Pranešime nurodyta, kad atsakovo skola ieškovui sudarė 51 540,47 Lt, kurią atsakovas įskaitė. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 15 d. pateikė paskutinį pranešimą dėl 8 419,55 Lt sumos įskaitymo ir nurodė, kad po įskaitymų ieškovas liko skolingas atsakovui 50 910,32 Lt.

6Ieškovas nurodė, jog atsakovo atlikti įskaitymai yra neteisėti ir nepagrįsti bei neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 ir 6.245 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pasak ieškovo, atsakovo pateikti tyrimų protokolai neįrodė ieškovo padarytų pažeidimų dėl patiektų maisto produktų kokybės, o visas atsakovo pretenzijas ieškovas laikė nepagrįstomis. Akcentavo, jog, perdavus produkciją (maisto prekes) atsakovui, ieškovas niekaip negalėjo kontroliuoti jų laikymo sąlygų. Teigė, jog atsakovo savikontrolės tikslais atliktų maisto produktų tyrimų rezultatai galėjo būti naudojami tik minėtos įmonės vidinėms reikmėms ir tokiu būdu negalėjo būti vertinama ieškovo gaminamų produktų kokybė. Ieškovo vertinimu, atsakovas taip pat nepagrindė reikalautų tiesioginių ir netiesioginių savo ir jo kliento (trečiojo asmens) patirtų nuostolių dydžio, nepateikė dokumentų, patvirtinančių teiginius dėl negauto pelno (duomenų apie vidutinius dienos pardavimus ir kt.). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, neatsiskaitęs su ieškovu už prekes ir sunaikinęs ieškovui priklausančius maisto produktus, dargi pareikalavo iš ieškovo atlyginti jų vertę bei utilizavimo išlaidas.

7Pasak ieškovo, atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas buvo kaltas dėl to, kad Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB nutraukė sutartį su atsakovu. Ieškovas nurodė, kad tam, jog Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB degalinėse klientams būtų pasiūlyta nupirkti paruoštus sumuštinius, į sumuštinių gamybos bei pristatymo procesą buvo įsijungusios kelios įmonės: ieškovo iškepta mėsa būdavo transportuojama atsakovui, šis iš įvairių produktų (ne tik iš tų, kuriuos įsigydavo iš ieškovo) gamindavo sumuštinius, kuriuos UAB „TROMINA“ veždavo į Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB mažmeninės prekybos taškus. Atsakovas, nesugebėdamas užtikrinti produktų saugumo ir kokybės reikalavimų, numatytų UAB „Margiris“ ir Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB sutartyje, kurių ieškovas nežinojo ir dėl kurių įvykdymo nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų, dėl to kilusių problemų pasekmes perkėlė ieškovui. Ieškovas neturėjo jokių galimybių kontroliuoti, kaip atsakovas laikosi prekių laikymo ir transportavimo sąlygų. Šalys sutartyje nebuvo numačiusios tvarkos, kuria vadovaujantis prekių kokybė kitos šalies iniciatyva ir pasirinktomis priemonėmis būtų tiriama po prekių perdavimo momento, mėginio paėmimo ir pristatymo į laboratoriją metu nedalyvaujant kitai šaliai. Atitinkamai ieškovas nebuvo prisiėmęs rizikos dėl tokių tyrimų rezultatų atsiradusiems didžiuliams ir neproporcingiems nuostoliams atlyginti.

8Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas negalėjo atlikti vienašalių įskaitymo sandorių ir įskaityti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kadangi įskaitymų atlikimo dienomis atsakovas neturėjo ieškovui jokių pagrįstų priešpriešinių reikalavimų. Didžiąją atsakovo pretenzijose nurodytų sumų dalį – 165 253,34 Lt sudarė ne atsakovo, o trečiojo asmens patirti nuostoliai, kurių pastaroji įmonė reikalavo iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas, iš ieškovo reikalaudamas nuostolių atlyginimo, ne tik nepagrindė savo reikalavimų, bet ir nepateikė įrodymų, kad apmokėjo kliento (trečiojo asmens) nurodytas sumas. Vadinasi, atliekant įskaitymus atsakovas įskaitė ne priešpriešinius atsakovo reikalavimus ieškovui, o savo kliento reikalautas atlyginti sumas. Ieškovas pažymėjo, kad 2011 m. liepos 15 d vykusiame bendrovių pasitarime atstovai sutarė nuostolių ir prarastų pardavimų kompensavimą patikėti draudimo bendrovėms. Ieškovas, norėdamas išsaugoti sutartinius santykius bei tikėdamasis ateityje sudaryti didesnius sandorius su Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB, nenorėdamas konfliktuoti su verslo partneriais, tikėjosi, kad kreipimasis į draudimo bendrovę išspręs visas problemas. Ieškovo kreipimasis į draudimo bendrovę niekaip negalėjo reikšti kaltės pripažinimo.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teisėtai ir pagrįstai atliko ginčijamus įskaitymus, kadangi buvo visi įstatyme nustatyti įskaitymo pagrindai. Pasirašydamas sutartį ir tiekdamas atsakovui prekes, ieškovas užtikrino perduodamų prekių kokybę ir garantavo, jog prekės jų perdavimo atsakovui momentu neturės paslėptų kokybės trūkumų, bus tinkamos naudoti iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos. Tačiau ieškovas sutartinius įsipareigojimus pažeidė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus – sutarties pagrindu patiekė kokybės reikalavimų neatitinkančias prekes. Ieškovas suvokė ir pripažino, jog pateikė atsakovui nekokybišką, draudžiamą tiekti į rinką produkciją, pripažino, jog dėl to atsakovui buvo padaryti nuostoliai, tačiau vėliau, siekdamas išvengti sutartinės atsakomybės jam taikymo, savo poziciją pakeitė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais bei skolos priteisimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtino patirtų nuostolių dydį. Ieškovas laikytinas kaltu dėl atsakovui kilusių nuostolių, kadangi ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pardavė atsakovui teisės aktų reikalavimų neatitinkančius maisto produktus.

10Atsakovas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, jog į bylą pateiktais gaminių mėginių tyrimo protokolais esą neįrodytas tirtos produkcijos neatitikimo kokybės reikalavimams faktas. Atsakovas akcentavo, kad tyrimai buvo atlikti tinkamai. Ieškovo atsakovui patiektuose vištienos bei kiaulienos gaminiuose buvęs mikroorganizmų kiekis itin viršijo leistinas normas, kas sąlygojo atsakovo dokumentuose įvardijamų nuostolių atsiradimą. Be to, atsakovas nurodė, kad protokoluose užfiksuoti tyrimų rezultatai patvirtino ieškovo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo – nekokybiškų maisto produktų pateikimo faktą. Atsakovas taip pat teigė, kad buvo tinkamai atliekamos visos reikiamos procedūros imant ieškovo produkcijos mėginius tyrimams, o visa reikalinga informacija vykdant šias procedūras buvo fiksuojama.

11Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, o atsakovui priteisti iš ieškovo 56 194,30 Lt nuostolių atlyginimą. Tuo atveju, jei ieškovo ieškinio reikalavimai būtų visiškai ar iš dalies patenkinti – atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 229 594,18 Lt nuostolių atlyginimą ir įskaityti patenkintus ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo su atitinkamai patenkintais priešpriešiniais atsakovo reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovas nurodė, kad pagal sutartį ieškovas atsakovui tiekė, be kita ko, keptą vištienos filė bei keptą kiaulienos kumpį. Ši produkcija buvo naudojama sumuštinių, tiekiamų Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB pagal 2011 m. gegužės 25 d. trišalę tiekimo sutartį, sudarytą tarp Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB, UAB „TROMINA“ ir UAB „Margiris“, gaminimui. Atlikus keptos vištienos krūtinėlių ir kepto kiaulienos kumpio mikrobiologinius tyrimus paaiškėjo, jog ši produkcija neatitiko saugos reikalavimų ir buvo netinkama vartojimui – produkcija buvo mikrobiologiškai užteršta. Nustačius tokias aplinkybes, trečiasis asmuo utilizavo atsakovo patiektas prekes – sumuštinius su vištiena bei kiauliena, taip pat nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. neprekiavo sumuštiniais su vištiena, o nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. neprekiavo sumuštiniais su kiauliena, t.y. nepirko šios produkcijos iš atsakovo. Dėl šios priežasties atsakovas patyrė 229 594,18 Lt nuostolių. Kadangi ieškovas pardavė atsakovui teisės aktų reikalavimų neatitinkančius maisto produktus, atsakovas patyrė tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius. Atsakovas negautą pelną per laikotarpį, kai atitinkamos produkcijos prekyba buvo sustabdyta, vertino kaip netiesioginius nuostolius.

13Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui teikė pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovas atsakovo reikalavimų neįvykdė, atsakovas informavo ieškovą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – atsakovas įskaitė sutarties pagrindu susidariusį jo įsiskolinimą už patiektas prekes su ieškovo mokėtinomis nuostolių atlyginimo sumomis.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: priteisė iš ieškovo atsakovui 56 194, 30 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 1 686 Lt žyminio mokesčio.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pasirašydamas sutartį ir tiekdamas atsakovui prekes, ieškovas užtikrino atsakovui perduodamų prekių kokybę ir garantavo, jog prekės jų perdavimo atsakovui momentu neturės paslėptų kokybės trūkumų bei bus tinkamos naudoti iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos. Tačiau, atlikus ieškovo sutarties pagrindu atsakovui pateiktos produkcijos tyrimus, buvo nustatyta, kad pastaroji produkcija neatitiko kokybės reikalavimų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė savo, kaip pardavėjo, prievolę ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais atsikertant į ieškovo teiginius, esą atsakovo iniciatyva atliktų produkcijos tyrimų rezultatai neįrodė faktinės aplinkybės, kad sutarties vykdymo eigoje ieškovas atsakovui patiekė nekokybišką produkciją, jog nei vienas tyrimas neatitiko higienos normoje HN 26:2006 pateiktoje 2 lentelėje nustatytų reikalavimų atliekant mėginių paėmimo ir gabenimo procedūras, esą atsakovas nesilaikė mėginių paėmimo/gabenimo tvarkos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo teiginį, jog mėginiai buvo paimti nekvalifikuoto atsakovo darbuotojo, paneigė teismo posėdžio metu apklausta atsakovo specialistė A. K..

17Teismas ieškovo pateiktą Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijoje atlikto mikrobiologinio tyrimo protokolą laikė nesusijusiu su ginču dokumentu, kadangi tyrimo protokolas atspindėjo ieškovo pateiktos produkcijos mikrobiologinio tyrimo, atlikto 2011 m. rugsėjo 3 d., rezultatus, o šiuo atveju buvo sprendžiamas ginčas dėl 2011 m. birželio - liepos mėnesiais ginčo sutarties pagrindu patiektos produkcijos kokybės. Teismas taip pat laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, jog savikontrolės tikslais atliktų tyrimų rezultatai neturėjo įrodomosios reikšmės. Teismas sutiko su atsakovu, kuris vadovavosi Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei higienos norma HN 26:2006, kadangi atsakovas privalėjo tiekti į rinką tik saugius, nustatytus mikrobiologinius kriterijus atitinkančius maisto produktus. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktai nenumatė privalomo ieškovo dalyvavimo paimant produkcijos mėginius.

18Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011 m. liepos 15 d. susitikimo protokolą bei faktą, kad ieškovas kreipėsi į savo draudiką dėl nuostolių atlyginimo, darė išvadą, jog ieškovas pripažino kaltę dėl nekokybiškos produkcijos patiekimo atsakovui. Teismas nurodė, kad iki šio ginčo kilimo ieškovas niekuomet neginčijo atsakovo sprendimų neprekiauti sumuštiniais, kuriems naudota ieškovo patiekta žaliava, pagrįstumo. Nors atsakovo gamybos vadovė - technologė A. K. 2011 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą apie nepatenkinamus ieškovo produkcijos tyrimų rezultatus bei apie prekybos atitinkama produkcija sustabdymą, tačiau ieškovas nepateikė jokių prieštaravimų tol, kol atsakovas nepareiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo. Šį faktą teismas vertino kaip ieškovo siekį išvengti atsakomybės taikymo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo į rinką patiektų maisto produktų neatitikimas kokybės reikalavimams buvo užfiksuotas ne kartą, ieškovo atžvilgiu už tai buvo taikyta administracinė atsakomybė.

19Teismas, įvertinęs pateiktus atsakovo įrodymus, atsakovo negautą pelną tuo laikotarpiu, kuomet aptariamos produkcijos prekyba buvo sustabdyta, vertino kaip nuostolius, kurių nebūtų patirta ieškovui tinkamai vykdant sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartyje bei įstatyme įtvirtintas pardavėjo prievoles, t. y. atliko neteisėtus veiksmus pateikiant nekokybišką produkciją. Būtent dėl šios priežasties atsakovas patyrė 229 594,18 Lt tiesioginių bei netiesioginių nuostolių, kadangi trečiasis asmuo nepirko iš atsakovo produkcijos, o nekokybišką produkciją atsakovas savo kaštais tyrė, transportavo, utilizavo, atlygino savo klientui nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo esantį priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų bei atsakovo nuostolių.

20Teismas, nustatęs, kad įskaitymų atlikimo dienomis atsakovas turėjo pagrįstų priešpriešinių reikalavimų ieškovui ir dėl to pateikė pretenzijas, darė išvadą, jog atsakovo veiksmai atitiko visas sąlygas, numatytas CK 6.131 straipsnyje, įskaitymams atlikti.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

22Apeliaciniu skundu ieškovas UAB PONTEM prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visa apimtimi: ginčijamus vienašalius UAB „Margiris“ sandorius dėl įskaitymo pripažinti negaliojančiais; priteisti iš atsakovo UAB „Margiris“ 173 399,90 Lt skolos už pateiktas prekes, 6 344,24 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo atmesti atsakovo priešieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

231. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai įvertino mėginių tyrimų protokolą, neįsigilino į bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovų nurodytas aplinkybes. Teismas nevertino mėginių paėmimo aplinkybių. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl mėginių tyrimo aplinkybių.

242. Atsakovas, nurodydamas, kad tyrimai pagrindžia netinkamos produkcijos pateikimo faktą, privalėjo įrodyti, jog tyrimai buvo atlikti tinkamai, griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo pateiktų maisto produktų mėginių tyrimų, atliktų savikontrolės tikslais, rezultatai neįrodo, kad ieškovas atsakovui pateikė nekokybišką produkciją.

253. Atsakovas, atlikdamas mėginių paėmimo ir gabenimo procedūras, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Teisės aktų nustatyta tvarka atliekant tyrimus privalėjo būti paimami keli mėginiai, tačiau atsakovas aukščiau nurodytų reikalavimų nesilaikė. Mėginių ėmimo tvarkos nesilaikymas lemia tai, kad mėginių tyrimo rezultatai yra nepatikimi ir tokie tyrimai negali būti laikomi ieškovo neteisėtų veiksmų įrodymu.

264. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog mėginių paėmimo metu nedalyvavo ieškovo atstovai, o atsakovas neturėjo ieškovo įgalinimų tirti UAB „Smulkus urmas“ produkciją. Atsakovas neinformuodamas ieškovo apie tyrimų ėmimą ir pastarajam nedalyvaujant procese, pažeidė imperatyvias nuostatas. Aplinkybė, kad atsakovas nuolat atlikdavo gautos produkcijos mikrobiologinius tyrimus ir ieškovas tam neprieštaravo, nepaneigia fakto, jog teisės aktų nustatyta tvarka atliekant tyrimus būtini suinteresuotos šalies įgaliojimai.

275. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas nepateikė laboratorijai bandinių ėmimo ataskaitos. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dalis žaliavos buvo panaudota žaliavos jusliniam įvertinimui.

286. Visuose tyrimų protokoluose, kurių pagrindu atsakovas iš ieškovo reikalavo nuostolių atlyginimo, yra aiškiai įrašytas perspėjimas, nurodantis, kad tyrimų rezultatai galioja tik konkrečiam išbandytam objektui. Tai reiškia, kad šių tyrimų protokolų rezultatai nepatvirtina kitų, net tos pačios partijos, iš kurios buvo imtas tiriamasis mėginys, maisto produktų kokybės. O atsakovas protokolų rezultatus pritaikė ir kitoms, nė netirtoms žaliavos partijoms.

297. Atsakovas pripažino, kad 2011 m. liepos 7 d. Kauno miesto VMVT paėmė tyrimams ne ieškovo pagamintą žaliavą, o atsakovo pagamintą sumuštinį, kurio kokybė buvo gera. Tai įrodo, kad ieškovas tiekė tinkamą produkciją, kadangi patiekus mikrobiologiškai užterštą vištieną, iš jos būtų neįmanoma pagaminti geros kokybės sumuštinių.

308. Teismas, išdėstydamas argumentus dėl ieškovo kaltės, rėmėsi CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, bei konstatavęs neteisėtus veiksmus, laikė ieškovo kaltę įrodyta. Teismas akcentavo, jog pats ieškovas pripažino savo kaltę, o ieškovo kreipimasis į draudimo bendrovę taip pat patvirtino kaltės pripažinimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtas aplinkybes laikė kaltės pripažinimu. Teismas netinkamai vertino bendrovių vykdytų derybų tikslą. Kreipimasis į draudimo bendrovę savaime nereiškia kaltės pripažinimo.

319. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo ir trečiojo asmens sprendimai neprekiauti sumuštiniais buvo pagrįsti. Be to, ieškovas niekuomet nekvestionavo ir neginčijo sprendimų neprekiauti sumuštiniais, todėl šį faktą teismas vertino kaip ieškovo siekį išvengti atsakomybės taikymo ir laikė tai prieštaraujančiu sutarties vykdymo eigoje susiklosčiusiai praktikai. Tačiau pažymėtina, kad tarp šalių ir trečiojo asmens dar nebuvo susiklosčiusi jokia praktika, kadangi mėsos žaliavą, iš kurios atsakovas gamino kai kurių rūšių sumuštinius trečiajam asmeniui, ieškovas tiekė tik porą mėnesių. Jau 2009 m. birželio mėnesį kilo tiekimo problemos, kurių pagrindinė priežastis ir buvo šalių bei trečiojo asmens tinkamai nesureguliuoti bendradarbiavimo santykiai. Ieškovui nebuvo žinomos jokios atsakovo ir trečiojo asmens trišalės tiekimo sutarties sąlygos, o tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos sutarties nuostatas nustatinėjo trečiasis asmuo Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB. Pažymėtina, kad 2011 m. liepos 20 d. rašte trečiasis asmuo reikalavo atsakovą atlyginti patirtus 77 654,15 Lt nuostolius dėl to, jog pastarasis negalėjo užtikrinti produktų saugumo ir kokybės reikalavimų. Be to, 2012 m. vasario 3 d. susitarimas, sudarytas tarp UAB „Margiris“, UAB „TROMINA“ ir Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB, kurio pagrindu atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui šio reikalautą nuostolių sumą, kelia pagrįstų abejonių, ar iš tiesų kilus problemoms buvo aiški būtent ieškovo kaltė. Ieškovas, 2011 m. sausio 10 d. pasirašydamas sutartį su atsakovu ir jo užsakymu tiekdamas kelias dešimtis kilogramų mėsos, niekaip negalėjo numatyti atsakovo ir trečiojo asmens 2011 m. gegužės 25 d. pasirašytos sutarties nuostatų. Ieškovas nebuvo prisiėmęs rizikos dėl atsakovo ir trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir apie tokius įsipareigojimus nė nežinojo. Ieškovas negalėjo protingai tikėtis, kad sprendimus dėl ieškovo ir atsakovo sutarties vykdymo priims trečiasis asmuo. Pažymėtina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtino, jog sprendimus, kada ir iš kokio tiekėjo atsakovas gali pirkti žaliavas, priimdavo trečiasis asmuo. Kadangi visų šių aukščiau išvardintų aplinkybių ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, atsakomybė vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi negali būti taikoma. Kadangi ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, jis negali būti laikomas atsakingu už atsakovo ir trečiojo asmens neva patirtus nuostolius.

3210. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi rėmėsi žiniasklaidos priemonėse paskelbtais straipsniais, kuriuos pateikė atsakovas, tačiau nepriėmė ieškovo pateiktų dokumentų, patvirtinančių atsakovo atliktus pažeidimus.

3311. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bendra atsakovo patirtų nuostolių suma – 229 594,18 Lt, kuriuos sudaro patirti tiesioginiai ir netiesioginiai atsakovo ir trečiojo asmens nuostoliai. Ieškovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, o atsakovas nesugebėjo įrodyti nuostolių pagrįstumo. Teismas nepasisakė dėl daugumos procesiniuose dokumentuose bei 2013 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovo išdėstytų argumentų dėl atsakovo esą patirtų nuostolių nepagrįstumo.

3412. Teismas išsamiai netyrė atsakovo pateiktuose Nuostolių įvertinimo aktuose nurodytų duomenų, esą pagrindžiančių atsakovo tiesioginius nuostolius, pagrįstumo.

3513. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovas nepagrindė patirtų nuostolių dydžio. Nuostolių įvertinimo aktuose nurodyti vidutiniškai per dieną parduodamų sumuštinių kiekiai, kurių pagrindu atsakovas reikalavo nuostolių atlyginimo, nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais. Atsakovas nepaaiškino, kokiais duomenimis remiantis buvo apskaičiuotas vidutiniškai per dieną parduodamų sumuštinių kiekis tuo laikotarpiu, už kurį atsakovas reikalavo negauto pelno, t. y. nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d.

3614. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas privalėjo atlyginti atsakovui sumas, kurias atsakovas sumokėjo UAB „LIETUVA STATOIL“ už neva šio asmens patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, dėl šių sumų pagrįstumo sprendime iš viso nepasisakė.

3715. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo UAB „Margiris“, UAB „TROMINA“ ir Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB 2012 m. vasario 3 d. sudaryto susitarimo turinio. Teismas nevertino aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad pagamintų ir vėliau utilizuotų sumuštinių žaliava buvo tirta. Atsakovo reikalavimai atlyginti paruoštų maisto produktų išėmimo iš prekybos ir utilizavimo išlaidas buvo paremti atsakovo ir trečiojo asmens susitarimų nuostatomis, kurios ieškovui nebuvo žinomos.

3816. Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovo pagrįstą tikėtinumą gauti nurodyto dydžio pajamas. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas 2011 m. gegužės 25 d. pasirašė trišalę tiekimo sutartį, neįrodo, kad trečiasis asmuo būtų reguliariai užsakinėjęs panašius sumuštinių kiekius. Byloje nėra duomenų dėl pagrįsto tikėtinumo nuolat gauti stabilias pajamas tiekiant sumuštinius trečiajam asmeniui.

3917. Atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jo pajamos, gaunamos iš sumuštinių gamybos, sumažėjo nebegaminant sumuštinių su vištiena ir kiauliena. Trečiojo asmens patirti nuostoliai taip pat privalėjo būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, kurias nukentėjusi šalis buvo pasiruošusi gauti, tačiau nepagrįstai negavo dėl kitos šalies kaltės.

4018. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo atliktas 2012 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymas bei UAB „Margiris“, UAB „TROMINA“ ir Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB 2012 m. vasario 3 d. susitarimas pagrindžia atsakovo patirtus nuostolius.

4119. Teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo nuostolių. Ieškovas nėra kaltas dėl esą netinkamos kokybės žaliavos patiekimo, be to, negali būti laikomas atsakingu už tariamai patirtus nuostolius ir vadovaujantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis verslininko atsakomybę be kaltės. Teismas nevertino ieškovo argumentų, jog patiekęs žaliavą atsakovui, ieškovas negalėjo kontroliuoti, kokiomis sąlygomis laikoma, imama mėginiams ir gabenama tyrimams gauta žaliava.

4220. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo atliktų įskaitymų teisėtumą. Atsakovas negalėjo atlikti vienašalių įskaitymo sandorių ir įskaityti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kadangi įskaitymų atlikimo metu neturėjo ieškovui jokių pagrįstų priešpriešinių reikalavimų. Ieškovas įskaitymo atlikimo dienomis nebuvo atsakovo skolininkas. Didžiąją atsakovo pretenzijose nurodytų sumų dalį sudaro ne atsakovo, o trečiojo asmens tariamai patirti nuostoliai, kurių tas asmuo reikalavo iš atsakovo.

43Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus – straipsnius iš interneto portalų.

44Atsakovas UAB „Margiris“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovui nepateikus objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pažeidimai, padaryti atliekant patiektos produkcijos mikrobiologinius tyrimus, sąlygojo klaidingų tyrimų rezultatų gavimą, teismas pagrįstai konstatavo, jog nekokybiškos produkcijos pateikimo faktas bylos nagrinėjimo metu buvo įrodytas. Ieškovo reiškiama pozicija, esą atsakovas turėjo įrodyti šių tyrimų patikimumą, prieštarauja įrodinėjimo taisyklėms. Pasak atsakovo, ieškovas klaidingai interpretuoja Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ nuostatas – nepagrįstai atitinkamas šio teisės akto nuostatas laiko imperatyviomis. Atsakovas nesutiko su ieškovo pozicija, jog nedalyvaujant ieškovo atstovams paimtų produkcijos mėginių tyrimų rezultatų įrodomoji vertė yra niekinė. Akcentavo aplinkybę, jog tokia produkcijos tyrimo praktika tarp šalių buvo susiklosčiusi ir ieškovo pripažįstama. Be to, net ir informavus ieškovą apie tyrimų atlikimą bei produkcijos prekybos stabdymą, ieškovas atitinkamų prieštaravimų nepareiškė. Anot atsakovo, ieškovas nepagrįstai tyrimų išvadas laiko niekinėmis, kadangi produkcijos užteršimo fakto nepaneigia ta aplinkybė, jog produkcijos užterštumo tyrimas buvo atliktas savikontrolės tikslais. Atsakovas nurodė, jog ieškovo skunde nepagrįstai teigiama, kad atliekant mikrobiologinius tyrimus laboratorijai nebuvo pateikiama bandinių ėmimo ataskaita, kad žaliavų parinkimo akte nurodytas tyrimams paimtos žaliavos kiekis nesutampa su atitinkamo tyrimo protokole įvardintu tirtos žaliavos kiekiu. Pasak atsakovo, byloje esantys Žaliavų, gaminių atrinkimo išvežimui į laboratoriją ir reikiamų tirti rodiklių parinkimo aktai bei Užsakymai - sutartys tyrimams teisine prasme yra tapatūs apelianto akcentuojamoms mėginių ėmimo ataskaitoms. Atitinkamuose aktuose bei užsakymuose - sutartyse tyrimams yra visa reikalinga LST 1615:2000 standarto 4.4.1 punkte nurodyta informacija, kuri privalo būti užfiksuota imant mėginius. Byloje esant įrodymams apie tai, kad atsakovo užsakymu laboratorijoje buvo ištirtas toks apelianto produkcijos kiekis, kuris yra visiškai pakankamas jos mikrobiologiniam užterštumui įvertinti, atsakovas neprivalėjo įrodinėti faktinės aplinkybės, kam buvo panaudota likusi produkcijos dalis. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, jog protokoluose užfiksuoti rezultatai atspindi tik būtent to produkto, kuris buvo tirtas kokybę, ir neturi būti taikomi nei kitiems tos pačios partijos produktams, nei kitų partijų produktams. Nepriklausomai nuo to, jog visa tam tikros žaliavos partija nebuvo ir negalėjo būti ištirta, akivaizdu – esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms atsakovas patyrė nuostolius dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamos kokybės produkcijos pagal sutartį patiekimo. Atsakovas nurodė, jog ieškovas turėjo pagrįsti savo abejones dėl maisto produktų laikymo sąlygų atsakovo patalpose. Atsakovas nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2011 m. liepos 7 d. Kauno miesto VMVT ištyrus sumuštinius, pagamintus naudojant ieškovo pagamintą kiaulienos kumpį, buvo nustatyta, jog jo kokybė yra tinkama. Nurodė, jog žaliavos, kuri 2011 m. liepos 7 d. buvo naudojama sumuštinių gaminimui, paimti tyrimams buvo neįmanoma, nes minimą dieną visa žaliava jau buvo sunaudota, todėl Kauno miesto VMVT patarė atsakovui tyrimams nuvežti kitos gamybos dienos žaliavą – keptą kiaulienos kumpį. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus duomenis, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.258 straipsnio nuostatas. Ieškovo argumentai, susiję su jo kaltės nepripažinimu, vertintini kaip jo gynybinė pozicija ir reakcija į atsakovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais dėl nuostolių apskaičiavimo. Nurodė, jog atsakovo patirtų netiesioginių nuostolių skaičiavimai buvo pagrįsti objektyviais duomenimis, atspindinčiais prekybos atitinkama produkcija apimtis. Atsakovo nurodytų duomenų ieškovas nepaneigė. Atsakovas taip pat tvirtino, jog ginčijamų įskaitymų atlikimo metu turėjęs teisę reikalauti iš apelianto nuostolių atlyginimo.

45Trečiasis asmuo UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė pritarimą pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria konstatuotas ieškovo nekokybiškos produkcijos pateikimo faktas. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovas nepagrįstai akcentuoja atsakovo pareigą papildomai įrodyti mėginių tyrimo duomenų patikimumą. Trečiojo asmens vertinimu, skunde akcentuojama Higienos norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ reglamentuoja mikrobiologinius maisto produktų kriterijus, o ne mikrobiologinių tyrimų eigą. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovo skundo argumentu, esą atsakovas neturėjo įgalinimų tirti ieškovo produkciją. Nurodė, jog aptariama mėginių paėmimo tyrimams tvarka yra įprasta, nusistovėjusi praktika tarp šalių. Paaiškino, jog mikrobiologinių tyrimų tikslas ir yra savikontrolė. Gamintojas, sužinojęs apie galbūt nesaugų produktą, negali jo tiekti į rinką kol neišsiaiškina ir nepašalina priežasties. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad sudarydamas su atsakovu 2011 m. sausio 10 d. didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas niekaip negalėjo numatyti atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties nuostatų. 2011 m. liepos 15 d. susitikimo protokolas, kreipimosi į ieškovo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką faktą patvirtinantys dokumentai neabejotinai patvirtina, kad ieškovas pripažino tiek nekokybiškos produkcijos patiekimo atsakovui faktą, tiek savo atsakomybę už atitinkamus neteisėtus veiksmus, o vėliau pakeitė savo poziciją tik siekdamas išvengti prievolės atlyginti atsakovui nuostolius vykdymo. Trečiojo asmens vertinimu, sudarydamas sutartį dėl maisto produktų žaliavos tiekimo, ieškovas ne tik galėjo, bet ir turėjo numatyti, kad sutarties pagrindu patiekus nekokybišką žaliavą bus neišvengiamai būtina sustabdyti produkcijos, kurios gamybai atitinkama žaliava naudojama, tiekimą, kas neabejotinai gali sąlygoti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių atsiradimą. Trečiasis asmuo sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo patirtų nuostolių dydžio. Nuostolių dydį pagrindžia byloje esanti nuostolių detalizacija, nuostolių įvertinimo aktai, nuostolių sumų apskaičiavimo paaiškinimai, UAB „TROMINA“ PVM sąskaitos faktūros, atsakovo parduotų prekių ataskaita. Trečiasis asmuo akcentavo aplinkybę, jog atsakovo patirtų netiesioginių nuostolių skaičiavimai buvo pagrįsti objektyviais duomenimis, atspindinčiais prekybos atitinkama produkcija apimtis, todėl atsakovo įvardintas netiesioginių nuostolių dydis buvo realus. Aplinkybę, jog atsakovo ir trečiojo asmens pateikti duomenys (skaičiuojant dienas, kuomet nebuvo prekiauta sumuštiniais) nesutapo, trečiasis asmuo paaiškino tuo, jog atsakovas neskaičiavo poilsio dienų, o trečiasis asmuo skaičiavo visas dienas, kadangi jo valdomos degalinės dirba be poilsio dienų.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

48Dėl naujų įrodymų priėmimo

49Kaip minėta, ieškovas UAB PONTEM (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – „Verslo žinių“ interneto portale išspausdintą pranešimą „Tarnyba rado pažeidimų greitą maistą degalinėse teikiančiose įmonėse“ ir interneto portale http://www.az.atn.lt išspausdintą straipsnį „Degalinėse – įtartinos kokybės maistas“. Apeliantas nurodė, jog minėti įrodymai, kuriuos nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, pagrindžia jo poziciją, kad mikrobiologinis užterštumas atsirado jau po maisto perdavimo atsakovui, kadangi atsakovo įmonėje nebuvo laikomasi higienos reikalavimų.

50Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantas prašymą priimti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2013 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio protokolu, sprendžia, jog ieškovas iš tiesų pirmosios instancijos teismo prašė priimti šiuos įrodymus, pirmosios instancijos teismui išsamiai argumentavo šių įrodymų pateikimo būtinybę. Savo poziciją įrodymų priėmimo būtinybės klausimu pareiškė ir kiti bylos dalyviai. Tačiau, įvertinusi teismo posėdžio protokolo turinį, teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų išsprendęs šį ieškovo (apelianto) prašymą. Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę bei apelianto argumentus dėl šių įrodymų reikšmės įrodinėjimo procese – jog atsakovas priešieškinio argumentus, be kita ko, taip pat grindė analogiško pobūdžio įrodymais (straipsniais internetiniuose portaluose), teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus pareikštas nepažeidžiant CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl apelianto pateiktus įrodymus priima.

51Dėl pardavėjo tiektos produkcijos kokybės vertinimo

52Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų (sąlygų) įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje „Reikalavimai daiktui“. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (6.237 straipsnio 1 dalis). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis); termino atitikimas protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodyti neigiami padariniai pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, be to, jeigu jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, pardavėjas atsakingas už bet kokius daiktų trūkumus, kurie buvo daikto perdavimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis); už daiktų trūkumus, atsiradusius po jų perdavimo momento, pardavėjas atsako, jeigu šie trūkumai yra bet kokios jo prievolės pažeidimo padarinys, inter alia pirkėjui suteiktos garantijos, kad prekės bus tinkamos naudoti ir atitiks sutartyje aptartus kokybės reikalavimus tam tikrą laiką, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).

53Reikalavimai pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

54Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų daiktų trūkumų, konkrečiu atveju gali būti vienos ar kitos CK 6.327 straipsnyje ir jo turinį plėtojančiose kitose įstatymo normose nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja pardavėjo atsakomybę. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą, nustatant parduotų daiktų trūkumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. aplinkybę, jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje specialių nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra įtvirtintos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 -224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

55Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) ir atsakovas 2011 m. sausio 10 d. sudarė didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo atsakovui (pirkėjui) tiekti ne maisto ir maisto prekes, o atsakovas šia sutartimi įsipareigojo ieškovo tiekiamas prekes priimti ir sutartyje nustatytu terminu (ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos) sumokėti už prekes. Ieškovo teigimu, atsakovas už jam tiektas prekes nesumokėjo ir ginčijamais sandoriais įskaitė susidariusį įsiskolinimą į atsakovo nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius), kuriuos esą patyrė dėl netinkamos kokybės (mikrobiologiškai užterštų) maisto produktų (keptų vištienos krūtinėlių ir kiaulienos kumpio) patiekimo atsakovui. Pateiktu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo vienašališkai atliktus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, ieškovas neigė netinkamos kokybės maisto produktų tiekimo faktą ir kartu aplinkybę, jog ginčijamų sandorių sudarymo (įskaitymų atlikimo) metu atsakovas turėjo galiojantį piniginį reikalavimą į ieškovą. O atsakovas, priešieškiniu įrodinėdamas nekokybiškos produkcijos pateikimo ir dėl šios priežasties patirtų nuostolių faktus, prašė priteisti iš ieškovo nuostolių likutį, likusį po ginčijamų įskaitymų atlikimo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybės, ar ieškovas (pardavėjas) iš tiesų atsakovui (pirkėjui) pateikė nekokybiškas maisto prekes, ir ar tai lėmė nuostolių atsakovui atsiradimą. Taigi esminę reikšmę ginčijamų sandorių teisėtumui turi aplinkybės, susijusios tiek su ieškovo (apelianto) teiktų maisto prekių kokybe (kas bus vertinama toliau šio sprendimo dalyje), tiek su atsakovo patirtų nuostolių faktu, dydžiu bei pardavėjo atsakomybe už jų atsiradimą. Šioje apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalyje teisėjų kolegija vertins pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis konstatuotas nekokybiškų maisto prekių patiekimo atsakovui faktas, pagrįstumą.

56Didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo užtikrinti prekių kokybę ir garantuoti, kad prekės jų perdavimo momentu neturės paslėptų kokybės trūkumų (sutarties 2.1.2 punktas). Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad pardavėjo tiekiamų prekių tinkamumo naudoti terminai nurodomi ant pakuočių. Todėl, kolegijos vertinimu, šiomis sutarties nuostatomis ieškovas užtikrino atsakovui parduodamų prekių kokybę iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. birželio 6 d., 2011 m. birželio 15 d. ir 2011 m. liepos 7 d. atlikus ieškovo pateiktos atsakovui maisto produkcijos (keptų vištienos krūtinėlių ir kiaulienos kumpio) tyrimus, nustatyta, kad atsakovui buvo pateikta mikrobiologiškai užteršta produkcija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių tyrimų medžiagą bei išvadas, sprendė, jog ieškovas pateikė atsakovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius maisto produktus, kadangi ištirtoje produkcijoje rastų mikroorganizmų skaičius žymiai (10 kartų) viršijo leistiną ribą. Teismas, darydamas šią išvadą, atmetė ieškovo argumentus, kuriais buvo grindžiama jo pozicija dėl atliktų tyrimų nepatikimumo (atliktų tyrimų procedūrinių pažeidimų). Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, skundą iš esmės grindė pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais dėl tyrimų išvadų įrodomosios vertės, jose nurodytų duomenų tikslumo, teigdamas, jog: maisto produktų tyrimo duomenys galėjo būti iškraipyti netinkamai atliekant mėginių paėmimo tyrimams procedūrą (ją atlikus nekvalifikuotam asmeniui, netinkamomis priemonėmis, paėmus netinkamą mėginių skaičių, masę ir kt.); neužtikrinus ieškovo atstovo dalyvavimo mėginių paėmime ir (ar) tyrime; tyrimus atlikus atsakovo savikontrolės tikslais. Apelianto tvirtinimu, atliktų tyrimų išvados pagrindžia tik konkrečiu atveju tirto produkto kokybės rodiklius, todėl buvęs nepagrįstai konstatuotas nekokybiškos produkcijos tęstinio (trukusio tam tiktą laikotarpį) tiekimo faktas. Be to, apeliantas nesutiko su teismo išvadomis, jog savo veiksmais po atliktų tyrimų ieškovas iš esmės pripažino atsakomybę dėl nekokybiškos produkcijos tiekimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

57Kaip minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, daikto trūkumo (nagrinėjamu atveju – nekokybiškos maisto produkcijos) tiekimo faktą privalo įrodyti pirkėjas (atsakovas) (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu pateikė atsakovui nekokybiškus (teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius) maisto produktus, padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus: produktų tyrimų medžiagą, ginčo šalių elgesį po produktų tyrimų atlikimo. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kaip minėta, apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimu. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba nevertino ieškovo pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). O ta aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimo procese pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, savaime nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo atliktų maisto produkcijos mikrobiologinių tyrimų duomenų svarbą. Ieškovo 2011 m. birželio 5 d., 2011 m. birželio 15 d. bei 2011 m. liepos 7 d. pateiktos atsakovui maisto produkcijos mėginių (bandinių) mikrobiologinių tyrimų medžiaga ir išvados patvirtina, kad ieškovo pagamintuose keptos vištienos produktuose (vištienos krūtinėlėje) 2011 m. birželio 6 d. aptikta 160 000 mikroorganizmų 3200 Enterobacteriaceae bakterijų (enterobakterijų); 2011 m. birželio 15 d. atlikto tyrimo metu aptikta 140 000 mikroorganizmų 1900 Enterobacteriaceae bakterijų (enterobakterijų); 2011 m. liepos 7 d. atlikto tyrimo metu aptikta 4 000 000 aerobinių mikroorganizmų (t. 1., b. l. 146-155). Šiuose rašytiniuose įrodymuose konstatuotas produktų mikrobiologinis užterštumas žymiai viršijo leistina normą – bendras mikroorganizmų skaičius m yra 2000 ksv/g, M yra 10 000 ksv/g, koliforminių bakterijų užterštumo riba m yra <= 1 ksv/g, M yra 10 ksv/g (žr. Lietuvos higienos normą HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-168). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantas neigia šių rašytinių duomenų įrodomąją vertę, įsitikino, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

58Atlikus ieškovo sutarties pagrindu atsakovui pateiktos produkcijos tyrimus buvo nustatyta, jog produkcija neatitinka kokybės reikalavimų – keptoje vištienos krūtinėlėje bei keptame kiaulienos kumpyje esančių mikroorganizmų skaičius labai žymiai (daugiau nei 10 kartų) viršija Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas leistinas maksimalias ribas. Tai reiškė, jog ieškovas neįvykdė savo kaip pardavėjo prievolės pateikti atsakovui kokybišką produkciją, ir tai vertinama, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus. Minėta, jog pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad ieškovas pateikė nekokybišką produkciją, turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Šią aplinkybę atsakovas grindžia aukščiau aptartų mikrobiologinių tyrimų duomenimis ir išvadomis. Ieškovas, gindamasis nuo kaltinimų pateikus nekokybiškus maisto produktus, gali pateikti įrodymus, kad pardavė sutarties sąlygas atitinkančius daiktus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, teisėjų kolegija ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais neigiama minėtų mikrobiologinių tyrimų duomenų įrodomoji reikšmė (aiškinant dėl mikrobiologinių tyrimų galimų procedūrinių pažeidimų, abejojant dėl mėginių tyrimams paėmimo tinkamumo (atrinkusio mėginius asmens kvalifikacijos, tyrimams pateiktų mėginių masės ir kiekio), tyrimo inicijavimo tikslo ir pan.), laiko objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Tokių prielaidų kėlimas ir abejonių išsakymas nagrinėjamų aplinkybių kontekste negali būti laikomas tinkamu įrodinėjimo (aplinkybės, fakto paneigimo) pareigos vykdymu. Be to, kolegija laiko nepagrįsta apelianto reiškiamą poziciją, jog ieškovo atstovų nedalyvavimas atitinkamoje procedūroje ar kitoks mėginių tyrimams paėmimo būdas galėjo lemti mikrobiologinių išvadų netikslumą, atsižvelgiant į aplinkybes, jog tyrimai buvo atliekami ne tuo pačiu metu ir ne vienoje tyrimų laboratorijoje. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto abejones dėl galimų procedūrinių pažeidimų paneigia tiek liudytojos A. K. paaiškinimai, tiek įrodymai, pagrindžiantys mėginių paėmimo tyrimams aplinkybes ir eigą. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tą aplinkybę, jog šalių sudaryta didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartis irgi numato mikrobiologinių tyrimų atlikimo tvarką (sutarties priedas Nr. 3, t. 1., b. l. 40). Ir nors sutarties priede Nr. 3 įtvirtinta ieškovo pareiga reguliariai atlikti tiekiamos produkcijos tyrimus bei su tyrimų duomenimis supažindinti atsakovą, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė įgalina daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl paprastesnės tyrimo procedūrų atlikimo eigos, nei numatyta apelianto išvardintuose teisės aktuose. Iš šio sutarties priedo nuostatų spręstina, jog esminę reikšmę šalims turėjo numatyta savarankiška ir reguliari produkcijos saugumo kontrolė, taip pat ir tyrimus atliksiantis subjektas – nepriklausoma akredituota mikrobiologinių tyrimų laboratorija. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog nustatyta tyrimų procedūros tvarka būtų pažeista. Kaip minėta, nors sutarties nuostatomis buvo įtvirtinta ieškovo pareiga nustatyta tvarka atlikti produkcijos tyrimus, tačiau aplinkybė, jog ieškovo tiektos produkcijos tyrimus atliko atsakovas, laikydamasis sutartimi nustatytos tvarkos, nesudaro pagrindo abejoti tyrimų duomenų objektyvumu ir kartu jų įrodomąja verte.

59Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ištirtų ir įvertintų aplinkybių kontekste svarbią įrodomąją reikšmę turi ieškovo veiksmai, atlikti po atsakovo atliktų produkcijos mikrobiologinių tyrimų. Tos aplinkybės, jog ieškovas nesiėmė savalaikių veiksmų, siekiant paneigti tyrimų rezultatus, ikiteisminiame ginčo sprendimo etape nepateikė atsakovui duomenų, pašalinančių abejones dėl tiektų maisto prekių užterštumo, neprieštaravo dėl produkcijos tiekimo sustabdymo, o priešingai, – ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų susitikimo metu pripažino netinkamos kokybės produkcijos patiekimo faktą, savo atsakomybę, tarpusavyje derino poziciją bendravimui su žiniasklaidos atstovais, įsipareigojo nustatyti, kuriame produkcijos ruošimo etape ji yra užkrečiama, o nuostolių atlyginimo klausimą perduoti spręsti draudimo bendrovei, apdraudusiai jo civilinę atsakomybę (t. 2., b. l. 86). Bylos duomenys patvirtina, jog šiame atstovų susitikime ieškovo prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi: žiniasklaidos priemonėse nebuvo neigiama ieškovo atsakomybė už nekokybiškos produkcijos tiekimą, be to, ieškovas kreipėsi į jo atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę, informuodamas apie galimą draudiminį įvykį. Pastebėtina, kad ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė draudikui pripažinus įvykį nedraudiminiu (t. 2, b. l. 157). Be to, ieškovas taip pat vykdė įsipareigojimą nustatyti, kuriame gamybos etape produkcija yra užkrečiama, atliko tyrimus, siekdamas pasirinkti saugų produkcijos gamybos būdą, tačiau kartu pripažino, jog ir pasirinktas būdas, net ir atlikus tam tikrus pakeitimus, neužtikrina visiško tiekiamos produkcijos saugumo (t. 3, b. l. 258). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas pripažino netinkamos kokybės produkcijos tiekimo faktą, o kartu ir savo atsakomybę dėl tokio įvykio. O ta aplinkybė, jog, pripažinus įvykį nedraudiminiu bei paaiškėjus atsakovo ir trečiojo asmens patirtų nuostolių mastui, kuris žymiai viršijo buvus aptartą trišalių derybų metu (kuomet ieškovas prisiėmė atsakomybę), ieškovas iš esmės pakeitė savo poziciją, ėmė neigti anksčiau pripažintas aplinkybes bei pareiškė ieškinį, laikytina ieškovo pasirinkta gynybine pozicija, kuriai, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, susiformuoti turėjo įtakos draudiko atsisakymas atlyginti žalą išmokant atitinkamas draudimo išmokas. Teisėjų kolegijos neįtikino ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog aukščiau aptartais veiksmais prisiėmęs atsakomybę dėl nekokybiškos produkcijos tiekimo, apeliantas siekė tik sutartinių santykių išsaugojimo. Ši apelianto pozicija nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog apeliantas vien dėl nurodytos priežasties galėtų prisiimti atsakomybę už kitą juridinį asmenį, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog apeliantas yra pakankamai didelę didmeninio maisto produktų tiekimo rinkos dalį valdantis verslo subjektas, maisto prekes tiekiantis plačiam klientų ratui (mokykloms, ikimokyklinėms įstaigoms, valstybės institucijoms ir kt.), o šiame ginče vertinami teisės pažeidimai neabejotinai pakenktų jo verslo reputacijai, patikimumui. Todėl nepagrįsta būtų manyti, jog apeliantas, siekdamas išsaugoti, jo paties vertinimu, smulkų klientą (kuriam tikėjosi tiekti nereikšmingą kiekį mėsos), kurio netekimas neturėtų įtakos apelianto veiklos mastams ir nuo kurio nepriklausė apelianto veiklos perspektyvos, galėtų prisiimti atsakomybę už tariamus pažeidimus ir tokiu būdu rizikuoti savo reputacija, kuri neabejotinai yra vienas svarbiausių faktorių veikiant maisto pramonės rinkoje.

60Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovo apeliacinio skundo argumentams, jog atlikti tyrimai nepagrindžia tęstinio nekokybiškos produkcijos tiekimo fakto. Kaip minėta, apeliantas aiškino, jog atlikti tyrimai gali patvirtinti, kad kokybės reikalavimų neatitinka tik tirtos produkcijos vienetas (tam tikras atskiras produktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio sprendimo dalyje anksčiau įvertinti ieškovo veiksmai siekiant nustatyti produkcijos gamybos etapą, kuriame produkcija yra užteršiama, taip pat ieškovo 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštas, kuriuo informuojama apie atliktų tyrimų rezultatus (t. 3, b. l. 258), ne tik patvirtina gamintos produkcijos mikrobiologinio užteršimo faktą ginčui aktualiu laikotarpiu, bet ir sudaro pagrindą išvadai, jog net po produkcijos tiekimo sustabdymo ieškovas nesugebėjo užtikrinti visiškos produkcijos gamybos saugos. Šių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nepagrįstais ir neįrodytais pripažįsta apeliacinio skundo motyvus, jog produkcija esą galėjo būti užteršta jos transportavimo metu ar dėl netinkamų jos laikymo sąlygų atsakovo patalpose (CPK 178 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų – straipsnių internetiniuose portaluose analizavimas nesudaro pagrindo juose pateikiamos bendro pobūdžio informacijos susieti su šioje konkrečioje byloje nagrinėjamu nekokybiškų maisto produktų tiekimo faktu.

61Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas ginčui aktualiu laikotarpiu pateikė atsakovui nekokybiškus maisto produktus, tuo pažeisdamas šalių sudarytos sutarties 2.1.2 punkto nuostatas, todėl jam tenka atsakomybė dėl netinkamų prekių patiekimo (CK 6.327 straipsnio 3 dalis, 6.333 straipsnio 1 dalis). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

62Dėl apelianto (ieškovo) atsakomybės ir nuostolių dydžio

63Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pažymėtina, jog CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Skirtingi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.

64Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jei nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra ir kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Pažymėtina, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007).

65Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovas yra atsakingas už kokybės reikalavimų neatitinkančių (mikroorganizmais užterštų) maisto produktų pateikimą atsakovui. Nustatęs deliktinės atsakomybės sąlygų visetą, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo (apelianto) priteisė atsakovo naudai šio patirtus tiesioginius nuostolius (nekokybiškos produkcijos tyrimo, išėmimo iš gamybos ir prekybos bei utilizavimo išlaidas) ir netiesioginius nuostolius (atsakovo negautas pelnas, negaminant produkcijos, kurios sudėtyje buvo ieškovo tiekti produktai, trečiojo asmens negautos pajamos, nutraukus prekybą atsakovo gaminta produkcija, kurios sudėtyje buvo ieškovo tiekti produktai). Bendrą nuostolių sumą pirmosios instancijos teismas apskaičiavo pagal atsakovo pateiktus duomenis. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo patirtų nuostolių fakto, apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl netinkamos produkcijos tiekimo, tvirtina neatlikęs neteisėtų veiksmų, aiškina, kad galutinio produkto – sumuštinių gamybos procese negalėjęs kontroliuoti patiektos produkcijos kokybės (pvz., laikymo sąlygų), teigia, jog nežinodamas trišalės atsakovo, trečiojo asmens ir UAB „TROMINA“ sudarytos sutarties sąlygų, negalėjęs numatyti nuostolių dydžio. Taip pat apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis nustatant tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė atsakovo pateiktų nuostolių įvertinimo aktų, neanalizavo produkcijos utilizavimo aplinkybių, netinkamai vertino netiesioginių nuostolių dydį (skaičiuojant pajamų negavimo laikotarpį, taikant tikėtinumo gauti nurodyto dydžio pajamas kriterijų, vidutinį vienos dienos pajamų dydį). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

66Neteisėti veiksmai – tai įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nustačius netinkamo sutarties vykdymo – netinkamos kokybės maisto produktų tiekimo faktą, konstatuotina pirmoji ieškovo civilinės atsakomybės sąlyga – jo neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog anksčiau aptartais motyvais konstatavus apelianto veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį sutarties sąlygų ir įstatyme įvirtintos pardavėjo pareigos pažeidimu, šioje apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalyje detalesnis apelianto veiksmų neteisėtumo aptarimas nebeturi prasmės.

67Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais neigiama ieškovo kaltė dėl sutarties ir įstatyme numatytos pardavėjo pareigos pažeidimo. Kita vertus, tiek ankstesnėje šio sprendimo dalyje aptarti ieškovo veiksmai prisiimant atsakomybę už nekokybiškos produkcijos tiekimą, tiek ir aplinkybės, susijusios su nekokybiškos produkcijos patiekimu, apelianto vykdytais produkcijos gamybos tyrimais ir gamybos procesų pakeitimais, pagrindžia apelianto kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą.

68CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais neigiamas tiesioginių nuostolių apskaičiavimo pagrįstumas. Kolegijos įsitikinimu, abstraktaus pobūdžio abejonės, esą pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino šių nukentėjusiojo asmens išlaidų realumo ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadų teisingumu. Minėta, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo patirtų tiesioginių nuostolių, vadovavosi atsakovo pateikta nuostolių sumos detalizacija (t. 3, 154-155) bei atsakovo pateiktais pirminiais šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais: nuostolių įvertino aktais, apskaičiavimais, prekių užsakymo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis ir kt. Įvertinusi šiuos įrodymus ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šių atsakovo nuostolių realumo ir būtinumo. Kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų abejoti atsakovo patirtų tiesioginių išlaidų pagrįstumu. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, esą ne visos detalizacijoje nurodytos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) buvo būtinos. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo būtina utilizuoti visą produkciją, įskaitant ir tą, kurios mikrobiologiniai tyrimai nebuvo atlikti, kodėl reikėjo utilizuoti didelius kiekius padažų ir pan. Teisėjų kolegija nepagrįsta laiko apelianto reiškiamą poziciją produkcijos (pvz. pagamintų sumuštinių) utilizavimo būtinumo klausimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo, sužinojęs, jog gaminiai, pagaminti iš ieškovo pateiktos atsakovui produkcijos, yra nesaugūs, juos pašalino iš prekybos, utilizavo, iki bus nustatytos produktų užterštumo priežastys sustabdė prekybą šia produkcija. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie veiksmai atitinka tiek protingumo, rūpestingumo, atsargumo principus, tiek specialius reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (8-9, 19 straipsniai). Kitų atsakovo gamintų maisto produktų utilizavimo būtinybę pateisina aplinkybė, jog jie buvo gaminami naudojant ieškovo pateiktus sudėtinius produktus. Pastebėtina, jog visos išlaidos, susijusios su maisto produktų išėmimu iš prekybos, jų utilizavimu, transportavimu, yra pagrįstos įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. O apelianto abejonės dėl tiesioginių nuostolių pagrįstumo bei akcentuojamas poreikis pakartotinai išsamiai vertinti kiekvieną pirminį juos pagrindžiantį įrodymą, nepateikiant juos paneigiančių duomenų, nesudaro pagrindo abejoti atitinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

69Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų forma) nepagrįstumo. Pažymėtina, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

70Iš atsakovo pateiktos nuostolių sumos detalizacijos nustatyta, kad atsakovo negautas pelnas, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2011 m. liepos 21 d. negaminant gaminių su ieškovo tiekta vištiena, sudaro 19 020,16 Lt, o negautas pelnas, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 15 d. iki 2011 m. liepos 21 d. negaminant gaminių su apelianto tiekta kiauliena, sudaro 2 942,24 Lt. Trečiojo asmens negautą pelną, neprekiaujant atsakovo pagaminta produkcija, kuriai gaminti buvo naudojami ieškovo tiekti produktai (kiauliena ir vištiena) sudarė 162 957,64 Lt, kuriuos 2012 m. vasario 3 d. susitarimo pagrindu trečiajam asmeniui atlygino atsakovas (t. 3, b. l. 154-155, 162-164). Pažymėtina, jog tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens patirtų netiesioginių nuostolių apskaičiavimas pagrįstas įrodymais, atsižvelgiant į laikotarpį, kuomet atsakovas negamino trečiajam asmeniui skirtų maisto produktų, kurių sudėtyje buvo ieškovo tiekti produktai, taip pat atsižvelgiant į laikotarpį, kurį trečiasis asmuo neprekiavo atsakovo gamintais produktais, ir įvertinus atsakovo bei trečiojo asmens gautą vidutinį pelną už tą laikotarpį, kuomet vyko aptariamų maisto produktų (sumuštinių su vištiena bei kiauliena) gamyba ir prekyba (t. 2, b. l. 155, 165, t. 3, b. l. 154-155, 249-250). Atsakovo pareigą atlyginti trečiojo asmens patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius numatė atsakovo, trečiojo asmens ir UAB „TROMINA“ 2011 m. gegužės 25 d. trišalė tiekimo sutartis (t. 2, 21-31, sutarties 8.1 punktas). Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirti netiesioginiai nuostoliai yra pagrįsti ir būtini. Aplinkybė, jog atsakovo ir trečiojo asmens susitarime yra sąlyga, įpareigojanti trečiąjį asmenį susitarime numatytu atveju grąžinti dalį jam atlygintų nuostolių, nepaneigia atsakovo patirtų nuostolių realumo. Kolegija pažymi, jog apeliantas, nesutikdamas su šių nuostolių dydžiu, objektyviais duomenimis jų pagrįstumo ir teisingumo nepaneigė, nepateikė ir neįrodinėjo savo skaičiavimų. Apelianto deklaratyvios prielaidos, esą atsakovas ir trečiasis asmuo negalėjo tikėtis tokių pajamų (pelno), nepagrindžiamos šios rūšies nuostolių skaičiavimu ar duomenimis, kurių pagrindu atlikti tokie skaičiavimai, o bylos faktinių aplinkybių kontekste nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo patirtų netiesioginių nuostolių būtinumo ir realumo. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nepasisakė dėl kiekvieno šiuos nuostolius pagrindžiančio įrodymo bei ieškovo konkretaus pasisakymo ir (ar) prieštaravimo, neleidžia daryti išvados, jog tam tikros faktinės aplinkybės, argumentai ar įrodymai liko visiškai neįvertinti.

71Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio. Pastebėtina, jog šią civilinės atsakomybės buvimo sąlygą apeliantas iš esmės neigia kitų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės) nebuvimu. Ankstesnėje šio sprendimo dalyje atmetus apelianto argumentus paminėtųjų atsakomybės sąlygų klausimu, teisėjų kolegija atmeta ir tuos apelianto argumentus, kuriais neigiama priežastinio ryšio sąlyga. Be to, konstatavus, jog apeliantui, kaip verslininkui, atsakomybė kyla be kaltės, apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos dėl negalėjimo kontroliuoti produkcijos kokybės, ją pardavus atsakovui, netenka prasmės. Kita vertus, teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl produkcijos kokybės, nepagrįstomis laikė ieškovo iškeltas prielaidas, jog produkcija galėjo būti mikrobiologiškai užteršta dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo). Apibendrindama šioje dalyje išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apelianto civilinės atsakomybės sąlygų viseto buvimą.

72Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog sutarties su atsakovu sudarymo metu jam nebuvo žinomos atsakovo, trečiojo asmens ir UAB „TROMINA“ sudarytos trišalės tiekimo sutarties sąlygos. Dėl minėtos priežasties ieškovas negalėjęs numatyti galimų nuostolių masto, todėl pirmosios instancijos teismas turėjęs vadovautis CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostata. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija. Pažymėtina, jog neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas yra stambus ūkio subjektas, ilgą laiką veikiantis didmeninėje maisto produktų rinkoje. Ieškovas sutartimi, sudaryta su atsakovu, įsipareigojo, be kita ko, užtikrinti tiekiamos produkcijos kokybę, šalių nustatyta tvarka periodiškai vykdyti savarankišką tiekiamos produkcijos saugos kontrolę. Pažymėtina, jog šia sutartimi ieškovas įsipareigojo vykdyti prievolę, kurios pobūdis yra jo profesionali ir kasdienė verslo veikla. Ieškovas, būdamas maisto pramonės srities profesionalu neabejotinai žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kokią riziką kelią nekokybiškų (sveikatai pavojingų) maisto produktų tiekimas tiek didmeninę, tiek mažmeninę prekybą vykdančiam subjektui ir galutiniam vartotojui. Ta aplinkybė, jog su atsakovu sudaryta sutartimi, jis neprisiėmė pareigos atlyginti trečiųjų asmenų (atsakovo kontrahentų ar jo pagamintos produkcijos vartotojų) nuostolius, nepašalina ieškovo pareigos užtikrinti kokybiškos produkcijos tiekimą ir įstatyme numatytų bendro pobūdžio pardavėjo pareigų vykdymą, kurių pažeidimas užtraukia atsakomybę (CK 6.327, 6.333, 6.334 straipsniai). Teisėjų kolegijos neįtikino ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog jis negalėjęs numatyti nuostolių masto, pateikus į rinką nesaugius maisto produktus. Kita vertus, akcentuotina, jog trišalė tiekimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas atlygino trečiajam asmeniu šio patirtus nuostolius, buvo sudaryta jau po ieškovo ir atsakovo didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo (2011 m. gegužės 25 d.). Ieškovo pateiktų atsakovui sąskaitų turinys (kuriose fiksuojami įrašai „Statoil“) patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma ir apie jo tiektos produkcijos naudojimą atsakovo trečiajam asmeniui gaminamiems sumuštiniams. Kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė įgalina manyti, jog ieškovui buvo žinomas tiek atsakovo kontrahentas, tiek sumuštinių pagamintų, iš jo patiektos produkcijos, mastas – visos šalies teritoriją apimantis trečiojo asmens valdomų degalinių tinklas. Ieškovas, žinodamas, jog praėjus keliems mėnesiams po sutarties su atsakovu sudarymo, jis pradėjo atsakovui tiekti naują produkciją, kuri buvo naudojama trečiojo asmens parduodamiems sumuštiniams gaminti, galėjo įvertinti prisiimtos rizikos pokyčius bei apsispręsti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad aptariamu atveju egzistavo sąlygos, dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CPK 178 straipsnis).

73Dėl vienašalių įskaitymų teisėtumo vertinimo

74Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos – tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

75Pirmosios instancijos teismui byloje konstatavus ginčijamų įskaitymo sandorių teisėtumą, apeliantas nesutikimą su šia išvada grindė pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, jog ginčijamų įskaitymų atlikimo metu (įskaitymų atlikimo dienomis) atsakovas neturėjo pagrįstų priešpriešinių reikalavimų ieškovui. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutinka iš dalies. Ankstesnėje šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalyje teisėjų kolegija nurodė, jog atsakovo patirtų nuostolių suma (229 594,18 Lt) yra pagrįsta. Taip pat teisėjų kolegija įsitikino, jog atsakovas pagrįstai atlygino trečiojo asmens patirtus nuostolius. Taigi spręstina, jog, ieškovui netinkamai vykdant sutartį (pažeidus sutarties nuostatą, įpareigojančią užtikrinti tiekiamos produkcijos kokybę), atsakovas patyrė nuostolių. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra ginčo ir dėl atsakovo skolos ieškovui dydžio (173 399,90 Lt), per ieškinyje nurodytą laikotarpį atsakovui neatsiskaičius už ieškovo pateiktas prekes. Nustatytos aplinkybės įgalina daryti išvadą, jog šalys (ieškovas ir atsakovas) viena kitos atžvilgiu iš tiesų turėjo tam tikro dydžio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl egzistavo prievolės įvykdymo įskaitymo būdu galimybė (CK 6.130 straipsnis). Tačiau vertinant ieškovo ginčijamų vienašalių įskaitymų teisėtumą tiek įskaitymo atlikimą reguliuojančių įstatymo nuostatų, tiek aukščiau paminėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos kontekste, nesant ginčo dėl atsakovo skolos už teiktas prekes dydžio įskaitymų atlikimo metu, būtina nustatyti, kokio dydžio atsakovo priešpriešinis reikalavimas ieškovui egzistavo būtent aktualiu ginčo laikotarpiu (nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d., kada buvo atliekami vienašaliai įskaitymai). Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog trečiojo asmens patirtus nuostolius už 170 537,32 Lt sumą atsakovas atlygino tik 2012 m. vasario 23 d., tos pačios dienos susitarimo pagrindu (t. 3, b. l. 162-164). Taigi šiuos nuostolius atsakovas realiai patyrė daug vėliau po ginčijamų įskaitymų atlikimo. Taigi akivaizdu, jog ginčijamų vienašalių sandorių sudarymo (įskaitymų atlikimo) metu atsakovas nebuvo įgijęs reikalavimo teisės į visas įskaitomas sumas. Situacijos nekeičia ir ta atsakovo akcentuojama aplinkybė, jog trišalės tiekimo sutarties, kurios šalimi apeliantas (ieškovas) nebuvo, pagrindu atsakovas įsipareigojo atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius ir įskaitymų atlikimo metu trečiasis asmuo reikalavo juos atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. pareiškimu dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo atsakovas į ieškovo skolą įskaitė bendrą 110 870,34 Lt nuostolių sumą, kurią sudarė 33 216,19 Lt atsakovo ir 77 654,15 Lt trečiojo asmens patirtų nuostolių dalys (t. 1, b. l. 152, 168-169); 2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu atsakovas į ieškovo skolą įskaitė bendrą 113 439,86 Lt nuostolių sumą, kurią sudarė 25 840,67 Lt atsakovo ir 87 599,19 Lt trečiojo asmens patirtų nuostolių dalys (t. 1, b. l. 163, 166-167); 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu atsakovas 8 419,55 Lt ieškovo skolą įskaitė į deklaruojamą nuostolių likutį (59 329,87 Lt) (t. 1, b. l. 170). Aplinkybė, jog 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. įskaitymo sandoriais, be kita ko, buvo įskaityti ir trečiojo asmens nuostoliai, kurių atsakovas šiam nebuvo dar atlyginęs, sudaro pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies – panaikinti ginčijamus sandorius trečiojo asmens patirtų nuostolių (77 654,15 Lt ir 87 599,55 Lt) įskaitymo dalyse, kadangi, kaip jau minėta, ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas buvo įgijęs teisę įskaityti tik 33 216,19 Lt ir 25 840,67 Lt sumas. Be to, įvertinus įskaitymo metu atsakovo buvusią pagrįstą įsiskolinimo ieškovui sumą, darytina išvada, jog trečiojo įskaitymo (2011 m. rugsėjo 15 d.) atlikimo metu atsakovas neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą. Minėtą aplinkybė sudaro pagrindą pastarąjį vienašalį įskaitymą dėl 8 419,55 Lt sumos pripažinti negaliojančiu. Pripažinus negaliojančiais 2011 m. rugsėjo 15 d. įskaitymą bei ginčijamus 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 9 d. įskaitymus trečiojo asmens patirtų nuostolių dalyse, konstatuotina, jog atsakovas už patiektas prekes liko skolingas ieškovui 114 343,04 Lt (173 399,90 Lt – 25 840,67 Lt – 33 216,19 Lt). Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 7.2 punktu pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos atsiskaityti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nustačius, jog atsakovas neturėjo pagrindo 114 343,04 Lt skolos dalies įskaityti į jo patirtų nuostolių atlyginimą, atsakovo naudai priteistina 4 184,96 Lt (114 343,04 Lt x 0,02 proc. x 183 d.) delspinigių (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Todėl tenkinant ieškinį nurodytų reikalavimų apimtyje, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina bendra 118 528 Lt įsiskolinimo už prekes suma.

76Atsakovas priešieškiniu pareiškė ir alternatyvų reikalavimą – ieškinio tenkinimo atveju panaikinus ginčijamus įskaitymo aktus, prašė priteisti iš ieškovo 229 594,18 Lt nuostolių atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovo patirtų nuostolių pagrįstumą teisėjų kolegija jau konstatavo ankstesnėje šio sprendimo dalyje. Tačiau panaikinus 2011 m. rugsėjo 15 d. įskaitymą dėl visos 8 419,55 Lt įskaitomos sumos bei panaikinus 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 9 d. įskaitymo sandorius trečiojo asmens patirtų nuostolių įskaitymo dalyse, alternatyvus priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant atsakovo naudai 170 537,32 Lt nuostolių atlyginimą (229 594,18 Lt – 25 840,67 Lt – 33 216,19 Lt), t. y. atsakovo patirtų nuostolių dydį mažinant sumomis, kurias atsakovas ginčijamais sandoriais įskaitė teisėtai.

77Kadangi tiek ieškinio, tiek priešieškinio patenkinimas iš dalies sukuria situaciją, kuomet šalys viena kitos atžvilgiu įgyja priešpriešinius reikalavimus (ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 118 528 Lt suma, o atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 170 537,32 Lt suma), teisėjų kolegija turi pagrindą atlikti šalims priteistinų priešpriešinių sumų įskaitymą. Teismo sprendimu atlikus priteistinų priešpriešinių sumų įskaitymą, galutinai iš ieškovo priteisiama atsakovo naudai 52 009,32 Lt nuostolių atlyginimo suma. Minėta, jog priešieškiniu atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas. Tenkinant šį reikalavimą, atsakovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteisiamos 52 009,32 Lt sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2012 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

78Šioje apeliacinės instancijos teismo motyvų dalyje išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti negaliojančiais 2011 m. rugsėjo 15 d. įskaitymo sandorį, 2011 m. rugpjūčio 30 d. įskaitymo sandorį 87 599,19 Lt nuostolių atlyginimo įskaitymo dalyje, 2011 m. rugsėjo 9 d. įskaitymo sandorį 77 654,15 Lt nuostolių atlyginimo įskaitymo dalyje, atsakovo naudai priteisti 52 009,32 Lt sumą nuotoliams atlyginti bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

79Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir apeliacinės instancijos teismas ieškinį bei priešieškinį tenkina iš dalies, todėl sprendžiamas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu iš viso patyrė 19 048 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš jų 4 595 Lt sudaro už ieškinio padavimą sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 25-26); 10 164 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t 3., b. l. 241-246) bei 4 289 Lt už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis. Įvertinusi ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, šių išlaidų sąsajumą su procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ir dubliko) parengimu, vadovaudamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtų teisinga ir protinga ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio parengimu (7 260 Lt), sumažinti iki 3 000 Lt sumos.

81Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 5 592 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pateikiant priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (t. 2, b. l. 111, t. 3, b. l. 109). Bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė.

82Įvertinus aplinkybę, jog panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinami iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsižvelgiant į ieškiniu ir priešieškinių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu patenkinama 66 proc. ieškinio ir 74 proc. priešieškinio reikalavimų. Todėl ieškovo (apelianto) naudai priteistina dalis (66 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pareiškiant ieškinį (žyminis mokestis, ieškinio ir dubliko parengimas), – 5971,02 Lt (4 595 + 3000 + 1452 x 66 proc.) ir dalis (26 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsikertant į priešieškinį (atsiliepimo į priešieškinį parengimas), – 377,52 Lt (1452 Lt x 26 proc.). Bendra ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 348,54 Lt. O atsakovui priteistina dalis (74 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio pareiškimu (žyminis mokestis), – 4 318,08 Lt (5 592 Lt x 74 proc.). Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsikirtimu į ieškinį, šių išlaidų (jų dalies) atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Konstatuodama, jog pagal teismo sprendimą šalys turi priešpriešinių reikalavimų bylinėjimosi išlaidų dalyje, teisėjų kolegija turi pagrindą šias išlaidas tarpusavyje įskaityti. Atlikus įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 2 030,46 Lt bylinėjimosi išlaidų.

83Priimant naują procesinį sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nebeliko pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, todėl jos naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

84Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

85Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

86Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės PONTEM ieškinį ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

87Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ 2011 m. rugpjūčio 30 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 87 599,19 Lt nuostolių dalyje, 2011 m. rugsėjo 9 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 77 654,15 Lt nuostolių dalyje bei 2011 m. rugsėjo 15 d. atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiais.

88Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės PONTEM (j. a. kodas 221412030) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Margiris“ (j. a. kodas 132529361) 52 009,32 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2012 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

89Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei PONTEM 2 030,46 Lt bylinėjimosi išlaidų.

90Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

91Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždarajai akcinei bendrovei „Margiris“ (j. a. kodas 132529361) priklausančio turto ir lėšų areštą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB PONTEM teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, neatsiskaitęs už jam tiektą produkciją,... 6. Ieškovas nurodė, jog atsakovo atlikti įskaitymai yra neteisėti ir... 7. Pasak ieškovo, atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas buvo kaltas... 8. Ieškovas taip pat teigė, kad atsakovas negalėjo atlikti vienašalių... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti... 10. Atsakovas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, jog į bylą pateiktais... 11. Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, o atsakovui priteisti iš... 12. Atsakovas nurodė, kad pagal sutartį ieškovas atsakovui tiekė, be kita ko,... 13. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui teikė pretenzijas dėl nuostolių... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, o... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pasirašydamas sutartį ir... 17. Teismas ieškovo pateiktą Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijoje... 18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011 m. liepos 15 d. susitikimo... 19. Teismas, įvertinęs pateiktus atsakovo įrodymus, atsakovo negautą pelną tuo... 20. Teismas, nustatęs, kad įskaitymų atlikimo dienomis atsakovas turėjo... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 22. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB PONTEM prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 23. 1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai įvertino mėginių... 24. 2. Atsakovas, nurodydamas, kad tyrimai pagrindžia netinkamos produkcijos... 25. 3. Atsakovas, atlikdamas mėginių paėmimo ir gabenimo procedūras, nesilaikė... 26. 4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog mėginių... 27. 5. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas nepateikė laboratorijai... 28. 6. Visuose tyrimų protokoluose, kurių pagrindu atsakovas iš ieškovo... 29. 7. Atsakovas pripažino, kad 2011 m. liepos 7 d. Kauno miesto VMVT paėmė... 30. 8. Teismas, išdėstydamas argumentus dėl ieškovo kaltės, rėmėsi CK 6.256... 31. 9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo ir... 32. 10. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi... 33. 11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bendra atsakovo... 34. 12. Teismas išsamiai netyrė atsakovo pateiktuose Nuostolių įvertinimo... 35. 13. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovas nepagrindė... 36. 14. Teismas, pripažindamas, kad ieškovas privalėjo atlyginti atsakovui... 37. 15. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo UAB „Margiris“,... 38. 16. Atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovo pagrįstą... 39. 17. Atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jo... 40. 18. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo atliktas 2012 m. vasario 23... 41. 19. Teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp ieškovo veiksmų... 42. 20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo atliktų... 43. Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus... 44. Atsakovas UAB „Margiris“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus... 45. Trečiasis asmuo UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ su apeliaciniu... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 48. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 49. Kaip minėta, ieškovas UAB PONTEM (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu... 50. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako... 51. Dėl pardavėjo tiektos produkcijos kokybės vertinimo... 52. Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti... 53. Reikalavimai pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei... 54. Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų daiktų trūkumų,... 55. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) ir atsakovas 2011 m.... 56. Didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo... 57. Kaip minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę,... 58. Atlikus ieškovo sutarties pagrindu atsakovui pateiktos produkcijos tyrimus... 59. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ištirtų ir įvertintų aplinkybių... 60. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovo apeliacinio skundo... 61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 62. Dėl apelianto (ieškovo) atsakomybės ir nuostolių dydžio... 63. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui... 64. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri... 65. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo,... 66. Neteisėti veiksmai – tai įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos... 67. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo... 68. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas... 69. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl netiesioginių... 70. Iš atsakovo pateiktos nuostolių sumos detalizacijos nustatyta, kad atsakovo... 71. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams,... 72. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog sutarties su atsakovu... 73. Dėl vienašalių įskaitymų teisėtumo vertinimo... 74. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme... 75. Pirmosios instancijos teismui byloje konstatavus ginčijamų įskaitymo... 76. Atsakovas priešieškiniu pareiškė ir alternatyvų reikalavimą – ieškinio... 77. Kadangi tiek ieškinio, tiek priešieškinio patenkinimas iš dalies sukuria... 78. Šioje apeliacinės instancijos teismo motyvų dalyje išdėstytos aplinkybės... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 80. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 81. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 5 592 Lt... 82. Įvertinus aplinkybę, jog panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 83. Priimant naują procesinį sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 84. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 85. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti... 86. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės PONTEM ieškinį ir atsakovo... 87. Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ 2011 m. rugpjūčio 30... 88. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės PONTEM (j. a. kodas... 89. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ ieškovui... 90. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 91. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi...