Byla 1S-211-557/2016
Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties,

Nustatė

22016-01-20 25 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje buvo gautas UAB „( - )“ įgaliotosios atstovės pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. D. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas). Pareiškime nurodyta, kad UAB „( - )“ tiekdavo prekes UAB „( - )“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurias pasirašydavo D. D. kaip įmonės direktorius ar vadybininkas. 2013 m. laikotarpyje pagal PVM sąskaitas-faktūras D. D. paėmė prekių iš UAB „( - )“ už 20247,23 Lt (5864 Eur). Pareiškėja nurodo, kad UAB „( - )“ civiliniu ieškiniu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti šią sumą iš D. D.. Atsiliepime į ieškinį D. D. nurodė, kad „pasirašė PVM sąskaitas-faktūras“, prekes imdavo tiek jis, tiek UAB „( - )“ darbų vadovas ar kiti darbuotojai. Visos prekės naudojamos ne jo asmeniniams poreikiams, o UAB „( - )“ veiklai vykdyti. D. D. pripažįsta, jog paimtos prekės nebuvo įtrauktos į bendrovės (UAB „( - )“) balansą. D. D. UAB „( - )“ dirbo 2012-11-06 - 2014-09-16, o nuo 2013-03- 04 iki 2014-08-29 ėjo direktoriaus pareigas. Visas neapmokėtas sąskaitas-faktūras D. D. pasirašė, o kai kuriose nurodė savo, kaip direktoriaus, pareigas. Pareiškėja mano, kad D. D. iš anksto buvo suplanavęs neatsiskaityti už prekes, nes jis sąmoningai neįtraukė PVM sąskaitų-faktūrų į bendrovės balansą, kas eliminavo galimybę išsiieškoti pareiškime nurodytas sumas bankroto procese.

3Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras 2016 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „( - )“ pareiškimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime prokuroras nurodė, kad pareiškėja savo pareiškimą grindžia prielaida, jog D. D. jau prieš įgydamas prekes buvo sumanęs už jas neatsikaityti, tačiau pareiškime ir prie jo pridėtuose dokumentuose tokių duomenų nėra. Taip pat nurodo, kad vien tai, kad nuo paskutinės sąskaitos-faktūros išrašymo iki nutarties iškelti bankroto bylą praėjo daugiau kaip pusę metų, neduoda pagrindo manyti, kad prekių pardavimo metu D. D. buvo iš anksto sumanęs sukčiauti, tai yra neatsikaityti už prekes. Dėl to konstatavo, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir šalių teisės turi būti ginamos civilinės teisės normomis. Šį prokuroro nutarimą UAB „( - )“ apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

4Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino prokuroro nutarimą motyvuodamas tuo, kad prokuroras savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą visiškai nesiaiškino pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl UAB “( - )“ mokumo, tai yra ar bendrovės vadovas suprato, kad jis jau nebegali atsikaityti su tiekėjais, dėl kokių priežasčių bendrovėje nebuvo apskaitytos PVM sąskaitos-faktūros. Nurodė, kad neišsiaiškinus šių aplinkybių, prokuroro teiginys, kad laikotarpis nuo paskutinės sąskaitos-faktūros išrašymo iki bankroto bendrovei iškėlimo neduoda pagrindo manyti, kad D. D. prekių pirkimo-pardavimo metu buvo iš anksto sumanęs sukčiauti, tai yra neatsiskaityti už prekes, nėra pagrįstas. Be to, nors Šilutės rajono apylinkės teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog sutinka su atsakovo teiginiu, jog D. D. sąskaitų-faktūrų pasirašymas nereiškia, kad jis paėmė prekes, nėra pagrindo laikyti, jog neištyrus anksčiau nurodytų aplinkybių galima teigti, kad tarp nurodytų šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Taigi, gavęs pareiškimą apie nusikalstamą veiką, kilus kokių nors abejonių dėl gautų duomenų tikslumo, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas ne tik turi ištirti pareiškėjo pareiškime pateiktus duomenis ir prie jo pridėtus dokumentus, o taip pat turi teisę pateiktus duomenis patikslinti, pareikalauti pateikti papildomų duomenų, ar pats imtis priemonių reikalingus duomenis gauti – dėl to prokuroras gali atlikti BPK 168 str. 1 d. numatytus tyrimo veiksmus ir įsitikinti pareiškėjo pateiktų ir kitų byloje esančių duomenų pagrįstumu, išanalizuoti surinktą medžiagą ir tik tada spręsti klausimą dėl BPK 3 str. 1 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

5Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2016-05-27 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, ir palikti galioti minėtą nutarimą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, neįsigilinęs į atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimo medžiagą, priėmė formalų ir nepagrįstą sprendimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad iš nutartyje esančių teismo formuluočių matyti, kad pats teismas tiriamoje veikoje neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių („didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o nepagrįstas, išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo nutraukimas arba jo nepradėjimas“), tačiau formaliai panaikindamas prokuroro sprendimą, deklaratyviai prokurorui nurodo atlikti vienintelį veiksmą – patikrinti UAB „( - )“ mokumą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teisėsaugos įstaigos negali būti proceso šalių naudojamos kaip priemonė norimiems duomenims susirinkti. Teismas, nagrinėdamas skundą, iš esmės neįvertino tarp šalių (UAB „( - )“ ir UAB „( - )“) susiklosčiusių santykių - tai pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, kurie yra reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Taigi tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ susiklostė civiliniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami ne baudžiamosios, o civilinės teisės normomis. Baudžiamoji teisė kaip teisinio reguliavimo priemonė yra laikoma ultima ratio, tai yra sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

6Taip pat nurodo, Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo teisės nagrinėti UAB „( - )“ skundo ir jį išnagrinėdamas viršijo savo įgaliojimus, nes minėtas skundas turėjo būti nagrinėjamas Šilutės rajono apylinkės teismo. Atkreipia dėmesį, kad tiek UAB „( - )“, tiek UAB „( - )“ buveinės prekių pirkimo-pardavimo metu buvo Šilutėje, o ir pareiškimo tyrimą atlikusio bei sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusio prokuroro M. Mauriaus darbo vieta nustatyta Šilutėje. Apylinkių teismų ikiteisminio tyrimo teisėjai BPK nustatytais atvejais ir tvarka atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus, skiria ir sankcionuoja procesines prievartos priemones, priima kitus su ikiteisminiu tyrimu susijusius sprendimus (BPK 19 ir 173 str.). Visi šie veiksmai yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis. Todėl paprastai tai turi būti atliekama toje vietovėje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi paprastai ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus ikiteisminiame tyrime turi įgyvendinti ikiteisminio tyrimo vietos (BPK 174 str.) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus konsultacijoje Nr. B3-326 (Teismų praktika. 2004, Nr. 21, p. 296). Kai ikiteisminio tyrimo vieta yra aiški, ikiteisminio tyrimo veiksmai kitame apylinkės teisme gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais. Pagal BPK 19 str. ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. BPK 226 str. apibrėžiamas teritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta pagrindinė taisyklė, kad baudžiamoji byla yra teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Taigi ikiteisminio tyrimo klausimus paprastai turi spręsti tas teismas, kuriam galėtų būti teisminga baudžiamoji byla, pradėta baigus tą ikiteisminį tyrimą. Su tokia nuostata dera BPK 174 str., kuriame apibrėžiama ikiteisminio tyrimo vieta. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė taisyklė, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Taigi BPK įtvirtinta nuostata, kad teismų ir tuo pačiu apylinkių teismų ikiteisminio tyrimo teisėjų teritorinė kompetencija paprastai nustatoma pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą ir kartu – ikiteisminio tyrimo vietą (ikiteisminio tyrimo vietos principas).

7Skundas atmestinas.

8BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

9Prokuroras, išnagrinėjęs UAB „( - )“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. D. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, ginčas tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“, atstovaujamos direktoriaus D. D., yra kilęs iš civilinių teisinių santykių dėl prekių pirkimo-pardavimo, todėl jis turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Su tokia prokuroro išvada ikiteisminio tyrimo teisėjas nesutiko pažymėdamas, kad Šilutės rajono apylinkės teismas savo sprendime nurodė, kad sutinka su atsakovo teiginiu, jog D. D. sąskaitų-faktūrų pasirašymas nereiškia, kad jis paėmė prekes, todėl nėra pagrindo laikyti, jog neištyrus visų aplinkybių galima teigti, kad tarp nurodytų šalių yra susiklostę būtent civiliniai teisiniai santykiai.

10Pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Taigi sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-411/2013). Apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje laikoma, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014).

11Iš UAB „( - )“ pareiškimo, skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 sprendimo matyti, kad šioje byloje susiklostė situacija, jog UAB „( - )“ parduodavo statybines prekes, kurias D. D., veikdamas kaip UAB „( - )“ atstovas (direktorius ar vadybininkas), pirkdavo iš minėtos įmonės, pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau pinigų už jas nesumokėdamas. Parduodant prekes, t. y. sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (LAT nutartys NR. Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014). Sprendžiant, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbiomis aplinkybėmis gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės. Taigi atribojant civilinę ir baudžiamąją atsakomybę šioje srityje, būtina vadovautis tuo, jog baudžiamoji atsakomybė turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Iš skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog D. D., veikdamas UAB „( - )“ vardu, priimdamas prekes ir pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras, šių duomenų neįtraukė į UAB „( - )“ apskaitą. Šią aplinkybę nagrinėjant civilinę bylą pripažino ir pats D. D.. Iš pareiškimo nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų matyti, jog UAB „( - )“ 2014-08-18 iškelta bankroto byla, o 2015-01-28 ši įmonė likviduota. Iš išvardyto akivaizdu, jog D. D. savo veiksmais galėjo tyčia apsunkinti UAB „( - )“ galimybes apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

12Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir konstatuodamas, jog nepadaryta veika, turinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, prokuroras neišsiaiškino esminių aplinkybių, kurios leistų padaryti tokią išvadą. Nors atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras nutarime nurodė, kad vien tai, kad nuo paskutinės sąskaitos-faktūros išrašymo iki nutarties iškelti bankroto bylą praėjo daugiau kaip pusę metų, neduoda pagrindo manyti, kad prekių pardavimo metu D. D. buvo iš anksto sumanęs sukčiauti, tačiau pažymėtina, jog pareiškėja esmine sumanymą sukčiauti rodančia aplinkybe, greta sunkios UAB „( - )“ finansinės būklės prekių pirkimo momentu, nurodo tai, jog iš UAB „( - )“ gavęs sąskaitas už prekes, D. D. jų neapskaitė įmonės apskaitoje. Aplinkybė, jog iš pradžių dalį sąskaitų D. D. įtraukė į buhalterinę apskaitą ir jas apmokėjo, tačiau paskutinių sąskaitų į įmonės balansą neįtraukė, kelia pagrįstą abejonę, ar D. D. nebuvo iš anksto sumanęs tokiu būdu sukčiauti, galimai siekdamas užvaldyti UAB „( - )“ turtą – prekes, kurios turėjo būti parduotos UAB „( - )“. Prokuroras neišsiakino, kur buvo panaudotos ir kam faktiškai atiteko UAB „( - )“ pagal sąskaitas perduotos prekės, nesigilinta, ar šios prekės iš tiesų buvo panaudotos UAB „( - )“ komercinėje ūkinėje veikloje, nes byloje yra duomenų, jog D. D. iš UAB „( - )“ gautų prekių tinkamai neapskaitė. Prokuroras nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar D. D. prekių įsigijimo momentu jau žinojo, kad UAB „( - )“ bus likviduojama, ir ar jo veiksmai – prekių ir sąskaitų neapskaitymas įmonėje - nebuvo nulemti siekio sąmoningai sudaryti situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės, arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Akivaizdu, jog UAB „( - )“ galimybės apginti savo pažeistas teises dėl D. D. veiksmų buvo itin apribotos – dėl sąskaitų neįtraukimo į balansą įmonė UAB „( - )“ nebuvo įtraukta į bankrutuojančios UAB „( - )“ kreditorių eilę, o šiuo metu įmonė jau yra likviduota.

13Kaip minėta, sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė priemonių nustatyti, ar D. D. veiksmuose nebuvo esminės apgaulės, t. y. ar jis, tardamasis dėl prekių pardavimo su UAB „( - )“, pristatydamas savo įmonę kaip pirkėją, neiškraipė objektyvios tiesos, ar neturėjo tikslo suklaidinti UAB „( - )“, ir ar taip nesielgė tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010). Šių aplinkybių prokuroras neanalizavo, nevertino D. D. veiksmų įtakos UAB „( - )“ apsisprendimui dėl sandorių sudarymo ir prekių UAB „( - )“ perdavimo. Pažymėtina, jog pagal BPK 168 str. 1 d. prokuroras gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali atlikti veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, prokuroras pagal UAB „( - )“ pareiškimą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė remdamasi išimtinai vien tik prie pareiškimo pateikta medžiaga (išrašu apie bankroto procedūrą, PVM sąskaitų-faktūrų kopijomis ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-03 sprendimu). Pareiškime nurodytos aplinkybės, jog D. D. galėjo sąmoningai suklaidinti UAB „( - )“ ar atlikti kitus neteisėtus veiksmus, realiai netikrintos ir netikslintos, neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis prokuroras padarė išvadą, jog D. D. prekių pardavimo metu nebuvo sumanęs sukčiauti, ir kad UAB „( - )“ šiuo metu turi galimybę savo pažeistas teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nors iš bylos duomenų matyti, kad UAB „( - )“ yra likviduota. Kaip jau minėta, BPK 168 str. 1 d. nurodyta, kad gauto skundo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, tačiau šiuo atveju duomenys netikrinti ir netikslinti, neatliktas nė vienas BPK 168 str. 1 d. numatytas galimas procesinis veiksmas. Medžiagoje nėra D. D. ir jam sąskaitas išrašiusios R. Šidlauskienės paaiškinimų ar apklausų, neišreikalauti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos duomenys ir su klientais sudarytos sutartys dėl darbų atlikimo UAB „( - )“ teikiant medžiagas, taip pat nesurinkta kitų objektyvių ir neginčijamų duomenų, kuriais remiantis šiuo metu būtų galimą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti.

14Prokuroras skunde taip pat teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo teisės nagrinėti UAB „( - )“ skundo ir jį išnagrinėdamas viršijo savo įgaliojimus, nes minėtas skundas turėjo būti nagrinėjamas Šilutės rajono apylinkės teismo. Iš tiesų, kaip teisingai nurodoma prokuroro skunde, paprastai ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimus ikiteisminiame tyrime turi įgyvendinti ikiteisminio tyrimo vietos (BPK 174 str.) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau pažymėtina, jog vien tai, kad skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išnagrinėjamas kitame apylinkės teisme, negali būti laikoma pakankama priežastimi panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja UAB „( - )“ su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą, 2016-01-29 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat priėmė Tauragės rajono apylinkės prokuroras (darbo vieta Šilutėje), todėl skundą dėl prokuroro nutarimo išnagrinėjus Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra pagrindo konstatuoti, jog jį išnagrinėjo ne ikiteisminio tyrimo vietos ikiteisminio tyrimo teisėjas.

15Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog D. D. veikoje yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių pradėti baudžiamąjį procesą dėl UAB „( - )“ pareiškime nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra nepagrįstas, todėl aukštesnysis teismas jį atmeta. Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

Nutarė

17Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį.

18Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai