Byla 2A-1411-603/2015
Dėl žemės sklypų atidalijimo ir piniginės sumos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A., S. R., M. R., M. Š., A. A. ir A. K. ieškinį atsakovui K. Š. dėl žemės sklypų atidalijimo ir piniginės sumos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovai prašė atidalinti šalims iš 0,8780 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 0,3154 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) k., Vilniaus m. sav., žemės sklypus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė V. A. ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 450 Lt išlaidų už parengtą kadastrinių matavimų bylą.

3Nurodė, kad ieškovai A. K. ir A. A. yra 0,8780 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) k., Vilniaus m. sav., savininkai. Greta esantis 0,3154 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso ieškovams V. A., sutuoktiniams S. R. ir M. R. bei M. Š. ir atsakovui K. Š.. Pažymėjo, kad nurodyti žemės sklypai buvo žemės ūkio paskirties, todėl jų savininkai inicijavo detaliojo planavimo procedūrą, siekdami abiejų sklypų paskirtį pakeisti į namų valdos paskirtį, taip pat padalinti sklypus į mažesnio ploto sklypus ir tapti tam tikros žemės sklypo dalies savininkais. Tuo tikslu tiek ieškovai, tiek atsakovas kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „Urbanistika“, kad ši atliktų tam būtinas paslaugas. Atsakovas ne kartą dalyvavo žemės sklypų savininkų ir projektuotojų susirinkimuose, kurių metu buvo sprendžiama, kur turėtų būti suprojektuoti keliai bei privažiavimai prie sklypų bei reiškė projektuotojams savo pastabas ir pageidavimus. Galutinai įvertinus visų gyventojų interesus ir nubraižius pagrindinį brėžinį, su kuriuo visi savininkai sutiko, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013-06-05 sprendimu Nr.1-1260 patvirtino T5 kvartalo Vilniaus miesto Pašilaičių seniūnijoje detalųjį planą ir jo sprendinius. Ieškovai ir pats atsakovas pasirašė ant detaliojo plano ištraukos. Ištraukoje pažymėta, kad tiek atsakovui, tiek ir ieškovams V. A., M. Š. bei M. ir S. R. bus atidalinta po 599 kv. m. žemės sklypus, o du žemės sklypai (400 kv. m. ir 358 kv. m. ploto) bus skirti keliams. Be to, iki detaliojo plano patvirtinimo, visi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), savininkai, tarp jų ir atsakovas, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-06-05 pasirašė „Preliminariąją paramos sutartį Nr.29-128(1.2.16-A04) dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybės, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą ir/ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus“. UAB „Baltijos matavimų organizacija“ atliko kadastrinius matavimus ir suformavo žemės sklypų kadastrinių matavimo bylas, kuriose yra ir kiekvienai iš šalių atidalinto naujai formuojamo žemės sklypo, ribų paženklinimo-parodymo aktas. Ant šio akto nėra tik atsakovo parašo, kadangi jis, nors buvo ne kartą kviečiamas (2013-08-05 ir 2013-09-15), neatvyko į žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo darbus. Atsakovas, nors jam 2013-08-22 ir 2013-08-29 pranešimais buvo siūloma, neatvyko pasirašyti kadastrinių matavimų bylose ir nepasirinko vieno iš keturių galimų pasirinkti sklypų, taip pat iš anksto kviečiamas neatvyko pas Vilniaus rajono 1-ajį notarę dėl Žemės sklypų apjungimo ir padalijimo planų pasirašymo. Visi prašomi atidalinti žemės sklypai suprojektuoti taip, kad kiekvienam asmeniui tenkančių tiek „namų valdos“ paskirties, tiek ir skirtų infrastruktūrai žemės sklypų (jų dalių) plotai būtų proporcingi kiekvienos iš šalių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotui. Atsakovui atsisakius sumokėti jam tenkančią dalį, t.y. 450 Lt, pagal 2014-01-30 sąskaitą faktūrą Serija BMO14 Nr.00023, ieškovė V. A. padengė šią sumą už atsakovą. Pažymėjo, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti atsakovui sutinkant ir jis gavo kadastrinių matavimų bylą.

4Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo civilinę bylą nutraukti arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio reikalavimams ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja dėl žemės sklypų Nr. 13.1 – 13.10 bei žemės sklypų Nr. 15.1 ir Nr. 15-2 padalijimo, tačiau nesutiko su žemės sklypų Nr. 15.3-15.6 padalijimu. Atsakovas sutiko, kad žemės sklypas būtų padalintas į keturias dalis bei įregistruotas registre, tačiau nesutiko, kad ginčijami sklypai būtų išdalinti kiekvienam savininkui atskirai. Atsakovas prieštaravo, kad jam asmeninės nuosavybės teise atitektų žemės sklypas Nr. 15.3 ir pageidavo likti ginčo sklypų bendrasavininku, nes abejojo minėtų sklypų Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6 lygiavertiškumu, ir teigė, jog sklypai skiriasi savo forma ir kitais objektyviais požymiais (geografine padėtimi, vieta bendrame plane). Atsakovas siūlė ginčijamus sklypus Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6 palikti jam ir ieškovams M. Š., S. R. ir M. R. bei V. A. bendrąja daline nuosavybe, juos bendraturčių sutarimu parduoti ir pasidalinti gautus pinigus. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės V. A. reikalavimu priteisti 450 Lt, sumokėtus už kadastrinių matavimų bylą, nurodydamas, kad ieškovė pati geranoriškai sutiko padengti šią sumą už atsakovą, net ir gavusi iš jo atsakymą, jog šis neturi lėšų šiam apmokėjimui.

6Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad ginčijamų žemės sklypų Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6 vertė yra vienoda, atsakovui buvo suteikta teisė pirmam išsirinkti pageidaujamą sklypą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, o alternatyvaus žemės sklypų padalijimo būdo atsakovas nesiūlė, priešieškinio nagrinėjamoje byloje nereiškė. Be to, paaiškino, jog ieškovai neketina parduoti žemės sklypų, nes juose nori statyti namus, o atsakovo siūlomas variantas likti žemės sklypų bendrasavininkais nepagrįstai suvaržytų ieškovų teises.

7Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad siekė parduoti minėtą žemės sklypą ir siūlė ieškovams jį pirkti, nurodydamas, jog šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojas V. Š.. Teigė, jog jam priskirtas žemės sklypas Nr. 15-3 netenkina jo interesų.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

9Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad 0,8780 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., Vilniaus m. sav., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui A. K. (1/3 žemės sklypo dalis) ir ieškovui A. A. (2/3 žemės sklypo dalys) (b. l. 10). Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad 0,3154 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., Vilniaus m. sav., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams V. A., sutuoktiniams S. R. ir M. R. bei M. Š. (po 3/12 žemės sklypo dalis) bei atsakovui K. Š. (1/4 žemės sklypo dalis) (b. l. 11). Šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad minėtų žemės sklypų savininkai, tarp jų ir atsakovas, iniciavo detaliojo planavimo procedūrą, po kurios būtų pakeista abiejų sklypų paskirtis iš „žemės ūkio“ į „namų valdos“, o sklypai būtų padalinti į mažesnio ploto sklypus. Atsakovas 2012-04-27 raštu „Dėl detalaus plano rengimo“ kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „Urbanistika”, prašydamas jį įtraukti į detalaus plano rengimo procedūrą, nurodydamas, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), būtų padalytas į keturias dalis (b. l. 13). Atsižvelgiant į savininkų interesus, buvo sudarytas ( - ) ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo detalusis planas (b. l. 14). 2013-06-05 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr.1-1260 patvirtino ( - ) ir Pavilionių teritorijos T5 kvartalo Vilniaus miesto Pašilaičių seniūnijoje, kurį projektavo UAB „Urbanistika“, detalųjį planą ir jo sprendinius pagal pateiktą brėžinį (b. l. 15). Nustatyta, kad atsakovas savo parašu ant detalaus plano ištraukos (b. l. 16) patvirtino, jog sutinka su detaliuoju planu, šio fakto atsakovas neginčijo ir teismo posėdyje. Šioje detalaus plano ištraukoje pažymėta, kad tiek atsakovui, tiek ir ieškovams V. A., M. ir S. R. bei M. Š. bus atidalinta po 599 kv. m. žemės sklypai, pažymėti Nr. 15-3, 15-4, 15-5 ir 15-6, o du žemės sklypai, atitinkamai 400 ir 358 kv. m. ploto, pažymėti Nr. 15-1 ir 15-2, bus skirti infrastruktūrai. Taip pat byloje nustatyta, kad 2013-06-05 ieškovai ir atsakovas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė preliminariąją paramos sutartį Nr.29-128(1.2.16-A04) „Dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybės, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą ir/ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus“, kuria sutiko ateityje perduoti 399 kv. m. Žemės sklypą, suformuotą savivaldybės infrastruktūrai (gatvėms, keliams, inžineriniams tinklams), perduoti nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 17-19). Iš UAB „Baltijos matavimų organizacija“ surašyto aiškinamojo rašto matyti, kad įmonė atliko kadastrinius matavimus ir suformavo žemės sklypų kadastrinių matavimo bylas, kuriose yra ir kiekvienai iš šalių atidalinto naujai formuojamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai (b.l. 20-26). 2013-08-05 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, jog ieškovai šiuos aktus pasirašė, tuo tarpu atsakovas nurodyto akto nepasirašė (b.l. 23). Nustatyta, kad 2013-08-05, 2013-09-15 ir 2013-09-19 buvo ženklinamos sklypų ribos, nors atsakovas buvo kviečiamas atvykti ir pareikšti savo pastabas dėl žemės sklypo ribų ženklinimo (jam pranešimas buvo siunčiamas gyvenamosios vietos adresu – V. V. g. 9-113, Vilnius), tačiau pastarasis neatvyko ir pastabų per nustatytą 30 dienų terminą nepareiškė (b.l. 20-22). UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2013-08-22 ir 2013-08-29 siuntė atsakovui analogiškus raštus, kuriais buvo prašoma atvykti nurodytu adresu ir pasirašyti kadastrinių matavimų bylose bei išsirinkti vieną iš suformuotų sklypų (b.l. 24-25). Bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2013-08-23 jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas nurodytu laiku neatvyko ir savo valios žemės sklypo pasirinkime neišreiškė (b. l. 27). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė V. A. su UAB „Baltijos matavimų organizacija“ 2013-08-12 sudarė sutartį dėl nekilnojamo daikto kadastrinių duomenų nustatymo (b.l. 35). Atsakovas raštu, adresuotu ieškovei V. A., atsisakė sumokėti jam tenkančią 450 Lt sumą už parengtą kadastrinių matavimų bylą, nurodydamas, kad neturi pinigų ir mokėti negali bei nenori (b. l. 28). Kad ieškovė V. A. sumokėjo už atsakovą 450 Lt už kadastrinių matavimų bylą, patvirtina 2013-08-21 PVM sąskaita-faktūros Serija BMO13 Nr. 00155 ir 2014-01-30 Serija BMO14 Nr. 00023 (b. l. 36).

10Teismas sprendė, kad faktiniai duomenys, jog ieškovai, tiek atsakovas, kreipėsi dėl detaliojo plano parengimo, taip išreikšdami valią, kad 0,3154 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., Vilniaus m. sav., būtų atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jie taptų savarankiško civilinės apyvartos objekto (tam tikros žemės sklypo dalies) savininkais, kuriems atidalyta turto dalis priklausytų asmeninės nuosavybės teise, paneigia atsakovo teiginius apie tai, jog jis kreipėsi dėl detaliojo plano parengimo, siekdamas tik padalyti žemės sklypą į keturias dalis ir įregistruoti jas viešame registre, tačiau likti minėto žemės sklypo bendrasavininku. Priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo 2012-04-27 prašymas UAB „Urbanistika”, kuriame nurodyta įtraukti atsakovą į detalaus plano rengimo procedūrą (b. l. 13), atsakovo parašu patvirtintas detalusis planas (b. l. 16) patvirtina, jog atsakovas suprato savo atliekamų veiksmų pasekmes. Teismas konstatavo, kad kreipdamasis dėl detalaus plano rengimo, tiek jį pasirašydamas atsakovas turėjo galimybę tiek pasikonsultuoti dėl ketinamų atlikti veiksmų teisinių padarinių, tiek pats įvertinti galimas pasekmes, todėl laikytina, kad atsakovas, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir, atlikdamas nurodytus veiksmus, prisiėmė galimas pasekmes. Teismas nustatė, kad ieškovų siūlomas žemės sklypų atidalijimo būdas išreiškia daugumos bendrasavininkų valią bei prašomi atidalinti žemės sklypai suprojektuoti taip, kad kiekvienam asmeniui tenkančių žemės sklypų plotai yra proporcingi jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotui. Teismas sprendė, kad atsakovas, teigdamas, jog jam priskirtas sklypas nėra lygiavertis ir mažiau vertingas, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, o teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Teismas konstatavo, kad vien tas faktas, jog atsakovui priskirtas žemės sklypas yra trapecijos formos (kiti žemės sklypai Nr. 15-4, 15-5, 15-6 yra stačiakampio formos) ir šalia jo eina kelias, pats savaime neįrodo žemės sklypų nelygiavertiškumo (b.l. 34), juolab, kad atsakovas turėjo galimybę pirmasis pasirinkti vieną iš minėtų keturių žemės sklypų. Teismas darė išvadą, jog atsakovas nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo dėl žemės sklypų atsidalijimo pagrindų, todėl toks atsakovo atsisakymas pripažintinas trukdymu kitiems bendraturčiams įgyvendinti teises atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo vertinimu, ieškovų siūlomas žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Be to, atsakovas nagrinėjamojoje byloje nereiškė priešieškinio ir nesiūlė savo žemės sklypo atidalijimo būdo.

11Teismas taip pat nustatė, kad apklausus liudytoją V. Š., kuris yra atsakovo sūnus, šis paneigė aplinkybę, jog ieškovams buvo siūlyta pirkti atsakovo žemės sklypo dalį.

12Teismas nustatė, jog ta aplinkybė, kad atsakovas prašė parengti detalųjį planą, reiškia, jog atsakovas iš esmės sutiko su galimomis detaliojo plano parengimo procedūros išlaidomis, juolab, kad atsakovas gavo atliktų matavimų rezultatą – kadastrinių matavimų bylą. Teismas sprendė, jog atsakovo atsisakymo padengti nurodytas išlaidas motyvai, jog jo netenkina toks atidalijimo būdas, savaime nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovės patirtų išlaidų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 450 Lt skolą tenkino.

13Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmam instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišlaikė proporcingumo, protingumo ir sąžiningos bendraturčių interesų principų pusiausvyros ir nepagrįstai nepaisė atsakovo argumentų, jog atsakovui paskirtas sklypas yra mažesnės rinkos vertės, nei kiti. Teismas nepagrįstai žemės sklypų lygiavertiškumą susiejo tik su faktu, jog dalintini žemės sklypai yra tokio paties ploto, kadangi sklypo vertei didelę reikšmę turi ir kiti faktoriai, tokie kaip sklypo geografinė padėtis, jo forma, panaudojimo, eksploatacijos galimybės, vietovės vaizdingumas, šalia esančių infrastruktūrų išvystymas ir poveikis sklypo panaudojimui. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad tik suformavus ir užregistravus žemės sklypus kaip atskirus turto vienetus, būtų galima įvertinti jų vertę, todėl atsakovas siūlė alternatyvius turto dalybos būdus. Teismas nepagrįstai sklypų lygiavertiškumo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Atsakovo nuomone, jeigu teismas atsakovo argumentus dėl sklypų nelygiavertiškumo laikė savaime nepagrindžiančius fakto, jog sklypas yra mažiau vertingas, tuomet ir ieškovų argumentai, tariamai pagrindžiantys sklypų lygiavertiškumą (sklypai yra vienoje plokštumoje, vienodo dydžio) neturėtų būti laikomi, kaip savaime pagrindžiantys sklypų lygiavertiškumą. Atsakovo nuomone, tam, kad žemės sklypas būtų padalintas nesuvaržant nei vieno ir bendrasavininkų teisių, turi būti atliktas žemės sklypų vertinimas. Atsakovo manymu, tai, kad niekas nesirinko žemės sklypo Nr. 15-3, įrodo, kad šis žemės sklypas yra mažiau patrauklus. Nustačius, jog sklypų vertė nevienoda, teisinga būtų nustatyti visų keturių žemės sklypų naudojimosi tvarką, kaip atsakovas to prašė atsiliepime į ieškinį, o ne atidalinti dalis. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė teiginio, kad atsakovas sutiko su tuo, jog būtų padarytos kadastrinių matavimų bylos. Be to, Vilniaus miesto tarybos 2013-06-30 sprendimo Nr. 1-1260 4.2 p. numatyta galimybė, o ne imperatyvus reikalavimas atlikti tiksliuosius geodezinius matavimus. Be to, prievolė mokėti už geodezinius matavimus kyla iš sutarties, kurios šalis atsakovas nėra.

15Ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

16Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nesilaikė teisingumo ir proporcingumo principų atidalinant žemės sklypą. Nurodo, kad atsakovui buvo suteiktos visos galimybės pasirinkti norimą sklypą. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Taip pat atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nereiškė reikalavimo atlikti turto vertinimą. Atsakovo teiginiai apie sklypo vertei įtakos turinčius veiksnius yra deklaratyvūs, atsakovas nevykdė pareigos įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo atsikirtimuose. Atsakovas nei iki ieškinio padavimo nei bylą nagrinėjant teisme nebendradarbiavo su ieškovais. Atsakovas piktnaudžiauja procesu prašydamas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pilna apimtimi, nors su ieškiniu iš dalies sutiko. Taip pat pažymėjo, kad geodezinius matavimus atlikit būtina, o registruojant žemės sklypus registrų centre privaloma pateikti ir kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyti tikslūs geodeziniai matavimai.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja.

20Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

21Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus.

22Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą, bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali būti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės, kitų suinteresuotų asmenų poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamųjų daiktų bendraturtės. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, civilinėje byloje V. J. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje P. K. v. N. K. , bylos Nr.3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje A. A. v. D. Š. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010).

23CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

24Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišlaikė proporcingumo, protingumo ir sąžiningos bendraturčių interesų principų pusiausvyros. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, nustatyta, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs visus pateiktus įrodymus, nustatęs, kad ieškovai išnaudojo visas galimybes susitarti su atsakovu, tinkamai vadovaudamasis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovų siūlomas žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, o atsakovas su ieškovų siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai.

25Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovai, savo paaiškinimais bei byloje esančiais įrodymais įrodė, kad atsakovui priskirtas sklypas savo verte nesiskiria nuo kitų sklypų, tuo tarpu apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi savo atsikirtimuose. Apeliantas deklaratyviai svarsto, kokie faktoriai apskritai gali turėti įtakos sklypų vertėms, tačiau nepateikia konkretesnių paaiškinimų, ar tokie faktoriai faktiškai egzistuoja nagrinėjamu atveju ir kokią įtaką jie gali turėti atsakovui priskirto sklypo vertei, taip pat nepateikia jokių loginių išvadų, paremtų objektyviomis prielaidomis, dėl ko teismui galėtų kilti abejonė dėl sklypų lygiavertiškumo nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, jog atsakovui priskirtas žemės sklypas yra trapecijos formos ir šalia jo eina kelias, nebūtinai mažina šio sklypo vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sklypo trapecijos forma nėra neįprasta, darkanti bendrą sklypo erdvę, duomenų apie tai, kad būtent dėl tokios formos negalima būtų naudoti viso sklypo ploto pagal paskirtį, nėra, o faktas, kad šalia sklypo eina kelias, bei to įtaka sklypo vertingumui yra vertinimo dalykas, kuris yra individualus bei priklauso nuo sklypo naudotojo asmeninio supratimo apie privažiavimo patogumą, funkcionalumą ir pan. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas, pats kelias, einantis šalia sklypo, savaime nėra sklypo vertei neigiamą įtaką turinti faktas. Kaip jau minėta, apeliantas nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių šalia einantis kelias, sklypo trapecijos forma mažintų sklypo vertę. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nei iki pateikiant ieškinį, nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nereiškė reikalavimo skirti turto vertinimą, nesiėmė jokių kitų veiksmų įrodyti jam paskirto sklypo mažesnę vertę, prastesnes eksploatacijos galimybes ir pan. Akivaizdu, jog toks apelianto elgesys, paremtas hipotetinėmis prielaidomis ir nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, yra piktnaudžiavimas savo kaip bendraturčio teisėmis kitų bendrasavininkų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmos instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas nepateikė protingai motyvuoto atsisakymo dėl žemės sklypų atsidalijimo pagrindų, ir todėl laikytina, kad toks atsakovo atsisakymas pripažintinas trukdymu kitiems bendrasavininkams įgyvendinti teises atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

26Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sklypų lygiavertiškumo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Kaip konstatuota anksčiau, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovų siūlomas žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinka bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nenustatė, kad sklypai būtų nelygiaverčiai. Apeliantas teigdamas priešingai, turėjo pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus (CPK 178 str.).

27Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovai sumokėjo už atliktus kadastrinius matavimus, o ieškovė V. A. sumokėjo už atsakovą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 450 Lt yra pagrįstas. Tokią išvadą apeliacinis teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atliktų matavimų rezultatą – kadastrinių matavimų bylą atsakovas gavo, jis šios aplinkybės neneigia. Atsakovas toliau naudosis šia byla, dėl ko galės įregistruoti savo sklypą ir pilnai įgyvendinti savo kaip sklypo savininko teises. Akivaizdu, kad ieškovai negalėjo prašyti atlikti kadastrinių matavimų išskaitant atsakovui tenkančio sklypo ploto dalį iš bendro sklypo ploto. Tai, kad atsakovas nesutiko bendradarbiauti su ieškovais ir šiuo klausimu tam nesant objektyvių priežasčių, vėlgi laikytina kaip piktnaudžiavimas savo kaip bendrasavininko teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis dėl kadastrinių matavimų buvo sudaryta bendram visų žemės sklypų savininkų interesui, atsakovas naudojasi šios sutarties rezultatais, visis ieškovai sumokėjo lygiomis dalimis už atliktus kadastrinius matavimus, yra pagrindas reikalauti, kad ir atsakovas sumokėtų atitinkamą dalį.

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

30CPK 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimus, nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (išspręstas ginčas), priklausomai nuo patenkintų reikalavimų apimties yra priteisiamos iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidos.

31Apeliacinės instancijos metu ieškovai patyrė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokėjo ieškovė V. A., už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

32Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš apelianto.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš K. Š. V. A. 289,62 EUR (1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovai prašė atidalinti šalims iš 0,8780 ha ploto žemės sklypo, kurio... 3. Nurodė, kad ieškovai A. K. ir A. A. yra 0,8780 ha žemės sklypo, kurio... 4. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja dėl žemės... 6. Teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad ginčijamų žemės sklypų Nr.... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad siekė parduoti minėtą žemės... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 10. Teismas sprendė, kad faktiniai duomenys, jog ieškovai, tiek atsakovas,... 11. Teismas taip pat nustatė, kad apklausus liudytoją V. Š., kuris yra atsakovo... 12. Teismas nustatė, jog ta aplinkybė, kad atsakovas prašė parengti detalųjį... 13. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 14. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišlaikė proporcingumo,... 15. Ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti.... 16. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos... 20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 22. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam... 23. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas... 24. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos... 25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 26. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas... 27. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieškovai sumokėjo už atliktus... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 30. CPK 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų... 31. Apeliacinės instancijos metu ieškovai patyrė 1000 Lt bylinėjimosi... 32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra protingos... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš K. Š. V. A. 289,62 EUR (1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų,...