Byla 2A-201-440/2015
Dėl finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linostas“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-936-476/2014 m. pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Linostas“ ieškinį atsakovams L. S., R. S. dėl finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau BUAB) „Linostas“ prašė pripažinti negaliojančiu finansinių įsipareigojimų tenkinimą kreditorei L. S. ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovų L. S. ir R. S. solidariai grąžinti neteisėtai įgytą turtą ir pinigines lėšas 34699,61 Lt sumoje BUAB „Linostas“. Nurodė, kad 2013-09-25 UAB „Linostas“ buvo iškelta bankroto byla. 2013-12-05 nutartimi buvo patvirtinti UAB „Linostas“ kreditoriniai reikalavimai 30746,61 Lt sumai. 2012 metais bendrovės finansinė būklė buvo prasta, įmonė buvo nemoki. R. S., būdamas įmonės vadovu, savo sutuoktinei ir vienintelei akcininkei sugrąžino paskolą prekėmis, taip pažeisdamas kitų kreditorių interesus. Pripažindamas, kad padarė pažeidimą, R. S. grąžino dalį piniginių lėšų, sumokėdamas į bankrutavusios įmonės sąskaitą bankiniais pavedimais: 2014-02-05 – 2000,00 Lt, 2014-02-25 – 1000,00 Lt ir 2014-02-14 – 4000,00 Lt. Negrąžintas likutis sudaro 34699,61 Lt. Bendrovė gražindama vienam iš kreditorių skolą pažeidė kitų kreditorių interesus.

4Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ji buvo vienintelė UAB „Linostas“ akcininkė. 2010 m. bendrovės veikloje buvo finansinių sunkumų, todėl ji suteikė paskolas bendrai 41700,00 Lt sumai. Paskola turėjo būti sugrąžinta iki 2011-12-31. Ji sutiko, kad paskola būtų grąžinta prekėmis. Dalis paskolos buvo grąžinta pinigais.

5Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Linostas“ veikla 2010 m. pasidarė nuostolinga. Tam įtakos turėjo prasidėjusi krizė. Bendrovės veiklai trūko apyvartinių lėšų, todėl kreipėsi į vienintelę akcininkę L. S. su prašymu suteikti paskolą. L. S. bendrovės veiklai vystyti per kelis kartus suteikė 41700,00 Lt paskolą iki 2011-12-31. Jis ėmėsi visų įmanomų priemonių bendrovės veiklai išlaikyti. Nustatytu laiku UAB „Linostas“ paskolos akcininkei negrąžino, terminas buvo pasibaigęs, todėl 2013-02-05 atsiskaitė su L. S. prekėmis už 30299,61 Lt ir kasos išlaidų orderiu grąžino likusius pinigus – 11400,00 Lt. Tuo metu jis atsiskaitė ir su kitais skolininkais, tuo sumažindamas kreditorinius įsipareigojimus. Visa tai buvo padaryta iki bankroto bylos iškėlimo. Kai buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratorius reikalavo iš jo pinigų bankroto procedūroms vykdyti. Dėl šių priežasčių jis pervedė bankroto procedūroms vykdyti 7000,00 Lt. Nurodė, kad tai nebuvo neteisėtų veiksmų pripažinimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Raseinių rajono apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieškinį atmetė. Panaikino 2014-07-11 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad 2013-09-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Linostas“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirta kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“. Iš paskolos sutarčių sprendė, kad UAB „Linostas“ akcininkė L. S. suteikė 41700,00 Lt paskolas, kurių grąžinimo terminas iki 2011-12-31. Bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas J. G. patvirtino, kad šios lėšos buvo apskaitytos ir bendrovės veikloje buvo naudojamos. 2013-02-05 paskolos buvo grąžintos prekėmis bendrai 30299,61 Lt sumai. 2013-08-08 L. S. grąžinta likusi paskolos dalis – 11400,00 Lt. Visi veiksmai buvo atlikti dar iki bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių sąrašo patvirtinimo. Teismas sprendė, kad 2012 m. finansinė atskaitomybė patvirtina, kad 2012-12-31 UAB „Linostas“ buvo nemoki, trumpalaikis turtas sudarė 70810,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 157704,00 Lt, patirtas nuostolis 96894,00 Lt. Įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis), bet to nepadarė. R. S. šių veiksmų neatlikimą grindė tuo, kad jis norėjo išsaugoti įmonę ir visomis įmanomomis priemonėm bandė tai padaryti. 2013-08-31 balansas patvirtina, kad trumpalaikis turtas sumažėjo iki 7021,00 Lt, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sumažėjo iki 106162,00 Lt. Ieškovė teigė, kad grąžindamas paskolą akcininkei L. S., R. S. padarė žalą tretiesiems asmenims. Iš patvirtinto kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Linostas“ turi tik 8 kreditorius. Teismas sprendė, kad UAB „Linostas“ vadovas vykdė sutartinius įsipareigojimus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl šios priežasties jam neatsirado pareiga atlyginti žalą, nebuvo pagrindo taikyti restituciją. Ieškovė teigė, kad pripažindamas padarytus pažeidimus, R. S. grąžino 7000,00 Lt. Atsakovas R. S. tokį pinigų pervedimą vertino kaip lėšas, reikalingas bankroto procedūroms vykdyti, tai teismo vertinimu patvirtina išrašai iš sąskaitos. 2014-01-24 Šiaulių apygardos teismo nutartis suteikė atsakovui pagrindą taip manyti, nes įmonei pritaikytas supaprastintas bankrotas ir buvo patvirtinta 10000,00 Lt + PVM suma, skirta administravimo išlaidoms apmokėti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Linostas“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-936-476/2014 ir priimti naują sprendimą, pripažinti negaliojančiu finansinių įsipareigojimų tenkinimą kreditorei L. S. Taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovų L. S. ir R. S. solidariai grąžinti neteisėtai įgytą turtą ir pinigines lėšas 34699,61 Lt sumai BUAB „Linostas“.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Bankroto administratoriui patikrinus bendrovės buhalterinius dokumentus, paaiškėjo, kad bendrovė, atstovaujama direktoriaus R. S., L. S. sutuoktinio, 2013-02-05 atsiskaitė su L. S., paskolos grąžinimo prekėmis aktu ir perdavė jai prekių už 30299,61 Lt, o 2013-08-08 kasos išlaidų orderiu Nr. 139 grąžinta akcininko paskola 11400,00 Lt. Praktiškai atsakovei buvo perduotas visas bendrovės turtas. Įmonė veiklos nevykdė nuo 2012 m. Esant tokiai situacijai įmonės vadovas ar akcininkė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau vietoj to, kad vykdytų savo pareigą tą padaryti, tarpusavyje sudarė neteisėtus sandorius, tuo dar pablogindami įmonės padėtį. Įmonės vadovas sugrąžindamas savo sutuoktinei ir vienintelei akcininkei 41699,61 Lt įmonei suteiktos paskolos, taip pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę. Pripažindamas, kad yra padarytas pažeidimas R. S. grąžino dalį piniginių lėšų, sumokėdamas į bankrutavusios įmonės sąskaitą bankiniais pavedimais: 2014-02-05 - 2000 Lt, 2014-02-25 – 1000,00 Lt ir 2014-02-14 – 4000,00 Lt, viso 7000,00 Lt. Negrąžintas likutis sudaro 34699,61 Lt. Atsižvelgus į teismų praktiką, jei nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai LR CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu. Pagal bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus matosi, kad UAB „Linostas“ savo įsipareigojimų kreditoriams nevykdė, įmonės vadovas ir akcininkė žinodami, kad įmonės veikla nevykdoma nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šiuos faktus patvirtina ne tik į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bet ir atsakovų atsiliepime bei teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nevertindamas įrodymų visumos bei netaikydamas LR ĮBĮ nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. S. ir R. S. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

141. Raseinių rajono apylinkės teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ir ieškinį tenkinti jokio pagrindo nėra. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad R. S. 2013-02-05 atsiskaitė su L. S. paskolos gražinimo prekėmis aktu ir perdavė jai prekių už 30299,61 Lt, 2013-08-08 kasos išlaidų orderiu Nr.139 gražino likusią jos paskolą įmonei dalį-11400,00 Lt, tačiau šie veiksmai buvo atlikti dar iki bankroto bylos iškėlimo bei kreditorių sąrašo patvirtinimo, todėl jokių kitų kreditorių reikalavimai bei jų tenkinimo eilė nebuvo ir negalėjo būti pažeisti. Iškėlus bankroto bylą ieškovė ėmė reikalauti iš R. S. 15000,00 Lt bankroto procedūrai atlikti, nors jokia suma teismui iškeliant bankroto bylą tam nebuvo numatyta. Nesuprasdamas, kad tai gali būti neteisėto atlygio reikalavimas, R. S. į bankrutavusios įmonės sąskaitą bankiniais pavedimais gražino viso 7000,00 Lt. Pavedimuose jų paskirtis nurodyta „lėšų gražinimas“, nors ieškovė reikalavo nurodyti „neteisėtai pasisavintų lėšų gražinimas“. Ieškovė dabar tai traktuoja pažeidimo padarymo pripažinimu, nors tai, kaip dabar atsakovas supranta buvo neteisėto atlygio reikalavimas ir priėmimas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

18Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, dėl suteiktos paskolos gražinimo.

19Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad įmonė veiklos nevykdė nuo 2012 m. Esant tokiai situacijai įmonės vadovas ar akcininkė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau vietoj to, kad vykdytų savo pareigą tą padaryti, tarpusavyje sudarė neteisėtus sandorius, tuo dar pablogindami įmonės padėtį. Įmonės vadovas sugrąžindamas savo sutuoktinei ir vienintelei akcininkei įmonei suteiktą paskolą pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę.

20Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo LR CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (LR CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant įmonės balanso duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (LR CPK 185 straipsnis). Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

21LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai LR CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 6.66 straipsnio pagrindu, aktualus yra skolininko mokumas, jo galimybės įvykdyti prievolę.

22Pažymėtina, kad LR CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas LR CK 6.66 straipsnio taikymo prasme. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, atsižvelgtina į tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013.). Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013.).

23Pagal LR CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 178 straipsnyje. LR CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (pvz .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

24Byloje pateikti duomenys, kad 2013-09-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Linostas“, įmonės kodas 172784619, buveinė Raseiniai 60132, Pieninės g. 7-3, iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirta kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“. Iš paskolos sutarčių matyti, kad UAB „Linostas“ akcininkė L. S. suteikė UAB „Linostas“ 41700,00 Lt paskolas. Paskolų grąžinimo terminas iki 2011-12-31. 2013-02-05 dalis paskolos - 30299,61 Lt akcininkei L. S. buvo grąžinta prekėmis, 2013-08-08 L. S. grąžinta likusi paskolos dalis – 11400,00 Lt. Pateiktas Paskolos gražinimo prekėmis aktas, Kasos išlaidų orderis. Byloje pateikti 2012-12-31 balansas, 2012-12-31 pelno nuostolių ataskaita, 2013-08-31 balansas, pelno nuostolių ataskaita. Pateikti duomenys patvirtina, kad trumpalaikis turtas sumažėjo iki 7021,00 Lt, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sumažėjo iki 106162,00 Lt. Išrašas iš sąskaitos patvirtina, kad R. S. pervedė pinigines lėšas į bankrutavusios įmonės sąskaitą bankiniais pavedimais: 2014-02-05 – 2000,00 Lt, 2014-02-25 – 1000,00 Lt ir 2014-02-14 – 4000,00 Lt.

25Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį akcentavo, kad visi veiksmai (dėl paskolos gražinimo) buvo atlikti dar iki bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių sąrašo patvirtinimo. Teismas pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, jog grąžindamas paskolą akcininkei L. S., įmonės vadovas R. S. padarė žalą tretiesiems asmenims, sprendė, kad iš patvirtinto kreditorių sąrašo matyti, kad UAB „Linostas“ turi tik 8 kreditorius. Taip pat teismas sprendė, kad UAB „Linostas“ vadovas vykdė sutartinius įsipareigojimus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl šios priežasties jam neatsiranda pareiga atlyginti žalą, nėra pagrindo taikyti restituciją. Vertindamas ieškovės argumentus dėl R. S. grąžintų 7000,00 Lt, nurodė, kad atsakovas R. S. tokį pinigų pervedimą vertino kaip lėšas, reikalingas bankroto procedūroms vykdyti, ir tai teismo vertinimu patvirtina išrašai iš sąskaitos. Taip pat teismas pasisakė, kad 2014-01-24 Šiaulių apygardos teismo nutartis suteikė atsakovui pagrindą taip manyti, nes įmonei pritaikytas supaprastintas bankrotas ir patvirtinta 10000,00 Lt + PVM suma, skirta administravimo išlaidoms apmokėti.

26Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės argumentus dėl atsakovo dalies sugražintų lėšų - 7000,00 Lt neišsamiai ištyrė ir įvertino pastarųjų aplinkybių, neanalizavo nurodytos pinigų pervedimo paskirties, pervestų lėšų panaudojimo ir kita, todėl yra pagrindo vertinti, kad galėjo padaryti nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino kiek įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų, nors atsakovas nurodė, kad gražindamas paskolą sutuoktinei gražino bei sumažino ir kitus kreditorinius įsiskolinimus, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta, teismas netyrė ar paskolos gražinimas atsakovei turėjo įtakos kitų kreditorių įsiskolinimams, ar dėl šios priežasties sumažėjo įmonės mokumas ir galiausiai ji tapo nemoki, ar nesukėlė bendrovės nemokumo, nes sandoris buvo sudarytas jau de facto įmonei esant nemokiai ir kita. Ieškovė neteikė į bylą šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o teismas neanalizavo ir nesiaiškino su ieškinio reikalavimais susijusių faktinių aplinkybių ir jų įrodomosios reikšmės tinkamam ginčo kvalifikavimui, tokiu būdu neužtikrindamas tinkamo ir išsamaus visų įrodymų ištyrimo ir įvertinimo.

27Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus matosi, kad UAB „Linostas“ savo įsipareigojimų kreditoriams nevykdė, įmonės vadovas ir akcininkė žinodami, kad įmonės veikla nevykdoma nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Teigė, kad šiuos faktus patvirtina ne tik į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bet ir atsakovų atsiliepime bei teismo posėdyje išdėstytos aplinkybės. Teismo posėdžio metu išklausyti šalių paaiškinimai ir argumentai patvirtina, kad bylos esmė nėra atskleista. Atsakovas nurodė, kad įmonė veiklą vykdė iki 2012 m., vėliau veikla sustojo. Per 2012 m.-2013 m. buvo atsiskaityta ne tik su kreditore L. S. bet ir su kitais kreditoriais, tačiau atsakovas konkrečių aplinkybių nenurodė, kiek tuo metu buvo kreditorių, kam buvo pradelsti įsiskolinimai, kokios ir kam konkrečiai sumos gražintos ir byloje konkretūs duomenys nepateikti. Atsakovas nurodė, kad pagal galimybes Sodrai ir kitiems kreditoriams buvo mokami įsiskolinimai. Dėl pervestos 7000,00 Lt sumos atsakovas nurodė, kad administratoriaus reikalavimą suprato ne taip kaip teigia administratorius, tačiau kokiu pagrindu ir tikslu atliko pavedimus, taip ir nenurodė. Kaip jau minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (LR CPK 179 straipsnio 1 dalis).

28Nagrinėjamu atveju šalių pateikti duomenys nėra pakankami, o pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus su bankroto santykiais susijusiose bylose, nepagrįstai neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus įrodymus, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu galėjo turėjo įtakos objektyvaus sprendimo nepriėmimui. Tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, neteisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovų kaltės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, įmonės vadovas paskolą gražino savo sutuoktinei ir nors vien faktas, jog ginčijami sandoriai yra sudaryti tarp artimų giminaičių, nereiškia, kad atsakovai veikė nesąžiningai, tačiau teismas taip pat šių aplinkybių netyrė ir nevertino (LR CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nevertindamas įrodymų visumos bei netaikydamas LR ĮBĮ nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.

29Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti LR CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014).

30Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir dėl šių aplinkybių galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl išreikalautinų papildomų įrodymų vertinimų, konkrečių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, LR CPK 329 straipsnio 1 dalis). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įpareigoti šalis pateikti bylai reikšmingus įrodymus.

31Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

32Grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

35Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Raseinių rajono apylinkės teismui.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

37Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau BUAB) „Linostas“... 4. Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ji... 5. Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Linostas“ prašo panaikinti Raseinių... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Bankroto administratoriui patikrinus bendrovės buhalterinius dokumentus,... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. S. ir R. S. prašo Raseinių... 13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Raseinių rajono apylinkės teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, dėl... 19. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad įmonė veiklos nevykdė nuo... 20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad... 21. LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių... 22. Pažymėtina, kad LR CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar... 23. Pagal LR CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 24. Byloje pateikti duomenys, kad 2013-09-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi... 25. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį akcentavo, kad... 26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas... 27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal bankroto byloje esančius... 28. Nagrinėjamu atveju šalių pateikti duomenys nėra pakankami, o pirmosios... 29. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra... 30. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą,... 31. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo... 32. Grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 35. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti... 36. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 37. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....