Byla 2A-1055/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės, ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3744-565/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detarna“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl vienašališkai pasirašytų statybos darbų atlikimo dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detarna“ dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo (trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Armusta“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Detarna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „Molesta“ vienašališkai pasirašytą 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2 (toliau – ir ginčo pažyma bei aktai). Ieškovas nurodė, kad atsakovas neatliko darbų, kurie nurodyti vienašališkai atsakovo pasirašytuose 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 bei Nr. 2.

5Atsakovas RUAB „Molesta“ byloje pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „Detarna“, prašydamas priteisti atsakovui iš ieškovo 282 327,66 Lt už atliktus statybos darbus, nurodytus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 bei Nr. 2, 1 806,90 Lt delspinigių, 7,35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad pagal 2011 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 07/11 (toliau – ir Rangos sutartis) atliko ieškovui darbus, nurodytus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 bei Nr. 2, tačiau ieškovas nepagrįstai atsisakė šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. pripažino negaliojančiais RUAB „Molesta” vienašališkai pasirašytus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir 2012 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2, priešieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 10 d. šalys sudarė Rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti ir perduoti ieškovui sutartyje numatytus darbus, o ieškovas įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą. 2012 m. gruodžio 14 d. pranešimais šalys pranešė viena kitai, kad vienašališkai prieš terminą dėl kitos šalies padarytų pažeidimų nutraukia Rangos sutartį. Atsakovas 2013 m. sausio 3 d. raštu pateikė ieškovui pasirašyti 2013 m. gruodžio 31 d. pažymą apie 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų vertę, 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1 ir 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2, taip pat pateikė apmokėti šių dokumentų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MOL0022947, kurioje nurodyta 282 327,66 Lt suma. 2013 m. sausio 7 d. raštu ieškovas atsisakė pasirašyti atsakovo pateiktą ginčo pažymą ir aktus, nes pagal tarp šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatas atliktų darbų priėmimo aktai turi būti pateikti statybos objekte ir ieškovo pasirašyti tik tada, kai šiuos aktus pasirašo už statybos techninę priežiūrą atsakingas asmuo, patvirtindamas atliktų darbų apimtį ir kokybę, po 2012 m. gruodžio 14 d. pranešimų apie vienašališką sutarties nutraukimą atsakovas jokių darbų pagal Rangos sutartį neatliko, o statybos techninėje dokumentacijoje nėra nurodyti darbai, išvardyti ginčo pažymoje ir aktuose.

9Teismas nurodė, kad po to, kai šalys viena kitai pranešė apie vienašališką Rangos sutarties nutraukimą prieš terminą, 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktu buvo suderinti 2012 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovo atlikti darbai. Šį 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktą teismas vertino kaip galutinį atsakovo pagal Rangos sutartį atliktų darbų priėmimą. Teismas nurodė, kad iš šio akto ir iš 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais atliktų darbų priėmimo akto matyti, jog buvo priimti atsakovo atlikti darbai, nurodyti 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais atliktų darbų priėmimo akte, kurių vertė 13 300,59 Lt. Atsakovas pastabų dėl šio akto nepareiškė, nenurodė, kad yra atlikęs darbus, nenurodytus šiame akte, kurių ieškovas nėra priėmęs, taip pat nenurodė, kad dar atliks darbus, kurie ieškovui bus pateikti priimti vėliau. 2013 m. gruodžio 31 d. pažymą apie 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų vertę, 2012 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovas paštu išsiuntė ieškovui pasirašyti jau po to, kai įsigaliojo tarp šalių sudarytos statybos rangos darbų sutarties nutraukimas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, prieš išsiųsdamas ieškovui šiuos dokumentus pasirašyti, pranešė ieškovui, kad nurodyti darbai yra atlikti ir kad atsakovas yra pasiruošęs šiuos darbus ieškovui perduoti, t. y. sudaryti galimybę ieškovui patikrinti atliktų darbų kiekį ir kokybę.

10Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ginčo pažymoje apie 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų vertę, ginčo aktuose nurodytų darbų atlikimą patvirtina įrašai byloje esančiuose statybos darbų žurnaluose, t. y. atsakovas statybos žurnaluose prie įrašų apie atliktus darbus yra pažymėjęs, kokias 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytas pozicijas šie darbai atitinka (įrašai pieštuku 1 grafoje). Tačiau teismas nustatė, kad iš atsakovo nurodomų neva ginčo pažymoje ir aktuose nurodytų darbų atlikimą patvirtinančių įrašų statybos darbų žurnaluose matyti, jog dalis darbų, kurie atsakovo pažymėti kaip 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti darbai, yra atlikti 2012 m. spalio mėnesį. Atsakovas buvo pateikęs ieškovui priimti, o ieškovas priėmė 2012 m. spalio mėnesį atliktus atsakovo darbus, kurių vertė yra 357 224,53 Lt. Dėl šių darbų apmokėjimo tarp šalių ginčo nėra, nes atsakovas reikalavimo teisę apmokėti už šiuos darbus yra perleidęs UAB „BMT Baltic“. Atsakovo teiginiai, kad 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti ne visi spalio mėnesį atlikti darbai, nes ieškovas atsisakė priimti dalį spalio mėnesį atliktų darbų, teigdamas, kad jie bus priimti vėliau, nepagrįsti įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo padaryti įrašai statybos darbų žurnaluose nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad dalis 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų nėra nurodyta 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktuose, o yra nurodyta 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, nes tiek 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų priėmimo akte, tiek ginčo aktuose nurodyti iš esmės tie patys darbai – monolitinės pastato dalies (sienų perdangų, kolonų sijų) statyba.

11Teismas nurodė, kad dalis darbų, kurie atsakovo pažymėti kaip ginčo aktuose nurodyti darbai, yra atlikti 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, ir atkreipė dėmesį į tai, kad po pranešimų apie vienašališką statybos rangos darbų sutarties nutraukimą 2012 m. gruodžio 14 d. buvo priimti nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovo atlikti darbai pagal 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktą, šių darbų kaina yra 16 300,59 Lt. Apie tai, kad šiuo laikotarpiu atsakovas atliko daugiau darbų, nei nurodyta 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo akte, atsakovas darbų suderinimo metu nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo padaryti rankraštiniai įrašai statybos darbų žurnaluose nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad dalis 2012 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų nėra nurodyti 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo akte, o yra nurodyti ginčo aktuose, nes tiek 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo akte, tiek ginčo aktuose yra nurodyti iš esmės tie patys darbai – monolitinės pastato dalies (sienų perdangų, kolonų sijų) statyba.

12Dalis darbų, kurie atsakovo pažymėti kaip 2012 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti darbai, yra atlikti po 2012 m. gruodžio 14 d., tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo 2012 m. spalio 12 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. ARM/10/6 atlikti tiems darbams, kurių pagal 2011 m. spalio 10 d. Rangos sutartį neatliko atsakovas, o trečiasis asmuo ir atsakovas 2012 m. gruodžio 19 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 35sub/2012/12/19, kuria atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui atlikti dalį statybos darbų, kuriuos atsakovas turėjo atlikti pagal Rangos sutartį kaip rangovas. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad po 2012 m. gruodžio 19 d. statybos darbus atsakovas atliko ne pagal Rangos sutartį, o pagal minėtą 2012 m. gruodžio 19 d. statybos subrangos sutartį ir statybos rangos teisiniai santykiai atsirado tarp atsakovo ir trečiojo asmens, o ne tarp ieškovo ir atsakovo.

13Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas atliko statybos darbus, nurodytus ginčo pažymoje ir aktuose, todėl ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1 dalis).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovas RUAB „Molesta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.694 straipsnyje įtvirtintas teisės normas. Vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu tik CK nustatytais pagrindais.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktas gali būti laikomas galutiniu atsakovo pagal Rangos sutartį atliktų darbų priėmimu. UAB „Molesta“ objekte veikė kaip genrangovas, todėl privalėjo aktuoti ir kitų subrangovų atliktus darbus, taip pat ir UAB „Armusta“ darbus iki 2012 m. gruodžio 19 d. UAB „Molesta“ atliko daugiau darbų nei nurodyta 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo akte.
  3. Sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta ne nuo 2012 m. gruodžio 14 d., o nuo 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus 5 darbo dienoms nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo, todėl teismo išvada, kad po 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovas apskritai neatliko ir negalėjo atlikti jokių darbų, o šiuos darbus atsakovas atliko trečiajam asmeniui kaip subrangovas, yra nepagrįsta.
  4. Trečiasis asmuo pateikė teismui statybos rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus B korpuse tarp ašių BA-BD ir B9-B8 3, 4, 5, 6 aukštai (išskyrus sienas ir kolonas 3 aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11 - B8) (2.1 punktas), tačiau atsakovas 2012 m. gruodžio 31 d. aktuose „aktavo“ ir šių aktų galiojimą grindė pateiktais statybos darbų žurnalais ir įrašais juose apie statybos darbus, atliktus A korpuse ir B korpuse visai tarp kitų ašių. Teismo išvada, kad atsakovas atliko darbus kaip trečiojo asmens subrangovas, yra nepagrįsta byloje esančiais duomenimis.
  5. Atsakovas negalėjo „aktuoti“ dalies statybos darbų, atliktų 2012 m. spalio mėnesį pagal Sutarties 8.4 punktą, t. y. atsakovas galėjo „aktuoti“ tik tuos darbus, kuriuos leido „aktuoti“ ieškovas. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad ir spalio, ir gruodžio mėnesį „aktuoti“ tie patys darbai. 2012 m. spalio mėnesį UAB „Molesta“ aktavo dalį pamatų įrengimo darbų ir pirmųjų aukštų sienų, perdangų, kolonų sijų darbų. Tuo tarpu 2012 m. gruodžio 31 d. aktuose „aktuoti“ tie patys darbai, tačiau atlikti ne pirmuosiuose statinio objekto aukštuose, o penktame ir šeštame aukštuose.
  6. Ieškovas atsisakė pasirašyti 2012 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktus ne todėl, kad darbai nebuvo atlikti, bet dėl to, kad šie aktai nebuvo pasirašyti už statybos techninę priežiūrą atsakingo asmens, nors sutartis neįpareigojo atsakovą darbus perduoti už statybos techninę priežiūrą atsakingam asmeniui. Įrašai statybos darbų žurnaluose apie atliktus darbus, kurie buvo priimti ieškovo techninio prižiūrėtojo, yra nenuginčyti, ginčo dėl to, kad šie darbai neatlikti, nėra. Ieškovas nenurodė nei vieno darbo, kuris įrašytas statybos darbų žurnale arba atsakovo vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte, kurio atsakovas neatliko. Dėl šios priežasties teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas atliko statybos darbus, nurodytus 2012 m. gruodžio 31 d. aktuose, yra nepagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais – statybos darbų žurnalų kopijomis.
  7. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, netinkamai nustatė esminius su ginču susijusius faktus, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas, padaręs išvadą, kad prieš išsiųsdamas ieškovui 2012 m. gruodžio 31 d. aktus atsakovas turėjo informuoti ieškovą apie darbų atlikimą ir sudaryti galimybę patikrinti darbus, netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas ir pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties sąlygų aiškinimo taisykles. Sutartis neįtvirtino atsakovo pareigos prieš atliktų darbų akto parengimą ir perdavimą ieškovui, pranešti ieškovui, kad darbai yra atlikti ir kad atsakovas yra pasiruošęs perduoti šiuos darbus ieškovui, sudaryti sąlygas juos patikrinti.
  8. Teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas „aktavo“ tuos pačius darbus, kuriuos atliko trečiasis asmuo arba kuriuos atsakovas atliko po 2012 m. gruodžio 19 d. kaip trečiojo asmens subrangovas, nenustatė tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos, šalių sudarytų sutarčių sąlygų ir netinkamai aiškino ir taikė CK 6.650, 6.193 straipsniuose įtvirtintas teisės normas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad 2012 m. spalio 12 d. pasamdė kitą rangovą.
  9. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, nes ne ieškovas, o atsakovas turėjo įrodyti, jog jis darbus atliko. Atsakovas pateikė darbų atlikimą patvirtinančius įrodymus (statybos darbų žurnalus), tačiau teismas, net nevertinęs juose nurodytų duomenų apie darbų atlikimą, šiuos įrodymus atmetė. Teismas ieškovo neįpareigojo įrodyti, jog atliktų darbų žurnaluose ir 2012 m. gruodžio 31 d. aktuose nurodytų darbų atsakovas neatliko.

17Ieškovas UAB „Detarna“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat įvertinti, ar atsakovo RUAB „Molesta“ elgesys šioje civilinėje byloje neturi nusikalstamos veikos požymių ir, konstatavus, jog turi, pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms, taip pat nelaikyti 2012 m. gruodžio 31 d. pažymos apie atliktų darbų vertę (Forma F-3), taip pat atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 įrodinėjimo priemonėmis šioje byloje.

18Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Po darbų, ieškovo priimtų 2012 m. gruodžio 14 d. priėmimo–perdavimo aktais, atsakovas ieškovui nebeatliko jokių papildomų darbų, todėl ieškovas neturėjo pareigos pasirašyti dokumentų ir apmokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti. Pagal CK 6.694 straipsnį gali būti reikalaujama pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus ir apmokėti šiuos darbus tik tuo atveju, jeigu šie darbai buvo faktiškai (realiai) atlikti.
  2. Dokumentų turinys neatitinka tikrovės, be to, yra prieštaringas, o atsakovo bylos nagrinėjimo metu padaryti rankraštiniai įrašai statybos darbų žurnaluose negali būti laikomi patikimu įrodymu. Atsakovo vienašališkai pasirašytuose dokumentuose yra nurodomi darbai, kurių dalis visiškai sutampa su 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo bei atliktų darbų lapkričio – gruodžio mėnesiais priėmimo aktuose nurodomais darbais, tačiau mechanizmų bei medžiagų kiekiai, panaudoti šiems darbams atlikti, dokumentuose yra nurodyti daug didesni. Lyginant atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 yra aiškiai matyti, kad šiuose dokumentuose prisegti skirtingi (pavieniai) fragmentai tiek iš statybos darbų žurnalo – Korpusas „B“, tiek iš statybos darbų žurnalų Nr. 6 ir Nr. 7. Duomenų, kad būtent šie statybos darbų žurnaluose nurodyti darbai realiai ieškovo dar nebuvo priimti, šioje byloje atsakovas nepateikė.
  3. Dalis dokumentuose nurodytų statybos darbų, jeigu jie ir galėjo būti atlikti po 2012 m. gruodžio 18 d. suderinimo, tai jie galėjo būti atlikti tik trečiajam asmeniui.
  4. Dokumentuose aiškiai fiksuojami darbai, kurie faktiškai (realiai) ieškovui niekada nebuvo atlikti, bei išlaidos, kurios faktiškai (realiai) nebuvo patirtos. Šią aplinkybę konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime. Atsakovo elgesys, kai dokumentuose yra fiksuojami akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys duomenys, netoleruotinas, laikytinas neteisėtu ir net tikėtina yra nusikalstamas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2011 m. spalio 10 d. atsakovas UAB „Molesta“ (rangovas) ir ieškovas UAB „Detarna“ (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ir perduoti ieškovui Rangos sutartyje pagal projektinę dokumentaciją (Rangos sutarties 1.3 punktas) numatytus darbus, ieškovas įsipareigojo šiuo darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą (I t., b. l. 8-22). Projektinė dokumentacija, pagal kurią atsakovas turėjo atlikti darbus, byloje nepateikta. 2012 m. rugsėjo 28 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Armusta“ (subrangovas) pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. 35sub/12, kuria subrangovas įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto ( - ) B korpuse (tarp ašių BA-BD ir 2.1-B8) 3, 4. 5, 6 aukštuose (išskyrus sienas ir kolonas 3-iame aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11-B8) (III t., b. l. 6-14). 2012 m. spalio 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 07/11-4, kuriuo atsakovas, kaip rangovas, įsipareigojo papildomai atlikti mūro darbus korpuse A (II t., b. l. 75). 2012 m. spalio 12 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė Statybos rangos sutartį Nr. ARM/10/6, kuria trečiasis asmuo, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto ( - ) B korpuse (tarp ašių BA-BD ir B9-B8) 3, 4. 5, 6 aukštuose (išskyrus sienas ir kolonas 3-iame aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11-B8) (III t., b. l. 15-29). 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2012 m. spalio 12 d. Statybos rangos sutarties Nr. ARM/10/6, kuriuo trečiajam asmeniui buvo pavesta atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto ( - ) A korpuse.

23Ieškovas 2012 m. gruodžio 18 d. registruotu laišku bei elektroninių paštu (I t., b. l. 27-30) išsiuntė atsakovui pranešimą dėl Rangos sutarties nutraukimo. Pranešimas taip pat buvo išsiųstas atsakovui faksu 2012 m. gruodžio 19 d. (I t., b. l. 31). Pranešime nurodyta, kad ieškovas, remdamasis Rangos sutarties 11.2.1 ir 11.2.2 punktais (dėl atsilikimo nuo darbų vykdymo grafiko tarpinių ir / ar galutinių terminų), vienašališkai nutraukia sutartį po 5 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. 2012 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir atsakovas (taip pat UAB „BRP Invest“ bei UAB „Armusta“) pasirašė 2014 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktą. Tą pačią dieną šalys taip pat pasirašė 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą. Atliktų darbų kiekio suderinimo akte nurodyti UAB „Molesta“ nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki gruodžio mėnesio 14 d. atlikti darbai, kurie įvertinti 16 301 Lt.

24Atsakovas taip pat surašė pranešimą dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo ( I t., b. l. 117), kuris buvo įteiktas ieškovui 2012 m. gruodžio 21 d. (I t., b. l. 121). Atsakovo pranešime nurodyta, kad pagal Rangos sutarties 11.4.3 punktą (dėl delsimo atsiskaityti už priimtus darbus) sutartis vienašališkai nutraukiama dėl ieškovo kaltės po 5 darbo dienų nuo šio pranešimo įteikimo ieškovui dienos.

252012 m. gruodžio 19 d. trečiasis asmuo sudarė su atsakovu Statybos subrangos sutartį Nr. 35sub/2012/12/19, pagal kurią atsakovas, jau kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto ( - ) A korpuse: gelžbetoninių laiptų maršų su aikštele įrengimą R2a, 2a, 3a, 4a, 5a, 6a, 7a – 44,1 m3 ir gelžbetoninių laiptinių sienų įrengimą 6a, 7a – 83,2 m3.

26Atsakovas 2013 m. sausio 3 d. raštu pateikė ieškovui pasirašyti 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2 (I t., 51-57) bei pagal šiuos dokumentus išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 282 327,66 Lt sumai. Minėtus dokumentus ieškovas, nurodydamas, kad nuo 2012 m. gruodžio 14 d. jokie darbai objekte atsakovo nebuvo atliekami ir atsiųsti dokumentai nėra pasirašyti už techninę priežiūrą atsakingų asmenų, grąžino atsakovui (I t., b. l. 59-60). 2013 m. sausio 29 d. raštu atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką pažymos ir atliktų darbų priėmimo aktų pasirašymą (I t., b. l. 61-64).

272013 m. kovo 7 d. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo vienašališkai pasirašytą pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) bei atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2. Ieškovo įsitikinimu, ginčijamuose aktuose pateikti duomenys neatitinka faktiškai atliktų darbų. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovui nespėjant atlikti darbų Rangos sutartyje nurodytu laiku ir nereaguojant į ieškovo siunčiamus raštus dėl vėlavimo, ieškovas nutraukė Rangos sutartį vienašališkai dėl atsakovo kaltės. Visi UAB „Molesta“ atlikti darbai yra suderinti ir nurodyti 2014 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo akte. Ieškovo nuomone, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vienašališkai pasirašytuose aktuose darbai yra atlikti iš tikrųjų. Pažymėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, kad neginčija to fakto, jog atsakovo darbuotojai dirbo objekte iki 2013 m. vasario mėnesio, tačiau mano, kad tuo metu jau susiklostė santykiai tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kaip subrangovo ir rangovo (II t., b. l. 136-140).

28Atsakovas padavė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 282 327, 66 Lt už atliktus darbus, nurodytus ginčijamuose pažymoje ir atliktų darbų priėmimo aktuose. Atsakovas nurodė, kad būtent ieškovas, nemokėdamas atsakovui laiku už priimtus darbus bei nepranešdamas atsakovui raštu (Rangos sutarties 7.6.2 punktas) apie sudarytą sutartį su kitu rangovu, pažeidė Rangos sutartį. Rangos sutartis, atsakovo nuomone, nutraukta tik 2012 m. gruodžio 27 d. (I t., b. l. 84) ir atsakovas vykdė darbus objekte ir po 2012 m. gruodžio 14 d. ir turėjo teisę pateikti ieškovui pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) bei atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2. Atsakovo nuomone, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovo teisėtai vienašališkai pasirašytame akte nurodyti darbai nebuvo atlikti. Minėtų darbų atlikimas statybos darbų žurnaluose patvirtintas už techninę priežiūrą atsakingo asmens parašu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dalis spalio mėnesį atliktų darbų nebuvo „aktuota“, todėl jis turėjo teisę juos įtraukti į paskutinius aktus, kurie pateikti jau po sutarties nutraukimo.

29Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad byloje pateiktos statybos darbų žurnalų dalies puslapių kopijos, iš kurių matyti, kad statybos žurnale Nr. 6 UAB „Molesta“ atstovai pasirašė už darbus atliktus iki 2012 m. gruodžio 13 d. įskaitytinai (I t., b. l. 38-49 ir 169-191). Statybos darbų žurnale Nr. 7 už darbus, atliktus 2012 m. gruodžio 17-20 dienomis ir 27 dieną, pasirašė atsakingas darbų vykdytojas (brigadininkas) V. Š., kuris taip pat yra UAB „Molesta“ darbuotojas (I t., b. l. 166-168). Minėtus darbus patvirtino techninės priežiūros inžinierius J. S.. Jokių pastabų žurnale nenurodyta. Byloje yra ir kito žurnalo išrašai, pagal kurį 2012 m. gruodžio 17-22 bei 27-28 dienomis darbus vykdė ir UAB „Armusta“ (II t., b. l. 65-69). Už darbus pasirašė atsakingas darbų vykdytojas (brigadininkas) M. P. Darbai taip pat patvirtinti techninės priežiūros inžinieriaus J. S..

30Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, konstatuodamas, kad 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktas vertintinas kaip galutinis atsakovo atliktų darbų priėmimo aktas, o atsakovo pieštuku padaryti įrašai statybos darbų žurnaluose nėra pakankamas įrodymas, kad dalis 2012 m. spalio mėnesį bei dalis 2012 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų nurodyti ginčijamuose 2012 m. gruodžio mėnesio aktuose. Teismas taip pat konstatavo, kad po 2012 m. gruodžio 19 d. statybos darbus atsakovas atliko kaip subrangovas, tačiau nepasisakė dėl statybos darbų atliktų 2012 m. gruodžio 14 d. – 2012 m. gruodžio 19 d.

31Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė esmines faktines aplinkybes ir neatkleidė bylos esmės. Apelianto įsitikinimu, jis veikė kaip generalinis rangovas ir turėjo teisę „aktuoti“ subrangovų darbus, taip pat ir UAB „Armusta“ darbus bent jau iki 2012 m. gruodžio 19 d. Be to, Rangos sutartis nutraukta tik 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. spalio 12 d. ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytoje rangos sutartyje susitarta dėl kitų darbų nei nurodyti atsakovo pateiktuose gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktuose. Atliktų darbų priėmimo aktai pagrįstai pasirašyti vienašališkai ir ieškovas neįrodė jų negaliojimo pagrindų.

32Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčijamuose dokumentuose užfiksuoti darbai faktiškai ieškovui niekada nebuvo atlikti ir išlaidos realiai nepatirtos, t. y. dokumentuose fiksuojami tikrovės neatitinkantys duomenys. Ieškovo tvirtinimu, dalis atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytų statybos darbų, jei jie ir buvo atlikti, tai galėjo būti atlikti tik trečiajam asmeniui.

33Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kelių pagrindinių aspektų: 1) kada buvo nutraukta Rangos sutartis; 2) ar UAB „Molesta“ atliko darbus po 2014 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo akto pasirašymo ir ar tuo metu ji veikė kaip rangovas ir / ar subrangovas; 3) ar ginčijamuose aktuose nurodyti darbai atitinka statybos darbų žurnaluose patvirtintus darbus, taip pat kas ir kada tuos darbus atliko; 4) kam (atsakovui ar ieškovui) tenka pareiga įrodinėti, kad vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodyti darbai yra realiai (ne)atlikti.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tuo atveju, kai bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

36Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendime nustatė, kad 2012 m. gruodžio 14 d. pranešimais šalys pranešė viena kitai, jog vienašališkai prieš terminą dėl kitos šalies padarytų pažeidimų nutraukia statybos rangos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė, nuo kada konkrečiai nagrinėjama Rangos sutartis yra nutraukta, o tai, kaip teisėjų kolegija nurodė pirmiau, yra į ginčo dalyką įeinanti aplinkybė, turinti reikšmės tinkamai išspręsti ieškovo ir atsakovo reikalavimus, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, visų pirma pasisako šiuo klausimu.

37Iš Rangos sutarties 11.2 bei 11.4 punktų matyti, kad tiek užsakovas, tiek rangovas, esant Rangos sutartyje nustatytoms sąlygoms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, įspėję apie tai kontrahentą raštu prieš 5 darbo dienas. Pagal byloje esančius duomenis ieškovas 2012 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovui pranešimą apie Rangos sutarties nutraukimą (I t., b. l. 27-30). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovui pranešimą apie Rangos sutarties nutraukimą elektroniniu paštu nusiuntė 2012 m. gruodžio 17 d., tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Byloje yra tik įrodymai, kad atsakovo išsiųstas registruotu paštu pranešimas buvo įteiktas ieškovui 2012 m. gruodžio 21 d. (I t., b. l. 121). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rangos sutartis anksčiausiai galėjo būti nutraukta po 5 darbo dienų nuo pranešimo atsakovui įteikimo elektroniniu paštu, t. y. 2012 m. gruodžio 27 d. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. objekte iš esmės kartu veikė 2 skirtingi rangovai, o nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (kai atsakovas pasirašė su trečiuoju asmeniu subrangos sutartį) ir du subrangovai.

38Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Subrangovas atsakingas generaliniam rangovui už tinkamą prievolių įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2012). Dėl šios priežasties itin svarbu tinkamai nustatyti, kokius darbus ir kokiame statuse (rangovo ar subrangovo) atliko kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, nes priešingu atveju reikalavimai gali būti pareikšti ne tam asmeniui, t. y. asmeniui, su kuriuo ieškovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai.

39Kaip jau buvo nustatyta pirmiau, Rangos sutartis anksčiausiai galėjo būti nutraukta 2012 m. gruodžio 27 d. ir būtent iki šios datos, t. y. iki visiško Rangos sutarties nutraukimo, atsakovas teisėtai galėjo atlikti darbus objekte kaip rangovas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo detaliai įvertinti, kokius darbus 2012 m. gruodžio 14 d. – 2012 m. gruodžio 27 d. atliko atsakovo darbuotojai, kokie Rangos sutartyje numatyti darbai buvo perduoti atlikti UAB „Armusta“ pagal trečiojo asmens ir ieškovo susitarimus ir kokie darbai liko atsakovui, kaip rangovui, (t. y. ar jie nesidubliavo), taip pat kokius darbus atsakovas įsipareigojo atlikti kaip subrangovas pagal 2012 m gruodžio 19 d. statybos subrangos sutartį ir ar jie sutampa, ar ne su tais, kuriuos jis galėjo atlikti kaip rangovas pagal Rangos sutartį, galiojusią iki 2012 m. gruodžio 27 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių tinkamai nesiaiškino, apsiribodamas išvada, kad ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė 2012 m. spalio 12 d. statybos rangos sutartį atlikti tiems darbams, kurių pagal 2011 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį neatliko atsakovas, nors byloje nėra pateikta projektinė dokumentacija, pagal kurią būtų galima įvertinti, ar trečiajam asmeniui tikrai buvo perduoti atlikti visi projektinėje dokumentacijoje numatyti ir dar neatlikti darbai ar tik jų dalis. Be to, 2012 m. spalio 12 d. rangos sutartyje aiškiai numatyta, kad trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus tik objekto B korpuse (tarp ašių BA-BD ir B9-B8) 3, 4. 5, 6 aukštuose (išskyrus sienas ir kolonas 3-iame aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11-B8), taigi jau iš pačios sutarties, priešingai nei pasisakė pirmosios instancijos teismas, aišku, jog 2012 m. spalio 12 d. sutartimi trečiajam asmeniui nebuvo perduoti absoliučiai visi atsakovui priskirti atlikti darbai. Tuo tarpu papildomų trečiojo asmens ir ieškovo susitarimų bei, kaip jau minėta, projektinės dokumentacijos, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.

40Be to, nepaisant to, kad ieškovo teigimu, atsakovas nuolat vėlavo atlikti darbus nustatytais terminais ir, kaip teigia trečiasis asmuo atsiliepime (III t. b. l. 2-6), jau spalio mėnesį nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, vis dėlto 2012 m. spalio 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 07/11-4, kuriuo atsakovas, kaip rangovas, įsipareigojo papildomai atlikti mūro darbus korpuse A (II t., b. l. 75). Taigi, ieškovas, būdamas nepatenkintas ieškovo darbu, žinodamas apie atsakovo finansinius sunkumus ir jau numatęs sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu (rangos sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta spalio 12 d., t. y. po 4 darbo dienų), dėl nepaaiškinamų priežasčių susitaria su atsakovu dėl papildomų darbų atlikimo. Byloje taip pat neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas, nepaisydamas Rangos sutarties 7.6.2 ir 11.1 punktuose numatyto reikalavimo raštu pranešti rangovui apie darbų apimties sumažinimą ir naujo rangovo samdymą, jau 2012 m. spalio 12 d., nepranešęs atsakovui, pasamdė kitą rangovą ir tokiu būdu sudarė sąlygas ginčui dėl atliktų darbų apimties atsirasti, nors pasiūlymas sumažinti darbų apimtis pateiktas atsakovui tik 2012 m. lapkričio 14 d. rašte (I t., b. l. 26).

41Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kad, statybos darbų žurnale Nr. 7 už darbus, atliktus 2012 m. gruodžio 17-20 dienomis ir 27 dieną, pasirašė atsakingas darbų vykdytojas (brigadininkas) V. Š., kuris yra UAB „Molesta“ darbuotojas (I t., b. l. 166-168). Tačiau byloje yra ir kito žurnalo išrašai, pagal kurį 2012 m. gruodžio 17-22 bei 27-28 dienomis darbus vykdė ir UAB „Armusta“ (II t., b. l. 65-69), nors, kaip teigė ieškovo atstovas parengiamajame posėdyje (II t., b. l, 136-140), po 2012 m. gruodžio 13 d. užvestas kitas statybos darbų žurnalas santykiams tarp atsakovo ir trečiojo asmens, o žurnale Nr. 6 yra tik įrašai iki 2012 m. gruodžio 14 d. Kaip matyti iš statybos darbų žurnalų puslapių ir juose nurodytų darbų atlikimo datų, nuo 2012 m. gruodžio 17 d. buvo pildomi mažiausiai du skirtingi statybos darbų žurnalai, viename iš jų kaip rangovas (subrangovas) pasirašinėjo UAB „Molesta“, o kitame UAB „Armusta“, tuo tarpu darbus tvirtino tas pats asmuo – techninės priežiūros inžinierius J. S.. Tačiau nei vienas iš statybos žurnaluose pasirašiusių asmenų, tarp jų ir techninės priežiūros inžinierius J. S., kuris pasirašė ir pateiktus į bylą ankstesnius atliktų darbų priėmimo aktus, apklaustas nebuvo, nors 2013 m. gegužės 28 d. posėdyje, ieškovo atstovas nurodė, kad jeigu bus kviečiamas atsakovo siūlomas statybos vadovas V. Š., tai reikėtų kviesti ir techninę priežiūrą atliekantį asmenį. Tačiau teismas nusprendė atsakovo prašymo dėl V. Š. iškvietimo liudytoju netenkinti, kartu nenustatęs ir poreikio kviesti techninę priežiūrą atliekantį asmenį. Teisėjų kolegija nustatė, kad tam, jog būtų išaiškintos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šiai bylai išspręsti, šių asmenų apklausa pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus buvo būtina.

42Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 (toliau – ir Reglamentas) 18.5 punkte nustatyta, kad vienas iš dokumentų, kuriuos statytojui (užsakovui) nustatytąja tvarka gavus ir perdavus rangovui, leidžiama pradėti statinio statybos darbus, yra statybos darbų žurnalas. Reglamento 18.5 punkte taip pat nurodyta, kad statybos darbų žurnalą privaloma pildyti kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, ir tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Reglamento 23 punkte nustatyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale. Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Reglamento 4 priede esančio Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 18.1 punkte nustatyta, kad parašai formos 7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, siūlydami statytojui (užsakovui) juos apmokėti.

43Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013)

44Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ne tik nusprendė nekviesti minėtų asmenų duoti parodymus byloje, bet ir detaliai nenagrinėjo į bylą pateiktų statybos darbų žurnalų išrašų, apsiribodamas bendro pobūdžio pastebėjimais, kad ginčijamuose atliktų darbų priėmimo aktuose bei spalio, lapkričio ir gruodžio (iki 14 d.) atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti iš esmės tie patys darbai – monolitinės pastato dalies (sienų perdangų ir kolonų sijų) statyba, nors akivaizdu, kad tai tik bendrinis darbų pobūdžio pavadinimas, nedetalizuojantis nei atliktų darbų lokalizacijos (t. y. tarp kokių ašių darbai atlikti), nei jiems atlikti skirtų darbo valandų ir sunaudotų medžiagų kiekių. Taigi, nepaisant to, kad pats pirmosios instancijos teismas nematė poreikio rinkti papildomus įrodymus (t. y. kviesti asmenis, galinčius paaiškinti darbų atlikimą ir statybos darbų žurnalų pildymą, atliktų darbų terminus ir apimtis, kt.), savo išvadas dėl spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesį atliktų darbų sprendime grindė atsakovo padarytų įrašų statybos darbų žurnaluose nepakankamumu atsakovo nurodomoms aplinkybėms nustatyti ir reikalavimams tenkinti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės apribojo galimybę šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jie grindžia reikalavimus ir atsikirtimus, o išvadas padarė, remdamasis atsakovo pateiktų įrodymų nepakankamumu.

45Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad būtent techninę priežiūrą atliekantis asmuo bei statybos vadovai galėtų ir turėtų paaiškinti ne tik kaip buvo pildomi statybos žurnalai ir kokius darbus bei koks subjektas atliko ir / ar turėjo atlikti (o tai yra reikšmingi faktai, būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti), bet ir kokia praktika susiklostė tarp šalių, pateikiant atliktus darbus užsakovui priimti (kadangi Rangos sutarties 8.3 punkte numatyta tik bendro pobūdžio sąlyga, kad bet kokie darbai gali būti priduodami užsakovui bei pastarasis tvirtina jų atlikimo faktą, tiktai tinkamai juos atlikus, pateikus užsakovo vertinimui jų rezultatus, visus būtinus lydinčius dokumentus bei medžiagą, atlikus visus būtinus darbų rezultato bandymus, o CK 6.694 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato užsakovo pareigą, gavus rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, nedelsiant pradėti darbų priėmimą ir, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, darbų priėmimą organizuoti bei atlikti savo (užsakovo) lėšomis). Pažymėtina ir tai, kad atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, vienašališkai nutraukus sutartį anksčiau termino, Rangos sutartyje neaptarta. Ieškovo teigimu, atliktų darbų priėmimo aktai turi būti pateikti statybos objekte ir ieškovo pasirašyti tik tada, kai šiuo aktus pasirašo už statybos techninę priežiūrą atsakingas asmuo. Atsakovo nuomone, Rangos sutartis neįpareigojo darbus perduoti techniniam prižiūrėtojui, o statybos darbų žurnaluose atsakovo atlikti darbai yra patvirtinti užsakovo samdyto techninio prižiūrėtojo parašu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo Rangos sutarties 8.3 punktu, nurodydamas, kad bet kokie atlikti darbai turi būti priduodami užsakovui ir byloje nėra įrodymų, jog atsakovas pranešė ieškovui, kad nurodyti darbai yra atlikti ir jis pasiruošęs juos perduoti ieškovui, bet nesiaiškindamas, ką konkrečiai Rangos sutartyje esanti formuluotė „priduodami užsakovui“ reiškė tarp šalių, t. y. kaip paprastai UAB „Molesta“ priduodavo, o UAB „Detarna“ priimdavo darbus, ir kaip pagal įstatymų reikalavimus bei Rangos sutarties sąlygas turi būti elgiamasi vienašališkai nutraukus Rangos sutartį.

46Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai svarbūs siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-323/2010).

47Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013)

48Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad Rangos sutartis tarp atsakovo ir ieškovo nutraukta tik 2012 m. gruodžio 27 d. ir iki šios datos atsakovas galėjo teisėtai atlikti darbus objekte kaip rangovas, o ir pats ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino, kad atsakovo darbuotojai dirbo objekte ir po 2012 m. gruodžio 14 d., taip pat į tai, kad ieškovas galbūt tinkamai neįspėjo atsakovo apie kito rangovo pasamdymą, tokiais veiksmais pats sudarydamas galimybę dubliuoti darbus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent ieškovas, reikalaudamas, kad ginčijami aktai ir pažyma bei jų pagrindų išrašyta PVM sąskaita faktūra būtų pripažinti negaliojančiais, privalo įrodyti, kad atsisakė pasirašyti ginčijamus dokumentus pagrįstai, t. y. kad už nurodytus darbus su atsakovu jau atsiskaityta arba, kad nurodyti darbai atlikti atsakovo, kaip subrangovo, ir jo reikalavimai turi būti reiškiami rangovui, o ne užsakovui. Atsakovas, pateikęs priešieškinį ir reikalaudamas priteisti atitinkamą sumą už atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytus darbus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pasirašė 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų suderinimo aktą ir dar iki Rangos sutarties nutraukimo pats sudarė subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu dėl dalies statybos darbų atlikimo, taip pat privalo įrodyti ginčijamuose atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytų konkrečių darbų atlikimo faktą. Pirmosios instancijos teismas turi įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, ir pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išspręsti šalių byloje pareikštus reikalavimus.

49Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turi būti renkami papildomi įrodymai, susiję su pagal Rangos sutartį prisiimtų ir pagal paskesnius susitarimus perduotų darbų apimtimi, darbus faktiškai atlikusio subjekto nustatymu bei statybos žurnalų po 2012 m. gruodžio 14 d. pildymu, ir įvertinti su kitais byloje esančiais įrodymais bei jų pagrindu nustatomos anksčiau nurodytos šioje nutartyje esminės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

50Atsižvelgdama į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, bei į tai, kad ir byloje esami įrodymai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad . Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

52panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Detarna“... 5. Atsakovas RUAB „Molesta“ byloje pareiškė priešieškinį ieškovui UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 8. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 10 d. šalys sudarė Rangos sutartį,... 9. Teismas nurodė, kad po to, kai šalys viena kitai pranešė apie... 10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ginčo... 11. Teismas nurodė, kad dalis darbų, kurie atsakovo pažymėti kaip ginčo... 12. Dalis darbų, kurie atsakovo pažymėti kaip 2012 m. gruodžio mėnesį... 13. Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, sprendė, kad byloje nėra... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovas RUAB „Molesta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 17. Ieškovas UAB „Detarna“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 18. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2011... 23. Ieškovas 2012 m. gruodžio 18 d. registruotu laišku bei elektroninių paštu... 24. Atsakovas taip pat surašė pranešimą dėl vienašališko Rangos sutarties... 25. 2012 m. gruodžio 19 d. trečiasis asmuo sudarė su atsakovu Statybos subrangos... 26. Atsakovas 2013 m. sausio 3 d. raštu pateikė ieškovui pasirašyti 2012 m.... 27. 2013 m. kovo 7 d. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos... 28. Atsakovas padavė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 282... 29. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad byloje pateiktos statybos darbų... 30. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 31. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 32. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčijamuose... 33. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi... 36. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendime nustatė, kad... 37. Iš Rangos sutarties 11.2 bei 11.4 punktų matyti, kad tiek užsakovas, tiek... 38. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus,... 39. Kaip jau buvo nustatyta pirmiau, Rangos sutartis anksčiausiai galėjo būti... 40. Be to, nepaisant to, kad ieškovo teigimu, atsakovas nuolat vėlavo atlikti... 41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kad, statybos... 42. Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 (toliau – ir Reglamentas)... 43. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 179... 44. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ne tik nusprendė nekviesti minėtų... 45. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad būtent techninę priežiūrą... 46. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 48. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei į tai, kad Rangos... 49. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teisėjų... 50. Atsižvelgdama į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir...