Byla 2K-468/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Ingai Žukovaitei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistojo P. K. gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, nukentėjusiajam N. K., nukentėjusiojo N. K. atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovui K. S., civilinio atsakovo UAB „G.“ atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų N. K., V. M. bei civilinio atsakovo UAB „G.“ kasaciniais skundais dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant P. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo trejus metus neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Šiuo nuosprendžiu iš civilinio atsakovo ADB „B. D.“ priteista: R. R. – 7 243,02 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt teisinei pagalbai atlyginti; R. R., A. R., V. R., J. K. – neturtinei žalai atlyginti po 1 726 Lt, E. R. – 1 726 Lt neturtinei žalai atlyginti; I. J. ir nepilnametei G. J. – kiekvienai po 1 726 Lt neturtinei žalai atlyginti, I. J. – 137,03 Lt turtinei žalai atlyginti; T. Š. – 1 726 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai – 10 078,26 Lt turtinei žalai atlyginti už A. R., E. R., I. J., N. K., G. J. ir T. P. gydymą. Iš UAB „G.“ priteista: R. R. 18 274 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. R., V. R., J. K. – po 28 274 Lt neturtinei žalai atlyginti; E. R. – 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 100 Lt teismo išlaidų; I. J. – 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civiliniams ieškovams N. K. ir V. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria pakeistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendis: iš ADB „B. D.“ priteista nukentėjusiesiems R. R., A. R., V. R., J. K., E. R. įstatyminei atstovei A. R., I. J. ir G. J., T. Š. po 215,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinant priteisimą po 1 726 Lt; iš P. K. priteista 1 200 Lt proceso išlaidų N. K.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M., nuteistojo P. K. gynėjos, civilinio atsakovo UAB „G.“ apeliaciniai skundai atmesti ir kita nuosprendžio dalis nekeista.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, nuteistojo gynėjos, civilinio atsakovo atstovų, prašiusių nuteistojo gynėjos ir civilinio atsakovo kasacinius skundus patenkinti, o nukentėjusiųjų skundus atmesti, nukentėjusiojo N. K. ir jo atstovo, prašiusių šio nukentėjusiojo skundą patenkinti, o nuteistojo ir civilinio atsakovo kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5P. K. buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., apie 17.10 val., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, 3,150 km, vairuodamas automobilį ZIL MMZ 554 (valst. Nr. ( - )), priklausantį UAB „G.“, važiuodamas nuo Kėdainių Jonavos link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 50, 53, 56, 137, 143 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tamsiu paros metu esant blogam matomumui neapšviestame kelio ruože pastatė automobilį ZIL MMZ 554 kelio važiuojamojoje dalyje, taip sudarė kelyje kliūtį ir sukėlė jame pavojų, jų nepašalino, apie juos neįspėjo kitų eismo dalyvių, nors tai padaryti galėjo. Nesant automobilyje avarinės šviesos signalizacijos ir jam sustojus ten, kur automobilį kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jo mažiau kaip 100 metrų, P. K. nepastatė avarinio sustojimo ženklo, neįjungė automobilio gabaritinių arba stovėjimo šviesų, nepastatė automobilio už kelio ribų ir taip sudarė blogai matomą kliūtį nukentėjusiajam N. K., važiavusiam nuo Kėdainių Jonavos link V. M. priklausančiu automobiliu „VW Transporter“ (valst. Nr. ( - )) su keleiviais, dėl to nukentėjusiojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusio automobilio ZIL MMZ 554 galinę dalį. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Transporter“ keleivė A. R., E. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, I. J. ir vairuotojui N. K. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. J., V. R. ir T. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

6Nuteistojo P. K. gynėja kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai neišnagrinėjo priežastinio ryšio tarp P. K. ir N. K. nustatytų KET pažeidimų bei kilusių padarinių ir nepadarė teisinių išvadų, apsiribodami specialisto išvadų pakartojimu. Pirmosios instancijos teismas, prieidamas prie išvados, kad N. K. neturėjo galimybės pastebėti kliūties ir sustabdyti vairuojamo automobilio, nepagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, kurie paneigiami liudytojų K. D., V. S., A. M. parodymais bei kitais objektyviais bylos duomenimis. Visiškai nepagrįstos teismo išvados apie tai, kad eksperimento dalyviai tikėjosi pamatyti kliūtį, o N. K. – ne, nors tokią pareigą vairuotojui nustato KET 172 punktas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad P. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, rėmėsi prieštaringais nukentėjusiosios I. J. parodymais, nors prieštaravimų nepašalino ir nenurodė, kuriais parodymais vadovavosi, kuriuos atmetė ir kodėl. Kasatorė atkreipia dėmesį tai, kad kelia pagrįstų abejonių liudytojų V. I. ir G. K., kurių parodymus teismas laikė reikšmingais, nurodomos aplinkybės, nes šie liudytojai pateikė duomenis praėjus keleriems metams po įvykio. Nagrinėjant bylą teismų padaryti BPK 20 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimai atėmė iš P. K. teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino N. K. padarytų KET pažeidimų, nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų ir kilusių padarinių, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 2K-6/2008, 2K-450/2003). Kasatorė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė visos žalos atlyginimą iš UAB „G.“ ir UABDB „B. D.“. Kadangi dėl kilusių padarinių yra ne tik nuteistojo, bet ir N. K. kaltė, turėjo būti svarstomas civilinio ieškinio priteisimo iš abiejų eismo dalyvių priklausomai nuo kiekvieno jų kaltės laipsnio klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 10 c) punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 16 punktas). Teismai netinkamai vertino bylos faktinius duomenis, todėl, spręsdami civilinės atsakomybės už kelių asmenų padarytą žalą klausimą, neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialinės civilinės teisės normas. Teismai turėjo vadovautis civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-345/2007, 3K-7-59/2008, 3K-3-295/2006). Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti kompleksinę medicinos-autotechninę ekspertizę nukentėjusiosios A. R. kaltei dėl neprisegto saugos diržo nustatyti. Ši aplinkybė yra svarbi kvalifikuojant nusikalstamą veiką, skiriant bausmę ir nustatant atlygintinos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-348/2007, 3K-7-159/2005).

7Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kasatorius nurodo, kad teismai neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą bei pripažindami jo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduodami spręsti civilinio proceso tvarka pažeidė BPK 28 straipsnį, 44 straipsnio 10 dalį, 109 ir 115 straipsnių reikalavimus. V. M. paduotas civilinis ieškinys yra aiškus ir pagrįstas, jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su šiuo ieškiniu, teismas nenustatė, nebuvo reikalaujama pateikti papildomų įrodymų, todėl ieškinys turėjo būti išnagrinėtas kartu su baudžiamąja byla.

8Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant BPK 1, 28, 109, 115 straipsnių bei 44 straipsnio 10 dalies reikalavimus. Kasatorius pažymi, kad byloje esanti specialisto išvada Nr. 11-627(06) patvirtina tik prielaidą, jog N. K. vairuodamas automobilį važiavo nustatytu greičiu ir padarė KET pažeidimą, už kurį jam pritaikyta administracinė atsakomybė. Ši specialisto išvada padaryta pagal specialistui pateiktą tyrimą atlikusių pareigūnų nevisiškai surinktą medžiagą ir neįvertinus visų svarbių aplinkybių. Tačiau, jeigu teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir remdamiesi nustatytomis aplinkybėmis, savo sprendimuose konstatavo, kad N. K. eismo įvykio metu vairuodamas automobilį pažeidė KET reikalavimus, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas šio nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra visiškai aiškus ir ieškinio nagrinėjimui jokios papildomos medžiagos nereikia pateikti, tai pagal BPK 109 straipsnį ir 115 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys turėjo būti išnagrinėtas kartu su baudžiamąją byla. Be to, kasatoriaus manymu, jo administracinėje byloje priimtas sprendimas yra negalutinis, neturi prejudicinės galios nagrinėjant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį.

9Civilinis atsakovas UAB „G.“ kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei civilinius ieškinius byloje palikti nenagrinėtus. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles: nevisapusiškai ištyrė ir neišsamiai, neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai nepatikrino byloje surinktų įrodymų. Kadangi iš specialisto išvados Nr. 11-627(06) ir byloje atlikto eksperimento rezultatų matyti, kad KET reikalavimus pažeidė ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusysis N. K., teismai turėjo atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinį ryšį tarp P. K. ir N. K. nustatytų KET pažeidimų bei kilusių pasekmių ir padaryti teisines išvadas. Pirmosios instancijos teismas nevertino specialisto išvadoje nustatytų faktų ir tardymo eksperimento rezultatų, rėmėsi tik įrodymų dalimi, nenurodydamas motyvų, kodėl atmeta kitus įrodymus, nuosprendyje neatskleidė bylos duomenų tarpusavio ryšio, neišanalizavo įrodymuose esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados, kad dėl eismo įvykio pasekmių yra kaltas tik vienas vairuotojas – nuteistasis P. K., o N. K. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti kelyje grėsmės, yra nepagrįstos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teisės normoms, reglamentuojančioms vairuotojo pareigas (KET 9, 19 punktai), ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-19/2007). Civilinio atsakovo manymu, jei N. K. didelis neatsargumas turėjo įtakos žalos jam atsiradimui, tai turėjo įtakos ir žalos kitiems nukentėjusiesiems atsiradimą. Kasatorius taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovų civilinius ieškinius, priteisdamas žalos atlyginimą iš UAB „G.“. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai nesivadovavo CK 6.270 straipsnio 4 dalimi ir 6.279 straipsnio 1 dalimi. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai baudžiamojo proceso tvarka negalėjo būti tenkinti, o civiliniams ieškovams turėjo būti pripažinta teisė į ieškinį civilinio proceso tvarka.

10Kasaciniai skundai atmetami.

11Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų

12

13Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia ir tai, kad šis teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, iš naujo nevertina byloje surinktų įrodymų. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų pagrindu teismas daro išvadas, tarp jų ir apie įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Dėl to nuteistojo ir civilinio atsakovo kasacinių skundų argumentai, atkartojantys apeliacinių skundų argumentus dėl nukentėjusiojo N. K., liudytojų K. D., V. S., A. M., I. J., V. I., G. K. parodymų vertinimo, specialisto išvados Nr. 11-627(06), tardymo eksperimento rezultatų įvertinimo, A. R. naudojimosi saugos diržu aplinkybių nustatymo, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes pagal turinį neatitinka apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

14Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo ir skundų argumentų apie BPK ir CK normų pažeidimus

15

16BK 281 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimus, jeigu dėl jų to įvyko teismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia veiką ir pasekmes į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-297/2009).

17Nuo pasekmių grįždami prie pavojingos veikos, atribodami iš visų nustatytų aplinkybių konkrečią veiką bei pasekmes, nagrinėjamoje byloje teismai laikėsi priežastinio ryšio nustatymo taisyklių ir konstatavo, kad eismo įvykis, dėl kurio žuvo „VW Transporter“ keleivė A. R. ir dar šešių šiuo automobiliu važiavusių nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta, įvyko dėl to, kad nuteistasis P. K. pažeidė KET reikalavimus, nurodytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išties nebuvo teisiškai įvertintas byloje nustatytas nukentėjusiojo N. K. važiavimas automobiliu apie 90 km/h greičiu ir leistino kelyje 70 km/h greičio apribojimo viršijimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs reikšmingus bylai duomenis ir juos nutartyje nurodęs, nustatė, kad nukentėjusiojo, automobilio „VW Transporter“ vairuotojo N. K. greičio viršijimas, kuriuo buvo padarytas KET pažeidimas, negali būti pripažįstamas eismo įvykio kilimo priežastimi, nes būtent automobilio ZIL MMZ 554 vairuotojas P. K., neįjungdamas tamsiu paros metu priverstinai sustojusiame kelio važiuojamojoje dalyje automobilyje avarinės šviesos signalizacijos, automobilio gabaritinių, stovėjimo šviesų bei nepastatydamas įspėjančio apie kliūtį avarinio sustojimo ženklo, sudarė blogai matomą kliūtį automobilio „VW Transporter“ vairuotojui ir tai techniniu bei teisiniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

18Apeliacinio teismo išvados dėl nustatytų byloje tik vieno eismo įvykio dalyvio KET pažeidimų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais ir P. K. kaltės yra motyvuotos ir pagrįstos teisme išnagrinėtų įrodymų analize. Nėra pagrindo daryti išvados, kad šis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui kruopščiai išanalizavęs byloje esančius duomenis. Kartu šis teismas ištaisė skunduose minimą apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumą, nes pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo N. K. veiksmų reikšmės eismo įvykio kilimui neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė į nuteistojo gynėjos ir civilinio atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl ginčijamų teismo išvadų apie nustatytas bylos aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeistos BPK 28 straipsnyje, 44 straipsnio 10 dalyje esančios nukentėjusiųjų procesinės teisės, nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat teigti, kad nenustatytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės, neišdėstyti įrodymai, teismo išvados ir motyvai dėl įrodymų ir dėl to konstatuoti esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Darytina bendra išvada, kad pagal teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes P. K. kaltės ir atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį klausimas išspręstas tinkamai.

19Kolegija taip pat neranda pagrindo teigti, kad teismai spręsdami byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimus netinkamai taikė CK normas. Nuteistojo gynėja ir civilinis atsakovas skunduose nurodo, kad teismui sprendžiant civilinius ieškinius nebuvo tinkamai taikytos CK normos, reglamentuojančios nusikalstama veika padarytos žalos dydį, atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, kai ji padaryta bendrais veiksmais, nes už žalą, padarytą kitiems nukentėjusiesiems, turėtų atsakyti ir N. K.. Į tokius skundų argumentus iš esmės atsakė apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad baudžiamoje byloje civilinio ieškinio priteisimas iš abiejų eismo įvykio dalyvių nėra galimas, nes nenustatyta, kad abiejų eismo įvykio dalyvių padaryta veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis pirmiausiai įrodinėjamas pagal BPK taisykles (BPK 113 straipsnis). BPK 109 straipsnis numato, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas tik kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Taigi sprendžiant žalos atlyginimą pagal BPK šiame procese šiems asmenims nėra įmanoma reikalauti dalies žalos atlyginimo iš nukentėjusiojo. Taip pat BPK nuostatose nenumatyta galimybė palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu ar perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad nukentėjusysis valdė didesnio pavojaus šaltinį, dalyvavo eismo įvykyje ir nustatytas šio asmens KET pažeidimas. Teismams nustačius, kad eismo įvykyje padaryti žalingi padariniai atsirado ne dėl N. K. neteisėto veiksmo, nebeliko pagrindo svarstyti šio nukentėjusiojo kaltės. Pagal, CK 6.270 straipsnio 1 dalį ir 6.282 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo didelis neatsargumas privalo būti vertinamas tada, kai padaroma išvada, kad jis peržengė paprasto neatsargumo ribas ir padėjo žalai atsirasti.

20Kasaciniuose skunduose taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose ir bandoma atkreipti dėmesį, kad priežastinio ryšio nustatymas ir civilinio ieškinio išsprendimas tokios praktikos neatitinka. Atsakydama į tokius skundo teiginius, kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo konkrečiose bylose taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas. Šiuo atveju konstatuotina, kad nė vienoje iš kasatorių skunduose nurodytų kasacinės instancijos teismo nutarčių (Nr. 2K-450/2003, 2K-19/2007, 2K-6/2008) nėra išaiškinimų apie BPK 115 straipsnyje, CK 6.270 ir 6.279 straipsniuose esančių normų taikymą ir nėra teisiškai įvertintos tapačios faktinės aplinkybės, nei nustatytos šioje byloje, kai niekaip nepaženklintas krovininis automobilis tamsiu paros metu paliekamas važiuojamoje kelio dalyje ir konstatuojami atitinkami KET pažeidimai.

21Dėl nukentėjusiųjų kasacinių skundų argumentų

22Šioje byloje kasatoriams N. K. ir V. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Skunduose nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai kasacinio teismo prašo priimti sprendimą civilinius ieškinius patenkinti. Į tokius skundo reikalavimus atsakytina, kad pagal formuojamą praktiką kasacinės instancijos teismas pagal gautus skundus gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai priėmė teisėtus sprendimus dėl civilinių ieškinių tenkinimo ar netenkinimo, taip pat spręsti, ar tinkamai buvo taikyti įstatymai nustatant nusikalstama veika padarytos žalos dydį. Tačiau nagrinėjant bylą kasacine tvarka negali būti priimtas sprendimas visiškai ar iš dalies tenkinti civilinį ieškinį, jei žemesnės instancijos teismai, vadovaudamiesi BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra nusprendę civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-312/2009, 2K-377/2009). Nusikalstama veika padarytos žalos dydis gali būti nustatomas tik ištyrus ir įvertinus šio klausimo išsprendimui reikšmingus įrodymus, tuo tarpu BPK nustato, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymų tyrimas neatliekamas, nauji faktai nenustatinėjami.

23Taigi kasacinės instancijos teismas, net ir įžvelgęs BPK 115 straipsnio 2 dalies pažeidimus ir konstatavęs, kad jie esminiai, negalėtų jų pats ištaisyti ir vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 5 punktu turėtų grąžinti bylos dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau tokio reikalavimo nukentėjusiųjų kasaciniuose skunduose nėra. Kita vertus, net ir įpareigojus apeliacinės instancijos teismą pašalinti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. iš naujo nagrinėti nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir nustatyti civilinių ieškinių dydį, kolegijos manymu, nukentėjusiųjų teisės geriau nebūtų apgintos. Civilinių ieškinių spartesnis ar teisingesnis išsprendimas gali būti užtikrintas ir sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, o to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų N. K., V. M. bei civilinio atsakovo UAB „G.“ kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios... 5. P. K. buvo nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 18 d., apie 17.10 val.,... 6. Nuteistojo P. K. gynėja kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus... 7. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. kasaciniu skundu prašo... 8. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. kasaciniu skundu prašo... 9. Civilinis atsakovas UAB „G.“ kasaciniu skundu prašo teismų... 10. Kasaciniai skundai atmetami.... 11. Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų... 12. ... 13. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos... 14. Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo ir skundų argumentų apie BPK ir CK... 15. ... 16. BK 281 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už KET... 17. Nuo pasekmių grįždami prie pavojingos veikos, atribodami iš visų... 18. Apeliacinio teismo išvados dėl nustatytų byloje tik vieno eismo įvykio... 19. Kolegija taip pat neranda pagrindo teigti, kad teismai spręsdami byloje... 20. Kasaciniuose skunduose taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. Dėl nukentėjusiųjų kasacinių skundų argumentų... 22. Šioje byloje kasatoriams N. K. ir V. M. pripažinta teisė į civilinio... 23. Taigi kasacinės instancijos teismas, net ir įžvelgęs BPK 115 straipsnio 2... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Nuteistojo P. K. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės, nukentėjusiųjų...