Byla 2K-26-648/2019
Dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutarties.

3Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 38 MGL (1431,08 Eur) dydžio bauda.

4Pritaikius BK 68 straipsnį, T. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

5Iš T. V. ir A. A. solidariai priteista nukentėjusiajam J. D. 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 349,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai, atstovaujamai Kauno teritorinės ligonių kasos, 157,09 Eur patirtų nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidų.

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestas.

7Šioje byloje taip pat nuteistas A. A. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Bylos esmė

10

111.

12T. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: T. V. 2016 m. sausio 3 d. apie 14 val. Kalvarijos mieste, Vytauto gatvėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127, 129 punktų reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui; nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties; gyvenvietėje važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę stabdant išvengti susidūrimo ir susidūrė su iš kairės eismo juostos į dešinę važiuojančiu automobiliu „Volvo XC 90“, valst. Nr. ( - ) vairuojamu A. A.. Veikiamas inercinės jėgos automobilis „Volvo XC 90“, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į kelio kairiajame kelkraštyje stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) priklausantį V. K., o automobilis „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) vairuojamas T. V., veikiamas inercinės jėgos, sulaužė šalia dešinės važiuojamosios dalies esančią J. D. priklausančią tvorą ir atsitrenkė į J. D. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Kalvarijoje, ( - ), bei jį apgadino, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi A8“, valst. Nr. ( - )keleivio A. V. sveikata.

13II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

142.

15Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartį dėl jo nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei šią bylos dalį nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

162.1.

17Teismai nenustatė, kad T. V. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu, t. y. pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

182.2.

19Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu KET pažeidė T. V. ir A. A.. Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 11-576 (16) (toliau – 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 11-576 (16)), ją surašiusios ekspertės L. Levulytės paaiškinimai, kurie patvirtina, kad A. A. veiksmai buvo techniniu požiūriu nepriimtini ir pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tokia pati aplinkybė nustatyta V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ parengtoje 2016 m. lapkričio 14 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2016-68. Nuo pat eismo įvykio sukėlimo buvo visiškai aišku, kad tai įvyko dėl A. A. padarytų KET 9 ir 101 punktų pažeidimų, t. y. jis iš kairiojo kelio kelkraščio kirto skersai gatvę ir taip sudarė kliūtį dešinėje važiuojamojoje dalyje – staigiu manevru užtvėrė T. V. automobiliui, važiuojančiam tiesiai gatve, kelią. Byloje nustatyta, kad A. A. matomumui nebuvo jokių kliūčių nei dėl kelkraščiuose esančių kokių nors objektų, nei dėl T. V. vairuojamo automobilio greičio (77 km/h). Be to, liudytojos V. K. ir R. B. teisme parodė, kad A. A. pripažino sudaręs kliūtį T. V.. 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-576 (16) ir 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1223(17)/11-1912(17) nurodyta, kad techniniu požiūriu kasatoriaus veiksmai (greičio viršijimas) buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas, nurodė, kad nustatyto greičio viršijimas yra vertinama kaip viena iš pagrindinių eismo įvykio kilimo sąlygų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017), tačiau šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios minėtoje kasacinėje nutartyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

202.3.

21Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta tai, kad kito eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, o T. V. padaryti KET pažeidimai, nesant A. A. padarytų KET pažeidimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės tik aprašė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tačiau jų teisiškai nesusiejo su abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmais, todėl nemotyvuotai nusprendė, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pasekmių kilimu buvo T. V. padaryti KET pažeidimai. Neįsigilinęs į eismo įvykio schemą, ekspertų pateiktas išvadas ir KET, paviršutiniškai nustatęs faktines aplinkybes ir jas įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas formaliai atsakė į T. V. apeliacinio skundo argumentus.

222.4.

23Teismai, išnagrinėję bylą, buvo šališki. Apeliacinės instancijos teismo šališkumas objektyviąja prasme siejamas su tuo, kad šios instancijos teismas nutartyje toleravo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas klaidas dėl nustatyto eismo įvykio mechanizmo, analizavo išimtinai T. V. KET pažeidimus ir neva tik dėl jų kilusius padarinius. Šališkumo faktus įrodo taip pat kitos byloje nustatytos aplinkybės: šališka buvo pati ikiteisminio tyrimo pradžia, kai, esant nustatytiems A. A. KET 9 ir 101 punktų pažeidimams, pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas tik kasatoriui; T. V. buvo paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė, nors šiurkščius KET pažeidimus padarė kitas eismo dalyvis; kasatorius atlygino dalį nukentėjusiajam J. D. padarytos turtinės žalos (150 Eur), o pirmosios instancijos teismas, užuot tai pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nesumažino atlygintinos turtinės žalos dydžio; teismai neatsižvelgė į tai, kad T. V. po eismo įvykio ištraukė nukentėjusįjį A. V. iš automobilio, suteikė jam pirmąją pagalbą, taip galimai užkirto kelią sunkesnių padarinių atsiradimui, ir nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

243.

25Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo T. V. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

263.1.

27T. V. kasacinio skundo teiginys, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas. Kasatorius, argumentuodamas savo nekaltumą ir pabrėždamas kito eismo dalyvio A. A. veiksmus ir kaltę, vadovaujasi išimtinai 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 11-576 (16). Kita vertus, 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11 -1223(17)/11-1912(17) nustatyta, kad techniniu požiūriu priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo tiek A. A. veiksmai (kelio nedavimas kitai transporto priemonei), tiek T. V. veiksmai (greičio viršijimas). Ekspertai negalėjo išskirti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Įvertinę byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad eismo įvykio kilimą lėmė abiejų vairuotojų veiksmai. Vien tai, kad kasatorius savaip interpretuoja savo ir kito eismo įvykio dalyvio veiksmus, nedaro teismų išvadų nepagrįstų ar neteisėtų.

283.2.

29Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo kasatoriaus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir padarė išvadą, kad jo teiginys dėl greičio neviršijimo yra paneigtas byloje surinktais įrodymais, todėl nepagrįstas. Skundžiamoje nutartyje įvertinti liudytojų E. K., T. K., L. J. ir A. G. parodymai, minėta specialisto išvada ir ekspertizės aktas, V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ parengta 2016 m. lapkričio 14 d. eksperto išvada Nr. MV 2016-68 tiek atskirai, tiek kaip visuma, taip pat motyvuota, kodėl nesiremiama kai kuriais byloje surinktais įrodymais. Todėl teigti, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo.

304.

31Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius atsiliepimu į nuteistojo T. V. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Civilinis ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

324.1.

33Teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad naikinti apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Teismams nustačius, kad dėl nuteistųjų T. V. ir A. A. kaltės buvo nesunkiai sutrikdyta A. V. sveikata, civiliniam ieškovui pagrįstai priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų atlyginti 349,66 Eur turtinės žalos (nukentėjusiajam išmokėtos ligos pašalpos dydį už laikino nedarbingumo laikotarpį).

34III.

35Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

365.

37Nuteistojo T. V. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl T. V. kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų

386.

39T. V. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, buvo šališki. Be to, apeliacinės instancijos teismas formaliai atsakė į T. V. apeliacinio skundo argumentus.

407.

41Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

428.

43Taigi T. V. kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų (liudytojų V. K. ir R. B. parodymų, 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. 11-576 (16), ją surašiusios ekspertės L. Levulytės paaiškinimų, 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1223(17)/11-1912(17), V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ parengtos 2016 m. lapkričio 14 d. eksperto išvados Nr. MV 2016-68) vertinimo interpretavimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

449.

45Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

4610.

47Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus: nuteistųjų T. V. ir A. A., nukentėjusiųjų J. D. ir A. V., liudytojų V. K., P. R., L. J., A. G., E. K., T. K., R. B. parodymus, eksperto V. Mitunevičiaus paaiškinimus, dokumentus, kuriuose užfiksuoti specialių žinių reikalaujančių tyrimų rezultatai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir kitus rašytinius įrodymus. Apkaltinamajame nuosprendyje visi byloje surinkti įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susiejant į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Šios instancijos teismo baigiamajame akte, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo T. V. kaltę, taip pat aptarta šio nuteistojo gynybos versija, kad jo padaryti KET pažeidimai, nesant A. A. padarytų KET pažeidimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio, ir ji motyvuotai atmesta.

4811.

49Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamoje nutartyje dar kartą įvertino byloje ištirtų įrodymų visumą, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminius proceso pažeidimus, konstatavo, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o T. V. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

5012.

51T. V. kasaciniame skunde akcentuojamos 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. 11-576 (16) ir V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ parengtos 2016 m. lapkričio 14 d. eksperto išvados Nr. MV 2016-68 nustatytos aplinkybės dėl kito vairuotojo A. A. padarytų veiksmų vertinimo techniniu požiūriu. Kita vertus, negalima daryti išvados, kad abiejų instancijų teismai, vertindami šiuos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 11-576 (16) nustatyta, jog ne tik A. A., bet ir kasatoriaus veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei jie turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (išvados 7 punktas, 2 t., b. l. 62–69). Taigi šiuo dokumentu, kuriam surašyti reikalingos specialios žinios, nepadaryta išvada, kad techniniu požiūriu eismo įvykį lėmė vien tik A. A. veiksmai vairuojant automobilį „Volvo XC 90“. Pagal teismų praktiką, tyrimas, kurį įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis). Konsultacinė išvada teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-210-303/2017). T. V. gynėjo prašymu parengta V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ 2016 m. lapkričio 14 d. eksperto išvada Nr. MV 2016-68, kuria konstatuota, kad eismo įvykio kilimą lėmė techniniu požiūriu nepriimtini A. A. veiksmai, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo laikantis BPK ir teismų praktikos reikalavimų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo apklausti tiek 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvadą Nr. 11-576 (16) surašiusi ekspertė L. Levulytė, tiek minėtą eksperto išvadą pateikęs V. Mitunevičius (3 t., b. l. 109–113). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti visus neaiškumus dėl eismo įvykio aplinkybių, 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi paskyrė komisinę eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę (3 t., b. l. 150–156). 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1223(17)/11-1912(17) padarytos išvados, kad abiejų vairuotojų T. V. ir A. A. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (3 t., b. l. 158–172). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. 11-576 (16) ir minėto ekspertizės akto turinį, nustatė, kad juose nepadaryta išvadų, kurios būtų iš esmės priešingos ir keliančios abejonių, todėl yra pagrindas remtis šiais įrodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Apkaltinamajame nuosprendyje taip pat atsižvelgta į V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ 2016 m. lapkričio 14 d. eksperto išvados Nr. MV 2016-68 turinį ir motyvuota, kodėl šia konsultacine išvada nėra vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamoje nutartyje dar kartą įvertino minėtus įrodymų šaltinius ir padarė motyvuotas išvadas dėl jų. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami specialių žinių reikalaujančių tyrimų rezultatus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

5213.

53BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Skundžiamoje nutartyje į esminius T. V. apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat jo padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą yra atsakyta, be kita ko, motyvuotai paneigta, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

5414.

55T. V. kasaciniame skunde argumentuoja kitą esminį BPK pažeidimą – teismų šališkumą – tuo, kad skundžiamuose teismų sprendimuose padarytos klaidos dėl nustatyto eismo įvykio mechanizmo, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, susijęs su baudžiamojo poveikio priemonės, įtvirtintos BK 68 straipsnyje, paskyrimu, ir kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatymu.

5615.

57Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

5816.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-211-895/2018).

6017.

61T. V. kasaciniame skunde sieja teismų, nagrinėjusių bylą, šališkumą išimtinai su teismų sprendimuose pateiktu bylos įrodymų vertinimu ir jų padarytomis atitinkamomis išvadomis, su kuriomis kasatorius nesutinka, taip pat su netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu, tačiau vien to nepakanka teismų nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti. Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų vertinimas, taip pat atitinkamų baudžiamojo įstatymo nuostatų, iš jų ir BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, BK 68 straipsnio, taikymas, kaip išnagrinėtos bylos teisinis įvertinimas, yra teismo kompetencija. Nagrinėjamu atveju skundžiamuose teismų sprendimuose pateikti išsamūs motyvai dėl padarytų išvadų, kurios pagrįstos bylos įrodymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis, bei jų teisinio vertinimo, be to, argumentuotas atitinkamų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymas (netaikymas). Nenustačius realių faktų, patvirtinančių, kad teisėjai, nagrinėję bylą, buvo tendencingi, suinteresuoti bylos baigtimi, rodė palankumą vienai iš proceso šalių ar buvo kitaip šališki, abejoti bylos išnagrinėjimo objektyvumu (nešališkumu) nėra pagrindo.

6218.

63Teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. V. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista. Tokios išvados nepaneigia kasacinio skundo subjektyvus teiginys apie ikiteisminio tyrimo šališkumą, kai ikiteisminio tyrimo pradžioje pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas tik kasatoriui, nes tai nėra susiję su teismų procesine veikla, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (BPK 164 straipsnio 1 dalis), kuris koordinuoja, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu ir kam yra pagrindas, surinkus pakankamai duomenų, įteikti pranešimą apie įtarimą.

6419.

65Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl T. V. padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį

6620.

67T. V. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismai nenustatė, jog jo padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6821.

69BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

7022.

71Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

7223.

73Šiame kontekste pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014). Dėl to T. V. kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini tiek, kiek šie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais bei remiantis teismų šioje byloje nurodytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

7424.

75Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad abu eismo dalyviai – T. V. ir A. A. – pažeidė KET. Pagal teismų ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes kasatoriaus KET pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis: 1) nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, jų turtui; 2) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto nenumatytos kliūties; 3) gyvenvietėje važiuodamas apie 77 km/val. greičiu (kaip nustatyta atlikus komisinę eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę) viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį (KET 9, 127 ir 129 punktų pažeidimai). Dėl šių T. V. padarytų KET pažeidimų jis prarado techninę galimybę stabdydamas išvengti susidūrimo ir susidūrė su iš kairės eismo juostos į dešinę važiuojančiu automobiliu „Volvo XC 90“, vairuojamu A. A.. Kasatoriaus vairuojamas automobilis „Audi A8“, veikiamas inercinės jėgos, atsitrenkė į J. D. priklausantį gyvenamąjį namą, o dėl įvykusio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio A. V. sveikata.

7625.

77Priešingai, nei teigiama T. V. kasaciniame skunde, teismų išvada, kad tarp kasatoriaus padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių, kurių padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, yra priežastinis ryšys, yra teisinga, t. y. jo padaryti KET pažeidimai buvo būtina nusikalstamų padarinių (nukentėjusiojo A. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė kito automobilio vairuotojo A. A. padarytus KET pažeidimus ir jų priežastingumą su atsiradusiais nusikalstamais padariniais, tačiau taip pat pagrįstai atsižvelgė į T. V. veiksmus prieš įvykstant eismo įvykiui. Eismo įvykis įvyko gyvenvietėje, kurioje transporto priemonių maksimalus leistinas greitis yra sąlyginai nedidelis (50 km/h). Gyvenvietėse, kitaip nei kitose teritorijose, paprastai koncentruojasi didesnis žmonių, turinčių nuolatinę (laikiną) gyvenamąją vietą, ir eisme dalyvaujančių transporto priemonių skaičius, todėl minėto maksimalaus leistino greičio apribojimas sietinas su tuo, kad būtų kuo labiau užtikrintas eismo dalyvių ir jiems priklausančio turto saugumas bei užkirstas kelias pavojingų padarinių atsiradimui. Tai kartu įpareigoja transporto priemonių vairuotojus būti rūpestingus ir atsakingus, kad jie neviršytų gyvenvietėse maksimalaus leistino greičio. Kita vertus, byloje atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, nustatyta, kad T. V., važiuodamas automobiliu „Audi A8“ gyvenvietėje, gana žymiai viršijo maksimalų leistiną greitį (apie 27 km/h). Taigi teismams pagrįstai nekilo abejonių, kad toks kasatoriaus, kaip eismo dalyvio, elgesys gyvenvietėje KET 9, 127 ir 129 punktų prasme buvo nepriimtinas. Teismai, be kita ko, nustatė, kad pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1223(17)/11-1912(17) T. V., važiuodamas neviršijęs maksimalaus leistino greičio (50 km/h), būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su A. A. vairuojamu automobiliu „Volvo XC 90“, sureaguodamas stabdyti tuo pačiu atstumu iki susidūrimo vietos (išvados 12 p.), o kasatoriaus vairuojamo automobilio „Audi A8“ maksimalaus leistino greičio viršijimas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (išvados 18 punktas) (3 t., b. l. 158–172). Skundžiamuose teismų sprendimuose nustatant bylai reikšmingas aplinkybes taip pat remtasi kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, esant giedrai, kelio danga buvo sausa, kelio reljefas lygus (1 t., b. l. 19–39). T. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad jam, vairuojant automobilį „Audi A8“, buvo apribotos eismo stebėjimo galimybės. Priešingai, jis pripažino iš anksto matęs kito vairuotojo A. A. transporto priemonę (3 t., b. l. 81–82). Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios objektyviai galėjo apriboti galimybę kasatoriui stebėti visą situaciją kelyje. Atsižvelgdami į visa tai, teismai pagrįstai konstatavo, kad jei kasatorius būtų laikęsis KET ir neviršijęs saugaus leistino greičio, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo su A. A. vairuojamu automobiliu „Volvo XC 90“ ir nesukelti nusikalstamų padarinių atsiradimo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. A., vairuodamas automobilį „Volvo XC 90“, pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus (įvažiuodamas iš kairės eismo juostos į dešinę, nedavė kelio ja važiuojančiai transporto priemonei), nes T. V., vairuodamas automobilį „Audi A8“, privalėjo neviršyti greičio ir vairuoti saugiai, o nagrinėjamu atveju abiejų vairuotojų neleistini veiksmai vairuojant transporto priemones yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais nusikalstamais padariniais.

7826.

79T. V. kasaciniame skunde akcentuoja 2016 m. gegužės 25 d. specialisto išvadą Nr. 11-576 (16) ir ją surašiusios ekspertės L. Levulytės paaiškinimus, kad A. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes (specialisto tyrimus). Eismo įvykio bylose svarbu tai, kad ekspertizėse (specialisto tyrimuose) eismo įvykis, eismo dalyvių veiksmai yra vertinami techniniu požiūriu. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų (ekspertų) kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-942/2015, 2K-359-697/2017). Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami priežastinio ryšio tarp T. V. padarytų veiksmų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių klausimą, atsižvelgė ne tik į minėta specialisto išvada ir ją surašiusios ekspertės L. Levulytės paaiškinimais, bet ir kitais įrodymais nustatytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1223(17)/11-1912(17) neišskirta, kurio iš vairuotojų – A. A. ar T. V. arba abiejų jų – veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Teismai skundžiamuose sprendimuose motyvavo priežastinio ryšio, kaip teisiškai reikšmingo nusikalstamos veikos požymio kvalifikuojant kasatoriaus veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatymą, todėl teigti, kad jie netinkamai išsprendė šį klausimą, nėra pagrindo.

8027.

81Kaip teisingai pažymi T. V. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas, rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017, kurios nustatytos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (skiriasi kaltininkų vairuojamų automobilių viršytas greitis ir eismo įvykių situacijos), tačiau tai neleidžia pripažinti skundžiamos nutarties, kurioje pateiktas motyvuotas ir teisingas nagrinėjamo įvykio teisinis vertinimas, neteisėtumo ir nepagrįstumo.

8228.

83Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai T. V. veiksmuose teisingai nustatė būtinąjį objektyvųjį BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, todėl teigti, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra pagrindo. Dėl T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių

8429.

85T. V. kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Teisėjų kolegija atmeta tokį kasacinio skundo teiginį kaip nepagrįstą.

8630.

87Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013).

8831.

89Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, įvykus eismo įvykiui, T. V. ištraukė iš automobilio sužeistą savo brolį A. V. ir paguldė šalia ant žemės, jokių kitų aktyvių veiksmų, kad sužeistajam būtų suteikta medicinos pagalba, kasatorius nesiėmė. Bylos duomenimis, greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne T. V., o su eismo įvykiu nesusijęs kitas asmuo, pastebėjęs ant žemės gulintį sužeistą žmogų, nors, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, KET nustato, kad po eismo įvykio kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, taip pat iškviesti greitąją medicinos pagalbą (KET 219.5 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad vien sužeisto keleivio ištraukimo iš automobilio po eismo įvykio nepakanka, kad būtų pripažinta T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

9032.

91Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-560/2014, 2K-21-942/2016).

9233.

93Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį atlyginti jam padarytą 300 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 175). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktas šio nukentėjusiojo rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kad T. V. atlygino jam 150 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 132). Taigi kasatorius atlygino J. D. tik pusę padarytos turtinės žalos, o duomenų, kad buvo atlyginta likusi nukentėjusiajam padaryta turtinė žala iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog T. V. atlygino civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui turtinę žalą ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai, atstovaujamai Kauno teritorinės ligonių kasos, patirtas nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad T. V. savo noru atlygino visą byloje padarytą žalą, nėra pagrindo, todėl teismai pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl nukentėjusiajam J. D. priteisto turtinės žalos dydžio

9434.

95T. V. kasaciniame skunde teigia, kad jis atlygino dalį nukentėjusiajam J. D. padarytos turtinės žalos (150 Eur), tačiau teismai nepagrįstai nesumažino šiam nukentėjusiajam atlygintinos turtinės žalos dydžio.

9635.

97Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gautas J. D., pareiškusio civilinį ieškinį atlyginti jam padarytą 300 Eur turtinę žalą, 2017 m. balandžio 25 d. prašymas, kuriame nurodyta, kad kasatorius, sumokėdamas 150 Eur, iš dalies atlygino jam turtinę žalą, todėl prašoma teismo atsižvelgti į tokią aplinkybę (3 t., b. l. 132). Taigi, T. V. iš dalies atlyginus J. D. turtinę žalą, šio asmens civilinis ieškinys turėjo būti tenkintas ne visiškai, o iš dalies – iš prašytos priteisti turtinės žalos atėmus kasatoriaus atlygintą turtinės žalos dalį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nors ir žinodamas apie J. D. pateiktą prašymą, priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu visiškai tenkino nukentėjusiojo J. D. civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų T. V. bei A. A. priteisė solidariai atlyginti nukentėjusiajam 300 Eur turtinę žalą ir nieko nepasisakė dėl T. V. atlygintos turtinės žalos dalies J. D. (4 t., b. l. 12–30). T. V. paduotame apeliaciniame skunde taip pat kėlė šį klausimą akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas dalinio turtinės žalos atlyginimo nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir atitinkamai nesumažino priteistos turtinės žalos dydžio nukentėjusiajam (4 t., b. l. 37–39). Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje motyvuotai atsakė tik dėl dalinės turtinės žalos atlyginimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme vertinimo, t. y. pripažino nustatytą aplinkybę, kad T. V. atlygino nukentėjusiajam 150 Eur turtinės žalos (I.16.2 punktas, 4 t., b. l. 84), tačiau nemotyvavo, kodėl, T. V. sumokėjus J. D. minėtą pinigų sumą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturėtų būti atitinkamai sumažintas. Esant aptartoms aplinkybėms, abiejų instancijų teismai netinkamai išsprendė J. D. civilinio ieškinio klausimą byloje, nepagrįstai nesumažino nukentėjusiajam atlygintinos turtinės žalos dydžio iki 150 Eur, todėl skundžiamų teismų sprendimai keičiami (BPK 382 straipsnio 6 punktas).

9836.

99J. D. 2017 m. balandžio 25 d. prašyme taip pat nurodė, kad T. V. pažadėjo nukentėjusiajam sumokėti likusią turtinės žalos dalį, jei teismas pripažins jį kaltu, o, esant abipusei kaltei, likusią turtinės žalos dalį turėtų sumokėti A. A.. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Be to, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, jog asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Analizuojant J. D. pateikto prašymo turinį, negalima daryti išvados, kad nukentėjusysis atsisakė pretenzijų T. V. dėl likusios turtinės žalos atlyginimo, o tik išdėstė kasatoriaus poziciją šiuo klausimu, juo labiau J. D. nenurodė apie pasekmių žinojimą, jei atsisakytų pareikšto civilinio ieškinio dėl T. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal civilinį įstatymą solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė, be kita ko, susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 ir 5 dalys, 6.279 straipsnio 1 dalis). Teismai nustatė, kad T. V. ir A. A. abu kalti dėl sukelto eismo įvykio, jų bendrais veiksmais padaryta turtinė žala J. D., todėl, net T. V. ir atlyginus dalį turtinės žalos nukentėjusiajam, kuris neatsisakė civilinio ieškinio dėl kasatoriaus, pareiga atlyginti likusią turtinę žalą nukentėjusiajam išlieka solidariai abiem nuteistiesiems.

10037.

101Nagrinėjamoje byloje A. A. nepadavė kasacinio skundo dėl nepagrįstai nukentėjusiajam J. D. priteisto turtinės žalos dydžio, tačiau nustačius, kad byloje netinkamai išspręstas šio nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kuris susijęs ir su A. A., skundžiami teismų sprendimai keičiami taip pat ir dėl šio nuteistojo (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

102Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

103Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartį:

104Iš T. V. ir A. A. solidariai priteistą nukentėjusiajam J. D. turtinę žalą sumažinti iki 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur.

105Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu T. V.... 4. Pritaikius BK 68 straipsnį, T. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –... 5. Iš T. V. ir A. A. solidariai priteista nukentėjusiajam J. D. 300 Eur... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018... 7. Šioje byloje taip pat nuteistas A. A. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Bylos esmė... 10.

... 11. 1.... 12. T. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vairuodamas... 13. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. 2.... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės... 16. 2.1.... 17. Teismai nenustatė, kad T. V. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniu... 18. 2.2.... 19. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu KET pažeidė T. V. ir A. A..... 20. 2.3.... 21. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta tai, kad kito eismo dalyvio... 22. 2.4.... 23. Teismai, išnagrinėję bylą, buvo šališki. Apeliacinės instancijos teismo... 24. 3.... 25. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 26. 3.1.... 27. T. V. kasacinio skundo teiginys, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 281... 28. 3.2.... 29. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas... 30. 4.... 31. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 32. 4.1.... 33. Teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas,... 34. III.... 35. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 36. 5.... 37. Nuteistojo T. V. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl T. V.... 38. 6.... 39. T. V. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu padarius... 40. 7.... 41. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę... 42. 8.... 43. Taigi T. V. kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su... 44. 9.... 45. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 46. 10.... 47. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, darydamas... 48. 11.... 49. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 50. 12.... 51. T. V. kasaciniame skunde akcentuojamos 2016 m. gegužės 25 d. specialisto... 52. 13.... 53. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 54. 14.... 55. T. V. kasaciniame skunde argumentuoja kitą esminį BPK pažeidimą – teismų... 56. 15.... 57. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių... 58. 16.... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad nešališkumo principas negali būti... 60. 17.... 61. T. V. kasaciniame skunde sieja teismų, nagrinėjusių bylą, šališkumą... 62. 18.... 63. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. V. teisė į nešališką teismą... 64. 19.... 65. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad byloje nepadaryta... 66. 20.... 67. T. V. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismai nenustatė, jog jo... 68. 21.... 69. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 70. 22.... 71. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas... 72. 23.... 73. Šiame kontekste pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau... 74. 24.... 75. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad abu eismo dalyviai – T. V. ir A.... 76. 25.... 77. Priešingai, nei teigiama T. V. kasaciniame skunde, teismų išvada, kad tarp... 78. 26.... 79. T. V. kasaciniame skunde akcentuoja 2016 m. gegužės 25 d. specialisto... 80. 27.... 81. Kaip teisingai pažymi T. V. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos... 82. 28.... 83. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai T. V. veiksmuose teisingai... 84. 29.... 85. T. V. kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo... 86. 30.... 87. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 88. 31.... 89. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, įvykus eismo įvykiui, T. V.... 90. 32.... 91. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas... 92. 33.... 93. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu... 94. 34.... 95. T. V. kasaciniame skunde teigia, kad jis atlygino dalį nukentėjusiajam J. D.... 96. 35.... 97. Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gautas J.... 98. 36.... 99. J. D. 2017 m. balandžio 25 d. prašyme taip pat nurodė, kad T. V. pažadėjo... 100. 37.... 101. Nagrinėjamoje byloje A. A. nepadavė kasacinio skundo dėl nepagrįstai... 102. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 103. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendį ir... 104. Iš T. V. ir A. A. solidariai priteistą nukentėjusiajam J. D. turtinę žalą... 105. Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir...