Byla 1A-599-149-2014
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžio, kuriuo: P. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 litų) bauda;

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Algimanto Valantino, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistųjų gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistiesiems P. N. ir R. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. N. ir R. D. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendžio, kuriuo: P. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 litų) bauda;

2R. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 60 MGL (7800 litų) bauda.

3Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas S. N., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

4Be to, šiuo nuosprendžiu solidariai iš kaltinamųjų S. N., P. N. ir R. D. civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteista 2194,84 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

5Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6P. N. ir R. D. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

7S. N., 2012 m. birželio 29 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – UAB „Himalaya Laisvė“ priklausančios kavinės „Mojo“, esančios Vytauto g. 17, Trakų m., terasoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, viešai tyčiodamasis, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius bei demonstravo A. L. H. jo bei tuo metu kavinėje buvusios jo žmonos M. A. atžvilgiu nepadorius gestus, grasino, kad A. L. H., M. A. verslo čia nebus, kad jie čia negyvens, kad kavinė bus priversta užsidaryti, po to, tęsdamas savo daromą nusikalstamą veiką, 21.37 val., mobilaus ryšio telefonu paskambino R. D., pakviesdamas pastarąjį bei P. N. atvykti į kavinę „Mojo“, siekdamas, kad jie prisidėtų prie jo daromos nusikalstamas veikos. Po ko R. D. ir P. N. atvykus į kavinės „Mojo” terasą, P. N. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. L. H. atžvilgiu, suduodamas kumščiu smūgį į dešiniąją veido pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o R. D., vartodamas necenzūrinius žodžius, sudavė vieną smūgį kumščiu M. A. į veidą ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, po to metė metalinį kibirėlį į kavinės duris, įskeldamas durų stiklą ir tuo padarydamas UAB „Himalaya Laisvė“ 2194,84 litų turtinės žalos. Tokiais savo veiksmais S. N., P. N. ir R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

8Apeliaciniu skundu P. N. prašo: 1) pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-15 apkaltinamąjį nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

9Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, todėl yra naikintinas. Teigia, jog nesutinka su teismo išvada, kad jo prisipažinimas yra tik formalus. Prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jau pirmąją darbo dieną po nusikaltimo padarymo, t.y. 2012-07-02 jis atvyko į Trakų rajono policijos komisariatą bei parašė nuoširdų prisipažinimą dėl to, kad sudavė vieną kartą nukentėjusiajam A. L. H. į veidą, Nurodė, kad dėl padaryto gailisi, yra pasiryžęs atlyginti žalą. Pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu taip pat prisipažino pažeidęs viešąją tvarką, bei patvirtino 2012-07-02 prisipažinime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko jis, o kokius kitas įtariamasis R. D. ir kartu su jais atėję asmenys. Atkreipia dėmesį, kad pagal jo ir R. D. parodymus vėliau buvo patikslintas įtarimas, nes nukentėjusieji iš karto po įvykio, negalėjo nurodyti, kas konkrečiai ką padarė. Teigia, kad 2012-07-31 akistatos su A. L. H. metu jis pakartojo savo atsiprašymą, nurodė, kad gailisi, bei paklausė kokia suma jis vertina jam, M. A. bei jo vadovaujamai įmonei padarytą žalą. Nurodo, kad, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų už patirtus nepatogumus dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, bei pateikė teismui susitaikymo protokolą su nukentėjusiaisiais, kuriuo jie prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, jo prisipažinimas negali būti vertinamas tik kaip formalus, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios siekė susitaikyti su nukentėjusiaisiais bei atlyginti jiems žalą.

10Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas BK 38 str., kadangi BK 19 str. 1 d. nustatyta, jog nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas asmuo, jeigu jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teigia, kad byloje nėra objektyviai patvirtinančių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis bei kiti kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o kadangi ši aplinkybė nenustatyta, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

11Taip pat mano, jog teismas netinkamai taikė BK 19 str. 1 dalį, t. y. nepagrįstai nurodė, kad, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Apelianto manymu, BK 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra bendroji BK 38 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos atžvilgiu. Esant šių teisės normų konkurencijai, teismas turėjo taikyti specialiąją teisės normą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaudamasis BK 38 straipsniu.

12Taip pat nurodo, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2012, kurioje kolegija pažymėjo, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę, tačiau ši nuostata niekaip negali būti siejama su draudimu atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, tarp jų ir kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, todėl atsižvelgus į išdėstyta teismo atsisakymas taikyti jo (apelianto) atžvilgiu BK 38 str. šiuo pagrindu, apelianto manymu, taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas.

13Apeliaciniu skundu R. D. prašo: 1) pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-15 apkaltinamąjį nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

14Nuteistasis R. D. apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentai, kurie nurodyti P. N. apeliaciniame skunde.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

16Nuteistųjų R. D. ir P. N. apeliaciniai skundai netenkintini.

17Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

18Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

19Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

20Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo ir BK 19 straipsnio 1 dalies aiškinimo

21Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22Pažymėtina, kad BK 38 str. 4 p. nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1-3 punkte esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte esančios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

23Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą. Pažymėtina ir tai, kad, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiklą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

24Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje esančius duomenis, teismas, nusprendęs netaikyti P. N. ir R. D. atžvilgiu BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nenusižengė formuojamai teismų praktikai.

25Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog nuteistieji prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ne geranoriškai, bet verčiami neginčijamų įrodymų, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistųjų P. N. ir R. D. dalinis prisipažinimas negali būti laikytinas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaip toks, kadangi apeliantai, nors ir prisipažino sudavę kelis smūgius arba pastūmę nukentėjusiuosius, tačiau nenurodė visų šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybių, motyvų bei priežasčių, bandė dalį kaltės perkelti patiems nukentėjusiesiems, neva pastarieji patys savo veiksmais išprovokavo juos nusikalstamiems veiksmams. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad P. N. ir R. D., neteisingai nurodė bei iškraipė nustatytas byloje faktines aplinkybes, akivaizdžiai siekė ne tik pateisinti savo nusikalstamus veiksmus bei sušvelninti konfliktą iniciavusio S. N. vaidmenį bet ir tokiu būdu suklaidinti teismą (t.4, b.l. 81-82), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį nuteistųjų dalinį prisipažinimą nepripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

26Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010 ir kt.).

27Taigi, nesant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytos būtinos šio straipsnio taikymo sąlygos, atleisti P. N. ir R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. nėra teisinio pagrindo.

28Nagrinėjamų skundų kontekste taip pat pažymėtina, jog kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog BK 38 str. negali būti taikytinas nuteistųjų atžvilgiu, dar ir todėl, kad pagal BK 19 str. 1 d. asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

29Pagal teismų praktiką teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-550/2005). Apsvaigimas nuo alkoholio, turintis įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaip ir veikos padarymas bendrininkų grupe, yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose, ir rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

30Kolegija pažymi, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata niekaip negali būti siejama su draudimu atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, tarp jų ir kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

31Šiuo konkrečiu atveju, nors ir buvo padaryta BK bendrosios dalies normos aiškinimo klaida, ši klaida jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimui – atsisakyti taikyti P. N. ir R. D. atžvilgiu BK 38 str. nuostatas, nesant visų būtinų šio straipsnio taikymo sąlygų, – neturi. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-536/2012).

32Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nuosprendį.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

34Nuteistųjų P. N. ir R. D. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284... 3. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas S. N., tačiau dėl jo apeliacinis... 4. Be to, šiuo nuosprendžiu solidariai iš kaltinamųjų S. N., P. N. ir R. D.... 5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 6. P. N. ir R. D. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais... 7. S. N., 2012 m. birželio 29 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivus, viešoje... 8. Apeliaciniu skundu P. N. prašo: 1) pripažinti lengvinančia atsakomybę... 9. Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja... 10. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 11. Taip pat mano, jog teismas netinkamai taikė BK 19 str. 1 dalį, t. y.... 12. Taip pat nurodo, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 13. Apeliaciniu skundu R. D. prašo: 1) pripažinti lengvinančia atsakomybę... 14. Nuteistasis R. D. apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentai, kurie... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėja prašo... 16. Nuteistųjų R. D. ir P. N. apeliaciniai skundai netenkintini.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 18. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik... 19. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 20. Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo ir BK 19 straipsnio 1 dalies aiškinimo... 21. Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1. asmuo, padaręs baudžiamąjį... 22. Pažymėtina, kad BK 38 str. 4 p. nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio,... 23. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų... 24. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, apeliacinės... 25. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog... 26. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 27. Taigi, nesant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytos būtinos šio... 28. Nagrinėjamų skundų kontekste taip pat pažymėtina, jog kolegija sutinka su... 29. Pagal teismų praktiką teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali... 30. Kolegija pažymi, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia,... 31. Šiuo konkrečiu atveju, nors ir buvo padaryta BK bendrosios dalies normos... 32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Trakų rajono... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 34. Nuteistųjų P. N. ir R. D. apeliacinius skundus atmesti....