Byla 2K-300/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Vytauto Masioko, teisėjo Benedikto Stakausko ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui S. Bekišui, gynėjai advokatei B. Strimaitytei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš ( - ) vartotojų kooperatyvo parduotuvės vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiųjų A. K. ir V. G.–D. turto plėšimo trejiems metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiosios J. D. turto plėšimo trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmės subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pridėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – vienerius metus laisvės atėmimo, galutinė bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams trims mėnesiams.

2Iš nuteistųjų A. K. ir V. Š. solidariai priteista 550 Lt nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K., 100 Lt nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. G.–D. turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo A. K. priteista 365,44 Lt civiliniam ieškovui ( - ) vartotojų kooperatyvui, 1350 Lt nukentėjusiajai J. D. turtinei žalai atlyginti.

3Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

4Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir V. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

6A. K. nuteistas pagal :

7BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. kovo 15 d., apie 15.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., ( - ), įsibrovė į A. K. gyvenamąjį namą ir grasindamas nužudyti, A. K. bei V. G.–D. į galvą įrėmęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pagrobė iš nukentėjusiosios A. K. 550 Lt, o iš nukentėjusiosios V. G.–D. – 100 Lt vertės mobilųjį telefoną;

8BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. balandžio 8 d., 23.15–23.45 val., įsilaužė į ( - ) vartotojų kooperatyvo parduotuvę ( - ), ir pagrobė 847,46 Lt vertės prekių;

9BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. balandžio 9 d., apie 6.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, ( - ), įsibrovęs į nukentėjusiajai J. D. priklausantį namą, spyrė nukentėjusiajai J. D. vieną kartą į galvą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios J. D. sveikatą. Nukentėjusiąją J. D. surišęs ir palikęs gulėti lovoje, A. K. iš jos pagrobė 1350 Lt bei 12 Lt vertės daiktus.

10Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir sumažinti jam paskirtą laivės atėmimo bausmę iki ketverių metų trijų mėnesių.

11Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs visus jam inkriminuotus nusikaltimus, taip pat neatsižvelgė į tai, kad yra parašęs nuoširdų prisipažinimą dėl J. D. turto pagrobimo, kuriame nurodė, kokius konkrečiai smurtinius veiksmus prieš ją atliko. Kasatorius tvirtina, kad jeigu ne jo prisipažinimas, tai nusikaltimą padaręs asmuo nebūtų nustatytas, nes nukentėjusioji J. D. jo neatpažino. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiajai J. D. ne spyrė, o ją pastūmė, ir pagrobė tik 780 Lt. Nustatant šias aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiosios J. D. senyvą amžių ir neįvertinta tai, kad ji galėjo tiksliai neatsiminti, kiek buvo pinigų.

12Be to, kasatorius, pripažįsta, kad prieš skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį yra teistas septynis kartus ir nurodo, jog neaišku, kodėl jam paskirta bausmė yra gerokai griežtesnė už jo bendrininkui V. Š. paskirtą bausmę. Pasak kasatoriaus, teismai, atsižvelgę į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, galėjo jam taip pat skirti švelnesnę bausmę.

13Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl kasatoriaus teiginių apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes

151. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs visus jam inkriminuotus nusikaltimus, taip pat neatsižvelgė į tai, kad yra parašęs nuoširdų prisipažinimą dėl J. D. turto pagrobimo, kuriame nurodė, kokius konkrečiai smurtinius veiksmus prieš ją atliko.

16BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas turi nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru, o ne spaudžiant byloje surinktiems įrodymams. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 23) 16 punktas).

17Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K., apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, iš esmės davė nuoseklius parodymus apie A. K., V. G.–D. apiplėšimą bei vagystę iš ( - ) vartotojų kooperatyvo parduotuvės. Kartu pažymėtina, kad A. K. dėl A. K. ir V. G.–D. plėšimo prisipažino kaltu visiškai, o dėl vagystės iš ( - ) vartotojų kooperatyvo parduotuvės, iš esmės neneigdamas, kad šį nusikaltimą įvykdė jis – iš dalies. A. K. nuosekliai teigė, kad ( - ) vartotojų kooperatyvo parduotuvės pagalbinėse (tarnybinėse) patalpose nebuvo ir nepagrobė jam kaltinime inkriminuojamų prekių kiekio. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad „byloje nėra jokių tvirtų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad būtent kaltinamasis A. K. pavogė visą jam kaltinime inkriminuojamą prekių kiekį, juolab kad, be paties kaltinamojo A. K. netoli parduotuvės palikto polietileninio maišelio su vogtomis prekėmis, daugiau jokių kitų vogtų daiktų aplink parduotuvę esančioje teritorijoje nebuvo rasta, o duomenų apie tai, kad nusikaltime dalyvavo ir kiti asmenys, byloje nėra“, A. K. pašalino kaltinimą dėl patekimo į parduotuvės pagalbines (tarnybines) patalpas ir 116,14 Lt vertės prekių vagystės.

18A. K. nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs minėtus nusikaltimus, t. y. savo elgesį vertino kritiškai (suprato įvykdęs nusikaltimus ir dėl to gailėjosi, jam buvo gėda, kad nusikalto), nukentėjusiųjų atsiprašė. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nedviprasmiškai nekonstatavo A. K. prisipažinimo įvykdžius A. K. bei V. G.–D. turto plėšimą, vagystę iš ( - ) vartotojų kooperatyvo parduotuvės kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kita vertus, prieštaringos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formuluotės, kad „lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. K. atžvilgiu byloje nėra“ ir kartu tvirtinimas, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, jog A. K. iš esmės pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų, nereiškia, jog teismas šios aplinkybės neįvertino. Iš nuosprendžio matyti, kad minėta aplinkybė teismo teisingai įvertinta ir turėjo reikšmės skiriant bausmę nuteistajam A. K.

19Pagal bylos medžiagą A. K., nors ir atsiprašė nukentėjusiosios J. D., tačiau dėl šios nukentėjusios plėšimo viso bylos proceso metu davė tik iš dalies teisingus parodymus. A. K. teigė nukentėjusiąją J. D. tik pastūmęs ranka, o ne mušęs, taip pat tvirtino iš nukentėjusiosios paėmęs tik pinigus ir ginčijo jų sumą – teigė paėmęs ne 1350 Lt, o 780 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuos A. K. tvirtinimus paneigia nuoseklūs nukentėjusios J. D. parodymai, teismo medicinos eksperto išvada. Be to, priešingai, nei tvirtina kasatorius, baudžiamojoje byloje nėra jo nuoširdaus prisipažinimo dėl J. D. turto plėšimo. Taigi A. K. prisipažinimas iš dalies įvykdžius nukentėjusiosios J. D. plėšimą ir formalus nukentėjusiosios J. D. atsiprašymas teismo pagrįstai nepripažintas A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

202. Kasatorius nurodo, kad, jam neprisipažinus, nukentėjusiąją J. D. apiplėšęs asmuo nebūtų nustatytas, nes nukentėjusioji J. D. jo neatpažino. Taigi nuteistasis A. K. iš esmės tvirtina, kad tai taip pat turėtų būti pripažinta dar viena BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

21Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą savarankiška atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas ir kaltininko padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda atskleisti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis – kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis (Senato nutarimo Nr. 23 16 punktas).

22Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, jog ją apiplėšė du vaikinai. Vienas iš jų, paėmęs pinigus ir ją mušęs, nukentėjusiajai J. D. buvo nepažįstamas, nematytas ir ji jo negalėtų atpažinti. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji J. D. nurodė, jog virvę atnešė A. K. ir kitas vaikinas, tačiau pastarojo vaikino veido ji nematė. Minėta, kad A. K. dėl nukentėjusiosios J. D. plėšimo davė tik iš dalies teisingus parodymus. Be to, nuteistojo A. K. suteiktos žinios apie bendrininką – S. Š., neva dalyvavusį kartu apiplėšiant nukentėjusiąją J. D., nėra patvirtintos kitais bylos įrodymais: S. Š., apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme, neigė dalyvavimą apiplėšiant nukentėjusiąją J. D.; nukentėjusioji J. D. vaikino, kuris kartu su A. K. ją apiplėšė, veido nematė; A. K. ir S. Š. buvo susipykę (tai patvirtino ir pats A. K., ir S. Š.). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą ir nurodęs, kad S. Š. „apkaltinimas nusikaltimo padarymu, esant priešiškiems tarpusavio santykiams, yra laikytinas tik kaip jo apkalbėjimas“, pagrįstai konstatavo, kad „kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė grupe su nenustatytu asmeniu“.

23Vadinasi, A. K. parodymai nepadėjo išsiaiškinti asmens, dalyvavusio apiplėšiant nukentėjusiąją J. D. Todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje yra nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

24Dėl kasatoriaus teiginių apie jam paskirtą bausmę

25Kasatorius, neginčydamas savo kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

26Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. K. baudžiamąją bylą, nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 straipsnis).

27Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28Teismas, skirdamas A. K. bausmes už jo įvykdytus nusikaltimus, išsamiai motyvavo savo sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmes ir atsižvelgė į tai, kad: A. K. įvykdė tris nusikalstamas veikas, dvi iš jų numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis); visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti; A. K. yra teistas už analogiškus nusikaltimus ir šeši teistumai jam neišnykę, charakterizuojamas neigiamai; A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog plėšimus (BK 180 straipsnio 2 dalis) padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertintas A. K. vaidmuo kartu su V. Š. apiplėšiant A. K. bei V. G.–D. ir tai, kad A. K. iš esmės savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, A. K. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmes mažesnes, nei BK 178 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš ( - ) vartotojų kooperatyvo parduotuvės kasatorius nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiųjų A. K. ir V. G.–D. turto plėšimo – trejiems metams, o pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiosios J. D. turto plėšimo – trejiems metams šešiems mėnesiams.

29Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. galutinę subendrintą bausmę, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą ir jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sudėjo iš dalies, o ne visiškai (BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, subendrindamas 2005 m. spalio 14 d. ir 2005 m. balandžio 26 d. nuosprendžiais A. K. paskirtas bausmes ir paskirdamas jam galutinę bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams trims mėnesiams, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Teismas, nepažeisdamas BK 63 straipsnio reikalavimų, parinko nuteistajam A. K. palankesnį – dalinį – bausmių sudėjimo būdą. Teismas prie 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos ir pagal BK 63 straipsnio 4 dalį subendrintos ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo to paties teismo 2005 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės dalį – vienerius metus. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus formuojamą BK 63 straipsnio taikymo ir bausmių bendrinimo tvarką, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrinamos ne jau subendrintos bausmės, o bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, išskyrus atvejus, kai skiriant galutinę subendrintą bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, nes teismas tada pirmiau taiko bausmių apėmimą, o po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (6 dalis). Todėl, kai nuosprendžiu atskirai už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su kitu nuosprendžiu taip pat už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, tai bendrinamos ne šiais nuosprendžiais jau subendrintos (išskyrus nurodytą BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį), o abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (kasacinės bylos

30Nr. 2K-7-92, 2K-7-282). Taigi, jei minėtos bausmės A. K. būtų subendrintos, laikantis BK 63 straipsnio nuostatų, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, jam būtų paskirta griežtesnė nei penkerių metų trijų mėnesių galutinė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kasacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali, nes pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį teismas sugriežtinti bausmę gali, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu ir tik tuo atveju, kai to prašoma kasaciniu skundu.

31Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. K. paskirtą bausmę švelninti nėra pagrindo.

32Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas

33Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: nukentėjusiajai J. D. ne spyrė, bet ją pastūmė; pagrobė iš nukentėjusiosios J. D. ne 1350, o 780 Lt; nustatant šias aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiosios J. D. senyvą amžių ir neįvertinta tai, jog ji galėjo neprisiminti, kiek buvo pinigų. Taigi kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo.

34Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl minėti nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš nuteistųjų A. K. ir V. Š. solidariai priteista 550 Lt nukentėjusiajai... 3. Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir V. Š., tačiau ši... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 6. A. K. nuteistas pagal :... 7. BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. kovo 15 d., apie 15.30 val.,... 8. BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. balandžio 8 d., 23.15–23.45... 9. BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. balandžio 9 d., apie 6.00 val.,... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės... 11. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 12. Be to, kasatorius, pripažįsta, kad prieš skundžiamą pirmosios instancijos... 13. Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl kasatoriaus teiginių apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ... 15. 1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybe lengvinanti... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K., apklausiamas ir ikiteisminio tyrimo... 18. A. K. nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs minėtus nusikaltimus, t. y. savo... 19. Pagal bylos medžiagą A. K., nors ir atsiprašė nukentėjusiosios J. D.,... 20. 2. Kasatorius nurodo, kad, jam neprisipažinus, nukentėjusiąją J. D.... 21. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą savarankiška atsakomybę... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu... 23. Vadinasi, A. K. parodymai nepadėjo išsiaiškinti asmens, dalyvavusio... 24. Dėl kasatoriaus teiginių apie jam paskirtą bausmę... 25. Kasatorius, neginčydamas savo kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų... 26. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs... 27. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 28. Teismas, skirdamas A. K. bausmes už jo įvykdytus nusikaltimus, išsamiai... 29. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. galutinę... 30. Nr. 2K-7-92, 2K-7-282). Taigi, jei minėtos bausmės A. K. būtų subendrintos,... 31. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 32. Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas... 33. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: nukentėjusiajai J. D. ne spyrė, bet... 34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 36. Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti....