Byla 1A-317-1121/2020
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nuosprendžiu paliktas nenagrinėtinu civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) 15,26 Eur pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei, išteisintajam V. P. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nuosprendžiu paliktas nenagrinėtinu civilinės ieškovės ( - ) 15,26 Eur pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

61.

7V. P. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (past. – piktnaudžiavimas) tuo, kad jis 2019 m. sausio 4 d. 14–15 val., eidamas ( - ) pareigas, t. y. būdamas ( - ) ir turėdamas viešojo administravimo teises bei pareigas (administracinius įgaliojimus), nereagavo nutraukdamas į 2019 m. sausio 4 d. 14 val. ( - ) patalpose, kabinete Nr. ( - ), adresu ( - ), neteisėtai, ne pagal kompetenciją organizuotą sau pavaldaus ( - ) posėdį, kuriame neteisėtai buvo svarstomas keturių ( - ) vaikų globos namų auklėtinių elgesys, bei dalyvaudamas šiame posėdyje konflikto su nepilnamečiu ( - ) vaikų globos namų auklėtiniu M. S., gimusiu ( - ), metu, matant kitiems pavaldiems ( - ) darbuotojams, kitiems kviestiniams asmenims, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, kuris draudžia žeminti žmogaus orumą, žiauriai su juo elgtis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principus – atsakomybės, pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kad ( - ) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir ( - ) sprendimų įgyvendinimą ( - ) jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja ( - ) darbą <...>, atsako už vidaus administravimą ( - ), taip pat Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 28 straipsnio nuostatas, kad ( - ): organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros priemonės ( - ); užtikrina reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui, kuriam paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jo atstovams pagal įstatymą teikimą, ( - ) nuostatų 20.1, 20.3, 20.7 punktus, ( - ) Vaiko gerovės komisijos darbo reglamento nuostatų 7.3, 14, 17–18, 20–22, 27–28, 38 punktus, ( - ) pareigybės aprašymo 5.1–5.3, 5.5, 5.12, 5.14, 5.20 punktus, tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, suėmė ranka M. S. už drabužių ties kaklu ir patempė, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intradermaline (odos) kraujosruva, juosiančia kaklo kairę pusę ir sukeldamas fizinį skausmą, taip siekdamas M. S. pažeminti, sumenkinti ir įbauginti. Tokiu būdu, eidamas ( - ) pareigas, piktnaudžiavo tarnyba nereaguodamas į sau pavaldžių darbuotojų neteisėtus veiksmus ir neteisėtais veiksmais viršijo savo įgaliojimus posėdyje svarstomo ( - ) vaikų globos namų auklėtinio M. S. atžvilgiu, tuo sumenkindamas ( - ), jos ( - ) įvaizdį, sukeldamas rezonansą ( - ) bendruomenėje ir padarydamas nepilnamečiui asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas jam fizinį skausmą, o tuo pačiu sukeldamas jam nepasitikėjimą suaugusiais, pažeisdamas jo konstitucines teises, taip padarydamas didelę žalą valstybei ir nepilnamečiui fiziniam asmeniui.

82.

9Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu V. P. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymų visumą, konstatavo, kad neegzistuoja pagrįstas pagrindas išvadai, jog dėl V. P. veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybei, nebuvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas.

10II.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

123.

13Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 200 MGL dydžio baudą. Skundu prašoma, vadovaujantis BK 681 straipsniu, V. P. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių, t. y. teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybės renkamas ar paskiriamas pareigas atėmimą dvejiems metams. Prokurorė taip pat prašo: 1) tenkinti ( - ) civilinį ieškinį ir priteisti 15,26 Eur žalos atlyginimą iš V. P.; 2) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. P. 61,75 Eur proceso išlaidų už psichologo pagalbą padedant apklausti nepilnamečius pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir 209,26 Eur proceso išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. S..

144.

15Apeliaciniame skunde prokurorė prašė atlikti dalinį įrodymų tyrimą: 1) prijungti prie baudžiamosios bylos apeliaciniame skunde nurodytus papildomus dokumentus: a) M. S. 2019 m. sausio 7 d. paaiškinimą; b) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 17 d. nutartį dėl psichologinės ekspertizės paskyrimo nepilnamečiui M. S.; c) ( - ) publikuotą straipsnį „( - )“; 2) papildomai apklausti liudytoją V. P. dėl ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) liudytojo apklausos metu nurodytų aplinkybių.

165.

17Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad V. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų teisingu įvertinimu. Apylinkės teismas netinkamai, neišsamiai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

186.

19Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, V. P. ne viso proceso metu neigė savo kaltę dėl smurto panaudojimo prieš M. S.. Tai paneigia 2019 m. sausio 4 d. atvykusio į įvykio vietą policijos pareigūno D. K. turėtu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo ir garso įrašas bei šio įrašo 2019 m. sausio 14 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnui rodant į M. S. kaklą ir klausiant „<...> iš kur pas jį šitos žymės atsirado čia? <...>“, išteisintasis atsakė „<...> aš patempiau už megztinio <...>“, taip pat jis vėliau atsiprašė <...> atsiprašau, kad paliečiau tave ranka <...>“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kodėl vaizdo ir garso įraše užfiksuoto V. P. prisipažinimo tempus M. S. už megztinio nevertina kaip patvirtinančio jo kaltę padarius nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje nustatytą sužalojimą. Apylinkės teismas selektyviai pasirinko tik vieną įrašo sakinį, kuriuo išteisintasis atsiprašo už savo elgesį, t. y. tai, ką V. P. patvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

207.

21Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog išteisintasis 2019 m. sausio 4 d. ( - ) vykusio posėdžio metu fiziškai sužalojo nukentėjusįjį, patvirtina: 1) M. S. skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) ir šio garso įrašo 2019 m. sausio 14 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; 2) BIRT ataskaitos naršyklės duomenys apie M. S. pranešimo BPC pagrindu užregistruotą įvykį; 3) į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. K. turėtu vaizdo registratoriumi 2019 m. sausio 4 d. nuo 15.33.48 val. užfiksuotas 1.13 minutės trukmės M. S. pranešimas apie tarp jo ir išteisintojo įvykusį incidentą; 4) į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. K. turėtu vaizdo registratoriumi 2019 m. sausio 4 d. nuo 15.37.41 val. užfiksuotas 3.42 minutės trukmės nukentėjusiojo, išteisintojo ir policijos pareigūno pokalbis apie 2019 m. sausio 4 d. įvykusį incidentą, kurio metu V. P. prisipažįsta tempęs M. S. už megztinio ir tokiu būdu palikęs žymes ant pastarojo kaklo; 5) V. P. 2019 m. sausio 4 d. pareiškime (registracijos Nr. ( - )) nurodytos aplinkybės; 6) medicininiai dokumentai; 7) liudytojų duoti paaiškinimai.

228.

23Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismui buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių liudytojų V. P., M. M., V. Š., V. K., dalinai V. Š., J. G. duoti parodymai vertintini kritiškai, t. y. dėl jų tiesioginio ir netiesioginio pavaldumo tuometiniam ( - ) V. P., siekiant jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad minėti asmenys buvo ir yra suinteresuoti 2019 m. sausio 4 d. ( - ) suorganizuoto posėdžio metu, kuriame buvo svarstomas netinkamas ( - ) vaikų globos namų auklėtinių elgesys, įvykusio incidento tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo aplinkybių nuslėpimu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2019 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. ( - ) „Dėl galimai pažeistų ( - ) vaikų globos namų vaikų teisių ir teisėtų interesų“ nurodytas posėdžio ir jame dalyvavusių asmenų veiksmų neteisėtumas. Visi šie vaiko teisių apsaugos, paslaugų jiems teikimo srityje funkcijas atliekantys asmenys po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pažymos gavimo ( - ) buvo informuoti, kad organizavo ir dalyvavo neteisėtai surengtame vaikų elgesį svarsčiusiame posėdyje ir asmenys nėra linkę atvirai bei tiksliai papasakoti apie jame įvykusį incidentą, jo metu buvusį vaikų ir pačių suaugusiųjų elgesį, t. y. vaikų elgesį hiperbolizuoja, o suaugusiųjų netinkamą elgesį slepia bei menkina.

249.

25Pasak prokurorės, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nesivadovauti liudytojos D. A. parodymais, nes jie atskleidžia tikrąsias 2019 m. sausio 4 d. ( - ) įvykusio posėdžio aplinkybes. Ši liudytoja viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad išteisintasis visus posėdyje dalyvavusius vaikus išvadino „snargliais“, o po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, priėjęs prie pastarojo išteisintasis sugriebė ranka M. S. už rūbų ties kaklu ir nuvertė jį nuo kėdės. J. G. iš karto sureagavo ir pasakė išteisintajam baigti taip elgtis, stengėsi nuraminti. Pasak liudytojos, ji matė paraudusį nukentėjusiojo kaklą, o smurtauti prieš jį nebuvo jokio pagrindo, nes posėdžio metu jis elgėsi normaliai.

2610.

27Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo nuvertimo nuo kėdės nenurodė jokie kiti proceso dalyviai, tačiau tai yra tik detalė, nurodanti kaip intensyviai buvo tempiamas M. S., kuris sėdintis ant kėdės buvo patemptas išteisintojo už megztinio kapišono taip, kad sujudėjo kėdė. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) metu patvirtino liudytoju apklaustas V. P.. Nors šie duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl jų pasisakyta nebuvo ir jie nebuvo vertinti. Aplinkybė dėl nukentėjusiojo laikymosi už kėdės yra užfiksuota 2019 m. sausio 4 d. policijos pareigūno D. K. vaizdo registratoriumi užfiksuotuose duomenyse. Liudytoja L. M. viso proceso metu patvirtino išteisintojo suėmimo rankų pirštais nukentėjusiajam už rūbų ties kairės pusės petimi ir pakėlimo nuo kėdės faktą.

2811.

29Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aplinkybę, jog išteisintasis sužeidė nukentėjusiajam kaklą būtent 2019 m. sausio 4 d. ( - ) vykusio posėdžio metu, patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu apklaustas nepilnametis liudytojas P. J., nurodęs, jog jam apie tai nukentėjusysis pasakė globos namuose. Nepilnametis liudytojas R. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad išteisintasis juos pavadino „snargliais“, priėjo prie nukentėjusiojo, paėmė už kapišono ir patraukė. Nukentėjusysis jam siuntė kaklo nuotrauką incidento dienos vakare, joje matėsi randas. Analogiškas aplinkybes dėl posėdžio metu įvykusio incidento nurodė ir nepilnametis liudytojas L. B.. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusįjį nežymiai sužalojo būtent išteisintasis, patvirtina ir policijos pareigūnų S. V. bei D. K. parodymai. Šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jiems, kaip į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, M. S. nurodė, jog jo kaklą posėdžio metu sužalojo išteisintasis, kuris liudytojams dėl to prisipažino.

3012.

31Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad dėl poveikio M. S. duodant parodymus šioje baudžiamojoje byloje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ). Apylinkės teismui buvo teikiami minėto ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai nevertino ir kaip patikimais rėmėsi tik nukentėjusiojo 2019 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl laiko juos patikimais, nors nukentėjusysis 2019 m. sausio 4 d. pranešime BPC ir atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams nurodė visiškai kitas aplinkybes, kurios, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, laikytinos teisingomis ir patikimomis. 2019 m. sausio 4 d. nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jo kaklą posėdžio metu tempdamas už megztinio kapišono sužalojo būtent išteisintasis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis 2019 m. sausio 7 d. paaiškinime vaikų teisėms ir pareiškime policijai nenurodė jokių aplinkybių, kad 2019 m. sausio 4 d. jis buvo sužalotas krepšinio varžybose, kurios vyko ( - ).

3213.

33Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos galima teigti, jog svarstomi nepilnamečiai, tarp jų ir nukentėjusysis, posėdyje dalyvaujančių suaugusiųjų atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, kas galėtų būti laikoma išteisintojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau atitinkama suaugusio asmens reakcija elgiantis ir kalbant analogiškai nepagarbiai bei nerodant pavyzdžio, kaip tinkamai turi būti elgiamasi visuomenėje, vadinant vaikų globos namų auklėtinius „snargliais“, „mažvaikiais“, „neūžaugomis“, sakant, jog jie „neturi smegenų“, yra „durni“, kad jiems reikia „neduoti valgyti“, „per kojas duoti“, panaudojant fizinį smurtą nepilnamečio atžvilgiu – tempimas sėdinčio nepilnamečio nuo kėdės už kapišono, jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, ir siūlant jam „eiti pasikalbėti dviese“, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, leidžia pagrįstai tvirtinti, kad svarstomi nepilnamečiai buvo žeminami, iš jų tyčiojamasi, vieno iš jų atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas.

3414.

35Pasak prokurorės, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, įvykio sukeltą rezonansą patvirtina baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys: posėdis vyko ( - ) patalpose; apie posėdį ir jame vykusį svarstymą sužinojo ne tik jame dalyvavę kviestiniai asmenys, bet ir pašaliniai jame nedalyvavę asmenys, vaiko teisių atstovai ( - ); M. S. ir P. J. buvo perkelti iš vienų globos namų į kitus; įvykis buvo nušviestas žiniasklaidoje, t. y. portale ( - ) publikuotas straipsnis „( - )“.

3615.

37Apeliaciniame skunde teigiama, kad išteisintasis neturėjo jokios teisės atlikti fizinio smurto veiksmus neteisėtai svarstomo ( - ) vaikų globos namų auklėtinio atžvilgiu, todėl jo veiksmai įžeidinėjant nepilnamečius ir smurto prieš vieną iš jų panaudojimas vienareikšmiškai reiškia įgaliojimų viršijimą. Vertinant BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinės žalos požymį, pažymima, kad V. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi galimai padarė kitą nusikalstamą veiką, t. y. nežymiai sutrikdė socialiai pažeidžiamo nepilnamečio sveikatą, todėl konstatavus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, piktnaudžiaudamas tarnyba, jo veika laikytina sukėlusią didelę žalą. Netinkamas išteisintojo elgesys: posėdžio metu žeminantį elgesį patyrė keturi nepilnamečiai, vienas iš jų patyrė fizinį smurtą, kurį matė tiek išteisintajam pavaldūs, tiek nepavaldūs asmenys, diskreditavo, sumenkino šios pareigybės įvaizdį bei autoritetą visuomenėje, sukėlė rezonansą ( - ) bendruomenėje.

3816.

39Pasak prokurorės, V. P. ( - ) pareigas ėjo ne vienerius metus, todėl žinojo, kad netinkamas vaikų elgesys turi būti svarstomas ( - ), po ko, jis turėjo įgaliojimus pasirašyti įsakymus dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių vaikams skyrimo. Išteisintasis suprato, kad piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nenutraukdamas neteisėtai vykusio posėdžio ( - ), įžeidinėdamas nepilnamečius, smurtaudamas prieš vieną iš jų, savo veiksmais viršijo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. veikė nusikalstamai, bei numatė, kad tokiais jo veiksmais gali būti padaryta didelė žala tiek ( - ) kaip institucijai, tiek pačiam nukentėjusiajam. Įvertinus tai, kad išteisintasis savitvardą prarado spontaniškai, kai nukentėjusysis jį „ištujino“, manoma, jog V. P. nesiekė padaryti didelės žalos M. S. ir ( - ), jos autoritetui, tačiau įžeidinėdamas nepilnamečius, po to vieną jų tempdamas už kapišono žemyn taip, kad šis nukrito nuo kėdės, ir padarydamas jam odos nubrozdinimą kaklo srityje, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti.

4017.

41Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą išteisintasis V. P. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį.

4218.

43Pasak išteisintojo, priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas trūkumų neturi ir atitinka nurodytus BPK 20 straipsnio reikalavimus. Skunde keliamos nepagrįstos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kuriais įrodymais reikėtų vadovautis, o kuriuos atmesti, pateikia savo subjektyvų įrodymų vertinimą. Prokurorės teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir neatitinka skundžiamo nuosprendžio turinio. Pirmosios instancijos teismas išvadas motyvavo vadovaudamasis išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymus vertino kaip jų visetą.

4419.

45Atsiliepime nurodoma, kad išteisintasis pripažino faktą, jog buvo kontaktas su nukentėjusiuoju, tačiau nepripažino kaltės dėl tariamo fizinio smurto naudojimo. Išteisintasis kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Prokurorė banaliai skunde nurodo, kad išteisintojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu turi būti vertinami kritiškai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė neatskleidė, neargumentavo ir teisiškai nepagrindė šio savo teiginio. BPK 20 straipsnio prasme, kaltinamojo ar nuteistojo parodymai, nevertinant išimtinai jų specifikos, taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus, tačiau tokių argumentų prokurorė nepateikė.

4620.

47Atsiliepime teigiama, kad prokurorė selektyviai remiasi keliais iš konteksto ištrauktais žodžiais, t. y. tiek iš vaizdo ir garso įrašo, tiek ir iš išteisintojo atsiprašymo, visiškai nevertindama kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų visumos, nes liudytojai nuosekliais paaiškinimais patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu detaliai paaiškino įvykusią situaciją ir išteisintojo atliktus veiksmus. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai sutapo su išteisintojo duotais paaiškinimais. Nesuprantama prokurorės pozicija vertinti kritiškai liudytojų parodymus, kurie davė priesaiką. Prokurorė siūlo pažeisti BPK nuostatas ir netinkamai vertinti liudytojų parodymus, t. y. juos atmesti kaip nepatikimus, kurie yra palankūs gynybai. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklausti iš anksto žinant, kad jie yra (buvo) tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldūs išteisintajam, todėl nesivadovauti jų parodymais, nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu siekiant atmesti išteisintąjį teisinančius įrodymus, iš anksto žinant, kad jais prokurorė nesivadovaus, yra imituojamas sąžiningas ir teisingas procesas. Išlieka tikimybė, kad prokurorė piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir siekia neteisingai išnagrinėti bylą.

4821.

49Atsiliepime akcentuojama, kad išteisintasis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių kiltų baudžiamoji atsakomybė. Veiksmai buvo teisėti, pagrįsti ir atitiko bendrus moralės principus bei visuomenei priimtinus standartus, elgesio normas, jie buvo nukreipti tiesiog mandagiai paprašyti nepilnamečio asmens M. S. išeiti iš vykusio pokalbio, kurio metu nepilnametis tapo nevaldomas ir kėlė psichologinę įtampą, įvedė destrukciją, žemino pokalbyje dalyvavusius asmenis, rodė nepagarbą aplinkiniams bei kitiems dalyvavusiems pokalbyje asmenims. Išteisintasis savo veiksmais nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinio skausmo ar kokių nors kitokių pastarojo sveikatai neigiamų padarinių. Vertinant baudžiamojoje byloje surinktų duomenų (įrodymų) visumą, nukentėjusiojo veiksmus ir elgesį, kurie akivaizdžiai provokavo kitus pokalbyje dalyvavusius asmenis, paauglius, veikimą tyčia puolant, M. S. kuriamą nepakeliamą psichologinę įtampą, baudžiamosios atsakomybės taikymas išteisintajam būtų akivaizdžiai neadekvatus, neteisingas ir teisiškai nepagrįstas, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.

5022.

51Pasak išteisintojo, jo veiksmus buvo siekiama kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnį. Jo, kaip kaltinamo asmens, veiksmai turėjo pasireikšti išankstine tyčia viršyti savo įgaliojimus, siekiant sukelti M. S. fizinį skausmą, panaudoti fizinę prievartą vaiko ar vaikų atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta kokiu tikslu buvo surengtas pokalbis su vaikais, nustatyta kas jį organizavo. Surengto pokalbio tikslas nebuvo viršyti įgaliojimus vaikų atžvilgiu. Baudžiamajai atsakomybei nėra svarbu administracinė procedūra rengiant ar organizuojant posėdį. Baudžiamoji atsakomybė kiltų tik tuo atveju, jeigu posėdis ar pokalbis būtų surengtas, siekiant pamokyti vaikus, smurtauti ir pan. Šiuo atveju nėra svarbu nei pokalbio (ar posėdžio) administracinė forma, nei kas jį rengė.

5223.

53Išteisintasis kaltinamas tuo, kad viršijo savo kompetenciją dalyvaudamas neteisėtai surengtame posėdyje, jog nereagavo į sau pavaldžių darbuotojų neteisėtus veiksmus organizuojant posėdį ir jame dalyvaujant. ( - ) veiksmų teisėtumas yra administracinės, o ne baudžiamosios teisės klausimas. Posėdžio teisėtumas neturi jokio ryšio su pareikštu kaltinimu vaiko atžvilgiu. Nors BK numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar kitus smurtinius veiksmus, tačiau šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas nebuvo panaudotas.

5424.

55Atsiliepime nurodoma, kad neneigiama, jog išteisintasis palietė nukentėjusįjį uždėdamas ranką ant peties, kad jis nusiramintų ir nekeltų sumaišties. Šiuo atveju nebuvo analizuojamas išteisintojo kaltės klausimas, t. y. nenurodoma, kaip būtent pasireiškė jo tyčinė kaltė, kokie konkretūs veiksmai duoda pagrindą išvadai, kad išteisintasis tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, savo tyčiniais veiksmais pažeidė teisės aktus. Prokuratūra nenurodė, kokie būtent išteisintojo veiksmai, teisės aktų ginami interesai ir kita leido padaryti išvadą, jog jis veikė tyčia.

5625.

57Prokuratūra nepateikė teisinio vertinimo, dėl ko išteisintojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tik teoriniu aspektu buvo išdėstytos BK nuostatos, apsiribota atskirų teiginių citavimu ir formaliu praktikos formuojamų taisyklių taikymu. Taip pat nėra duomenų, kad išteisintasis surengtame pokalbyje veikė kaip ( - ), vykdė kokias nors funkcijas. Jis dalyvavo kaip kviestinis asmuo, neturėdamas jokių įgalinimų.

5826.

59Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir išteisintojo atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Išteisintas ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį.

60III.

61Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas

6227.

63Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, prokurorės apeliaciniu skundu ir išteisintojo V. P. atsiliepimu, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų vertino byloje surinktus įrodymų visumą, ėmėsi visų galimų procesinių veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti ir dėl to pagrįstai padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog V. P. savo veiksmais nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

6428.

65Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6629.

67Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, pasireiškiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai bylos duomenys ir loginės taisyklės. Teisėjai kiekvienu nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti išimtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Įstatymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

6830.

69V. P. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimo pagrindinė sudėtis). Vadovaujantis BK 228 straipsnio 1 dalimi: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ Prokurorės teigimu, apylinkės teismas netinkamai, neišsamiai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad išteisintasis V. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Pasak prokurorės, V. P. veiksmai, įžeidinėjant nepilnamečius ir smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas patvirtina jam suteiktų įgaliojimų viršijimą. Išteisintasis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi galimai padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jo veiksmai laikytini sukėlę didelę žalą.

7031.

71BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Kaltinime (2 t., b. l. 149) piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtis grindžiama kumuliatyvia veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimu, kurie sukėlė padarinius – didelę žalą valstybei ir bei fiziniam asmeniui. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamuoju aktu matyti, kad V. P. kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo suformuluotas, nurodant, jog jis 2019 m. sausio 4 d. 14–15 val., būdamas ( - ) ir turėdamas viešojo administravimo teises ir pareigas, nereagavo nutraukdamas į 2019 m. sausio 4 d. 14 val. ( - ) neteisėtai, ne pagal kompetenciją organizuotą sau pavaldaus ( - ) posėdį, kuriame konflikto su M. S. metu, pastarajam tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, ranka suėmė už drabužių ties kaklu ir patempė, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

7232.

73Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Įgaliojimų viršijamas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-84-489/2018). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais, t. y. vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje, arba neveikimu (past. – neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini). Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-1073/2020).

7433.

75Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra vertinamojo pobūdžio padarinių požymis – didelė žala. Kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju apie žalos dydį sprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (past. – ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kitas aplinkybes. Neturtinio pobūdžio žala pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jeigu sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016).

7634.

77Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra konstatuota piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymių. Spręstina, kad neegzistuoja pagrindas išvadai bei to nepatvirtina jokie abejonių nekeliantys objektyvūs baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ar duomenys, kad dėl V. P. veiksmų būtų padaryta didelė žala valstybei ar nepilnamečiui M. S.. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad išteisintasis savo veiksmais būtų sukėlęs rezonansą visuomenėje, nukentėjusiuoju pripažintas M. S. dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų V. P. veiksmų (past. – su kurių vertinimu sutinka ir prokurorės apeliacinį skundą išnagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija) neturi jokių pretenzijų, išteisintasis nepakenkė valstybės, ( - ) ar valstybės tarnybos autoritetui, taip pat nekilo kiti žalingi ir nusikalstami padariniai. Pažymėtina, kad dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo padarytas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, nes nėra neginčijamai nustatyta, kad V. P. M. S. atžvilgiu būtų atlikęs smurtinius veiksmus (past. – sužalojęs jam kaklą) ar žeminęs bei menkinęs nepilnamečio nukentėjusiojo garbę ir orumą.

7835.

79Faktas, kad prokurorė nesutinka su išsamiu apylinkės teismo įrodymų ir duomenų vertinimu bei nustatytomis bylai svarbiomis aplinkybėmis ir padarytomis argumentuotomis išvadomis, nepaneigia to, jog V. P. veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo nusikalstami. Visos apygardos teismo teisėjų kolegijos nagrinėto prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos ne selektyviai vertinant baudžiamosios bylos įrodymus, tačiau juos lyginant tarpusavyje ir atsižvelgiant į jų visumą, argumentuotai nurodant, kodėl vienais įrodymais, priimant išteisinamąjį nuosprendį V. P. atžvilgiu, buvo remtasi, o kiti atmesti kaip nepagrįsti. Skundą išnagrinėjusi apygardos teismo kolegija su jų vertinimu sutinka. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino BK 228 straipsnio 1 dalies atžvilgiu ir teisingai nustatė, kad V. P. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8036.

81Apygardos teismo teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir duomenimis, konstatuoja, kad 2019 m. sausio 7 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu M. S. buvo nustatyta intradermalinė (odos) kraujosruva, juosianti kaklo kairę pusę (1 t., b. l. 125). Pažymėtina, kad sužalojimai minėtoje M. S. kūno dalyje buvo užfiksuoti ir 2019 m. sausio 4 d. apžiūros, vykusios iš karto po byloje nagrinėjamo posėdžio, metu (1 t., b. l. 115–121). Tačiau susipažinus ir įvertinus visą baudžiamosios bylos įrodymų ir duomenų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima neginčijamai konstatuoti, jog minėtas sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas būtent išteisintojo veiksmais.

8237.

83V. P. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad jokio smurto prieš M. S. nenaudojo. 2020 m. sausio 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu išteisintasis patvirtino, jog buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir padėjęs ranką ant jo peties bei paprašęs išeiti iš posėdžio (3 t., b. l. 90–91). Šią V. P. nurodytą aplinkybę patvirtina, t. y. dalyje dėl išteisintojo fizinio sąlyčio su nukentėjusiuoju, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojais apklausti nepilnamečiai R. A. ir L. B., liudytojas J. G. (past. – minėti asmenys patvirtino aplinkybę, kad V. P. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir jį lietė), liudytojai V. P., V. Š., L. M. (past. – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išteisintasis suėmęs rankų pirštais M. S. už rūbų ties kairės pusės petimi jį pakėlė nuo kėdės) bei V. Š. (past. – minėti proceso dalyviai patvirtino tik tą aplinkybę, jog išteisintasis buvo priėjęs prie M. S. ir liepė išeiti). Šie proceso dalyviai taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad išteisintasis V. P. nenaudojo smurto M. S. atžvilgiu. Nors, kaip teisingai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, V. P., M. M., V. Š., V. K., V. Š., J. G. ir V. P. šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu siejo pavaldumo santykiai, tačiau nėra jokio pagrindo netikėti šių proceso dalyvių duotų paaiškinimų patikimumu, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, kuriuos patvirtino su jais pavaldumo santykiais nesiejama liudytoja L. M., ir iš dalies nepilnamečiai liudytojai apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

8438.

85Svarbu ir tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodomas pareigūno D. K. darytas vaizdo įrašas, kuriame V. P. paaiškino, kad patempė už džemperio nukentėjusįjį ir atsiprašo dėl to, jog jį palietė ranka, negali būti neginčijamai smurtinius išteisintojo veiksmus konstatuojantis įrodymas. Vaizdo įraše V. P. nenurodė, jog naudojo smurtą nepilnamečio atžvilgiu ar būtų žeminęs jo garbę bei orumą (past. – tą jis nuosekliai tvirtino ir vėliau vykusio viso proceso metu). Šiuo atveju, asmuo tik pripažino, kad buvo fizinis sąlytis su M. S., kas teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma smurtu prieš nukentėjusįjį ir aplinkybės, neginčijamai patvirtinančios, jog būtent V. P. savo veiksmais sukėlė nepilnamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą.

8639.

87Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl nesivadovavo liudytojos D. A. parodymais, kad V. P. priėjo prie M. S., griebė viena ranka jam už megztinio ir nuvertė jį nuo kėdės ant grindų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojos parodymų (past. – dalyje dėl išteisintojo priėjimo prie nukentėjusiojo, suėmimo už megztinio ir nuvertimo nuo kėdės ant grindų) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai ar duomenys. Aplinkybės, kad M. S. buvo nuverstas nuo kėdės nepatvirtino ir posėdyje dalyvavę išteisintasis, pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojais apklausti nepilnamečiai P. J., R. A. ir L. B., liudytojai V. P., M. M., V. Š., L. M., V. K., V. Š., J. G.. Šių aplinkybių nenurodė ir į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai S. V. ir D. K. (past. – šie liudytojai nenurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą ir apie smurtą jo atžvilgiu pranešęs M. S. būtų nurodęs šią aplinkybę). Svarbu ir tai, kad ir pats nukentėjusysis tiek paskambinęs BPC, tiek atvykus policijos pareigūnams ir jį apklausiant, tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nenurodė, jog jį išteisintasis būtų nuvertęs nuo kėdės dėl prieš jį panaudoto smurto.

8840.

89Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, sprendžiant, ar išteisintasis naudojo smurtą M. S. atžvilgiu ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, svarbūs nukentėjusiojo 2019 m. sausio 10 d. vykusios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti paaiškinimai. Priešingai nei teigia prokurorė, šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti šiais parodymais. Minėtos apklausos metu M. S. aiškiai nurodė, kad išteisintasis prieš jį smurto nenaudojo, o sužeidimas ant jo kaklo atsirado dar iki 2019 m. sausio 4 d. 14–15 val. ( - ) vykusio posėdžio, t. y. 2019 m. sausio 4 d. ryte, kai žaidė krepšinį ( - ) mokykloje ir rungtynių metu nukrito bei susižalojo kaklą. Aplinkybę, kad nukentėjusysis jo nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų žaidė krepšinį bei rungtynių metu buvo nukritęs patvirtino ir 2019 m. sausio 18 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju apklaustas nepilnametis L. B., kurio duotais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti.

9041.

91Be to, M. S. nuosekliai paaiškino, kodėl 2019 m. sausio 4 d. paskambinęs BPC ir atvykusiems policijos pareigūnams nurodė priešingas aplinkybes, kad išteisintasis prieš jį smurtavo, t. y. dėl pykčio už tai, jog išteisintojo buvo išvadintas „snargliumi“. Aplinkybę, jog M. S. melavo policijos pareigūnams apie smurto prieš jį panaudojimą, patvirtino ir liudytojas V. P., kuris nurodė, kad kitą dieną (past. – 2019 m. sausio 5 d.) kalbėjosi su nukentėjusiuoju, kuris pripažino, jog pasikarščiavo ir, kad posėdžio metu nieko neįvyko, tada jie abu nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimo, jog nebuvo jokio smurto prieš nepilnametį nukentėjusįjį. Nors prokurorė akcentuoja, kad M. S. buvo daromas poveikis pakeisti duotus pirminius paaiškinimus dėl posėdyje įvykusių įvykių ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), tačiau vien šio fakto (past. – pradėto ikiteisminio tyrimo) nepakanka objektyviai ir jokių abejonių nekeliančiai išvadai, jog iš tiesų buvo daromas poveikis M. S.. Pažymėtina, kad minėtas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, baudžiamosios bylos medžiaga su kaltinamuoju aktu nėra perduota teismui, taip pat nėra priimtas įsiteisėjęs ir konkrečias faktines aplinkybes neginčijamai konstatuojantis apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis.

9242.

93Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad ne išteisintasis suorganizavo 2019 m. sausio 4 d. 14 val. ( - ) vykusį posėdį, kurio metu buvo svarstomas keturių ( - ) vaikų globos namų auklėtinių elgesys. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog minėtu posėdžiu būtų siekiama pažeminti nepilnamečių asmenų garbę ir orumą, amoraliai su jais elgtis ar prieš juos smurtauti. Nors nepilnamečiai nukentėjusysis ir liudytojai P. J., R. A. bei L. B., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad išteisintasis juos vadino „snargliais“, tačiau jie dėl šių išsakytų žodžių nesijautė žeminami ar, jog iš jų būtų viešai tyčiojamasi patalpoje esant kitiems asmenims. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog 2019 m. sausio 4 d. vykusio susitikimo metu išteisintasis būtų žeminęs nepilnamečius, menkinęs jų garbę ir orumą ar kitaip vertęs juos pasijausti socialiai neapsaugotais.

9443.

95Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad 2019 m. sausio 4 d. organizuotas susitikimas ir jame įvykęs konfliktas tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo sukėlė rezonansą ( - ) bendruomenėje. Su apeliaciniu skundu, siekiant patvirtinti šią aplinkybę, pridėtas ir ( - ) publikuotas straipsnis „( - )“. Tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu pridėto straipsnio turinio matyti, kad jame dėmesys kreipiamas ne į patį įvykusį susirinkimą ar jo metu tariamai panaudoto smurto faktą bei pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau į nepilnamečių nederamą elgesį (past. – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, galimų vagysčių ir kito amoralaus elgesio).

9644.

97Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir V. P. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl prokurorės skundas atmestinas.

98Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės apeliacinį skundą atmesti.

100Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. 1.... 7. V. P. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (past. –... 8. 2.... 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 9 d.... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai... 12. 3.... 13. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės... 14. 4.... 15. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė atlikti dalinį įrodymų tyrimą: 1)... 16. 5.... 17. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad V. P.... 18. 6.... 19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priešingai nei teigiama skundžiamame... 20. 7.... 21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog išteisintasis 2019 m.... 22. 8.... 23. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismui buvo... 24. 9.... 25. Pasak prokurorės, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje,... 26. 10.... 27. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė,... 28. 11.... 29. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aplinkybę, jog išteisintasis sužeidė... 30. 12.... 31. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad dėl... 32. 13.... 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors iš baudžiamojoje byloje esančių... 34. 14.... 35. Pasak prokurorės, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, įvykio sukeltą... 36. 15.... 37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad išteisintasis neturėjo jokios teisės... 38. 16.... 39. Pasak prokurorės, V. P. ( - ) pareigas ėjo ne vienerius metus, todėl... 40. 17.... 41. Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą išteisintasis V. P. prašo jį... 42. 18.... 43. Pasak išteisintojo, priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde,... 44. 19.... 45. Atsiliepime nurodoma, kad išteisintasis pripažino faktą, jog buvo kontaktas... 46. 20.... 47. Atsiliepime teigiama, kad prokurorė selektyviai remiasi keliais iš konteksto... 48. 21.... 49. Atsiliepime akcentuojama, kad išteisintasis neatliko jokių neteisėtų... 50. 22.... 51. Pasak išteisintojo, jo veiksmus buvo siekiama kvalifikuoti pagal BK 228... 52. 23.... 53. Išteisintasis kaltinamas tuo, kad viršijo savo kompetenciją dalyvaudamas... 54. 24.... 55. Atsiliepime nurodoma, kad neneigiama, jog išteisintasis palietė... 56. 25.... 57. Prokuratūra nepateikė teisinio vertinimo, dėl ko išteisintojo veiksmai buvo... 58. 26.... 59. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir... 60. III.... 61. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Prokurorės apeliacinis... 62. 27.... 63. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos... 64. 28.... 65. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal... 66. 29.... 67. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra... 68. 30.... 69. V. P. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį... 70. 31.... 71. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai... 72. 32.... 73. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip... 74. 33.... 75. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą kaip nusikalstamą... 76. 34.... 77. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra konstatuota piktnaudžiavimo... 78. 35.... 79. Faktas, kad prokurorė nesutinka su išsamiu apylinkės teismo įrodymų ir... 80. 36.... 81. Apygardos teismo teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamojoje byloje... 82. 37.... 83. V. P. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad jokio smurto prieš M. S.... 84. 38.... 85. Svarbu ir tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodomas pareigūno D. K.... 86. 39.... 87. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, apylinkės teismas... 88. 40.... 89. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, sprendžiant, ar išteisintasis... 90. 41.... 91. Be to, M. S. nuosekliai paaiškino, kodėl 2019 m. sausio 4 d. paskambinęs BPC... 92. 42.... 93. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad ne... 94. 43.... 95. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad 2019 m. sausio 4 d. organizuotas... 96. 44.... 97. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija... 98. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 99. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo... 100. Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....