Byla 2K-421/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 150 straipsnio 4 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 150 straipsnio 4 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, teismas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

3Iš V. D. nukentėjusiajai J. B. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paskiriant jį tvarkyti uzufrukto teise nukentėjusiosios atstovei N. B..

4Iš V. D. priteista 672,58 Lt Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos naudai už atliktus ekspertizės tyrimus.

5Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės. V. D. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki penkerių metų ir šešių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

6Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija,

Nustatė

8V. D. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 6 d., apie 16.30 val., miško masyve prieš mokyklos pastatą Vilniuje, ( - ), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete J. B., gimusia 2003 m. gegužės 23 d., prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, lietė pirštais jos lytinius organus, kišo savo pirštus nukentėjusiajai į makštį, masturbavo savo lytinį organą mažametės nukentėjusiosios J. B. akivaizdoje, lietė savo lytiniu organu nukentėjusiosios ranką ir taip fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete bejėgiškos būklės J. B..

9Be to, V. D. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. birželio 7 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute Vilniuje, ( - ), įgijo ir nešiojamo kompiuterio „Acer“ standžiajame diske ,,Seagate ST 9808210A SN 3LF11L37“ elektroninėse bylose laikė 58 vienetus pornografinio turinio nuotraukų, kuriose pavaizduoti vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai;

10nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. birželio 7 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute Vilniuje, ( - ), įgijo ir kompiuterio standžiuosiuose diskuose „Seagate ST3500320AS SN 9QM4DXB8“ ir “Seagate ST315000341AS SN 9VS1LSJ5“ elektroninėse bylose laikė 225 vienetus pornografinio turinio nuotraukų, kuriose pavaizduoti vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai;

11nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. birželio 7 d. savo darbovietėje – kabinete Vilniuje, ( - ), įgijo ir kompiuterio standžiajame diske „Hitachi HDS722580VLAT20 SN VN62GECBUZTNRC“ elektroninėse bylose laikė 506 vienetus pornografinio turinio nuotraukų, kuriose pavaizduoti vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai;

12nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. birželio 7 d. savo darbovietėje – kabinete Vilniuje, ( - ), įgijo ir ant stalo laikė pornografinio turinio nuotrauką, kurioje pavaizduotas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

13Nuteistasis V. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų nuosprendžius jį išteisinti arba perkvalifikuoti jo veiką iš BK 150 straipsnio 4 dalies į 153 straipsnį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; arba pakeisti nuosprendžių dalis dėl bausmės, paskirti švelnesnę bausmę ir sumažinti žalos priteisimą iki 5 000 Lt, arba palikti ieškinį nenagrinėtą.

14Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius nuteistas pažeidžiant BPK 20 straipsnio

155 dalį. Teismai rėmėsi nepatikimais įrodymais, nevertino byloje esančių įrodymų kaip visumos, neįsitikino jų pakankamumu, nepašalino visų įrodymų prieštaravimų ir grindė savo išvadas abejonių keliančiais duomenimis. Iš esmės buvo remtasi mažametės nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o ne teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės aktais, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai išorinių kūno sužalojimų nenustatyta. Seksualinis nusikaltimas savo esme yra smurtinis nusikaltimas, tvirkinamieji veiksmai susiję su klasta, mažamečio asmens apgaule, prisiviliojimu. Nukentėjusioji apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją pripažino faktą, kad V. D. pernešė ją per dilgėles, o po tariamo įvykio kartu žaidė slėpynes ir atsisveikino, tai patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusiąją nebuvo naudojamas. Atlikus žmogaus kūno tyrimą, specialisto išvadoje nustatyta, kad J. B. kūne išorinių sužalojimų nėra. J. B. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta, tepinėliuose su makšties turiniu spermos nerasta. Lytinio akto, nepažeidžiant mergystės plėvės, dėl labai mažo jos angos pralaidumo, atlikti buvo neįmanoma. Taigi iš specialisto išvados išplaukia, kad invazijos į nukentėjusiosios kūną ar fizinio kontakto, kuris paliktų bet kokius pėdsakus kūne, nebuvo.

16Byloje nėra nė vieno liudytojo parodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad šie liudytojai matė V. D.. Nuteisimas remiantis vien tokiais mažametės parodymais, kuri nesuprato su ja atliekamų veiksmų pobūdžio, pažeidžia įrodinėjimo išsamumo principą. Nukentėjusiosios parodymai abejotini dėl jos mažametystės, gyvenimiškos patirties stokos, galimos suaugusiųjų įtakos, neatsižvelgta į pačios nukentėjusiosios gyvenimo sąlygas, kurios gali turėti įtakos jos fantazijoms.

17Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinį skundą, dėl daugelio skundų argumentų visiškai nepasisakė (dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės švelninimo pagal BK 51 straipsnį ir kt.), tik paminėjo, kad tokie argumentai nepagrįsti, todėl skundas buvo išnagrinėtas formaliai, teismo išvados lakoniškos, nekonkrečios, įrodymai neanalizuoti ir nelyginti.

18Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokiose bylose svarbiausi įrodymų šaltiniai yra teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai. Šiuo atveju specialisto išvada nepagrindžia V. D. kaltės, joje nenustatyta, kad ant J. B. kūno būtų rasta V. D. spermos ar kitų pėdsakų, todėl darytina išvada, kad jokių daiktinių įrodymų, pagrindžiančių V. D. kaltę, nėra. Visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, manytina, kad V. D. nepadarė nusikalstamos veikos pagal BK 150 straipsnį 4 dalį.

19Skunde cituojama kasacinė nutartis Nr. 2K-725/2007, kurioje išaiškinta, kad BK

20150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu sutampa su BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veika tuo, kad abiem atvejais su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Kasatorius pažymi, kad 2011 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog J. B. kūne išorinių sužalojimų taip pat mergystės plėvės sužalojimų nenustatyta, tepinėliuose su makšties turiniu spermos nerasta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kai kurie iš V. D. galbūt padarytų veiksmų prieš nukentėjusiąją, tuos veiksmus vertinant atskirai, iš tikrųjų atitiktų ne seksualinio prievartavimo, bet mažamečio asmens tvirkinimo požymius. Byloje nėra surinkta jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kad V. D. būtų kišęs pirštus nukentėjusiajai į makštį, todėl, remiantis suformuota praktika, laikytina, kad V. D. atliko nederamus veiksmus pagal BK 153 straipsnį.

21Byloje nėra nė vieno liudytojo parodymų, kurie patvirtintų matę V. D. pagaminat, įsigyjant, laikant, demonstruojant, reklamuojant ar platinant pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, o paties nuteistojo parodymai šiuo klausimu visada buvo nuoseklus, t. y. kad jis nežino, iš kur atsirado pornografinio turinio medžiaga kompiuteriuose darbe ir jo namuose. Liudytojas R. G. parodė, kad jis, tvarkydamas V. D. kompiuterius, pornografinio turinio medžiagos nepastebėjo. Pasak nuteistojo, byloje nėra duomenų, jog būtent V. D. į kompiuterius, kurie buvo be prisijungimo slaptažodžių ir prieinami visiems darbuotojams, būtų siuntęsis pornografinio turinio medžiagą, todėl darytina išvada, kad V. D. buvo nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį remiantis prielaidomis, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

22Teismai, spręsdami bausmės individualizavimo klausimą, pirmiausia privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Byloje, išskyrus nukentėjusiosios amžius, jokių kitų veikos pavojingumą apibūdinančių kriterijų nėra. Taigi byloje nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pasak nuteistojo, teismai neatsižvelgė į nusikalstamos veikos mažą rūšinį pavojingumą ir paskyrė akivaizdžiai per griežtą, neadekvačią bausmę. Teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes: lytinės aistros tenkinimo būdą, trukmę, tai, kad labai sunkus nusikaltimas nebuvo tęstinis, nuteistasis nenaudojo smurto prieš nukentėjusiąją, nesukėlė jai akivaizdaus fizinio skausmo. Be to, teismas neatsižvelgė į nuteistąjį gerai apibūdinančią medžiagą. V. D. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą.

23Be to, pagal BK 59 straipsnio 2 dalį V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėtų būti pripažinta ir tai, kad jam nepagrįstai ilgai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, neproporcingai suvaržanti pagrindines žmogaus teises bei laisves, palyginti su kitomis priemonėmis. V. D. suimtas nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. Nuteistasis pažymi, kad 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino suėmimo pratęsimą, o jo pagrindai buvo tokie pat kaip ir skyrimo, kuriuos po to Lietuvos apeliacinis teismas pripažino nepakankamais, todėl visi šeši suėmimo mėnesiai buvo nepagrįsti. Paskyrus V. D. švelnesnę kardomąją priemonę jis laikėsi visų įsipareigojimų. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių teismo suformuota praktika, V. D., nepagrįstai buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, trukęs daugiau nei pusę metų, buvo neproporcingai suvaržyta jo teisė į laisvę, todėl kasatorius prašo pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį.

24Kasatoriaus teigimu, šioje byloje remiantis teismų praktika Nr. 2K-725/2007 yra visos aplinkybės, kad būtų galima paskirti sankcijoje numatytą minimalią bausmę. Taip pat kasatorius tvirtina, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes už nukentėjusiosios lietimą, kas laikytina nederamu ir neteisėtu elgesiu, skirti ilgalaikį laisvės atėmimą nebūtų teisinga. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes dėl BK

2554 straipsnio 3 dalies taikymo nepasisakė.

26Kasaciniame skunde nesutinkama su priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Pasak kasatoriaus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų patyrusi sveikatos sutrikdymą, kad jai būtų taikytas medikamentinis gydymas. Jos sveikatos sutrikdymo mastas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nevertintas, nėra objektyvių duomenų apie J. B. psichikos būseną ir jos dinamiką po nusikalstamos veikos prieš ją. Nors civilinė ieškovė nurodė, kad nukentėjusioji kreipėsi į mokyklos psichologą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, neįvardijo nei gydymo trukmės, nei eigos, todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad mažametė metus laiko lankėsi pas mokyklos psichologą.

27Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo skundą atmesti.

28Prokuroras nesutinka, kad buvo pažeista BPK 305 straipsnio 5 dalis, nes teismai rėmėsi tik kaltinimui palankiais įrodymais. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai ištyrė ir aptarė visus byloje esančius įrodymus: paties V. D., nukentėjusiosios J. B., liudytojų N. B., A. S., G. P., L. C. pranešimą Bendrajam pagalbos centrui, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus. Vien tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip to nori kasatorius, nėra pagrindas išvadai, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai ir tai galėtų būti pagrindas nuosprendžiui panaikinti. Tai, kad teismai, konstatuodami tam tikrą faktą, nurodė ne visus, o tik jį pagrindžiančius įrodymus, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad teismų sprendimai padaryti neištyrus įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visi bylos įrodymai buvo gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka, patikrintas kiekvieno įrodymo tikrumas, sąsajumas, įrodymų pakankamumas bei jų tarpusavio ryšys. Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad nuosprendis grįstas vien prielaidomis, nes nebuvo pašalintos abejonės dėl mažametės nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Prokuroro teigimu, teismas neturėjo pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios parodymais, nes jų teisingumą patvirtino kiti duomenys. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nenustatyta J. B. tokių individualių psichologinių ypatumų (padidinto polinkio fantazuoti, polinkio į įtaigumą), dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Be to, jos apklausa buvo atlikta pakankamai greitai, praėjus 10 dienų po įvykio. Priešingai negu nurodo kasatorius, tai, jog teismas nesirėmė tuo, ką nukentėjusioji kalbėjo ekspertizės metu, nėra įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimas, nes ekspertizę atlikusių specialistų tikslas buvo nustatyti nukentėjusiosios psichinę ir psichologinę būklę, o ne ją apklausti. Būtent todėl nebuvo fiksuojamas visas mergaitės pasakojimas, o remtis vien tik detalėmis, neatsižvelgiant į visumą, negalima.

29Nesutinkama ir su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes apeliacinės instancijos teismas ne tik išsamiai aptarė šias aplinkybes, bet ir nurodė motyvus, kodėl jos nelaikytinos švelninančiomis kasatoriaus atsakomybę. Be to, tai, kad teismas nešališkas, rodo ir faktas, jog po bylos nagrinėjimo V. D. buvo sumažinta laisvės atėmimo bausmė.

30Prokuroras teigia, kad pagal BK 150 straipsnio 4 dalį veika gali būti padaroma panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Vien jau pats faktas, kad nukentėjusioji yra mažametė, leidžia laikyti ją bejėgiškos būklės asmeniu, nes ji ne tik nesuvokė su ja atliekamų veiksmų prasmės, bet ir negalėjo jiems pasipriešinti. Šį faktą patvirtino ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados. Todėl šiuo atveju nesvarbu, kad mergaitės kūne nėra sužalojimų ar jai nesukeltas fizinis skausmas. Esant bent vienam alternatyviam sudėties požymiui – bejėgiškai nukentėjusiosios būklei, nusikalstamą veiką galima kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnį, o esant specialiam subjektui – mažamečiui, veika kvalifikuotina pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

31Teismų nustatyta, kad kasatorius tenkino lytinę aistrą su mažamete liesdamas jos lytinius organus, kišdamas savo pirštus nukentėjusiajai į makštį, masturbuodamasis mažametės nukentėjusiosios akivaizdoje, liesdamas savo lytiniu organu jos ranką, o tai ir laikytina lytinės aistros tenkinimu kitokio fizinio sąlyčio būdu. Todėl tai, kad nebuvo nustatyta, jog su nukentėjusiąja buvo atliekamas lytinis aktas, ir nukentėjusiosios makštyje nerasta nuteistojo spermos, nepaneigia kasatoriaus kaltės.

32Prokuroras teigia, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų pobūdis ir jų intensyvumas. Skundžiamais teismų sprendimais nustatyta ne vienas veiksmas, o jų seka, ir jie pagrįstai įvertinti kaip intensyvūs. Be to, pagal savo pobūdį tik kai kurie nuteistojo veiksmai gali būti vertinami kaip mažametės tvirkinimas, tuo tarpu nevienkartinis pirštų kišimas į mažametės lytinius organus, lietimas savo lytiniu organu jos rankos, masturbavimasis mažametės akivaizdoje akivaizdžiai rodo V. D. siekį patenkinti savo lytinę aistrą, o BK 153 straipsnio sudėtis tokio kaltininko tikslo neapima, todėl V. D. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip nukentėjusiosios seksualinis prievartavimas.

33Prokuroro manymu, V. D. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį nuteistas teisingai remiantis įrodymų visuma. Prokuroras mano, kad skundo argumentai, jog nuteistojo santykis su savo vaikais buvo geras, kad kompiuteriais, kuriuose rasta pornografinio turinio medžiaga, galėjo naudotis ir naudojosi ne tik jis, bet ir kiti įmonės darbuotojai, kad liudytojas R. G. nematė jokios pornografinio turinio medžiagos (liudytojas T. R. G. parodė, kad tvarkydamas klientų kompiuterį netikrina, ką klientas laiko kompiuteryje), nei paneigia, nei patvirtina nuteistojo kaltę dėl BK 309 straipsnio 2 dalies. Nuteistojo versija dėl to, kad pornografinio turinio medžiagą kompiuteriuose galėjo įdėti kiti įmonės darbuotojai, motyvuotai paneigta. Teismas konstatavo, kad nė vienas asmuo, išskyrus V. D., neturėjo galimybės naudotis visais kompiuteriais, kuriuose buvo rasta pornografinio turinio medžiaga, o versija, kad ta medžiaga galėjo atsirasti atsitiktinai kartu su interneto šiukšlėmis ir būtų ten tokį ilgą laiką (kai kur net 4 metus) nepastebėta, yra akivaizdžiai neįtikinama.

34Teismas, paskirdamas bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas sumažindamas bausmę atsižvelgė į V. D. lytinės aistros tenkinimo būdą, trukmę, į tai, kad labai sunkus nusikaltimas nebuvo tęstinis, nuteistasis nenaudojo smurto prieš nukentėjusiąją, nesukėlė jai akivaizdaus fizinio skausmo, į teigiamą kasatoriaus apibūdinimą. Bausmė buvo individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes už labai sunkų nusikaltimą paskirta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

35Nesutinkama ir su prašymu sumažinti arba palikti nenagrinėtą civilinį ieškinį, nesant duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai būtų sutrikdyta sveikata, taikytas medikamentinis gydymas.

36Tenkinant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nebūtina visais atvejais nustatyti, kad asmens sveikata buvo sutrikdyta ar jam buvo taikytas medikamentinis gydymas. Šiuo atveju pakanka vien fakto, kad mažametei nukentėjusiajai buvo padarytas itin sunkus seksualinis nusikaltimas, sukėlęs neigiamų išgyvenimų, padidintą nervingumą, taip pat galbūt turėsiąs įtakos nukentėjusiosios išgyvenimams ateityje. Tai, kad mažametė dėl seksualinio prievartavimo patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, pasireiškusį padidintu nervingumu, patvirtina civilinės ieškovės N. B. parodymai. Tai, kad ekspertai negalėjo tiksliai atsakyti, kaip nagrinėjamas įvykis paveikė nukentėjusiąją, nepaneigia tam tikrų padarinių atsiradimo galimybės ateityje. Priteistas žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

37Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusiosios J. B. atstovė pagal įstatymą N. B. prašo nuteistojo skundą atmesti.

38Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai įvertino įrodymus ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Teismai visus surinktus byloje duomenis pagrįstai pripažino įrodymais, juos išanalizavo ir teisingai kvalifikavo kastoriaus veiką pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Teismas įvertino įrodymus kaip visumą ir pašalino galimus prieštaravimus. Vienintelis prieštaravimas buvo paties kasatoriaus parodymai, kuriuose jis neigė seksualiai prievartavęs mažametę. Vien kaltės nepripažinimas negali būti vertinamas kaip kaltės stoka, pripažįstant asmenį kaltu.

39Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo skundo argumentus, yra deklaratyvus.

40Teismo nuosprendis dėl kasatoriaus veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atitinka BK reikalavimus ir formuojamą teismų praktiką. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu nėra, jos parodymus patvirtina kita bylos medžiaga. Skundo teiginys, kad J. B. nesuprato su ja daromų veiksmų esmės ir dėl to jos parodymai yra nepatikimi, nepagrįstas. Mažametė J. B. negali turėti nei gyvenimiškos patirties, nei suprasti su ja atliekamų veiksmų, ir tai rodo jos bejėgišką būklę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad mažametė negali teisingai nupasakoti faktinių aplinkybių. J. B. apklausos metu aiškiai nurodė nuteistojo veiksmus su ja, psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad mažametė neturi psichikos negalios ar padidinto polinkio fantazuoti, o ekspertė D. T. pažymėjo, kad mažametė galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylos aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, duomenų, kad jai būtų daroma įtaka – nėra. Visa tai rodo mažametės parodymų patikimumą, be to, jos parodymus patvirtina N. B., A. S., G. P., L. C. parodymai. Tai, kad nukentėjusiosios kūne nenustatyta jokių sužalojimų, nepaneigia kasatoriaus kaltės pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nes šiuo atveju nėra būtinas sveikatos sutrikdymo požymis. Mažametės nukentėjusiosios elgesys po neteisėtų veiksmų su ja atlikimo negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis kasatoriaus kaltę, nes ekspertė psichologė paaiškino, kad tokio amžiaus vaikai nebūtinai suvokia, jog su jais daromi veiksmai gali būti blogi.

41Teismo paskirta bausmė yra teisinga, teismas itin detaliai įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus, kasatorių apibūdinančią medžiagą. Bausmės švelninti dar kartą nėra pagrindo, nes nusikaltimas labai sunkus, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, žala nukentėjusiajai neatlyginta. Taigi kasatorius po nusikaltimo padarymo nėra paveiktas, nesuvokia pasielgęs priešingai teisės ir moralės normoms. Todėl teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiektas tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nepagrįstas ir prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nėra duomenų, kad paskirtoji bausmė pažeistų teisingumo principą.

42Teismai išdėstė ir išnagrinėjo visus CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Spręsdami civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius veikė tyčia, nukentėjusioji byloje mažametė, veika įvykdyta prieš bejėgiškos būklės asmenį, nusikaltimas labai sunkus. Todėl akivaizdu, kad mažametė patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinį stresą. Visus metus J. B. lankėsi pas psichologą, tai rodo padarytą žalą jos psichikai ir galbūt turės neigiamos įtakos ateityje. Be to, tokio pobūdžio nusikaltimai padaro itin didelę emocinę žalą. Todėl nėra pagrindo mažinti priteistą 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį.

43Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl BK 309 straipsnio 2 dalies nėra susiję su prieš J. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis, nukentėjusiosios atstovės atsiliepime apie tai nepasisakoma.

44Kasacinis skundas netenkintinas.

45Dėl įrodymų vertinimo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi

46Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad kasatorius nuteistas pažeidžiant iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančius reikalavimus.

47BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies

482 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio

493 dalis).

50Nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios parodymai seksualinio prievartavimo bylose, gauti nepažeidžiant apklausos procedūros taisyklių, yra vieni reikšmingiausių įrodymų vertinimo procese. Taigi duomenų liečiamumo prasme nukentėjusiosios J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisingai pripažinti įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Vien tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, negali būti aplinkybė, dėl kurios tokie parodymai nebūtų pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Šioje byloje mažametė nepažeidžiant BPK buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant reikiamiems specialistams, be to, nukentėjusiąją atskirai tyrė teismo psichiatrai, kurie konstatavo, kad mažametė neturi padidinto polinkio fantazuoti. Apeliacinės instancijos teismas paneigė nuteistojo teiginius, kad nuosprendis grįstas tik vienos nukentėjusiosios abejotinais parodymais. Teismas akcentavo, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina grandinė netiesioginių įrodymų, kurių palyginimas tarpusavyje, visumos vertinimas teismui leido padaryti apkaltinamąsias išvadas, todėl nėra pagrindo išvadai dėl esminių įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažįstant V. D. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymo, teismai nepažeidė iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų.

51Kasatorius ginčija ir atlikto įrodymų vertinimo rezultatus dėl nuteisimo pagal BK

52309 straipsnio 2 dalį, nes, pasak jo, byloje nėra duomenų, kad būtent jis būtų siuntęsis pornografinio turinio medžiagą.

53Kasacinės instancijos teismas su tokiais kasatoriaus teiginiais neturi pagrindo sutikti. Kasatorius nepateikia jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų esminius procesinius pažeidimus vertinant įrodymus dėl nusikalstamos veikos pagal BK 309 straipsnio 2 dalį padarymo, išskyrus abstrakčius teiginius apie tai, kad nuteisimas pagrįstas prielaidomis. Vis dėlto tai prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų turiniui. V. D. kaltė dėl pornografinio turinio medžiagos, kurioje vaizduojami vaikai, įgijimo ir laikymo pagrįsta tokių įrodymų visuma: kratos protokolais, kuriuose užfiksuota, jog tiek iš V. D. gyvenamosios vietos, tiek darbo vietos buvo paimti kompiuteriai, kuriais jis naudojosi; ekspertizės aktais, kuriuose konstatuota, jog rasta vaizdinė medžiaga šiuose kompiuteriuose atitinka pornografinio turinio medžiagą; specialistų išvadomis, kurios patvirtino, jog pornografinio turinio medžiagoje vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, išsamiai motyvavo, kodėl atmeta V. D. versijas apie tai, kad kompiuteriais galėjo naudotis ir kiti asmenys, kad pornografinio turinio medžiaga galėjo patekti kaip internetinė šiukšlė. Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esminių procesinių pažeidimų nenustatyta, įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo abejoti teismų priimtais sprendimais dėl V. D. nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį.

54Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnyje atskyrimo

55Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka ir su jo padarytos veikos kvalifikavimu manydamas, kad jo veiksmai atitinka ne 150 straipsnio 4 dalyje, bet 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokie kasatoriaus skundo teiginiai atmestini. Kasacinės instancijos teismo teisėjų nuomone nustatytų aplinkybių visumos kontekste kasatoriaus veiksmų vertinimas pagal BK 153 straipsnį yra nepagrįstas.

56Pažymėtina, kad analogiškas klausimas buvo keliamas ir nuteistojo apeliaciniame skunde, į kurį apeliacinės instancijos teismas atsakė išsamiai ir motyvuotai. Teismas, aprašydamas veikų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 153 straipsnį požymius, nurodė, kad atribojant šias veikas turi būti įvertinamas atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išskyrė šiuos vertinimo kriterijus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje V. D. veiksmų visuma atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, t.y. seksualinio prievartavimo, požymius.

57Pažymėtina, kad tiek nusikalstama veika numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, tiek numatytą 153 straipsnyje kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą. Mažamečio asmens seksualinis prievartavimas, palyginti su mažamečio asmens tvirkinimu, yra pavojingesnė veika, sukelianti daug didesnę žalą mažamečiui asmeniui. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-205/2013, 2K-649/2012). Nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnyje atskyrimui svarbu tai, kad tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pagal BK 150 straipsnį paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kitos asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. ir taip siekiant patenkinti savo lytinę aistrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-725/2007).

58Nepaisant to, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu sutampa su BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veika tuo aspektu, kad abiem atvejais su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma, seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams.

59Teismų nustatyta, kad V. D. atliko tokius veiksmus su nukentėjusiąja: lietė pirštais jos lytinius organus, kišo savo pirštus nukentėjusiajai į makštį, masturbavo savo lytinį organą mažametės nukentėjusiosios J. B. akivaizdoje, lietė savo lytiniu organu nukentėjusiosios ranką. Kadangi nuteistasis ne tiesiog lietė ar glostė nukentėjusiosios išorinius lytinius organus, bet ir kišo pirštus nukentėjusiajai į makštį, masturbavo save bei lietė savo lytiniu organu nukentėjusiosios ranką, taip imituodamas lytinį aktą, pagrįsta teigti, kad jis taip siekė lytinės aistros patenkinimo. Todėl teismai teisingai šiuos neteisėtus veiksmus, pasireiškusius intervencija į nukentėjusiosios kūną bei savo lytinio organo sąlyčiu su nukentėjusiosios kūnu, pagal savo pobūdį ir intensyvumą įvertino kaip lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu, o ne mažamečio asmens tvirkinimą. Nuteistasis tokiais savo veiksmais pirmiausia siekė patenkinti savo lytinę aistrą, o ne tvirkinti mažametę ir taip sukelti pernelyg ankstyvą jos domėjimąsi seksualinio pobūdžio veiksmais. Nukentėjusioji šių veiksmų atlikimo metu dėl mažametystės nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir tai reiškia, kad nuteistasis tenkino lytinę aistrą pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Nors kasatorius neigia kišęs pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus, tačiau tokia aplinkybė teismų buvo nustatyta remiantis mažametės nukentėjusiosios parodymais bei iš dalies ir paties V. D. rašytu prisipažinimu; vien tai, kad specialistai nenustatė jokių lytinių organų sužalojimų nepaneigia atliktų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad seksualinis prievartavimas gali pasireikšti kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkinant savo lytinę aistrą, būtent dėl to, kasatoriaus argumentas, kad spermos neradimas nukentėjusiosios lytiniuose organuose paneigia seksualinį prievartavimą, yra nepagrįstas, nes šiuo atveju jam lytinio akto atlikimas su nukentėjusiąja nebuvo inkriminuotas, ir tai tokiu atveju turėtų būti vertinama kaip išžaginimas, o ne seksualinis prievartavimas. Taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes ekspertai kaltininko spermos likučių nukentėjusiosios lytiniuose organuose objektyviai negalėjo rasti.

60V. D. teiginiai, kad teismai pripažino, jog kai kurie jo veiksmai vertinant atskirai atitinka BK 153 straipsnio sudėtį, tačiau neteisingai juos įvertino pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, yra atmestini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir nurodė, kad kai kurie V. D. veiksmai vertinant juos atskirai atitiktų BK 153 straipsnio sudėties požymius, tačiau pabrėžė, kad šiuo atveju vertintina veiksmų visumą ir tai, kad tų veiksmų pobūdis bei intensyvumas buvo nukreiptas į lytinės aistros tenkinimą, būtent dėl to veikos požymiai atitinka ne mažamečio asmens tvirkinimo, bet seksualinio prievartavimo sudėtį.

61Pagal nustatytų aplinkybių visumą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvada, kad teismai teisingai nuteistojo veiksmus įvertino pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip seksualinį prievartavimą prieš mažametį asmenį pasinaudojant jo bejėgiška būkle, siekiant patenkinti savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

62Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai, negu nurodo kasatorius, aptarė visus įrodymų šaltinius, taip pat ir specialistų išvadas, jas įvertino kaip patvirtinančias pateikto kaltinimo esmines aplinkybes, ir teisingai remdamasis teismų praktika taikė BK

63150 straipsnio 4 dalį, pateikė išsamius motyvus dėl veikos atkyrimo nuo BK 153 straipsnio. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas būtų netinkamai išnagrinėjęs esminius apeliacinio skundo klausimus dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo ir teisinio jų įvertinimo.

64Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esant visiems BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams, o kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo dėl veikos perkvalifikavimo.

65Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo

66Nuteistojo skundo teiginys, kad jam turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jam nepagrįstai ilgai buvo taikomas suėmimas, yra atmestinas.

67Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Taigi atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tokia aplinkybė, kuri konkrečioje byloje parodo mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko pavojingumą. Šiuo atveju kasatorius prašo neva nepagrįstai per ilgai taikyto suėmimo aplinkybę vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nepagrindžia, kaip tokia bylos aplinkybė mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje suėmimo laikotarpio ilgumas kaip faktinė aplinkybė nėra susijusi nei su mažesniu veikos, nei kaltininko asmenybės pavojingumu, todėl vertinti ją kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo.

68Be to, pažymėtina ir tai, kad suėmimo laikas pagal BK 66 straipsnio nuostatas privalo būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, V. D. paskyręs mažesnę, nei pirmosios instancijos teismas bausmę pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, ją subendrino su pagal BK 309 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, o kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinės instancijos teismas nekeitė. Vadinasi, teismas paliko galioti tą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.

69Dėl bausmės skyrimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

70Kasatorius teigia, kad skirdamas bausmę teismas netinkamai įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, be to, mano, kad paskirta bausmė už nepilnametės lietimą yra per griežta, neatitinka teisingumo principo, todėl reikia taikyti BK

7154 straipsnio 3 dalį.

72BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusį asmenį pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010,

732K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui.

74BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, bausmė nuo trejų iki trylikos metų laisvės atėmimo. Šios sankcijos vidurkis yra aštuoneri metai laisvės atėmimo. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą V. D. paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, įvertinęs jo asmenybę (neteistas, dirba, apibūdinamas teigiamai), tai, kad nenustatyta nei lengvinančių nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių, taip pat nusikaltimų pavojingumą.

75Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nors jų nepažeidė, tačiau neteisingai nustatė per griežtą bausmės dydį, kuris neatitinka teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas sukritikavo pirmosios instancijos teismo atliktą nusikaltimo padarymo aplinkybių vertinimą individualizuojant bausmę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino nusikaltimo ypatybes, atkreipė dėmesį į jo mažesnį pavojingumą negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas bei atsižvelgė į nuteistąjį teigiamai apibūdinančią medžiagą ir sumažino V. D. laisvės atėmimo bausmę, paskirdamas jam penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę bausmę negu bausmės vidurkis. Kasacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vien bausmės griežtumo klausimas nesiejant jo su netinkamu konkrečių bausmės skyrimo taisyklių taikymu yra išimtinai fakto klausimas, kuris nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pagal bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino visas svarbias aplinkybes bausmės individualizavimui, išsamiai motyvavo savo sprendimą, todėl pagrindo dar kartą keisti paskirtą bausmę kasacinės instancijos teismas neturi.

76Taip pat nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Kasatorius savo prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį grindžia tuo, kad tik už nukentėjusiosios lietimą skirti laisvės atėmimą yra neteisinga. Toks kasatoriaus argumentas neatitinka šios nuostatos taikymo reikalavimų, nes nenurodo išimtinės aplinkybės, kuri leistų daryti išvadą apie tai, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kasatorius nurodo aplinkybę, kuri yra tik vienas iš veiksmų, kuriuos jis atliko su mažamete, teigdamas, kad tokie veiksmai nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad būtų verti laisvės atėmimo bausmės. Tačiau pabrėžtina, kad patį veikos pavojingumą apeliacinės instancijos teismas įvertino, pasisakė dėl to skirdamas mažesnę negu bausmės vidurkis bausmę.

77Dėl civilinio ieškinio priteisimo

78Kasatorius skunde ginčija priteisto civilinio ieškinio dydį, nes civilinio ieškinio priteisimas nepagrįstas jokiais duomenimis, kurie patvirtintų nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikdymą ir pan.

79Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų apie mažametės tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos sutrikdymą, išskyrus jos motinos N. B. parodymus apie mažametės būklę po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas į tai atsižvelgė, tačiau kartu konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, jog tokio pobūdžio veiksmai prieš mažametį vaiką jam padaro moralinės žalos, neigiamai paveikia vaiko psichiką. Įvertinęs tai, teismas priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sumažindamas pareikšto civilinio ieškinio reikalavimą per pusę.

80Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, pabrėždamas, kad neabejotinai dėl V. D. padaryto nusikaltimo J. B. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Tuo tarpu teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant piniginį atlygį, kuris kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik motinos parodymus apie mažametės patirtus išgyvenimus, bet ir tai, kad specialistų išvadoje buvo pateikta rekomendacija tęsti psichologo konsultacijas, o tai liudija apie neteisėtų prievartinių veiksmų prieš mažametę žalą jos sveikatai.

81Taigi atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą tik teismas, vertindamas bylos aplinkybes, žalos dydžio nustatymo kriterijus pagal CK 6.250 straipsnį nustato žalos dydį ir jos kompensavimą pinigine išraiška, darytina išvada, kad šioje byloje teismai laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Abiejų instancijų teismai atsižvelgė į tai, kad prieš mažametę nukentėjusiąją tiesiogine tyčia padarytas labai sunkus, prievartinis nusikaltimas prieš žmogaus seksualinį neliečiamumą (nukentėjusioji buvo mažametė). Nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, skausmą, nuteistojo nusikalstami veiksmai turėjo (pagal motinos parodymus ji po nusikalstamos veikos tapo padidintai nervinga) ir turės įtakos jos elgesiui ir savijautai ateityje (specialistų rekomendacija toliau lankytis pas psichologą). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad 15 000 Lt neturtinės žalos dydis šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

83Atmesti nuteistojo V. D. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, teismas... 3. Iš V. D. nukentėjusiajai J. B. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos... 4. Iš V. D. priteista 672,58 Lt Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos naudai... 5. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 7. Teisėjų kolegija,... 8. V. D. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio... 9. Be to, V. D. nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2008 m.... 10. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. birželio 7 d. savo... 11. nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2011 m. birželio 7 d. savo darbovietėje –... 12. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2011 m. birželio 7 d. savo... 13. Nuteistasis V. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų nuosprendžius jį... 14. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius nuteistas pažeidžiant BPK 20... 15. 5 dalį. Teismai rėmėsi nepatikimais įrodymais, nevertino byloje esančių... 16. Byloje nėra nė vieno liudytojo parodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad... 17. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinį skundą,... 18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokiose bylose svarbiausi... 19. Skunde cituojama kasacinė nutartis Nr. 2K-725/2007, kurioje išaiškinta, kad... 20. 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas... 21. Byloje nėra nė vieno liudytojo parodymų, kurie patvirtintų matę V. D.... 22. Teismai, spręsdami bausmės individualizavimo klausimą, pirmiausia privalo... 23. Be to, pagal BK 59 straipsnio 2 dalį V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 24. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje remiantis teismų praktika Nr. 2K-725/2007... 25. 54 straipsnio 3 dalies taikymo nepasisakė.... 26. Kasaciniame skunde nesutinkama su priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Pasak... 27. Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 28. Prokuroras nesutinka, kad buvo pažeista BPK 305 straipsnio 5 dalis, nes... 29. Nesutinkama ir su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl... 30. Prokuroras teigia, kad pagal BK 150 straipsnio 4 dalį veika gali būti... 31. Teismų nustatyta, kad kasatorius tenkino lytinę aistrą su mažamete... 32. Prokuroras teigia, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, atribojant... 33. Prokuroro manymu, V. D. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį nuteistas teisingai... 34. Teismas, paskirdamas bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.... 35. Nesutinkama ir su prašymu sumažinti arba palikti nenagrinėtą civilinį... 36. Tenkinant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nebūtina visais... 37. Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusiosios J. B. atstovė... 38. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai įvertino įrodymus ir BPK 20... 39. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jo... 40. Teismo nuosprendis dėl kasatoriaus veikos kvalifikavimo pagal BK 150... 41. Teismo paskirta bausmė yra teisinga, teismas itin detaliai įvertino visas BK... 42. Teismai išdėstė ir išnagrinėjo visus CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus... 43. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl BK 309 straipsnio 2... 44. Kasacinis skundas netenkintinas.... 45. Dėl įrodymų vertinimo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi... 46. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad kasatorius nuteistas pažeidžiant iš... 47. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 48. 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus... 49. 3 dalis).... 50. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios parodymai seksualinio prievartavimo... 51. Kasatorius ginčija ir atlikto įrodymų vertinimo rezultatus dėl nuteisimo... 52. 309 straipsnio 2 dalį, nes, pasak jo, byloje nėra duomenų, kad būtent jis... 53. Kasacinės instancijos teismas su tokiais kasatoriaus teiginiais neturi... 54. Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153... 55. Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka ir su jo padarytos veikos kvalifikavimu... 56. Pažymėtina, kad analogiškas klausimas buvo keliamas ir nuteistojo... 57. Pažymėtina, kad tiek nusikalstama veika numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje,... 58. Nepaisant to, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su... 59. Teismų nustatyta, kad V. D. atliko tokius veiksmus su nukentėjusiąja: lietė... 60. V. D. teiginiai, kad teismai pripažino, jog kai kurie jo veiksmai vertinant... 61. Pagal nustatytų aplinkybių visumą kasacinės instancijos teismo teisėjų... 62. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai, negu... 63. 150 straipsnio 4 dalį, pateikė išsamius motyvus dėl veikos atkyrimo nuo BK... 64. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą... 65. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo... 66. Nuteistojo skundo teiginys, kad jam turėtų būti pripažinta atsakomybę... 67. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės,... 68. Be to, pažymėtina ir tai, kad suėmimo laikas pagal BK 66 straipsnio... 69. Dėl bausmės skyrimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 70. Kasatorius teigia, kad skirdamas bausmę teismas netinkamai įvertino... 71. 54 straipsnio 3 dalį.... 72. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 73. 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,... 74. BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, bausmė nuo trejų iki trylikos... 75. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą... 76. Taip pat nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymo dėl BK 54 straipsnio 3... 77. Dėl civilinio ieškinio priteisimo... 78. Kasatorius skunde ginčija priteisto civilinio ieškinio dydį, nes civilinio... 79. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų apie... 80. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pritarė tokiam pirmosios... 81. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą tik teismas, vertindamas... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 83. Atmesti nuteistojo V. D. kasacinį skundą....