Byla 2-676/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aivara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rududu ir Co“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Karaliaučiaus grupė“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-474-340/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį nurodytam atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, AB Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą).

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,Rududu ir Co“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Karaliaučiaus grupė“, 2013 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Aivara“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo (b. l. 1 – 8), prašydamas teismo išreikalauti iš atsakovo sandorio, kurio pagrindu ieškovui priklausančios prekių atsargos buvo perleistos atsakovui kopiją bei kitus tokio sandorio dėl atsakovui priklausančių prekių atsargų perleidimo sudarymą patvirtinančius dokumentus; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio sandorį, kurio pagrindu ieškovui priklausančios prekių atsargos buvo perleistos atsakovui; taikyti restituciją – grąžinti ieškovo naudai atsakovui perleistas prekes, kurių balansinė vertė 2 127 797 Lt; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

52014 m. sausio 20 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė ieškinio sumai - 2 127 797 Lt - areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, priklausančius atsakovui ir esančius pas jį ar trečiuosius asmenis (b. l. 9 - 13). Nurodė, kad nuo ieškinio pareiškimo iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo paaiškėjo svarbios aplinkybės, pagrindžiančios riziką galimo teismo sprendimo įvykdymui. Teigė, kad ieškinio suma yra didelė ir tai padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prekių atsargų perleidimo iš ieškovo atsakovui teisėtumą, be to, bylos duomenimis, atsakovas galimai perleidžia turtą tretiesiems asmenims. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė teismo nagrinėti nepranešus atsakovui.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti; ieškovo reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovui priklausantį tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą neviršijant ieškinio sumos 2 127 797 Lt; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą bei iš jo kylančias teises; leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams; areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba vertės sumažėjimo, leidžiant naudotis.

7Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad pateiktieji įrodymai negalėtų būti pagrindu ieškiniui tenkinti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Teismo vertinimu, nors byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškinio suma atsakovui laikytina didele, tačiau, bylos duomenimis, atsakovas ėmėsi veiksmų kuriais mažina savo veiklos ir turimo turto apimtį, todėl teismas sprendė, jog tai gali padidinti būsimo ir galiami ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir teisingumo principus, taikė mažiausiai atsakovo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismui sprendus, kad egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pakeisti jas į ,,leidžiant realizuoti prekių atsargas; leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti komercinių patalpų nuomos mokestį bei kitus su šiais nuomos teisiniais santykiais susijusius mokėjimus“; įpareigoti ieškovą pateikti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą 756 000 Lt dydžio sumai, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 38 – 44 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas nepateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu, be to, priešingai, nei nurodo ieškovas, atsakovas už perleistas prekes yra sumokėjęs ieškovui apie 2,2 milijonų litų;
  2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokio ryšio su galimu teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymu; laikinosiomis priemonėmis, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą, turėtų būti užtikrinamas būtent prekių grąžinimas ieškovui;
  3. Atsakovas patalpas valdo nuomos pagrindais, todėl nepagrįstas teismo konstatavimas dėl atsakovo turto mažinimo. Be to, teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl atsakovas prarado turėtas parduotuves, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pardavinėdamas parduotuves (verslą), atsakovas mažina turimo turto apimtis.
  4. Pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nėra paliekama galimybė užsiimti savo ūkine-komercine veikla – žaislų prekyba, kadangi nutartyje nėra detalizuojamas areštuojamas turtas. Tokiu būdu draudimas dėl turto perleidimo ir realizavimo galioja ir atsakovo prekių atsargoms – žaislams, nepriklausomai nuo jų įsigijimo šaltinio.
  5. Neleidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti komercinių patalpų nuomos mokesčius bei kitus su nuomos teisiniais santykiais susijusius mokėjimus, gali būti nutrauktos nuomos sutartys ir atsakovas prarastų objektyvias galimybes vykdyti ūkinę-komercinę veiklą;
  6. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pakeistos į atsakovo nurodytąsias;
  7. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl taikytinas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas;
  8. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Tuo tarpu labiau tikėtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo bei atsiskaitymo su kreditoriais galimybė pasunkėtų areštavus atsakovo turtą ir to pasėkoje sutrikus jo ūkinei-komercinei veiklai.

9Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (b. l. 92 – 98 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino galimą ieškinio pagrįstumą, teisingai parinko ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ginčo suma yra didelė ir atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Be to, sprendimo neįvykdymo riziką patvirtina tai, kad atsakovas vis dar tęsia veiklą ir prekiauja parduotuvėse, tokiu būdu pažeisdamas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir mažindamas turto apimtį, taip trukdydamas antstoliui įvykdyti teismo sprendimą, vilkindamas vykdymo procesą ir darydamas žalą ieškovo interesams. Ieškovas nurodo, kad pagal antstolio 2014 m. vasario 17 d. pažymą Nr.0157/14/00126 atsakovas nekilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų turi tik vienoje banko sąskaitoje bei parduotuvių kasose. Nurodo, kad iš antstolio 2014 m. sausio 27 d. surašyto turto aprašo matyti, kad antstolis areštavo tiek atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą (ilgalaikį turtą bei prekių atsargas), tiek pas trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį (kilnojamąjį) turtą neviršijant ieškinio sumos 2 127 797 Lt, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo veiklos iš esmės nevaržo.

10Tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc (b. l. 163 – 170) ir Danske Bank A/S (b. l. 171 - 174) atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tuo tarpu atsakovo teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, o prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nebuvo teiktas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teismui, todėl atmestinas.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatymų nenumatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

13Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

14Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010). Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

16Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

17Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų dalį, tačiau neteikia kitų aukščiau paminėtų duomenų, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

18Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, reikšdamas didelės sumos turtinio pobūdžio reikalavimą, bankrutuojančios įmonės administratorius gina ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, t. y. viešąjį interesą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8, 23 p.); teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui; pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima; laikinosios apsaugos priemonės, kai pirmiausia areštuojami nekilnojamieji daiktai, o tik vėliau kilnojamieji daiktai, lėšos ir turtinės teisės, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2010; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-573/2008) (civ. byloje Nr.2-61/2014)

19Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rodymus, nėra pagrindo manyti, kad pateiktieji įrodymai negalėtų būti pagrindu ieškiniui tenkinti. Nors, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui pareikšto ieškinio reikalavimo suma yra didelė, tačiau, atsižvelgdamas į kitas bylos aplinkybes ir pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovas mažina savo veiklos ir turimo turto apimtis ir tai gali padidinti būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina ieškinio pagrindo ir pateiktų įrodymų pagrįstumo, todėl atsakovo atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo nevertinti ir apeliacinėje instancijoje sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai konstatavo ieškinio prima facie pagrįstumą, o atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų, todėl argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo atmestini.

20Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, tinkamai įvertino ginčo aplinkybes bei ieškovo ieškinio reikalavimų pobūdį ir pagrįstai parinko konkrečias laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, priešingai atsakovo teiginiams, taikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžytų atsakovo veiklą, t.y. atsakovo pinigines lėšas nurodė areštuoti tik tokiu atveju, jei ieškiniui užtikinti nebūtų ar nepakaktų atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neviršijant ieškinio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui priklausantį tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą neviršijant ieškinio sumos 2 127 797 Lt; ir tik nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, atsakovo teiginiai dėl netinkamai parinktų laikinųjų apsaugos priemonių atmestini kaip nepagrįsti.

21Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsakovas prašo jas pakeisti, atsižvelgiant į ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus, nes taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo vertinimu, varžo atsakovo galimybę užsiimti ūkine-komercine veikla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas neteikė prašymo pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nėra užkirsta galimybė tai padaryti. Apeliacinis teismas kartu pažymi, kad atsakovas nepateikė motyvuotų paaiškinimų dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų. Atskirojo skundo priedas Nr.1 (b. l. 46 - 70) – ištraukos iš pardavimo operacijų žurnalo – turintis pagrįsti, atsakovo vertinimu, ieškinio reikalavimo nepagrįstumą, vertintinas nagrinėjant bylą iš esmės. Priedas Nr.2 (b. l. 71 - 89) – nuomos sutartys, papildomi susitarimai ir pranešimai dėl jų - tik patvirtina nuomos sutarčių sudarymo atskiruose prekybos centruose faktą, tačiau niekaip, kitų bylos aplinkybių kontekste, nepaneigia ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovo verslo apimčių ir parduotuvių skaičiaus mažinimo, nėra pateikta duomenų, kad nurodytos nuomos sutartys tebegalioja ir sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo peržiūrėjimui.

22Atsakovas tai pat teigia, kad ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Apeliacinio teismo nuomone, priešingai šiems atsakovo teiginiams, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad egzistuoja rizika, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atsakovo (ne)sąžiningumas nagrinėjamu atveju nėra svarbi aplinkybė, kadangi minėta rizika gali egzistuoti ir nesant atsakovo nesąžiningumo. Net jei verslo apimtys, pasak atsakovo, mažėjo dėl trečiųjų asmenų valios ar verslo klimato pasikeitimo bei veiklos pelningumo maržos sumažėjimo, tai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl egzistuojančios rizikos, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, o, priešingai – jas sustiprina ir patvirtina.

23Dėl galimų nuostolių užtikrinimo:

24Atsakovas atskirajame skunde, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašo įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą.

25CPK 146 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikinimą.

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų - tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose (CPK 320 str., 337 str., 338 str.).

27Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, dėl jo nėra pasisakyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo negali būti šios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dalykas.

28Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 -339 straipsniais,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB ,,Rududu ir Co“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 5. 2014 m. sausio 20 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė ieškovo... 7. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus,... 8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (b. l. 92 –... 10. Tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc (b. l. 163 – 170) ir Danske Bank A/S... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis,... 14. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje... 16. Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144... 17. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 18. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, reikšdamas didelės sumos turtinio... 19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų... 20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios taikytinos... 21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos... 22. Atsakovas tai pat teigia, kad ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių... 23. Dėl galimų nuostolių užtikrinimo:... 24. Atsakovas atskirajame skunde, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, taip... 25. CPK 146 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 27. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl atsakovo nuostolių, galinčių... 28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios... 29. Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 -339... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....