Byla 2-992-464/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3926-392/2017 atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį (b. l. 2–3), prašydamas priteisti 289 789,25 Eur iš atsakovės Lietuvos Respublikos kaip įvairių jos institucijų veiksmais ir neveikimu padarytos žalos atlyginimą.
  2. Nurodė, kad prašoma priteisti žala kilo dėl valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01960-99. Ieškovas kartu su dar vienu asmeniu buvo užpulti ir apiplėšti trijų asmenų, kurių vieną pavyko sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Tačiau policijos pareigūnai šio sulaikyto asmens tapatybės nenustatė, suėmimas jam nebuvo paskirtas, o vėliau paaiškėjo, kad šis pristatytas į policiją asmuo prisistatė kito asmens vardu. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, policija slėpė nusikaltimą padariusius asmenis, o prokuratūra slėpė policiją nuo atsakomybės už netinkamai atliktas pareigas ir nusikaltimus tarnybai. Ieškovo reikalavimus atlyginti tokiais valstybės institucijų veiksmais padarytą žalą teismai atmetė. Kauno apylinkės prokuratūra 2015-07-10 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01960-99 suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Remiantis šiame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, baudžiamosios atsakomybės senaties terminas baigėsi dar 2007-12-29, vadinasi, ikiteisminis tyrimas vietoje 8 metų neteisėtai buvo vilkinamas 15 metų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-05 nutartimi (b. l. 27–28) atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį.
  2. Teismas susipažinęs su ieškiniu nustatė, kad ieškovas sąmoningai, siekdamas sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, jas nurodo kabutėse, teigia, kad atsakovo „Lietuvos respublikos teismai“ organizuotai instancine tvarka veikia kaip nusikalstamas susivienijimas, o generalinį prokurorą įvardija plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „generaliniu prokuroru“.
  3. Teismai ne kartą buvo išaiškinę A. B., kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Todėl pripažino, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Toks ieškinys nepriimtinas nagrinėti teisme, atsižvelgiant ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Todėl teismas padarė išvadą, kad A. B. ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 31) prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei apie nusikaltimo požymius slepiant atsakovo „Lietuvos respublikos teismų“ nusikalstamo susivienijimo veiką plėšikaujant pranešti plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „generaliniam prokurorui“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad ieškinys nėra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nenurodė privalomų motyvų, į kurią instituciją kreiptis dėl atsakovės padarytos žalos atlyginimo.
    2. Skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas yra šališkas ir priklausomas, nes jis negalėjo būti pats sau teisėju ir nagrinėti ieškinį prieš save ir nusikalstamą susivienijimą, kuriam priklauso. Tai įrodo jau civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 išnagrinėjimas. Todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeisti CPK 5, 6, 21, 178–179 straipsniai, Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties atsisakyti priimti ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
  2. Nutartyje, kuria teismas atsisako priimti pareiškimą, privaloma nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 str. 3 d.). Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju šis reikalavimas buvo pažeistas, nes pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti apelianto ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinys nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nenurodė, į kurią instituciją apeliantas turėtų kreiptis dėl atsakovės padarytos žalos atlyginimo. Su šiais deklartatyviais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
  3. Nagrinėjamu atveju apelianto teikiamą teismui ieškinį atsisakyta priimti kaip pareikštą piktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą, nes apelianto procesinė retorika, teigiant, kad „Lietuvos respublikos teismai“ organizuotai instancine tvarka veikia kaip nusikalstamas susivienijimas, o generalinį prokurorą įvardijant plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „generaliniu prokuroru“, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, reiškia sąmoningą siekį sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, teise kreiptis į teismą akivaizdžiai naudotis ne pagal jos paskirtį. Taigi iš skundžiamos nutarties motyvų yra aišku ne tik tai, dėl kokių priežasčių teismas atsisakė priimti ieškinį, tačiau ir kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį ir jį teisme nagrinėti,
  4. CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, taikoma tik tais atvejais, kai egzistuoja kita institucija, kuri turi kompetenciją nagrinėti keliamą klausimą. Teismo atsisakymas priimti ieškinį šiuo atveju yra susijęs ne su poreikiu kreiptis į kitą teismą ar kompetenciją turinčią instituciją, o su užgaulių sąvokų tekste vartojimu, ieškovui tikslingai, sąmoningai ir sistemingai menkinant valstybės institucijas bei teismus, į kuriuos pats apeliantas ir kreipiasi, prašydamas jo teisių gynybos. Tokių aplinkybių, kaip kliūčių priimti ieškinį ir jį išnagrinėti, pašalinimas priklauso tik nuo paties apelianto valios ir noro.
  5. Teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus bei nurodant valstybės institucijas ir pareigūnus naudojami epitetai negali būti vertinami kaip rašymo apsirikimas ar netikslumas. Toks apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-378-407/2016; 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/2016; 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016).
  6. Pažymėtina, kad apeliantas savo elgesio nekeičia ir skųsdamas jam nepalankią teismo nutartį, toliau vartodamas neprocesinę retoriką, t. y. Lietuvos teismus įvardindamas kaip nusikalstamą susivienijimą, lietuvius – kaip „plėšikų diagnoze lietuviai gaują“. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantas, nuolatos teikdamas analogiško turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą ir turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Akivaizdu, kad tai prieštarauja CPK 2 ir 5 straipsniuose nustatytiems civilinio proceso tikslams. Tokiu atveju ir pateikdamas šį ieškinį, kurio pirmosios instancijos teismas nepriėmė, apeliantas negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos tokį ilgai besitęsiantį jo elgesį.
  7. Apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo nėra pagrįsti konkrečiomis teisėjo nešališkumu galinčiomis leisti suabejoti aplinkybėmis, o išimtinai subjektyviu jo vertinimu, kad teisėjas priklauso teismų sistemai, todėl negali nagrinėti ieškinio pats prieš save. Apeliantui jo paties inicijuotose bylose ne kartą buvo išaiškinta, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012), o sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas tos konkrečios bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016). Apelianto pateiktame ieškinyje klausimas dėl bylą nagrinėjusio teisėjo neteisėtų veiksmų nėra keliamas. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teisėjas nepalankiai apeliantui išsprendė kitą civilinę bylą Nr. 2-3658-392/2013, taip pat negali būti pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.
  8. Nenustačius jokios nusikalstamos veikos požymių, netenkintinas apelianto prašymas apie nusikaltimo požymius pranešti generaliniam prokurorui (CPK 300 str.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai