Byla 1A-48-879/2020
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo T. V. atstovo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo pagal civilinių ieškovų J. S., D. S. ir S. S. ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

51.

6Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (toliau – nuosprendis) T. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dėl V. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir BK 281 straipsnio 5 dalyje (dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo K. S.).

72.

82019 m. kovo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad T. V. 2016 m. birželio 24 d., apie 01 val., Zarasų rajone, kelio Zarasai-Gražutė-Biržūnai-Salakas 11 km, vairuodamas automobilį „Audi-A6“, valst. Nr. ( - ) priklausantį K. V., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus, nes, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasekoje žuvo kartu važiavusi keleivė K. S., t. y. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių įrodinėti nebereikia, kadangi jos yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę galią nagrinėjant žalos dydžio nustatymo klausimą civilinio proceso tarka.

93.

10Tuo pačiu nuosprendžiu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. S., D. S. ir S. S. pripažinta teisė į baudžiamojoje byloje Nr. 1-715-420/2018 pareikštų civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

114.

12Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d. ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovo T. V. 43 221,40 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 181-182).

135.

14Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. 2019 m. rugsėjo 28 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jo naudai solidariai iš atsakovo T. V. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) 2650 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš T. V. 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 1-2).

156.

16Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. 2019 m. spalio 2 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovo T. V. ir Draudikų biuro 171,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš T. V. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 8, b. l. 3-4).

177.

18Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimu (toliau – sprendimas) ieškovių J. S. ir S. S. civiliniai ieškiniai buvo patenkinti visiškai, J. S. iš T. V. priteisiant 43 221,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 571,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o S. S. iš T. V. priteisiant 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir iš Draudikų biuro – 171 Eur turtinės žalos atlyginimo. Sprendimu ieškovo D. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, D. S. iš T. V. priteisiant 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje (dėl turtinės žalos priteisimo) jo ieškinį atmetant.

19II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

208.

21Atsakovas T. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo sekančiai:

221)

23J. S. priteistą 43 221,40 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 15 000 Eur;

242)

25D. S. priteistą 30 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 15 000 Eur;

263)

27S. S. priteistą 20 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10 000 Eur.

289.

29Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. S., D. S. bei S. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis ir turi būti mažinamas dėl sekančių priežasčių:

309.1.

31Skundžiamame sprendime, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas neištyrė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (neturtinės žalos pasekmės; žalą padariusio asmens kaltė; žalą padariusio asmens turtinė padėtis; jei padaryta turtinė žala, šios žalos dydis; kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai), įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Anot T. V., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neįvertino sekančių baudžiamojoje byloje nustatytų ir nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių:

329.1.1.

33T. V. automobilį vairavo blaivus, atsitiktinai įvykdė neatsargų nusikaltimą ir savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatstatomų padarinių.

349.1.2.

35Eismo įvykio metu nukentėjo tik viena K. S., nes važiavo neprisisegusi saugos diržo, o toks nukentėjusiosios neatsargumas iš dalies sąlygojo ypač skaudžias pasekmes.

369.1.3.

37T. V. būdamas Vokietijoje sirgo, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, pasveikęs atvyko į Lietuvą ir pasidavė policijos pareigūnams, kad būtų teisiamas ir atliktų bausmę, bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę. Sprendimo išvadas, kad elgėsi ciniškai, nes nepasidomėjęs K. S. būkle iš eismo įvykio vietos pabėgo ir paliko žuvusiąją likimo valiai, slapstėsi nuo atsakomybės, apeliantas vertina kaip ne visiškai pagrįstas.

389.1.4.

39K. S. dvasinis ir emocinis ryšys su tėvais nebuvo toks artimas, kaip tai deklaruoja nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. S. ir D. S. ieškiniuose. Teismas nesant byloje įrodymų pripažino, kad nukentėjusiosioms J. S. ir S. S. buvo iki šiol sutrikdyta sveikata, nors pastaroji nukentėjusioji net nedalyvavo teismo posėdyje, o jos ieškinys, nurodant šias aplinkybes, surašytas dar 2016 metais.

409.1.5.

41Teismas sprendime nevertino atsakovo turtinės padėties ir pajėgumo išmokėti 100 000 Eur kompensaciją nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Anot T. V., neadekvačiai didelės sumos priteisimas prilygsta antram nubaudimui, tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą, o ne nubaudimą.

429.2.

43Teismas, nustatydamas T. V. padarytu nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo galiojančios teismų praktikos analogiškose bylose, kur nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos, o priteistinos sumos priklauso nuo anksčiau nurodytų CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų.

4410.

45Atsiliepimu į atsakovo T. V. apeliacinį skundą ieškovų J. S., D. S. ir S. S. atstovas advokatas A. Misevičius nurodo, kad nukentėjusieji su pareikštu apeliaciniu skundu visiškai nesutinka, mano kad spendimas turėtų būti paliktas nepakeistu. Nukentėjusiųjų naudai prašoma iš T. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4610.1. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis skundas nėra patvirtintas nuteistojo ir atsakovo T. V. parašu, o skundą pasirašęs advokatas K. Rakauskas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų išreiškęs valią tokiam skundui.

4710.2. Nukentėjusiųjų atstovas kritikuoja apelianto argumentą dėl to, kad jis visiškai pripažino ieškinius dėl išsilavinimo stokos be advokatų pagalbos, ir atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje nuteistąjį gynė net du advokatai ir, nepaisant to, proceso metu nuteistasis civilinį ieškinį pripažino visiškai.

4810.3. Atsiliepime prieštaraujama apeliacinio skundo argumentui dėl priteistos neturtinės žalos dydžio neproporcingumo, nes byloje nebuvo galimybės nustatyti, ar T. V. įvykio metu buvo blaivus, kadangi iš įvykio vietos jis pasišalino; T. V. padaryta nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine, kadangi ją ir itin skaudžias pasekmes nulėmė jo padaryti KET pažeidimai, būdamas transporto priemonės vairuotoju ir veždamas nepilnametę K. S., T. V. neužtikrino, kad ji būtų prisisegusi saugos diržą; kritiškai vertintinas apelianto elgesys iš karto po įvykio, nes jis savo interesus iškėlė aukščiau kitų asmenų interesų, žmogiškos pagalbos ir atgailos suvokimo, kadangi, nesuteikęs pagalbos nukentėjusiajai merginai pabėgo ir slapstėsi nuo teisingumo, toks elgesys laikytinas cinišku, o psichikos sutrikimus, anot ekspertų, jis simuliuoja.

4910.4. Nukentėjusieji apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad žuvusiosios ir tėvų tarpusavio ryšys nebuvo artimas, vertina kaip nesuvokiamus moraline prasme, visiškai nesusijusius su atgaila ar kaltės pripažinimu. Nurodo, kad žuvusioji nuolat gyveno su savo tėvais, kurie ja rūpinosi nuo pat gimimo, o nesutarimai šeimoje kilo tik dėl to, kad nepilnametė K. S. ėmė bendrauti su gerokai vyresniu atsakovu, kuris, pasinaudodamas žuvusiosios patiklumu, nepatyrimu ir meile, darė jai neigiamą įtaką.

5010.5. Atsiliepime pažymima, kad duomenys, susiję su nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. sveikatos sutrikimais, kilusiais dėl su artimo žmogaus netektimi susijusių dvasinių išgyvenimų, pagrįsti į bylą pateiktais medicininiais dokumentais ir pačių nukentėjusiųjų paaiškinimais.

5111.

52Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

53III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5412.

55Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lotynų k. – pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5613.

57Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinių klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinių pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos Nr. 1-715-420/2018 duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Teismas, gavęs bylą dėl civilinio ieškinio, sprendžia tik civilinio ieškinio dydžio klausimą ir nesprendžia, kas turėtų atlyginti padarytą žalą, taip pat ieškinio pagrįstumo, netiria neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos. Civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį.

5814.

59Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-648/2018, Nr. 2K-224-942/2018, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013 ir kt.).

6015.

61Kasacinis teismas, aiškindamas atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (LAT 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (LAT 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 27 punktas). Įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus bei kaltę, atsiranda ir turtinė atsakomybė.

6216.

63Prejudiciją šioje civilinėje byloje turi tik tie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai, kad T. V. 2016 m. birželio 24 d., apie 01 val., Zarasų rajone, kelio Zarasai-Gražutė-Biržūnai-Salakas 11 km, vairuodamas automobilį „Audi-A6“, v. Nr. ( - ) priklausantį K. V., pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, nes, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje žuvo kartu važiavusi keleivė K. S.. Dėl K. S. žūties jos tėvai – J. S. ir D. S. bei sesuo S. S. patyrė neturtinę žalą. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo fakto yra reikšmingos nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią. Nagrinėjamu atveju prejudiciniu faktu yra tik žalos faktas, bet ne jos dydis. Jeigu tikslus žalos dydis būtų buvęs nustatytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nuosprendžiu būtų buvęs išspręstas ir civilinio ieškinio dydžio klausimas, neperduodant jo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6417.

65Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą (nagrinėjamu atveju žala yra prejudicinis faktas) ir dydį (dėl jo ginčas) turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo.

6618.

67Apeliaciniame skunde ginčijamas netinkamas teisės normų, reguliuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus, taikymas. Esminiai skundo argumentai yra siejami su tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nebuvo atskleistas CK 6.250 straipsnio turinys, nebuvo atsižvelgta į visus šiame įstatyme išdėstytus kriterijus, kurie yra reikšmingi išsprendžiant neturtinės žalos klausimą, priteistas neturtinės žalos dydis viršija LAT priteisiamų žalų dydžius panašaus pobūdžio bylose, todėl prašoma sumažinti neturtinės žalos dydžius visiems nukentėjusiesiems.

6819.

69Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) šią žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) jei buvo padaryta turtinė žala, į jos dydį, 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pavyzdžiui, amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

7020.

71Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas T. V., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo nepilnametė mergina. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad tokioje situacijoje, nustatant neturtinės žalos dydį, svarbią reikšmę įgyja įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

7221.

73Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl įvykio nukentėjusieji J. S. ir D. S. patyrė neturtinę žalą, nes žuvusioji K. S. buvo nukentėjusiųjų dukra, tarp dukros ir tėvų buvo susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, žuvusioji buvo jauno amžiaus, nukentėjusieji turėjo pagrįstus lūkesčius dėl tolimesnio sėkmingo dukters mokslo ir gyvenimo. Dėl staigios, netikėtos, nesavalaikės dukters mirties nukentėjusieji patyrė ir patiria nerimo ir sielvarto priepuolius, sutriko jų miegas, dingo bet koks pasitenkinimas gyvenimu ir džiaugsmas. Dėl nerimo ir nemigos nukentėjusioji J. S. kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur buvo paskirtas atitinkamas gydymas, t. y. nusikalstamos veikos pasekoje buvo sutrikdyta ir nukentėjusiosios sveikata. Apylinkės teismo vertinimu, neturtinės žalos dydį įtakoja ir itin ciniškas T. V. elgesys po įvykio: iš eismo įvykio vietos pabėgo ir žuvusiąją K. S. paliko likimo valiai, taip pat slapstėsi nuo teisingumo ir atsakomybės, tokiais savo veiksmais ir jų nulemtu įtariamojo paieškos procesu neabejotinai sukeldamas nukentėjusiesiems įtampą ir papildomus dvasinius išgyvenimus išgyvenant netekties skausmą.

7422.

75Vertindamas nukentėjusiosios S. S. pareikšto ieškinio dalies dėl neturtinės žalos pagrįstumą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad žuvusioji K. S. buvo nukentėjusiosios S. S. sesuo, seserys kartu augo, nuolat bendravo, tarp jų buvo susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, jos palaikė artimus tarpusavio santykius, puikiai sutarė ir nuolat bendravo, dėl staigios, netikėtos, nesavalaikės sesers mirties nukentėjusioji patyrė ir iki šiol patiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, dvasines kančias.

7623.

77Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl iš atsakovo T. V. nukentėjusiųjų J. S., D. S. ir S. S. naudai priteistinų neturtinės žalos dydžių motyvavo iš esmės atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes – K. S. žūtį ir jos sukeltus neigiamus dvasinius išgyvenimus jos artimiesiems bei T. V. elgesį po įvykio – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, vengiant atsakomybės, kurį vertino kaip itin cinišką.

7824.

79Bylos duomenimis dėl T. V. padaryto nusikaltimo nukentėjusieji J. S. ir D. S. neteko dukters, o S. S. – sesers, visus juos siejo artimi ryšiai, todėl K. S. žuvus, nukentėjusieji neabejotinai patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir dvasinį sukrėtimą, tačiau kiekvieno jų išgyvenimai nevienodi. Nors S. S. patikslintame ieškinyje (t. 8, b. l. 3-4) nurodė, kad ją su seserimi siejo glaudus tarpusavio ryšys, o apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 30-31) parodė, kad su seserimi buvo geriausios draugės, neturėjusios viena nuo kitos jokių paslapčių, visgi, atsižvelgiant į tėvų kaip gimdytojų prigimtinį ryšį su savo dukterimi ir lūkesčiais dėl jos sėkmingos ateities, J. S. ir D. S. patirti dvasiniai išgyvenimai netekus dukters yra didesni negu sesers netekusios S. S..

8025.

81Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad su dukra K. S. jos santykiai buvo geri, susipykusios nebuvo, tačiau pažymėjo, kad jeigu iki pažinties su T. V. dukra buvo gera ir jos klausė, tai pradėjusi su juo draugauti pasikeitė galimai dėl neigiamos vaikino įtakos, todėl nenorėjo, kad dukra draugautų su T. V. (t. 3, b. l. 173-175). S. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad abi su mama bandė seserį K. S. atkalbėti nuo draugystės su T. V., apie kurį sklandė neigiamos kalbos (t. 4, b. l. 30-31). Nors bylos duomenys iš dalies patvirtina apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad kurį laiką iki eismo įvykio nukentėjusioji J. S. išgyveno tam tikrus bendravimo sunkumus su dukterimi K. S. ir nepasitenkinimą dėl jos draugystės su T. V., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai anaiptol nepaneigia J. S. ir D. S. glaudaus tarpusavio ryšio su žuvusiąja dukterimi ir nesumenkina jų patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, todėl negali būti vertinama kaip neturtinės žalos dydį mažinantis veiksnys.

8226.

83Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dėl T. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. S. iki šiol buvo sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. S. iki šiol sutrikdyta psichologinė sveikata, nepagrįstumo. Nors civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus išsamiai pagrindžia pačių nukentėjusiųjų paaiškinimai, tačiau duomenys apie konkrečius sveikatos sutrikimus ir jų priežastinį ryšį su nusikalstama veika turėtų būti patvirtinami medicininiais dokumentais. Nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad į bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai dėl sveikatos sutrikdymų nukentėjusiosioms J. S. ir S. S..

8426.1.

85Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-715-420/2018, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, medžiaga, nustatė, kad J. S. kartu su 2016 m. rugpjūčio 17 d. civiliniu ieškiniu pateikė šeimos gydytojos pasirašyto medicinos dokumentų išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusioji skundėsi nerimu, blogu miegu, širdies maudimu, dėl ko jai buvo skirti magnio preparatai, tačiau šio išrašo turinys nesuteikia pagrindo aprašytų nusiskundimų ir negalavimų atsiradimą sieti su dukros netektimi bei nepatvirtina jų tęstinio pobūdžio iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Nors J. S. pirmosios instancijos 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje parodė, kad po avarijos turėjo depresiją, dėl ko kreipėsi į specialistus ir jai buvo skirti antidepresantai (t. 7, b. l. 50-53), o 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdyje parodė, kad raminančius vaistus pagal gydytojo paskyrimą vartoja iki šiol (t. 8, b. l. 23-26), tačiau byloje nėra pateikta šias nukentėjusiosios aplinkybes patvirtinančių medicininių dokumentų.

8626.2.

87Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti S. S. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis apie dėl sesers žūties iki šiol juntamą liūdesį ir nerimą, t. y. apie jos skaudžius asmeninius potyrius ir emocinius išgyvenimus, tačiau pažymi, kad byloje nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys tame pačiame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai iki šiol buvo sutrikdyta psichologinė sveikata.

8826.3.

89Nors apylinkės teismo išvados dėl nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. iki šiol patiriamų sveikatos sutrikimų laikytinos nepagrįstomis, tačiau tai nesumenkina nukentėjusiųjų patirtų itin sunkių dvasinių išgyvenimų, susijusių su artimo žmogaus netektimi, kaip atsakovo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės.

9027.

91Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo elgesio ciniško pobūdžio pasišalinant iš įvykio vietos palikus žuvusiąją likimo valiai. Savo tokį elgesį T. V. aiškina tuo, kad po eismo įvykio supratusį, kad K. S. nebegyva, jį ištiko šokas, laikinai sutriko jo psichika.

9227.1.

93Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 27 d. T. V. parodė, kad po eismo įvykio buvo didelio šoko būsenoje, nesuvokė, kas įvyko, buvo pasimetęs, apimtas panikos. Taip pat parodė, kad dar būdamas įvykio vietoje klausė draugų, kas jo laukia, ir pabėgo į mišką, kur klaidžiojo 1-2 dienas, o vėliau pabėgo į Vokietiją (t. 5, b. l. 121). 2018 m. lapkričio 7 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu T. V. parodė, kad šokas praėjo kitą dieną po įvykio, o policijai nepasidavė, nes bijojo kalėjimo (t. 7, b. l. 50-53).

9427.2.

95Liudytoja S. S. 2016 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po eismo įvykio T. V. B. K. pasakė kažką maždaug „tu manęs nematei“ ir dingo (t. 4, b. l. 50-51). Liudytojas L. Ž. 2016 m. liepos 8 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supratęs, kad K. S. negyva, T. V. jo paklausė, kas jam gresia. Kai šiam atsakė, kad teks sėdėti, t. y. atlikti laisvės atėmimo bausmę, T. V. buvo šoko būsenoje, šnekėjo, kad išvyks į užsienį, pasišalino į mišką, nesulaukęs policijos pareigūnų, ir nebegrįžo (t. 4, b. l. 60-61). Liudytoja B. K. 2016 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su P. M. eidama link įvykio vietos sutiko T. V., kuris paklaustas atsakė, kad nieko nežino apie tai, kas įvyko, ir jeigu ką, ji jo nematė ir nubėgo taku į mišką (t. 4, b. l. 68-69).

9627.3.

972018 m. gegužės 28 d. – birželio 25 d. stacionarinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-23/2018 nustatyta, kad objektyvių duomenų apie tai, kad T. V. iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nenustatyta, ekspertizės atlikimo metu T. V. taip pat nebuvo nustatyta jokių psichikos sutrikimų. Akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Svarbu paminėti, kad stebimas stacionare T. V. bandė simuliuoti atskirus psichikos sutrikimo simptomus (t. 6, b. l. 69-74).

9827.4.

99T. V. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes apie jo sąžiningą ir nuoširdų norą būti patrauktam atsakomybėn ir atlikti bausmę už sukeltą eismo įvykį paneigia ne tik bylos duomenys apie tai, kad jis, net nesulaukęs policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos pasišalino iš eismo įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės ir pabėgo į Vokietiją, tačiau ir tai, kad Vokietijoje, paleistas iš suėmimo pagal Lietuvos institucijų jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį ir iš psichiatrinės ligoninės po priverstinio gydymo (2017 m. rugsėjo 30 d. – t. 7, b. l. 36-39), neskubėjo grįžti į Lietuvą, tačiau pakankamai ilgą laiką užsienio šalyje gyveno įprastą gyvenimą, netgi nuo 2017 m. lapkričio 21 d. įsidarbino pagal darbo sutartį (t. 7, b. l. 83), o į Lietuvą grįžo po nagrinėjamo įvykio praėjus beveik dvejiems metams (2018 m. kovo mėn.).

10027.5.

101Cinišku pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas T. V. elgesys po eismo įvykio, kurio metu žuvo nepilnametė K. S., svarbus vertinant vieną iš CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų – pasekmes. Kadangi atsakovo slapstymasis nuo teisingumo sąlygojo žymiai ilgesnį nei įprastai jo kaip eismo įvykio kaltininko baudžiamojo persekiojimo procesą ir beveik dvejiems metams atidėjo jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn momentą, tai nulėmė ir nukentėjusiųjų dvasinio skausmo tęstinumą bei intensyvumą, savalaikiai nepatiriant moralinės satisfakcijos įstatymų nustatyta tvarka nubaudžiant kaltą asmenį ir gaunant atitinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Be to, toks atsakovo elgesys neišvengiamai iš naujo nukentėjusiuosius privertė išgyventi artimo asmens netekties skausmą, kai nuo lemtingo įvykio praėjus ženkliam laiko tarpui jiems teko dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisminiame bylos nagrinėjime.

10228.

103Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Būtent į šį kriterijų iš esmės ir atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas privalo vertinti žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, jų sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, ar visai jų nevertinant, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl pritartina apeliacinio skundo motyvams dėl to, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino žalą padariusio asmens kaltės, turtinės padėties ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. individualių K. S. veiksmų eismo įvykio metu kaip neturtinės žalos dydžiui reikšmingo kriterijaus.

10428.1.

1052018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad T. V. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o jo padaryta veika pasireiškė šiurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, sukėlusiu itin sunkius padarinius – žuvo žmogus. Teisėjų kolegija pažymi, kad veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Tačiau negalima sutikti su apelianto argumentu dėl atsitiktinio jo nusikalstamų veikų pobūdžio. Nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu nustatyta neatsargi T. V. kaltės forma ir kad jis nesiekė kilusių padarinių, tačiau svarbu paminėti, kad KET 9 ir 127 punktų reikalavimus jis pažeidė sąmoningai (vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, važiavo tamsiu paros metu, neasfaltuotu keliu, neprisisegęs saugos diržu ir nepareikalavęs, kad būtų prisisegę keleiviai, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, kas nulėmė vienos iš automobilio keleivių mirtį). Atsitiktinį T. V. padarytų KET pažeidimų pobūdį paneigia ne tik įsiteisėjusio nuosprendžio turinys, bet ir bylos duomenys. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. T. V. net 16 kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų – 5 kartus už greičio viršijimą. Nors T. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš eismo įvykį važiavo 70 km/h greičiu, tačiau liudytojas L. Ž., važiavęs T. V. vairuojamame automobilyje, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, jo vertinimu, automobilio važiavimo greitis buvo apie 100-110 km/h (t. 4, b. l. 60-61). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 8 d. nukentėjusioji S. S. parodė, kad T. V. labai mėgo viršyti greitį, pati yra mačiusi jį važiuojant neleistinu greičiu (t. 4, b. l. 30-31). Nors tikslaus T. V. važiavimo greičio eismo įvykio metu nėra galimybės nustatyti, tačiau paminėti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti KET, todėl jo neteisėtų veiksmų analizuojamo įvykio kontekste negalima laikyti atsitiktiniais, greičiau jo polinkio pažeidinėti KET logiška tąsa.

10628.2.

107Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad T. V., pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kartu važiavusi keleivė K. S., t. y. nustatyta, kad tiesioginė nepilnametės merginos žūties priežastis – atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik nuteistojo kaltę, bet ir kitų eismo įvykio dalyvių veiksmus. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad ypač skaudžias pasekmes iš dalies sąlygojo ir pačios žuvusiosios neatsargumas, kadangi ji važiavo automobiliu nesegėdama saugos diržo. Aplinkybę, kad K. S., priekinėje keleivio sėdynėje T. V. vairuojamame automobilyje važiavo neprisisegusi saugos diržo nurodė pats eismo įvykio metu automobilį vairavęs atsakovas. Nors apklausiamas 2018 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu T. V. teigė nematęs, ar K. S. prisisegė saugos diržą, t. y. proceso metu šios aplinkybės atžvilgiu nebuvo nuoseklus ir parodymus pakeitė sau naudinga linkme, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti teisminio nagrinėjimo metu duotais T. V. parodymais, kadangi bylos duomenimis eismo įvykio metu K. S. iškrito pro priekinį automobilio stiklą. Tikėtina, kad jei mergina būtų segėjusi saugos diržą, ji būtų išsaugojusi stabilią padėtį automobilio salone.

10828.3.

109KET 196 punkte nustatyta tiek transporto priemonės vairuotojo, tiek keleivių pareiga užsisegti įrengtus saugos diržus. Bylos duomenimis eismo įvykio metu T. V. vairuojamam automobiliui verčiantis, mergina iškrito pro priekinį stiklą ir buvo prispausta automobilio. Tikėtina, kad laikydamasi KET reikalavimų ir segėdama saugos diržą K. S. nebūtų iškritusi iš automobilio salono ir galimai būtų išvengusi mirtinų sužalojimų. Šią tikimybę sustiprina ir aplinkybė, kad visi kiti tuo pačiu automobiliu važiavę asmenys, nors ir nesegėdami saugos diržų, tačiau eismo įvykio metu neiškrito iš automobilio salono ir nepatyrė sunkių sužalojimų. Todėl aukštesnės instancijos teismas negali nesutikti su apelianto argumentu dėl pačios žuvusiosios neatsargumo, kuris, be tiesioginės nuteistojo kaltės sukėlus eismo įvykį, taip pat iš dalies įtakojo nepataisomas įvykio pasekmes.

11028.4.

111Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. (LAT nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju K. S. elgesys, pats savaime nebūtų sukėlęs kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebūtų pažeidęs ir T. V., todėl tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad susidariusioje eismo situacijoje pagrindinė autoavarijos priežastis yra atsakovo padaryti KET reikalavimų pažeidimai. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas ieškovų dukters K. S. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovą T. V., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją, nuo civilinės atsakomybės ar iš esmės mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį CK 6.282 straipsnyje numatytu pagrindu. Visgi kolegija, įvertinusi neatsargų žuvusiosios elgesį visų bylos duomenų ir neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių kontekste daro išvadą, kad nors ši aplinkybė nesudaro pagrindo iš esmės mažinti K. S. artimiesiems priteistą neturtinės žalos dydį, tačiau į ją turi būti atsižvelgta kaip į turinčią reikšmės bylai aplinkybę pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir neturtinės žalos dydį iš dalies mažinantį veiksnį.

11234. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo ir neaptarė apelianto turtinės padėties. Apeliantas teigia, kad iš jo kaip nedirbančio, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, neturinčio jokių piniginių santaupų, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto priteista 100 000 Eur bendra suma nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti yra neadekvačiai didelė, prilygsta antram nubaudimui bei viršija teismų praktikoje įtvirtintą maksimalų dydį.

11335. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį taip pat atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vis dėlto pažymėtina, kad kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriam negalima suteikti išskirtinės reikšmės, kadangi vertinama neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmės turinčių kriterijų bei aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį kaip į vieną iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų ir nevertino byloje esančių apelianto turtinę padėtį apibūdinančių duomenų. Bylos duomenimis T. V. 2018 m. rugsėjo 5 d. nedirbo, neturėjo jo vardu registruotų transporto priemonių, 2017 m. lapkričio 28 d. neturėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turėjo keturias atsiskaitomąsias sąskaitas dviejuose bankuose, tačiau byloje nėra duomenų apie piniginių lėšų likutį jose (t. 4, b. l. 154, 158, 166, 167). Priimant skundžiamą sprendimą T. V. atlikinėjo 2018 m. gruodžio 21 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 7 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

11436. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo matyti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, įvertino sunkius ir negrįžtamus nusikaltimo padarinius bei atsakovo cinišką elgesį po eismo įvykio siekiant išvengti atsakomybės. Tačiau apylinkės teismas neištyrė ir tinkamai teisiškai neįvertino kitų CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų – kad žala nukentėjusiems padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų; atsakovo kaip žalą padariusio asmens turtinės padėties – atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, todėl neturi nuolatinių pajamų, neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto; kad eismo įvykio pasekmes iš dalies lėmė ir žuvusiosios neatsargumas, kadangi važiavo automobiliu kaip keleivė neprisisegusi saugos diržo. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas netinkamai taikė teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, įpareigojantis, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes, ir priteisė per dideles kompensacijas nukentėjusiesiems patirtai neturtinei žalai atlyginti.

11537. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime neįvertinti kriterijai laikytini mažinančiais atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl darytina išvada, kad žuvusiosios K. S. tėvams J. S. ir D. S. bei seseriai S. S. buvo padaryta mažesnė nei jų civiliniuose ieškiniuose nurodoma atitinkamai 50 000 Eur, 30 000 Eur ir 20 000 Eur neturtinė žala, todėl ieškovams iš T. V. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas: J. S. iki 25 000 Eur, D. S. iki 20 000 Eur, S. S. iki 10 000 Eur. Kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis užtikrins nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat atitiks teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kur KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur, Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur.).

11638. Apylinkės teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovas T. V. visiškai pripažino ieškinius. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Be to, kolegijos vertinimu, atsakovo pozicija ieškovų pareikštų reikalavimų atžvilgiu nėra laikytina turinčia reikšmės bylai aplinkybe CK 6.250 straipsnio kontekste. Pasisakant dėl atsakovo T. V. pozicijos dėl nukentėjusiųjų reikalavimų, svarbu paminėti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-715-420/2018 pirmosios instancijos teisme 2018 m. gruodžio 11 d. teisiamajame posėdyje kaltinamajam T. V. atstovavę advokatai K. Rakauskas ir R. Šaltinienė neginčijo byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, tačiau prašomas priteisti sumas įvardino kaip nepagrįstai dideles. Tame pačiame posėdyje T. V., sakydamas baigiamąją kalbą, taip pat prašė sumažinti ieškinius. Perdavus nagrinėti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, atsakovas T. V. visiškai pripažino pareikštus ieškinius, tačiau civiliniame procese profesionalia teisininko pagalba nepasinaudojo. Svarbu paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pasirengimo civilinių ieškinių nagrinėjimui teisme stadijoje nenustatė atsakovui T. V. termino atsiliepimui pareikšti, kaip kad numatyta CPK 225 straipsnio 3 punkte, tokiu būdu apribodamas atsakovo procesinę galimybę iki teismo posėdžio, galimai pasinaudojant teisine pagalba, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Beje, su ieškovų D. S. ir S. S. patikslintais ieškiniais, pateiktais atitinkamai 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 2 d., atsakovas turėjo galimybę susipažinti tik 2019 m. spalio 8 d. pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, kuriame klausimas dėl pareikštų ieškinių buvo išspręstas iš esmės.

11739. Atsakant į nukentėjusiųjų atstovo atsiliepime pareikštą abejonę dėl atsakovo T. V. valios pareikšti apeliacinį skundą, pažymėtina, kad apeliacinį skundą pasirašęs advokatas K. Rakauskas su T. V. 2018 m. kovo 23 d. pasirašė susitarimą Nr. 20 dėl jo atstovavimo Utenos AVPK Utenos PK, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose ir Panevėžio apygardos teisme (t. 5, b. l. 116).

11840. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, panaikina Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniams ieškovams J. S., D. S. ir S. S. ir toje dalyje priima naują sprendimą: 1) ieškovės J. S. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui T. V. tenkina iš dalies, nustato, kad J. S. buvo padaryta 25 000 Eur neturtinė žala ir, atsižvelgdama į Draudikų biuro (5000 Eur) ir T. V. motinos (1778,60 Eur) J. S. iki skundžiamo sprendimo priėmimo sumokėtas neturtinės žalos sumas, priteisia ieškovei J. S. iš atsakovo T. V. 18 221,40 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta; 2) ieškovo D. S. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui T. V. tenkina iš dalies, priteisia ieškovui D. S. iš atsakovo T. V. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta; 3) ieškovės S. S. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui T. V. tenkina iš dalies, priteisia ieškovei S. S. iš atsakovo T. V. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta.

11941. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, keistinas skundžiamu sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. J. S. priteistina jos pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis, proporcinga apeliacinės instancijos teismo patenkintai jos pareikštų ieškininių reikalavimų daliai. Kadangi ieškovai šioje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo T. V. į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, proporcinga apeliacinės instancijos teismo patenkintų visų trijų ieškovų pareikštų bendrų reikalavimų daliai.

12042. Atsiliepimą į atsakovo T. V. apeliacinį skundą visų trijų ieškovų - J. S., D. S. ir S. S. vardu pateikė jų atstovas advokatas A. Misevičius. Atsiliepimu buvo prašoma nukentėjusiųjų naudai iš T. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti dokumentai - 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita – faktūra MJM Nr. 01294 ir 2019 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvitas MJM Nr. 565 patvirtina, kad ieškovė J. S. advokatui A. Misevičiui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200,00 Eur. Kadangi atsiliepimas buvo teikiamas visų trijų ieškovų vardu išimtinai dėl atsakovo T. V. veiksmų, kuris pirmoje instancijoje pilnai sutiko su ieškiniu, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, visos ieškovės J. S. turėtos išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš atsakovo jos naudai.

121Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

122Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje, kuriuo visiškai tenkinti ieškovų J. S., D. S. ir S. S. civiliniai ieškiniai dalyse dėl neturtinės žalos priteisimo ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą. Rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

123J. S., D. S. ir S. S. civilinius ieškinius dalyse dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

124Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) J. S., asmens kodas ( - ) 18 221,40 Eur (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 40 ct) neturtinę žalą ir 240,94 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 94 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

125Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) D. S., asmens kodas ( - ) 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) neturtinę žalą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

126Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) S. S., asmens kodas ( - ) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) neturtinę žalą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

127Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

128Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

129Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) J. S., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

130Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 5. 1.... 6. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu... 7. 2.... 8. 2019 m. kovo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad T. V. 2016 m.... 9. 3.... 10. Tuo pačiu nuosprendžiu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nusikalstamos veikos... 11. 4.... 12. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d.... 13. 5.... 14. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. 2019 m. rugsėjo 28 d. patikslintu... 15. 6.... 16. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. 2019 m. spalio 2 d. patikslintu... 17. 7.... 18. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimu (toliau... 19. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 20. 8.... 21. Atsakovas T. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo... 22. 1)... 23. J. S. priteistą 43 221,40 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki... 24. 2)... 25. D. S. priteistą 30 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 15... 26. 3)... 27. S. S. priteistą 20 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10... 28. 9.... 29. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. S., D.... 30. 9.1.... 31. Skundžiamame sprendime, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos... 32. 9.1.1.... 33. T. V. automobilį vairavo blaivus, atsitiktinai įvykdė neatsargų... 34. 9.1.2.... 35. Eismo įvykio metu nukentėjo tik viena K. S., nes važiavo neprisisegusi... 36. 9.1.3.... 37. T. V. būdamas Vokietijoje sirgo, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje,... 38. 9.1.4.... 39. K. S. dvasinis ir emocinis ryšys su tėvais nebuvo toks artimas, kaip tai... 40. 9.1.5.... 41. Teismas sprendime nevertino atsakovo turtinės padėties ir pajėgumo... 42. 9.2.... 43. Teismas, nustatydamas T. V. padarytu nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytos... 44. 10.... 45. Atsiliepimu į atsakovo T. V. apeliacinį skundą ieškovų J. S., D. S. ir S.... 46. 10.1. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis skundas nėra patvirtintas... 47. 10.2. Nukentėjusiųjų atstovas kritikuoja apelianto argumentą dėl to, kad... 48. 10.3. Atsiliepime prieštaraujama apeliacinio skundo argumentui dėl priteistos... 49. 10.4. Nukentėjusieji apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad žuvusiosios ir... 50. 10.5. Atsiliepime pažymima, kad duomenys, susiję su nukentėjusiųjų J. S.... 51. 11.... 52. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 53. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 54. 12.... 55. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 56. 13.... 57. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinių klausimą,... 58. 14.... 59. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės... 60. 15.... 61. Kasacinis teismas, aiškindamas atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus yra... 62. 16.... 63. Prejudiciją šioje civilinėje byloje turi tik tie baudžiamojoje byloje... 64. 17.... 65. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos... 66. 18.... 67. Apeliaciniame skunde ginčijamas netinkamas teisės normų, reguliuojančių... 68. 19.... 69. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 70. 20.... 71. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas T. V., vairuodamas automobilį,... 72. 21.... 73. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl įvykio nukentėjusieji J. S.... 74. 22.... 75. Vertindamas nukentėjusiosios S. S. pareikšto ieškinio dalies dėl... 76. 23.... 77. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo... 78. 24.... 79. Bylos duomenimis dėl T. V. padaryto nusikaltimo nukentėjusieji J. S. ir D. S.... 80. 25.... 81. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad su dukra K. S. jos... 82. 26.... 83. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu dėl pirmosios... 84. 26.1.... 85. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos Nr. Nr.... 86. 26.2.... 87. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti S. S. patikslintame... 88. 26.3.... 89. Nors apylinkės teismo išvados dėl nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. iki šiol... 90. 27.... 91. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo elgesio... 92. 27.1.... 93. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 27 d. T. V. parodė, kad po... 94. 27.2.... 95. Liudytoja S. S. 2016 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po... 96. 27.3.... 97. 2018 m. gegužės 28 d. – birželio 25 d. stacionarinės teismo psichiatrijos... 98. 27.4.... 99. T. V. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes apie jo sąžiningą ir... 100. 27.5.... 101. Cinišku pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas T. V. elgesys po... 102. 28.... 103. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis... 104. 28.1.... 105. 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad T. V. BK 281 straipsnio 5... 106. 28.2.... 107. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad T. V., pažeisdamas KET... 108. 28.3.... 109. KET 196 punkte nustatyta tiek transporto priemonės vairuotojo, tiek keleivių... 110. 28.4.... 111. Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo... 112. 34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 113. 35. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą... 114. 36. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo matyti, kad... 115. 37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau... 116. 38. Apylinkės teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos... 117. 39. Atsakant į nukentėjusiųjų atstovo atsiliepime pareikštą abejonę dėl... 118. 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus,... 119. 41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, keistinas skundžiamu sprendimu... 120. 42. Atsiliepimą į atsakovo T. V. apeliacinį skundą visų trijų ieškovų -... 121. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 122. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje,... 123. J. S., D. S. ir S. S. civilinius ieškinius dalyse dėl neturtinės žalos... 124. Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) J. S., asmens kodas ( - ) 18 221,40 Eur... 125. Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) D. S., asmens kodas ( - ) 20 000 Eur... 126. Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) S. S., asmens kodas ( - ) 10 000 Eur... 127. Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct)... 128. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 129. Priteisti iš T. V., asmens kodas ( - ) J. S., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du... 130. Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....