Byla 1A-256-626/2016

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nuteistojo M. Č. gynėjui advokatui E. K.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda ir nustatytas 6 mėnesių terminas savanoriškam baudos sumokėjimui. Pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., M. Č. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

3Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės nukentėjusiosios O. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš M. Č. nukentėjusiajai O. J. priteista 1 500 Eur neturtinei žalai ir 580 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5M. Č. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitiems žmonėms buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent, kad jis 2014 m. liepos 13 d., apie 16.01 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Polockas 20,916 km., neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas), vairuodamas automobilį ,,Peugeot 607‘‘ (v. n. ( - ) pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125, 133 punktų reikalavimus, draudžiančius, vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nurodančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, - tai yra vairavo transporto priemonę neblaivus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, išvažiavęs į siaurą ištisinę kelio horizontalaus ženklinimo liniją, atskirtą priešpriešinio eismo juosta, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė neišvengiamą kliūtį ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui ,,Mercedes Benz C200‘‘ (v. n. ( - ) vairuojamam L. J. ir dėl to su automobiliu ,,Mercedes Benz C200‘‘ susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobiliu ,,Peugeot 607‘‘ (v. n. ( - ) važiavę keleiviai: V. S. (gim. ( - ) m.), kuriam dėl dešiniojo antakio srities muštinės žaizdos nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; A. S. (gim. ( - ) m.), kuriam dėl devinto kairės pusės šonkaulio lūžio ir veido odos nubrozdinimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; V. K. (gim. ( - ) m.), kuriam dėl kairiojo inksto parenchimos ir geldelės plyšimo, su gausiu kraujavimu ir šlapimo pūslėje susilaikymu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio ,,Mercedes Benz C200‘:‘ vairuotojas L. J. (gim. ( - ) m.), kuriam dėl poodinių kraujosruvų kairiame petyje, kairiame žaste, dilbiuose, pilve, klubuose, šlaunyse, kairiame kelyje, blauzdose, odos nubrozdinimų dešiniame kelyje ir kairėje pėdoje, dešinės pėdos padikaulių lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; šiame automobilyje važiavusi keleivė O. J. (gim. ( - ) m.), kuriai dėl kairės rankos riešo mėnulinio kaulo išnirimo ir krūtinės nubrozdinimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo pakeisti Vilniaus rajono apdylinės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį. Nukentėjusiųjų atsiprašymą, geranorišką sutikimą atlyginti žalą bei autoavarijos metu patirtą sveikatos sutrikdymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jo atžvilgiu taikyti BK 39 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. O. J. priteistą 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti – atmesti.

7Apygardos teismui netenkinus prašymų visiškai, prašo atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir esamą piniginę prievolę, paskirtą baudą ir pareikštą ieškinį mažinti, maksimaliai prailginti baudos sumokėjimo terminą.

8Apeliaciniame skunde nurodo, kad be teismo paskirtos baudos ir priteisto civilinio ieškinio, privalo atlyginti draudimo bendrovei išmokėtas sumas: 4 513,44 Eur už nukentėjusiųjų gydymą Vilniaus teritorinei ligonių kasai; 1 500 Eur neturtinei ir 587,44 Eur turtinei žalai atlyginti V. K.; 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti O. J..

9Nurodo, kad O. J. civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes jai neturtinę žalą jau atlygino AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdamas į sužalojimų sunkumą, o draudimo bendrovės išmoką jis privalės atlyginti regreso tvarka. Mano, kad teismas, priteisdamas iš jo 1 500 Eur O. J. neturtinei žalai atlyginti, jį antrą kartą įpareigojo sumokėti tą pačią žalą, kurią atlygino draudimo bendrovė ir kuri atitinka teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio. Pažymi, kad L. J. mirtis nėra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, todėl O. J. kalbos apie tai, kokius ji patyrė nepatogumus po sutuoktinio mirties, niekaip negali būti siejamos su apeliantu ir jis neprivalo už tai atlyginti. Mano, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, ignoravo jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirto sužalojimo sunkumą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

10Nesutikdamas su paskirtos bausmės dydžiu nurodo, kad teismas paskirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiesiems, kurie patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus, o teismo posėdyje pareiškė, kad jokių traumų padarinių šiuo metu nejaučia. Neatsižvelgė į tai, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie jam atleido, kad jis savo iniciatyva, pagal galimybes (jo darbo užmokestis yra 1 MMA) pradėjo atlyginti žalą draudimo bendrovei, pats patyrė stuburo traumą, kurią gydosi iki šiol. Mano, kad šias aplinkybes teismas galėjo pripažinto jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir jį, pritaikius BK 39 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

11Atsiliepimai į skundą nepateikti.

12Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

13Skundas tenkintinas iš dalies

14Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, o būtent dėl O. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo (BPK 326 str. 2 d. 3 p., 328 str. 4 p.). Tuo tarpu bausmę M. Č. pirmosios instancijos teismas individualizavo tinkamai, kuri kolegijos nuomone yra teisinga, taikyti BK 39 str. nuostatų nėra teisinio pagrindo.

15Dėl BK 39 str. nuostatų taikymo

16Apeliantas prašo taikyti BK 39 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

17BK 39 str. 1 d. 2 p. nustatant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas tiesiai įvardijama, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima asmenį tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

18Apylinkės teismas nustatė tik vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

19Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo savanoriškas pastangas pradėti atlyginti žalą draudimo bendrovei, apylinkės teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

20Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti nukentėjusieji įvyko 2014-07-13. Nuteistajam savanoriškai nukentėjusiesiems žalos neatlyginus bei dėl jos atlyginimo su nukentėjusiaisiais nesusitarus, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pastariesiems atlygino draudimo bendrovė: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2015-04-22 atlygino išlaidas už nukentėjusiųjų gydymą (t. 1, b. l. 62, 63); 2015-04-21 priėmė sprendimus nukentėjusiesiems O. J. ir V. K. išmokėti po 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 6, 7) bei V. K. atlygino 587,44 Eur už nedarbingumo laikotarpį. Atlyginusi žalą nukentėjusiesiems, draudimo bendrovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į apeliantą. Apeliantas teigia, kad yra dalį žalos draudimo bendrovei atlyginęs, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė, LITEKJO duomenimis 2016-04-20 Draudimo bendrovė yra pateikus teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo iš apelianto civilinio proceso tvarka (Vilniaus rajono apylinkės teismo c. B. Nr. e2-2157-341/2016). Teismų praktikoje žalos atlyginimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/20142K-115/2016). Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių nėra nustatyta, nukentėjusiesiems žalą atlygino ne nukentėjusysis ar jo valia kiti asmenys, o draudimo bendrovė praėjus beveik metams po įvykio, savo noru asmenims, kurie tiesiogiai patyrė dėl jo veiksmų turtinę ir neturtinę žalą, nuteistasis neatlygino nei dalies žalos, apelianto teigimu, jis pagal išgales žalą moka draudimo bendrovei, kuri tiesiogiai jo nusikalstamais veiksmais jokios žalos nepatyrė. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje situacijoje pripažinti atsakomybę lengvinančia, BK 59 str. 1 d. nenumatytą aplinkybę – dalinį žalos atlyginimą savo noru – nėra teisinio pagrindo.

21Apeliantas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašo pripažinti ir jo sveikatos būklę dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. BK 59 str. 2 d. dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Kolegija sprendžia, kad pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti apelianto patirtus sužalojimus eismo įvykio metu nėra, nes jie atsirado dėl paties apelianto kaltės. Duomenų, kad apeliantui būtų dėl patirtų sužalojimų nustatyti spec. poreikiai ar pan. – nėra.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkama BK norma gali ir turi būti taikoma tik nustačius visas būtinas jos taikymo sąlygas. Esant nustatytai tik vienai lengvinančiai apelianto atsakomybę aplinkybei, teisinio pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 39 str. nėra.

23Dėl bausmės

24Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą piniginę bausmę, prašo atsižvelgti, kad jo padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių, pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

26Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 str. 2 d. teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

27M. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 12 MGL (451,92 Eur) bauda. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

28Pagal BK 281 str. 2 d. baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

29Pagal BK 47 str. 2 d. ir 3 d. 5 p. už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL. Bausmės vidurkis – 38 MGL.

30BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

31Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į bylos aplinkybes, padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kad jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių, į kaltininko asmenybę. Kaip matyti, nusikaltimo padarymo metu M. Č. buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 146), duomenų apie jo gydymą psichiatrinėse, priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra, dirba, neteistas. Įvertinęs visumą skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią, tris kartus mažesnę nei vidutinę, sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą piniginę bausmę kartu su baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Apeliantas, prašydamas paskirti švelnesnę bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių. Pažymėtina, kad jei apelianto padarytas nusikaltimas būtų sukėlęs sunkesnius padarinius, jis būtų baudžiamas jau pagal kitą BK 281 str. dalį, t. y. už sunkesnį nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju jis ir nubaustas pagal kilusius padarinius dėl jo nusikalstamos veikos. Pažymėtina ir tai, kad dėl jo neteisėtos veikos buvo sužaloti 5 asmenys, todėl šis apelianto teiginys įrodo, kad pastarasis nesuvokia savo veiksmų sunkumo ir pavojingumo, keliamos grėsmės kitiems eismo dalyviams, asmenims ar kitų asmenų turtui.

32Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas paskyrė M. Č. individualizuotą bausmę, kuri yra teisinga ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, paskirtos bausmės ir baudžiamosios poveikio priemonės dydis neprieštarauja bausmės paskirčiai.

33Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, nėra pagrindo nustatyti ilgesnio nei įstatymo (Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.) numatytas 2 mėnesių (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo) paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas.

34Dėl O. J. civilinio ieškinio

35O. J. civiliniu ieškiniu, patikslintu teisiamojo posėdžio metu, prašė priteisti 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindė tuo, kad dėl eismo įvykio civilinė ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, baimės ir nesaugumo jausmą, dvasinius išgyvenimus dėl sutuoktinio L. J. sveikatos ir gyvybės, nes civilinė ieškovė yra riboto darbingumo, jai nustatytas tik 35 procentų darbingumas. Po operacijos civilinei ieškovei 3 mėnesius buvo sugipsuota ranka, sutrenktos smegenys, paūmėjo liga. Po eismo įvykio ilgai gydėsi ligoninėje, o po vyro mirties prarado gyvenamąją plotą ir dabar neturi kur gyventi bei liko be pragyvenimo šaltinio.

36Byloje nustatyta, kad dėl M. Č. kaltės įvykusio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. J. ir jos sutuoktinio L. J. sveikata. L. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiajame petyje, kairiame žaste, dilbiuose, pilve, klubuose, šlaunyse, kairiame kelyje, blauzdose, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje ir kairėje pėdoje, dešinės pėdos 1 ir 2 padikaulių išnirimas bei 2, 3 ir 5 padikaulių pamatinių dalių lūžis (t. 1, b. l. 81). Nukentėjusiajai O. J. nustatytas kairės rankos riešo mėnulio kaulo išnirimas ir krūtinės nubrozdinimas (t. 1, b. l. 92). L. J. mirė 2014-07-23 (t. 1, b. l. 69-72). Siekiant nustatyti ar L. J. mirties neįtakojo eismo įvykis, paskirta ekspertizė. Ekspertizės išvadoje nurodyta, jog L. J. mirė nuo širdies išeminės ligos. Konstatuota, kad į tai nurodo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija, stenozė iki 90 procentų (širdies vidiniame sienelių paviršiuje nustatytos sukalkėjusios aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios spindžius iki 90 procentų), širdies raumenų fibrozė, netolygi širdies raumens pilnakraujystė. Nurodyta, kad šie sveikatos sutrikimai komplikavosi ūminiu širdies veiklos sutrikimu. Konstatuota, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo (t. 1, b. l. 83-85). AB „Lietuvos draudimas“ 2015-02-12 buvo gavęs nukentėjusiosios O. J. prašymą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą. Draudimo bendrovė, ištyrusi visas aplinkybes, atsižvelgdamas į patirtų fizinių sužalojimų sunkumą, dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, žalą padariusio asmens kaltę, nusprendė nukentėjusiajai išmokėti 1500 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-6). Liteko duomenimis O. J. yra testamentinė L. J. viso turto įpėdinė (Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-2642-592/2015).

37CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio str. 2 d. nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38Apylinkės teismas iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį nurodė, kad CK 6.250 str. 2 d. nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu atveju teismas nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti protingą ir teisingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Konstatavo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala didesnė nei atlyginta draudimo bendrovės, nes mirus nukentėjusiosios sutuoktiniui, jo buvusi sutuoktinė ją išvarė iš namų, dėl ko nukentėjusioji gyvena be pastovios gyvenamosios vietos, maistu padeda kaimynai, prausimąsi ir gamtinius reikalus atlieka lauke. Taip pat teismas pripažino, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai savo pareigą atlyginti neturtinę žalą įvykdė visiškai.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.), vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, teismas sprendė, kad draudimo bendrovės nustatyta ir išmokėta 1 500 Eur draudimo išmoka nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti yra per maža. Teismas nusprendė iš kaltinamojo papildomai nukentėjusiajai priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad O. J. po vyro mirties neturi kur gyventi ir neteko pragyvenimo šaltinio. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nes nėra nustatyta, kad sutuoktinio mirtis nuo širdies išeminės ligos, ūminio širdies veiklos sutrikimo, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, t. y. nuteistasis nėra kaltas dėl nukentėjusiosios sutuoktinio mirties, todėl iš jo negali būti priteista ir neturtinė žala dėl nukentėjusiosios išgyvenimų ir patirtų nepatogumų dėl pastarojo mirties. Be abejo, pripažintina, kad O. J. dėl patirtų sužalojimų ir paties eismo įvykio patyrė tiek fizinius (dėl savo patirtų sužalojimų) tiek dvasinius (dėl savęs ir sutuoktinio, paties eismo įvykio) išgyvenimus, tačiau, antra vertus, sukelti padariniai nei jai, nei jos sutuoktiniui nebuvo itin sunkūs ir negrįžtami. Pažymėtina ir tai, kad, iš nukentėjusiosios 2014-11-26 pareiškimo (t. 1, b. l. 95-96) matyti, kad nukentėjusiąją „emocinis šokas“ ištiko po sutuoktinio mirties, kai ją iš gyvenamosios vietos išvijo sutuoktinio sūnus iš pirmos santuokos, kuris nukentėjusiosios teigimu, ją ir sumušė, dėl to ji atsidūrė ligoninėje, o po to ambulatoriškai gydėsi 1,5 mėn.

40Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad draudimo bendrovės išmokėta nukentėjusiajai 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri iš nuteistojo bus išieškota regreso tvarka, yra pakankama ir atitinkanti teismų praktiką formuojamą panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-136/2008, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258-699/2015). Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo sprendimas papildomai iš nuteistojo O. J. priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingas nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams dėl eismo įvykio, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis naikintinas ir O. J. civilinis ieškinys atmestinas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

42pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį.

43Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš dalies patenkintas nukentėjusiosios O. J. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo ir O. J. civilinį ieškinį atmesti.

44Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č.... 3. Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės nukentėjusiosios O. J. civilinis... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. M. Č. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę,... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo pakeisti Vilniaus rajono... 7. Apygardos teismui netenkinus prašymų visiškai, prašo atsižvelgiant į jo... 8. Apeliaciniame skunde nurodo, kad be teismo paskirtos baudos ir priteisto... 9. Nurodo, kad O. J. civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes jai... 10. Nesutikdamas su paskirtos bausmės dydžiu nurodo, kad teismas paskirdamas... 11. Atsiliepimai į skundą nepateikti.... 12. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo... 13. Skundas tenkintinas iš dalies... 14. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendis keičiamas... 15. Dėl BK 39 str. nuostatų taikymo... 16. Apeliantas prašo taikyti BK 39 str. nuostatas ir atleisti jį nuo... 17. BK 39 str. 1 d. 2 p. nustatant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 18. Apylinkės teismas nustatė tik vieną apelianto atsakomybę lengvinančią... 19. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo savanoriškas pastangas... 20. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai... 21. Apeliantas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašo pripažinti ir jo... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkama BK norma gali ir turi būti taikoma... 23. Dėl bausmės... 24. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė... 26. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 27. M. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 12 MGL... 28. Pagal BK 281 str. 2 d. baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu... 29. Pagal BK 47 str. 2 d. ir 3 d. 5 p. už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda... 30. BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo... 31. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta šiuo... 33. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, nėra pagrindo nustatyti ilgesnio nei... 34. Dėl O. J. civilinio ieškinio... 35. O. J. civiliniu ieškiniu, patikslintu teisiamojo posėdžio metu, prašė... 36. Byloje nustatyta, kad dėl M. Č. kaltės įvykusio eismo įvykio buvo... 37. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas,... 38. Apylinkės teismas iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį nurodė, kad CK... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalą privalo atlyginti už ją atsakingas... 40. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad draudimo bendrovės... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį.... 43. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš dalies patenkintas... 44. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti....