Byla 2K-109/2014
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo pripažintos kaltomis ir nuteistos:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo pripažintos kaltomis ir nuteistos:

2S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 3 dalį – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta 120 MGL (15600 Lt) bauda.

3J. K.–D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 3 dalį – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu. paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

4Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniai skundai atmesti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „D.“ direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su J. K.–D., žinodama, kad ši yra nėščia ir, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama pagal 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 metų I ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas, siekdama padėti gauti draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai J. K.–D. įmonėje nedirbs, 2007 m. spalio 15 d. sudarė su ja darbo sutartį Nr. 21, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad J. K.–D. įdarbinama vadybininke nustatant 8 darbo valandų per dieną, 5 darbo dienų savaitės trukmę, 3000 Lt darbo užmokestį. S. S. 2007 m. spalio 16 d.–2008 m. kovo 31 d. užpildė ir pasirašė J. K.–D. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad ji bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavo už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 13 565,22 Lt pajamų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriui pateikė 2007 m. gruodžio 28 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 12, 2008 m. sausio 12 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, 2008 m. balandžio 9 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 1, 2008 m. balandžio 10 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8. Tuo pasinaudodama J. K.–D. 2008 m. liepos 4 d. ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymus VSDFV Kauno skyriui, kuris atitinkamai 2008 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą Nr. 8.37-2447 skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. priskaičiuodamas 1080,72 Lt pašalpos, o 2008 m. rugpjūčio 27 d. – sprendimą Nr. 8.36-9911 skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis dveji metai laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. birželio 10 d. priskaičiuodamas 45 227,35 Lt pašalpą. Taip S. S. 2008 m. balandžio 1 d.–2010 m. birželio 10 d. padėjo apgaule J. K.–D. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į 11 407,60 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta 9076,83 Lt motinystės pašalpos, bei 45 227,35 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta 36882,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, iki vaikui sueis dveji metai, padarydama VSDFV biudžetui iš viso 56 634,95 Lt turtinę žalą.

7S. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „D.“ direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su J. K.–D., žinodama, kad realiai ši bendrovėje nedirbs, 2007 m. spalio 15 d. surašė ir pasirašė darbo sutartį Nr. 21, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad J. K.–D. įdarbinama vadybininke ir jai bus mokamas 3000 Lt darbo užmokestis, 2007 m. spalio 16 d.–2008 m. kovo 31 d. užpildė J. K.–D. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad ji bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, dėl to J. K.–D. buvo nepagrįstai priskaičiuota už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 13 565,22 Lt pajamų, taip pat 2008 m. sausio 12 d. pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8 grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ nurodę žinomai neteisingus duomenis, šiuos duomenis patvirtino savo, kaip UAB „D.“ direktorės, parašu ir atitinkamai 2008 m. sausio 14 d., 2008 m. balandžio 16 d. pateikė VSDFV Kauno, taip suklastodama bei panaudodama šiuos dokumentus ir padarydama didelę – 56634,95 Lt – žalą VSDFV biudžetui.

8S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB „D.“ direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, ir kasininke, tyčia, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ji savo parašais patvirtino 2007 metų spalio, lapkričio, gruodžio, 2008 metų sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose buvo melagingai nurodyta, kad J. K.–D. dirbo 5 darbo dienas per savaitę, po 8 darbo valandas per dieną, taip pat įtraukė į darbo užmokesčio žiniaraščius ir savo parašais patvirtino 2007 metų spalio, gruodžio mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščius, 2008 metų vasario mėnesį mokomąjį žiniaraštį Nr. 3, 2008 metų kovo mėnesio mokomąjį žiniaraštį Nr. 5, įtraukdama savo parašais nepatvirtintus 2007 metų lapkričio mėnesio mokomąjį žiniaraštį Nr. 5, 2008 metų sausio mėnesį darbo užmokesčio žiniaraštį, kurių duomenimis remiantis J. K.–D. buvo fiktyviai išmokėtas mėnesinis atlyginimas (iš viso 10349,09 Lt), ir juos apskaitė buhalterinėje apskaitoje. Taip S. S. apgaulingai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ ūkinės finansinės veiklos.

9J. K.–D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, susitarusi ir bendrai veikdama su UAB „D.“ direktore S. S., siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės pašalpą iš VSDFV, žinodama, kad yra nėščia, kad 2008 metais jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodama, kad, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus skaičiuojama pagal 2007 metų IV ketvirtį ir 2008 metų I ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas, siekdama parodyti neva gaunamas 2007 metų IV ketvirčio ir 2008 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai UAB „D.“ vadybininke nedirbs, tačiau, siekdama iš VSDFV biudžeto gauti motinystės pašalpas, 2007 m. spalio 15 d. su UAB „D.“ direktore S. S. sudarė ir pasirašė fiktyvią darbo sutartį Nr. 21, kurioje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji (J. K.–D.) įdarbinama vadybininke, jai nustatoma darbo savaitės trukmė – 5 darbo dienos, 8 darbo valandos, 40 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 3000 Lt darbo užmokestis. S. S. 2007 m. spalio 16 d.–2008 m. kovo 31 d. užpildžius ir pasirašius darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose buvo melagingai nurodyta, kad J. K.–D. firmoje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 13 565,22 Lt pajamų ir VSDFV Kauno skyriui pateikus 2007 m. gruodžio 28 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 12, 2008 m. sausio 12 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, 2008 m. balandžio 9 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 1, 2008 m. balandžio 10 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 8, J. K.–D., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuris, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58 punktu, nusprendė skirti J. K.–D. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. bei priskaičiavo 10 326,88 Lt pašalpos, kurią jai išmokėjo.

10J. K.–D., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos 4 d. pateikė prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuris, remdamasis VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. liepos 9 d. sprendimu

11Nr. 8.37-2447, skyrė jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir priskaičiavo 1080,72 Lt pašalpą. J. K.–D. 2008 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuris, remdamasis VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 8.36-9911, pagal 2008 m. balandžio 10 d. pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį pateiktus duomenis priėmė sprendimą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2010 m. birželio 10 d. bei priskaičiavo jai 45 227,35 Lt pašalpą ir ją J. K.–D. išmokėjo. Taip

12J. K.–D., veikdama bendrininkų grupe su S. S., 2008 m. balandžio 1 d.–2010 m. birželio 10 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teise į 11 407,60 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta 9076,83 Lt motinystės pašalpos, ir 45 227,35 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta 36 882,06 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai, padarydama VSDFV biudžetui iš viso 56 634,95 Lt turtinę žalą.

13J. K.–D. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, susitarusi ir bendrai veikdama su UAB „D.“ direktore S. S., žinodama, kad realiai UAB „D.“ vadybininke ji nedirbs, siekdama apgaule savo naudai įgyti motinystės pašalpą iš VSDFV, savo parašu patvirtino 2007 m. spalio 15 d. darbo sutartį Nr. 21, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad ji įdarbinama vadybininke, jai nustatoma darbo savaitės trukmė – 5 darbo dienos, 8 darbo valandos, 40 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 3000 Lt darbo užmokestis, ir taip padarė didelę – 56 634,95 Lt – žalą VSDVF.

14Kasaciniais skundais, kurie iš esmės yra identiški, nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme arba panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo ginamosioms nutraukti BK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu.

15Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis jo ginamųjų baudžiamojoje byloje yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad jos padarė joms inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir nenustatyta, kad tos nusikalstamos veikos iš viso buvo padarytos. Pasak kasatoriaus, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

16Kasatorius, skunduose išdėstęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, savo ginamųjų parodymus, apeliacinės instancijos teismo nutarties esmę, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo jo apeliacinių skundų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo jo ginamųjų parodymų, kuriais buvo grindžiami jo apeliacinių skundų argumentai. Kartu kasatorius, išdėstęs liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymus, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo jo apeliacinių skundų „ argumentų, kuriuose buvo remiamasi liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymais“.

17Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamųjų baudžiamąją bylą, pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nepagrįstai atmetė jo prašymą paskirti fonoskopinę ekspertizę tam, kad būtų ištirtas byloje esančių pokalbių telefonu įrašų autentiškumas. Kartu kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad „nuteistosios negalėję konkretizuoti savo nesutikimo su minėtais įrodymais“, nurodo, jog nuo įvykių, taip pat ir nuo minėtų tariamų pokalbių yra praėję gana daug laiko. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, „ pristatyta tų pokalbių apimtis gana didelė, dėl to atsirinkti, kurie jų autentiški, o kurie – ne, jau buvo sunku ir pačioms nuteistosioms“, todėl tam ir buvo būtina būtent specialistų (ekspertų) pagalba.

18Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes prioritetą suteikė vieniems įrodymams, o kitus – nepagrįstai ir neteisėtai atmetė arba iš viso nevertino. Pasak kasatoriaus, teismai išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo jo ginamųjų, liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymų. Kasatoriaus tvirtinimu, byloje yra ne vienas įrodymas ir daug duomenų apie tai, kad jo ginamoji J. K.–D. UAB „D.“ teisėtai įsidarbino bei dirbo ir tapusi nėščia, o po to pagimdžiusi kūdikį, įgijo teisę į socialinio draudimo garantuojamas motinystės pašalpas, kurios jai buvo išmokamos taip pat teisėtai bei pagrįstai. Tai, pasak kasatoriaus, patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymai, taip pat byloje esantys oficialūs dokumentai. Kasatorius, išdėstęs byloje esančių dokumentų (2007 m. spalio 15 d. darbo sutarties Nr. 21, 2008 m. balandžio 9 d. prašymo Nr. 8.29-1319, VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 8.37-1316, UAB „D.“ 2007 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žurnalo ir kt.) turinį, teigia, kad tie dokumentai nebuvo ir nėra pripažinti civilinio ar administracinio proceso tvarka negaliojančiais, ydingais ar pan. Kartu kasatorius pabrėžia, kad 2007 m. spalio 15 d. darbo sutartis Nr. 21 ne tik nenuginčyta, bet ir nebuvo ginčijama kokia nors teisine tvarka, o UAB „D.“ buhalterinė apskaita vesta teisingai, pajamų mokesčiai į valstybės, VSDFV biudžetus išmokant J. K.–D. atlyginimą buvo teisingai apskaičiuoti ir sumokėti laiku. Dėl to, kasatoriaus nuomone, netinkamai įvertinus įrodymus jo ginamosios nuteistos nesant joms inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties, taip pažeidžiant ir netinkamai taikant BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas.

19Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinius skundus atmesti.

20Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų apeliacinių skundų esminių argumentų.

21Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma paneigė prieštaringus nuteistųjų parodymus, kad jos neveikė nusikalstamai ir joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, nes bylą nagrinėjant teisme buvo įrodyta, kad susitarimas dėl darbo ir užmokesčio už jį buvo fiktyvus, panaudotas kaip apgaulės priemonė sudarant sąlygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę J. K.–D. naudai ir praturtėti VSDVF biudžeto sąskaita. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas ne tik patikrino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, bet ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas yra teisingas bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose kaltinant asmenis, apgaule siekusius gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, vertinant darbo santykių fiktyvumą.

22Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus skundų argumentais dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo ir teiginiais, kad buvo neįvertinti nuteistųjų ir kai kurių liudytojų parodymai ar jų dalis, nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino byloje esančių įrodymų visumą, o teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo – kategoriškos, logiškos, apibrėžtos, be prieštaravimų. Teismai aiškiai nurodė, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatytos nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos ir bylai svarbios aplinkybės, kad J. K.–D. realūs, faktiniai darbo santykiai su UAB „D.“ nesiejo. Tai įrodyta liudytojų L. Z., M. M., D. K. Š., S. B. parodymais, bylos dokumentais ir baudžiamojo proceso tvarka fiksuotais telefoniniais pokalbiais, jų analize bei vertinimu. Pasak prokuroro, nei apeliaciniuose, nei kasaciniuose skunduose šių įrodymų gavimo teisėtumas neginčijamas. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino esminius prieštaravimus, esančius liudytojo T. D. parodymuose, ir pasisakė, kodėl vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, todėl kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad jo parodymai nebuvo įvertinti. Prokuroras taip pat pažymi, kad akivaizdu, jog net jeigu J. K.–D. pagelbėdavo S. S. namų ūkyje, tai nėra pagrindas pripažinti, kad ji dirbo UAB „D.“ pagal sutartį. Be to, prokuroro nuomone, nuteistųjų gynėjas skunduose, nurodydamas „slaptą klientų viliojimą“ kaip specifinį J. K.–D. darbo pobūdį, kitas veiklos formas (bukletų leidimą, jų platinimą), iš esmės konkrečių duomenų, patvirtinančių tokią nuteistosios J. K.–D. veiklą, nepateikė ir nenurodė.

23Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus skundų argumentais dėl nepagrįsto prašymo paskirti fonoskopinę ekspertizę atmetimo apeliacinės instancijos teisme, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmesdamas šį prašymą pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau, pasak jo, tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Prokuroras nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistųjų iškeltų abejonių dėl telefoninių pokalbių autentiškumo negalima laikyti pagrįstomis, nes, pirmiausia, jos pačios kategoriškai neneigia šių pokalbių buvimo – priešingai, pripažįsta tokius pokalbius buvus, o pirmosios instancijos teisme komentavo ištirtų pokalbių turinį, aiškino, ką jos turėjo omenyje, sakydamos vieną ar kitą teiginį. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog, nors nuteistosios teigė, kad joms kyla abejonių dėl pokalbių, jų dalies autentiškumo, nesumontavimo, jos nurodė, kad apskritai abejoja, ar tam tikrose pokalbių dalyse yra jų balsas, tačiau to nesukonkretino ir nepagrindė konkrečiais pokalbių įrašais ar jų fragmentais. Prokuroro tvirtinimu, akivaizdu, kad nuteistosios ir jų gynėjas, iškeldami abejones dėl pokalbių (o ypač dėl tam tikrų jų dalių) autentiškumo, juos išklausė, išanalizavo, todėl konkretizuoti, kurie pokalbiai ar jų fragmentai sukėlė abejonių bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neturėjo būti sudėtinga. Vengiant tai padaryti, akivaizdu, kad iškeltos abejonės, o kartu prašymas dėl fonoskopinės ekspertizės paskyrimo, buvo nepagrįsti, todėl teismai prašymo paskirti fonoskopinę ekspertizę pagrįstai netenkino. Kartu prokuroras pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas nepriėmė motyvuotos nutarties dėl prašymo skirti fonoskopinę ekspertizę atmetimo, nutartyje išsamiai atsakė į apeliaciniuose skunduose iškeltas abejones dėl pokalbių autentiškumo.

24Prokuroras atsiliepime nesutinka taip pat su kasatoriaus argumentais dėl BK 2 straipsnio nuostatų pažeidimo. Prokuroro tvirtinimu, kasacinių skundų argumentai dėl BK 2 straipsnio pažeidimo buvo paneigti pirmosios instancijos nuosprendžiu įrodžius, kad nuteistųjų veiksmai įdarbinant J. K.–D. UAB „D“ nors formaliai ir atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau iš tiesų, atsižvelgus į bylos aplinkybių visumą, buvo neteisėti ir nusikalstami, nes ji buvo įdarbinta fiktyviai siekiant apgaule įgyti teisę į atitinkamo dydžio motinystės pašalpą.

25Nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.

26Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

27Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

28Šioje baudžiamojoje byloje kasaciniai skundai iš esmės yra paduoti dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo BK 2 straipsnio 3 dalies taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimų, padarytų nagrinėjant kasatoriaus ginamųjų baudžiamąją bylą. Vadinasi, kasaciniuose skunduose nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorius skunduose dėsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, savo ginamųjų parodymus, apeliacinės instancijos teismo nutarties esmę, liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymus, byloje esančių dokumentų turinį, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad „nuteistosios negalėję konkretizuoti savo nesutikimo su minėtais įrodymais“, taip pat teigia, kad: pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis jo ginamųjų baudžiamojoje byloje yra nepagrįstas, nes neįrodyta, jog jos padarė joms inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir nenustatyta, kad tos nusikalstamos veikos iš viso buvo padarytos; apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių; nuo įvykių ir nuo tariamų pokalbių, yra praėję gana daug laiko; „pristatyta tų pokalbių apimtis gana didelė, dėl to atsirinkti, kurie jų autentiški, o kurie – ne, jau buvo sunku ir pačioms nuteistosioms“; byloje yra ne vienas įrodymas apie tai, kad jo ginamoji J. K.–D. UAB „D.“ teisėtai įsidarbino bei dirbo ir tapusi nėščia, o po to, pagimdžiusi kūdikį, įgijo teisę į socialinio draudimo garantuojamas motinystės pašalpas, kurios jai buvo išmokamos taip pat teisėtai bei pagrįstai; tai patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymai, byloje esantys oficialūs dokumentai ir pan. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

29Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi

30Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vieniems įrodymams suteikė prioritetą, o kitus – nepagrįstai ir neteisėtai atmetė arba iš viso nevertino. Pasak kasatoriaus, teismai išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo jo ginamųjų, liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymų. Kasatoriaus nuomone, netinkamai įvertinus įrodymus jo ginamosios nuteistos nesant joms inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties, taip pažeidžiant ir netinkamai taikant BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas.

31Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti jo sprendime išdėstytas išvadas.

32Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė pačias kaltinamąsias, liudytojus T. D., O. K., M. M., D. K. Š., L. Z., D. B., R. S., S. B., L. Č., specialistę D. M., balsu perskaitė liudytojų T. D., M. M., D. K. Š., O. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, perklausė telefoninių pokalbių įrašus Nr. 563, 1933, 1934, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo ir S. S. bei J. K.–D. teisinančius, ir jas kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – S. S. ir J. K.–D. teisinančius – įrodymus.

33Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad „Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl S. S. ir J. K.–D. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas“.

34Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

35Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

36Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo ginamųjų parodymų, kuriais buvo grindžiami apeliacinių skundų argumentai, taip pat argumentų, kuriuose buvo remiamasi liudytojų D. B., R. S., T. D., L. Č. parodymais, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas.

37Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-603/2012, 2K-88/2013). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

38Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. baudžiamąją bylą išnagrinėjo tiek, kiek to prašoma jų gynėjo apeliaciniuose skunduose, ir 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinių skundų argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

39Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo apeliacinius skundus, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalių nuostatų. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažeisdama BPK įtvirtintas įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimo nuostatas (BPK 366 straipsnio 1 dalis, 367 straipsnio 1, 2 dalys, 370 straipsnio ir kt.), 2013 m. gegužės 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. Kita vertus, šis apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimas nesuvaržė nuteistųjų S. S., J. K.–D. teisės į gynybą ir nesukliudė joms apskųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacine tvarka, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį.

40Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi

41Kasatorius skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamųjų baudžiamąją bylą, pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nepagrįstai atmetė jo prašymą paskirti fonoskopinę ekspertizę tam, kad būtų ištirtas byloje esančių pokalbių telefonu įrašų autentiškumas.

42Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-603/2012). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis).

43Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas D. Svirinavičius raštu pateikė prašymą atlikti fonoskopinį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones dėl įrodymų tyrimo, nutarė neatlikti įrodymų tyrimo, ekspertizės neskirti ir apsiriboti baigiamosiomis kalbomis. Pažymėtina, kad toks nemotyvuotas apelianto prašymo atmetimas neatitinka BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatų, reikalaujančių dėl pareikštų prašymų priimti motyvuotą nutartį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų gynėjo skundų argumentus, tarp jų ir dėl nuteistųjų pokalbių telefonu, ir patikrinęs baudžiamąją bylą faktų bei teisės taikymo aspektais, nutartyje pagrįstai nurodė, kad telefoninių pokalbių pasiklausymo metu surinkta informacija gauta teisėtais būdais, atitinka įrodymų liečiamumo ir leistinumo kriterijus, telefoninių pokalbių pasiklausymas buvo sankcionuotas įstatymo nustatyta tvarka, o nuteistųjų gynėjas, ginčydamas telefoninių pokalbių autentiškumą, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši informacija gauta neteisėtais būdais ar neatitinka tikrovės. Be to, nė viena iš nuteistųjų teismui nepaaiškino, kurios fiksuotų telefoninių pokalbių dalys yra neteisingos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad teiginiai, jog pokalbių turinys dviprasmiškas galėjo būti dėl to, kad nuteistosios, žinodamos apie sutartyje numatytų darbo funkcijų specifiką, pačios kritiškai vertindamos tokio susitarimo aspektus, kalbėjo dviprasmiškai ir tai vertintina kaip gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi minėtas BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, nes juo nebuvo suvaržytos nuteistųjų įstatymų garantuotos teisės ir tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl nuteistųjų kaltės padarius joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodytumo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24... 3. J. K.–D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda,... 4. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai,... 7. S. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB... 8. S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama UAB... 9. J. K.–D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, susitarusi ir... 10. J. K.–D., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos 4 d. pateikė... 11. Nr. 8.37-2447, skyrė jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo... 12. J. K.–D., veikdama bendrininkų grupe su S. S., 2008 m. balandžio 1... 13. J. K.–D. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, susitarusi ir... 14. Kasaciniais skundais, kurie iš esmės yra identiški, nuteistųjų S. S. ir J.... 15. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis jo... 16. Kasatorius, skunduose išdėstęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 17. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 18. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami... 19. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas... 20. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo, kad iš bylos medžiagos... 21. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo... 22. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus skundų argumentais dėl BPK 20... 23. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus skundų argumentais dėl nepagrįsto... 24. Prokuroras atsiliepime nesutinka taip pat su kasatoriaus argumentais dėl BK 2... 25. Nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai... 26. Dėl kasacinių skundų turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 27. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 28. Šioje baudžiamojoje byloje kasaciniai skundai iš esmės yra paduoti dėl,... 29. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, BPK 20 straipsnio... 30. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami... 31. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra... 32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir... 34. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo... 35. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3... 36. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo... 37. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 38. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 39. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų... 41. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 42. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali... 43. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 45. Nuteistųjų S. S. ir J. K.–D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus...