Byla 2K-173-976/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. (G. M.) gynėjo advokato Viktoro Onačko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinių medžiagų pardavimas G. D.) – laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 259 straipsnio 1 dalį (psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymas iki 2013 m. rugpjūčio 9 d.) – laisvės atėmimu trims mėnesiams, BK 259 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų laikymas iki 2013 m. spalio 4 d.) – laisvės atėmimu trims mėnesiams, BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams; taikant BK 63 straipsnį, paskirtosios bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį tarpusavyje subendrintos iš dalies jas sudedant, o su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant bausmių apėmimą, G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir aštuoniems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 4 d. Remiantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę G. M. įskaitytas jo laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2015 m. birželio 4 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš G. M. konfiskuota 950 Lt (275,13 Eur).

2Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti O. Č. (O. Č.), D. B. ir T. G., tačiau dėl šių nuosprendžio dalių kasacinių skundų nepaduota.

3Be to, šiuo nuosprendžiu išspręsti byloje taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo D. B., O. Č., G. M. piniginėms lėšoms ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

4Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo G. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko ir nuteistojo D. B. apeliaciniai skundai atmesti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. G. M. nuteistas:

7pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. B., 2013 m. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs narkotines bei psichotropines medžiagas, sutinkant D. B., atnešė jas į šio butą, esantį ( - ), kur abu sutarę, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, jas, t. y. 15,634 g kanapių (ir jų dalių), labai didelį kiekį – 161,583 g kanapių dervos, 2,595 g kokaino, didelį kiekį – 30,57 g metamfetamino, 0,034 g amfetamino, 0,572 g 2-CB (4-bromo-2,5-dimethoxyphenylethylamine, MFT), 14,505 g metilono (bk-MDMA, 3,4 – metilendioksi–N– metilkatinono), laikė iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. 20.30 val., kai kratos metu policijos pareigūnai šias medžiagas rado ir paėmė;

8pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai gabeno ir pardavė psichotropines medžiagas, būtent: 2013 m. rugsėjo mėn. viduryje, tiksliai nenustatytą dieną, Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas – 0,316 g amfetamino, 1,091 g metamfetamino ir 0,219 g PMMA (parametoksimetamfetamino), kurias, atgabenęs į aikštelę šalia Karoliniškių turgavietės, esančios ( - ), už 950 Lt (275,13 Eur) pardavė G. D.

9Taip pat G. M. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios kasaciniu skundu neginčijamos:

10pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo bute, esančiame ( - ), laikė ne mažiau kaip 23 vnt. ampulių su skysčiais, kurių sudėtyje buvo 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino, ne mažiau kaip vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ne mažiau kaip 15,834 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei ne mažiau kaip 22 vnt. tablečių, kurių bendra masė – 5,962 g, o jų sudėtyje buvo 0,071 g psichotropinės medžiagos – 2-CB (4-bromo-2,5-dimethoxyphenylethylamine, MFT), iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. 14.50 val., kai kratos metu policijos pareigūnai šias medžiagas rado ir paėmė;

11pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai bute, esančiame ( - ), laikė 4,07 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, iki 2013 m. spalio 4 d., 14.25 val., kai kratos metu policijos pareigūnai šias medžiagas rado ir paėmė;

12pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, būtent: neturėdamas leidimo iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. 14.50 val. bute, esančiame ( - ), laikė revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. 017849 būgnelyje įstatytus penkis šovinius ir penkias gumines grankulkes, taip pagamindamas penkis šaudyti tinkamus savadarbius šaudmenis, revolverio dėžutėje – šaudyti tinkamą savadarbį šaudmenį, pagamintą perdirbant 9 mm kalibro garsinį (signalinį) „R Blank“ šovinį, kuriuos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai; šaudant šiais savadarbiais šaudmenimis, iššautų guminių grankulkių kinetinė energija gerokai viršija C kategorijos nedidelės nukaunamosios galios šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J).

132. Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas Viktoras Onačko prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir dėl šių kaltinimų G. M. išteisinti.

142.1. Kasatoriaus teigimu, G. M. nuteisimas pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis pagrįstas liudytojo K. S. ir šios bylos ikiteisminį tyrimą vykdžiusių policijos pareigūnų A. M. ir F. S. (S.) parodymais. Tačiau bylą nagrinėję teismai nevertinto to, kad liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, jog žinojo G. M. prekiaujant narkotinėmis medžiagomis, teisme tai paneigė ir pareiškė G. M. nepažįstantis. Jis teigė, kad melagingus ir jau surašytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu pasirašė, nes policijos pareigūnai grasino jį apkaltinti narkotinių medžiagų platinimu, t. y. sunkesne nusikalstama veika (ikiteisminio tyrimo metu jis buvo įtariamas, po to kaltinamas ir nuteistas kitoje byloje tik dėl narkotinių medžiagų įgijimo be tikslo platinti). Tokie policijos pareigūnų veiksmai nebuvo tiriami, nors teisme apklaustos tyrėjos parodymai ne tik nepaneigė K. S. pareiškimo, o priešingai, sukėlė dar daugiau klausimų. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šią bylos aplinkybę. Kadangi liudytojo K. S. pareiškimas apie jam darytą neteisėtą policijos pareigūnų poveikį, siekiant gauti G. M. kaltinančius parodymus, liko neištirtas ir nepaneigtas, tai leidžia daryti prielaidą, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai, galbūt veikdami nusikalstamai, klastojo bylos duomenis, kurių pagrindu G. M. buvo apkaltintas nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, kaltinimas G. M. grindžiamas ir šios bylos ikiteisminį tyrimą vykdžiusių policijos pareigūnų A. M. ir F. S. parodymais apie jiems neva žinomą G. M. vertimąsi narkotinių medžiagų platinimu. Šie pareigūnai G. M. byloje atliko operatyvinius ir kitus procesinius veiksmus, todėl tikėtina, kad būtent jie galėjo daryti neteisėtą poveikį K. S. Anot kasatoriaus, tai turėjo būti apeliacinės instancijos teismo tyrimo dalyku, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis šių policijos pareigūnų parodymais kaltinant asmenį nusikalstama veika, kai šie galbūt organizavo ir siekė asmens nuteisimo suklastotų įrodymų pagrindu, tačiau nei dėl K. S. parodymų, nei dėl policijos pareigūnų veiksmų skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta.

152.2. Kasatoriaus manymu, abejotinas ir kitų bylos duomenų patikimumas, nes, pavyzdžiui, kiti kaltinamieji, davę faktinėmis aplinkybėmis neparemtus parodymus prieš G. M., sulaukė kardinalaus savo padėties pagerėjimo dar ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistajam G. M. kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pagrįstas vieninteliu įrodymu – nuteistojo D. B. parodymais teisme, o kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – nuteistojo G. D., su kuriuo dirbo tie patys pirmiau nurodyti pareigūnai, prieštaringais parodymais. G. D., kuriam pirminis įtarimas buvo susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, galutinis įtarimas kitą dieną po to, kai jis davė parodymus prieš G. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo pakeistas tik į narkotinių medžiagų įsigijimą be tikslo platinti ir tyrimas dėl jo užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, tikėtina, kad ir D. B. parodymai teisme prieš G. M. nebuvo nuoširdūs ir teisingi, jais siekta pagrįsti kaltinimą, tikintis švelnesnės prokuroro pozicijos byloje jo atžvilgiu. Kasatorius pažymi, kad D. B. ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus keitė savo parodymus dėl G. M., tai atsisakydamas teiginių, kad pas jį namuose rastus narkotikus atnešė ir laikė G. M., tai apskritai atsisakydamas duoti bet kokius parodymus. Tokių aplinkybių kontekste kasatorius atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tenkintas nė vienas G. M. gynėjo prašymas dėl akistatų su G. D. ir D. B., G. D. parodymų patikrinimo vietoje ir kitų procesinių veiksmų, kurie, galbūt būtų leidę G. M. paneigti prieš jį duodamus parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to itin abejotina teismų išvada dėl G. D. ir D. B. parodymų vertinimo kaip „nuoširdžių ir nuoseklių“, nors bylos duomenys priešingi – leidžia suabejoti jų parodymais ir jais nesivadovauti, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių jų teiginius.

16Kasaciniame skunde analizuojama tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisiniams įrodymų vertinimo kriterijams daug dėmesio neskirta, apsiribota nurodant, jog teismas, pripažindamas narkotikų priklausymą G. M., rėmėsi D. B. parodymais, o spręsdamas dėl G. M. kaltės dėl narkotikų platinimo, tikėjo ir rėmėsi nuosekliais G. D. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, prieš aptardamas apelianto argumentus dėl netinkamai vertintų bylos įrodymų, savo nutartyje pateikė išsamią apžvalgą, pagrįstą procesinėmis teisės normomis ir atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kaip turi būti vertinami įrodymai ir kaip formuojasi teismo vidinis įsitikinimas tinkamai įvertintų įrodymų pagrindu, tačiau po to, vertindamas G. D. ir D. B. parodymus, pats savo nurodytų teisinių kriterijų dėl įrodymų patikimumo netaikė, tik nurodė, kad D. B. parodymus patvirtina kiti rašytiniai bylos įrodymai – kratos protokolas ir specialisto išvados. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad kratos D. B. bute protokole užfiksuotas tik faktas, jog po spinta rasta kartoninė dėžė su įvairiomis dėžutėmis ir skardinėmis, pripildytomis milteliais ir kitokioms medžiagomis; nėra jokių nuorodų, kad ant rastų daiktų būtų kokie nors žymenys, susiję su G. M. Specialistai, atlikę šio radinio tyrimus, nustatė, jog talpyklose yra įvairios narkotinės medžiagos, o ant vienos jų – paties D. B. piršto antspaudo pėdsakas. Taigi, iš tikrųjų nė vienas iš teismo minimų rašytinių įrodymų net netiesiogiai nesieja pas D. B. rastų narkotinių medžiagų su G. M., jokiais bylos įrodymais D. B. parodymų patikimumo patikrinti neįmanoma ir vien šio prieštaringi ir niekuo nepagrįsti parodymai lėmė G. M. pripažinimą kaltu padarius labai sunkų nusikaltimą. Dėl G. D. parodymų apeliacinės instancijos teismo nutartyje apsiribota tik nuoroda, kad juos patvirtina „[...] ir kiti rašytiniai įrodymai“, net neįvardijant kokie, nes tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys leidžia spręsti dėl G. D. parodymų nepatikimumo.

17Kasatorius nurodo, kad, teismų manymu, G. M. kaltės įrodymais, patvirtinančiais G. D. parodymus, yra policijos pareigūnų parodymai, kuriuose jie nurodo pagal žvalgybinius duomenis žinoję, jog G. M. platina narkotines medžiagas ir buvo jų pardavęs G. D.. Kasatorius pabrėžia, kad neaišku, kokie policijos pareigūnų teismui perteikiami duomenys atitinka oficialiems procesiniams įrodymams keliamus reikalavimus, ypač jų patikimumo aspektu, nes tik pareigūnams buvo žinoma žvalgybinė informacija, jos šaltinių ar kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti tokius teiginius, jie nepateikė, o teismai to neprašė, tai prieštarauja tinkamo įrodymo sampratai baudžiamojo proceso teisėje (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

18Kasatorius pabrėžia, kad teismas, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Šių reikalavimų nesilaikyta, todėl teismai neteisėtai policijos pareigūnų parodymus apie tik jiems žinomą neviešą informaciją G. M. platinus narkotines medžiagas pripažino šio kaltės įrodymu dėl konkrečių bylos veikų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje ne kartą išsakytas vertinimas, kad apelianto pirmiau nurodyti argumentai apie tendencingą įrodymų prieš G. M. rinkimą ir formavimą esą tik deklaratyvūs pareiškimai, anot kasatoriaus, taip pat yra nepagrįstas ir neteisingas.

19Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-942/2016 dėl neleistinumo itin didelę reikšmę suteikti kitų bylos kaltinamųjų parodymams, juos suabsoliutinant ir nevertinant kritiškai visų kitų bylos aplinkybių kontekste, nurodo, kad dėl G. M. kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis jokių įrodymų, išskyrus nuteistųjų D. B. bei G. D. parodymus, nėra. Kasatorius pakartotinai pažymi, kad liudytojo K. S. neteisėtai išgauti parodymai, kitų nuteistųjų D. B. ir G. D. nenuoseklūs ir nepatikimi parodymai prieš G. M., po kurių iš esmės buvo palengvinta jų procesinė padėtis, panaikinant įtarimus sunkesne nusikalstama veika (G. D. atveju), negali būti vertinami kaip patikimi ir pakankami įrodymai pripažįstant G. M. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

202.3. Kasatorius, apibendrindamas tai, kas nurodyta, teigia, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), įrodymais, pagrindžiančiais G. M. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1, 3 dalis, pripažino leistinumo ir teisėtumo reikalavimų neatitinkančius duomenis (BPK 20 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl reikalavimų bylos procesui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008), tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, taip pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir teisingą teismą. Tokie esminiai BPK pažeidimai lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo tinkamai peržiūrėtas apeliacine tvarka, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl bylos duomenų tyrimo ir vertinimo bei pripažinimo įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015, 2K-69-942/2016). Dėl to, remiantis BPK 369, 383 straipsniais, kasacinis teismas turi teisinį pagrindą taisyti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų padarytas klaidas (įvertinti tuos esminius apeliacinio skundo argumentus, kurių neteisėtai nevertino apeliacinis teismas) ir, nusprendus, jog apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinio teismo nutartis yra nepagrįsti ir naikintini, priimti tokį sprendimą byloje, kuris atitiktų visas bylos aplinkybes.

213. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius prašo nuteistojo G. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko kasacinį skundą atmesti.

223.1. Prokuroro teigimu, bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl kiekvienos G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jos padarymą patvirtinančių įrodymų, jų įvertinimo bei dalies, pavyzdžiui, nuteistojo parodymų, atmetimo, nurodydami motyvus, o atliktas įrodymų vertinimas atitinka teismų praktikos išaiškinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2008, 2K-498/2009, 2K-439/2010, 2K-290/2011 ir kt.). Pakankamai išsamiai išanalizuoti apeliacinio skundo argumentai dėl K. S., D. B. parodymų neteisingumo, galimo policijos pareigūnų siekio nuteisti G. M. suklastotų parodymų pagrindu, pareigūnų poveikio K. S. ir G. D.. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kodėl kasatoriaus ginčijami parodymai laikytini patikimais, kodėl į vienas jų parodytas aplinkybes buvo atsižvelgta, o į kitas ne, ir kodėl jais yra motyvuojami teismų sprendimai. Nors kasatorius ir nurodo, kad K. S., D. B. parodymai turėjo būti vertintini ypač atidžiai ir kritiškai, nes jie, kaip proceso dalyviai, yra suinteresuoti proceso baigtimi ir dėl savo įrodymų turinio sulaukė žymaus procesinės padėties pagerėjimo, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kasatoriaus ginamojo parodymus, keliamas gynybines versijas, kurių pagrindu iš esmės ir yra ginčijami įrodinėjimo pažeidimai. Kasatoriaus nurodomi argumentai dėl prašymų skirti akistatas su G. D. ir G. B., atlikti G. D. parodymų patikrinimo vietoje veiksmus bei kitus procesinius veiksmus atmetimo nepagrįsti, nes tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo taktikos bei procesinių veiksmų atlikimo tikslingumo ar būtinumo. Be to, tiek nagrinėjant byla pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, G. M. ir jo gynėjas turėjo teisę teikti prašymus teismui dėl prieštaravimų tarp proceso dalyvių parodymų pašalinimo. Tai, kad tokie prašymai nebuvo patenkinti, savaime nesuponuoja, jog buvo pažeista apeliacinio proceso tvarka ar padaryti kiti proceso įstatymo pažeidimai. Be to, teismai atsižvelgė į kaltinamajam nuosprendžiui priimti svarbias ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Skundžiamų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu visos abejonės buvo vertinamos nuteistųjų naudai, pašalinant kai kurias aplinkybes iš pareikštų kaltinimų. Teismai išanalizavę surinktų įrodymų visetą pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti G. M. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3, 1 dalis, remiantis įvairiarūšiais įrodymais, kurie vieni kitus papildė, sudarė logišką visumą bei paneigė G. M. keltas gynybines versijas. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad vertindami įrodymus teismai iš esmės pažeidė BPK nuostatas. Nenustatyta, kad skundžiami nuosprendis ar nutartis pagrįsti įrodymais, prieštaraujančiais kitiems byloje surinktiems duomenims, arba įrodymais pripažinti K. S., D. B. ir G. D. parodymai yra nepatikimi. Priešingai, anot prokuroro, šioje byloje išlaikyta svarbi įrodymų vertinimo sąlyga: įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma ir būtent tokio vertinimo pasekmė – nesirėmimas K. S. teisminio nagrinėjimo metu pakeistais parodymais ir D. B. bei G. D. parodymų pripažinimas nuosekliais. Tai, pasak prokuroro, reiškia, kad teismų padarytos išvados dėl G. M. kaltės yra pagrįstos ir teisingos, baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai, esminių BPK pažeidimų nepadaryta, o G. M. gynėjo išsakyta pozicija, grindžiama remiantis bendro pobūdžio pamąstymais, daugumai jų esant netiksliems arba nekonkretiems, pagrįsta subjektyviu įstatymo nuostatų vertinimu, pagrįstai pripažinta gynybine, nes kasatorius, kaip proceso dalyvio gynėjas, turi suinteresuotumą bylos nagrinėjimo baigtimi ir rezultatais.

234. Nuteistojo G. M. gynėjo avokado Viktoro Onačko kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų

255. Kasacinis skundas paduotas dėl G. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (už labai didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymą D. B. bute, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) ir BK 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą psichotropinių medžiagų gabenimą ir pardavimą G. D.), kasatoriaus teigimu, teismams padarius esminių įrodinėjimo procesui keliamų reikalavimų pažeidimų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pripažino įrodymais duomenis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimas). Skunde nurodoma, kad teismai nuosprendį grindė iš esmės kito nuteistojo D. B. (siekusio paremti kaltinimą, tikintis švelnesnės prokuroro pozicijos byloje jo atžvilgiu) ir G. D. (kuriam kitoje byloje pareikštas kaltinimas buvo palengvintas, neinkriminuojant tikslo prekiauti narkotinėmis medžiagomis) parodymais, nors jie neatitiko BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, jų nepatvirtino jokie rašytiniai bylos duomenys, taip pat nepagrįstai pripažino įrodymais suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų policijos pareigūnų parodymus.

266. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, tai reiškia, kad šis teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pats iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Toks įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra fakto, o ne teisės klausimas. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas), susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms, yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Klausimai, ar pakanka įrodymų, ar teisingai jie įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015 ir kt.), kasacinės instancijos teisme pakartotinai nenagrinėjami.

276.1. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad tais atvejais, kai kasaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų gavimo ir panaudojimo teisėtumas ar nurodomas jų vertinimo taisyklių pažeidimas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar gaunant, panaudojant, vertinant įrodymus nebuvo esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

286.2. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiais pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015 ir kt.).

296.3. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015 ir kt.).

307. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, iš esmės grįsdami nuosprendį nuteistojo D. B. ir G. D. parodymais, nors jie neatitiko BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. jų nepatvirtino kiti bylos duomenys.

317.1. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, G. M. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo grindžiama pirmiausia kito kaltinamojo byloje (bendravykdytojo) D. B., kurio bute buvo rastas labai didelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, parodymais.

32Iš bylos medžiagos matyti, kad jis tiek pirmosios apklausos metu, dalyvaujant jo gynėjui, tiek teisiamajame posėdyje, nuosekliai teigė, kad kaltinime nurodytos jo namuose rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo G. M., šio atneštos pas jį į namus ir juose laikytos, iš kurių D. B. galėdavo pasiimti dalį ir savo reikmėms (suvartojimui). Tačiau kaltinamojo D. B. parodymai teisme dėl tam tikrų aplinkybių: kad pas jį bute buvusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalį jis parduodavo, G. M. paprašytas perduodavo kitiems asmenims, gaudavo tam tikrą užmokestį iš G. M., jomis vaišino T. G. ir pan., iš tiesų keitėsi.

337.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą, vertino, ar pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. B., kaip bendravykdytojo, parodymais, nepažeidė baudžiamojo proceso principų bei normų, t. y. ar atidžiai vertino bendravykdytojo parodymus, ar juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ar aiškinosi tam tikrus prieštaravimus tarp jo parodymų.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, keliamų bylos duomenų tyrimui, jų pripažinimui įrodymais, kurių pagrindu nustatomos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, ir vertinimui, siekdamas įsitikinti D. B. parodymų teisingumu ir jų nuoseklumu, ėmėsi tam būtinų priemonių: apklausęs jį teisme, perskaitydamas skirtingais baudžiamojo proceso etapais jo duotus parodymus, juos lygindamas tarpusavyje, taip pat su kaltinamosios T. G. skirtingais proceso etapais duotais parodymais, kitais byloje surinktais duomenimis.

357.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažinusi, kad pats kaltinamojo (nuteistojo) asmens procesinis statusas neabejotinai reiškia, jog toks asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir atitinkamai D. B. taip pat buvo suinteresuotas prisipažinimu sušvelninti savo teisinę padėtį (pagal atitinkamas BK ir BPK nuostatas), motyvuotai nurodė, kad duomenų apie tai, jog savo parodymais nuteistasis D. B. būtų siekęs dar ir melagingai apkaltinti kitą nuteistąjį G. M., šioje byloje nėra, ir atkreipė dėmesį, kad D. B. kartu parodė ir apie savo paties nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą.

367.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama D. B. parodymų patikimumą, taip pat pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti D. B. teisme duotus parodymus, nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių perskaitė ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui, vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009).

377.5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pakankamai detaliai tyrė galimą poveikį D. B., tačiau konstatavo, kad duomenų apie neteisėtą poveikį D. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra, parodymus, kuriuos teismas pripažino patikimais, jis davė dalyvaujant gynėjui.

387.6. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai, kad kratos metu pareigūnai rado D. B. nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių sudėtis ir kiekis buvo nustatytas specialisto išvada, leido teismams vertinti D. B. parodymų tikrumą bei patikimumą. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad ant D. B. bute rastų daiktų (talpyklų su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir pan.) nebuvo rasta G. M. pėdsakų, pavyzdžiui, jo pirštų antspaudų, rastas tik D. B. piršto antspaudas, niekaip nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog D. B. bute rastos medžiagos priklausė G. M., t. y. buvo jo žinioje pagal BK 260 straipsnio 3 dalies formuluotę ir pagal bendrininkų (G. M. bei D. B.) susitarimą tiesiog buvo laikomos D. B. bute, šiam leidžiant asmeniniam naudojimui dalį narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų suvartoti.

397.7. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai analizavo byloje surinktus duomenis apie G. M. kaltę dėl pas D. B. bute laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir dalį aplinkybių iš kaltinimo jam pašalino kaip neįrodytas (o būtent, įgijimą), o tai tik patvirtina, kad visi bylos duomenys buvo tiriami itin atidžiai ir kruopščiai, lyginant tarpusavyje, įvertinant juos tiek atskirai, tiek kaip visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

407.8. Apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė įrodymų visetą, kuris buvo pakankamas G. M. kaltei pripažinti. Vertindama BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymąsi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą nesiremti dalimi nuteistojo D. B. parodymų nulėmė būtent tai, kad tų parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, o kitus nuteistojo D. B. parodymus, kuriais teismas grindė išvadas, patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

418. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai padarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, nuteistojo G. M. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindžiant liudytojo G. D., kuriam kitoje byloje buvo palengvinta teisinė padėtis, parodymais.

428.1. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog G. D. kitoje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, savaime nėra pagrindas nesivadovauti jo nagrinėjamos bylos teisiamajame posėdyje duotais parodymais.

438.2. Nagrinėjamos bylos medžiagoje yra G. D. kitoje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų protokolas, kurio pagrindu buvo galima papildomai patikrinti šio liudytojo parodymų nuoseklumą. Jo parodymus patvirtino ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, nes G. D. atpažino G. M. kaip asmenį, pravarde „Gaba“, iš kurio pirko narkotines medžiagas, apie šių asmenų bendravimą patvirtino ir G. D. mobiliojo ryšio telefone užfiksuoti duomenys – G. M. telefono numeriai.

448.3. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas palygino iš skirtingų duomenų šaltinių gautą informaciją, vertino tiek liudytojo G. D. parodymus atskirai, tiek kartu su visuma byloje esančių duomenų ir apkaltinamajame nuosprendyje, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, pateikė argumentuotas išvadas, kodėl jie pripažinti patikimais, nuosekliais, jų pagrindu nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, visas abejones, kurių neįmanoma pašalinti vertindamas kaltinamojo naudai, pašalino dalį kaltinime G. M. inkriminuotų aplinkybių – dėl narkotinių medžiagų, kurias jis pardavė G. D., įgijimo aplinkybių, kaip nenustatytų byloje surinktais įrodymais.

458.4. Apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad G. D. parodymus reikia vertinti ypač atsargiai ir kruopščiai, atsižvelgiant į jų nuoseklumą, eiliškumą, turinio vidinę darną ir atitikimą kitiems įrodymų šaltiniams, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi šių reikalavimų.

469. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo padaryti pažeidimai, netenkinant gynybos prašymų atlikti tyrimo veiksmų, skirtų G. D. parodymų patikrinimui.

479.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu G. M. gynėjas advokatas V. Onačko pateikė prašymą dėl akistatų tarp G. M., T. G. ir G. D. atlikimo (t. 6, b. l. 102), kuris Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus 2014 m. liepos 22 d. nutarimu buvo atmestas, nurodant, kad akistata nėra privalomas tyrimo veiksmas ir tuometinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje ją atlikti, prokuroro, kuris organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, manymu, netikslinga; nes įtarimas G. M. buvo pagrįstas ne tik nurodytų asmenų parodymais, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis (t. 6, b. l. 101). Šis prokuroro nutarimas buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, nurodant, kad pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja prokuroras, kuris sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus yra tikslinga atlikti, o kokius ne.

489.2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kaltinamajam G. M. ir jo gynėjui dalyvaujant teisiamajame posėdyje, buvo apklausti visi kaltinamieji ir liudytojai. Tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui buvo suteiktos galimybės užduoti kitiems proceso dalyviams klausimus, siekti, kad būtų pašalinti, jų nuomone, esantys prieštaravimai tarp atitinkamų asmenų duodamų parodymų teisme, teikti prašymus bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. laisvai disponuoti visomis BPK numatytos kaltinamojo ir jo gynėjo teisėmis (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnio 1 dalis ir kt.). Taigi tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surengta gynybos prašyta akistata, parodymų patikrinimas, nepripažintina esminiu BPK numatytų įtariamojo, kaltinamojo teisių pažeidimu.

499.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai išnagrinėjusi šį argumentą, motyvuotai nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad šioje byloje turėjo būti atliktas parodymų patikrinimas vietoje, paskirta ekspertizė ir kiti apelianto nurodyti tyrimo veiksmai, siekiant patikrinti liudytojo parodymuose nurodytas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Taigi, proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2010, 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014).

5010. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai nepagrįstai pripažino įrodymais liudytojų policijos pareigūnų parodymus, nevertindami jų suinteresuotumo bylos baigtimi ir parodymų nepatikimumo.

5110.1. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad jis aptarė šių liudytojų parodymų patikimumą ir atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų policijos pareigūnų A. M. ir F. S. parodymų, motyvuotai nurodydamas, kodėl jie laikomi atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus ir papildomai patvirtinančiais G. D. parodymais nustatytas reikšmingas faktines G. M. padarytų nusikalstamų veikų, šiam disponuojant ir prekiaujant narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl liudytojų – policijos pareigūnų –parodymų vertinimo baudžiamojoje byloje ir galimybės remtis jais (BPK 78, 79, 80, 301 straipsniai, 276 straipsnio 4 dalis), pagrįstai nurodydamas, kad šie buvo apklausti teisiamajame posėdyje, kur tiek kaltinamasis G. M., tiek jo gynėjas galėjo jiems užduoti klausimus.

5211. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas išvadas aptartų proceso dalyvių parodymais, ir apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs BPK pažeidimų tiriant, tikrinant, vertinant jų parodymus bei grindžiant jais apkaltinamąjį nuosprendį dėl G. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

53Dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

5412. Apeliacinės instancijos teismas, anot gynėjo V. Onačko, neatsakė į esminius jo apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, nevertino liudytojo K. S. parodymų davimo aplinkybių, taigi nepatikrino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, bei tinkamai nemotyvavo savo procesinio sprendimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

5512.1. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl apeliacinio proceso ribų nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

5612.2. Nagrinėjamoje byloje iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo ir nutarties matyti, kad, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, priimta nutartimi motyvuotai atmetė apeliacinį skundą, atsakydamas į esminius jo argumentus.

5712.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentuotai pasisakyta dėl nuteistojo D. B. parodymų patikimumo, analizuota, kaip jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu (dalyvaujant gynėjui), kad nepateikė jokių skundų dėl kasatoriaus nurodomų, neva policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, darant jam poveikį duoti G. M. kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio analize, motyvuotai nurodė, kad, palyginus D. B. parodymus skirtingais baudžiamojo proceso etapais, akivaizdu, kad jis nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog jo bute rasti narkotikai priklauso G. M., ir parodymų dėl šių aplinkybių nekeitė. Be to, nurodytais parodymais D. B. patvirtino ir pripažino savo paties padarytą nusikalstamą veiką, veikiant bendrai su G. M..

5812.4. Iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutarties matyti, kad, atsakant į skundo argumentą dėl G. D. parodymų patikimumo ir leistinumo, išsamiai pasisakyta dėl liudytojo G. D. parodymų, nurodant, kad jis neturėjo pagrindo apkalbėti G. M., nuosekliai, aiškiai ir logiškai parodė visas narkotikų įsigijimo iš šio aplinkybes, parodymų baudžiamojo proceso metu nekeitė.

5912.5. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde ginčijamais liudytojo K. S. parodymais pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje visiškai nesiremta, nes jis paneigė visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodyto liudytojo parodymais nebuvo grindžiama G. M. kaltė nei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl to, priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismui pakartotinai analizuoti liudytojo, kurio parodymai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti neatitinkančiais įrodymams keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalys), parodymų leistinumą, nebuvo teisinio pagrindo.

60Tai, kad nutartyje pateikiant apeliacinio skundo turinį šis argumentas buvo nurodytas, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas jį pripažino esminiu, tačiau į jį neatsakė. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kodėl jis nenagrinės K. S. parodymų pagrįstumo ir leistinumo klausimo – jais nebuvo remtasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

6112.6. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

6213. Taigi, remiantis byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeisti BPK 20, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimai.

6314. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

65Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti O. Č. (O. Č.), D. B. ir T. G., tačiau... 3. Be to, šiuo nuosprendžiu išspręsti byloje taikyto laikinojo nuosavybės... 4. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. G. M. nuteistas:... 7. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su... 8. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai gabeno ir pardavė... 9. Taip pat G. M. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios kasaciniu skundu... 10. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar... 11. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar... 12. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo... 13. 2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas Viktoras Onačko prašo... 14. 2.1. Kasatoriaus teigimu, G. M. nuteisimas pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis... 15. 2.2. Kasatoriaus manymu, abejotinas ir kitų bylos duomenų patikimumas, nes,... 16. Kasaciniame skunde analizuojama tai, kad pirmosios instancijos teismo... 17. Kasatorius nurodo, kad, teismų manymu, G. M. kaltės įrodymais,... 18. Kasatorius pabrėžia, kad teismas, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos... 19. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais... 20. 2.3. Kasatorius, apibendrindamas tai, kas nurodyta, teigia, kad bylą... 21. 3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 22. 3.1. Prokuroro teigimu, bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl kiekvienos G.... 23. 4. Nuteistojo G. M. gynėjo avokado Viktoro Onačko kasacinis skundas... 24. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ... 25. 5. Kasacinis skundas paduotas dėl G. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3... 26. 6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus... 27. 6.1. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad tais... 28. 6.2. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiais... 29. 6.3. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo... 30. 7. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminį baudžiamojo proceso... 31. 7.1. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio,... 32. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis tiek pirmosios apklausos metu, dalyvaujant... 33. 7.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama skundą,... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios... 35. 7.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažinusi, kad pats... 36. 7.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama D. B.... 37. 7.5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pakankamai... 38. 7.6. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai, kad kratos metu... 39. 7.7. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai analizavo... 40. 7.8. Apeliacinės instancijos teismas detaliai aptarė įrodymų visetą, kuris... 41. 8. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai padarė esminių įrodymų... 42. 8.1. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog G. D. kitoje baudžiamojoje... 43. 8.2. Nagrinėjamos bylos medžiagoje yra G. D. kitoje byloje ikiteisminio... 44. 8.3. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas... 45. 8.4. Apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad G. D. parodymus reikia... 46. 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo padaryti pažeidimai,... 47. 9.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu G. M. gynėjas... 48. 9.2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kaltinamajam G. M.... 49. 9.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai... 50. 10. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai nepagrįstai pripažino... 51. 10.1. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad jis aptarė... 52. 11. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 53. Dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine... 54. 12. Apeliacinės instancijos teismas, anot gynėjo V. Onačko, neatsakė į... 55. 12.1. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl apeliacinio proceso ribų... 56. 12.2. Nagrinėjamoje byloje iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio... 57. 12.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentuotai pasisakyta dėl... 58. 12.4. Iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutarties matyti,... 59. 12.5. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde ginčijamais liudytojo K. S.... 60. Tai, kad nutartyje pateikiant apeliacinio skundo turinį šis argumentas buvo... 61. 12.6. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 62. 13. Taigi, remiantis byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 63. 14. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Viktoro Onačko kasacinį skundą atmesti....