Byla eATP-444-149/2016
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-12-07 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-45494498-15 ir susipažinusi su administracine byla

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Z. atstovės advokatės Agatos Staševskajos skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-12-07 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-45494498-15 ir susipažinusi su administracine byla,

Nustatė

2Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius Artūras Tamulevičius 2015 m. rugsėjo 16 d. surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 16 d., 18:00 val., kelyje A3/ 33 km, vykdamas vilkiku ,,Volvo FH42T“, valstybinis ( - ), gabeno tarptautinį krovinį (žaidimų priedelius) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, vykdė krovinių vežimą su neužpildytu leidimu Nr. 204413, o būtent leidimo antroje pusėje skiltyje „išvažiavimas“ nenurodė krovinio pakrovimo vietos ir datos bei nepasirašė. Tuo A. Z. pažeidė 1998-12-24 Susisiekimo ministerijos įsakymo Nr. 497 „Dėl krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“ 21 p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1424 str. 1 d.

3Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Alvydas Bražiūnas 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu A. Z. pripažino kaltu padarius ATPK 1424 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 870 eur baudą.

4A. Z. su 2015-12-07 Vilniaus teritorinės muitinės priimtu nutarimu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad reikalavimas vairuotojui užpildyti kitoje leidimo blanko pusėje įvažiavimo ir išvažiavimo skiltis taikytinas tik kertant vidaus Europos Sąjungos sieną. Kaip matyti iš leidimo, krovinio pakrovimo vieta nurodyta Vilnius, Lietuva, patikrintas automobilis buvo Vilniaus rajono savivaldybėje, taigi, jokios vidaus sienos jis nekirto, todėl ir neturėjo pareigos pildyti kitoje leidimo blanko pusėje nurodytas įvažiavimo ir išvažiavimo skiltis. Leidimo blanko kitoje pusėje įvažiavimo ir išvažiavimo skiltis privalo pildyti muitinės darbuotojas kertant Lietuvos - Rusijos sieną (išorės sieną). Taip pat, bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo sudarytos sąlygos naudotis vertėjo paslaugomis.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi paliko galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2015-12-07 nutarimą.

6Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 497, 21 punkte nustatyta, kad krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai. Reguliarius ir nereguliarius keleivių, taip pat ir krovinių vežiojimus transporto priemonėmis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ir tranzitu per jų teritorijas reguliuoja 1993-11-18 Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės susitarimas „Dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais“ (toliau – Susitarimas), pagal kurio 6 str. 1 d. kroviniai tarp susitariančių šalių arba tranzitu per jų teritorijas, išskyrus vežimus, numatytus Susitarimo 7 ir 8 straipsniuose, vežami krovininėmis transporto priemonėmis pagal susitariančių šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Tuo pačiu Susitarimu nustatyta, jog kompetentinga įstaiga pagal Susitarimo 6 straipsnį yra laikoma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Vadovaujantis Susitarimu suteikta kompetencija, buvo priimtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-07-21 įsakymas Nr. 3-439 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus“, kuris vėliau buvo pakeistas Įsakymu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-06-05 įsakymu Nr. 3-196). Įsakymu taip pat buvo patvirtintos „Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklės,, (Taisyklės), kurios privalomos Europos Bendrijos valstybių narių ir ne Europos Bendrijos valstybių narių vežėjams bei jų transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių vežimus.

7A. Z. gabeno (žaidimų priedelius) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją su neužpildytu kelionės leidimu vykdyti vežimus į Trečias Šalis t. y. į Rusijos Federaciją, nes pateikto turimo kelionės leidimo Nr. 204413 vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos antroje pusėje skiltyje „Išvažiavimas“ nenurodė krovinio pakrovimo vietos, datos ir nepasirašė, kaip įpareigoja Taisyklių 6.4. p.

8Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Susitarimas nereglamentuoja leidimų pildymo ar išdavimo tvarkos, bet aiškiai nurodo, kad leidimai yra išduodami kompetentingų institucijų, išimtinai leidimų išdavimo ir pildymo tvarkai reglamentuoti Įsakymu buvo patvirtintos Taisyklės.

9Taisyklių 6.1 punkte nurodyta, kad prieš pradedant vežimą būtina užpildyti atitinkamas patvirtintos leidimo formos skiltis, o būtent: ,,6.1.1. vežėjas; 6.1.2. adresas; 6.1.3. transporto priemonės registracijos numeris; 6.1.4. vežamo krovinio pavadinimas (ten arba atgal); 6.1.5. vežamo krovinio svoris (ten arba atgal); 6.1.6. pakrovimo vieta (ten arba atgal); 6.1.7. iškrovimo vieta (ten arba atgal).“ Taisyklių 6. 2 punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojai įvažiavę į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš karto leidimo skiltyje „Įvažiavimas“ ranka automatine rašymo priemone įrašyti valstybės sienos kirtimo vietą, datą ir pasirašyti, o 6.3. punktas – kad išvykdami iš Lietuvos Respublikos, prieš kirsdami valstybės sieną leidimo skiltyje „Išvažiavimas“ ranka automatine rašymo priemone įrašyti valstybės sienos kirtimo vietą, datą ir pasirašyti. Minėtų taisyklių 7 punktas vienareikšmiškai nurodo, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu, o leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis.

10Taisyklėse reglamentuoti būtent tie atvejai, kai nėra užpildyta bent viena privaloma leidimo skiltis.

11Apylinkės teismas tai pat nurodė, kad A. Z. atstovė advokatė Agata Staševskaja neginčijo fakto, kad kelionės leidimas buvo nevisiškai užpildytas, o neužpildytos skiltys, kaip matyti iš Taisyklių 6, 7 punktuose, laikytinos privalomomis ir kelionės leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis.

12Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. Z. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

13Vilniaus teritorinė muitinė, pateikdama atsiliepimą į skundą, nurodė, kad 2015-09-16 surašant A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą šis nurodė, kad „protokolas jam išverstas į rusų kalbą ir esmę suprato“ (19 b. l.), todėl teismas konstatavo, jog A. Z. buvo žinoma kokius teisės aktus jis pažeidė ir kokį administracinį teisės pažeidimą padarė. Advokatė teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo vertimas į rusų kalbą, jai A. Z. sakė ,,kad buvo paaiškinta rusų kalba”.

142016-03-29 Vilniaus apygardos teisme gautas A. Z. atstovės advokatės Agatos Staševskajos apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį.

15Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiamas A. Z. skundas, adresuotas Vilniaus rajono apylinkės teismui.

16Teigiama, jog patikrintas A. Z. automobilis buvo Vilniaus rajono savivaldybėje, taigi, jokios vidaus sienos jis nekirto, todėl ir neturėjo pareigos pildyti kitoje leidimo blanko pusėje nurodytas įvažiavimo ir išvažiavimo skiltis. Leidimo blanko kitoje pusėje įvažiavimo ir išvažiavimo skiltis, apeliantės teigimu, privalo pildyti muitinės darbuotojas, kertant Lietuvos - Rusijos sieną (išorės sieną). Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas, nubausdamas A. Z. pagal ATPK Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Alvydas Bražiūnas 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu A. Z. pripažindamas kaltu padarius ATPK 1424 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirdamas jam administracinę nuobaudą – 870 eur baudą ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi palikdamas šį nutarimą galioti, pažeidė 1993-11-18 Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės susitarimo „Dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais“ (toliau – Susitarimas), 21 straipsnio pagrindu 2007 m. rugpjūčio 22-24 sudarytos mišrios Lietuvos-Rusijos komisijos posėdžio protokolą (toliau tekste – Protokolas), kuriame „Lietuvos delegacija informavo, kad nuo Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šengeno susitarimo, kertant Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sieną momento, Rusijos vairuotojai privalės savarankiškai užpildyti kitoje leidimo pusėje įvažiavimo ir išvažiavimo skiltis pagal Lietuvos Respublikos pateiktą pavyzdį“.

172016-04-07 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo atsiliepimas į A. Z. atstovės advokatės Agatos Staševskajos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

18A. Z. atstovės advokatės Agatos Staševskajos apeliacinis skundas netenkintinas.

19Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

20A. Z. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.

21Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1424 str. 1 d. krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

22Nors A. Z. atstovė advokatė Agata Staševskaja savo atstovaujamojo asmens kaltę neigia, A. Z. kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

23Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Z. 2015 m. rugsėjo 16 d., 18:00 val., kelyje A3/ 33 km, vykdamas vilkiku ,,Volvo FH42T“, valstybinis Nr. B098HC/67, gabeno tarptautinį krovinį (žaidimų priedelius) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, vykdė krovinių vežimą su neužpildytu leidimu Nr. 204413, o būtent leidimo antroje pusėje skiltyje „išvažiavimas“ nenurodė krovinio pakrovimo vietos ir datos bei nepasirašė, tai yra tokiais savo veiksmais A. Z., pažeisdamas 1998-12-24 Susisiekimo ministerijos įsakymo Nr. 497 „Dėl krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“ 21 p., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1424 str. 1 d.

24ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

25Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

26Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Z. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriuos skundžiamame nutarime visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismas išaiškino, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 497, 21 punkte nustatyta, kad krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai. Reguliarius ir nereguliarius keleivių, taip pat ir krovinių vežiojimus transporto priemonėmis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ir tranzitu per jų teritorijas reguliuoja 1993-11-18 Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos vyriausybės susitarimas „Dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais“ (toliau – Susitarimas), pagal kurio 6 str. 1 d. kroviniai tarp susitariančių šalių arba tranzitu per jų teritorijas, išskyrus vežimus, numatytus Susitarimo 7 ir 8 straipsniuose, vežami krovininėmis transporto priemonėmis pagal susitariančių šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Tuo pačiu Susitarimu nustatyta, jog kompetentinga įstaiga pagal Susitarimo 6 straipsnį yra laikoma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Vadovaujantis Susitarimu suteikta kompetencija, buvo priimtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-07-21 įsakymas Nr. 3-439 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus“, kuris vėliau buvo pakeistas Įsakymu (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-06-05 įsakymu Nr. 3-196). Įsakymu taip pat buvo patvirtintos „Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklės,, (Taisyklės), kurios privalomos Europos Bendrijos valstybių narių ir ne Europos Bendrijos valstybių narių vežėjams bei jų transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių vežimus.

27Apylinkės teismas konstatavo, kad A. Z. gabeno (žaidimų priedelius) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją su neužpildytu kelionės leidimu vykdyti vežimus į Trečias Šalis t. y. į Rusijos Federaciją, nes pateikto turimo kelionės leidimo Nr. 204413 vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos antroje pusėje skiltyje „Išvažiavimas“ nenurodė krovinio pakrovimo vietos, datos ir nepasirašė, kaip įpareigoja Taisyklių 6.4. p.

28Taip pat apylinkės teismas išaiškino, kad Susitarimas nereglamentuoja leidimų pildymo ar išdavimo tvarkos, bet aiškiai nurodo, kad leidimai yra išduodami kompetentingų institucijų, išimtinai leidimų išdavimo ir pildymo tvarkai reglamentuoti Įsakymu buvo patvirtintos Taisyklės.

29Taisyklių 6.1 punkte nurodyta, kad prieš pradedant vežimą būtina užpildyti atitinkamas patvirtintos leidimo formos skiltis, o būtent: ,, 6.1.1. vežėjas; 6.1.2. adresas; 6.1.3. transporto priemonės registracijos numeris; 6.1.4. vežamo krovinio pavadinimas (ten arba atgal); 6.1.5. vežamo krovinio svoris (ten arba atgal); 6.1.6. pakrovimo vieta (ten arba atgal); 6.1.7. iškrovimo vieta (ten arba atgal).“ Taisyklių 6. 2 punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojai įvažiavę į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš karto leidimo skiltyje „Įvažiavimas“ ranka automatine rašymo priemone įrašyti valstybės sienos kirtimo vietą, datą ir pasirašyti, o 6.3. punktas – kad išvykdami iš Lietuvos Respublikos, prieš kirsdami valstybės sieną leidimo skiltyje „Išvažiavimas“ ranka automatine rašymo priemone įrašyti valstybės sienos kirtimo vietą, datą ir pasirašyti. Minėtų taisyklių 7 punktas vienareikšmiškai nurodo, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu, o leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis.

30Taigi, Lietuvos Respublikos teisės aktai dėl privalomos leidimų pildymo tvarkos nenumato jokių išimčių vairuotojams, vykstantiems į trečiasias šalis (Rusijos Federacija), tai yra nepašalina pareigos Taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka prieš pradedant vežimą užpildyti atitinkamas leidimo skiltis, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Leidimo blanko kitoje pusėje įvažiavimo ir išvažiavimo skiltis privalo pildyti muitinės darbuotojas kertant Lietuvos - Rusijos sieną (išorės sieną), darant nuorodą į Protokolą, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, kadangi Susitarimo 22 str. nustatyta, kad klausimai, nesureguliuoti šiuo Susitarimu, taip pat tarptautiniais susitarimais, kurių dalyvėmis yra abi Susitariančios Šalys, bus sprendžiami sutinkamai su kiekvienos Susitariančios Šalies įstatymais. Būtent minėto Susitarimo pagrindu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Taisyklių 7 punktas draudžia vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu, o leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių 21 punktą krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, o 22 punkte nustatyta, kad vežėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai turi išmanyti šių susitarimų nuostatas ir jų laikytis.

31Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantė, gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-25 nutarties vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutartį.

32Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

33Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti ar pakeisti.

Nutarė

34palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda... 2. Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius Artūras Tamulevičius 2015 m.... 3. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Alvydas Bražiūnas... 4. A. Z. su 2015-12-07 Vilniaus teritorinės muitinės priimtu nutarimu nesutiko... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi paliko galioti Vilniaus... 6. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos... 7. A. Z. gabeno (žaidimų priedelius) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos... 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Susitarimas nereglamentuoja leidimų pildymo... 9. Taisyklių 6.1 punkte nurodyta, kad prieš pradedant vežimą būtina... 10. Taisyklėse reglamentuoti būtent tie atvejai, kai nėra užpildyta bent viena... 11. Apylinkės teismas tai pat nurodė, kad A. Z. atstovė advokatė Agata... 12. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. Z. padarytas pažeidimas įrodytas... 13. Vilniaus teritorinė muitinė, pateikdama atsiliepimą į skundą, nurodė, kad... 14. 2016-03-29 Vilniaus apygardos teisme gautas A. Z. atstovės advokatės Agatos... 15. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kuriais buvo... 16. Teigiama, jog patikrintas A. Z. automobilis buvo Vilniaus rajono... 17. 2016-04-07 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus teritorinės muitinės... 18. A. Z. atstovės advokatės Agatos Staševskajos apeliacinis skundas... 19. Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės... 20. A. Z. padaryta veika kvalifikuota tinkamai.... 21. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1424 str. 1 d. krovinių vežimas kelių... 22. Nors A. Z. atstovė advokatė Agata Staševskaja savo atstovaujamojo asmens... 23. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Z. 2015 m. rugsėjo 16... 24. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 25. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos... 26. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas,... 27. Apylinkės teismas konstatavo, kad A. Z. gabeno (žaidimų priedelius) iš... 28. Taip pat apylinkės teismas išaiškino, kad Susitarimas nereglamentuoja... 29. Taisyklių 6.1 punkte nurodyta, kad prieš pradedant vežimą būtina... 30. Taigi, Lietuvos Respublikos teisės aktai dėl privalomos leidimų pildymo... 31. Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos... 32. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė... 33. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus rajono... 34. palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį... 35. Nutartis neskundžiama....