Byla e2-1087-186/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Air Vilnius Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4284-653/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Air Vilnius Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ dėl skolos priteisimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Air Vilnius Group“ su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Start Vilnius“ 615 106 Eur skolos, 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą, jo nesant pinigines lėšas pareikšto ieškinio apimties dydžiu. Nurodė, kad ieškinio suma 615 106 Eur laikytina didele. Atsakovė, sužinojusi apie ieškinį, turtą gali parduoti, paslėpti ar kitaip sunaikinti. Atsakovė yra nesąžininga, nes vengia atsiskaityti su ieškove, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

6Teismas, susipažinęs su ieškovės reikalavimais, sprendė, kad ieškinio medžiaga patvirtina šalis siejusius sutartinius teisinius santykius, todėl ieškovės reikalavimai atsakovei, pareikšti šioje byloje, materialiniu teisiniu aspektu yra galimi. Ir nors tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 615 106 Eur sumos priteisimo, kuri ieškovės teigimu, sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis būtų bloga ir, kad 615 106 Eur suma atsakovei būtų didelė, kas sudarytų riziką, jog bus apsunkintas ir neįmanomas galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovė yra nesąžininga, vengia atsiskaityti su ieškove, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę ne ginčo tvarka dėl skolos sumokėjimo, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl galimo atsakovės piktnaudžiavimo ar nesąžiningumo. Kadangi ieškovė neįrodė grėsmės, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, buvimo, teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovė BUAB „Air Vilnius Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto taikymo) teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigo sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428 2008). Ieškinio suma (615 106 Eur) neabejotinai yra didelė ir gali turėti įtakos palankaus apeliantui teismo sprendimo įvykdymui net ir tuo atveju, jeigu atsakovės turtinė padėtis būtų labai gera.
  2. Teismas nevertino atsakovės realios turtines padėties. Be to, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismas turėjo ex officio rinkti trūkstamus įrodymus byloje. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad kai vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra bankrutuojantis (bankrutavęs) bylos nagrinėjimas yra neatsiejamai susijęs su viešuoju interesu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tuo atveju, jeigu ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, būtų pažeistos ne tik ieškovės. bet ir jos kreditorių turtinės teisės ir interesai.

9Atsakovė UAB „Start Vilnius“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovės baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

  1. Ieškovė neįrodė grėsmės egzistavimo, dėl kuriuos teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas. Ieškinio sumos dydis savaime nepatvirtina, jog yra grėsmė, kad sprendimas nebus vykdomas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos sukaupti turto didelei sumai, iš kurio bus vykdomas sprendimas. Ieškovė remiasi pasenusia teismų praktika, o naujai ir vieningai formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika vienareikšmiškai pasisako, kad vien tik ieškinio sumos dydis nėra pakankama priemonės laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Viešojo intereso buvimas ir (ar) bankrutuojančios įmonės statusas neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
  2. Viešojoje erdvėje skelbiama informacija apie atsakovę UAB „Start Vilnius“ patvirtina, kad jos finansinė padėtis yra gera, grėsmės ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu nėra. Todėl tokie ieškovės administratorės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
  3. Ieškovės ieškinys pareiktas anksčiau termino, t. y. ieškovei dar neturint teisės reikšti tokio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, be to, ieškovė reikalauja iš atsakovės pinigų pagal sutartį, kuri pagal imperatyviuosius teisės aktus yra negaliojanti. Nesant palankaus sprendimo tikimybės, šiai dienai nėra grėsmės, kurią reiktų užtikrinti, ir tuo labiau grėsmės tokiu mastu, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
  4. Informacija apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, gali tiesiogiai neigiamai įtakoti UAB „Start Vilnius“ pradėtų vykdyti, vykdomų ir numatytų vykdyti projektų įgyvendinimams, t. y. neabejotinai gali neigiamai paveikti bendrovės vykdomą veiklą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkinamas.

12Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

13Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

14Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

15Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos pateikė naujus įrodymus (atsakovės balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, įstatus). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovei, jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti atsikirtimus, paaiškinimus ir pateikti įrodymus, o ieškovas turėjo galimybę susipažinti su aptariamais dokumentais, sprendžia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir juos priima (CPK 314 straipsnis).

16Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

17Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, užtikrinti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Vadinasi, tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šiuo aspektu, darytina išvada, kad sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį reglamentuoja CPK 144 straipsnis, turi būti nustatoma ir grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

18Visų pirma, atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo objektyviai nepadidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo rizikos. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo aspektu prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo praktikai, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos.

19Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Tačiau būtina įvertinti ir į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį, į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kita. Vadinasi, sprendžiant dėl šiai konkrečiai situacijai aktualios apeliacinės instancijos teismo praktikos būtina vadovautis pastaruoju metu analogiškose civilinėse bylose priimtomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.

20Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Taigi didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės. Kita vertus, atsakovė aplinkybei, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma jai nėra didelė bei nesudaro savarankiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, pagrįsti, pateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie leidžia įsitikinti, kad atsakovė yra sėkmingai bei aktyviai ūkinę komercinę veiklą vykdantis subjektas. Ataskaitinio laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, atsakovės valdomo turto vertė 27 880 844 Eur, ilgalaikių (po vienerių metų mokėtinų) įsipareigojimų atsakovė neturi, o trumpalaikių (per vienerius metus mokėtinų) įsipareigojimų suma sudaro 2 746 901 Eur. Atsakovė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, kurio pelnas tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 471 605 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės finansinius duomenis, sprendžia, kad atsakovė turi pakankamai turto, galinčio užtikrinti jos, kaip rinkos dalyvio, finansinį stabilumą ir galimai patenkinto ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo (615 106 Eur) įvykdymą.

21Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis). Taigi vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog priešinga šalis vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės argumentai, susiję su ieškovės nesąžiningumu, vengiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs. Apeliantės materialinio reikalavimo pagrįstumo ir (ar) atsakovės elgesio įvertinimo, vykdant šalių sutartinius įsipareigojimus, klausimai bus išspręsti nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ištiriant į bylą pateiktus įrodymus. Apeliantė, prašydama areštuoti atsakovės turtą nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto atsakovės atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Todėl, apeliantei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovė ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tokie apeliantės akcentuojami kriterijai, kaip reikalavimo suma bei apeliantės teisinis statusas (bankrutuojanti įmonė) neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, šiuo atveju neįrodyta (CPK 185 straipsnis).

22Dėl proporcingumo principo

23Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teisminę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, sutinka su atsakovės atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų neproporcingai pažeisti atsakovės teises ir neužtikrintų bylos šalių interesų pusiausvyros. Išviešinti apribojimai disponuoti turtu galėtų turėti įtakos atsakovės, kaip verslininkės, reputacijai, pakenkti jos verslui, kas, atitinkamai, menkintų ir jos galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, įskaitytinai ir su pačia apeliante. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei galėtų kilti kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei apeliantei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas. Todėl, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikytos pagrįstai.

24Tai konstatavus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetamas.

25Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

26Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

27Anot atsakovės, apeliantė, žinodama atsakovės finansinę padėtį, teikia nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovė prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu. Tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vėliau pateikto atskirojo skundo dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinti kaip piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Pagrindo skirti apeliantei baudą taip pat nesudaro ir atsakovės teiginiai apie viešai prieinamą informaciją, leidžiančią teigiamai vertinti atsakovės finansinės veiklos rodiklius. Minėti argumentai nėra pakankami, kad būtų konstatuotas apeliantės, pateikusios atskirąjį skundą, nesąžiningumas.

28Išnagrinėjus atskirąjį skundą neperžengiant nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 straipsniuose) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė BUAB „Air Vilnius Group“ su ieškiniu kreipėsi į teismą... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymo... 6. Teismas, susipažinęs su ieškovės reikalavimais, sprendė, kad ieškinio... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovė BUAB „Air Vilnius Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 9. Atsakovė UAB „Start Vilnius“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas netenkinamas.... 12. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo... 13. Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme... 14. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako... 15. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams pagrįsti apeliacinės... 16. Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų... 17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio... 18. Visų pirma, atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime,... 20. Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos... 21. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis). Taigi vien ieškinio... 22. Dėl proporcingumo principo ... 23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teisminę... 24. Tai konstatavus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama... 25. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ... 26. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 27. Anot atsakovės, apeliantė, žinodama atsakovės finansinę padėtį, teikia... 28. Išnagrinėjus atskirąjį skundą neperžengiant nenustatyta įstatyme (CPK... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi... 30. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą....