Byla e2SP-3336-319/2019
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo atsakovui M. A

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Saunalina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo atsakovui M. A..

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja UAB „Saunalina“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikymo, kuriame prašo suinteresuoto asmens M. A. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises 50 000,00 Eur Eur sumai iki pareiškėja pateiks ieškinį dėl 50 000,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš M. A.. Pareiškėja nurodo, kad su suinteresuotu asmeniu 2019 m. sausio 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. 101, kurios pagrindu M. A. dirbo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Suinteresuotas asmuo pasirašytinai supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis – darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus ir pasirodyti darbe neblaiviam draudžiama (73.6 punktas), darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei žala padaryta neblaivais darbuotojo (88.5 punktas). Suinteresuotas asmuo 2019 m. sausio 29 d. išvyko į komandiruotę vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. ( - ) parvežti automobilių. Suinteresuotam asmeniui 2019 m. balandžio 12 d. pervežimui perduoti 8 vnt. visiškai naujų automobilių. Suinteresuotas asmuo 2019 m. balandžio 13 d. Jungtinėje Karalystėje, būdamas neblaivus, sukėlė autoįvykį, kurio metu visiškai sugadino 4 vnt. automobilių. Užsakovas elektroniniu paštu informavo, kad jo paskaičiavimu, žala dėl sugadintų automobilių bus didesnė nei 100 000,00 GBP, žalos dydis tikslinamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja privalo atlyginti automobilių savininkui žalą, padarytą dėl suinteresuoto asmens kaltės. Pareiškėja dar nežino tikslaus suinteresuoto asmens padarytos žalos dydžio, tačiau, atsižvelgiant, kad ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnis, 151 straipsnis, 154 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir šiam ginčui taikoma išankstinė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl 50 000,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens. Dėl to pareiškėja negali teismui pateikti ieškinio dėl žalos atlyginimo. Mano, kad būsimo ieškinio užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, suinteresuotam asmeniui išieškoma žalos suma kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Suinteresuotas asmuo turi nekilnojamojo turto, kurį, siekdamas išvengti prievolės atlyginti žalą, gali bandyti nuslėpti ar perleisi vienintelį savo turtą.

5Teismas

konstatuoja:

6prašymas netenkintinas.

7Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-701-196/2016).

8Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010). Teismo vertinimu, taip pat turi būti preliminariai įvertintas ir būsimo ieškinio pagrįstumas.

9Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog preliminarus (prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011; 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017). Preliminariai įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes apie būsimo ieškinio reikalavimus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog būsimas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

10Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). Kita vertus, vėlesnėje teismų praktikoje formuojama pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1148/2013). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teisėmis valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kita. Viena vertus, pareiškėja pateiktame prašyme nurodo, kad reikalavimo suma suinteresuotam asmeniui, anot pareiškėjos, laikytina didele; kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė iš esmės jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. neįrodė, jog jos nurodyta suma (50 000,00 Eur) suinteresuotam asmeniui yra itin didelė ir sunkiai įgyvendinama. Be to, teismas sprendžia, kad pareiškėja visiškai neįrodė aplinkybės, jog suinteresuoto asmens turto dalis bus suinteresuoto asmens perduota/perleista tretiesiems asmenims ar pan., todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad kyla grėsmė būsimo pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

11Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, taigi ieškovas nėra visiškai laisvas pasirinkti, kada paduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos prašymu ir prie jo pateiktais įrodymais, sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso teisme. Kaip jau minėta, ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių ir šiam ginčui taikoma išankstinė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjai šiuo metu pateikus ieškinį, teismas ieškinį atsisakytų priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją dėl 50 000,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš suinteresuoto asmens. Teismui patikrinus duomenis, posėdžio data šiai dienai nenustatyta (https://www.vdi.lt/Forms/DGK_paieska.aspx). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytas maksimalus 14 dienų terminas ieškiniui pateikti. Pareiškėja nurodo, kad žalos dydis dar bus tikslinamas, nes negauti visi žalos dydį patvirtinantys dokumentai, todėl tikėtina, kad teismui nustačius ir maksimalų terminą ieškiniui pateikti, pareiškėja per šį terminą negalėtų ieškinio pateikti, be to, DGK galimai tenkinus pareiškėjos pareiškimą, nebūtų jokio pagrindo kreiptis į teismą.

12Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė egzistuojant sąlygoms, būtinoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 12, 178 straipsniai), jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

13Kaip minėta pareiškėja privalėjo sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Pareiškėja nagrinėjamu atveju, turėjo mokėti 38,00 Eur (50 x 75%) žyminį mokestį už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ir 488,00 Eur užstatą (900 + 400 (20 000 x 2%) = 1 300 : 2 = 650 x 75% = 487,50), iš viso 526,00 Eur. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja sumokėjo 507,00 Eur, t. y. 38,00 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ir 469,00 Eur užstatą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas (atitinkamai nebuvo nustatyto ir įpareigojimo pareiškėjai pateikti ieškinį), nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas 469,00 Eur užstatas.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 147 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

Nutarė

15pareiškėjos UAB „Saunalina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo taikymo atmesti.

16Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai UAB „Saunalina“, j. a. k. 30255446, 469,00 Eur užstatą, sumokėtą 2019 m. balandžio 26 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

17Nutarties dalį dėl 469, Eur grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

18Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus

Proceso dalyviai
Ryšiai