Byla 1A-52-768/2019
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, nuteistajam A. T., jo gynėjui advokatui Justui Viliui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., V. V., I. V. atstovui advokatui Irmantui Ruželei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. T., V. V., I. V. atstovo advokato Irmanto Ruželės, nukentėjusiojo I. V., civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo įgaliotos atstovės A. K. ir nuteistojo A. T. gynėjo advokato J. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

4- pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. T. per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

8Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) registruotos D. T. vardu, konfiskavimas valstybės nuosavybėn.

9I. V., I. T., V. V., I. V. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš ( - ) Lietuvos filialo priteista:

10I. V. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas; I. T. – 300 Eur neturtinės ir 138,17 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško atlyginimo; V. V. – 500 Eur neturtinės ir 138,17 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško atlyginimo; I. V. – 700 Eur neturtinės ir 81,99 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško atlyginimo.

11Iš A. T. priteista: I. V. 3 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško atlyginimo, 1 200 Eur proceso išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti; I. T. – 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško atlyginimo, 530 Eur proceso išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti; V. V. –750 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško atlyginimo, 430 Eur proceso išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti; I. V. – 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško atlyginimo, 430 Eur proceso išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti; valstybei – 22,80 Eur proceso išlaidų.

12Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

13I.

14Bylos esmė

151.

16A. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d., ( - ) r., vairuodamas automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio – pagal Lietuvos Respublikos valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadą Nr. ( - ) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio, 17.37 val., kelio ( - ) 13,700 km, ( - ) k. ribose, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 119 punktų reikalavimus – nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė kelio kairiajame kelkraštyje su įjungta avarine šviesos signalizacija stovėjusį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) bei šalia šio automobilio, kairėje jo pusėje, stovėjusius automobilio vairuotoją O. V. ir keleivį K. G., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimais kaktos dešinėje pusėje, kairiame antakyje, dešinėje plaštakoje ir keliuose, poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, kraujosruvomis kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių dangalais, dešinės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7-to ir kairės pusės 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10-to šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, plaučių plyšimais, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, O. V. mirė bei buvo nesunkiai sutrikdyta K. G. sveikata – jam nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje nugaros juosmeninėje srityje, juosmeninių 2, 3, 4 slankstelių skersinių ataugų lūžiai.

172.

18Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d., 17.37 val., ( - ) r., kelio ( - ) 13,700 km, ( - ) k. ribose, vairuodamas automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) ir sukėlęs pavojingą eismo įvykį, turėdamas pareigą pagal KET 219.4 ir 219.5 punktų reikalavimus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajai O. V., kuriai dėl jos patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicininė pagalba, nes grėsė pavojus jos gyvybei, ir tuo metu be medicinos darbuotojų pagalbos galimybės pavojų pašalinti pati O. V. neturėjo, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ir iš įvykio vietos pasišalino.

19II.

20Apeliacinių skundų teisiniai argumentai bei proceso šalių prašymai

213.

22Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų I. T., V. V. ir I. V. atstovas advokatas Irmantas Ruželė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: 1) A. T. netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo neatidėti; 2) iš ( - ) Lietuvos filialo priteisti turtinės žalos atlyginimą: V. V. – 290,70 Eur, I. T. – 158,59 Eur; 3) iš A. T. priteisti neturtinės žalos atlyginimą: I. T. – 9 500 Eur, V. V. – 9 050 Eur, I. V. – 9 100 Eur bei proceso išlaidas teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme: I. T. – 168 Eur, V. V. ir I. V. – po 166 Eur.

233.1.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo galimybes, nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi, nes jų nuomone, nuteistasis nebuvo toks girtas, jog neatsimintų įvykių eigos, kadangi aplinkybes iki įsėdimo į automobilį ir vėliau po eismo įvykio, detaliai prisiminė, be to, savo veiksmus laiko nusikalstamais tik formaliai. Taip pat liko neįvertinta aplinkybė, jog nuteistasis nuo pat eismo įvykio pradžios siekė nuslėpti savo veiką – išvengti atsakomybės, dėl ko pasišalino iš įvykio vietos.

253.2.

26Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs kriterijus (nuteistojo turtinę padėtį) neturtinei žalai nustatyti, nepagrįstai sumažino nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimo dydį. Sutinkama, jog žmogaus gyvybės įkainoti neįmanoma, kaip ir apibrėžti bei visiškai atlyginti neturtinę žalą, tačiau nurodoma, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai suabsoliutino nuteistojo prastą turtinę padėtį, sąlygojančią žalos padariusio asmens realią galimybę sumokėti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį, tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą. Manoma, kad nuteistasis, galėjęs atlyginti žuvusiosios vaikams, sugyventiniui ženkliai didesnes neturtinės žalos sumas, būdamas išsilavinęs, turintis ilgą darbinę patirtį bei veiklą, autoritetą, per protingą terminą gebėtų atlyginti ir sumas, prašomas nukentėjusiųjų, be to, liko neištirta nuteistojo turtinė padėtis, buvusi eismo įvykio metu. Taip pat teigiama, jog teismas, taikydamas lygią priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio proporciją, nepagrįstai tiek iš draudimo bendrovės, tiek iš nuteistojo priteisė kone tapačias sumas, nepaisant to, jog draudimo bendrovę dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio riboja įstatymas.

273.3.

28Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, be to, kad atlygino lėktuvų bilietų kaštus, turėjo taip pat priteisti išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo V. V. sveikatos atstatymu dėl artimojo netekties – 290,70 Eur. Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik jo, bet ir nukentėjusiosios I. T. parodymai. Tai, kad sveikata pablogėjo po laidotuvių, patvirtina ir tai, kad jis vyko į Lietuvą, siekdamas dalyvauti laidotuvėse. Be to, kartu tvirtinama, kad be to, jog nukentėjusiajai I. T. teismas atlygino lėktuvo bilietų išlaidas, kartu privalėjo būti atlygintos ir keliones išlaidos Lietuvoje – 158,59 Eur, susijusios su automobilio nuoma, kuro išlaidomis, tačiau dėl šių išlaidų skundžiamame nuosprendyje apskritai nepasisakyta.

293.4.

30Apeliaciniu skundu prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas (už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme), patirtas apeliacinėje instancijoje: I. T. – 168 Eur, V. V. ir I. V. – po 166 Eur.

314.

32Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. V. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: 1) A. T. skirti realią laisvės atėmimo bausmę; 2) padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 27 200 Eur; 3) iš A. T. priteisti 900 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

334.1.

34Apeliaciniame skunde reiškiama nuomonė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Remiantis LAT praktika baudžiamosiose bylose, kuomet pažeidžiant KET kylą eismo įvykis, kurio metu žmogus žūsta ar sunkiai sutrikdoma jo sveikata dėl neblaivaus ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų asmens veiksmų, teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas, kadangi tai neatitinka teisingumo principo bei nepadeda pasiekti bausmės tikslų (kasacinė nutartis Nr. 2K-225-895/2016). Kita vertus, manoma, jog tokia bausmė neteisinga, kartu paneigianti žuvusiosios gyvybės vertę, sumenkinanti skaudžius padarinius bei formuojanti nebaudžiamumo politiką. Netikima nuteistojo nuoširdumu bei pateikta versija dėl nepamenamų įvykio aplinkybių. Manoma, jog nuteistojo pasiteisinimai niekaip nešvelnina jo atsakomybės, tuo labiau jog tiek vartodamas alkoholį, tiek sėsdamas po to prie vairo, jis tai darė sąmoningai. Ir ypač, kuomet padaręs eismo įvykį, pasišalino iš jo, palikdamas nukentėjusiuosius be pagalbos.

354.2.

36Apeliaciniame skunde pažymima, jog žuvusioji buvo vienintelė dukra, su kuria siejo ypatingai artimas ryšis, todėl jos netektis sukėlė ypatingai skaudžius išgyvenimus dėl kurių iki šiol jaučiama begalinė dvasinė tuštuma, nuolatinis nerimas bei apima niūrios mintys. Dėl netekties ne tik paūmėjo širdies liga, dėl ko nuolat tenka vartoti medikamentus, tačiau ir nustatytas potrauminis depresinis sindromas, todėl manoma, kad iš viso prašomas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir proporcingas, atitinkantis teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 1A-26-377/2017). Kadangi nuteistasis atlygino 800 Eur, o draudimo bendrovė – 2 000 Eur, prašoma likusi priteistina suma – 27 200 Eur. Teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu nesiaiškinta, ar nuteistasis nenuslėpė nekilnojamojo ar kitos rūšies turto tam, kad būtų išvengta prievolė atlyginti padarytą neturtinę žalą.

375.

38Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo įgaliota atstovė A. K. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems I. T., V. V., I. V..

395.1.

40Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesines teises normas bei nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Atkreipiamas dėmesys, jog civiliniai ieškovai suaugę asmenys, gyvenantys užsienyje, save išlaikantys. Cituojama, jog paprastai tik tie asmenys, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtų veiksmų, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimas yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys tokią teisę turi tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys Nr. 2K-331-976/2018, 2K-61-696/2016, 3K-3-177/2013, 3K-3-351/2007). Šiuo atveju nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl sesers, krikšto mamos netekties yra natūrali reakcija, tačiau vien epizodinis ryšio palaikymas grįžus į Lietuvą nėra pakankamas vertinant jų artimą ryšį bei neturtinės žalos pagrįstumą.

415.2.

42Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog skundžiamu nuosprendžiu civiliniams ieškovams nepagrįstai priteista turtinė žala (artimųjų patirtos kelionės išlaidos), kadangi tokios išlaido nėra atlyginamos vadovaujantis įstatymu. Remiantis 2004 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 punktu, žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato draudikas. Žala – laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos. Taigi, kelionės išlaidos nėra priskirtinos laidojimo išlaidoms (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-160/2006), todėl negali būti priteisiamos.

436.

44Apeliaciniu skundu nuteistojo A. T. gynėjas advokatas J. V. prašo skundžiamą nuosprendį dalį dėl nukentėjusiesiems I. T., V. V., I. V. ir I. V. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pakeisti – civilių ieškinių netenkinti.

456.1.

46Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam I. V. nuteistojo sumokėta 800 Eur bei draudimo kompanijos 2000 Eur suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad jo ir dukters santykiai nebuvo artimi, o bendravimas epizodiškas, apsiribojant keletu skambučių per metus. Akcentuojama nesantaika tarp žuvusiosios tėvo ir vyro, nurodant, kad nukentėjusysis I. V. tokiu būdu siekė parodyti, kad jo dvasinės kančios yra didesnės nei žuvusiosios vyro.

476.2.

48Apeliaciniame skunde teigiama, kad žuvusioji, jos broliams ir dukterėčiai išvykus gyventi į užsienį, glaudžių ryšių taip pat nebepalaikė – paskutiniuosius metus jie jos nebelankė, telefonu bendravo retai, todėl manoma, jog skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinė žala yra perteklinė – 200 Eur I. T., V. V. ir I. V. sumokėta neturtinė žala yra pakankama.

496.3.

50Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis žuvusiosios šeimai yra atlyginęs 30 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, moka našlaičio pensiją (98,12 Eur / mėn.), šiuo metu nedirba, pablogėjo sveikatos būklė. Be to, akcentuojama ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, draudimo bendrovė įgyja teisę išmokėtą draudimo išmoką išreikalauti iš už žalą padariusio asmens, kurią turėtų taip pat atlyginti nuteistasis. Skundžiamu nuosprendžiu iš viso priteista neturtinė žala sudaro 8 450 Eur, turtinė – 2 866,34 Eur, bendra suma – 11 316,34 Eur, tai yra suma, kuri yra nepakeliamai didelė nuteistajam.

517.

52Atsiliepimais į civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo įgaliotos atstovės bei nuteistojo gynėjo advokato apeliacinius skundus nukentėjusiųjų I. T., V. V. ir I. V. atstovas advokatas prašo juos atmesti.

537.1.

54Nurodoma, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas ne tik neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų, kadangi nėra aiškiai išreikšta pozicija dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civiliams ieškovams klausimo, tačiau jame nepagrįstai konstatuojamas ir glaudaus ryšio nebuvimas tarp žuvusiosios ir jos brolių, dukterėčios. Sutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl civilinių ieškovų teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Cituojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis Nr. 3K-7-43-706/2016, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis.

557.2.

56Nesutinkama su nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisimo. Remiantis kasacinėmis nutartimis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsniu, akcentuojama, jog nuteistasis pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę, todėl nuteistojo savanoriškas 200 Eur atlyginimas nukentėjusiesiems visiškai nekompensuoja artimojo netekties, tuo labiau jog nuteistasis vairavo neblaivus, sukėlė eismo įvykį, paliko be pagalbos nukentėjusiąją, kuri nuo sužalojimų mirė, bei iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

578.

58Atsiliepimu į nuteistojo A. T. gynėjo advokato J. V. apeliacinį skundą nukentėjusysis I. V. prašo arba jį atmesti, arba grąžinti nuteistojo gynėjui advokatui praleidus apskundimo terminą.

598.1.

60Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas priteisė nukentėjusiajam aiškiai per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Tvirtinama, kad viso proceso metu siekiama sumenkinti jo skausmą dėl dukters netekties, pasipelnymu iš nelaimės pagrindu, tokiu būdu jį dar ir pažeminant. Nuteistasis nepagrįstais skundo argumentais tiesiog mėgina nuneigti artimo ryšio tarp jo ir dukters buvimą. Dukra iš jo išsikraustė sulaukusi pilnametystės, susiradusi darbą, o ne dėl kitų priežasčių. Sūnus I. kurį laiką gyveno pas seserį, tačiau tik dėl to, kad mokykla, kurią jis lankė, tuomet buvo arčiau. Tiesa, kad jo santykiai su dukters sugyventiniu nėra geri, tačiau tai nereiškia, kad jo santykiai buvo blogi ir su dukra. Be to, manoma, kad sugyventinis, būdamas nuteistojo draugo svainis, davė nuteistajam palankesnius parodymus. Nurodoma, kad atlyginta žala dukters sugyventiniui neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo jam. Pripažįstama, kad nuteistasis jo atsiprašė, tačiau tokį atsiprašymą laiko formaliu, nenuoširdžiu. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis savo turtą (vieną žemės sklypą, taip pat sklypą su namu) yra įregistravęs hipotekoje panaudos sutartimi, kad rodo, kad nuteistasis siekia apsunkinti galimą išieškojimą.

618.2.

62Teigiama, jog nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas paduotas praleidus apskundimo terminą, todėl apskritai turėtų būti grąžintas apeliantui.

639.

64Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (I. V., V. V., I. T.) apeliacinius skundus nuteistojo A. T. gynėjas advokatas J. V. prašo juos atmesti ir tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą – nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

659.1.

66Nurodoma, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir tinkamai ją individualizavo, atsižvelgė ne tik į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, tačiau ir į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, vietos bendruomenės charakterizuojamas ypatingai teigiamai, ėjo atsakingas pareigas), elgesį po įvykio (atsiprašė nukentėjusiųjų, žuvusiosios šeimai atlygino žalą, žalos atlyginimui kitiems nukentėjusiesiems taip pat pervedė pinigines sumas). Teismas pagrįstai manė, jog nuteistojo veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir be realaus įkalinimo.

679.2.

68Manoma, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas. Pažymima, kad I. V. bendroje sumoje neturtinė žala įvertinta 1 600 Eur, V. V. – 1 450 Eur, I. T. – 800 Eur. Nurodoma, kad žuvusiosios šeima tiksliausiai gali apibūdinti santykius tarp žuvusiosios ir jos brolių, I. T. – jų nesiejo artimas ir glaudus ryšys – jie jos nelankė, retai skambindavo. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis šiuo metu nedirba, iki įvykio turėjo sveikatos problemų – buvo nedarbingas, planuota operacija. Iki pirmo teismo posėdžio iš savo santaupų ir pasiskolinęs iš kitų atlygino žuvusiosios šeimai 30 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, moka našlaičio pensiją. Todėl itin didelės neturtinės žalos priteisimas dar ir kitiems nukentėjusiesiems yra nepakeliamai didelė našta, juolab kuomet kyla pagrįstas klausimas dėl nuteistojo galimybės realiai ją atlyginti. Mano, kad nukentėjusiesiems atlyginta po 200 Eur neturtinė žala yra pakankama neturtinei žalai padengti, todėl skundžiamu nuosprendžiu jiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstai didelis.

6910.

70Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai advokatai jų apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti, nuteistojo gynėjo advokato ir civilinio atsakovo įgaliotos atstovės – atmesti. Nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė tiek nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei civilinio atsakovo, tiek ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

71III.

72Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7311.

74Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., V. V., I. V. atstovo advokato, I. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies; civilinio atsakovo ir nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmestini.

7512.

76Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniais skundais prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai išspręstų klausimų, susijusių su paskirta per švelnia bausme bei netinkamu neturtinės ir turtinės žalos atlyginimų dydžių nustatymu, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dalies, susijusios su veikų kvalifikavimu ir nuteistojo kalte, neanalizuoja.

77Dėl BK 75 straipsnio taikymo

7813.

79Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. V., taip pat ir I. T., V. V., I. V. atstovo advokato apeliaciniuose skunduose keliamas BK 75 straipsnio taikymo klausimas, reiškiant nesutikimą su nuteistajam paskirta bausme – prašant ją sugriežtinti – netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, todėl dėl šių skundų argumentų, apeliacinės instancijos teismas pasisakys kartu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam klausimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8013.1.

81BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Už nesunkaus BK 144 straipsnyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą A. T. nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų A. T. paskirtoji bausmė atitinka.

8213.2.

83Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį dėl A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo grindė tuo, jog nepaisant to, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aspektu, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs neatsargų bei tyčinį nesunkų nusikaltimus, savo noru atlygino žalą žuvusiosios šeimai bei dalį žalos kitiems nukentėjusiesiems. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad A. T. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, iki tol nebuvo baustas ir administracine tvarka, charakterizuojamas išimtinai teigiamai: iki įvykio ėjo itin atsakingas pareigas ne tik gimnazijoje, tačiau ir ( - ) asociacijoje, kurioms vadovavo, todėl sprendė, jog A. T. neatsargūs bei nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio.

8413.3.

85Teisėjų kolegija sutinka, jog aptartos aplinkybės iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, sprendžia, jog to nepakanka neabejotinai išvadai, kad bausmės tikslai nagrinėtinos bylos kontekste bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Darydamas išvadas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, apylinkės teismas nepakankamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Šiuo atveju, visų pirma pažymėtina, kad neatsargus nusikaltimas padarytas itin šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles, kadangi nuteistasis, būdamas išsilavinęs ir eidamas atsakingas pareigas, sąmoningai sėdo prie automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis 1,93 promilės girtumas), vairavo tamsiu paros metu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas asmuo patyrė nesunkius kūno sužalojimus, o kitas nuo patirtų sužalojimų mirė. Be to, A. T. nepagelbėjo žuvusiajai, kai grėsė realus pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą, tačiau taip nepasielgė, nepadėjo ir paliko be pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad A. T. nukentėjusiąją be pagalbos paliko nuošalioje vietovėje, kurioje greitos pagalbos iš kitų asmenų nebuvo galima net tikėtis. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai rodo ne tik A. T. neatsakingumą įstatymų reikalavimams, tačiau ir visišką abejingumą tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek ir jų gyvybės išsaugojimui.

8613.4.

87Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atvejais, kuomet asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, net ir tuo atveju, jie yra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-530/2011, 2K-225-895/2016, 2K-313-788-2016, 2K-146-895/2018). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo veika sukėlė itin skaudžius negrįžtamus padarinius – žuvo žmogus.

8813.5.

89Kita vertus, kaip minėta, nustatyta ir viena A. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl veikos, numatytos BK 144 straipsnyje. Be to, A. T. pozicija, jog tik fragmentiškai pamena kartu važiavusio kolegos žodžius dėl žvėries, o kitų įvykio aplinkybių (konkrečiai dėl kelionės ir įvykio) neprisimena, vertinama kritiškai, kaip siekis sumenkinti savo kaltę. Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b.l. 37–39) užfiksuota, kad automobilio ( - ), kurį vairavo A. T., sulankstytas kairės pusės priekinis sparnas, sudaužyti priekinis kairės pusės posūkio ir priešrūkinis žibintai, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, iš savo vietos iškritę kairės pusės priekinio sparno posūkio žibintai, sulenktas priekinio stiklo statramstis. Taigi vertinant šiuos duomenis padaryto Kelių eismo taisyklių ir įvykusio eismo įvykio kontekste, kurio metu A. T. vairuojamas automobilis partrenkė du asmenis, neįtikėtina, kad A. T. galėjo nepajusti stipraus kontakto ir nesuvokti jo pobūdžio. Iš VšĮ ( - ) ligoninės pateiktos pažymos (t. 2, b. l. 109–110) taip pat matyti, kad A. T. nuo 2017-11-08 iki 2017-11-28 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jis pasirašytinai supažindintas su elgesio taisyklėmis laikinojo nedarbingumo metu, kuriose, be kita ko nurodoma, kad draudžiama vartoti alkoholį laikinojo nedarbingumo metu, nes medikamentinio gydymo procesas nesuderinamas su alkoholio vartojimu. A. T. ignoravo šias taisykles, vartojo alkoholį ir vairavo automobilį, tokiu būdu ne tik ignoravo jam taikomas taisykles nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ir šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Toks A. T. elgesys rodo didžiulę nepagarbą visuomenei ir jos priimtoms elgesio taisyklėms, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos laikytinas sąmoningu siekiu išvengti bet kokios atsakomybės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėtų aplinkybių visuma neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Šiuo aspektu kartu pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

90Dėl turtinės žalos atlyginimo

9114.

92Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T. ir V. V. atstovo advokato bei civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo įgaliotos atstovės ir nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniuose skunduose keliamas turtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimas, prašant priteisti I. T. – 158,59 Eur (automobilio nuomos ir kuro išlaidas), V. V. – 290,70 Eur (sveikatos atstatymo išlaidas) ir atitinkamai nepriteisti iš minėtų asmenų bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. V. jų patirtas keliones išlaidas (lėktuvų bilietus). Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik baudžiamosios bylos duomenis, tačiau ir apeliacinių skundų argumentus minėtu aspektu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors visiškai pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams lėktuvo bilietų išlaidas ir nepriteisė V. V. išlaidų, susijusių su sveikatos gerinimu, tačiau nepagrįstai nepriteisė I. T. Lietuvoje turėtų keliones išlaidų, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9314.1.

94Nagrinėjamame kontekste civilinis atsakovas ( - ) Lietuvos filialas apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiesiems I. T., V. V. ir I. V. priteisė atitinkamai po 138,17 Eur ir 81,99 Eur turtinės žalos atlyginimą (lėktuvo bilietų išlaidas), kadangi kelionės išlaidos nepriskirtinos laidojimo išlaidoms, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtos nukentėjusiųjų patirtos kelionės išlaidos iš ( - ) į Lietuvą dėl krikšto mamos ir atitinkamai sesers mirties buvo būtinos ir nulemtos būtent nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems šias išlaidas iš civilinio atsakovo, kadangi neabejotina, jog nesusidarius tokiai sudėtingai situacijai, kuomet žuvo artimas žmogus, jie artimiausiu metu nebūtų vykę į Lietuvą. Tuo labiau jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. T. Lietuvoje lankėsi ir su žuvusiąja matėsi likus dviem mėnesiams iki įvykio (3 t., b. l. 31).

9514.2.

96Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria nukentėjusiosios I. T. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentui, jog nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei taip pat turi būti atlyginta turtinė žala, susijusi su autotransporto nuoma bei kuro išlaidomis (158,59 Eur), patirtomis jos buvimo Lietuvoje laikotarpiu (5 d., įskaitant atvykimo ir išvykimo dienas). Teisėjų kolegijos vertinimu, be to, kas jau pasisakyta turtinės žalos nukentėjusiesiems (lėktuvo bilietų išlaidų) atlyginimo klausimu, I. T. patirtos išlaidos dėl autotransporto nuomos bei kuro taip pat buvo būtinos ir netgi neišvengiamos, nes, kaip jau minėta, nukentėjusiosios bei kartu su ja vykusiais asmenimis, kelionė Lietuvoje buvo tiesiogiai susijusi su nukentėjusiosios krikšto mamos laidotuvėmis. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, jog nuomotu automobiliu tiek iš oro uosto, tiek į oro uostą vyko keturi asmenys – visi žuvusiosios artimi giminaičiai (nukentėjusioji, jos duktė, žuvusios brolis su sutuoktine). Akivaizdu, jog automobilis buvo nuomojamas tikslingai – nuvykti į artimojo laidotuves. Šią aplinkybę sustiprina ir kuro išlaidos, kurias laikyti neproporcingomis, vertinant buvimo Lietuvoje priežastis bei laikotarpį, taip pat nėra pagrindo. Taigi, nukentėjusiajai I. T. iš civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo priteistinas 158,59 Eur turinės žalos atlyginimas. Skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręsto turtinės žalos atlyginimo klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9714.3.

98Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tomis pačiomis, jau minėtomis aplinkybėmis, grįsti turtinės žalos atsiradimo neišvengiamumą (išlaidų būtinumą) ir tenkinti nukentėjusiojo V. V. atstovo advokato apeliacinio skundo dalį dėl jo sveikatos gerinimo patirtų išlaidų (290,70 Eur) atlyginimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog šiuo aspektu skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai teisingai pažymėjo, jog nesant byloje objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę (nesaikingą alkoholio vartojimą) iki jo sesers žūties, iš tiesų nėra pagrindo išvadai, jog jo patirtos išlaidos specialistui dėl užsikodavimo nuo alkoholio vartojimo po laidotuvių yra tiesiogiai susijusios su sesers žūtimi (3 t., b. l. 13, 14–15).

99Dėl neturtinės žalos atlyginimo

10015.

101Visi apeliacinius skundus padavę asmenys nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimu. Prašoma priteisti iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimą – I. T. – 9 500 Eur, V. V. – 9 050 Eur, I. V. – 9 100 Eur, I. V. – 27 200 Eur; nepriteisti nukentėjusiesiems I. T., V. V., I. V. neturtinės žalos atlyginimo.

10215.1.

103Dėl neturtinės žalos atlyginimo I. T., V. V., I. V.

10415.1.1.

105Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui visais atvejais yra atlyginama neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

10615.1.2.

107Nagrinėjamu aspektu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nesutinka su jiems priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Kiekvienas iš jų pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu iš civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo priteisė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams neturtinės žalos atlyginimą: I. T. – 300 Eur, V. V. – 500 Eur, I. V. – 700 Eur; iš nuteistojo: I. T. – 300 Eur, V. V. – 500 Eur, I. V. – 750 Eur. Motyvuodamas neturtinės žalos dydį skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, jog atsižvelgia ne tik į tai, kad nukentėjusieji netekę sesers ir krikšto mamos patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus bei netekties jausmą, tačiau ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, atlygintos turtinės ir neturtinės žalos dydį (30 000 Eur) žuvusiosios šeimai bei po 200 Eur žuvusiosios broliams bei krikšto dukrai, realią galimybę nuteistajam atlyginti prašomą neturtinės žalos dydį, tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai yra suaugę ir savarankiški asmenys, sukūrę savo šeimas, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliantai su įvertintu bei priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka, manydami, jog nuteistasis, būdamas išsilavinęs, turėdamas ilgametę patirtį bei autoritetą bendruomenėje, per protingą terminą gebėtų atlyginti jų prašomas sumas, turi pakankamai turto, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog dauguma iš minėtų kriterijų daugiausia įtakos turi sprendžiant bausmės skyrimo klausimus, kadangi charakterizuoja patį nuteistąjį.

10815.1.3.

109Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lygiareikšmė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydis yra jos pasekmės. Šiuo atveju iš nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais nuteistojo veiksmais, kuriais buvo mirtinai sužalotas žmogus. Be to, kaip minėta, nuteistasis vairavo transporto priemonę neblaivus, nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus. Be to, įvykus eismo įvykiui, turėdamas pareigą pasirūpinti nukentėjusiąja, jai nepadėjo, nepaisant to, kad jos gyvybei grėsė realus pavojus – neiškvietė specialių tarnybų, pasišalino iš įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad žuvusiosios broliai ir krikšto dukra patyrė dvasinį sukrėtimą, vidinius neigiamus išgyvenimus. Tai, kad nukentėjusieji išgyveno dėl sesers ir krikšto mamos netekties skausmą, nekyla jokių abejonių ir teisėjų kolegijai, net ir atveju, kuomet nustatyta, jog artimi šeimos nariai ir giminaičiai gyveno skirtingose šalyje, kadangi atstumas, ir dėl to nulemtas tam tikra prasme epizodinis bendravimas, nėra tas rodiklis, kuris rodo artimą tarpusavio ryšio nebuvimą, tad mažinti ar visai nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo, kaip to siekia nuteistasis ar civilinis atsakovas, nėra jokio pagrindo.

11015.1.4.

111Iš tiesų, byloje yra duomenys apie nuteistojo materialinę būklę, kuri šiuo metu nėra labai gera (nuteistasis nedirba), be to, nuteistajam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę, o žalos atlyginimas tam tikrą laiką gali pasunkėti, ir nors nuteistasis dar nėra pensinio amžiaus, tačiau jam iš tiesų gali kilti sunkumų dėl įsidarbinimo, ne tik dėl sveikatos problemų, tačiau ir kitų priežasčių – turimo teistumo. Šios aplinkybės, atvirkščiai nei yra įsitikinę nukentėjusieji, neleidžia daryti prielaidų apie pagerėsiančią nuteistojo turtinę padėtį ateityje ir tokiu būdu padidinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dalį. Kiti skundo argumentai susiję su autoritetu bei turimu turtu taip pat nesudaro pagrindo padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi turimi ryšiai negarantuoja sėkmės įsidarbinant. Skundo argumentas, jog skundžiamu nuosprendžiu priteisti neturtinės žalos atlyginimai iš nuteistojo ir iš civilinio atsakovo yra neteisingi, kadangi iš esmės proporcingi, atmestini. Vien tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė iš esmės vienodą priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiesiems, savaime nereiškia, jog nustatytas dydis yra neteisingas ar nepagrįstas. Taigi, šiuo aspektu skundžiamu nuosprendžiu nustatyti ir priteisti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

11215.1.5.

113Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išsamius skundžiamo nuosprendžio motyvus neturtinės žalos atlyginimo aspektu žuvusiosios broliams bei krikšto dukrai, taip pat kartu įvertinusi nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų išgyvenimus, jų amžių, turtinę padėtį, tarpusavio ryšį, taip pat į duomenis apie nuteistąjį bei kad dėl žuvusiosios netekties, teisėjų kolegijos nuomone, vis tik didesnius išgyvenimus patyrė žuvusiosios šeima bei jos tėvas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sumažino žuvusiosios brolių bei krikšto dukters civilinių ieškinių dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir skundžiamu nuosprendžiu priteisė jų naudai mažesnius, tačiau teisingus ir proporcingus neturtinės žalos dydžio atlyginimus. Didinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, aktualią teismų praktiką.

11415.2.

115Dėl neturtinės žalos atlyginimo I. V.

11615.2.1.

117CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Skundžiamu nuosprendžiu žuvusiosios tėvui teismas priteisė iš nuteistojo 3 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Motyvuodamas neturtinės žalos dydį teismas nurodė, jog atsižvelgia ne tik į jau anksčiau minėtus kriterijus neturtinei žalai atlyginti, tačiau ir į tai, jog žuvusiosios tėvas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei skausmą dėl vienintelės dukters netekties, kuriai žuvus pablogėjo jo sveikatos būklė. Skundžiame nuosprendyje teismas tai pat įvertino ir tai, kad civilinis atsakovas atlygino jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nuteistasis gera valia sumokėjo 800 Eur.

11815.2.2.

119Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, nes kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės. Kolegija, dar kartą įvertinusi byloje esančius duomenis analizuojamu aspektu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį (5 200 Eur), nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius būtent žuvusiosios tėvo atžvilgiu, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12015.2.3.

121Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl vienintelės dukters netekties. Nėra absoliučiai jokių abejonių, jog nukentėjusysis dėl vienintelės dukters žūties, kuri gyveno jo kaimynystėje, patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus. Be to, byloje esantys medicininiai dokumentai kategoriškai patvirtina, jog išgyvenant netekties skausmą, nukentėjusiajam ypač pablogėjo sveikata, atsirado įvairų sveikatos sutrikimų dėl ūminės reakcijos į stresą (3 t., b. l. 145, 146). Nors dažniausia streso sukelti sveikatos sutrikimai ilgainiui išnyksta, tačiau kai kurie jų gali sukelti pakankamai rimtas pasekmes, kurios kartais gali būti jaučiamos visą likusį gyvenimą (paūmėjusios širdies ligos, atsiradusi ir neišnykusi depresija ir t. t.). Nors apeliaciniais skundais nuteistasis bei civilinis atsakovas siekdami, jog nukentėjusiajam nebūtų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, neigia tėvo ir dukters artimo ir glaudaus ryšio buvimą, akcentuodami, jog kurį laiką jų bendravimas buvo nutrūkęs, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog laikinas nesutarimas tarp artimųjų niekaip negali paneigti žuvusiosios ir jos tėvo artimo ryšio buvimo. Kita vertus, buvę nesutarimai niekaip neapibrėžia ir neparodo tikrųjų vidinių žmogaus išgyvenimų. Šiuo atveju neabejotina, jog tėvo neigiami išgyvenimai dėl dukters netekties ne tik kad buvo tikri ir nuoširdūs, tačiau, akivaizdu, sukėlė jam ir rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jis buvo priverstas vartoti net depresinį sutrikimą šalinančius vaistus, o tai kategoriškai rodo, jog dvasinis skausmas buvo be galo didelis. Dar daugiau, byloje esančių kitų nukentėjusiųjų parodymai taip pat patvirtina, jog žuvusiosios tėvas dalyvaudavo šeimos šventėse, lankydavo anūkus, džiaugdavosi artimųjų draugija.

12215.2.4.

123Atsižvelgusi į paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nustatytas ir iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra teisingas, todėl siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros, vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kartu atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, prašomas civiliniame ieškinyje, didinamas ir nustatomas 6 500 Eur. Kadangi, kaip žinia, byloje nustatytas neturtinės žalos dydis bendrai skaičiuojant viršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą maksimalios kompensacijos už tokią žalą ribą – 5 000 Eur, tai iš nuteistojo papildomai prie skundžiamu nuosprendžiu nustatytos 5 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteistina papildomai 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

124Dėl atstovavimo išlaidų

12516.

126Nukentėjusiųjų I. T., V. V., I. V. atstovas advokatas bei I. V. apeliaciniais skundais prašo išieškoti iš nuteistojo proceso (atstovavimo apeliacinėje instancijoje metu) išlaidas, t. y. I. T. – 368,58 Eur (įskaitant ir atsikirtimų į nuteistojo ir draudimo bendrovės apeliacinius skundus parengimą – 200,58 Eur), V. ir I. V. po 166 Eur, I. V. – 900 Eur. Teismui pateikti 2018 m. lapkričio 20 d. atstovavimo sutartis Nr. ( - ) bei mokėjimo nurodymai Nr. ( - ) patvirtina atstovo advokato I. Ruželės teiktas teisines paslaugas I. T., V. V. ir I. V. apeliacinėje instancijoje (t. 4, b. l. 91, 92, 159, 161). Taip pat advokato M. Beinaravičiaus (advokato orderis Nr. ( - )) pateikta 2019 m. sausio 29 d. pažyma dėl nukentėjusiojo I. V. patirtų 900 Eur proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Patirtas proceso išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitai (serija ( - )) (t. 4, b. l. 127, 128,156).

12716.1.

128BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje visų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, nuteistojo ir civilinio atsakovo atmestini, laikytina, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. T., V. V., I. V. ir I. V. turi teisę į minėtų proceso išlaidų atlyginimą, todėl jų turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo.

129Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

130pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį:

131panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti atviroje kolonijoje;

132padidinti nukentėjusiajam I. V. neturtinės žalos dydį iki 6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) ir priteisti jam iš nuteistojo A. T. bendrą neatlygintą neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų);

133priteisti nukentėjusiajai I. T. 158,59 Eur (šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir 59 ct) turtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės ( - ) Lietuvos filialo;

134priteisti iš nuteistojo A. T. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. T. – 368,58 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 58 ct), V. V. – 166 Eur (šimtą šešiasdešimt šešis eurus), I. V. – 166 Eur (šimtą šešiasdešimt šešis eurus), I. V. – 900 Eur (devynis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

135Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 4. - pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktais, laisvės atėmimo... 7. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. T. paskirta... 8. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 9. I. V., I. T., V. V., I. V. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš ( -... 10. I. V. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas; I. T. – 300 Eur neturtinės... 11. Iš A. T. priteista: I. V. 3 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5... 12. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 13. I.... 14. Bylos esmė... 15. 1.... 16. A. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d., ( - ) r., vairuodamas... 17. 2.... 18. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d., 17.37 val., ( -... 19. II.... 20. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai bei proceso šalių prašymai... 21. 3.... 22. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų I. T., V. V. ir I. V. atstovas advokatas... 23. 3.1.... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 25. 3.2.... 26. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai... 27. 3.3.... 28. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, be... 29. 3.4.... 30. Apeliaciniu skundu prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas (už teisines... 31. 4.... 32. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis I. V. prašo skundžiamą nuosprendį... 33. 4.1.... 34. Apeliaciniame skunde reiškiama nuomonė, jog bausmės tikslai bus pasiekti... 35. 4.2.... 36. Apeliaciniame skunde pažymima, jog žuvusioji buvo vienintelė dukra, su kuria... 37. 5.... 38. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo įgaliota atstovė... 39. 5.1.... 40. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir... 41. 5.2.... 42. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog skundžiamu nuosprendžiu civiliniams... 43. 6.... 44. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. T. gynėjas advokatas J. V. prašo... 45. 6.1.... 46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam I. V. nuteistojo sumokėta... 47. 6.2.... 48. Apeliaciniame skunde teigiama, kad žuvusioji, jos broliams ir dukterėčiai... 49. 6.3.... 50. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis žuvusiosios šeimai yra... 51. 7.... 52. Atsiliepimais į civilinio atsakovo ( - ) Lietuvos filialo įgaliotos atstovės... 53. 7.1.... 54. Nurodoma, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas ne tik neatitinka jam... 55. 7.2.... 56. Nesutinkama su nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstytais... 57. 8.... 58. Atsiliepimu į nuteistojo A. T. gynėjo advokato J. V. apeliacinį skundą... 59. 8.1.... 60. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu... 61. 8.2.... 62. Teigiama, jog nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas paduotas... 63. 9.... 64. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (I. V., V. V., I. T.)... 65. 9.1.... 66. Nurodoma, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės,... 67. 9.2.... 68. Manoma, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato... 69. 10.... 70. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių... 71. III.... 72. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 73. 11.... 74. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., V. V., I. V. atstovo advokato,... 75. 12.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 77. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 78. 13.... 79. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. V., taip pat ir I. T., V. V., I.... 80. 13.1.... 81. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 82. 13.2.... 83. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada,... 84. 13.3.... 85. Teisėjų kolegija sutinka, jog aptartos aplinkybės iš esmės teigiamai... 86. 13.4.... 87. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs,... 88. 13.5.... 89. Kita vertus, kaip minėta, nustatyta ir viena A. T. atsakomybę sunkinanti... 90. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 91. 14.... 92. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T. ir V. V. atstovo advokato bei... 93. 14.1.... 94. Nagrinėjamame kontekste civilinis atsakovas ( - ) Lietuvos filialas... 95. 14.2.... 96. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria nukentėjusiosios I. T.... 97. 14.3.... 98. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tomis pačiomis, jau minėtomis... 99. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 100. 15.... 101. Visi apeliacinius skundus padavę asmenys nesutinka su neturtinės žalos... 102. 15.1.... 103. Dėl neturtinės žalos atlyginimo I. T., V. V., I. V.... 104. 15.1.1.... 105. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2... 106. 15.1.2.... 107. Nagrinėjamu aspektu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nesutinka su jiems... 108. 15.1.3.... 109. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad nusikaltimą padariusio... 110. 15.1.4.... 111. Iš tiesų, byloje yra duomenys apie nuteistojo materialinę būklę, kuri... 112. 15.1.5.... 113. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išsamius skundžiamo nuosprendžio... 114. 15.2.... 115. Dėl neturtinės žalos atlyginimo I. V.... 116. 15.2.1.... 117. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, o... 118. 15.2.2.... 119. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje byloje, priklausomai nuo... 120. 15.2.3.... 121. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl... 122. 15.2.4.... 123. Atsižvelgusi į paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia,... 124. Dėl atstovavimo išlaidų... 125. 16.... 126. Nukentėjusiųjų I. T., V. V., I. V. atstovas advokatas bei I. V.... 127. 16.1.... 128. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 129. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 130. pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 16... 131. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. T. paskirtos laisvės atėmimo... 132. padidinti nukentėjusiajam I. V. neturtinės žalos dydį iki 6 500 Eur... 133. priteisti nukentėjusiajai I. T. 158,59 Eur (šimto penkiasdešimt aštuonių... 134. priteisti iš nuteistojo A. T. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I.... 135. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....