Byla 2-681-524/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Torlina“, BUAB „Nonfera“, UAB „Antrinės žaliavos“, UAB „Resota“, UAB „EHVAZAS“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, vertėjai A. T., dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos grupė“ atstovams administratoriaus įgaliotam asmeniui R. P., adv. A. J., atsakovui I. M. (I. M.), jo atstovui adv. V. K., atsakovės AB Roneco Oy atstovui adv. R. M., trečiojo asmens UAB ,,Resota“ atstovui adv. S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Baltijos grupė“ ieškinį atsakovams I. M. ir AB Roneco Oy dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Torlina“, BUAB „Nonfera“, UAB „Antrinės žaliavos“, UAB „Resota“, UAB „EHVAZAS“, ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB Roneco Oy, I. M., prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 3 189 747,23 Eur (11 013 559,27 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T. I, b. l. 3–6). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo reikalavimus tikslino ir 2015-03-09 pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2013-07-01 suderinimo ir užskaitos aktą, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės AB Roneco Oy, priteisti iš atsakovų solidariai 3 189 747,23 Eur (11 013 559,27 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T. IV, b. l. 2–10). Paaiškino, kad patikrinusi BUAB ,,Baltijos grupė“ finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus nustatė, kad atsakovė AB Roneco Oy yra skolinga ieškovei 3 189 747,23 Eur. Pažymėjo, kad reikalavo iš atsakovės sumokėti įsiskolinimą, bet pastaroji skolą padengti atsisakė, jokių skolos grąžinimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teigė, jog atsakovas I. M. (buvęs UAB „Baltijos grupė“ direktorius), apmokėdamas išankstinius užsakymus už atsakovės AB Roneco Oy perkamą iš kitų įmonių ir ieškovei parduodamą metalo laužą, nereikalaudamas jokio skolos grąžinimo užtikrinimo, veikė nerūpestingai ir padarė įmonei žalą. Nurodė, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu atsakovė AB Roneco Oy į bylą pateikė 2013 m liepos 1 d. suderinimo ir užskaitos aktą, suderintą ir pasirašytą atsakovo (buvusio UAB „Baltijos grupė“ direktoriaus) I. M. ir atsakovės AB Roneco Oy direktoriaus R. N. (R. N.), kuriuo įskaitė tarpusavyje mokėtinas sumas, ir konstatavo, kad šalys viena kitai neturi tarpusavio priešpriešinių mokėjimų. Atkreipia dėmesį, kad minėtas aktas pasirašytas atsakovo I. M. ir atsakovės AB Roneco Oy direktoriaus R. N. ne anksčiau nei 2013-12-02, o ne 2013-07-01, tuo metu, kai atsakovas I. M. jau nebuvo UAB „Baltijos grupė“ direktorius. Remdamasi išdėstytais argumentais ieškovė mano, kad ginčijamas suderinimo ir užskaitymo aktas yra niekinis. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ginčijamas suderinimo ir užskaitymo aktas yra sudarytas jame nurodyta data, t. y. 2013 m. liepos 1 d., ieškovė mano, kad minėtas aktas vis vien yra negaliojantis dėl tokių priežasčių: minėtas aktas sudarytas, iškėlus bankroto bylą ieškovei ir galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms; minėto akto sudarymo metu UAB „Baltijos grupė“ priklausanti reikalavimo teisė į atsakovę AB Roneco Oy pateko į UAB „Baltijos grupė“ areštuoto kitose bylose turto masę, todėl įskaičius priešpriešinius tarpusavio reikalavimus su atsakove AB Roneco Oy ir taip atsisakius reikalavimo teisių į šią atsakovę buvo padaryta žala visiems UAB „Baltijos grupė“ kreditoriams.

3Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamas suderinimo ir užskaitymo aktas yra sudarytas vėlesne, nei jame nurodyta, data. Be to, minėtu aktu nebuvo atliktas joks priešpriešinių skolų įskaitymas, o tik suderintas skolų dydis. Taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog turi reikalavimo teisę į atsakovę AB Roneco Oy. Teigė, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų akivaizdžiai nesuderinamas su anksčiau nurodytu pirmuoju ieškinio reikalavimu ir išvestiniu reikalavimu dėl restitucijos taikymo. Mano, kad taikant restituciją, solidarioji atsakomybė negalima, nes minėtų reikalavimų teisinis pagrindas ir reglamentavimas yra skirtingas ir negali būti sutapatintas. Pažymėjo, kad nėra visų sąlygų atsakovo I. M. civilinei atsakomybei kilti (T. IV, b. l. 153–156).

4Atsakovė AB Roneco Oy pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad visus dokumentus, susijusius su prekyba metalo laužu, parengdavo ir jam persiųsdavo atsakovas I. M.. Paaiškino, jog nežinojo apie bankroto proceso ieškovei inicijavimą bei apie Lietuvoje nagrinėjamose bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad bendradarbiavimas su ieškove vyko 2007–2010 m. Jokių operacijų ar veiksmų, kurie patvirtintų vėlesnį minėtų šalių bendradarbiavimą, atlikta nebuvo, todėl atsakovė AB Roneco Oy negali paaiškinti aplinkybės, kodėl ieškovė, darydama mokėjimo pavedimus 2013 m., nurodydavo, jog moka už minėtą atsakovę. Pažymėjo, kad ginčijamas aktas jai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes atsakovė AB Roneco Oy nebuvo skolinga ieškovei. Dėl to mano, kad minėto akto pripažinimas negaliojančiu yra apskritai netikslingas. Mano, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas. Paaiškino, kad bendradarbiavimas su ieškove vyko taip: atsakovės AB Roneco Oy nupirktas ir neapmokėtas metalo laužas buvo pagal sąskaitas parduotas ieškovei, ieškovė atsiskaitydavo tiesiogiai su metalo laužo pardavėjais, o minėtai atsakovei pervesdavo tik komisinius. Toliau ieškovė perparduodavo metalo laužą į kitas šalis, už tai turėjo gauti pinigų. Mano, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė mokėdavo už atsakovę, jai perkant metalo laužą (T. IV, b. l. 157–161).

5Trečiasis asmuo UAB „Resota“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo paaiškino, kad nėra susijęs su nagrinėjama byla. Nurodė, kad atsakovė AB Roneco Oy yra buvusi trečiojo asmens klientė, ji pirkdavo iš trečiojo asmens metalo laužą, o ieškovė už jį sumokėdavo. Mano, kad ieškovė, sumokėdama už atsakovę, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neteisingas, vertintinas kritiškai, yra pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (T. IV, b. l. 172–174).

6Trečiasis asmuo UAB „EHVAZAS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo paaiškino, kad nėra susijęs su nagrinėjama byla. Ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra (T. IV, b. l. 137).

7Be to, ieškovė pateikė teismui dubliką į atsakovų atsiliepimus į ieškinį. Jame nurodė, kad metalo pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės ir atsakovės AB Roneco Oy. Pažymėjo, kad minėta atsakovė neįrodė dalies sandorių buvimo, todėl mano, kad minėta atsakovė pinigus iš ieškovės gavo nepagrįstai, tuo padarydama žalą ieškovei (T. II, b. l. 69–71).

8Atsakovas I. M. pateikė tripliką į ieškovės dubliką. Jame nurodė, kad bankroto administratorius nepagrįstai siekia įrodinėjimo naštą byloje perkelti atsakovams, be to, nepagrindžia ieškinio dalyko ir pagrindo. Pažymėjo, kad dėl UAB „Baltijos Grupė“ vykdytos ūkinės komercinės veiklos, įskaitant metalo laužo pirkimo–pardavimo sandorius, Klaipėdos apskrities VMI vykdė patikrinimus, bet jokių pastabų apie netinkamą sutarčių vykdymą ar atitinkamų dokumentų (originalų) trūkumą nebuvo. Nurodė, kad atsakovė AB Roneco Oy veikdavo kaip tarpininkė, o ne kaip metalo laužo tiekėja, gaudavo tik savo dalį – komisinius už suteiktas paslaugas. Dėl to ieškovė jokiu būdu negali reikalauti iš atsakovės AB Roneco Oy grąžinti pinigus ar atlyginti ieškinio reikalavimo sumos dydžio žalą , nes tokio dydžio suma net per visą tarpusavio bendradarbiavimo laikotarpį nepateko į AB Roneco OY atsiskaitomąją sąskaitą ar kitomis atsiskaitymo priemonėmis, todėl šalys viena kitai negalėjo sukelti tokio dydžio žalos. Pažymėjo, kad ieškinys paduotas 2014 m. liepos 28 d., todėl negali būti tenkinami reikalavimai atlyginti žalą dėl mokėjimų, įvykdytų iki 2011 m. liepos 27 d., t. y. praleistas ieškinio senaties terminas (T. II, b. l. 162–165).

9Atsakovė AB Roneco Oy pateikė tripliką į ieškovės dubliką. Jame nurodė, kad su ieškove laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. nebendradarbiavo, todėl nesupranta, kokiu pagrindu ieškovė atliko mokėjimus ir reikalauja už tai atsakyti iš atsakovės. Jokių prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pinigų atsakovė iš ieškovės nėra gavusi. Prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T. II, b. l. 75–77).

102015-11-09 atsakovas I. M. pateikė prašymą (t. 5, b. l. 57), kuriuo prašė pakeisti jo procesinę padėtį į trečiojo asmens, taip pat prašė skirti ieškovei baudą, numatytą CPK 95 str., už bylos vilkinimą, klaidingų dokumentų bei informacijos pateikimą ir 50 procentų paskirtos baudos priteisti jam.

11Ieškovės atstovė R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą administratorei buvo perduoti dokumentai, iš kurių nustatyta, jog į įmonės balansą yra įtraukta daugiau kaip 11 mln. abejotinų skolų. Kaip viena iš skolininkų buvo parodyta įmonė Transprogress, kurios skola buvo 9 mln. Lt, ir buvo pradėta tikrinti, iš kur ši skola. Buhalterė I. P. surašė pažymą, iš kurios matyti, kad ši skola bendrovei Transprogress buvo perkelta, tačiau originali sutartis nebuvo pateikta. Taip pat nebuvo pateikta sutartis su bendrove Roneco Oy, pagal kurią UAB ,,Baltijos grupė“ atliko mokėjimus už bendrovę Roneco Oy metalo supirkimo įmonėms, tačiau UAB ,,Baltijos grupė“ metalo negavo. Ieškovei padarytos žalos dydis yra nurodytas pažymoje (T. 1, b. l. 30), kurioje nurodytas skolos, susidariusios nuo 2007-01-01, likutis – 3 0240 250 Eur, šis likutis yra užfiksuotas, tačiau dėl jo nėra pirminių dokumentų. Nulinis skolų užskaitymo aktas yra neaiškus, tačiau jis yra ginčijamas. Atsakovo I. M. atsakomybė yra solidari, nes jis mėgino nuslėpti bendrovės Roneco Oy skolą.

12Ieškovės atstovas adv. A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai nepateikė originalių sutarčių, nėra duomenų, kad ieškovė iki bankroto gavo metalo laužą, už kurį sumokėjo. Skolų užskaitymo aktas faktiškai buvo sudarytas 2013-12-02 , nors jame nurodyta data 2013-07-01 ir jis buvo sudarytas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Bendrovė Roneco Oy įrodymų neteikia, nepaaiškina, kas slypi už šių sutartinių įsipareigojimų.

13Atsakovas I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal sutartis bendrovė Roneco Oy gavo tik komisinį mokestį, jokių kitų pinigų ji negavo. Pagal šias sutartis UAB ,,Baltijos grupė“ buvo tik ekspeditorė su trečiaisiais asmenimis, Roneco Oy buvo tarpininkė tarp UAB ,,Baltijos grupė“ ir metalo tiekėjų. UAB ,,Baltijos grupė“ mokėjo 0,75 EUR komisinį mokestį bendrovei Roneco Oy už tiektą 1 t metalo, o UAB ,,Baltijos grupė“ už supirktą metalą pinigus gaudavo iš Ispanijos, Belgijos įmonių. Pelno iš metalo pardavimo UAB ,,Baltijos grupė“ turėjo tik iki 2008 m. krizės, nes vėliau krito jo supirkimo kainos, tačiau Roneco Oy nėra skolinga UAB ,,Baltijos grupė“, nes ji tik buvo krovinio savininkė nuo krovinio pakrovimo iš trečiųjų asmenų į laivus iki jo atgabenimo jūra į metalo perdirbimo gamyklas Ispanijos, Belgijoje. Roneco Oy pateikdavo UAB ,,Baltijos grupė“ sąskaitą, kai būdavo atliktas pervežimas ir kai gamykla priimdavo krovinį. Kai buvo gaunama galutinė suma iš Ispanijos, Belgijos gamyklų, buvo suvedamas balansas. 2013-06-30 pažyma nėra bendrovės Roneco Oy skola, Transprogress perėmė kreditinį reikalavimą iš bendrovės Inter Global Shipping, kuri sumokėjo už laivą ,,Global“ daugiau kaip 3 mln. Eur ir pateikė sutartį su bendrove Transprogress, todėl buvo sudarytas galutinis balansas.

14Atsakovo I. M. atstovas adv. V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad Roneco Oy pirko metalą FOB sąlygomis ir veždavo krovinį į Ispaniją, Prancūziją, Olandiją. Roneco Oy nebuvo įmonės debitorė, visi dokumentai su priėmimo–perdavimo aktais yra perduoti administratoriui.

15Atsakovės Roneco Oy atstovas advokatas R. M. pateikė į bylą paaiškinimus raštu (T. 5, b. l. 84).

16Trečiojo asmens UAB ,,Resota“ atstovas adv. S. T. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonė pristatė metalą bendrovei Roneco Oy, jo atstovaujamos įmonės pirkėja buvo Roneco Oy ir jai UAB ,,Resota“ nėra skolinga. Šioje byloje yra kilęs klausimas dėl skolos tarp bendrovės Roneco Oy ir ieškovės, bet ne dėl žalos.

17Byloje ieškovė, 2013-08-21 tapusi UAB ,,Baltijos grupė“ administratore, pareiškė ieškinį dėl solidariosios atsakovo I. M., kaip buvusio administracijos vadovo, ir įmonės skolininkės bendrovės Roneco Oy atsakomybės ir prašo priteisti iš jų solidariai 3 189 747, 24 Eur (11 013 559, 27 Lt) žalai atlyginti. Šios žalos dydį įrodinėja pažyma (T. 1, b. l. 30) ir jos priedais, administratorės paaiškinimu. Patikslintu ieškiniu (T. 4, b. l. 9) papildomai prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2013-07-01 suderinimo ir užskaitos aktą, sudarytą tarp bendrovės Roneco Oy ir UAB ,,Baltijos grupė“. Šiame akte (T. 2, b. l. 58–59) nustatyta, kad Roneco Oy ir UAB ,,Baltijos grupė“ 2013-07-01 užfiksavo savo nulinio dydžio kreditines ir debetines skolas, t. y. jokių sumų neįskaitė, o tik patvirtino, kad abiejų įmonių debetinės ir kreditinės skolos yra nulinio dydžio. Ieškovė išimtinai nurodo, jog reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes atsakovų veiksmais buvo padaryta žala įmonei, kadangi atsakovė Roneco Oy yra skolinga ieškovei ginčo sumą, o atsakovas I. M., kaip įmonės vadovas, šią skolą slėpė, t. y. savo veiksmais siekė, kad ši įmonė nebūtų ieškovės debitorių sąraše.

18Dėl baudos skyrimo pagal CPK 95 str.

19Atsakovas I. M. prašo ieškovei skirti baudą už bylos vilkinimą, klaidingų dokumentų ir informacijos pateikimą ir 50 procentų paskirtos baudos priteisti jam (T. 5, b. l. 60).

20CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Iš šios normos turinio matyti, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014). Kaip minėta, CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas arba 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl siekiant konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reikia įrodyti kurio nors pagrindo egzistavimą, nes ieškovas, pareikšdamas ieškinį, siekė įgyvendinti savo, kaip administratoriaus, teises. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartys, sudarytos su UAB ,,Baltijos grupė“ ir bendrove Roneco Oy buvo pateiktos tik į šią bylą, ieškovė, reikšdama reikalavimą, jų neturėjo. Neteisingas šalių teisinių santykių kvalifikavimas nelaikytinas pagrindu taikyti CPK 95 str. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės įrodinėjamos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir ieškovės buvusio administracijos vadovo atsakomybės klausimas, todėl pagal paminėtus CPK 95 str. pagrindus šių prašymų skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tenkinti nėra pagrindo.

21Ieškinys atmestinas.

22Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta UAB „Belmedas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta AB banko „Snoras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta UAB „Termosta“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-22/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, byloje bylos Nr. 3K-3-630/2012). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik tada, kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. neįrodė atsakovų veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų. Šioje byloje ieškovei buvo pasiūlyta teikti įrodymus, administratorė buvo iškviesta į teismo posėdį, tačiau konstatuoti atsakovų solidariosios atsakomybės dėl žalos padarymo įmonei nėra pagrindo.

23Dėl atsakovės Roneco Oy atsakomybės

24Ieškovė įrodinėja, jog Roneco Oy padarė žalą įmonei, nes yra skolinga ginčo sumą, tačiau pozicija dėl žalos padarymo yra nepagrįsta. Teismas turi pareigą teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, todėl ši ieškinio dalis galėtų būti reiškiama tik ieškovės debitoriui, t. y. įrodinėjant Roneco Oy skolą ieškovei, tačiau šioje byloje teismas perkvalifikuoti šios ieškinio dalies į skolą ieškovei negali, nes būtų pažeistos teismingumo taisyklės, nustatytos šalių sutartyse. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir Roneco Oy nuo 2008-11-20 iki 2010-07-27 dirbo pagal sutartis (T. 2, b. l. 16–54). Kitų sutartinių įsipareigojimų tarp šių šalių šioje byloje nenustatyta, ieškovė įrodinėja, jog pagal šias sutartis atsakovė ieškovei padarė žalą, nes nesumokėjo ginčo sumos, tačiau šioje byloje nenagrinėjamas atsakovės Roneco Oy skolos klausimas, nes paminėtų sutarčių 6 p. buvo nustatyta, jog visi ginčai, kylantys iš šių sutarčių, turi būti nagrinėjami Hagoje, Nyderlanduose (T. 2, b. l. 17). Šio sutartinio teismingumo taisyklė galioja ir bankroto administratoriui ir yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014. Nagrinėjamoje byloje ieškovo bankroto administratorius remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis deliktinius teisinius santykius, tačiau teisingam šio ginčo kvalifikavimui būtina analizuoti šalių pirkimą–pardavimą, atsiskaitymą, taigi ieškinys paremtas bendrosiomis civilinės teisės normomis ir negrindžiamas vien bankroto teise, t. y. reikalavimo atsiradimas nepriklauso nuo bankroto bylos iškėlimo. Paminėtoje nutartyje yra išaiškinta, kad bankroto administratorius turi teisę naudotis savo įgaliojimais, įskaitant teisę pareikšti ieškinį visose valstybės narėse (Reglamento Nr. 1346/2000 18 straipsnio 1 dalis), todėl vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Reglamento Nr. 44/2001 išimtį, nes tokį ieškinį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pareikšti ir įmonės kreditoriai. Todėl šioje byloje nėra pagrindo analizuoti šios atsakovės skolos pagrįstumą ieškovei, nes paminėtos nuostatos dėl teismingumo, šalių sutartys leidžia padaryti išvadą, kad ginčas, kildinamas dėl bendrovės Roneco Oy skolos pagal paminėtas pirkimo–pardavimo sutartis, yra teismingas Hagos teismui. Faktiškai teismas pagal pareikštą ieškinį rinko įrodymus, kurie galėtų pagrįsti bankroto administratoriaus nurodomą deliktinę akcininko ir vadovo atsakomybę platesniais pagrindais nei dokumentų ir turto neperdavimas (pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, 2.87 straipsnio 7 dalį), bei dokumentus dėl atsakovės Roneco Oy skolos užfiksavimo. Tačiau ir tuo atveju, jei teismas pasiūlytų ieškovei patikslinti ieškinio dalyką ir reikšti ieškinį dėl skolos iš bendrovės Roneco Oy priteisimo, būtų pažeista teismingumo taisyklė, todėl bylos nebūtų galima išnagrinėti, todėl šioje byloje ginčo dalyką sudaro atsakovo I. M. veiksmai slepiant bendrovės Roneco Oy skolą, t. y. ieškovės nurodomi neteisėti atsakovų veiksmai, ir atsakovės Roneco Oy veikla žalos atlyginimo kontekste. Šioje byloje būtų įmanoma atsakyti į klausimą, ar Roneco Oy iš tiesų yra skolinga ieškovei, tik ieškovei pateikus visus dokumentus, įrodančius visą atsakovų susiformavusį teisinį santykį pagal paminėtas pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. įvertinus ir mokėjimo dokumentus, kuriuos UAB ,,Baltijos grupė“ gaudavo už parduotą metalo laužą iš Europos metalo supirkimo gamyklų, kai šį metalą pristatydavo Roneco Oy. Ši atsakovė šioje byloje įrodė, jog ji pagal paminėtų pirkimo–pardavimo sutarčių 4.3 p. gavo tik 101 048, 84 Eur (T. 2, b. l. 55–56) komisinį mokestį Iš šios atsakovės atstovo, atsakovo I. M. paaiškinimų nustatyta, kad bendrovei Roneco Oy šis komisinis mokestis buvo mokamas už tai, kad ji metalo laužo gabenimo iš Lietuvos į metalo perdirbimo gamyklas jūra metu buvo krovinio savininkė, tačiau už nugabentą krovinį šios metalo perdirbimo gamyklos atsiskaitydavo su UAB ,,Baltijos grupė“, t. y. šį metalo laužą iš trečiųjų asmenų pirko pati UAB ,,Baltijos grupė“ ir su ja, kaip nurodo atsakovai, buvo atsiskaitoma. Šis teisinis santykis buvo įvertintas ir detalizuotas Klaipėdos apskrities VMI 2010-05-26 pažymoje (T. 2, b. l. 169). Atsakovas I. M. pateikė į bylą išteisinamuosius nuosprendžius (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-14/2014), tačiau šios bylos šalių nurodomos aplinkybės nėra susijusios su veikomis, kuriomis buvo kaltinamas atsakovas paminėtoje baudžiamojoje byloje. Iš nuosprendžio turinio darytina išvada, jog buvo tirta atsakovo I. M. veikla su Suomijos įmone ,,Nordpasts AB“ dėl 2006-02-28 įsigyto metalo laužo. Iš atsakovų paaiškinimo nustatyta, kad atsakovė Roneco Oy yra perėmusi įmonės ,,Nordpasts AB“ veiklą, todėl nuosprendžiai teisiškai reikšmingi šioje byloje dėl atsakovų sutartinių santykių esmės atskleidimo.

25Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių, todėl šioje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą bendrovei Roneco Oy kaip UAB ,,Baltijos grupė“ sutarčių šaliai, privalėjo įrodyti, kokių įsipareigojimų pagal sutartis Roneco Oy neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Tokių įrodymų byloje nėra, todėl konstatuoti, jog ši atsakovė padarė žalą ieškovei, nėra pagrindo. Atsiskaitymo su UAB ,,Baltijos grupė“ dokumentai šioje byloje nebuvo analizuojami, nes nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26Dėl I. M. atsakomybės

27Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl įmonės vadovo atsakomybės sąlygų, kai, kaip nurodo ieškovė, buvo slepiama debitorė Roneco Oy, t. y. perduoti administratoriui neteisingi dokumentai, jie neteisingai sudaryti dėl debitorės Roneco Oy. Administratorė pripažįsta, kad 2013-08-31 buvęs įmonės vadovas perdavė dokumentus, tačiau iškėlus bankroto bylą mėginta nuslėpti debitorę Roneco Oy ir tik iškėlus bankroto bylą atsakovas I. M. mėgino nurodyti, kad įmonės debitorė yra ne Roneco Oy, o Transprogress. Savo paaiškinimą administratorius įrodinėja 2013-06-30 buhalterine pažyma (T. 6, b. l. 170), kuri buvo paruoša pagal sutartį, kurios originalo administratorė neturi (T. 5, b. l. 176–177), taigi atlikta suvestinė pagal tiekėją, buvo panaikinta skola ir atsirado du debitoriai. Bendrovės vadovui gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nuo 2009 metų, jų aiškinamieji raštai (T. 6, b. l. 92–169). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą. Tačiau iš bylos įrodymų negalima padaryti išvados, kad yra įrodyti I. M. neteisėti veiksmai dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalių ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsnių pažeidimo į apskaitą įtraukiant debitorę Roneco Oy , o vėliau ją pašalinant iš debitorių sąrašo, t. y. tvarkant apskaitą apgaulingai, iškraipant jos duomenis. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui, šalys pripažįsta aplinkybę, jog buvo sudaryti keli priėmimo–perdavimo aktai, dokumentai buvo perduodami įvairiais būdais, elektroniniu paštu dėl jų gausos (T. 2, b. l. 175–185, T. 5, b. l. 90–99). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nereiškia ieškinio tuo pagrindu, jog nebuvo pateikta originali sutartis su bendrove Transprogress, o tik įrodinėja, kad vietoje šios įmonės debitorė turi būti Roneco Oy. Administratorius šioje byloje įrodinėjo, kad UAB ,,Baltijos grupė“ finansiniuose dokumentuose buvo nurodoma debitorė Roneco Oy su ginčo sumos dydžio debetine skola, tačiau įvertinus 2009 m., 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (T. 4, b. l. 63, T. 1, b. l. 138–139) tokios išvados padaryti negalima. 2009 m UAB ,,Baltijos grupė“ balanse nurodyta 3 651 386 Lt per vienerius metus gautina suma. 2013 m balanse per vienerius metus gautina suma nurodyta 12 418 959 Lt, o praėjusiais finansiniais metais ši suma buvo 17 957 578 Lt, kitos gautinos sumos buvo 11 167 888 Lt (T. 1, b. l. 138–139), tačiau šioje byloje negalima padaryti išvados, jog buvo fiksuojamas tik bendrovės Roneco Oy debetinis įsiskolinimas. Visų pirma, pagal paminėtas teismingumo taisykles būtina nustatyti, ar iš tiesų Roneco Oy yra skolinga ieškovei, t. y. išspręsti ginčą dėl skolos, todėl ši bylos dalis analizuotina šios bylos kontekste, t. y. nepasisakant dėl bendrovės Roneco Oy skolos, jos dydžio, dėl atsakovo I. M. pareigos paruošti teisingus dokumentus dėl ieškovės nurodomo debitoriaus, nes šio atsakovo neteisėtas veiksmas nurodomas kaip šio debitoriaus slėpimas, tačiau atsakovo perduoti administratoriui dokumentai tokios išvados padaryti neleidžia. Byloje neįrodyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė Roneco Oy į ieškovės laikotarpio nuo 2008-11-20 iki 2010-07-27 finansinės atskaitomybės dokumentus įtraukta kaip debitorė, tačiau vėliau atsakovas šį debitorių pašalino iš įmonės apskaitos. Atsakovo perduoti debitorių ir abejotinų skolų sąrašai, sudaryti bankroto bylos iškėlimo dieną (T. 5, b. l. 97, 98), neįrodo, jog Roneco Oy buvo nurodytas debitorė. Tokius pat sąrašus, pasirašytus atsakovo, pateikė administratorius (T. 6, b. l. 71), juose pateiktas debitorių sąrašas. Administratorius nurodo, kad 2011, 2012 m. balansai įrodo, jog UAB ,,Baltijos grupė“ 11,5 mln. Lt ir 11 296 073 Lt perkėlė iš išankstinių apmokėjimų sąskaitos į balanso eilutę „Kitos gautinos sumos“, ir aiškinamajame rašte nurodyta, jog avansas perkeliamas, kadangi prekės nebus tiekiamos, tačiau byloje nėra įrodymų, jog toks įrašas buvo padarytas dėl bendrovės Roneco Oy, ir nėra įrodyta, kokias buhalterinės apskaitos taisykles ieškovės nurodomu perkėlimu atsakovas pažeidė. Šis veiksmas balanse yra daromas tada, kai už prekę, paslaugą yra sumokėta, tačiau ji yra negauta, o gali būti gauta vėliau. Paminėta bendrovės Roneco Oy ir UAB ,,Baltijos grupė“ veikla pagal sutartis įrodo, kad Roneco Oy nebuvo įsipareigojusi nieko tiekti ieškovei, jos veikla buvo kaip tarpininkės, už ją ieškovė sumokėdavo kitoms įmonėms, tačiau tai reiškia, kad metalą pirko pati ieškovė, nes ieškovės padėtis – pirkėja atitinka sutarčių su bendrove Roneco Oy tekstą (T. 2, b. l. 16), todėl pagal sutartis su bendrove Roneco Oy balansas turėjo būti sudarytas po to, kai metalo laužą pristatydavo Roneco Oy į metalo perdirbimo įmones. Šios aplinkybės konstatuotos Klaipėdos apskrities VMI 2010-05-26 pažymoje (T. 2, b. l. 169). Byloje nėra kitų įrodymų, tik pateikti debitorių ir abejotinų skolų sąrašai, įrodantys, jog Roneco Oy nėra nurodyta kaip debitorė. Atkreiptinas dėmesys, jog ir Roneco Oy pateikė į bylą sąskaitas, išrašytas UAB ,,Baltijos grupė“, kaip nurodo savo paaiškinime, šios sąskaitos sudaro 14 mln. Eur (T. 3, b. l. 2–64). Pavyzdžiui, atsakovė 2008-04-30 išrašė sąskaitą ieškovei 1 674 462,90 Eur sumai (T. 3, b. l. 45), t. y. nurodoma UAB ,,Baltijos grupė“, kaip mokėtoja, sąskaitoje nurodomas prekių pristatymas FOB sąlygomis iš Klaipėdos uosto. Šios sąlygos taikomos jūrų ir vidaus vandenų transportui. Pardavėjas (pagal sutartį Roneco Oy, T. 2, b. l. 16) pristato prekes į pirkėjo (UAB ,,Baltijos grupė“, T. 2, b. l. 16) nurodytą laivą ir apmoka visas išlaidas, atsiradusias iki šio momento. Visi pardavėjo (pagal sutartį Roneco Oy, T. 2, b. l. 16) įsipareigojimai laikomi įvykdytais pakrovus prekes į laivą pirkėjo nurodytame išsiuntimo uoste. Pardavėjas taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo išsiuntimo uosto iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas. Roneco Oy pateiktos sąskaitos įrodo, jog šios sutarties šalys viena kitai jas išrašydavo kaip pirkėja ir pardavėja, tačiau šalis iš esmės siejo kiti ekspedijavimo ir tarpininkavimo teisiniai santykiai, todėl šioje byloje neįrodyta, jog atsakovas, kaip administracijos vadovas, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą fiksuodamas šias sąskaitas kaip avansinį mokestį, perkeldamas į kitą balanso eilutę, šioje byloje nėra įrodymų, jog atsakovė Roneco Oy buvo išbraukta iš debitorių sąrašo ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovo nurodyta 2013-06-30 pažyma ( t. 6, b.l. 170) neįrodo Roneco OY naudai atliktų avansinių mokėjimų išbraukimo. Ši pažyma įrodo sumų perkėlimą iš vienos balanso eilutės į kitą, t. y. buhalterinius dalykus. Ieškovės pateikta 2013-04-02 sutartis, sudaryta tarp bendrovių Inter-globe Shipping ir bendrovės Transprogress, yra sudaryta dėl 2 839 554,72 Eur skolos perkėlimo ir yra kito teisinio santykio nagrinėjimo dalykas, nes joje nėra nurodytas ieškovės įrodinėjamas bendrovės Roneco Oy debetinis reikalavimas. Iš atsakovo I. M. paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, kad ši sutartis yra tik dalis viso teisinio santykio, susiklosčiusio tarp UAB ,,Baltijos grupė“ ir bendrovės Inter-globe Shipping, kuri kreditavo laivo ,,Global“ įsigijimą. Teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Šioje byloje nėra įrodyta, kad atsakovas I. M., pažeisdamas įmonės buhalterinės apskaitos taisykles, išbraukė iš debitorių sąrašo bendrovę Roneco Oy ir vietoje šios įmonės įrašė bendrovę Transprogress, nes bendrovė Transprogress buvo ir taip nurodyta ieškovei pateiktuose debitorių sąrašuose. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. l d., 2 d. nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal šio įstatymo 11 str. l d. už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris ar struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina, kad jo elgesys pažeistų įmonės teises ir interesus. Sprendžiant dėl pateiktos pažymos (T. 6, b. l.

28170) darytina išvada, jog tai tik įmonės finansininkės pateikta pažyma – ištrauka iš viso įmonės balanso. Pagal balanso sąskaitų planą, 2021 numeris reiškia įmonės avansinius mokėjimus, o 2419 – abejotinas skolas, todėl ši pažyma tik nurodo vieną balanso eilutę – avansinius mokėjimus ir ja remiantis negalima padaryti išvados, kad įmonei buvo padaryta žala. Visų pirma, būtina įvertinti ir paminėtas atsakovės Romeco Oy pateiktas sąskaitas, išrašytas ieškovei (T. 3, b. l. 2–64), bei iš metalo supirkimo gamyklų gautas sąskaitas, t. y. įvertinti visą atsakovų bendradarbiavimo teisinį santykį, kaip detalizuota Klaipėdos apskrities VMI 2010-05-26 pažymoje (T. 2, b. l. 169), t. y. buhalteriškai turi būti pagrįsta, ar ieškovės nurodomi avansiniai mokėjimai (mokėjimai už bendrovę Roneco Oy) buvo padengti gaunamomis lėšomis iš ieškovės veiklos, tačiau pagal pareikštą ieškinį tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė šioje byloje nepagrindė, kokius apskaitos tvarkymo reikalavimus visa apimtimi atsakovas pažeidė. Byloje nebuvo teikiami įrodymai, kad atsakovas, kaip įmonės administracijos vadovas, netinkamai ar ne laiku teikė buhalterinės apskaitos informaciją, ją iškraipė ar pan. Civilinei atsakomybei kilti, be kitų sąlygų, visų pirma reikalingas tikslus žalos padarymo faktas. Šalių ginčo esmė yra nustatyti, ar Roneco Oy yra skolinga ieškovei, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Žala atsakovo I. M. veiksmais būtų padaryta tokiu atveju, jeigu Roneco Oy būtų skolinga ieškovei ir šios skolos nebūtų galima išsiieškoti.

29Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, todėl atsakovas I. M. nepažeidė paminėtų nuostatų tvarkydamas buhalterinę apskaitą 2013 m. birželio–liepos mėnesiais, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2013-08-21.

30Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

31CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje aktuali tik solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tačiau tam, jog būtų galima taikyti šią normą, būtina nustatyti, kad buvo bendri visų atsakovų veiksmai, nes kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; kt.). Deliktinė atsakomybė gali būti solidari tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus bendrininkavimo atveju, kai: a) asmuo sąmoningai dalyvauja, kursto arba skatina kitus atlikti neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą nukentėjusiajam; b) vieno žmogaus nepriklausomas elgesys arba veiksmas sukelia žalą nukentėjusiajam ir kartu ta pati žala priskirtina kitam asmeniui; c) asmuo yra atsakingas už žalą, patirtą dėl jo įgalioto atstovo arba trečiojo asmens, pasitelkto prievolei įvykdyti, veiksmų, kai šis asmuo taip pat atsako už žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tačiau šioje byloje toks ieškinys dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, pagal bylos įrodymus, yra neįrodytas, nes ieškovė nurodo, jog atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovė Roneco Oy padarė žalą ieškovei, vykdydama veiklą su UAB ,,Baltijos grupė“, o atsakovas I. M. netinkamai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, t. y. išbraukė debitorių. Atsakovų solidarioji atsakomybė plačiau neanalizuotina, nes byloje nustatyta, jog jie šioje byloje įrodinėjamais pagrindais žalos nepadarė.

32Dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu

33Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovų 2013 m. gruodžio mėnesį pasirašytą 2013-07-01 suderinimo ir užskaitos aktą (t. 4, b. l. 58–59). Tačiau iš šio akto turinio nustatyta, kad jame buvo užfiksuoti UAB ,,Baltijos grupė“ ir bendrovės Roneco Oy nuliniai reikalavimai viena kitai.

34Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013 ir kt.). Tačiau šios bylos atveju nulinių reikalavimų įskaitymas nelaikytinas šio akto šalių priešpriešiniais reikalavimais viena kitai. Administratorius šioje byloje neįrodė, kokią sumą faktiškai reikia laikyti įskaityta, t. y. kokio dydžio bendrovės Romeco Oy skola ieškovei buvo įskaityta. Šiame akte nurodomų nulinių skolų ir reikalavimų panaikinimas nesukels teisinių pasekmių. Pabrėžtina, jog ši byla buvo nagrinėjama žalos atlyginimo kontekste, Roneco Oy skolos dydis ieškovei pagal šalių sudarytas sutartis nebuvo nustatinėjamas, todėl tenkinti ieškinio nėra teisinio pagrindo.

35Ieškinį atmetus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovams (CPK 150 str. 2 d.).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Iš ieškovės BUAB ,,Baltijos grupė“ atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį. Pagal CPK 93 str. 1 d. atmetus ieškinį ieškovui atsiranda pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju šios bylos atsakovai turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovės prievolių dėl pareigos atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš ieškovės atsakovui I. M. priteistina 1480,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme . Atsakovė Roneco Oy pateikė prašymą priteisti 3 862,07 Eur (t. 3, b. l. 112), 8 045,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 6, b. l. 178), šis prašymas tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį iš esmės grindžiamas pirmojo atsiliepimo motyvais, o advokato vykimo į kitą miestą, telefoninių pokalbių su klientu išlaidos teismų praktikoje yra neatlyginamos, todėl iš ieškovės atsakovei priteistini 400 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, šiam atsakovui nepriteistinos liudytojų kvietimo į teismo posėdį išlaidos, nes šis atsakovas prašė iškviesti liudytojus neišsiaiškinęs dėl jų parodymų tikslingumo. Iš apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad jie nieko negalėjo paaiškinti dėl įrodinėjamų aplinkybių, todėl ieškovė šių išlaidų atlyginti neprivalo, nes jos nebuvo būtinos CPK 88 str. prasme.

38Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

39ieškinį atmesti.

40Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-08-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi AB Roneco Oy ir I. M. turtui.

41Priteisti iš bankrutuojančiai UAB ,,Baltijos grupė“ administruoti skirtų lėšų I. M. 1480,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir AB Roneco Oy 2900 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

42Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB Roneco Oy, I. M.,... 3. Atsakovas I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko,... 4. Atsakovė AB Roneco Oy pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu... 5. Trečiasis asmuo UAB „Resota“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo... 6. Trečiasis asmuo UAB „EHVAZAS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo... 7. Be to, ieškovė pateikė teismui dubliką į atsakovų atsiliepimus į... 8. Atsakovas I. M. pateikė tripliką į ieškovės dubliką. Jame nurodė, kad... 9. Atsakovė AB Roneco Oy pateikė tripliką į ieškovės dubliką. Jame nurodė,... 10. 2015-11-09 atsakovas I. M. pateikė prašymą (t. 5, b. l. 57), kuriuo prašė... 11. Ieškovės atstovė R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad iškėlus ieškovei... 12. Ieškovės atstovas adv. A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai... 13. Atsakovas I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal sutartis bendrovė... 14. Atsakovo I. M. atstovas adv. V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad Roneco Oy... 15. Atsakovės Roneco Oy atstovas advokatas R. M. pateikė į bylą paaiškinimus... 16. Trečiojo asmens UAB ,,Resota“ atstovas adv. S. T. teismo posėdyje... 17. Byloje ieškovė, 2013-08-21 tapusi UAB ,,Baltijos grupė“ administratore,... 18. Dėl baudos skyrimo pagal CPK 95 str.... 19. Atsakovas I. M. prašo ieškovei skirti baudą už bylos vilkinimą, klaidingų... 20. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 21. Ieškinys atmestinas.... 22. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje... 23. Dėl atsakovės Roneco Oy atsakomybės... 24. Ieškovė įrodinėja, jog Roneco Oy padarė žalą įmonei, nes yra skolinga... 25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sutartinė civilinė... 26. Dėl I. M. atsakomybės... 27. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl įmonės vadovo atsakomybės... 28. 170) darytina išvada, jog tai tik įmonės finansininkės pateikta pažyma –... 29. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad... 30. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės... 31. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai... 32. Dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu... 33. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovų... 34. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti... 35. Ieškinį atmetus naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 37. Iš ieškovės BUAB ,,Baltijos grupė“ atsakovų turėtos bylinėjimosi... 38. Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,... 39. ieškinį atmesti.... 40. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas... 41. Priteisti iš bankrutuojančiai UAB ,,Baltijos grupė“ administruoti skirtų... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...