Byla e2A-262-196/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1171-513/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litferus“ (teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „BATERIS“) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Litferus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Klaipėdos administratorių biuro, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra pažeisti jos, kaip bankrutuojančios įmonės, bei kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes buvęs BUAB „Litferus“ vadovas A. K. neperdavė bankroto administratorei ieškovės kasoje 2013 m. gruodžio 31 d. buvusios 517 600,66 Eur sumos. Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p., administratorei ši suma turėjo būti perduota iki 2014 m. gruodžio 19 d., tačiau atsakovas, žinodamas apie šią pareigą, minėto kasos likučio neperdavė. Administratorė ne kartą ragino atsakovą vykdyti teismo ir ĮBĮ nustatytas pareigas. Neperdavus BUAB „Litferus“ viso turto ir dokumentų, buvo kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. 2015 m. sausio 14 d. vykdomieji raštai išduoti bei pateikti vykdyti, tačiau visas BUAB „Litferus“ turtas ir (ar) dokumentai administratorei neperduoti. Administratorė paaiškino, jog UAB „Litferus“ vadovu, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. birželio 19 d. buvo E. K.. Atsakovas A. K. administratorę žodžiu informavo, jog visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti buvusiam įmonės direktoriui E. K. ir pateikė buhalterinių dokumentų aprašą. Apraše nurodyti dokumentai administratorei nėra perduoti, o pagal atsakovo paaiškinimą, jie yra E. K. dispozicijoje. Administratorei nėra pateiktas šalių sudarytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje yra užfiksuota, jog ieškovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, jog buvęs bendrovės vadovas E. K., nėra perdavęs buhalterinių dokumentų A. K.. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismui pateiktas prašymas dėl minėto vykdomojo rašto išdavimo dėl įpareigojimo E. K. perduoti įmonės turtą, dokumentus administratorei. Vykdomasis raštas išduotas bei pateiktas vykdyti, tačiau joks turtas ir (ar) dokumentai perduoti nėra. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina teisėto įmonės turto (pinigų kasoje) perdavimo jokiam kitam asmeniui, įskaitant E. K., todėl ieškovė žalą prašo priteisti būtent iš atsakovo A. K..

4Ieškovė mano, jog byloje yra visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė, CK 6.246–6.249). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonė turėjo turto, kurio A. K. niekam teisėtai neperdavė. Taigi, atsakovas turtą pasisavino arba iššvaistė, o tokie jo veiksmai laikytini juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimu. Atsakovas įmonės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai (CK 2.87 str. 1 d.), nebuvo jam lojalus (CK 2.87 str. 2 d.), supainiojo įmonės turtą su savu (CK 2.87 str. 4 d.). Esant minėtų CK 2.87 str., kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų fiduciarinių, rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo pareigų pažeidimui, t. y. neteisėtų veiksmų atlikimui, A. K. privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Žala ieškovei pasireiškė turto neperdavimu, t. y. netekimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė turėjo konkretų turtą, tačiau iki šios dienos jis nėra perduotas teisėtai jo valdytojai – bankroto administratorei. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, pateiktuose viešam registrui, užfiksuota konkreti pinigų suma, kurią kasoje ir banko sąskaitose turėjo įmonė (ieškovė - 517 625,70 Eur (1 787 258 Lt). Iš jos atėmus banko sąskaitose buvusias lėšas (25,03 Eur (86,43 Lt)), gaunama įmonės kasoje buvusi suma 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt), kuri turėjo būti perduota bankroto administratorei. Dėl A. K. tinkamo pareigų nevykdymo kilo ginčo žala (yra tiesioginis priežastinis ryšys). Tačiau net tuo atveju, jei teismas manytų, kad atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai nesukėlė įmonei žalos, jo civilinei atsakomybei taikyti pakaktų ir netiesioginio priežastinio ryšio. Nors CK 6.248 str. 1 d. įtvirtinta atsakovo kaltės prezumpcija, CPK 182 str. 4 p. pagrindu atleidžianti ieškovę nuo šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėjimo, akcentuoja, kad atsakovas buvo įmonės vadovu, taigi jam taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Atsakovas buvo itin nerūpestingas ir neapdairus, dėl ko šiurkščiai pažeidė įstatymuose numatytas juridinio asmens valdymo organo pareigas ir tai įrodo, kad jis žalą įmonei padarė būtent kaltais, neteisėtais veiksmais.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino; ieškovei BUAB „Litferus“ priteisė iš atsakovo A. K. 517 600,66 Eur žalos, 94,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų; valstybei priteisė iš atsakovo A. K. 6 334 Eur žyminio mokesčio; nusprendė sprendimą įvykdžius panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi, atsakovui A. K. sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu.

7Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB „Litferus“ iškėlė bankroto bylą, be to, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus (nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 4 d.). Atsakovas A. K. buvo ieškovės BUAB „Litferus“ direktoriumi, laikotarpiais: nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2014 m. balandžio 22 d., ir nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. Be to, atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra registruotas vieninteliu įmonės akcininku. Laikotarpiu, nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d., UAB „Litferus“ direktoriumi buvo E. K.. 2014 m. gruodžio 8 d. atsakovui buvo pasirašytinai įteiktas bankroto administratorės įsakymas, priimtas minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties pagrindu, perduoti administratorei įmonės dokumentus ir turtą. Administratorei buvo perduota tik dalis įmonės dokumentų – buhalterinių dokumentų aprašas, tačiau įmonės 2013 m. balanse nurodyta konkreti, įmonės kasoje buvusi suma – 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt) (ši suma gauta atėmus iš balanse nurodytos 1 787 258 Lt „Pinigų ir pinigų ekvivalentų“ sumos 86,43 Lt, t. y. atėmus įmonės banko sąskaitose buvusias lėšas), administratorei nebuvo ir nėra perduota iki šiol (CPK 185 str.). Teismas pažymėjo, jog administratorė, išanalizavusi jai perduotus ieškovės dokumentus, nustatė, kad ieškovės kasos dokumentinis likutis bankroto bylos iškėlimo dieną administratorės duomenimis sudarė ginčo 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt) sumą.

8Teismas konstatavo, kad įrodyta, jog bankroto byloje buvo perimta turto dalis – transporto priemonės, kompiuteris, telefonas, aikštelė ir tvora), tačiau deklaruotos piniginės lėšos ir kasa neperduota ir niekaip nepagrįstas lėšų panaudojimas. Teismas taip pat sutikto su ieškovės motyvu, kad buhalterinių dokumentų aprašas nėra priėmimo–perdavimo aktas ir nėra įrodymas, kad jame išvardinti dokumentai yra perduoti E. K. ir kad kartu su jais kartu galėjo būti perduotos įmonės lėšos. Pažymėjo, kad viešoje erdvėje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau - LITEKO) yra duomenų apie E. K. veiklą, kad jis nuolat dalyvavo sandoriuose su nemokiomis įmonėmis, fiktyvių sandorių sudaryme, nuolat tapdavo bankrutuojančių bendrovių akcininkas ir vadovas prieš bankroto bylos iškėlimą, teistas už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Teismas akcentavo, kad tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuotas atsakovas A. K. skambino bankroto administratoriui ir byla domėjosi, tačiau nei ieškovei, nei teismui nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl ieškinio dalyko, kad įrodyti savo teiginį bankroto byloje, jog visą turtą ir lėšas dviem mėnesiams perdavė kitam asmeniui ir jų neperėmė vėl tapdamas direktoriumi. Teismo vertinimu, kiekvienas sąžiningas, protingas ir rūpestingas verslininkas tokiomis aplinkybėmis nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. (kai de jure vėl tapo direktoriumi ir iki bankroto bylos iškėlimo) imtųsi konkrečių veiksmų turtui susigrąžinti, išsaugoti ir perduoti bankroto administratoriui, taip pat įvykdytų prievolę inicijuoti savo vadovaujamai nemokiai įmonei bankroto bylą, kad dar daugiau nedidinti skolų, nepažeidinėti įmonės ir jos kreditorių teisių (CK 1.5 str., 2.82 str. 3 d., 2.87 str., ĮBĮ 8 str. 1 d.). Visos šios aplinkybės ir faktas, kad atsakovas buvo įmonės steigėjas ir akcininkas, teismui leido daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ir toliau faktiškai valdė įmonę (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su bankroto administratorės argumentais, kad atsakovas neišsaugojo įmonei priklausančio turto (grynųjų pinigų iš kasos) ir yra atsakingas už minėto turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą administratorei (CK 6.246–6.248 str.). Teismas konstatavo, kad šis turtas nebuvo perduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – buvusio direktoriaus A. K. kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), todėl būtent buvęs faktinis įmonės vadovas/direktorius (atsakovas), o ne E. K., kuris tik epizodiškai apie du mėnesius vadovavo įmonei, turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą – 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt). Teismas konstatavo, kad ši žala lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (atėmus iš balanse nurodytos pinigų sumos (kasoje) įmonės banko sąskaitose buvusį lėšų likutį) (CK 6.246–6.249 str., 6.263 str.). Akcentavo, kad E. K. bankroto bylos iškėlimo įmonei metu jau nebuvo įmonės direktorius, o duomenų daryti išvadą, jog galbūt šis asmuo (ar kiti asmenys ir pan.), o ne atsakovas, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius ginčo žalos atsiradimą ir pan., teismo vertinimu, nėra.

9Esant nurodytiems argumentams ir faktinei/teisinei situacijai, teismas ieškinį tenkino, ieškovei iš atsakovo priteisė 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 517 600,66 Eur sumos nuo 2014-04-13 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1, 2 d., 6.210 str. 1 d.). Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 6 334 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 96 str. 1 d.). Ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 94,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovės turėtas išlaidas apmokant antstolės B. T. paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).

10Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. Lietuvoje nedirba, jo gyvenamoji vieta nedeklaruota, pagal ieškovės prašymą kuratorių skirti negalima, todėl teismo sprendimą atsakovui nusprendė įteikti viešo paskelbimo būdu, 2015 m. liepos 8 d. paskelbus jo esmę specialiame interneto tinklapyje (CK 1.5 str., CPK 7–8, 130 str.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

131. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Litferus“ direktoriumi nuo 2014 m. balandžio 8 d. buvo paskirtas E. K. Šis įmonės vadovo pasikeitimas buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentus, finansines ataskaitas perima naujai paskirtas ūkio subjekto vadovas. Vykdant šį reikalavimą UAB „Litferus“ vyr. buhalterė S. D. perdavė naujai paskirtam direktoriui E. K. visus UAB „Litferus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, E. K. perėmė visą įmonės turtą. Vėliau, kai dėl netinkamo pareigų vykdymo E. K. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, iš jo buvo pareikalauta grąžinti buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas. Be to, BUAB „Litferus“ buvo pareiškusi ieškinį E. K. dėl įpareigojimo perduoti turtą ir dokumentus, tačiau pateikė prašymą atsiimti ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi patenkino šį prašymą ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl bankrutuojančios įmonės administratorė nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su E. K. veikla UAB „Litferus“. Minėtoje byloje nustatyti faktai būtų buvę reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Be to, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00328-14 dėl skolininko nesąžiningumo, t. y. dėl UAB „Litferus“ atsakingų asmenų galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje. Jokie įtarimai, atsakovui, kaip buvusiam vadovui, nėra pareikšti.

142. Teismo išvados, susijusios su atsakovo, kaip įmonės vadovo neteisėtų veiksmų padarymu remiasi tik prielaidomis ir yra neįrodytos. Neaišku, kodėl teismas teigia, kad „sutiktina su ieškovės motyvu, kad buhalterinių dokumentų aprašas nėra priėmimo–perdavimo aktas ir nėra įrodymas, kad jame išvardinti dokumentai yra perduoti E. K. ir kad kartu su jais galėjo būti perduotos piniginės lėšos“, „turtas nebuvo perduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus A. K. kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo)“. Tokios išvados nėra paremtos faktiniais bylos duomenimis ir apeliantas su jomis nesutinka. Dėl neperduoto turto atsakingas yra ne atsakovas, o E. K., kuris taip ir neperdavė nei buhalterinių dokumentų, nei įmonės turto. Teismui teikiami kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad E. K. įmonės lėšos buvo perduotos.

153. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie atsakovui pareikštus reikalavimus atsakovas nežinojo. Atsakovas pripažįsta, kad bendravo su administratoriumi iki civilinės bylos iškėlimo, tačiau jam apie civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Dėl to neteisingi teismo teiginiai, kad atsakovas A. K. skambino bankroto administratoriui ir byla domėjosi. Nežinodamas apie procesą, atsakovas negalėjo teikti įrodymų, todėl teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų dėl ieškinio dalyko nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimus teisėtais ir įrodytais.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Litferus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Klaipėdos administratorių biuro, prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

171. Dėl naujų įrodymų pateikimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

182. Dėl lėšų perdavimo. Nors apeliantas cituoja Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, pagal kurias pasikeitus ūkio subjekto vadovui, naujasis vadovas privalo perimti visus dokumentus, tačiau jų perdavimas–priėmimas ar vienašalis priėmimas turi būti atitinkamai įforminamas pasirašant tam tikro turinio dokumentus, kurie leistų spręsti apie įvykusį juridinį faktą. Nagrinėjamu atveju toks dokumentas į bylą nėra pateiktas. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, už apskaitos organizavimą, dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, todėl negalima sutikti su teiginiu, kad ieškovės dokumentus ir turtą naujai paskirtam direktorius perdavė ne buvęs vadovas, o įmonės buhalterė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas buhalterinių dokumentų aprašas nėra priėmimo–perdavimo aktas ir negali patvirtinti realaus dokumentų bei lėšų perdavimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės turto (už kurio neperdavimą reikalaujama žalos atlyginimo) perdavimą keičiantis ieškovės vadovams, t. y. apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad visą ieškovės turtą perdavė naujai paskirtam direktoriui. Kaip matyti iš dokumentų sąrašo, jame tik nurodyti tam tikri segtuvai, tačiau nėra duomenų apie juos perduodantį ir priimantį asmenį, taip pat apie perduodamą materialų turtą - pinigus. 517 600,66 Eur (l 787 171,57 Lt) suma yra itin didelė, todėl kiekvienas net ir minimaliai rūpestingas, atidus ir apdairus žmogus jų perdavimą iš savo dispozicijos neabejotinai aiškiai bei nedviprasmiškai užfiksuotų dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo įmonės akcininku ir vadovu, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, jam buvo (turėjo buti) žinomos įmonės turto perdavimo procedūros. Be to, 5l7 600,66 Eur (l 787 171,57 Lt) suma kaip materialus objektas yra dideles apimties, t. y. užima atitinkamą vietą (laikant, kad ieškovės kasoje buvusi suma laikyta 500 Lt nominalo kupiūromis, jų turėjo būti 3 574 vienetai; vienos kupiūros storiui esant 1 mm, sudėtos viena ant kitos jos siektų 3,57 m aukštį) vertingas, todėl negalėjo likti nepastebėtas tariamo dokumentų ir turto perdavimo metu. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad apeliantas ieškovės kasoje esančių lėšų nebuvo niekam kitam teisėtai perdavęs.

193. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto prašymo atsiimti ieškinį. Klaipėdos apygardos teismui 2015 m. sausio 14 d. išdavus vykdomąjį raštą bankroto byloje dėl dokumentų išreikalavimo, bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkes teisme dėl to paties dalyko, tapo beprasmis, nes joje būtų sprendžiamas jau išspręstas klausimas. Atsižvelgiant į tai, siekiant nedubliuoti teisminių procesų, ieškinys buvo atsiimtas. Be to, priešingu atveju CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu byla turėjo būti privalomai nutraukta.

204. Dėl ikiteisminiame tyrimo. Baudžiamosios ir civilines atsakomybes formos yra savarankiškos, viena kitos nešalina, tad apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog apeliantui ikiteisminiame tyrime nepareikšti jokie įtarimai, nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų teisėtumo.

215. Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visą byloje esančią medžiagą, taip pat nagrinėjo viešose duomenų bazėse (LITEKO) esančią informaciją, vadovavosi kasacinio teismo suformuluotomis teises aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, kas leido padaryti išvadą, kad būtent apeliantas yra atsakingas už žalos ieškovei padarymą. Netgi vertinant apelianto pateiktą kasos išlaidų orderių kopijas (nors jas turėtų būti atsisakyta priimti CPK 314 straipsnio pagrindu), negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pirma, pateiktų dokumentų suma sudaro 1 586 913,41 Lt (459 601,89 EUR), o ieškiniu reikalaujama 1 787 171,57 Lt (517 600,66 Eur) žalos atlyginimo, t. y. vis tiek nėra jokių įrodymų dėl 200 258,16Lt (57 998,77 Eur) perdavimo ar panaudojimo ieškovės interesais. Antra, kasos išlaidų orderiai niekaip negali patvirtinti, jog Apeliantas perdavė kasoje buvusias lėšas, nes šių dokumentų paskirtis yra patvirtinti grynųjų pinigų paėmimą iš įmonės kasos, o ne jų perdavimą keičiantis valdymo organams. Kitaip tariant, aplinkybė, jog E. K. galimai paėmė tam tikras pinigų sumas iš ieškovės kasos, dar nereiškia fakto, kad šias pinigų sumas jam buvo perdavęs apeliantas. Trečia, bankroto bylos iškėlimo ieškovei metu jo vadovu buvo apeliantas. Vadinasi, būtent jam kilo pareiga sudaryti įmonės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir perduoti visą įmonės turtą bei dokumentus. Šių pareigų neatlikus, apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą ieškovei. Ketvirta, apeliantas nebandė paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nors tam tikram laikotarpiui ieškovės direktoriumi buvo paskirtas E. K., faktiniu vadovu išliko apeliantas; be to, apeliantas visą laiką išliko vieninteliu ieškovo akcininku; viešojoje erdvėje ir LITEKO duomenų bazėje užfiksuota, jog E. K. nuolat dalyvaudavo sandoriuose su nemokiomis įmonėmis, fiktyvių sandorių sudaryme, nuolat tapdavo bankrutuojančių bendrovių akcininkas ir vadovas prieš bankroto bylos iškėlimą, yra teistas už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu. Šių aplinkybių kontekste vertinant tai, jog tokios reputacijos asmeniui apeliantas neva perdavė paties įsteigtos ir turimos įmonės valdymą, visą turtą, įskaitant 1 787 171,57 Lt (517 600,66 Eur) sumą grynaisiais, o šis asmuo esą pinigus paėmė iš įmones kasos, manytina, kad taip apeliantas siekia išvengti atsakomybes už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Akivaizdu, kad vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo neperduotų savo valdomos įmonės turto už finansinius nusikaltimus teistam asmeniui. Ieškovės įsitikinimu, jei apeliacines instancijos teismas nuspręstų vertinti į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius, jie negalėtų įrodyti atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo, nes šie įrodymai dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių laikytini nepatikimais ir neatspindinčiais realiai įvykusių faktų.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25Dėl ieškovės pakeitimo

26CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

27CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

28Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 18 d. gautas UAB „BATERIS“ pranešimas dėl procesinių teisių perėmimo ir prašymas pakeisti ieškovę. UAB „BATERIS“ prašo pakeisti ieškovę BUAB „Litferus“ jos teisių perėmėja – naująja ieškove – UAB „BATERIS“. UAB „BATERIS“ prie prašymo pateikė Reikalavimo teisių perleidimo 2016 m. kovo 4 d. sutartį Nr. LITF-01, iš kurios 1.1 punkto matyti, kad ieškovė BUAB „Litferus“ perleido naujajai kreditorei UAB „BATERIS“ 517 600,66 Eur dydžio nepriteistą reikalavimo teisę pagal ieškovės BUAB „Litferus“ ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1171-513/2015 atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė UAB „BATERIS“ ir BUAB „Litferus“ bankroto administratorei UAB Klaipėdos administratorių biurui terminą iki 2016 m. balandžio 14 d. (imtinai) pateikti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus įrodymus. 2016 m. balandžio 12 d. BUAB „Litferus“ pateikė pranešimą dėl duomenų pateikimo, prie kurio pridėjo 2015 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 kopiją.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą prašymo ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinį bei 2015 m. spalio 21 d. BUAB „Litferus“ kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą parduoti nepriteistą 517 695,37 Eur dydžio A. K. debitorinį įsiskolinimą su 5 proc. palūkanomis, vadovaudamasi CPK 48 straipsnio 1 dalimi, pakeičia ieškovę BUAB „Litferus“ naująja jos teisių perėmėja UAB „BATERIS“.

30Atsižvelgiant į tai, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija vertina, kad į procesą ieškovės teisėmis įstojusi UAB „BATERIS“ palaiko buvusios ieškovės UAB „Litferus“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

31Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

33Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

34Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė atlyginti atsakovo padarytą žalą, nes jis nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. Bankroto administratorė nurodė, kad buvęs UAB „Litferus“ vadovas atsakovas A. K. neperdavė jai ieškovės kasoje 2013 m. gruodžio 31 d. buvusios 517 600,66 Eur sumos, todėl ieškiniu prašė šią sumą priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neišsaugojo įmonei priklausančio turto (517 600,66 Eur grynųjų pinigų iš kasos), yra atsakingas už šio turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą bankroto administratorei, todėl ieškinį tenkino. Apeliantas teigia, kad už šio turto neišsaugojimą yra atsakingas kitas buvęs UAB „Litferus“ direktorius – E. K., o pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo A. K., kaip buvusio įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis. Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. buvo ieškovės BUAB „Litferus“ direktoriumi, laikotarpiais: nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2014 m. balandžio 22 d., ir nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. Be to, atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. yra registruotas vieninteliu įmonės akcininku. Laikotarpiu, nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d., UAB „Litferus“ direktoriumi buvo E. K.. Administratorei buvo perduota tik dalis įmonės dokumentų – buhalterinių dokumentų aprašas, tačiau įmonės 2013 m. balanse nurodyta konkreti, įmonės kasoje buvusi suma – 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt) (ši suma gauta atėmus iš balanse nurodytos 1 787 258 Lt „Pinigų ir pinigų ekvivalentų“ sumos 86,43 Lt, t. y. atėmus įmonės banko sąskaitose buvusias lėšas), administratorei nebuvo ir nėra perduota iki šiol. Administratorė, išanalizavusi jai perduotus ieškovės dokumentus, nustatė, kad ieškovės kasos dokumentinis likutis bankroto bylos iškėlimo dieną administratorės duomenimis sudarė ginčo 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt) sumą. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad nekilo šalių ginčo, jog administratorės nurodytas balansinis turtas, su kuriuo siejamas prašomos priteisti žalos dydis, bendrovėje buvo. Byloje kilo šalių ginčas, kas atsakingas už šio turto (517 600,66 Eur sumos) neišsaugojimą ir bankroto administratorei neperdavimą.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorei nėra perduota 517 600,66 Eur suma. Apeliantas teigia, kad visas įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti naujajam direktoriui E. K.. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti apelianto argumentų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikto dokumentų priėmimo–perdavimo akto, iš kurio būtų galima matyti, jog apeliantas perdavė, o E. K. priėmė visus UAB „Litferus“ dokumentus ir turtą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas UAB „Litferus“ 2014 m. buhalterinių dokumentų aprašas nėra priėmimo–perdavimo aktas ir negali patvirtinti realaus dokumentų bei lėšų perdavimo. Kaip matyti iš dokumentų sąrašo, jame tik nurodyti tam tikri segtuvai, tačiau nėra duomenų apie juos perduodantį ir priimantį asmenį, taip pat apie perduodamą materialų turtą - pinigus. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad 517 600,66 Eur (l 787 171,57 Lt) suma yra didelė, todėl kiekvienas rūpestingas, atidus ir apdairus žmogus jų perdavimą užfiksuotų dokumentais. Nors apeliantas nurodo, kad UAB „Litferus“ vyr. buhalterė S. D. perdavė naujai paskirtam direktoriui E. K. visus UAB „Litferus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o E. K. perėmė ir visą įmonės turtą, tačiau byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, šių atsakovo argumentų nepatvirtina (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti kasos išlaidos orderių kopijos nepatvirtina, jog apeliantas E. K. perdavė įmonės kasoje buvusius 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt). Iš šių kasos orderių kopijų matyti, kad E. K. 2014 m. balandžio 11 d. – 2014 m. gegužės 30 d. išėmė 1 774 913,41 Lt iš UAB „Litferus“ kasos (nurodytas pagrindas – pasaugos sutartis), tačiau nepagrindžia apelianto nurodomos aplinkybės apie 2013 m. UAB „Litferus“ kasoje buvusių 1 787 171,57 Lt perdavimą. Taigi aplinkybė, kad E. K. paėmė tam tikras pinigų sumas iš ieškovo kasos nereiškia fakto, kad šias sumas jam buvo perdavęs apeliantas. Apeliantui nepateikus įrodymų, kad jis UAB „Litferus“ 1 787 171,57 Lt perdavė E. K., laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas yra atsakingas už šio turto neišsaugojimą.

37Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu taip pat pažymi, kad E. K. UAB „Litferus“ de jure vadovu buvo tik 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. birželio 19 d., tiek prieš šį laikotarpį, tiek po jo, t. y. iki UAB „Litferus“ bankroto bylos iškėlimo, jos vadovu de jure buvo apeliantas. Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nors tam tikram laikotarpiui ieškovės direktoriumi buvo paskirtas E. K., tačiau faktiniu vadovu išliko jis pats, be to, kaip minėta, jis buvo ir UAB „Litferus“ vienintelis akcininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta dokumentų apie 1 787 171,57 Lt sumos perdavimą E. K., taip pat šios sumos perdavimo vėl apeliantui ir, galiausiai, bankroto administratorei. Be to, nors apeliantas teigia, kad minėtą sumą jis perdavė E. K., tačiau nepateikia duomenų, kad jis, kai vėl perėmė vadovavimą UAB „Litferus“ iš E. K., reikalavo perduoti 517 600,66 Eur (1 787 171,57 Lt) sumą apeliantui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos perduoti bankroto administratorei BUAB „Litferus“ 1 787 171,57 Lt turtą.

38Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog viešojoje erdvėje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO duomenų bazėje užfiksuota, jog E. K. nuolat dalyvaudavo sandoriuose su nemokiomis įmonėmis, fiktyvių sandorių sudaryme, tapdavo bankrutuojančių bendrovių akcininkas ir vadovas prieš bankroto bylos iškėlimą, yra teistas už sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, jog šios skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės dėl E. K. asmenybės, paskiriant jį de jure vadovu, apeliantui nebuvo žinomos, taip pat jis nepaaiškino, kodėl kilo būtinybė dviejų mėnesių laikotarpiui perduoti įmonės valdymą bei kodėl įmonės valdymas perduotas būtent E. K.. Dėl to sutiktina su bankroto administratorės argumentu, kad vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo neperduotų savo valdomos įmonės didelės vertės turto minėtam asmeniui nesudaręs priėmimo–perdavimo akto ir nenurodęs perduodamų pinigų sumos. Kadangi apeliantas buvo įmonės akcininku ir vadovu, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, konstatuotina, kad jam buvo (turėjo būti) žinomos įmonės turto perdavimo procedūros. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad apeliantas ieškovo kasoje esančių lėšų E. K. neperdavė.

39Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo neteisėtų veiksmų nepaneigia nei atliekamas ikiteisminis tyrimas, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2117-934/2015 medžiaga.

40Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė be pagrindo atsiėmė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2117-934/2015, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį E. K. dėl įpareigojimo perduoti BUAB „Litferus“ turtą ir dokumentus. Tačiau apeliantas nepaaiškina, kokią įtaką šis ieškinio atsiėmimas daro jo pareigai perduoti bankroto administratorei BUAB „Litferus“ turtą ir dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog iš E. K. buvo reikalaujama turimų BUAB „Litferus“ turto ir dokumentų, nepaneigia atsakovo pareigos perduoti BUAB „Litferus“ turtą ir dokumentus. Be to, laikytini pagrįstais ieškovės argumentai, kad Klaipėdos apygardos teismui 2015 m. sausio 14 d. išdavus vykdomuosius raštus BUAB „Litferus“ bankroto byloje Nr. B2-335-479/2016 dėl BUAB „Litferus“ dokumentų ir turto išreikalavimo iš E. K. ir atsakovo, minėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštas ieškinys nebeteko reikšmės.

41Apelianto minimas ikiteisminis tyrimas taip pat nepatvirtina, jog apeliantas perdavė BUAB „Litferus“ kasoje buvusio 1 787 171,57 Lt turto. Pažymėtina, kad baudžiamosios ir civilinės atsakomybės formos yra savarankiškos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skirtinga baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtis bei teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėjimo dalykas paprastai yra ne tas pats, taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į įrodinėjimo specifiką, skirtingai sprendžiama faktų įrodomumo problema. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje sprendžiamas civilinio poveikio priemonių taikymo klausimas, visus joje pateiktus įrodymus turi vertinti civilinio proceso teisės požiūriu – vadovaudamasis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. vasario 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Dėl to nors Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00328-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje (skolininko nesąžiningumas), padarymo apeliantui jokie įtarimai nėra pareikšti, tačiau tai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų teisėtumo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors minėtame ikiteisminiame tyrime apeliantui jokie įtarimai nėra pareikšti, tačiau, kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjos J. K. 2015 m. gegužės 8 d. priimto nutarimo, yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetinimo turto pasisavinimas) ir BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas).

42Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tyrė ir vertino apelianto veiksmus tiek civilinėje byloje ieškovo pateiktais bei viešaisiais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui.

43Dėl proceso teisės normų

44Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu apeliantas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie bylos iškėlimą, jos nagrinėjimą, negalėjo į bylą teikti įrodymus.

45Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, apelianto vardijamų procesinių teisių pažeidimų neįžvelgia, o skundo argumentus, jog minėti pažeidimai darė įtaką netinkamo procesinio sprendimo priėmimui, atmeta žemiau išdėstytais motyvais.

46Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

47CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.

48Nagrinėjamu atveju apeliantas pats pripažįsta, kad apie bankroto bylos iškėlimą jam buvo žinoma, taip pat pripažįsta, kad bendravo su BUAB „Litferus“ bankroto administratore. Iš Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1171-513/2015 medžiagos matyti, kad apeliantui 2015 m. balandžio 13 d. ieškinys su priedais išsiųstas adresu Piliakalnio g. 19, Maciuičių k., Klaipėdos r. sav. Grįžus neįteiktiems procesiniams dokumentams (pašto žyma - persikraustė), 2015 m. balandžio 20 d. šie dokumentai persiųsti adresu Pušų g. 50-7, Klaipėda. Vėl šiems grįžus, 2015 m. balandžio 23 d. persiųsti adresu Sodų g. 61-31, Palanga, kurie taip pat grįžo neįteikti (pašto žyma - neatsiėmė). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikalavo duomenų apie atsakovo darbovietes. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis. 2015 m. gegužės 11 d. teismas pranešė, jog atsakovui ieškinį ir jo priedus įteikia viešo paskelbimo būdu. Teismas pranešime dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu nurodė, kad atsakovo A. K. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl procesiniai dokumentai jam įteikiami minėtu būdu (CPK 130 straipsnis). Šiame pranešime taip pat akcentuojama, kad su ieškiniu ir jo priedais galima susipažinti Klaipėdos apygardos teisme. Atsakovas buvo informuotas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, jog procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. 2015 m. birželio 16 d. parengiamajame posėdyje pereita į teismo posėdį (CPK 231 straipsnio 5 dalis). 2015 m. liepos 7 d. priimtas ir paskelbtas skundžiamas sprendimas.

49Nors apeliantas teigia buvęs netinkamai informuotas apie iškeltą civilinę bylą, tačiau bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinio kopija su priedais, buvo išsiųsta visais teismui žinomais adresais, kaip tai ir nustatyta CPK 122 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad apeliantas gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Be to, kaip minėta, apeliantas pats pripažino, kad žinojo apie bankroto procesą, kad bendravo su bankroto administratoriumi, taip pat, kad procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, žinodamas apie BUAB „Litferus“ bankroto procesą, būdamas bankrutuojančios įmonės vieninteliu dalyviu ir vadovu, privalėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpintis bankroto proceso skatinimu, jo operatyvumu, pranešti apie savo gyvenamąją vietą bankroto administratorei ir teismui (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko pareigos pranešti teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie korespondencijos adreso pasikeitimą, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinio kopija ir jo priedai buvo išsiųsti paskutiniu teismui žinomu atsakovo adresu, be to, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovui nebuvo žinoma apie nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats atsakovas turėjo būti aktyvesnis, pateikti atsiliepimą į ieškinį, galėjo dalyvauti ir (ar) paskirti atstovą dalyvauti teismo posėdyje ir pasisakyti sprendžiamais klausimais, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nepaskyrė atstovo, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir paaiškinimus, pats pripažino, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. buvo užtikrinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), atsakovas turėjo galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šia galimybe pasinaudojo, darytina išvada, jog atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą nepažeista.

50Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

53Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, nuo likusios dalies prašydamas atleisti. Tačiau šioje byloje ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl atsakovas apskritai neturėjo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – nuo jo mokėjimo jis yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį šios nutarties pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Pakeisti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Litferus“ jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove „BATERIS “.

56Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Grąžinti atsakovui A. K. (a. k. ( - ) 200 (dviejų šimtų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale 2015 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 763328.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė BUAB „Litferus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 4. Ieškovė mano, jog byloje yra visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino;... 7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d.... 8. Teismas konstatavo, kad įrodyta, jog bankroto byloje buvo perimta turto dalis... 9. Esant nurodytiems argumentams ir faktinei/teisinei situacijai, teismas... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. Lietuvoje nedirba, jo gyvenamoji vieta... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m.... 13. 1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Litferus“ direktoriumi nuo 2014 m.... 14. 2. Teismo išvados, susijusios su atsakovo, kaip įmonės vadovo neteisėtų... 15. 3. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Litferus“, atstovaujama bankroto... 17. 1. Dėl naujų įrodymų pateikimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.... 18. 2. Dėl lėšų perdavimo. Nors apeliantas cituoja Buhalterinės apskaitos... 19. 3. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto prašymo atsiimti... 20. 4. Dėl ikiteisminiame tyrimo. Baudžiamosios ir civilines atsakomybes formos... 21. 5. Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 25. Dėl ieškovės pakeitimo... 26. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš... 27. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be... 28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 18 d. gautas UAB „BATERIS“... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą prašymo ir reikalavimo teisių... 30. Atsižvelgiant į tai, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese... 31. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų ... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 33. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 34. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. buvo ieškovės BUAB... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai... 37. Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu taip pat pažymi, kad E. K. UAB... 38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo neteisėtų veiksmų nepaneigia nei... 40. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė be pagrindo atsiėmė ieškinį... 41. Apelianto minimas ikiteisminis tyrimas taip pat nepatvirtina, jog apeliantas... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje skundžiamo sprendimo turinys patvirtina,... 43. Dėl proceso teisės normų... 44. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu apeliantas... 45. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, apelianto vardijamų... 46. Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo... 47. CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir... 48. Nagrinėjamu atveju apeliantas pats pripažįsta, kad apie bankroto bylos... 49. Nors apeliantas teigia buvęs netinkamai informuotas apie iškeltą civilinę... 50. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 52. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi... 53. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 200 Eur žyminio... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Pakeisti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Litferus“... 56. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 57. Grąžinti atsakovui A. K. (a. k. ( - ) 200 (dviejų šimtų) Eur žyminį...