Byla B2-1325-413/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gauneda“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EURODEBT LT pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gauneda“,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Gauneda“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Forsina“. Reikalavimas iškelti atsakovei bankroto bylą grindžiamas tuo, kad UAB „Gauneda“ ieškovei skolinga 1080 Eur (3 729,02 Lt) UAB „Vilnia Expedition“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagrindu. 2014 m. gegužės 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2014/05/09, įskaitant visus jos priedus, UAB „Vilnia Expedition“ visas reikalavimo teises į atsakovę perleido UAB EURODEBT LT, kuri tapo naujuoju atsakovės kreditoriumi. Apie tai atsakovė buvo informuota. Ieškovės žiniomis, atsakovė vengia atsiskaityti ne tik su ja, bet ir su kitais kreditoriais, turi rimtų finansinių problemų, dėl ko yra galimai nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

3Atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė UAB „Gauneda“ prašo ieškovės prašymą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į ieškovės pareiškimą grindžiamas tokiais argumentais:

41. Atsakovė pažymi, jog nėra skolinga nei UAB „Vilnia Expedition“, nei UAB EURODEBT LT, pareikštą reikalavimą laiko nepagrįstu ir neįrodytu. Atsakovės teigimu, ieškovė nėra atsakovės kreditorius, todėl neturi teisės reikšti atsakovei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis).

52. Atsakovė nėra nemoki ir nėra paskelbusi apie įsipareigojimų nevykdymą. Nurodo, kad ieškovės reikalavimų neįvykdė ne dėl sunkios įmonės finansinės padėties, bet todėl, kad su reikalavimais nesutinka. Nors atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki – pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams – 430 Eur (1 484,70 Lt) neviršija pusės į atsakovės balansą įrašytos turto vertės – 7891,28 Eur (27 247 Lt).

63. Atsakovės nuomone, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas nesilaikant ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl paliktinas nenagrinėtu. Pažymi, kad 2014 m. gruodžio 2 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nėra įteiktas, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė klastoja dokumentus ir pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovės 2014 m. gruodžio 2 d. pareiškimo įteikimą atsakovei. Be to, Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio mėnesį jau yra palikęs nenagrinėtu ieškovės 2014 m. lapkričio mėnesį pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

7Atsakovei atsisakytina kelti bankroto bylą.

8Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrįstumo klausimą. Tai, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo pareigą. Įmonės bankroto procese siekiama dviejų tikslų – tiek ginti įmonės kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), tiek ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008). Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-869/2013).

9Dėl UAB EURODEBT LT tinkamumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gauneda“

10Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Pažymėtina, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolinimo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jeigu bylą skolininkui inicijuojančio asmens reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, asmens reikalavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012).

11Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, t. y. 2014 m. gegužės 9 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2014/05/09 kopiją, 2014 m. gegužės 9 d. Priedo Nr. 1A prie 2014 m. gegužės 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2014/05/09 kopiją, 2013 m. lapkričio 6 d. Transporto užsakymo Nr. 013/011/536 kopiją, 2013 m. lapkričio 8 d. Važtaraščio/CMR kopijas, 2013 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VE Nr. 352 kopiją, 2013 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VE Nr. 360/1 kopiją, iš kurių spręstina, kad ieškovės pateikti duomenys vertintini kaip pakankami ir nekeliantys didelių abejonių dėl to, kad ieškovė tikėtinai yra atsakovės kreditorė. Be to, atsakovės deklaruojamas skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimo faktas savaime neduoda teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą ir įvertinti jo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą, nes gavęs tokio turinio ieškinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei nurodytą teismų praktiką, teismas sprendžia, jog pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti nagrinėjamas.

12Dėl atsakovės nemokumo

13LR Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Faktinis šioje byloje pareikšto ieškinio iškelti bankroto bylą pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2172/2013).

14Iš atsakovės pateikto 2014 m. gruodžio 31 dienai sudaryto įmonės balanso matyti, kad įmonės turtas yra įvertintas 7 891,28 Eur (27 247 Lt) (iš kurio ilgalaikis turtas – 868,57 Eur (2 999 Lt), trumpalaikis turtas – 7022,42 Eur (24 247 Lt), mokėtinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai siekia 7809,02 Eur (26 963 Lt) (b. l. 68). Iš 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, nuotolis siekia 2788,46 Eur (9 628 Lt) (b. l. 69).

15Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, yra lyginami ne įmonės turimi įsipareigojimai ir sumos, mokėtinos per vienerius metus, o įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto vertė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387/2011 ir kt.). Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-823/2008, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1247/2010).

16Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos kreditoriams sudaro – 430 Eur (1 484,70 Lt), tačiau ši suma pateikta neįvertinus atsakovės ginčijamo ieškovės pareikšto reikalavimo – 1080 Eur (3 729,02 Lt), kurį pridėjus prie pradelstų reikalavimų, viso pradelsti reikalavimai sudarytų 1510 Eur (5 213,72 Lt) (b. l. 72). Vadinasi, vadovaujantis naujausiais duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ne tik neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet yra aiškiai mažesni nei to reikalauja įstatymas. VMI duomenimis, UAB „Gauneda“ 2014 m. gruodžio 22 d. mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturi (b. l. 34). VSDFV 2015 m. sausio 16 d. duomenimis UAB „Gauneda“ dirba 2 darbuotojai, atsakovė įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi (b. l. 88). Byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad nors ir turėdama finansinių sunkumų, įmonė toliau vykdo veiklą. Kaip matyti iš kreditorių sąrašo, UAB „Gauneda“ neturi jokių pradelstų skolų darbuotojams. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, visi darbuotojai būtų priverstinai atleisti. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 89). Tiek byloje esančiais duomenimis, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovei nėra iškelta jokių kitų bylų, išskyrus nagrinėjamą bylą.

17Teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, kartu su kitais duomenimis vertina ir faktą, kad įmonė šiuo metu veikia nuostolingai, tačiau vien ši aplinkybė savaime neleidžia konstatuoti, jog įmonė yra nemoki, dėl ko jei reikėtų kelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1119/2010).

18Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju minėtos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė yra faktiškai nemoki įmonė. Teismo nuomone, net ir konstatavus atsakovę turint finansinių sunkumų, tačiau nenustačius akivaizdžių nemokumo požymių (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), įvertinus tai, kad kiti atsakovės kreditoriai nereikalauja atsakovei iškelti bankroto bylą, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui, todėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindais atsakovei UAB „Gauneda“ iškelti bankroto bylą atsisakytina.

19Netenkinus prašymo iškelti bankroto bylą, prašymas paskirti atsakovo bankroto administratorių nesprendžiamas.

20Dėl ieškovės UAB EURODEBT LT piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

21ĮBĮ yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis, prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje kreditoriui nustatyta pareiga pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis).

22Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina pranešimo dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, jei reikalavimas nebus įvykdytas, tiek pareiškimo dėl bankroto bylos įteikimą atsakovei (b. l. 11, 12). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėti dokumentai atsakovei buvo siųsti adresu Kauno r., Naujasodžio k., Algirdo g. 2, kurį pareiškime ieškovė nurodė kaip atsakovės buveinės adresą. Tik teismui priėmus pareiškimą bei patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis apie atsakovę UAB „Gauneda“, nustatyta, jog tikrasis atsakovės buveinės adresas yra Žemaitės g. 16-18, Jonava. Be to, atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė nėra gavusi, dėl ko kaltina ieškovę suklastojus pateiktus įrodymus apie dokumentų įteikimą. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad ieškovė dar 2014 m. lapkričio mėnesį teikė du pareiškimus teismui, prašydama iškelti atsakovei UAB „Gauneda“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-2857-324/2014 ir Nr. B2-2744-221/2014). Teismas šiuos pareiškimus atsisakė priimti tuo pagrindu, kad ieškovė tiek pranešimą dėl skolos sumokėjimo ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siuntusi netinkamu atsakovės buveinės adresu, t. y. nesilaikė ĮBĮ nustatytos dokumentų įteikimo tvarkos. Minėtomis teismo nutartimis ieškovei buvo išsamiai išaiškinta ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta reikalavimų įvykdymo tvarka.

23Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2417/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikomas ultima ratio (išimtinio pobūdžio, kraštutinė) gynybos priemone, kai išnaudojami visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

24Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė trečią kartą inicijuodama bankroto bylos iškėlimą atsakovei sąmoningai nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. ir lapkričio 26 d. nutartyse pateiktų išaiškinimų, trečią kartą teismui teikė analogišką prašymą su tais pačiais pareiškimo priedais, darytina išvada, jog ieškovė piktybiškai nesilaiko įstatymu nustatytos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, siekia klaidinti teismą. Todėl, teismo vertinimu, tokius ieškovės veiksmus yra pagrindas pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl ko ieškovei skirtina 2 000 eurų bauda (CPK 95 straipsnis).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau, tačiau tokie įrodymai iki bylos išnagrinėjimo pateikti nebuvo, dėl ko nurodytos išlaidos nepriteistinos.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, civilinio proceso kodekso 95 ir 106-107 straipsniais, teismas

Nutarė

28atsisakyti iškelti atsakovei akcinei bendrovei „Gauneda“ (į. k. 157014166) bankroto bylą.

29Paskirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei EURODEBT LT už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą, sumokant ją valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaitos numeris: Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, Įmokos kodas: 6800).

30Išaiškinti, kad ieškovė EURODEBT LT turi teisę per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos prašyti Kauno apygardos teismą paskirtą baudą sumažinti ar ją panaikinti.

31Nutartis dėl baudos paskyrimo neskundžiama, kita nutarties dalis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Gauneda“, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB... 3. Atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė UAB... 4. 1. Atsakovė pažymi, jog nėra skolinga nei UAB „Vilnia Expedition“, nei... 5. 2. Atsakovė nėra nemoki ir nėra paskelbusi apie įsipareigojimų nevykdymą.... 6. 3. Atsakovės nuomone, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas... 7. Atsakovei atsisakytina kelti bankroto bylą.... 8. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 9. Dėl UAB EURODEBT LT tinkamumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 10. Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškimą teismui dėl... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, t. y. 2014 m.... 12. Dėl atsakovės nemokumo... 13. LR Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto... 14. Iš atsakovės pateikto 2014 m. gruodžio 31 dienai sudaryto įmonės balanso... 15. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl... 16. Iš pateikto atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos... 17. Teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne)mokumo, kartu su kitais duomenimis... 18. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju... 19. Netenkinus prašymo iškelti bankroto bylą, prašymas paskirti atsakovo... 20. Dėl ieškovės UAB EURODEBT LT piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 21. ĮBĮ yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kurios... 22. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina pranešimo dėl... 23. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis... 24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė trečią kartą inicijuodama bankroto... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė priteisti iš ieškovės... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7... 28. atsisakyti iškelti atsakovei akcinei bendrovei „Gauneda“ (į. k.... 29. Paskirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei EURODEBT LT už... 30. Išaiškinti, kad ieškovė EURODEBT LT turi teisę per 14 dienų nuo nutarties... 31. Nutartis dėl baudos paskyrimo neskundžiama, kita nutarties dalis, kuria...