Byla 1-29-795/2019

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nukentėjusiajam R. Ž., kaltinamajam A. I. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Jonušauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I. (asm. dok. A. I.), gimęs ( - ), K., asmens kodas ( - ) pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis ( - ), gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ) miesto savivaldybėje, nedirbantis, teistas:

31.

42008-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. l d. laisvės atėmimu 1 metams;

52.

62008-07-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. l d., 140 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

73.

82010-12-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams;

94.

102010-12-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-07-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. 2011-05-06 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., 2010-12-27 nuosprendžiu paskirta nesubendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2010-12-02 nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams;

115.

122011-05-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. 2011-09-12 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., 2011-05-12 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-05-06 nutartimi subendrinta 3 metų ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams. 2014-10-01 laisvės atėmimo bausmę atlikęs. Teistumas neišnykęs,

13kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233).

14Teismas

Nustatė

15A. I. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį:

162015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., viešoje vietoje, Šaulių g. 27 namo kieme, Klaipėdos m., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, užpuolė R. Ž. ir sudavė jam kumščiu apie tris kartus į veidą ir apie tris kartus spyrė į kitas kūno vietas, padarydamas R. Ž. poodines veido kraujosruvas, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinus ir poodines kraujosruvas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairio raktikaulio srityje bei kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, nežymiai sutrikdžiusius R. Ž. sveikatą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

17Be to, A. I. atvirai pagrobė svetimą turtą:

182015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., Šaulių g., namo Nr. 27 kieme, Klaipėdos m., iš R. Ž. rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną ,,Sony Xperia M2“, 246 Eur vertės su SIM kortele, 1 Eur vertės, bei 5 Eur.

19Tokiu būdu A. I. atvirai pagrobė 252 vertės R. Ž. turtą.

20Kaltinamasis A. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. jis grįžo iš darbo ir geležinkelio stotyje pasitiko savo draugę, kuri atvyko iš Šiaulių. Draugė buvo dviems naktims išsinuomojusi butą Šaulių g. ( - ), trečiame aukšte. Gruodžio 1 d. kaltinamasis nedirbo, jam buvo laisvadienis. Nukentėjusysis R. Ž., grįžęs iš naktinės pamainos, jam paskambino ir pasiūlė susitikti, pasikalbėti, išgerti kokteilių. A. I. su nukentėjusiuoju susitiko Baltijos pr., prie parduotuvės „Norfa“ ir pakvietė jį į svečius, į išnuomotą butą. Bute leido laiką trise: nukentėjusysis R. Ž., kaltinamasis A. I. ir jo draugė, kurios duomenis atskleisti atsisako. R. Ž. gėrė alkoholinius gėrimus, buvo gerokai apsvaigęs. A. I. negėrė, tik suvaidindavo, kad išgeria. R. Ž., būdamas labai girtas, ėmė priekabiauti prie kaltinamojo merginos, uždėjo ranką jai ant užpakalio, įkišo tarp kojų. A. I., supykęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, spyrė jam į kojas ir sudavė vieną stiprų smūgį į veidą, praskėlė R. Ž. lūpą. Daugiau nukentėjusiojo nemušė. R. Ž. susiruošė važiuoti namo, paskambino savo sugyventinei ir su ja kalbėjo telefonu. Po to jis apsirengė ir išėjo. A. I. girdėjo koridoriuje kažką krentant nuo laiptų. Draugė pasiūlė išeiti pažiūrėti. Jie išėjo ir pamatė antrame aukšte ant laiptų pakopos sėdintį R. Ž.. Nukentėjusysis bandė atsistoti, bet dėl girtumo jam sunkiai pavyko, stodamasis trenkėsi veidu į betoninius laiptų turėklus. A. I. matė, kad nukentėjusiojo veidas kruvinas. Po to R. Ž. krito dar kelis kartus, paskutinį kartą tiesiog nuskriejo nuo paskutinių trijų laiptų pakopų. Išėjo kaimynė su šunimi. Ji pamanė, kad kaltinamasis kažką padarė nukentėjusiajam. A. I. ir jo draugė moteriškei paaiškino, kad R. Ž. yra girtas. Moteriškė pasiūlė išvesti jį į lauką, kad R. Ž. galėtų įkvėpti gryno oro. Jie abu su drauge pakėlė R. Ž. nuo žemės ir išvedė į lauką. R. Ž. stovėjo atsirėmęs į sieną ir galėjo tuoj pat nugriūti. A. I. ir jo draugė sugrįžo į butą ir nukentėjusiojo daugiau nematė. Šaulių gatvė yra neramiame rajone, todėl girtam žmogui nesaugu vienam grįžti namo. A. I. siūlė R. Ž. iškviesti taksi, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam du smūgius: į kojas ir į veidą, tačiau taip pasielgė ne dėl chuliganiškų paskatų, bet dėl paties nukentėjusiojo provokuojančio elgesio.

21Nugenėjusysis R. Ž. parodė, kad kaltinamąjį A. I. pažįsta, jie abu dirbo UAB „A.“. 2015 m. gruodžio 1 d. dienos metu susitiko su A. I. Baltijos prospekte. Su kaltinamuoju buvo mergina, jo draugė. Susitarė pasėdėti ir išgerti. A. I. pasikvietė R. Ž. į butą, ( - ), Klaipėdoje. R. Ž. žino, kad šį butą A. I. buvo išsinuomojęs. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Bute konflikto nebuvo, jie išsiskyrė draugiškai. Iš buto išėjo kartu su A. I.. Jis palydėjo R. Ž. iki laukujų durų ir grįžo į laiptinę. Nuėjęs kelis metrus link Lietuvininkų aikštės, pamatė A. I.. Jis pribėgo ir, nieko nesakęs, sudavė kumščiu R. Ž. smūgį į veidą. Po to A. I. jam dar kelis kartus spyrė ir sudavė ranka. Kiek sudavė smūgių, nukentėjusysis negali pasakyti. R. Ž. neprisimena, ar jis buvo nukritęs ant žemės. Jis išsitraukė iš kelnių kišenės telefoną, ketindamas skambinti policijai, tačiau A. I. telefoną iš rankos išplėšė ir pabėgo. R. Ž. tvirtina, kad jį sumušė ir telefoną pagrobė kaltinamasis A. I.. Mano, kad A. I. jį sumušė dėl kokio nors ginčo, kurio nukentėjusysis nebeprisimena. R. Ž. grįžo į namus, o jo sugyventinė iškvietė greitąją pagalbą. Dėl kaltinamojo A. I. smurtinių veiksmų buvo stipriai sužalotas R. Ž. veidas. Nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas. Grįžęs į darbą, jis sutiko A. I., tačiau su juo nesikalbėjo. Pagrobtas telefonas „Sony Xperia M2“", jo vertė 270 Eur. Telefone buvo SIM kortelė 5 Eur vertės ir dėkliuke buvo pinigai -5 Eur. Draudimas atlygino dalį dėl telefono vagystės patirtos žalos ir išmokėjo išmoką.

22Šiuos savo parodymus nukentėjusysis R. Ž. patvirtino akistatos su kaltinamuoju A. I. metu (2 t., b. l. 5-6).

23Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje G2256 /15(03) konstatuota, kad R. Ž. užduotyje nurodytu laiku t. y., 2015 m. gruodžio 1 d., antroje dienos pusėje, padaryti kūno sužalojimai: poodinės veido kraujosruvos, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairio raktikaulio srityje bei kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė R. Ž. sveikatą. Sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais, daugiausia - sumušus. Veido sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais (smogiant kumščiais, spiriant), paviršiniai kaklo kairės pusės ir kairio raktikaulio srities sužalojimai padaryti suduodant po vieną smūgį į nurodytas kūno vietas. Kairio kelio sąnario priekinio paviršiaus odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva atsirado atsitrenkus į kietą pagrindą, suklupus ir pargriuvus. Ilgalaikis, net iki 2015 m. gruodžio 29 d. trukęs R. Ž. gydymas neadekvatus patirtiems sužalojimams, nes nustatyti tik paviršiniai sužalojimai, todėl gydymosi ir laikino nedarbingumo trukmė per ilga ir negali būti kriterijumi nustatant sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 66-67).

24Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamojo A. I. nepažįsta. Nukentėjusysis R. Ž. buvęs jos sugyventinis. R. Ž. dirbo įmonėje kroviku. 2015 m. gruodžio 1 d., apie 19.30 val., ji grįžo iš darbo į namus ir pamatė ant minkštasuolio gulintį R. Ž.. Jis buvo sumuštas, veidas kruvinas. R. Ž. paaiškino liudytojai, kad jį sumušė bendradarbis. R. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir išvežė R. Ž. į ligoninę. Nukentėjusiojo bendradarbių ji nepažįsta.

25Liudytoja N. P. parodė, kad kaltinamasis A. I. yra jos sūnus. 2015 m. A. I. dirbo įmonėje krovėju. 2016 m. sausio mėn. jis išvyko į užsienį. Prieš išvykstant į Angliją A. I. gyveno kartu su A. P., bute ( - ), Klaipėdos m., kartais gyvendavo nakvynės namuose Viršutinėje gatvėje. Jis niekada negyveno išsinuomotame bute kartu su mergina. Sūnus turėjo draugę J., ji buvo pas jį atvažiavusi iš Šiaulių. Sūnui išvykus, su N. P. susisiekė policijos pareigūnai ir pasakė, kad A. I. yra ieškomas dėl padaryto nusikaltimo. R. P. susisiekė su A. I. ir jam pasakė, kad jis yra kaltinamas kito žmogaus sumušimu. A. I. jai atsakė, kad tai nesąmonė.

26Šiems liudytojos N. P. parodymams patikrinti teismo posėdžio metu buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu N. P. parodė, kad A. I. anksčiau nuomojosi butą, tačiau buto adreso liudytoja nežino (1 t., b. l. 47-49).

27Teismo posėdžio metu liudytoja N. P. šių savo parodymų nepatvirtino ir paaiškino, kad ji niekada taip nesakė (2 t., b. l. 101).

28Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jį mato pirmą kartą. 2016 m. lombarde, esančiame prie PC „Žemaitija“ įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“. Už telefoną sumokėjo 100 Eur. Jokio kvito, patvirtinančio telefono įsigijimą negavo. Telefonu naudojosi pats, į jį buvo įdėjęs SIM kortelę su Nr. ( - ). Po mėnesio ar daugiau jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad telefonas yra pavogtas, liepė telefoną atnešti į policijos įstaigą. V. S. telefoną pardavė kitame lombarde, esančiame prie parduotuvėse „Maxima“, netoli vasaros estrados. Jokios sutarties su lombardu nepasirašė ir kvito, patvirtinančio apmokėjimą negavo. Telefoną pardavė norėdamas susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus, o pareigūnus informavo, kad telefoną atidavė pažįstamam V..

29Mobilaus ryšio tinklo operatorius Tele 2 informavo, kad nukentėjusysis telefonu, kurio IMEI ( - ) su SIM kortele abonento Nr. ( - ) (abonentas R. Ž.) naudojosi 2015 m. gruodžio 1 d., 16.51.56 val. Vėliau į telefono įrenginį, kurio IMEI ( - ), buvo įdėta SIM kortelė Nr. ( - ) registruota abonento V. S. vardu (1 t., b. l. 113-133).

302015 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiojo R. Ž. protokole – pareiškime užfiksuota, kad 8.40 val., atvykęs į policijos įstaigą R. Ž. pareiškė, kad 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., netoli Mažvydo al. ( - ), iš chuliganiškų paskatų jį užpuolė kolega A. I.: rankomis smogė R. Ž. į veidą. Kai R. Ž. norėjo paskambinti telefonu, A. I. paėmė jo juodos spalvos telefoną „Sony Xperia M2“ ir pabėgo (1 t., b. l. 1).

31Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 1 d., 19.06 val., gautas iškvietimas į butą, ( - ), Klaipėdoje. Kvietimo priežastis: sumuštas R. Ž., sąmoningas. Greitosios pagalbos medikai atvyko 19.21 val. R. Ž. medikams nurodė, kad jis buvo sumuštas gatvėje, apie 18.30 val., buvo be sąmonės. Nustatyta preliminari diagnozė: kairiosios akies sumušimas, hematoma, viršutinės lūpos sumušimas, galvos sumušimas (1 t., b. 71-72).

32UAB „A.“ informavo, kad A. I. bendrovėje „A.“ dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2016 m. vasario 24 d. 2015 m. gruodžio 1 d. jis nedirbo (1 t., b. l. 137, 138).

33Nukentėjusiojo R. Ž. pateikti dokumentai:

34PVM sąskaita faktūra, serija MPF408/Nr. 2585, patvirtinanti, kad 2015 m. vasario 24 d. UAB „Mobili prekyba“ pardavė pirkėjui R. Ž. telefoną „Sony D2403 Xperia M2 Aqua“, IMEI ( - ), telefono kaina 203,31 Eur, PVM 21%, kaina su ( - ) Eur. R. Ž. sudarė telefono draudimo sutartį ir sumokėjo draudimo įmoką 24,6 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma apmokėjimui 270,60 Eur (1 t., b. l. 111).

35UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutarties patvirtinimas prie draudimo liudijimo ( - ). Sutartyje užfiksuota, kad R. Ž. apdraudė pirkinį telefoną „Sony D2403 Xperia M2 Aqua“, IMEI ( - ), pirktą 2015-02-24. Draudimo kaina 246 Eur. Sutartyje numatyta draudimo išskaita 20% nuo nuostolio dydžio. Draudimo sutartis pasirašyta 2015-02-24 (1 t., b. l. 112).

36Draudimo kompanija „Gjensidige“ 2019-01-24 informavo teismą, kad R. Ž. pagal draudimo sutartį buvo atlyginta dėl telefono vagystės padaryta žala. Iš telefono rinkos kainos išskaičiavus 40 Eur draudiminę išskaitą, jam išmokėta 160 Eur draudimo išmoka (2 t., b. l. 188-190).

37Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. I. 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., viešoje vietoje – Šaulių g., prie namo Nr. 27, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia sudavė kumščiais ir spyrė nukentėjusiajam R. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė sužalojimus: poodines veido kraujosruvas, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairio raktikaulio srityje bei kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, nežymiai sutrikdžiusius R. Ž. sveikatą. Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – gatvėje, ankstyvą vakarą, todėl kiti asmenys dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002, 2K-7-62-489/2015, 2K-198-942/2018, 2K-367-511/2018). Kaltinamasis A. I. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam R. Ž. vieną smūgį į veidą ir vieną kartą spyręs į koją, tačiau tvirtino, kad tai padarė išsinuomotame bute, Šaulių g. ( - ), trečiame aukšte, išprovokuotas paties nukentėjusiojo nepadoraus elgesio su jo drauge ir, kad tokiais savo veiksmais viešosios tvarkos nepažeidė. Kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad taip stipriai R. Ž. galėjo susižaloti pats, net keletą kartų krisdamas nuo laiptų ir vieną kartą veidu atsitrenkdamas į betoninius laiptų turėklus. Šią kaltinamojo A. I. versiją paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis R. Ž. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis buvo kaltinamojo išnuomotame bute, ( - ), gėrė su juo alkoholinius gėrimus, bute buvo ir A. I. draugė, tačiau jokio fizinio smurto bute jis nepatyrė. A. I. jį išlydėjo iš buto iki laiptinės durų, o R. Ž. išėjus į gatvę, jį pasivijo ir ėmė mušti: sudavė smūgius į veidą, galvą, kelis kartus spyrė koja. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyti R. Ž. padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas - tiesioginis poveikis su kietais bukais daiktais, daugiausia sumušus kumščiais ir spiriant kojomis - atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 66-67). Liudytoja R. S. patvirtino, kad apie 19.30 val. sugrįžusi į namus savo sugyventinį R. Ž. rado sumuštą, kruvinu veidu. R. Ž. liudytojai paaiškino, kad jį sumušė bendradarbis. Atvykusiems medikams R. Ž. paaiškino, kad buvo sumuštas gatvėje, apie 18.30 val. (1 t., b. 71-72). Sekančią dieną po nusikaltimo R. Ž., rašydamas pareiškimą policijoje, pranešė, kad buvo sumuštas gatvėje, iš chuliganiškų paskatų, ir nurodė prieš jį smurtavusio asmens duomenis - kolega A. I. (1 t., b. l. 1). Kaltinamojo A. I. kaltė smurtavus prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje – gatvėje, įrodyta.

38Kaltinamasis A. I. tvirtina, kad jis du smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl asmeninių paskatų, išprovokuotas paties R. Ž. netinkamo elgesio.

39Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013). Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, net ir asmeninių santykių aiškinimosi metu, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-316-222/2016). Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014).

40Šiuo atveju kaltinamasis A. I. dėl neaiškios priežasties viešoje vietoje – gatvėje, pačiame Klaipėdos miesto centre, darbo dienos (antradienio) pabaigoje, tyčia sudavė R. Ž. smūgius kumščiu į veidą, ir krūtinę, spyrė jam į kaklą ir raktikaulio sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius R. Ž. sveikatą. Tai galėjo matyti atsitiktiniai praeiviai ir dėl to pasijusti nejaukiai, šokiruoti, sukrėsti. Tikėtina, kad nukentėjusiajam ir kaltinamajam girtaujant bute, esančiame Šaulių g. name Nr. ( - ), tarp jų galėjo kilti ginčas ar konfliktas, tačiau asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

41A. I. veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi, bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamasis A. I. veikė tiesiogine tyčia, tačiau padarinių atžvilgiu jo tyčia buvo neapibrėžta: viešoje vietoje mušdamas nukentėjusįjį R. Ž., suduodamas jam rankomis ir kojomis apie šešis smūgius į galvą, kitas kūno vietas, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepaneigia ir kaltinamojo argumentas, kad jis nustatytus veiksmus padarė dėl to, kad R. Ž., atsisveikindamas su jo drauge, įkišo jai ranką tarp kojų (nors nukentėjusysis nurodo, kad jokio konflikto bute neprisimena, jie išsiskyrė draugiškai) Atvirkščiai, ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad jis privačioje aplinkoje iškilusiems konfliktiškiems santykiams aiškintis pasirinkdamas viešą vietą, pademonstravo aiškią nepagarba aplinkiniams ir, kad tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jo nusikalstamos veikos aspektas. A. I. veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, kvalifikuojama pagal šio nusikaltimo padarymo metu galiojusį įstatymą - BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

42Kaltinamajame akte aprašant A. I. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam R. Ž. sudavė ne mažiau tris kartus kumščiu į veidą, po ko ne mažiau tris smūgius spyrė į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis R. Ž. patvirtino, kad A. I. sudavė jam kumščiu į veidą ne mažiau kaip tris kartus ir spyrė ne mažiau tris kartus, tačiau smūgių galėjo būti ir daugiau. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. Ž. nustatyti veido sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais (smogiant kumščiais, spiriant), paviršiniai kaklo kairės pusės ir kairio raktikaulio srities sužalojimai padaryti suduodant po vieną smūgį į nurodytas kūno vietas. Kairio kelio sąnario priekinio paviršiaus odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva atsirado atsitrenkus į kietą pagrindą, suklupus ir pargriuvus (1 t., b.1. 66-67). Kaltinamasis A. I. tvirtino sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir vieną kartą spyręs jam į kojas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis sudavė apie tris kartus kumščiu į veidą ir apie tris kartus spyrė į kitas kūno vietas. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir neturi įtakos atsakomybės dydžiui.

43Iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinama aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, A. I. padarė matant kitiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, tokie duomenys nebuvo pateikti ir teisminio įrodymų tyrimo metu. Nusikalstamai veikai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, kurioje buvo, arba bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, kurie dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ar galėjo pasijausti nejaukiai, šokiruoti.

44Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. I. 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., atvirai pagrobė nukentėjusiojo R. Ž. mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis A. I. kaltu neprisipažino ir iškėlė versiją, kad telefoną R. Ž. galėjo pamesti eidamas į namus, arba jį galėjo pavogti kiti asmenys, nes Šaulių g. vaikščioti girtam asmeniui nesaugu. Telefono pagrobimo faktą patvirtina kiti bylos duomenys: nukentėjusysis R. Ž. viso proceso metu vienodai teigė, kad telefoną iš jo rankos ištraukė ir pagrobė būtent kaltinamasis A. I., tuo metu, kai jis telefonu bandė iškviesti pagalbą. 2015 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiojo R. Ž. policijoje rašytame protokole – pareiškime užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., jį užpuolė kolega A. I., smogė į veidą ir, kai R. Ž. norėjo paskambinti telefonu, paėmė telefoną „Sony Xperia M2“(1 t., b. l. 1). Mobilaus ryšio tinklo operatorius Tele 2 pateikė duomenis, kad į nukentėjusysis R. Ž. savo telefonu (IMEI ( - )) su SIM kortele (abonento Nr. ( - )) naudojosi 2015 m. gruodžio 1 d., 16.51.56 val. Vėliau į šį telefoną buvo įdėta SIM kortelė su abonento numeriu, priklausančiu V. S. (1 t., b. l. 113-133). Liudytojas V. S. patvirtino, kad telefoną „Sony Xperia M2“ jis nusipirko už 100 Eur lombarde, esančiame J. Janonio g.

45Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog kaltinamasis A. I. anksčiau (2010 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu) buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos sutrikdymą panaudojant fizinį smurtą bei atvirąją mobilaus telefono vagystę), padarymą analogiškomis šioje byloje tiriamoms aplinkybėms (2 t., b. l. 190-193). Šie duomenys, nors ir nepatvirtina A. I. kaltės padarius šioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau jie duomenų visumoje charakterizuoja kaltinamąjį, atskleidžia jo tyčios kryptingumą ir elgesio sistemiškumą analogiškose situacijose.

46Nustatyta, kad svetimą turtą kaltinamasis A. I. pagrobė viešai, atvirai, ignoruodamas aplinkybę, kad nukentėjusysis R. Ž. mato ir suvokia neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltinamojo A. I. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

47Nusikaltimą kaltinamasis A. I. padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.

48Kaltinamajame akte, aprašant A. I. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis pagrobė 300 Eur vertės nukentėjusiojo R. Ž. turtą: 270 Eur vertės telefoną „Sony Xperia M2“, 25 Eur vertės SIM kortelę ir pinigus – 5 Eur. Nukentėjusysis R. Ž., sekančią dieną po įvykio, rašydamas pareiškimą policijos įstaigoje, nurodė, kad iš jo buvo pagrobtas telefonas 500 Eur vertės (1 t., b. l. 1). 2015m. gruodžio 3 d. apklausos metu jis parodė, kad pagrobto telefono vertė 270 Eur, kartu su telefonu pagrobtos SIM kortelės vertė 25 Eur, ir pagrobti telefono dėkle buvę pinigai 5 Eur (1 t., b. l. 24-25). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad pagrobtos SIM kortelės vertė buvo ne didesnė kaip 5 Eur, tikslios jos vertės jis neprisimena (2 t., b. l. 144). Nukentėjusysis pateikė telefono įsigijimo dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija MPF408/ Nr. 2585, patvirtinančią, kad jis telefoną „Sony Xperia M2“ įsigijo 2015 m vasario 24 d., telefono vertė su ( - ) Eur. Dar 24,6 Eur R. Ž. sumokėjo už telefono savanoriško draudimo sutarties sudarymą (1 t., b. l. 111). UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo apsaugos patvirtinime prie draudimo liudijimo Nr. ( - ) nurodyta apdrausto pirkinio telefono „Sony Xperia M2“ vertė 246 Eur. Prokuroras ir nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad telefono „Sony Xperia M2“ vertė nusikaltimo dieną buvo 270 Eur (didesnė nei jo įsigijimo vertė), o sumokėta savanoriško draudimo įmoka už draudiminę įsigyto turto apsaugą nedidina turto vertės. Pagrobto telefono vertė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis A. I. pagrobė 246 Eur vertės telefoną „Sony Xperia M2“. Taip pat patikslinama ir kartu su telefonu pagrobtos SIM kortelės vertė. Mobilaus tinklo operatoriaus UAB Tele 2 oficialiame internetiniame tinklapyje skelbiama, kad šio operatoriaus SIM kortelės kaina yra 1 Eur, o iki 2015 metų šios kortelės kaina buvo 1 Lt. Nukentėjusysis nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis už kortelę sumokėjo 25 Eur (nurodė ikiteisminio tyrimo metu) ar 5 Eur (nurodė teismo posėdžio metu), todėl kaltinime nurodoma pagrobtos SIM kortelės vertė 1 Eur. Kartu patikslinama ir bendra pagrobto turto vertė – 252 Eur (246 Eur telefono vertė + 1 Eur SIM kortelės vertė+ 5 Eur pinigai). Toks turto vertės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir veikos kvalifikacijos.

49Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos esmines aplinkybes, prokuroras nurodė ir tai, kad kaltinamasis A. I. pribėgo prie nukentėjusiojo, pagrobęs nukentėjusiojo turtą, „iš įvykio vietos pasišalino“. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja aprašinėti kaltinamojo elgesio prieš ir po nusikaltimo padarymo, jo pasitraukimo iš įvykio vietos būdo, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

50Bausmių skyrimas.

51Kaltinamasis A. I. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233redakcija). Jis anksčiau buvo teistas penkis kartus, iš jų net keturis kartus už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (pasireiškusiu ne tik viešosios tvarkos bet ir asmens sveikatos nežymiu sutrikdymu) (1 t., b. l. 161-164, 165-166, 190-193). Naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė praėjus vos daugiau nei metams nuo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę, neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei trys metai, tačiau toks ilgas bylos tyrimo laikotarpis pateisinamas tuo, kad kaltinamasis tuoj po nusikaltimų padarymo išvyko į Didžiąją Britaniją. 2016 m. balandžio 12 d. padarė naują nusikaltimą – vagystę, kurios metu buvo naudojamas smurtas arba ginklai, arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, už kurį buvo nuteistas Didžiosios Britanijos Šefildo Karališkojo teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 163). A. I. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo UAB „A.“, nuosprendžio priėmimo metu yra suimtas. Sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo klausimą, A. I. paaiškino, kad jis dirba Šiauliuose registruotoje UAB „E.“, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie A. I. darbovietę ir mokamas išmokas, gautame iš VSDFV, duomenų apie kaltinamojo darbą šioje įmonėje nėra. Šiame išraše užfiksuota, kad A. I. 2018 metais tris mėnesius (nuo 2018-04-27 iki 2018-08-08) dirbo UAB „R.“ ir UAB „D.“, vieną dieną 2018-12-12 dirbo UAB „L.“, laikotarpiu nuo 2018-08-14 iki 2018-08-24 dirbo UAB „P.“, ir nuo 2018-09-19 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (2 t., b. l. 148-152). Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio gyvena su sugyventine, kurios duomenų nenori atskleisti, padeda jai auginti ir materialiai aprūpinti vienerių metų vaiką (2 t., b. l. 146-147). Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytą aplinkybę apie jo šeimos ir socialinius santykius, be jo paties paaiškinimo, byloje nėra. Visi šie duomenys rodo, kad A. I. socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra menki. Kaip jau minėta, po šioje byloje tiriamų nusikaltimų padarymo, A. I. užsienio valstybėje padarė naują turtinio pobūdžio smurtinę nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Didžiojoje Britanijoje 2016-10-05 nuosprendžiu. Padarytų apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų ir kaltinamojo A. I. asmenybės pavojingumas bei didelė nusikalstamo elgesio recidyvo galimybė, sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis kaltinamajam, kuris yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, negalimas be realaus laisvės atėmimo.

52Kaltinamasis A. I. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino įvykio dieną buvęs išvykęs į Šiaulius ir tik teisme parodė sudavęs smūgius nukentėjusiajam dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio. Nusikaltimais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesiekdamas sušvelninti nusikaltimų padarinių. Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, LR 2015 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigal. 2015 m. kovo 24 d.).

53Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, už kiekvieną nusikalstamą veiką A. I. skiriamos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės.

54Laisvės atėmimo bausmę skiriama atlikti pataisos namuose.

552018 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi A. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, paliekama galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios (2 t., b. l. 124-126, 153-155).

56Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas A. I. suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios (2 t., b. l. 135).

57Nukentėjusysis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. I. pareiškė 1300 Eur dydžio civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą 300 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 33). 2018 m. balandžio 9 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu R. Ž. pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamajame procese (1 t., b. l. 34).

58Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad civilinį ieškinį sudaro žala, atsiradusi dėl pagrobto telefono 270 Eur vertės, SIM kortelės 25 Eur vertės ir pinigų – 5 Eur (1 t., b. l. 33). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad SIM kortelė galėjo kainuoti apie 5 Eur, tikslios kainos jis neprisimena, o telefono praradimo išlaidas jam kompensavo draudimas, tačiau kokio dydžio sumokėjo kompensaciją, neprisimena. R. Ž. teismo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį sumažino ir prašė priteisti iš A. I. 280 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 139).

59Kaltinamasis A. I. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

60Civilinis ieškinys 280 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

61Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad nukentėjusysis R. Ž. turtinę žalą patyrė dėl to, kad kaltinamasis A. I. pagrobė jo turtą, tačiau mažesnės vertės, nei nurodyta civiliniame ieškinyje. Nukentėjusysis pateikė telefono įsigijimo dokumentą PVM sąskaitą faktūrą serija MPF408/ Nr. 2585, patvirtinančią, kad jis telefoną „Sony Xperia M2“ įsigijo 2015 m vasario 24 d., telefono vertė su ( - ) Eur. Dar 24,6 Eur R. Ž. sumokėjo už telefono savanoriško draudimo sutarties sudarymą (1 t., b. l. 111). UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo apsaugos patvirtinime prie draudimo liudijimo Nr. ( - ) nurodyta apdrausto pirkinio telefono Sony M2“ vertė 246 Eur. Sumokėta savanoriško draudimo įmoka už draudiminę įsigyto turto apsaugą nedidina turto vertės, todėl telefono vertė jo įsigijimo metu buvo 246 Eur. Nukentėjusysis R. Ž. įsigytą turtą – 246 Eur vertės telefoną buvo apdraudęs savanorišku turto draudimu bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“, kuri draudimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu atlygino nukentėjusiajam R. Ž. padarytą žalą: iš telefono rinkos vertės išskaičiavo sutartyje numatytą 20 %, arba 40 Eur draudimo išskaitą ir likusią dalį 160 Eur pervedė į R. Ž. banko sąskaitą (2 t., b. l. 188-190). Vadovaujantis CK 6.115 straipsniu, draudimo bendrovė „Gjensidige“, draudimo sutarties pagrindu atlyginusi R. Ž. patirtą žalą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti žalos kompensavimo iš tiesiogiai šią žalą padariusių asmenų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, draudimo bendrovės išmokėta (pervesta) 160 Eur suma mažinamas R. Ž. turtinis reikalavimas. Nukentėjusysis R. Ž. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo telefono vertė nusikaltimo metu, praėjus beveik vieneriems metams nuo įsigijimo dienos, buvo didesnė nei draudimo bendrovės apskaičiuota ir žalos reguliavimo protokole Nr. 2016/001466 nurodyta suma. Teismo vertinimu, R. Ž. patirtus nuostolius dėl telefono vagystės sudaro tik 40 Eur draudimo sutartyje numatyta išskaitos suma, todėl ši suma ir priteisiama iš kaltinamojo A. I. turtinei žalai atlyginti.

62Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad jo telefone buvo įdėta mobilaus ryšio tinklo operatoriaus SIM kortelė su abonentiniu numeriu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo metu R. Ž. naudojosi tinklo operatoriaus Tele 2 paslaugomis. SIM kortelė buvo pagrobta kartu su telefonu, todėl neabejotinai nukentėjusysis patyrė turtinę žalą ir dėl SIM kortelės vagystės. R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad pagrobtos SIM kortelės vertė buvo 25 Eur, teismo posėdžio metu šią vertę sumažino iki 5 Eur, tačiau duomenų, patvirtinančių SIM kortelės įsigijimą už tokią kainą nepateikė. Mobilaus tinklo operatoriaus UAB Tele 2 oficialiame internetiniame tinklapyje skelbiama, kad šio operatoriaus SIM kortelės kaina yra 1 Eur, o iki 2015 metų šios kortelės kaina buvo 1 Lt. Teismo vertinimu dėl SIM kortelės vagystės nukentėjusysis R. Ž. patyrė 1 Eur nuostolį, kuris ir priteisiamas iš kaltinamojo A. I..

63Nustatyta, kad kartu su telefonu A. I. pagrobė ir nukentėjusiojo R. Ž. pinigus – 5 Eur, kurie buvo įdėti telefono dėkle. Tarp nukentėjusiajam R. Ž. padarytos 46 Eur turtinės žalos (40 Eur dėl telefono vagystės + 1 Eur dėl SIM kortelės vagystės + 5 Eur dėl pinigų vagystės) ir kaltinamojo A. I. nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl iš kaltinamojo priteisiama 46 Eur nukentėjusiajam R. Ž. turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl 234 Eur turtinės žalos atlyginimo neįrodytas, todėl atmetamas.

64Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

65Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014). Pažymėtina, kad teismas privalo atsižvelgti ir į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

66Nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. I. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. Ž. buvo padaryti sužalojimai: poodinės veido kraujosruvos, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kairio raktikaulio srityje bei kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. R. Ž. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, o dėl didelių kraujosruvų veide ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ir neaiškias sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. Ž. patirta žala išties didelė. R. Ž. laikinai buvo nedarbingas, tačiau jo ilgalaikis, net iki 2015 m. gruodžio 29 d. trukęs nedarbingumas ir gydymasis neadekvatus įvykio metu patirtiems sužalojimams, nes nustatyti tik paviršiniai sužalojimai, o galvos smegenų sukrėtimo, lūžių nediagnozuota, klausos pakenkimo nenustatyta (1 t., b. l. 66-67). Gydymosi ir laikino nedarbingumo trukmė nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. yra per ilga ir į ją neatsižvelgiama nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, o taip pat ir įvertinant dvasinių nepatogumų ir išgyvenimų dydį pinigais. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jis nukentėjusįjį sužalojo keliais smūgiais, suduotais rankomis ir kojomis, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. Kaltinamasis A. I. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir nesigaili dėl jo padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių, tačiau kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo nėra didesnį neturtinės žalos atlyginimą lemiantis kriterijus, lygiavertis su kitais teismo įvertintais esminiais neturtinės žalos dydžio kriterijais.

67Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad dėl 2015 m. gruodžio 1 d. patirtų sužalojimų iki šiol lankosi pas gydytojus, lankėsi pas psichologus, jam diagnozuotas psichinės ar emocinės sveikatos sutrikimas, paskirti raminamieji vaistai. Priešingai, R. Ž. patvirtino, kad dirba toje pačioje įmonėje „A.“, kaip ir iki sužalojimo, jo darbo pobūdis nepasikeitė.

68Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo R. Ž. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimo pasekmes, t. y. kad nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (fizinį skausmą, stresą), taip pat į tai, kad buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, siekdamas nukentėjusiojo ir įvykio kaltininko interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais R. Ž. padarytą neturtinę žalą įvertina 300 Eur. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (2016 m. vasario 11 d. LAT nutartis Nr. 2K-21-942/2016). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

69Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. I. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 94,76 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 76-78). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nukentėjusiojo R. Ž. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). 2018 m. balandžio 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 86-87).

70Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

71Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis R. Ž. dėl kaltinamojo A. I. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 94,76 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). A. I., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš jo priteisiama 94,76 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

72Civilinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti nusikaltimu, numatytu BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarytą 176,9 Eur turtinę žalą. Šis turtinis reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis R. Ž. buvo sužalotas ir laikinai nedarbingas. R. Ž. nedarbingumo laikotarpiu, trukusiu nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. VSDFV priskaičiavo ir R. Ž. išmokėjo 176,9 Eur ligos pašalpą. Prašo šią VSDFV Klaipėdos skyriaus patirtą žalą priteisti iš A. I. (1 t., b. l. 92-92). 2018 m. balandžio 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu VSDFV Klaipėdos skyrius pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 107-108).

73Civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

74Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

75Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Išspręsdamas aptariamą ieškinį baudžiamojoje byloje teismas pažeistų BPK 109 straipsnio nuostatas. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014), todėl VSDFV civilinis ieškinys dėl 176,9 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

76Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

77A. I. (asm. dok. A. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams;

78- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), ir jam paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

79Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

80Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

81Kaltinamajam A. I. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

82Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. I. suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 7 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

83Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Ž. 1280 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. I. 46 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl 234 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

84Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. I. 94,76 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

85Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą civilinį ieškinį 176,9 Eur turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

86Nuosprendį proceso dalyviai per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. 1.... 4. 2008-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos... 5. 2.... 6. 2008-07-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str.... 7. 3.... 8. 2010-12-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str.... 9. 4.... 10. 2010-12-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str.... 11. 5.... 12. 2011-05-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str.... 13. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 14. Teismas... 15. A. I. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir... 16. 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., viešoje vietoje, Šaulių g. 27 namo... 17. Be to, A. I. atvirai pagrobė svetimą turtą:... 18. 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., Šaulių g., namo Nr. 27 kieme,... 19. Tokiu būdu A. I. atvirai pagrobė 252 vertės R. Ž. turtą.... 20. Kaltinamasis A. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 30... 21. Nugenėjusysis R. Ž. parodė, kad kaltinamąjį A. I. pažįsta, jie abu dirbo... 22. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis R. Ž. patvirtino akistatos su... 23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 24. Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamojo A. I. nepažįsta. Nukentėjusysis R.... 25. Liudytoja N. P. parodė, kad kaltinamasis A. I. yra jos sūnus. 2015 m. A. I.... 26. Šiems liudytojos N. P. parodymams patikrinti teismo posėdžio metu buvo... 27. Teismo posėdžio metu liudytoja N. P. šių savo parodymų nepatvirtino ir... 28. Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jį mato pirmą kartą.... 29. Mobilaus ryšio tinklo operatorius Tele 2 informavo, kad nukentėjusysis... 30. 2015 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiojo R. Ž. protokole – pareiškime... 31. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2015 m.... 32. UAB „A.“ informavo, kad A. I. bendrovėje „A.“ dirbo laikotarpiu nuo... 33. Nukentėjusiojo R. Ž. pateikti dokumentai:... 34. PVM sąskaita faktūra, serija MPF408/Nr. 2585, patvirtinanti, kad 2015 m.... 35. UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo sutarties patvirtinimas prie draudimo... 36. Draudimo kompanija „Gjensidige“ 2019-01-24 informavo teismą, kad R. Ž.... 37. Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta... 38. Kaltinamasis A. I. tvirtina, kad jis du smūgius nukentėjusiajam sudavė dėl... 39. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 40. Šiuo atveju kaltinamasis A. I. dėl neaiškios priežasties viešoje vietoje... 41. A. I. veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi, bet... 42. Kaltinamajame akte aprašant A. I. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pareikštą... 43. Iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinama aplinkybė, kad nusikaltimą,... 44. Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. I. 2015 m. gruodžio... 45. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog kaltinamasis A. I. anksčiau... 46. Nustatyta, kad svetimą turtą kaltinamasis A. I. pagrobė viešai, atvirai,... 47. Nusikaltimą kaltinamasis A. I. padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad... 48. Kaltinamajame akte, aprašant A. I. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pareikštą... 49. Kaltinamajame akte aprašant nusikalstamos veikos esmines aplinkybes,... 50. Bausmių skyrimas.... 51. Kaltinamasis A. I. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą... 52. Kaltinamasis A. I. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ikiteisminio... 53. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2... 54. Laisvės atėmimo bausmę skiriama atlikti pataisos namuose.... 55. 2018 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi A. I. paskirta kardomoji priemonė –... 56. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas A. I. suėmime išbūtas laikas nuo... 57. Nukentėjusysis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. I. pareiškė... 58. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad civilinį ieškinį sudaro... 59. Kaltinamasis A. I. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.... 60. Civilinis ieškinys 280 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.... 61. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp... 62. Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad jo telefone buvo įdėta mobilaus ryšio... 63. Nustatyta, kad kartu su telefonu A. I. pagrobė ir nukentėjusiojo R. Ž.... 64. Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.... 65. Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos... 66. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. I. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R.... 67. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad dėl 2015 m.... 68. Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo R. Ž. patirtą nežymų sveikatos... 69. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo... 70. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.... 71. Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis R.... 72. Civilinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu... 73. Civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.... 74. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito... 75. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 76. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 77. A. I. (asm. dok. A. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 78. - pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 79. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi,... 80. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 81. Kaltinamajam A. I. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti... 82. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. I. suėmime išbūtą... 83. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Ž. 1280 Eur civilinį ieškinį... 84. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį... 85. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos... 86. Nuosprendį proceso dalyviai per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o...