Byla e2-1304-494/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Irmai Kasinskienei, Birutei Kapustienei, dalyvaujant ieškovams L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Š., ieškovų atstovei advokatei Gabrielei Masiokaitei, atsakovo atstovui advokatui Albertui Štopui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Š., R. P. ieškinį atsakovui AB ,,Vilkyškių pieninė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

21.Ieškovai ieškiniu prašė priteisti priteisti ieškovams L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Š., R. P. iš atsakovo AB ,,Vilkyškių pieninė“ kiekvienam po 2500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

32. Ieškinyje nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-09 nuosprendžiu (toliau tekste – Nuosprendis) A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d. ir jam skirta 30 MGL, t.y. 1129,80 EUR dydžio bauda. Taikyta LR BK 64 (1) str. bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. B. paskirta 20 MGL, 753,20 EUR bauda. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš AB ,,Vilkyškių pieninė“ V. P., R. P. bei B. P. po 17 000 EUR kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

4A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas darbdavio AB „Vikyškių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y., AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. 63 paskirtas elektros energetikos inžinieriumi, buvo atsakingas už įmonės elektros ūkį, vykdė elektros įrenginių eksploatavimą, privalėjo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau - SEEĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau - EETET), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 reikalavimus, tačiau 2015 m. liepos 18 d., AB „Vilkyškių pieninė“ esančioje (duomenys nesklebtini) elektros energetikos inžinierius A. B., surašė Nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, taip viršijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nebuvo suteiktos. Toliau, organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose neužtikrino dirbančių darbuotojų L. P.ir M. S.saugos ir sveikatos, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties apsaugai nuo elektros srovės organizacinės ir techninės priemonės; darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta; brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui; darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai; darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-404 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui: „0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas“; o darbai, t. y., saugiklių keitimas buvo atliekamas neišjungus galios transformatoriaus, dėl ko remontuojamoje modulinėje tranzitinėje MTT VL-404 transformatorinėje L. P. replėmis keičiant saugiklį, susidarius elektros lankui kilo smūginė banga ir liepsnos pliūpsnis, kuris L. P.sukėlė veido, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų, abiejų šlaunų IIA-IIB-III nudegimus, apimančius 40 proc. kūno paviršiaus. Tai komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko L. P. Kauno klinikų Centriniame reanimacijos skyriuje 2015-07-25 mirė. Taip pat įvykio metu nesunkiai sužalotas ir šalia transformatorinės buvęs M. S., kuriam padaryti veido ir abiejų plaštakų 4 proc. II A nudegimai. A. B.pažeidė Lietuvo Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimus.

5Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 182 str. 3 p. nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nuosprendyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose nebuvo užtikrinta dirbančių darbuotojų sauga ir sveikata, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties, apsaugai nuo elektros srovės, organizacinės ir techninės priemonės: darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta, brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui, darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai, darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-440 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui: „0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas (Nuosprendžio l. 5). Nuosprendyje teigiama, kad byloje įrodyta, jog A. B., būdamas darbdavio AB ,,Vilkyškių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. A. B. pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 p., t.y. L. P., dirbančiam objekte ir esančiam jo žinioje, nesudarė saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad L. P. darbo vieta ir darbo aplinka atitiktų LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir sveikatos norminių aktų reikalavimus; darbo vietos neįrengė taip, kad joje dirbantis L. P. būtų apsaugotas nuo galimų traumų, jo darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Byloje nustatyta, kad A. B. būdamas atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, turėjęs sunkių padarinių – L. P. mirties, priežastimi (Nuosprendžio l. 6). Apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir paminėti faktai laikytini prejudiciniais šioje civilinėje byloje. Darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingo atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės. Vadinasi, jei baudžiamojoje byloje yra nustatomas žalos faktas ir jos kilimo priežastys, nagrinėjamoje byloje – netinkamas darbų organizavimas įmonėje, tai yra pakankamas pagrindas darbdaviui taikyti civilinę atsakomybę iš naujo nenustatinėjant teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių.

6Trečiasis asmuo M. P. yra L. P. mama. Alytaus rajono apylinkės teismo 2018-02-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-292/2018 M. P. ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilkyškių pieninė“ M. P. 10 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 200 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

7Kauno apygardos teismo 2018-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1073-896/2018 paminėtas sprendimas paliktas nepakeistas.

8Ieškovai yra žuvusiojo L. P. seserys ir broliai. Dėl staigios ir netikėtos brolio žūties jie patyrė itin didelį dvasinį sukrėtimą bei fizinės sveikatos pablogėjimą. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą nusikaltimu patirtos žalos atlyginimą. Tai išplaukia iš Konstitucijos 30 ir 109 str., juos detalizuojančių CK 6.250, 6.263, 6.283–285 ir kitų straipsnių. Civiliniame kodekse nėra numatyti kokie nors neturtinės žalos atlyginimo ribojimai subjektų atžvilgiu. CK 6.250 str. 2 d. numatyta bendra nuostata, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo atlyginama visais atvejais. CK 6.284 straipsnyje „Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą“ yra vardijami asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą gyvybės atėmimo atveju (asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), tačiau, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-853/2007, ši norma nėra ribojanti, joje pateiktas artimųjų, galinčių pretenduoti į pinigus už neturtinę žalą, sąrašas nėra baigtinis. CK 6.283 str. „Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju“ nėra suformuluota jokių specialių (taip pat ir ribojančių) taisyklių dėl artimųjų (įskaitant brolius, seseris) neturtinės žalos, tad remiantis bendrąja 6.250 str. nuostata, jiems pinigai už neturtinę žalą gali būti priteisiami.

9Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

10Akivaizdu, šioje byloje to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiojo, ieškovų brolio kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ieškovų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė.

11Tarp ieškovės A. M. ir žuvusiojo buvo 3 metų skirtumas, jų santykiai nuo vaikystės buvo labai artimi. L. buvo paklusnus, draugiškas niekam nekeliantis problemų berniukas, todėl suaugus ir sukūrus savo šeimas, jie ir toliau šiltai ir artimai bendravo. Kai A. M. remontavosi butą ir reikėjo pakeisti senus laidus, L. P. su malonumu sutiko pagelbėti. Prieš 3 metus (2015 m. balandžio mėn.), kai A. M. šventė savo 50 metų jubiliejų, L. buvo ypatingai linksmas ir daug šoko, tarsi jausdamas, kad tai paskutinis jo pasilinksminimas, nes po 4 mėnesių, kai turėjo švęsti ieškovų ir žuvusiojo motinos M. P. jubiliejų (2015-07-25) jis jau jo nesulaukė ir likus savaitei iki šventes įvyko žiauri tragedija. Tą dieną A. M. dirbo Kauno klinikose, kai jai paskambino L. P. žmona V. ir pranešė šiurpią žinią, pasakė, kad broli reanimobiliu perveš i Kauno klinikų reanimaciją. A. M. ištiko šokas, nebesugebėjo toliau dirbti. Tačiau kolegei sugirdžius jai raminamųjų nuėjo pasitikti brolio, bet jis nebuvo panašus visai i save, visas sutinęs, o jo gyvybę palaikė aparatai. A. M. visą savaitę, po du kartus lankė ji reanimacijoje, turėdama nedidelę viltį, kad jis išgyvens, nors kaip medikė suprato, jog šansų mažai. Taigi jis kentėjo dideles fizines kančias, o A. M. tą savaitę negalėjo naktimis miegoti, teko gerti raminamuosius, o užmigus sapnavosi košmarai. Nors prabėgo 3 metai, bet matyti vaizdai ir brolio kančios, tarsi gili kraujuojanti, žaizda ieškovei išliks ilgam, labai jo trūksta, nebemieli tapo brolių, seserų gimtadieniai ir susitikimai, juk buvo toks sveikas, trokštantis gyventi, dalinantis save kitiems. Ieškovei neapsakomai skaudu, kad per neaprūpintas saugos priemones ir neatjungtą galingą itampą, buvo atimta brolio gyvybė. Po L. P. mirties ieškovei pradėjo tinti, skaudėti ir ,,sukinėti“ rankų ir kojų sąnarius, tai yra didelio streso pasekmės, gydytojas skyrė vaistus, kuriuos ieškovė geria jau metus laiko.

12Tarp žuvusiojo L. ir jo sesers ieškovės A. K. buvo 1 metų ir 3 mėnesių amžiaus skirtumas, kartu augo, ieškovė A. žinojo visas jo svajones ir siekius. Būtent A. jį supažindino su jo būsima žmona V. Labai artimi išliko ir vėliau: susitikdavo per visas šventes, tai (duomenys nesklebtini) (tėviškėje), tiek pas A., tiek (duomenys nesklebtini), jaukiuose paties žuvusiojo statytuose namuose. Keletą vasaros atostogų L. su V. ir dukrytėmis praleido pas A., (duomenys nesklebtini), kai jos šeima renovavo savo namą. L. pakeitė seną elektros instaliaciją, tai darė labai kruopščiai, po keletą kartų pasitikrindamas, ar išjungta elektros srovė. Dažnai su A. šeima plaukiodavo baidarėmis (duomenys nesklebtini) upe, organizuodavo giminės susitikimus. Jis visada su džiaugsmu juos organizuodavo, buvo linksmas, pilnas entuziazmo, tiesiog tryško noru gyventi. Deja, į paskutinį susitikimą (motinos jubiliejų) jis jau negalėjo atvykti. Netekus brangaus brolio buvo siaubingai sunku, A. vis neapleisdavo mintys, kodėl taip labai mylėjęs gyvenimą ir artimuosius paliko šį pasaulį. Naktimis negalėjo užmigti, teko vartoti raminamuosius vaistus, paramos ieškojo bažnyčioje, išgyventi padėjo tik stiprus tikėjimas. Nors laikas bėga, tačiau A. labai trūksta mylimo, artimo, švelnaus ir rūpestingo brolio, jis visada liks jos širdyje, dvasinių išgyvenimų intensyvumas dėl brolio mirties nesumažėjęs.

13Ieškovė L. G. su žuvusiu broliu buvo labai artima. Tarp jų buvo 5 metų amžiaus skirtumas. Augdami leido daug laiko kartu, juos siejo panašūs užsiėmimai, interesai, stiprus dvasinis ryšys. Jis kaip vyresnis brolis daugeliu atvejų ieškovę paglobodavo mokykloje, patardavo, išklausydavo, užstodavo, padėdavo pamokų ruošoje ir kt. Tokiu būdu nuo pat ankstyvos vaikystės tarp jų buvo susiformavęs itin gilus dvasinis ryšys. Ši ieškovė pažymi, jog jų šeimoje tarp brolių ir seserų yra išpuoselėtas labai stiprus bendrystės ir dvasinis ryšys, kuris tęsiasi visą gyvenimą. Nesvarbu kuriame mieste ar šalyje kuris begyventų. Lygiai taip pat ir su broliu L. Sukūręs šeimą jis išvyko gyventi į (duomenys nesklebtini). Nežiūrint į tai, jie visą laiką palaikė labai glaudžius ryšius. Bent kartą per savaitę susiskambindavo telefonu. Labai dažnai susitikdavo pas mamą tėviškėje. Tai vieta, kurioje dalindavosi savo džiaugsmais ir rūpesčiais, džiaugdavosi savo mamyte, pagelbėdavo jai kuo galėdami. Šeimos susibūrimai pas mamą, gamtoje ar pas kažkurį iš brolių ar seserų būdavo be galo šilti, pilni džiaugsmo. Plaukdavo kartu su baidarėmis, dainuodavo, šokdavo, linksmindavosi. L. būdavo jų susitikimų siela. Ieškovė L. G. niekada nepamirš jo visada besišypsančio, linksmo, dainuojančio. Jo netekus atsirado niekuo neužpildoma tuštuma. Po jo žūties kai išgirsta dainuojant lietuviškas dainas, tas dainas, kurias dainuodavo kartu su L. – negali sulaikyti ašarų, viskas taip gyva, taip jo trūksta. (duomenys nesklebtini) buvo irgi buvo planuojamas gražus pabuvimas kartu, ruošėsi minėti mamos (duomenys nesklebtini) gimtadienį. Planavo žaidimus, dainos vakarą. Ruošėsi visi šeimos nariai, aktyviai planavo, nes be galo brangūs jų šeimos susitikimai. (duomenys nesklebtini) žinia apie atsitikusią tragediją (duomenys nesklebtini) pieninėje ieškovę pasiekė tuo metu kai buvau tėviškėje (duomenys nesklebtini) pas mamą. Tuo metu kartu buvo brolis N. ir sesė R. sugrįžę iš(duomenys nesklebtini), buvo brolis P. gyvenantis su mama tėviškėje (duomenys nesklebtini). Neįmanoma žodžiais išreikšti patirto šoko, begalinio sielos skausmo, praverktų nežinios dienų ir naktų, tikint, kad L. išgyvens. Darbdavė leido ieškovei trumpintis darbo dienas, nes dirbti negalėjo nei fiziškai, nei dvasiškai: visos mintys buvo apie L. Niekuomet neužmirš nežmoniškai sužaloto jo kūno, kuomet pamatė lankydama L. klinikų reanimacijoje. Kai atėjo (duomenys nesklebtini), visa didelė šeima susirinko (duomenys nesklebtini) bažnyčioje, meldėsi ir prašė, kad L. išsaugotų. Tačiau sugrįžus iš bažnyčios pasiekė skambutis iš (duomenys nesklebtini) klinikų, kad visų taip mylimo brolio nebėra – nesutramdomas skausmo šauksmas sklido iš jų lūpų ir šiandien tas skausmas praėjus trims metams neapleidžia širdies.

14Ieškovas J. P. pažymi, jog iš 6 brolių, L. buvo jo jaunesnysis brolis, todėl nuo pat vaikystės teko jį prižiūrėti, rūpintis juo, jo mokslais, laisvalaikiu, kartu dirbdavo namų ūkio darbus. Kadangi augo tremtinių šeimoje, L. buvo įskiepyta patriotiškumo dvasia, sąžiningumas, darbštumas. Jie dalindavosi bendromis mintimis, svajonėmis, lūkesčiais. J. juo didžiavosi, kaip drąsiu, patriotišku žmogumi ir palaikė jo idėjas. L., buvo sąžiningas, doras, laikėsi sveikos gyvensenos principų, sukūrė gražią šeimą, su kuria artimai bendravo brolio J. šeima, dažnai svečiuodavosi vieni pas kitus. Jis visada skubėdavo padėti, buvo kupinas gerų patarimų, idėjų, todėl visada gera būdavo su juo susitikti, būti kartu. Taip pat bendraudavo ir telefonu, el. paštu, į savaitę po kelis kartus, dalindavosi nuotraukomis, prisiminimais, aptardavo visuomeninio gyvenimo įvykius, nuveiktus ir būsimus darbus tiek pas save, tiek tėviškėje. L. vienintelis iš šeimos grojo akordeonu, gražiai dainavo, giedojo bažnyčios chore, todėl švenčiant šeimos šventes, kurių didelėje šeimoje būdavo daug, visada gera būdavo būti su juo kartu. Augdami kaime nuo vaikystės ieškovas su L. slidinėdavo, todėl ir vėliau buvo labai didžiuliai slidinėjimo entuziastai. Paskutinius 15 metų iki L. netekties kartu važiuodavo į slidinėjimo keliones užsienyje. Šios kelionės ir bendras hobis juos dar labiau suartino, palikdavo labai daug gražių bendravimo akimirkų. Be to, žuvusysis buvo ieškovo J. P. sūnaus S. ir dukros Š. krikšto tėvas. Įvykus baisiai nelaimei, kai sprogimo metu jo brolis nudegė 40 proc. viso kūno, L. žmona V., iškart paskambino ieškovui J. P., kaip vienam artimiausių su L. bendravusių brolių. Žinia apie nelaimę buvo staigi, baisi ir netikėta. Ieškovą J. P. ištiko šokas, jį apėmė neviltis, išgąstis, skausmas, suvokiant, kokias kančias patyrė ir kenčia jo brolis. Naktį kankino nemiga, baimė, gėrė raminamuosius vaistus. Žinia, kad brolis neišgyveno dar labiau J. P. sugniuždė, jį apėmė depresija, verkdavo, darbe negalėjo susikaupti, krito darbingumas, gėrė vaistus. Šią baisią nelaimę jis labai skaudžiai išgyveno. Neteko labai artimo ir brangaus žmogaus, kurio jam trūksta ir trūks visą gyvenimą. Šios nelaimės pasekmes jaučia ir dabar.

15Ieškovui V. P. jo brolis L. imponavo tuo, kad mokėjo visus juos uždegti savo begaliniu gerumu ir linksmumu ir jų visų ryšys tik stiprėjo. Drąsos, kurios jis turėjo tiek daug galima buvo tik pavydėti, jis būdamas paauglys išdrįso sovietiniais laikais nukabinti rusišką vėliavą nuo savivaldybės per vasario 16. ir iškėlė Lietuvos trispalvę. Tuo tarpu ieškovas nors ir vyresnis už jį, bet tiek drąsos neturėjo. Sukūręs šeimą ieškovas V. P. pasistatė namus šalia tėviškės, taip su L. buvo šalia vienas kito. Nors L. sukūręs šeimą apsigyveno (duomenys nesklebtini) ir tada jų ryšys nesusilpnėjo. Vos ne kas savaitę arba ieškovas pas L. užsukdavo arba L. pas ieškovą, ar į tėviškę. Kai pasiekė žinia apie L. atsitikusią tragediją, V. P. žemė išslydo iš po kojų, ir jis svarstė, kodėl jam dar tokiam jaunam teko tai patirti, geriau jau ieškovas būtų jo vietoje, vis tik, ieškovas dešimt metų vyresnis. L. išėjus, liko gili netekties praraja, nenusakomas širdies skausmas, pajuto, kad dar dešimt metų pasendino jį ši netektis. Ir nors praėjo trys metai, dvasinis skausmas yra begalinis, ir neaišku, ar kada tai liausis.

16Ieškovas P. P. vyresnis už L. 7 metais, taigi L. užaugo jo akyse. L. buvo labai draugiškas, jautrus, sąžiningas ir užjaučiantis kitus. Kai jų tėvas nuseno ir sunkiai susirgo, tai jis labai norėjo, kad į tėviškę sugrįžtų būtent sūnus L. Tačiau dėl jo žmonos V. sergančios ir vienišos mamos, negalėjo sugrįžti iš (duomenys nesklebtini). Tada tėvais rūpintis ir tėviškę puoselėti sugrįžo ieškovas P. su šeima, prie to daug prisidėjo ir L. Jis buvo labai dažnas svečias tėviškėje, tiek prie ūkio darbų, tiek padėjo kartu įrengti vidaus tualetą su vonia ir vandentiekiu bei grindinio šildymo sistema. Keitė senas elektros instaliacijas, bet buvo ypač atsargus, visada įsitikindavo, ar išjungta įtampa. Visos metinės šventės ir mamos gimtadieniai buvo švenčiamos tėviškėje, L. su dideliu malonumu atvykdavo su šeima. L. dažnai P. skambindavo, teiraudavosi ar nereikia kokios pagalbos. Jų ryšys buvo labai stiprus, gal kad abu giedojo bažnyčios chore, buvom giliai tikintys. Ir šiai dienai ieškovui dėl L. žūties širdį spaudžia, bėga dienos ir metai, bet jis jau niekada nesugrįš į savo taip mylimą ir brangią tėviškę. Trūksta žodžių apsakyti, kokia gili žaizda liko ieškovo širdyje.

17Kai gimė L., ieškovei M. Š. buvo 8-eri metai. Ieškovė labai mylėjo savo mažesnįjį broliuką. Kadangi buvo didelė šeima reikėdavo padėti mamai jį prižiūrėti. Augindami juos tėvai išmokė gražaus bendravimo, išugdė stiprų tarpusavio supratimą ir palaikymą. Sukūrę šeimas nesiliovė bendrauti. Visada rūpėjo ir rūpi kaip sekasi gyventi jos broliui. Palaikė draugiškus ir gražius santykius: skambučiais telefonu, susitikdami per šeimos narių gimtadienius, įvairias metų šventes, dažniausiai pas mamą tėviškėje arba pas kurį iš brolių ar sesių. Kuomet neteko darbo, bankrutavus (duomenys nesklebtini) medvilnės kombinatui, L. ne sykį ieškovei M. Š. padėjo finansiškai, ir moraliniu palaikymu. Po tragedijos (duomenys nesklebtini) pieninėje (duomenys nesklebtini) patirti nežmoniški išgyvenimai ir didelis stresas stipriai paveikė ieškovės sveikatos būklę. (duomenys nesklebtini) ieškovei M. Š. diagnozuotas krūties vėžys (Dgn. C50.4). Buvo atlikta naviko šalinimo operacija, taikytas spindulinis gydymas, o šiuo metu tęsiamas medikamentinis gydymas. Visa tai labai pablogino ieškovės gyvenimo kokybę. Krūtų mamografinį tyrimą pagal sveikatos ministro patvirtintą patikros programą ieškovė atlieka kas du metus. (duomenys nesklebtini) atliktas mamografinis tyrimas buvo be pakitimų, o (duomenys nesklebtini) jau buvo rasta krūties onkologija. Labai tikėtina, kad ji atsirado būtent po patirtų išgyvenimų dėl brolio žūties. Netekties skausmas einant laikui nemažėja, nes žuvęs brolis L. buvo labai jai brangus, labai artimas. Jo visada labai trūks.

18Ieškovas R. P. yra vyriausias L. brolis. Jis pažymi, jog tėvai buvo labai religingi, nebuvo jokio alkoholio, ar smurto šeimoje. Gal todėl geras tėvų pavyzdys leido suprasti svarbiausias gyvenimo vertybes. R. P. nuo mažų dienų jautė pašaukimą kunigystei, todėl ir su L. buvo labai stiprus dvasinis ryšys. Jis buvo didelis tėvynės patriotas, labai mylėjo Dievą ir jį supančius žmones. R. P., kaip kunigui, daug kartų L. padėjo kraustytis iš vienos parapijos į kitą. Niekada nesakydavo, kad sunku ar negali padėti. Kai L. sutiko gyvenimo draugę, R. P. juos sujungė santuokos sakramentu, o į gyvenimą atėjus dviems jų dukrytėms suteikė krikšto sakramentą. L. dažnai R. lankydavo su savo šeima, kiekvieną sekmadienį kalbėjo telefonu, per metines šventes susitikdavo tėviškėje. Todėl įvykus tragedijai sunku patikėti, kad jo ieškovas neteko visiems laikams. R. P., būdamas kunigu, L. suteikė ir ligonio patepimą. Nežmoniškai sužaloto brolio veidas ir kūnas pasilikęs R. P. atmintyje ir sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus. Ieškovas visada maldoje jį prisimena, nes L. mirė kaip kankinys su nepakeliamais skausmais.

19Pažymėtina, kad visi ieškovai labai didžiavosi L. P., nes jis buvo tikras Lietuvos patriotas, kadangi dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, tarybiniais metais (duomenys nesklebtini) išdrįso iškelti Lietuvos trispalvę ant (duomenys nesklebtini) vykdomojo komiteto pastato. Turbūt jau tada jis pajautė pašaukimą būti savanoriu, nes atgavus nepriklausomybę įstojo į krašto apsaugą. Nors ir būdamas užimtas, jis rasdavo laiko daugumai iš brolių, seserų pagelbėti išvedžiojant elektrą, ką jis geriausiai mokėjo. Kadangi šeima didelė, o nepraleisdavo nei vieno iš jų gimtadienių, metinių švenčių, tai visi suvažiuodavo į tėviškę, pas mamą. Dažnai darydavo giminės susiėjimus, kuriuose būtent L. būdavo švenčių siela, visada linksmas, paslaugus, ypač mėgėjas daug šokti.

20Kaip jau minėta, (duomenys nesklebtini) turėjo būti švenčiamas trečiojo asmens M. P. (duomenys nesklebtini) metų Jubiliejus, tą dieną ieškovai kartu su motina meldėsi už L. sveikatą, bažnyčioje už jį buvo laikomos šv. mišios, visi tikėjosi stebuklo, tačiau sugrįžus iš bažnyčios, ieškovus pasiekė žinia apie L. P. mirtį.

21Taigi kaip matyti iš virš išdėstyto, dėl staigios brolio mirties Ieškovai patyrė dvasinius sukrėtimus, tuštumą, neviltį, fizinės sveikatos pablogėjimus, jų galimybė visaverčiai gyventi netekus brolio, yra ilgalaikiai apribota. Pažymėtina, kad Ieškovų brolis buvo pačiame ,,jėgų žydėjime“ ir tokio amžiaus žūti per akivaizdžiai aplaidžiai atliekamas pareigas, kada dėl jo mirties kaltas darbdavio darbuotojas dar labiau didino Ieškovų dvasinius išgyvenimus. Pabrėžtina ir tai, kad L. P. savaitę buvo gydomas (duomenys nesklebtini) reanimacijos skyriuje, kas teikė vilties, jog Ieškovų brolis išgyvens, todėl jie patyrė itin stiprų sukrėtimą jam mirus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis žuvo apdegęs 40 proc. kūno, savaitę buvo gydomas ligoninėje, kentėjo didelius skausmus, taigi tokios aplinkybės visiems ieškovams (žinant apie brolio dideles kančias) sukėlė ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus.

22Pažymėtina, kad CK 6.250 str. numatyti neturtinės žalos priteisimo kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis, moters nėštumas ir kt.).

23Visų pirma, neturtinės žalos atlyginimą didina pažeistos vertybės pobūdis (žmogaus gyvybė ir dvasinės kančios dėl artimo žmogaus netekties), didžiausios žmogaus vertybės – žmogaus gyvybės, pinigais atlyginti neįmanoma. Atsižvelgtina ir į tai, kad Atsakovas AB ,,Vilkyškių pieninė“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, iš viešai prieinamos interneto svetainės http://rekvizitai.vz.lt/imone/vilkyskiu_pienine/ matyti, kad Atsakovo apyvarta 2016 m. siekė virš 100 000 000 EUR. Taigi remiantis paminėtu, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais Ieškovai prašo priteisti kiekvienam iš jų po 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo AB ,,Vilkyškių pieninė“. Taip pat Ieškovams priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

243. Ieškovė L. G. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad kad ji šeimoje yra jauniausia sesuo, tarp mirusio brolio L. P. ir jos buvo 5 metų amžiaus skirtumas, jie su broliu buvo artimi, tarp visų ieškovų ir mirusio brolio buvo labai stiprius ryšys. Jie visi kartu susitikdavo per šventes, brolis L. P. buvo šeimos šviesulys, visada su šypsena, mėgo dainuoti, šokti, jis buvo visų jų susitikimų siela. 2015-07-25 turėjo būti visų ieškovų motinos jubiliejus, brolis L. P. visiems išsiuntė kvietimus į šventę. 2015-07-16 jai paskambino brolio L. P. žmona ir pranešė, kad brolis L. P. stipriai apdegė, yra labai sužalotas. Visą savaitę brolis kentėjo skausmus, visi ieškovai kartu su broliu tai kentėjo. (duomenys nesklebtini) visi ieškovai kartu meldėsi bažnyčioje už brolį L. P. ir tą pačią dieną paskambino iš ligoninės ir pranešė, kad brolio nebėra. Po šio įvykio gyvenimas apsivertė, ji pati dirbo ir dirba psichikos sveikatos ir bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys nesklebtini), bet jai pačiai reikėjo psichologo pagalbos. Po įvykusios nelaimės iki šios dienos kai ji išgirsta dainas, kurias kartu dainuodavo su broliu, ji verkia, kai ji pamato laužą, jai tai asocijuojasi su brolio L. P. mirtimi. Duomenų apie jos gydymą pas psichologą neturi, nes ją konsultavo jos darbo kolegė psichologė, konsultacijos būdavo vieną kartą per savaitę, po to vieną kartą per mėnesį, medikamentų ji nevartojo. Asmeniškai brolio netektis paveikė jos šeimą, šeimos narius, kurie jai padėdavo buityje ir kartu išgyveno jos kančią, vaikai ją nuolat matydavo nuolat verkiančią. Kai brolis L. P. gulėjo ligoninėje, ji jį lankė reanimacijoje, matė jį per stiklą, pas brolį jos neleido. Ji neatpažino brolio, tai buvo košmariškas vaizdas, neįsivaizduoja kaip tuos nudegimus brolis galėjo ištverti. Po brolio mirties ji pastoviai apie jį galvoja, negali jo pamiršti. Dabar visi ieškovų susitikimai nėra linksmi, gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Ji su broliu L. P. dažnai bendraudavo telefonu, vieną kartą per savaitę. Iki to įvykio brolį ji matė per motinos dieną. Visi ieškovai – broliai ir sesės per visas šventes bendraudavo kaip visa šeima, susitikdavo bent kartą per mėnesį. Kiekvieno iš ieškovų ryšys buvo su broliu ypatingas, todėl visi ieškovai prašo kiekvienam priteisti po 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, sunku išskirti kuriam iš ieškovų padaryta didesnė ar mažesnė žala. Nagrinėjant baudžiamąją bylą ji neprašė pripažinti ją nukentėjusiąja, nes nežinojo, kad turi tokią teisę.

254. Ieškovė A. M. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad tarp jos ir mirusio brolio L. P. buvo trijų metų skirtumas, su broliu buvo artimi santykiai. Visi ieškovai augo religingoje šeimoje, jų tėvai rodė gerą pavyzdį, jie žinojo, kas tai yra dora, sąžinė, meilė artimam ir tėvynei. Brolis L. P. buvo darbštus, draugiškas, su broliu visi kartu švęsdavo šventes. Ji gyveno (duomenys nesklebtini), o brolis L. P. (duomenys nesklebtini), brolis pas ją atvykdavo kartu su šeima, ji taip pat pas brolį lankydavosi. L. jai padėdavo daryti remontą, pakeitė elektros laidus be jokio atlygio. Įvykio su broliu metu ji dirbo (duomenys nesklebtini) neurochirurgijos skyriuje anesteziste – slaugytoja. Apie nelaimę jai pranešė paskambinęs brolis P, tada ji paskambino brolio L žmonai ir pastaroji jai pasakė, kad brolį veš iš (duomenys nesklebtini) klinikas. Ją ištiko šokas, dar išvakarėse ji telefonu kalbėjo su broliu L kaip bus rengiamas mamos jubiliejus. Kai ji pamatė brolį L reanimacijoje, ją ištiko šokas, jis visas buvo sutinęs, nebuvo nei plaukų, nei blakstienų, brolis buvo palaikomas dirbtiniu aparatu. Ji kasdien ryte ir vakare lankė brolį, gal jo sveikata pagerėjo, bet gydytojai vilties neturėjo. Po to ji negalėjo dirbti, gėrė raminamuosius vaistus, sapnuodavo košmarus, kad L ją kviečia jį išgelbėti. (duomenys nesklebtini) mamos jubiliejaus dieną brolio L būklė pablogėjo, bet ji niekuo broliui negalėjo padėti, tą dieną visi ieškovai, visa šeima meldėsi bažnyčioje už brolį, bet po to pranešė, kad L mirė. Po brolio laidotuvių ji negalėjo ramiai dirbti, visos mintys buvo apie brolio patirtas kančias, kad daugiau jo nebematys. Ji negalėjo miegoti, jos kolegė gydytoja jai išrašė receptą vaistams Xanax, Bromazepamui miegui, oficialiai pas specialistus ji nesigydė, jai padėjo darbo kolegos. Ji geria žolines arbatas miegui, apie jos vartotus vaistus ligos kortelėje nėra įrašų. Šiai dienai ji negali patikėti, kad brolio daugiau nebėra, per jubiliejus visi ieškovai susitinka ir dalinasi apie brolį prisiminimais. Ji turi savo šeimą, gyvena su vyru, turi tris suaugusius vaikus. Jos tėvas ir sesuo yra mirę dėl ligos, o čia L išėjo į darbą ir dėl kažkieno aplaidumo buvo pasiųstas į pražūtį. Atsakovas atlygino Leono žmonai pusę laidojimo išlaidų. L paskutinį patepimą suteikė brolis R. P., kuriam tai atlikti buvo be galo skaudu, jis už L nuolat meldėsi. Brolis R taip pat sutuokė L ir jo žmoną V, krikštijo jų vaikus, tarp L ir R buvo stiprus dvasinis ryšys. Iki nelaimės (duomenys nesklebtini) per tėvo dieną ji matė brolį L (duomenys nesklebtini) kur mama gyvena. Dažniausiai visas šventes visi švęsdavo(duomenys nesklebtini). Po L. mirties praėjus gal metams, jai pradėjo skaudėti rankų, kelių sanarius ir jai nustatė seronegatyvinį reumatoidinį artritą, kurį galimai išprovokavo Leono mirtis, apie tai jai sakė gydytojas. Dėl artrito jai paskyrė Traksaną nuo skausmo ji šiuos vaistus geria ir šiai dienai. Jos motina irgi serga dėl sanarių, bet dėl sanąrių nusidėvėjimo, o ne tokia kaip jos liga. Jos santykiai su L buvo vienodi kaip ir kitų brolių ir seserų, jie visi ieškovai yra kaip kumštis. Ji nežinojo, kad galėjo kreiptis kaip nukentėjusioji dėl žalos baudžiamojoje byloje.

265. Ieškovė A. K. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad tarp jos ir brolio L buvo vienerių metų ir trijų mėnesių skirtumas. Ji kartu mokėsi su L žmona V, su kuria L susituokė. Ji su savo šeima ir L šeima dažniausiai bendraudavo tėviškėje, taip pat lankydavosi pas L (duomenys nesklebtini), o L su šeima pas ją Perlojoje atostogaudavo. L organizuodavo visus šeimos susitikimus tėviškėje, L buvo pavyzdys vaikams. 2015 metais su L šeima ji bendravo per Jonines, (duomenys nesklebtini) per motinos dieną. Jie bendraudavo telefonu, į metus po du kartus pas L nuvažiuodavo. Ji turi vyrą ir du pilnamečius vaikus. Ji dirbo ir dirba (duomenys nesklebtini) reanimacijoje slaugytoja. Apie įvykį ji sužinojo iš sesės A. Sekančią dieną ji vyko pas L į (duomenys nesklebtini) klinikas, lankė brolį kai nedirbo. Kai pamatė L reanimacijoje, matė jo kančias, jas suprato, nes pati yra medikė. Po to įvykio suaktyvėjo jos skydliaukės veikla, paūmėjo, iš niekur atsirado išgąstis, rankų drebėjimas, o tai trukdo jos darbui. Jai buvo išrašyti vaistai Xanaksas, apie tai ligos istorijoje nėra įrašų, dėl skydliaukės ir šiai dienai ji vartoja vaistus, tačiau apie tai ji įrodymų nepateikė.

276. Ieškovas V. P. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad jis gyvens 300 metrų nuo tėviškės(duomenys nesklebtini), o tėviškėje gyvena ieškovų motina M. P. ir brolis P. P.. Jis sužinojo apie brolio L nelaimę, kai jam (duomenys nesklebtini) paskambino brolis P ir sesė A. Jie jam pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir labai apdegė L. Jo santykiai su L buvo labai artimi, L už jį buvo dešimčia metų jaunesnis, jų šeimoje broliai ir sesės vienas kitą augino. Visos šeimos šventės vykdavo su L, jis buvo visų ieškovų siela, buvo linksmas, drąsus. Kai L apsigyveno(duomenys nesklebtini), tai jis nakvodavo pas L, kai važiuodavo kiekvieną šeštadienį į Rietavo turgų. Jis pats (ieškovas) 2008 metais patyrė avariją Vokietijoje ir reikėjo gydytis vieną mėnesį ir daugiau, tai L jam skambindavo, juo rūpinosi, atvažiuodavo aplankyti. Visus šeimos pabuvimus organizuodavo L, L yra jo sūnaus V krikštatėvis. Jis turi viso šešis savo ir globojamus vaikus, visi vaikai suaugę. L netektis jį labai paveikė, jis jaučiasi dešimčia metų pasenęs. Su L kas metai matydavosi per Velykas ir per motinos dieną, per Petrines. Šiaip tai jis yra sveikas, bet po L netekties šokinėja kraujo spaudimas, jis geria nereceptinius vaistus Jis yra baigęs Vilniaus 33-iąją technikos mokyklą auto šaltkalvio specialybę, dirbo pagal specialybę, o nuo 1991 metų jis ūkininkauja, išlaiko savo šeimą. Prašo priteisti nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti, nes brolio netektis yra visiems ieškovams vienoda.

287. Ieškovas J. P. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad jis dirba AB „Anykščių melioracija“ statybos direktoriumi. 2015-07-18 jam paskambino L žmona V, kad L darbe apdegė 40 procentų, jis patyrė šoką, skausmą, bėgiojo po kiemą, jau nepamena. Jis yra pats apsiplikęs virintu vandeniu kūną, tai jis žino, ką tai reiškia. Sekančią dieną jis aplankė L (duomenys nesklebtini) klinikose, bet pas brolį jo neįleido. Jis už L vyresnis šešiais metais. Jis padėdavo L ir pamokas ruošti, teko dirbti daug kolūkyje ir L eidavo kartu. Nuo pat vaikystės L buvo drąsus. Visi ieškovai su L visada sutardavo, geri santykiai buvo, gal kad tremtinių šeimoje visi yra gimę. Jis kartu su L ir šeimomis važiuodavo slidinėti į Italiją, Austriją. L visad buvo linksmas, dalyvavo saviveikloje. L buvo šeimos šventėse pagrindinis dalyvis, viską organizuodavo, visi kartu švęsdavo motinos dieną, Petrines ir kitas šventes. 2015 metais L organizavo mamos gimtadienį. Jis su L dažnai susiskambindavo, bendraudavo šeimomis. 2015 metais jis su L irgi važiavo slidinėti. Po tragedijos visi meldėsi už L bažnyčioje, dalyvavo laidotuvėse. L netektis jį labai paveikė, jį kankino nemiga, vaistus nuo nemigos jam davė sesuo A ir draugo žmona, šeimos gydytoja išrašė vaistų, recepto neturi. Jis lankėsi pas psichiatrą, jam konstatavo vidutinio sunkumo depresiją, jis gėrė vaistus. Jis yra vedęs, turi tris vaikus, iš kurių viena dukra yra nepilnametė. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, tai visi ieškovai yra lygūs, visi vienodai liūdi, visi patyrė vienodą žalą.

298. Ieškovas P. P. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad jis už L buvo vyresnis septyniais metais. L užaugo jo akyse. Brolis L buvo didelis Lietuvos patriotas, tarybiniais laikais jis buvo iškėlęs vasario 16 dieną Lietuvos vėliavą. Jis gyvena kartu su ieškovų mama tėviškėje. L nors gyveno (duomenys nesklebtini), bet visada atvažiuodavo į tėviškę ir per išeigines ir per šventes. Apie (duomenys nesklebtini) įvykusią tragediją jis sužinojo iš mamos, įėjęs į kambarį pamatė mamą balsu verkiančią, o mamai paskambino L žmona, kad L stipriai apdegė. Jis kartu su broliu V ir sese M du kartus važiavo pas L į (duomenys nesklebtini) klinikas, bet jų pas L neįleido. Jis su L per metus 4-5 kartus matydavosi ir per Velykas, Kalėdas, per mamos gimtadienį, seserų gimtadienius. Leonas jam skambindavo kas savaitę, klausdavo apie jo ir mamos sveikatą. Jis dirba kelio darbininku (duomenys nesklebtini) eksperimentiniame namų kombinate. Dėl nelaimingo atsitikimo jis ypatingai stiprių vaistų negėrė, bet jo vidinė būsena pasikeitė, nėra linksmumo, jis tapo uždaras, gyvenimas nemielas. Per šeimyninius susiėjimus visi paverkia, prisimena L. L yra jo dukters krikšto tėvas, jų šeimoje yra priimta, kad broliai ir sesės yra vieni kitų vaikų krikšto tėvais. Ieškinį jis pareiškė tik 2018 metais, nes nežinojo, kad kreiptis į teismą buvo galima anksčiau, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, jos posėdžiuose nedalyvavo.

309. Ieškovė M. Š. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ji už brolį L buvo vyresnė aštuoniais metais. Ji L labai mylėjo, ieškovų šeima buvo didelė, reikėjo vienas kitu rūpintis. Apie įvykį ji sužinojo iš sesers A, kuri paskambinusi pasakė, kad L stipriai apdegė. Po to ji kelias dienas nemiegojo ir po šiai dienai ji negali miegoti, ypač po krūties vėžio operacijos, įvykusios 2017 metais. Po to dar darė gimdos operaciją. Iki tragedijos ji dažnai nuvažiuodavo pas L į (duomenys nesklebtini), gal du kartus per metus. L dažnai atvažiuodavo pas ją į (duomenys nesklebtini) rajoną, ji gyvena netoli tėviškės. Jie visi matydavosi tėviškėje per mamos dieną, per A gimtadienį, per Petrines. Ji buvo nuvykusi lankyti L į (duomenys nesklebtini) klinikas, bet jos neįleido. Ji dabar nedirba, turi invalidumą, iki įvykio ji dirbo Alytaus medvilnės kombinate iki kombinato bankroto, o po to įvairiose įmonėse valytoja. Ji turi vyrą, pilnametę dukrą, du anūkus, dukra gyvena atskirai. Kai ji neteko darbo Alytaus medvilnės kombinate, L ją palaikė morališkai, skolindavo pinigų. Kai ji sužinojo apie nelaimę, ji patyrė stresą, ją kamavo nemiga, dėl šių negalavimų ji į gydytoją nesikreipė. Krūties vėžį jai diagnozavo 2017 metų gegužės mėnesį, ji mano, kad tai įvykusios nelaimės su broliu L pasekmė. Le buvo visų šeimos švenčių pažiba, visada dainuodavo, 2015 metais jis organizavo mamos jubiliejų. Dabar visi broliai ir sesės suvažiuoja per šventes į tėviškę, bet nėra dabar smagu. Brolių ir seserų santykiai su broliu L buvo visi vienodi, visi ieškovai yra vieningi, todėl mano, kad neturtinės žalos dydis kiekvienam iš ieškovų turi būti priteistas vienodas. Kai buvo nagrinėjama baudžiamoji bylą, ji nedalyvavo posėdžiuose.

3110. Ieškovas R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, jis yra atstovaujamas atstovės, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

3211.Ieškovų atstovė, palaikydama tiek ieškinyje, tiek rašytinėje baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti visiškai. Parodė, kad mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovų paaiškinimų, foto nuotraukų, vaizdo medžiagos ieškovų ir žuvusiojo ryšys buvo nuolatinis, glaudus ir emociškai tvirtas iki pat jo mirties, buvo puoselėjami santykiai ir tradicijos šeimoje, intensyviai bendraujama artimųjų tarpe, taigi žuvusįjį ir ieškovus artimas ryšys siejo iki pat jo mirties (duomenys nesklebtini). Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovai artimai su žuvusiuoju bendravo, buvo darni, religinga šeima, todėl visi ieškovai ir prašo vienodos neturtinės žalos kompensacijos. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog šioje byloje gintina vertybe galima būtų laikyti ne asmens gyvybę, o ieškovų teisę į šeiminius (socialinius) ryšius. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovo darbuotojas padarė nusikaltimą, ko pasėkoje L. P. apdegė 40 proc, kūno paviršiaus dėl ko vėliau mirė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose nusikaltimo pasėkoje buvo atimta asmens gyvybė ir artimieji reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, pasisako dėl tokių teisių kaip asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog šioje byloje asmens gyvybė nėra gintina vertybė, argumentuodamas, kad ieškovų gyvybei niekaip nepakenkta, visiškai ignoruodamas aplinkybę, jog dėl atsakovo darbuotojo kaltės buvo atimta gyvybė ieškovų broliui L. P., dėl ko ieškovai patyrė neturtinę žalą. Taigi nagrinėjamu atveju Teismas turi atsižvelgti į pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumą, taip pat ir vieną didžiausių socialinių vertybių – teisę turėti visavertę šeimą. Gi šiuo atveju yra kelių neturtinių vertybių pažeidimas vienu metu kas yra vienas iš kriterijų didinančių neturtinę žalą. Kaip neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją mažinantį veiksnį atsakovas priskiria, jog nuo L. P. mirties iki ieškovų ieškinio pateikimo praėjo ilgas laiko tarpas (3 metai), tačiau pabrėžtina, kad tai niekaip nemenkina ieškovų patirtų dvasinių išgyvenimų, o kada kreiptis į teismą tai yra jų teisė numatyta įstatymo ginti savo pažeistas teises, nes atsakovė gera valia po įvykio net nepasiūlė žalos atlyginimo.

33Būtina atsižvelgti į sukeltas pasekmes. Šiuo atveju sukeltos pasekmės neatstatomos, netikėta ir tokia siaubinga brolio žūtis darbe – ieškovams sukėlė sunkius dvasinius ilgalaikius išgyvenimus, fizinės sveikatos pablogėjimą, dėl jo patiriamų kančių jie patyrė ypatingus emocinius sukrėtimus, tai skaudžiai paveikė jų gyvenimą, nes nutrūko bendravimas su mylimu broliu, kuris buvo pačiame ,,jėgų žydėjime“. Kaip matyti iš ieškovų parodymų, ieškovei L. G. brolio mirtis turėjo įtakos ir išoriniams pasikeitimams, t.y. susirenka dabar visi ieškovai pabūti tik santūriai, ši ieškovė po brolio žūties negali eiti į darbovietės susibūrimus. Ji lankėsi pas psichologę. Ieškovė A. K. dirba sveikatos priežiūros įstaigoje ir po brolio žūties visada patiria stresą, kai atveža žmogų iš gaisro. V. P. jaučiasi gerą dešimtį metų pasenęs dėl netekties. J. P. apibūdino, jog tokio skausmo niekada gyvenime nėra patyręs. Visi vieningai apibūdino, jog dabar brolių, seserų susitikimai tapo nebemieli, kai susitinka visi verkia. Taigi L. P. mirtis padarė negrįžtamus pakeitimus jų tarpusavio santykiams, tuo labiau, kad kaip parodė ieškovai, L buvo daugumos švenčių organizatorius. Fizinės sveikatos pablogėjimą patyrė: Ieškovė A. M. – ją kankino nemiga, negalėjo susikaupti, tas skausmas dėl brolio mirties su laiku nė kiek nemažėja, atrodo, kad greit grįš, nebemieli tapo pasilinksminimai. Gydytojas pasakė, kad neatmeta galimybės, jog reumatoidinis artritas A atsirado nuo streso. A. K. parodė, jog po brolio mirties padidinta tiroksino (skirto dėl skydliaukės ligos) dozė, atsinaujino skydliaukės liga ir paūmėjo, išgąstis iš niekur nieko, atsirado rankų drebėjimas. J. P. patyrė nemigą, pradžioje kreipėsi pas sesę dėl vaistų, vėliau nesusitvarkęs su visais šiais sveikatos sutrikimais kreipėsi pas psichiatrą, kuris nustatė vidutinio sunkumo depresiją, naudojo pusę metų vaistą ,,Valdoxan“. Nors jis dirbo, bet jam buvo sunku susikaupti, buvo išsiblaškęs. Ieškovui P. P. raminančius davė žmona. Nebėra linksmų susitikimų, gyvenimas tapo P liūdnas. Ieškovė M. Š. iki šiol negali ramiai miegoti, niekas nebemiela, negali gyventi normalaus gyvenimo. Po beveik 2 metų po brolio žūties šiai ieškovei diagnozuota onkologinė liga. Ir šiuo metu tęsiamas gydymas vaistu ,,Tamoxifen“, kuris kaip matyti iš į bylą prijungtos medžiagos turi šalutinį poveikį, ko pasėkoje M. Š. turėjo patirti dar vieną operaciją ir šiuo metu yra stebima gydytoja ginekologo. Ši ieškovė turi invalidumą, nedirba. Patyrė stresą, nemigą. V. P. po brolio mirties pradėjo šokinėti spaudimas, geria vaistus. Kaip parodė ieškovė A. M., ieškovas R. P. suteikė žuvusiajam ir jo žmonai santuokos sakramentą, krikšto sakramentą suteikė jų dukroms, taip pat po nelaimingo atsitikimo L jau gulint (duomenys nesklebtini) klinikose suteikė paskutinį ligonio patepimą. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovo R. P. santykiai su broliu buvo artimi ir glaudūs iki pat jo mirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. byloje vykusių posėdžių metu buvo reabilitacijoje dėl Kauno klinikose gydytos hipertenzinės širdies ligos.

34Taip pat atsižvelgtina į žalą padariusio asmens turtinę padėtį – atsakovė valdo milijonų vertės turtą, nors tai nėra lemiamas kriterijus, tačiau gera turtinė padėtis padeda teismui parinkti teisingesnį neturtinės žalos dydį, ypač atsižvelgiant į kilusias pasekmes; Jeigu teismas priteistų ieškovams prašomas sumas, jos atsakovei nebūtų labai reikšmingos (palyginus su į balansą įrašyto turto verte – atsakovės turtas 2017 metais sudarė – virš 54 mln. Eurų, atsakovė turėjo virš 6 mln. EUR pelną) ir nesukels jokių neigiamų pasekmių. Nors atsakovas nurodo, kad yra atlyginęs kapavietės sutvarkymo išlaidas žuvusiojo šeimai, tačiau tik jų dalį (t.y. pusę sumos), beje, jas atlygino tik praėjus daugiau kaip 2 metams po L mirties prieš pat priimant Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys nesklebtini) kur buvo priteista neturtinė žala žuvusiojo motinai, (šis faktas rodo visišką abejingumą žuvusio darbuotojo šeimai).

35Atsakovas menkindamas ieškovų išgyvenimus teigia, kad L. P. mirtis nebuvo pirmoji, nes ieškovai yra netekę tėvo, taip pat vienos sesers, todėl neva Ieškovų nurodomas emocinis stresas dėl brolio mirties jiems nebuvo naujas, todėl jis neturėjo pasižymėti išskirtinumu bei intensyvumu, kaip tai yra būdinga pirmosios artimojo žmogaus netekties atveju, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad L. P. žūtis ieškovams buvo visiškai netikėta, staigi, ir pribloškianti priešingai nei tėvo ir sesers, kurie sirgo ir mirė. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad L. P. žuvo nesilaikant elementariausių atsargumo taisyklių – atsakovas, siekdamas pelno, t.y. nenorėdamas stabdyti gamybos (tik atjungus įtampą buvo galima saugiai elektros transformatorinėje pakeisti saugiklius), galiausiai pažeisdamas elementarias saugaus darbo elektros transformatorinėje taisykles pasiuntė į mirtį savo darbuotoją. Ieškovai mano, kad kaltė dėl brolio žūties tenka ne tik trečiajam asmeniui, kuris jau nuteistas, bet ir Atsakovui, kuriam buvo žinoma tokia padėtis, bet nesiimta savalaikių priemonių jai pakeisti. Be to, žuvusysis nebuvo aprūpintas specialiais – nedegiais drabužiais. L. P. įvykio metu apdegė 40 procentų kūno, po to dar savaitę buvo gydomas ligoninėje, kentė didžiausius skausmus ir vis tik mirė, tai ieškovams sukėlė sunkius dvasinius ilgalaikius išgyvenimus, nes brolio balansavimas tarp mirties ir gyvenimo tęsėsi ne vieną dieną, dėl jo patiriamų kančių ieškovai patyrė ypatingus emocinius sukrėtimus. Prašome teismo įvertinti šias esmines aplinkybes. Viena situacija yra kai žmogus nusikalstamų veiksmų pasekmėje žūsta iš karto, o kita kai dar žmogus gyvas, tačiau išeitis apdegus 40 procentų kūno aiški – mirtis. Be to, viena situacija, kai žmogus serga tam tikra liga ir miršta, ir visai kitokia situacija, kai jis jaunas, ,,pačiame jėgų žydėjime“ netikėtai, staigiai žūsta. Taigi ieškovų dvasines kančias didino tai, kad L. P. mirtis nebuvo staigi ir neskausminga, jis savaitę iki mirties patyrė dideles fizines kančias. Taigi tai yra aplinkybė didinanti piniginę kompensaciją. Šiuo atveju neturtinė žala padaryta dėl ieškovų brolio gyvybės atėmimo, taigi gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala yra akivaizdi, todėl neturtinės žalos nustatymo kriterijai tokie kaip turtinės žalos dydis ar jos atlyginimo aplinkybės nelaikytini kriterijais lygiaverčiais kitiems. Nagrinėjamu atveju esminiai kriterijai apsprendžiant dėl ieškovams tenkančios sumos yra sukeltos pasekmės, pažeistų vertybių pobūdis.

36Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas 2500 EUR kiekvienam neprieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018- 06-05 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018 dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.264 str. (samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės) pagrindu, taigi kaip ir šioje byloje, mirusio berniuko 6 metų seseriai priteisė 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimoje byloje sesuo brolį prarado dėl nusikalstamos veikos bei taip pat prašė taikyti civilinę atsakomybę darbdaviui, kuris buvo atsakingas už žalą, padarytą dėl darbuotojo kaltės, taigi šioje byloje civilinės atsakomybės taikymo pagrindas darbdaviui yra analogiškas kaip ir minimoje byloje. Be to, nors Atsakovas Atsiliepime pabrėžia, kad L. P. gyvybė buvo atimta Atsakovo darbuotojui padarius neatsargų nusikaltimą, paminėtoje byloje atsakovo darbuotoja atėmė gyvybę vaikui taip pat dėl nusikaltimo, padaryto neatsargia kaltės forma. Taigi faktinės aplinkybės yra labai panašios kaip ir nagrinėjamoje byloje ir prašo Teismo paminėta nutartimi vadovautis kaip teisminiu precedentu, kuris yra vienas iš naujausių. LAT 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010. Broliui dėl sesers žūties, kuri žuvo dėl neatsargaus nusikaltimo – eismo įvykio priteisė 40 000 Lt (11 584,80 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1873-638/2018 seseriai netekus brolio, kuris darbdaviui nesilaikius Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytų pareigų susirgo profesine liga, o vėliau mirė priteisė 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

37Ieškovai atsižvelgdami, kad žuvusiojo našlei bei dukterims priteista 17 000 EUR, motinai virš 10 000 EUR, mano, kad jų prašomas neturtinės žalos dydis ne tik kad neprieštarauja paminėtai teismų praktikai, bet yra teisingas, ne per didelis, protingas. Ieškovų nuomone, jeigu teismas priteistų jiems mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, tai pažeistų CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog ieškovams neturėtų būti priteisimos procesinės palūkanos nuo priteistos sumos. Procesinės palūkanos numatytos CK 6.37 str. 2 d. ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolės, kaip nagrinėjamu atveju susijusioms su žalos atlyginimu, palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 str.

3812. Atsakovas AB „Vilkyškių pieninė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad Atsakovo įmonėje (duomenys nesklebtini) dieną įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas L. P., kuris (duomenys nesklebtini) dieną ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. L. P. buvo Ieškovų brolis. Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys nesklebtini) nuosprendžiu Atsakovo darbuotojas A. B. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Minėtu teismo nuosprendžiu A. B. buvo paskirta 753,20 EUR bauda, o iš Atsakovo, kaip iš A. B. darbdavio, L. P. sutuoktinei V. P., vaikams R. P., B. P. buvo priteista po 17 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Ieškinyje teigiama, esą dėl staigios ir netikėtos L. P. žūties Ieškovai patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei sveikatos pablogėjimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį atlyginama neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, o CK 6.284 straipsnyje nurodytas asmenų, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą gyvybės atėmimo atveju, sąrašas nėra baigtinis. Ieškovai sprendžia, kad jiems dėl brolio L. P. mirties priklauso teisė reikalauti iš Atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, nes jų santykiai su L. P. buvo labai artimi. L. P. Ieškovų buvo lankomas ligoninėje. L. P., gydomas ligoninėje, kentė didelius skausmus. Tai, Ieškovų teigimu, jiems sukėlė ilgalaikius sunkius dvasinius išgyvenimus. Po L. P. mirties kai kurie iš Ieškovų patyrė nurodomus sveikatos sutrikimus, kurie yra jų patirto didelio streso padariniai, pradėjo vartoti atitinkamus medikamentus (vaistus). Ieškovų teigimu, nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimą didina pažeistos vertybės (žmogaus gyvybės) pobūdis. Be to, Ieškovų vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad Atsakovas yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, kurio apyvarta 2016 metais siekė sudarė 100 mln. EUR sumą. Atsižvelgdami į tai, Ieškovai sprendžia, kad kiekvienam iš jų yra pagrindas priteisti iš Atsakovo po 2 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą, be to, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, taikant CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį. Prie Ieškinio Ieškovai pridėjo gimimo liudijimus, santuokos liudijimus, 31 foto nuotrauką.

39Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau tekste – KT) teigimu, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ir moralinę žalą, ji bus atlyginta (pvz., KT 1997-01-20 nutarimas). Pasak KT, Konstitucija imperatyviai reikalauja tokio įstatyminio reguliavimo, pagal kurį asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (pvz., KT 2006-08-19, 2009-03-27, 2010-02-03, 2010-11-29, 2011-01-06 nutarimai). Padarytos moralinės (neturtinės) žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat ir jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausią piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., KT 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai). Kita vertus, materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti dvasinės skriaudos (pvz., KT 2006-08-19 nutarimas).

40CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, nurodant, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

41Apie neturtinės žalos atlyginimo institutą ne kartą pasisakyta tiek konkrečiose kasacinėse bylose priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste – LAT) nutartyse, tiek ir Lietuvos civilinės teisės doktrinoje (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009; D. M., V. M., Neturtinės žalos kompensavimas, Vilnius: Justitia, 1998; V. M., Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai, Vilnius: Justitia, 1995, p. 188-196). Pagal LAT ir civilinės teisės doktriną: Neturtinė žala neturi tikslaus materialaus, piniginio (turtinio), ekonominio ekvivalento, todėl neturtinė žala – tai tokie asmens praradimai, kurie iš esmės negali būti apskaičiuoti objektyviais (finansiniais) būdais. Būtent todėl teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, privalo vadovautis teisingo žalos atlyginimo koncepcija (taigi iš esmės ne objektyviu, o vertybiniu kriterijumi), atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013, 3K-3-466/2013). Tai reiškia, jog piniginis atlygis už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą yra ne restitucija (t. y. ne žalą patyrusio asmens sugrąžinimas į status quo ante), o tik (teisinga, sąžininga ir protinga) kompensacija. Vadinasi, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pirmiausia atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013); Teisingas neturtinės žalos atlyginimas skirtas užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, taip pat kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-417/2013). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, turi būti vertinami tiek, kiek jie padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-202/2012); Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, neturėtų būti įrodinėjamas, o teismo nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-560/2010, 3K-3-202/2012, 3K-3-466/2013). Vadinasi, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos kompensacijos dydis neegzistuoja iki tol, kol jo nenustato teismas. Dėl to nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis taip pat nustatytinas pagal konkrečioje situacijoje teismo nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nė vieno iš kriterijų neišskiriant ir jokio kriterijaus reikšmės neabsoliutinant kitų kriterijų atžvilgiu. Neturtinės žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui tenka pareiga pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-394/2006, 3K-3-202/2012);

42CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas pagal jo pobūdį nėra baigtinis (nėra išsamus) (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-202/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-202/2012). Pasak LAT, neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo ji stipriau ginama. Vienas esminių kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir teisingai ją atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaroma prašoma atlyginti neturtinė žala (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013). Kitas reikšmingas neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsiranda ieškovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-417/2013). CK 6.250 straipsnio taikymui reikšmingi kriterijai yra dvejopi: (a) aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis; (b) aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas mažesnis (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-31/2011, 3K-3-466/2013). Teisingam neturtinės žalos dydžiui nustatyti būtina įvertinti, koks yra neturtinės žalos dydį (piniginės kompensacijos dydį) didinančių ir mažinančių kriterijų (teisiškai reikšmingų aplinkybių) santykis (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-114/2011). Civilinės teisės doktrinoje (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 221, 222) pažymėta, kad: (a) piniginę kompensaciją didinantiems veiksniams (aplinkybėms) priskirtini: dvasinių ir fizinių kančių patyrimas tuo pačiu metu; kelių neturtinių vertybių pažeidimas vienu metu; tyčinis, itin žiaurus savo būdu ir forma žalą padariusio asmens veikimas; neigiamas kaltininko elgesys po žalos padarymo; itin skaudžios, ilgai truksiančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti žalos pasekmės; (v) neteisėtų veiksmų, sukeliančių neturtinę žalą, pakartotinumas; (b) piniginę kompensaciją mažinantiems veiksniams (aplinkybėms) priskirtini: sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis; neatsargus žalą padariusio asmens veikimas; teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo; visiškas ar dalinis turtinės ir/ar neturtinės žalos kompensavimas; paties nukentėjusiojo didelė kaltė ar kitoks reikšmingas netinkamas elgesys; pirmą kartą kaltininko padarytas pažeidimas; ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo.

43Kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui padaryta neturtinė žala visuomet yra/turi būti nustatoma konkreti, t. y. visais atvejais ji turi būti sukonkretinta, teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes neturtinė žala patiriama individualiai (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 2K-209/2007, 3K-3-31/2011). Nukentėjusiojo asmens nurodomas neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz., LAT kasacinė bylos Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-202/2012, 3K-3-466/2013). Civilinės teisės doktrinoje taip pat skiriami bendrieji ir individualieji (specialieji) neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 219, 220). Bendrieji kriterijai taikytini visoms deliktinėms situacijoms, jie tiesiogiai atsispindi CK (CK 6.250 straipsnis). Individualieji būdingi tam tikroms bylų kategorijoms. Be CK 6.250 straipsnyje nurodytų bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, bylose dėl neturtinės žalos, susijusios su artimo žmogaus gyvybės atėmimu, atlyginimo yra reikšmingi individualieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, leidžiantys apibūdinti ieškovo santykį su nukentėjusiuoju iki jo mirties.

44LAT teigimu, jų faktiniai tarpusavio santykiai turi būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, glaudūs, emociškai tvirti (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-351/2007, 3K3-177/2013). Tarpasmeninis ryšys yra silpnesnis ir atitinkamai patiriama žala netekties atveju yra mažesnė, kai ieškovas negyveno kartu su žuvusiuoju, žuvęs asmuo nebuvo ieškovui pats artimiausias žmogus, ieškovas turi kitų itin artimų žmonių (pvz., yra sukūręs savo šeimą), kt. Tai reiškia, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su artimojo žmogaus mirtimi (gyvybės atėmimu), esminis kriterijus yra asmens, pareiškusio tokį ieškinį, bei mirusiojo artimojo žmogaus tarpusavio ryšys. Vien objektyvaus kraujo ryšio konstatavimas nėra pakankamas tam, kad asmens ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl artimojo žmogaus mirties galėtų būti tenkinamas. Artimas, glaudus, emociškai tvirtas ryšys tarp ieškovo ir mirusiojo artimojo žmogaus turi egzistuoti artimojo žmogus mirties metu. Toks ryšys tarp ieškovo ir mirusiojo artimojo žmogus (įskaitant brolius, seseris) nėra preziumuojamas, vadinasi, būtent tokio pobūdžio ryšio buvimą privalo įrodyti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mirus artimajam žmogui reiškiantis teisme asmuo, pateikdamas leistinus įrodymus (CPK 178 straipsnis);

45Esant keliems ieškovams, neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos turi būti diferencijuojamos, priklausomai nuo kiekvieno iš ieškovų įrodyto jų ryšio su mirusiuoju, tokio ryšio pobūdžio bei dėl tokio ryšio praradimo patiriamo skausmo, kitokių padarinių. Civilinės teisės doktrina (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 220) individualiesiems neturtinės žalos dydžio bylose dėl gyvybės atėmimo kriterijams priskiria: ieškovo ir mirusiojo giminystės laipsnį ir jų asmenines savybes (pvz., lytis, amžius, išsilavinimas, profesija, užimtumas, intelektas, išprusimo lygis, sveikatos būklė, neveiksnumas, invalidumas, jautrumo, jausmingumo laipsnis, pažeidžiamumas, emocionalumas, temperamentas, pasaulėžiūra); emocinio, dvasinio, fizinio, ekonominio ryšio pobūdį ir glaudumą (pvz., ieškovo ir nukentėjusiojo šeiminė padėtis, gyvenamoji vieta, gyvenimo būdas); bendro gyvenimo ir gyvenimo skyrium iki nukentėjusiojo mirties trukmę; materialinio išlaikymo ar kitos pagalbos ieškovui faktą; kita.

46Civilinės teisės doktrinoje (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 327) laikomasi požiūrio, jog artimojo žmogaus mirties atveju neturtinės žalos kompensavimas yra atlygis už šeiminių (socialinių) ryšių netekimą (loss of consortium). Nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimo atveju nelieka tiesiogiai nukentėjusiojo asmens, o ieškinius dėl neturtinės žalos, susijusios su tuo, reiškia tik gyvybės netekusio asmens artimieji. Iš esmės tokiu atveju pažeidžiama ne artimųjų asmenų teisė į sveikatą ar gyvybę, o jų teisė į socialinius (šeiminius) ryšius, kurie yra teisės į privatų gyvenimą sudedamoji dalis. Tai reiškia, kad tokiose bylose sprendžiama dėl neturtinės žalos ne už gyvybės praradimą (ieškovas yra ne mirusysis), o dėl žalos dėl artimo bendravimo, šiltų santykių ir jų vystymo perspektyvų su mylimu žmogumi netekties, kurią patiria žuvusiojo artimasis, teikiantis ieškinį. Tokio požiūrio aptariamuoju klausimu pradedama laikytis ir LAT praktikoje (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-364/2007, 3K-3-103/2009). Tuo tarpu asmens teisė į privatų gyvenimą yra santykinio pobūdžio, skirtingai nei asmens teisė į gyvybę ir sveikatą, kuri yra absoliutaus pobūdžio, todėl paminėtos teisės negali būti vertinamos vienodai (analogiškai) neturtinės žalos dydžio aspektu (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-450/2006).

47Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį žalos sukeltos pasekmės gali būti: (a) fizinio pobūdžio, t. y. asmens sužalojimas, susargdinimas, kitoks sveikatos sutrikdymas ar fizinis skausmas, pasveikimo galimybė; (b) dvasinio pobūdžio, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, emociniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. LAT teigimu, neturtinės žalos padariniai vertintini ne įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. teismo turi būti vertinama kaip jie paveiks tolimesnį nuketėjusiojo gyvenimą, ar turės reikšmės jo: visuomeninei ar kitai laisvalaikio veiklai;darbinei ar profesinei veiklai; mokymosi, žinių tobulinimo ar kūrybinei veiklai; šeiminiams santykiams (asmeniniam gyvenimui); santykiams su aplinkiniais; psichinei savijautai, asmenybei, asmens vidiniam pasauliui. Dvasinio pobūdžio pakenkimų turiniui nustatyti svarbu išsiaiškinti: dvasinių kančių laipsnį, kurį parodo išgyvenimų sunkumas, intensyvumas ir trukmė; dvasinių kančių pobūdį, apie kurį rodo tai, kokį skausmą asmuo patyrė ir kokia forma tas skausmas pasireiškė (depresija, liūdesiu, nerimu, baime, pykinimu, svaigimu ir pan.).

48Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę ir jos formą (tyčia ar neatsargumas). LAT požiūriu, tuo atveju, kai asmuo veikia tyčia, t. y. kai jis kryptingai siekia, kad nukentėjusysis asmuo patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., nukentėjusiajam asmeniui padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju (pvz., LAT kasacinės bylos Nr. 3K-3-1343/2000, 3K-3-90/2003. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį asmens gyvybės atėmimo ar sužalojimo atveju (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 3K-3-171/2011). Šio kriterijaus paskirtis – siekis išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų (pvz., LAT kasacinė byla Nr. 2K-669/2006). CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme sunki žalą padariusio asmens (ar už jį atsakingo asmens) turtinė padėtis gali būti vertinama kaip neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos dydį atitinkamai mažinantis veiksnys (aplinkybė). Kita vertus, gera žalą padariusio asmens (už jį atsakingo asmens) turtinė padėtis nepateisina neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos didinimo.

49Civilinės teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad ieškovo dėl artimojo žmogaus netekties nurodomų dvasinių kančių laipsniui ir pobūdžiui, t. y. neturtinei žalai, nustatyti būtini atitinkami įrodymai. Tai reiškia, kad tiesioginiu neturtinės žalos fakto įrodymu gali būti: (i) akivaizdžiai matomi fiziologiniai individo (ieškovo) pakitimai; (ii) individo patirtas dvasines kančias (jų laipsnį ir pobūdį) konstatuojantys psichologai, psichiatrai, kiti medikai, kurie savo išvadas dėl to pateikia individo ligos (medicininiuose) dokumentuose, ekspertinių žinių turinčiuose aktuose, teismo paskirtos ekspertizės aktuose (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai ir praktiniai neturtinės žalos instituto taikymo aspektai Lietuvos civilinėje teisėje, Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S), Vilnius, 2009, p. 102-107);

50Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Atsakovas sutinka, jog CK 6.284 straipsnio 1 dalis nustato nebaigtinį asmenų, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą asmens gyvybės atėmimo atveju, sąrašą. Tokią teisę turintiems asmenims galėtų priklausyti žuvusiojo broliai ir/ar seserys su ta būtinąja sąlyga, jog žuvusiojo mirties dieną juos su žuvusiuoju siejo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, glaudūs, emociškai tvirti faktiniai santykiai. Iš Ieškinio spręstina, kad Ieškovai tarpusavio ilgalaikio, nuolatinio glaudaus ryšio su L. P. buvimą įrodinėja prie Ieškinio pridėta 31 foto nuotrauka. Pastebėtina, jog iš dalies su Ieškiniu pateiktų foto nuotraukų apskritai lieka neaišku, kada jos yra padarytos. Kaip matyti, dalis foto nuotraukų yra darytos 2011 - 2013 metų laikotarpiu, kaip apie tai liudija jų antraštėse nurodytos datos. Foto nuotraukos fiksuoja tam tikrą situaciją, kuri buvo nuotraukos darymo metu (vietovę, kurioje nuotrauka padaryta, žmones, kurie buvo fotografuojami, ir t.t.). Foto nuotrauka, kaip įrodymas, pagal savo pobūdį negali patvirtinti/įrodyti, kokie santykiai ir koks ryšys siejo foto nuotraukoje užfiksuotus asmenis ir ar tokie santykiai (toks ryšys) tarp foto nuotraukoje užfiksuotų (duomenys nesklebtini) dieną, tuo tarpu prie Ieškinio pridėtos foto nuotraukos darytos 2011 – 2013 metais, taigi prieš 2 metus iki L. P. mirties. Kaip minėta, šios kategorijos bylose reikšmingas yra ryšys tarp ieškovo ir artimojo žmogaus jo netekties metu. Atsakovo vertinimu, su Ieškiniu Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų glaudų, nuoširdų, artimą kiekvieno iš Ieškovų ryšį su (duomenys nesklebtini) dieną mirusiuoju L. P. jo netekties metu (CPK 178 straipsnis). Ieškovai Ieškinyje pasistengė aprašyti jų santykius su mirusiu broliu L. P. nuo pat jo gimimo, siekiant pagrįsti jų tarpusavio glaudų ryšį, tačiau Ieškinyje esantys Ieškovų paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio, kai tuo tarpu šios kategorijos bylose prioritetas turėtų būti teikiamas objektyvaus pobūdžio įrodinėjimo priemonių taikymui. Nesant Byloje patikimiems ne subjektyvaus pobūdžio įrodymams, kurie patvirtintų kiekvieno iš Ieškovų glaudų, nuolatinį, emociškai tvirtą, artimą ryšį su 2015-07-25 dieną mirusiu jų broliu L. P., nėra Byloje pakankamo pagrindo spręsti, esą Ieškovams pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį priklauso neturtinės žalos atlyginimo dėl L. P. gyvybės atėmimo reikalavimo teisė.

51Priešingai nei teigiama Ieškinyje, šioje Byloje gintina vertybe galima būtų laikyti ne asmens gyvybę, o Ieškovų teisę į šeiminius (socialinius) ryšius, kurie, pasak Ieškovų, mirus L. P., nutrūko ir kurių jau nėra įmanoma atkurti. Dėl L. P. mirties Ieškovų gyvybei nebuvo ir negalėjo būti pakenkta. Kaip minėta, asmens teisė į šeiminius (socialinius) ryšius yra santykinio, o ne absoliutaus pobūdžio, taigi ji negali būti ginama taip pat, kaip toji asmens teisė, kuri turi absoliutų pobūdį. Dėl to L. P. mirties faktas nėra neturtinės žalos kompensacijos, jeigu Teismas Byloje spręstų, kad yra pagrindas ją iš Atsakovo Ieškovams priteisti, dydį didinantis veiksnys. Be to, Bylos atveju įvertintina ir tai, kad L. P. mirties (duomenys nesklebtini) dieną buvo (duomenys nesklebtini) metų amžiaus, buvo sukūręs šeimą, turėjo sutuoktinę V. P., dvi dukras R. P., B. P., iki mirties jau 22 metus gyveno su šeima (duomenys nesklebtini) tiek atskirai nuo motinos M. P., tiek ir atskirai Ieškovų. Kaip matyti iš Ieškinio turinio, L. P. santykiai su Ieškovais iki L. P. buvo iš esmės nereguliarūs. Be to, viso Ieškovų motina M. P. turėjo 13 vaikų. L. P. mirtis nebuvo pirmoji. Anksčiau Ieškovai yra netekę tėvo, taip pat vienos sesers, todėl Ieškovų nurodomas emocinis stresas (dvasiniai išgyvenimai) dėl brolio L. P. mirties jiems nebuvo naujas, todėl jis neturėjo pasižymėti išskirtinumu bei intensyvumu, kaip tai yra būdinga pirmosios artimojo žmogaus netekties atveju. L. P. mirties (duomenys nesklebtini) dieną visi Ieškovai buvo suaugę ir savo šeimas sukūrę savarankiški žmonės, kurių amžius sudarė nuo 42 metų (ieškovė L. G.) iki 59 metų (ieškovas R. P.), todėl jų artimiausia šeiminė aplinka po L. P. mirties esminiai nepasikeitė. Dėl to, Atsakovo vertinimu, Byloje nėra pagrindo spręsti, kad Ieškovų teisės į šeiminius (socialinius) ryšius dėl brolio L. P. netekties buvo esminiai suvaržytos (apribotos).

52Atsakovo vertinimu, Bylos atveju nėra nė vieno iš aukščiau aptartų veiksnių, kurie priskirtini neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją didinantiems veiksniams. Kita vertus, Bylos atveju yra visa eilė aukščiau paminėtų veiksnių, kurie priskirtini neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją mažinantiems veiksniams. Taip nusikalstama veika, dėl kurios (duomenys nesklebtini) dieną ligoninėje mirė Ieškovų brolis L. P., padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo. Ieškovai Byloje turtinės žalos atlyginimo nereikalauja, vadinasi, turtinės žalos dėl L. P. netekties nepatyrė. L. P. Ieškovams neteikė materialinės pagalbos ir pastarieji nebuvo L. P. iki jo mirties išlaikomi. Atsakovas yra atlyginęs žuvusiojo L. P. sutuoktinei V. P. laidojimo išlaidas, taip pat protingumo reikalavimą atitinkančias kapavietės sutvarkymo išlaidas. Atsakovas žuvusiojo L. P. sutuoktinei V. P., vaikams B. P., R. P. yra sumokėjęs po 17 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kuris iš Atsakovo buvo priteistas Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys nesklebtini) nuosprendžiu. Atsakovas Ieškovų motinai M. P. yra sumokėjęs 10 200 EUR neturtinės žalos atlyginimą, kuris iš Atsakovo buvo priteistas Alytaus apylinkės teismo (duomenys nesklebtini) sprendimu. Toks (duomenys nesklebtini) dieną įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio (duomenys nesklebtini) dieną ligoninėje mirė Ieškovų brolis L. P., yra pirmasis Atsakovo bendrovėje. Minėta, kad Bylos atveju gintina vertybė yra ne asmens gyvybė, o tik asmens teisė į šeiminius (socialinius) ryšius, kuri yra ne absoliutaus, o santykinio pobūdžio. Nors Ieškinyje teigiama, esą kai kurie Ieškovai dėl L. P. netekties patyrė sveikatos sutrikimus, pradėjo vartoti medikamentus, tačiau tokius faktus patvirtinantys patikimi įrodymai prie Ieškinio nepridėti, todėl spręstina, kad Ieškovų neturtinė žala kildinama be išimties iš dvasinių kančių (dvasinių pergyvenimų, dvasinių sukrėtimų), nesant fizinių kančių (sveikatos sutrikimų). Nuo nusikalstamos veikos padarymo (nuo (duomenys nesklebtini) dienos) ir L. P. mirties (nuo (duomenys nesklebtini) dienos) iki Ieškovų Ieškinio pateikimo Teisme (iki (duomenys nesklebtini) dienos) praėjo ilgas laiko tarpas (3 metai). Atsižvelgiant į tai, Ieškovų Ieškiniu prašoma priteisti iš Atsakovo kiekvienam Ieškovų 2 500 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimo kompensacija negali būti laikoma teisinga.

53Iš Ieškinio spręstina, kad Ieškovų teiginiai apie jų patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį stresą, sveikatos sutrikimus, medikamentų vartojimą nėra įrodinėjami nei medicininiais dokumentais, nei specialistų (ekspertų, medikų, psichologų) išvadomis, nei medikamentų paskyrimą, jų įsigijimą bei aprašymus patvirtinančiais dokumentais, nes tokių rašytinių įrodymų Teismui Ieškovai su Ieškiniu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taip Ieškinyje nurodoma, esą: (i) ieškovei A. M. po L. P. mirties pradėjo tinti, skaudėti ir sukinėti rankų bei kojų sąnarius, nurodant, kad tai yra didelio streso pasekmės; (ii) ieškovei M. Š. 2017-05-30 dieną diagnozuotas krūties vėžys, buvo atlikta naviko šalinimo operacija, taikytas spindulinis gydymas, nurodant, kad labai tikėtina, kad krūties onkologija atsirado būtent po patirtų išgyvenimų dėl brolio L. P. mirties. Nei tokių ieškovių A. M., M. Š. susirgimų faktams patvirtinti, nei jų priežastiniam ryšiui su brolio L. P. netektimi (duomenys nesklebtini) dieną patvirtinti tinkamų įrodymų Ieškovai su Ieškiniu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu neabejotina, kad tokio pobūdžio susirgimų priežastimis gali būti įvairios aplinkybės bei priežastys, visai nesusijusios su paminėtų ieškovių artimojo žmogaus netektimi. Nesant tokių įrodymų, Byloje nėra pagrindo spręsti apie Ieškovų Ieškinyje nurodomų dvasinių ir fizinių kančių laipsnį, pobūdį bei trukmę (CPK 185 straipsnis), todėl Ieškovų nurodomi dvasiniai išgyvenimai (emociniai sukrėtimai) Byloje Teismo vertintini kaip nesunkūs, neintensyvūs, neilgalaikiai. Atsakovo įsitikinimu, kaip jau minėta, tiek dvasinės kančios, tiek ir fizinės kančios šios kategorijos bylose negali būti įrodinėjami subjektyvumo požymių turinčiais Ieškovų paaiškinimais. Be to, iš Ieškinio ir jo priedų spręstina, kad Ieškovų nurodomos dvasinės kančios apsiribojo tik poveikiu jų asmeniniam gyvenimui, jų vidinei savijautai, vidiniam pasauliui ir neturėjo poveikio išoriniams pasikeitimams, nes tai patvirtinančių įrodymų Byloje tai pat Ieškovų nepateikta (CPK 178 straipsnis).

54Kadangi Ieškinyje Ieškovai teigia, esą Byloje nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, kurio apyvarta 2016 metais siekė 100 mln. EUR, tai pirmiausia tenka pastebėti ir tai, kad toji aplinkybė, jog Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme nėra nei neturtinės žalos kompensacijos dydį nustatantis kriterijus, nei tokios kompensacijos dydį didinantis veiksnys. Civiliniuose teisiniuose santykiuose fiziniai ir juridiniai asmenys, nepažeisdami teisnumo ribų, veikia lygiateisiškumo pagrindais. Taigi privatūs juridiniai asmenys vien dėl to negali įgyti daugiau civilinių pareigų ar turėti didesnio masto civilinių pareigų, palyginus su fiziniais asmenimis. Antra, Atsakovas neginčija, kad jo turtinė (finansinė) padėtis nėra sunki, tačiau primintina, kad gera žalą padariusio (ar už jį atsakingo) asmens turtinė padėtis negali pateisinti neturtinės žalos kompensacijos didinimo. Manant kitaip, tektų pripažinti, kad vien gera atsakovo turtinė padėtis lemia didesnius nukentėjusiojo asmens nematerialaus pobūdžio praradimus, tačiau tokia išvada neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog gera Atsakovo turtinė (finansinė) padėtis nėra reikšminga, Byloje nagrinėjamu atveju Teismui sprendžiant dėl Ieškovų reikalaujamos neturtinės žalos kompensacijos dydžio.

55Iš Ieškinio turinio matyti, kad Ieškinyje aprašomas kiekvieno iš Ieškovų individualus ryšys su (duomenys nesklebtini) dieną mirusiuoju L. P.. Kaip matyti, kiekvieno iš Ieškovų ryšys su L. P. iki jo mirties pasižymėjo tam tikru savitumu, taigi jis nepasižymėjo bendrumu (analogiškumu). Nepaisant to, kiekvienas iš Ieškovų dėl L. P. mirties patirtą neturtinę žalą Ieškinyje įvertino vienodai, prašant iš Atsakovo kiekvienam iš Ieškovų priteisti po 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti. T. I. pozicija neturi pagrindo, nes kiekvienam nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala visuomet yra konkreti, nes neturtinė žala patiriama individualiai, todėl Byloje Teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo neturtinės žalos kompensacijos, jeigu būtų pagrindas ją iš Atsakovo priteisti, dydžio klausimą spręsti individualiai, priklausomai nuo kiekvieno iš Ieškovų ryšio su mirusiuoju L. P. pobūdžio, tokio ryšio praradimo patiriamo skausmo bei pasekmių, atsižvelgiant į kiekvieno iš Ieškovų asmenines savybes. Atsižvelgiant į tai, Teismui tenkinti Ieškovų pareikšto Ieškinio reikalavimus taip pat nėra pagrindo.

56Ieškovų Ieškinio reikalavimas priteisti Ieškovams iš Atsakovo po 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti reiškiamas CK 6.264 straipsnio, 6.284 straipsnio pagrindu. Nurodyti CK straipsniai patalpinti CK 6 knygos I dalies XXII skyriaus 3 skirsnyje, kuris skirtas reglamentuoti civilinės deliktinės atsakomybės santykius. Vadinasi, Atsakovo pareigą atlyginti neturtinę žalą Ieškovai kildina iš civilinio delikto, kuris yra deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindu (CK 6.263 straipsnis). CK 6.263 – 6.291 straipsniuose nėra nustatyta asmens pareiga mokėti palūkanas už pareigos atlyginti neturtinę žalą neįvykdymą laiku, taip pat nėra nustatytas tokių palūkanų dydis. Ieškovai Ieškinio reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos neturtinės žalos sumos grindžia CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, tačiau CK 6.37 straipsnio 2 dalis asmens prievolės atlyginti neturtinę žalą, susijusio su deliktu, atveju galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu CK 6.37 straipsnio 2 dalyje minimų procesinių palūkanų dydis būtų reglamentuojamas tokioje CK ir kito įstatymo teisės normoje, kuri galėtų būti taikoma deliktinės atsakomybės teisinio santykio atveju. Tokia teisės norma CK 6.210 straipsnio 1 dalis negali būti laikoma, nes CK 6.210 straipsnis yra CK 6 knygos I dalies XVII skyriuje, kuris skirtas reglamentuoti sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, taigi sutartinių prievolių neįvykdymo atvejus. Tuo tarpu už padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti neturtinę žalą CK 6.264, 6.284 straipsnio pagrindu, patvirtinta teismo sprendimu, nėra prievolė, kylanti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Vadinasi, CK 6.210 straipsnio 1 dalis Byloje nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Dėl to Byloje priteisti iš Atsakovo Ieškovui 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo Teismo priteistos sumos nėra įstatyminio pagrindo.

5713. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kurie iš esmės pakartotinai nurodyti pateiktuose teismui atsakovo atstovo rašytiniuose paaiškinimuose (todėl teismas jų iš esmės pakartotinai nenurodo), prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad pripažįsta, jog ieškovai kaip mirusiojo broliai ir seserys pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką turi teisę kreiptis į teismą neturtinės žalos atlyginimo, tačiau mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies, kiekvienam iš ieškovų priteisiant pusę prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti.

58Parodė, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos dydis teismo turi būti nustatomas pagal konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų (faktų) visumą. Siekiant to, neturtinės žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui tenka pareiga pateikti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svaresnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Tokius kriterijus Bendrovė yra išsamiai aptarusi savo 2018-08-16 atsiliepime į ieškinį. Parodė, jog kiekvieno iš Ieškovų ryšys (santykis) su mirusiuoju L. P. nebuvo toks pats, identiškas ir vienodas (analogiškas). Toks nevienodas kiekvieno iš Ieškovų ryšis su mirusiuoju L. P., kaip seka iš bylos duomenų, iš esmės buvo nulemtas skirtingo kiekvieno iš Ieškovų amžiaus, skirtingos lyties, skirtingos gyvenamosios vietos, skirtingos šeiminės padėties ir kitų panašių aplinkybių, dėl kurių L. P. ryšys iki jo mirties su kiekvienu iš Ieškovų pasižymėjo ne vienodumu, o savitumu (individualumu) (pvz., L. P. buvo tik tam tikrų Ieškovų (pvz., J. P. dukters, P. P. dukters) vaikų krikštatėviu, L. P. slidinėjo kalnuose (atostogavo žiemos metu kartu) tik su J. P. šeima, 2015 metais iki L. P. mirties ne visi ieškovai vienodai bendravo su L. P., tik V. P., P. P. gyvena tėviškėje/šalia tėviškės, todėl L. P., lankydamas tėviškėje motiną M. P., iš esmės tuo pačiu dažniau lankė V. P., P. P., nei kitus Ieškovus).

59Reikšminga ir tai, kad tiek mirusysis L. P. Ieškovams, tiek ir Ieškovai mirusiajam L. P. nebuvo patys artimiausi žmonės. L. P. ( - ) dieną buvo ( - ) metų amžiaus, buvo sukūręs šeimą, turėjo sutuoktinę V. P., dvi dukras R. P., B. P.. Iki mirties L. P. 22 metus su šeima gyveno ( - ), taigi atskirai tiek nuo motinos M. P., tiek ir nuo Ieškovų. Pagal bylos duomenis Ieškovų amžius tuomet sudarė nuo 42 metų (ieškovė L. G.) iki 59 metų (ieškovas R. P.). Kiekvienas iš Ieškovų, atėjusių į teismo posėdį duoti paaiškinimų, paaiškino, jog kiekvienas iš jų turi savo šeimą (sutuoktinį ir vaikus) (L. G. - 2 vaikai, A. M. - 3 vaikai, A. K. - 2 vaikai, V. P. - 6 vaikai, J. P. - 3 vaikai, M. Š. - 1 vaikas, P. P. - 2 vaikai). Kiekvienas iš Ieškovų jau ilgą laiką gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, nei mirusysis L. P.. Ieškovai teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad bendravo 2015 metais su L. P. iki jo mirties iš esmės per bendrus šeimos suvažiavimus ar proginius susitikimus (susibūrimus) (Motinos diena, Petrinės, sesers Jubiliejus). Tai reiškia, jog Ieškovų santykiai su mirusiuoju L. P., nepaisant jų šiltumo, artumo, glaudumo, tvirtumo, vis tik vertintini kaip nekasdieniai, nereguliarūs, trumpalaikiai. Dėl šių priežasčių ieškovų teisei turėti šeiminius (socialinius) ryšius L. P. mirtimi esminiai negalėjo būti ir nebuvo pakenkta, nes ieškovai, būdami suaugę, subrendę ir savarankiški žmonės, išsaugojo savo pačių sukurtus šeiminius ryšius su jiems pačiais artimiausiais žmonėmis (jų kiekvieno šeimos nariais: sutuoktiniu, vaikais ir net vaikų vaikais (anūkais), taip pat su motina M. P.. Be to, Ieškovai, net ir netekę brolio L. P., išsaugojo galimybę toliau turėtų tarpusavio, kaip brolių ir seserų, santykius.

60Byloje nėra leistinų ir patikimų ?rodymų (medicininių dokumentų, ekspertų/medikų/psichologų išvadų), kurie įgalintų teismą daryti byloje išvadą, jog tokių Ieškovų nurodomų susirgimų (sveikatos sutrikimų) priežastis yra būtent Ieškovų išgyvenimai (stresas), patirtas po brolio L. P. mirties ( - ) dieną. Bendrovės įsitikinimu, ieškovų A. M., M. Š., J. P. jų nurodomų 2017 metais diagnozuotų fiziologinių ar psichologinių sveikatos pakitimų (sveikatos susirgimų) priežastis, tokių pakitimų sąsają būtent su jų brolio L. P. netektimi ( - ) dieną būtina įrodinėti medikų (ekspertų) išvadomis, o ne pačių Ieškovų, kurie net neturi specialiųjų žinių atitinkamose medicinos mokslo srityse, subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais. Nė vienas byloje esantis Ieškovų pateiktas medicininis dokumentas (medicinos dokumentų išrašas/pažyma) nepatvirtina, kad praėjus 2 metams nuo brolio L. P. mirties medicinos specialistų (2017 metais) konstatuoti A. M., M. Š., J. P. susirgimai priežastiniu ryšiu būtų susiję būtent su jų brolio L. P. netektimi. Tuo tarpu Bendrovės byloje pateikta medicininė literatūra (specialieji medicinos mokslo šaltiniai) patvirtina, kad (i) reumatoidinio artrito, (ii) krūties vėžio ir (iii) vidutinio depresijos epizodo atsiradimą gali lemti visa eilė vidinių ir išorės veiksnių (visa eilė rizikos faktorių), nebūtinai ir ne pirmiausia asmens patirtas stresas, emocinis sukrėtimas ir pan. Apie tai Bendrovė plačiau yra pasisakiusi savo byloje pateiktame 2018-11-06 rašte, kuriame buvo išdėstyti motyvai dėl papildomų įrodymų priėmimo. Remiantis byloje pateiktais medicinos mokslo šaltiniais, Bendrovė laikosi byloje pozicijos, kad byloje nėra jokių ?rodymų, kurių pagrindu teismui būtų galima daryti išvadą, esą ieškovų A. M., M. Š., J. P. susirgimai (sveikatos sutrikimai), medicinos specialistų nustatyti 2017 metais, būtų susiję būtent su jų brolio L. P. netektimi ( - ) dieną ir su tuo susijusiais paminėtų ieškovų išgyvenimais.

61Atsižvelgiant į tai, pagal bylos duomenis akivaizdu, kad dėl brolio L. P. netekties Ieškovai patyrė tik dvasinio pobūdžio pasekmes (dvasines kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus), nesant fizinių kančių (sveikatos sutrikimų). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal jų pobūdį Ieškovų dvasinės kančios yra tik vidiniai psichofiziniai pakenkimai ir jos neturėjo įtakos: ieškovų visuomeninei ar kitai panašiai veiklai, ieškovų darbinei veikiai, santykiams su aplinkiniais, šeiminiam ar asmeniniam gyvenimui; reputacijai, nes tokio pobūdžio neigiamų pokyčių byloje ieškovai neįrodinėja. Vadinasi, byloje nagrinėjamu atveju ieškovų nurodytos dvasinės kančios apsiribojo tik jų poveikiu Ieškovų vidinei savijautai, vidiniam pasauliui ir neturėjo įtakos išoriniams Ieškovų gyvenimo pasikeitimams. Pagal savo formą vienintelio J. P. dvasinis skausmas (jeigu byloje būtų pagrindas laikyti įrodytu J. P. 2017 metais diagnozuoto vidutinio depresijos epizodo priežastinį ryšį su brolio L. P. netektimi) galėtų būti laikomas aukštesnio laipsnio, stipresniu, netrumpalaikiu išgyvenimu, palyginus su kitų Ieškovų dvasiniais išgyvenimais, kurie viso labo pasireiškė kaip liūdesys, baimė, nerimas, emocinis sukrėtimas ir kurie vertintini tik kaip nesunkūs, neintensyvūs ir neilgalaikiai, įprastai būdingi kiekvienam žmogui, netekusiam artimojo giminaičio.

62Ieškovai A. M., A. K., J. P., įrodinėdami savo patirtą neturtinę žalą, teigė, esą vartoja vaistinius preparatus Xanax, Lexotanil, Bromazepam, Valdoxan. Kaip matyti iš bylos duomenų, visi išvardyti vaistiniai preparatai yra receptiniai. Tai reiškia, kad juos jų pardavimo vietose galima įsigyti tik gydytojo išrašyto atitinkamo recepto (popierinio ar elektroninio) pagrindu, {sigyti nurodytus vaistinius preperatus be recepto vaistinėje negalima. Byloje nėra pateiktas nė vienas receptas, kuris liudytų receptų nurodytiems vaistiniams preparatams įsigyti išdavimą, taip pat nėra pateiktas nė vienas medicinos dokumentas (medicinos dokumento išrašas), kuriame būtų gydytojo padarytas įrašas apie tokio vaistinio preparato skyrimą. Nurodytų vaistinių preparatų vartojimas byloje įrodinėjamas vien paminėtų ieškovų subjektyvaus pobūdžio paaiškinimais, nesant byloje patikimų ir leistinų įrodymų tokio pobūdžio aplinkybėms patvirtinti. Bendrovės vertinimu, tokių rašytinių įrodymų byloje nesant, byloje negalima teismui nustatyti aplinkybę, kad paminėti ieškovai nurodytus vaistinius preparatus iš tikrųjų įsigijo ir vartojo. Nuo pažeidimo padarymo iki reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pareiškimo praėjo ilgas laiko tarpas, nes nusikalstama veika padaryta ( - ) dieną, Ieškovų brolis L. P. mirė ( - ) dieną, o Ieškovų Ieškinys teisme pareikštas tik ( - ) dieną (t. y. praėjus beveik 3 metu laikotarpiui). Visiškai akivaizdu, kad Ieškovai turėjo teisę reikšti ieškinį tiek Tauragės rajono apylinkės teismo ( - ) nuosprendžiu išspręstoje baudžiamojoje byloje, tiek ir Alytaus apylinkės teismo ( - ) sprendimu išspręstoje byloje. Ieškovai neginčija, kad apie paminėtus teismų procesus jiems buvo žinoma. Ieškovų motinai M. P. Alytaus apylinkės teisn ( - ) sprendimu išspręstoje byloje atstovavo advokatė G. Masiokaitė, kuri atstovauja Ieškovų interesams šioje byloje. Ieškovė A. M. nurodytoje byloje kaip liudytoja teikė parodymus. Bendrovės nuomone, Ieškovų veiksmai, reiškiant teisme Ieškinį, tėra Ieškovų ne visiškai sąžininga reakcija į, jų subjektyviu vertinimu, galbūt jų motinai M. P. priimtą ne visiškai palankų Alytaus apylinkės teismo ( - ) sprendimą. Kitaip tariant, Bendrovės vertinimu, neturtinės žalos atlyginimo institutą Ieškovai siekia byloje panaudoti, priešingai jo paskirčiai, iš esmės norint Bendrovę nubausti. Toji aplinkybė, jog Bendrovė yra privatus juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo, nėra joks teisiškai reikšmingas kriterijus CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme, teismui sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo byloje nagrinėjamu atveju, t. y. tai savaime nėra nei neturtinę žalą didinantis, nei ją mažinantis veiksnys. Tiek pagal Kasacinio teismo praktiką, tiek ir pagal Civilinės teisės doktriną, pirmiausia žalą padariusio ar už žalą atsakingo asmens gera turtinė padėtis negali pateisinti neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos didinimo. Vadinasi, toji aplinkybė, jog tokio subjekto turtinė - finansir padėtis yra gera, nereiškia, kad vien tuo pagrindu Ieškovams priteistina santykinai didesne neturtinės žalos atlyginimo kompensacija. Tai reiškia, kad gera Bendrovės turtinė (finansinė) padėtis apskritai nėra reikšminga, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio byloje nagrinėjamu atveju, skirtingai nei bloga žalą padariusio ar už žalą atsakingo asmens turtinė (finansinė) padėtis, kuri pripažįstama žalos dydį mažinančiu kriterijumi. Ieškinyje nurodomas Bendrovės apyvartos 2016 metais rodiklis (virš 100 mln. EUR) byloje nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl teisingos neturtinės žalos atlyginimo dydžio kompensacijos dydžio apskritai negali būti laikomas reikšmingu, nes apie Bendrovės turtinę (finansinę) padėtį reikalinga spręsti pagal duomenis, rodančius, kokia ji yra aktualiuoju metu (bylos nagrinėjimo metu, kuomet teismo yra sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo), o ne rodančius, kokia buvo Bendrovės padėtis 2016 metais. Be to, Bendrovės apyvartos dydis (virš 100 mln. EUR) savaime neleidžia identifikuoti Bendrovės turtinės (finansinės) padėties būsenos, taip pat neleidžia daryti išvados apie tai, ar toji padėtis yra gera, ar, priešingai, bloga. Byloje Bendrovė pateikė 2019-04-05 dieną audituotos ir patvirtintos Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2018-01-01 - 2018-12-31 laikotarpį, kuriais teismui byloje prireikus galima remtis. Nurodyti duomenys, pavyzdžiui, rodo, kad 2018 metais, palyginus su 2017 metais: Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo nuo 33,5 mln. EUR iki 29,9 mln. EUR; (ii) Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojai padidėjo nuo 14 mln. EUR iki 21,9 mln. EUR; (iii) Bendrovės paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai padidėjo nuo 4,6 mln. EUR iki 8,8 mln. EUR; (iv) visi Bendrovės įsipareigojimai padidėjo nuo 21,3 mln. EUR iki 24,6 mln. EUR; (v) Bendrovės pajamos sumažėjo nuo 130,3 mln. EUR iki 126,2 mln. EUR; (vi) Bendrovė 2018 metais patyrė virš 2 mln. EUR grynąjį nuostolį, kai tuo tarpu 2017 metais Bendrovė turėjo 6,2 mln. EUR grynąjį pelną; (vii) bendrasis Bendrovės veiklos rezultatas 2018 metais buvo neigiamas 2,9 mln. EUR suma, kai tuo tarpu 2017 metais Bendrovės veiklos rezultatas buvo teigiamas 5,3 mln. EUR suma; (viii) Bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 530 iki 525 asmenų. Kaip matyti, Bendrovės veiklos rezultatai 2018 metais, palyginus su 2017 metais, rodo apie Bendrovės patirtus virš 8 mln. EUR dydžio praradimus, todėl Bendrovės veiklos 2018 metais negalima laikyti itin sėkminga. Akivaizdu, kad ir Bendrovės turtinė (finansinė) padėtis, kurios negalima laikyti sunkia (ar bloga) 2018 metų pabaigoje nebuvo itin gera, palyginus su 2017 metų Bendrovės veiklos rodikliais. Minėtame dokumente glaustai paaiškinta ir tai, kokios priežastys (veiksniai) įtakoja Bendrovės veiklą bei jos rezultatus. Taip neigiamą įtaką Bendrovės veiklai 2018 metais darė neigiami sūrio ir sūrio produktų paklausos ir (ar) kainos pokyčiai tiek vietinėje, tiek ir tarptautinėje sūrio rinkoje, kuriose veikia vietiniai gamintojai, kurių pranašumas yra mažesnės transportavimo išlaidos, pokyčiai žaliavos šiose rinkose bei sūrio gamintojų auganti tarpusavio konkurencija. Teismui remtis byloje nei 2016 metų, nei 2017 metų Bendrovės veiklos rezultatais ir tuo metu buvusia Bendrovės turtine (finansine) padėtimi negalima, kaip pernelyg nutolusia (neaktualia) nuo šiuo metu egzistuojančios aptartos Bendrovės turtinės (finansinės) padėties. Dėl išdėstytų motyvų visumos Bendrovė mano, kad Ieškovų Ieškinio reikalavimas priteisti iš Bendrovės kiekvienam iš Ieškovų po 2 500 EUR neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijos bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų, išplėtotų Kasacinio teismo praktikoje ir aptartų Civilinės teisės doktrinoje, todėl teismui tenkinti Ieškinį visa apimtimi byloje nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo.

6314. Tretysis asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

64Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6515. Kaip nustatyta byloje Tauragės rajono apylinkės teismo ( - ) nuosprendžiu (toliau – nuosprendis) baudž. byloje Nr. ( - ) A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d. ir jam skirta 30 MGL, t.y. 1129,80 EUR dydžio bauda. Taikyta LR BK 64 (1) str. bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. B. paskirta 20 MGL, 753,20 EUR bauda. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš AB ,,Vilkyškių pieninė“ V. P., R. P. bei B. P. po 17 000 EUR kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

66Nuosprendyje konstatuota, kad A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas darbdavio AB „Vikyškių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y., AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. 63 paskirtas elektros energetikos inžinieriumi, buvo atsakingas už įmonės elektros ūkį, vykdė elektros įrenginių eksploatavimą, privalėjo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau - SEEĮT), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau - EETET), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 reikalavimus, tačiau 2015 m. liepos 18 d., AB „Vilkyškių pieninė“ esančioje ( - ) elektros energetikos inžinierius A. B., surašė Nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, taip viršijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nebuvo suteiktos. Toliau, organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose neužtikrino dirbančių darbuotojų L. P.ir M. S.saugos ir sveikatos, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties apsaugai nuo elektros srovės organizacinės ir techninės priemonės; darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta; brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui; darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai; darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-404 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui: „0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas“; o darbai, t. y., saugiklių keitimas buvo atliekamas neišjungus galios transformatoriaus, dėl ko remontuojamoje modulinėje tranzitinėje MTT VL-404 transformatorinėje L. P. replėmis keičiant saugiklį, susidarius elektros lankui kilo smūginė banga ir liepsnos pliūpsnis, kuris L. P.sukėlė veido, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų, abiejų šlaunų IIA-IIB-III nudegimus, apimančius 40 proc. kūno paviršiaus. Tai komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko L. P. ( - ) Centriniame reanimacijos skyriuje ( - ) mirė. Taip pat įvykio metu nesunkiai sužalotas ir šalia transformatorinės buvęs M. S., kuriam padaryti veido ir abiejų plaštakų 4 proc. II A nudegimai. A. B.pažeidė Lietuvo Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimus.

67Nuosprendyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose nebuvo užtikrinta dirbančių darbuotojų sauga ir sveikata, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties, apsaugai nuo elektros srovės, organizacinės ir techninės priemonės: darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta, brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui, darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai, darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-440 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui: „0,4 kVskyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas (Nuosprendžio l. 5). Nuosprendyje teigiama, kad byloje įrodyta, jog A. B., būdamas darbdavio AB ,,Vilkyškių pieninė“, atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. A. B. pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 p., t.y. L. P., dirbančiam objekte ir esančiam jo žinioje, nesudarė saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad L. P. darbo vieta ir darbo aplinka atitiktų LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir sveikatos norminių aktų reikalavimus; darbo vietos neįrengė taip, kad joje dirbantis L. P. būtų apsaugotas nuo galimų traumų, jo darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Byloje nustatyta, kad A. B. būdamas atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, turėjęs sunkių padarinių – L. P. mirties, priežastimi. Nuosprendyje konstatuota, kad A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, sukeldamas sunkias pasekmes.

68Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 182 str. 3 p. nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

6916. Liteko duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismo ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) ieškovė M. P. (L. P. motina) ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo UAB „Vilkyškių pieninė“ M. P. priteista 10 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 200 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismo ( - ) nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) paminėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

7017. Ieškovai L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Š., R. P. yra L. P., mirusio( - ), seserys ir broliai.

7118. Kaip matyti iš 2015-04-30, 2017-05-29, 2017-08-25, 2017-10-18, 2018-08-08, 2018-10-18 medicininių dokumentų išrašų apie M. Š. sveikatos būklę, jai diagnozuota viršutinio išorinio krūties kvadrato piktybinis navikas, 2017-08-08 atlikta operacija paskirtas vaistas – Tamoxifen, ji yra konsultuojama onkologo; diagnozuotas gimdos kūno polipas, 2018-09-20- 2018-09-21 atlikta operacija Kauno Klinikose.

7219. Iš 2018-12-21, 2019-02-22 medicininių dokumentų išrašo apie R. P. sveikatos būklę, jam diagnozuota kitos anginos formos, ir gretutiniai susirgimai: priešlaikinė skilvelių depoliarizacija, širdies nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, buvo gydytas Kauno klinikose nuo 2018-12-13 iki 2018-12-21, jam paskirtas gydymas ir nukreiptas reabilitaciniam gydymui.

7320. 2017-06-16-2017-07-31, 2017-08-03, 2017-09-13 išrašuose iš medicininių dokumentų apie A. M. sveikatos būklę, nurodyta, kad jai diagnozuotas seronegatyvus reumatoidinis artritas, dauginės vietos.

7421. 2018-08-23, 2018-09-11 VŠĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pažymose nurodyta, kad J. P. pas gydytoją psichiatrą gydėsi nuo 2017-lapkričio mėnesio iki 2018 m. balandžio 4 d., diagnozė:F32.1, vartojo Valdoxaną 0,025x1 d.

7522. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

7623. CK 6.284 st. 1 d. yra nurodyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą gyvybės atėmimo atveju (asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties).

77Kasacinio teismo praktikoje yra išdėstyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo, kurio turinys išsamiai yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018 ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo. Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai.

78Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovai, kaip mirusiojo L. P. broliai ir seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nekilo.

7924. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis Nr. 3K-3-374/2014).

8025. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje gintina vertybe galima būtų laikyti ne asmens gyvybę, o ieškovų teisę į šeiminius (socialinius) ryšius. Kaip jau pasisakyta aukščiau, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovo darbuotojas padarė nusikaltimą, ko pasėkoje ieškovų brolis L. P. apdegė 40 proc, kūno paviršiaus dėl ko vėliau mirė. Todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeista fundamentaliausia vertybė - ieškovams artimo žmogaus, jų brolio L. P. gyvybė. Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, atsakovo civilinė atsakomybė atlyginti neturtinę žalą kyla CK 6.264 str. nustatytais pagrindais, ginčo dėl to nekilo.

8126. Kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008). Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka visų ryšių, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas.

8227. Teismo nuomone byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir bylos medžiaga įrodo, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą dėl jų brolio L. P. netikėtos netekties. Nagrinėjamu atveju ieškovai ir L. P. buvo susiję kraujo ryšiu, buvo broliai ir seserys, kartu išaugo didelėje šeimoje, kurioje vienas kitu rūpinosi. Ieškovų ir brolio L. P. glaudžius ir artimus santykius pagrindžia tai, kad visi ieškovai, tiek kartu, tiek atskirai, kartu su savo šeimomis nuolat bendravo su mirusiu broliu L. P., susiskambindavo telefonu, lankydavosi ir svečiuodavosi vieni pas kitus, atostogaudavo, kartu švęsdavo šeimynines šventes, gimtadienius, tėvo, motinos dieną, šeimos susibūrimus, kurių organizatorius ir pagrindinis veikėjas iš esmės buvo brolis L. P.. Broliui L. P. po nelaimingo atsitikimo darbe patyrus sunkius sužalojimus, visi ieškovai jį lankė ( - ) klinikose, nors lankyti sunkiai sužalotą brolį jiems buvo draudžiama dėl sunkios jo sveikatos būklės, už brolio L. P. gyvybę vieningai visi kartu meldėsi mišiose, ieškovas R. P. būdamas kunigu suteikė L. P. paskutinį patepimą. Teismas taip pat įvertina tai, kad ieškovai yra brandaus amžiaus, kad kiekvienas iš ieškovų ir jų brolis L. P. turėjo savo šeimas, gyveno skirtingose vietovėse, tarpusavyje bendravo ne kasdieną, nebuvo priklausomi nuo brolio L. P. ar jo išlaikomi. Kita vertus šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog tarp ieškovų ir jų brolio L. P. visgi buvo susiformavę artimi, glaudūs, nuoširdūs, tvirti, šeimyniniai, paremti kraujo ryšiu, santykiai. Kiekvieno artimo žmogaus netektis sukelia sunkius dvasinius, emocinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad ieškovams nuolat bendraujant su broliu L. P., matant jį sveiką, linksmą, džiaugsmingą, sužinojus apie brolio L. P. sunkius sužalojimus, dėl jų kenčiamus skausmus ir vėliau brolio L. P. mirtį, kiekvienas iš ieškovų patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, šoką, suvokė, kad brolio netektis yra amžina, kad kiekvienas iš ieškovų kaip broliai ir seserys neteko artimo ir brangaus jų didelės šeimos nario – brolio, su kuriuo daugiau niekada negalės bendrauti ir matytis. Akivaizdu, kad tai paveikė kiekvieno iš ieškovo tolimesnį gyvenimą, atėmė galimybę toliau bendrauti ir matytis su jų broliu L. P.. Iš ieškovų jautrių parodymų, duotų posėdžių metu, matyti, kad net ir praėjus beveik keturiems metams po brolio L. P. mirties, ieškovai be jaudulio ir ašarų negali kalbėti apie brolį L. P.. Todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovų gyvenimas po brolio L. P. mirties iš esmės nepasikeitė, nes kiekvienas iš ieškovų gyvena savo šeimose ir toliau tarpusavyje susitikinėja. Iš ieškovų parodymų matyti, kad ieškovai ir toliau tarpusavyje artimai bendrauja, susirenka į šeimyninius pobūvius,šventes, kurie yra nelinksmi ir kurių metu nuolat prisimenamas brolis L. P..

8328. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei ieškovų daugetą, nagrinėjamu atveju, nėra galimybės individualizuoti kiekvieno iš ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį dėl brolio L. P. netekties, kadangi kiekvienas iš ieškovų kaip broliai ir seserys savotiškai vienodai bendravo su broliu L. P. ir palaikė su juo glaudžius ir artimus, šeimyninius ryšius.

8429.Visuotinai yra žinoma, jog stresas turi neigiamos įtakos tiek dvasinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Į bylą, kaip jau nurodyta aukščiau yra pateikti medicininių dokumentų išrašai apie ieškovų M. Š., R. P., A. M., J. P. sveikatos būklę, duomenų apie ieškovų L. G., A. K., V. P., P. P. sveikatos būklę, susirgimus, vartotus vaistus, į bylą nėra pateikta. Todėl, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų - medicinos specialistų, ekspertų išvadų, jog būtent dėl brolio L. P. netekties patirti dvasiniai išgyvenimai sąlygojo vaistų vartojimą, ieškovų sveikatos sutrikimus, ligas: A. M. – nemigą, reumatoidinį artritą; A. K. - skydliaukės ligą ir jos paūmėjimą; J. P. - nemigą, vidutinio sunkumo depresiją; L. G. – sunkią psichologinę būklę; M. Š. – nemigą, onkologinę ligą; V. P. – šokinėjantį kraujo spaudimą; R. P. – hipertenzinę širdies ligą.

8530. Nustatant ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojas A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, sukeldamas sunkias pasekmes. Duomenų, kad ieškovai dėl brolio L. P. netekties patyrė turtinę žalą byloje nėra, ieškovai reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė.

8631. Atsakovas yra juridinis asmuo, verslininkas, siekiantis pelno. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų teismui atsakovo finansinių atsakaitų už 2017-2018 metus, 2019-04-05 dieną audituotos ir patvirtintos Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų už 2018-01-01 - 2018-12-31 laikotarpį, 2018 metais, palyginus su 2017 metais: atsakovo nuosavas kapitalas sumažėjo nuo 33,5 mln. EUR iki 29,9 mln. EUR; trumpalaikiai įsipareigojai padidėjo nuo 14 mln. EUR iki 21,9 mln. EUR; paskolos ir finansinio lizingo įsipareigojimai padidėjo nuo 4,6 mln. EUR iki 8,8 mln. EUR; visi įsipareigojimai padidėjo nuo 21,3 mln. EUR iki 24,6 mln. EUR; pajamos sumažėjo nuo 130,3 mln. EUR iki 126,2 mln. EUR; atsakovas 2018 metais patyrė virš 2 mln. EUR grynąjį nuostolį, kai tuo tarpu 2017 metais turėjo 6,2 mln. EUR grynąjį pelną; bendrasis atsakovo veiklos rezultatas 2018 metais buvo neigiamas 2,9 mln. EUR suma, kai tuo tarpu 2017 metais veiklos rezultatas buvo teigiamas 5,3 mln. EUR suma; atsakovo darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 530 iki 525 asmenų. Nors atsakovo veiklos rezultatai 2018 metais, palyginus su 2017 metais, rodo apie patirtus virš 8 mln. EUR dydžio praradimus, tačiau teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ar sunki, nėra pagrindo.

8732. Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad ieškovai į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik trims metams po brolio L. P. mirties, kad galėjo reikšti ieškinius tiek baudžiamojoje byloje, tie, nagrinėjant civilinę bylą Alytaus apylinkės teisme pagal ieškovų motinos M. P. ieškinį atsakovui dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokia teise ieškovai ir pasinaudojo teikdami ieškinį teismui atskira tvarka.

8833. Nustatydamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pvz.: LAT 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010. Broliui dėl sesers žūties, kuri žuvo dėl neatsargaus nusikaltimo – eismo įvykio priteisė 40 000 Lt (11 584,80 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1873-638/2018 seseriai netekus brolio, kuris darbdaviui nesilaikius Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatytų pareigų susirgo profesine liga, o vėliau mirė priteisė 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; LAT 2018 06-05 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018 dėl neturtinės žalos atlyginimo mirusio berniuko 6 metų seseriai priteisė 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir kt. Vienok, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atskiru atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamoms bendrosiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (LAT 2014m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

8934.Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, įvertinus bylioje surinktus įrodymus ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovų prašoma priteisti kiekvienam iš ieškovų po 2500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 2300 Eur.

9035. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už kiekvienam iš ieškovų priteistiną 2300 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo nurodyti argumentai, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo palūkanos nepriteistinos.

9136. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (92 proc), iš atsakovo ieškovams ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

92Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo. Ieškovai žyminio mokesčio už ieškinio padavimą nemokėjo. Kadangi ieškinys tenkintinas viso 18400 Eur (2300 Eur x 8) sumai, byla yra elektroninė ir mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 414 Eur (18400 Eur x 3 proc.x 75 proc.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 414 Eur žyminio mokesčio, taip pat priteistina valstybei 16,24 Eur pašto išlaidų. Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovė L. G. yra sumokėjusi 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apie kitų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų į bylą nepateikta. Kadangi ieškinys tenkintinas 92 proc., atitinkamai iš atsakovo ieškovei L. G. priteistina 920 Eur (1000 Eur x 92 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

93Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270, str. str. teismas

Nutarė

94Ieškinį tenkinti iš dalies.

95Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, ieškovei L. G., a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 920 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

96Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, A. M., a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

97Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, A. K., a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

98Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, V. P., a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

99Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, J. P., a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

100Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, P. P. , a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

101Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, M. Š., a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

102Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, R. P., a.k. ( - ) 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (2300 Eur.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

103Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

104Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660) 414 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio bei 16,24 Eur (šešiolika eurų 24 eurocentus) pašto išlaidų.

105Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia... 2. 1.Ieškovai ieškiniu prašė priteisti priteisti ieškovams L. G., A. M., A.... 3. 2. Ieškinyje nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-09... 4. A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas darbdavio AB „Vikyškių pieninė“,... 5. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 182 str. 3 p. nereikia... 6. Trečiasis asmuo M. P. yra L. P. mama. Alytaus rajono apylinkės teismo... 7. Kauno apygardos teismo 2018-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 8. Ieškovai yra žuvusiojo L. P. seserys ir broliai. Dėl staigios ir netikėtos... 9. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais... 10. Akivaizdu, šioje byloje to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir... 11. Tarp ieškovės A. M. ir žuvusiojo buvo 3 metų skirtumas, jų santykiai nuo... 12. Tarp žuvusiojo L. ir jo sesers ieškovės A. K. buvo 1 metų ir 3 mėnesių... 13. Ieškovė L. G. su žuvusiu broliu buvo labai artima. Tarp jų buvo 5 metų... 14. Ieškovas J. P. pažymi, jog iš 6 brolių, L. buvo jo jaunesnysis brolis,... 15. Ieškovui V. P. jo brolis L. imponavo tuo, kad mokėjo visus juos uždegti savo... 16. Ieškovas P. P. vyresnis už L. 7 metais, taigi L. užaugo jo akyse. L. buvo... 17. Kai gimė L., ieškovei M. Š. buvo 8-eri metai. Ieškovė labai mylėjo savo... 18. Ieškovas R. P. yra vyriausias L. brolis. Jis pažymi, jog tėvai buvo labai... 19. Pažymėtina, kad visi ieškovai labai didžiavosi L. P., nes jis buvo tikras... 20. Kaip jau minėta, (duomenys nesklebtini) turėjo būti švenčiamas trečiojo... 21. Taigi kaip matyti iš virš išdėstyto, dėl staigios brolio mirties Ieškovai... 22. Pažymėtina, kad CK 6.250 str. numatyti neturtinės žalos priteisimo... 23. Visų pirma, neturtinės žalos atlyginimą didina pažeistos vertybės... 24. 3. Ieškovė L. G. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad kad ji šeimoje yra... 25. 4. Ieškovė A. M. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad tarp jos ir mirusio... 26. 5. Ieškovė A. K. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad tarp jos ir brolio... 27. 6. Ieškovas V. P. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad jis gyvens 300... 28. 7. Ieškovas J. P. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad jis dirba AB... 29. 8. Ieškovas P. P. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad jis už L buvo... 30. 9. Ieškovė M. Š. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ji už brolį L... 31. 10. Ieškovas R. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta... 32. 11.Ieškovų atstovė, palaikydama tiek ieškinyje, tiek rašytinėje... 33. Būtina atsižvelgti į sukeltas pasekmes. Šiuo atveju sukeltos pasekmės... 34. Taip pat atsižvelgtina į žalą padariusio asmens turtinę padėtį –... 35. Atsakovas menkindamas ieškovų išgyvenimus teigia, kad L. P. mirtis nebuvo... 36. Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas 2500 EUR... 37. Ieškovai atsižvelgdami, kad žuvusiojo našlei bei dukterims priteista 17 000... 38. 12. Atsakovas AB „Vilkyškių pieninė“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad... 40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas,... 41. Apie neturtinės žalos atlyginimo institutą ne kartą pasisakyta tiek... 42. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymo... 43. Kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui padaryta neturtinė žala visuomet... 44. LAT teigimu, jų faktiniai tarpusavio santykiai turi būti nuolatinio... 45. Esant keliems ieškovams, neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos turi... 46. Civilinės teisės doktrinoje (pvz., R. V., Vilniaus universitetas, Teoriniai... 47. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį žalos sukeltos pasekmės gali būti: (a)... 48. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos... 49. Civilinės teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad ieškovo dėl artimojo... 50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Atsakovas sutinka, jog CK 6.284... 51. Priešingai nei teigiama Ieškinyje, šioje Byloje gintina vertybe galima... 52. Atsakovo vertinimu, Bylos atveju nėra nė vieno iš aukščiau aptartų... 53. Iš Ieškinio spręstina, kad Ieškovų teiginiai apie jų patirtus didelius... 54. Kadangi Ieškinyje Ieškovai teigia, esą Byloje nagrinėjamu atveju reikia... 55. Iš Ieškinio turinio matyti, kad Ieškinyje aprašomas kiekvieno iš Ieškovų... 56. Ieškovų Ieškinio reikalavimas priteisti Ieškovams iš Atsakovo po 2 500 EUR... 57. 13. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, palaikydamas atsiliepime į... 58. Parodė, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos... 59. Reikšminga ir tai, kad tiek mirusysis L. P. Ieškovams, tiek ir Ieškovai... 60. Byloje nėra leistinų ir patikimų ?rodymų (medicininių dokumentų,... 61. Atsižvelgiant į tai, pagal bylos duomenis akivaizdu, kad dėl brolio L. P.... 62. Ieškovai A. M., A. K., J. P., įrodinėdami savo patirtą neturtinę žalą,... 63. 14. Tretysis asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį... 64. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 65. 15. Kaip nustatyta byloje Tauragės rajono apylinkės teismo ( - )... 66. Nuosprendyje konstatuota, kad A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas darbdavio... 67. Nuosprendyje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: elektrosaugą... 68. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau tekste... 69. 16. Liteko duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismo ( - ) sprendimu... 70. 17. Ieškovai L. G., A. M., A. K., V. P., J. P., P. P., M. Š., R. P. yra L.... 71. 18. Kaip matyti iš 2015-04-30, 2017-05-29, 2017-08-25, 2017-10-18, 2018-08-08,... 72. 19. Iš 2018-12-21, 2019-02-22 medicininių dokumentų išrašo apie R. P.... 73. 20. 2017-06-16-2017-07-31, 2017-08-03, 2017-09-13 išrašuose iš medicininių... 74. 21. 2018-08-23, 2018-09-11 VŠĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės... 75. 22. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens... 76. 23. CK 6.284 st. 1 d. yra nurodyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės... 77. Kasacinio teismo praktikoje yra išdėstyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis... 78. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovai, kaip mirusiojo L. P. broliai... 79. 24. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą,... 80. 25. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje gintina... 81. 26. Kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną... 82. 27. Teismo nuomone byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir bylos medžiaga... 83. 28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei ieškovų daugetą,... 84. 29.Visuotinai yra žinoma, jog stresas turi neigiamos įtakos tiek dvasinei,... 85. 30. Nustatant ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina... 86. 31. Atsakovas yra juridinis asmuo, verslininkas, siekiantis pelno. Kaip matyti... 87. 32. Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad ieškovai į teismą dėl neturtinės... 88. 33. Nustatydamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas taip pat... 89. 34.Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, įvertinus bylioje surinktus... 90. 35. Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų... 91. 36. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (92 proc), iš atsakovo ieškovams... 92. Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 3 p. nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai... 93. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,... 94. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 95. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980,... 96. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, A. M.,... 97. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, A. K.,... 98. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, V. P.,... 99. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, J. P.,... 100. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, P.... 101. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, M. Š.,... 102. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980, R. P.,... 103. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 104. Priteisti iš atsakovo AB „Vilkyškių pieninė“, j.a.k. 277160980,... 105. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...