Byla 3K-3-358/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,

2sekretoriaujant Viktorijai Valienei,

3dalyvaujant kasatoriaus (trečiojo asmens) kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui,

4atsakovui BKB Kalvarijos vartotojų kooperatyvo atstovui advokatui Pauliui Markovui,

5trečiajam asmeniui L. N. ir jo atstovui advokatui Nerijui Stukui,

6trečiojo asmens L. M. atstovui advokatui Dainiui Burduliui,

7žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo bankroto byloje, peržiūrėjimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Ginčo esmė

10Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 23 d. nutartimi kooperatinei bendrovei Kalvarijos vartotojų kooperatyvui iškelta bankroto byla.

11Bankrutuojančios kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo administratorius prašė teismo išbraukti iš kreditorių sąrašo kreditorius: L. N. ir kooperatinę bendrovę Lietuvos kooperatyvų sąjungą, nes jų reikalavimai bankroto byloje jau patenkinti.

12Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi išbraukė kreditorius L. N. ir kooperatinę bendrovę Lietuvos kooperatyvų sąjungą iš kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo kreditorių sąrašo. Teismas nurodė, kad bendrovės pajininkė L. M. pervedė bendrovei 150 000 Lt su kreditoriais atsiskaityti. Panaudodama šiuos pinigus bendrovė atsiskaitė su nurodytais kreditoriais, todėl teismas nutarė juos išbraukti iš bendrovės kreditorių sąrašo.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys

14Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį ir atmetė administratoriaus prašymą išbraukti kreditorius iš patvirtinto kreditorių sąrašo. Teismas nurodė, kad bankrutavusios kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo pajininkė pervedė kooperatyvui 150 000 Lt atsiskaityti su kreditoriais; iš šių lėšų buvo visiškai atsiskaityta su kreditoriais. Teismas nurodė, kad priimant 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį neįvertinta, ar pajininkė turėjo teisę pervesti lėšas bendrovei, ar ji galėjo įvykdyti prievoles už bendrovę. Kauno apygardos teismas 2004 m. lapkričio 30 d. priėmė nutartį pripažinti kooperatinę bendrovę Kalvarijos vartotojų kooperatyvą bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto, t. y. šiuo metu faktiškai yra vykdomas įmonės likvidavimas. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 31 straipsnyje nenustatyta teisės administratoriui gauti kokias nors lėšas (sandorių ar kitais pagrindais) nei pardavus įmonės turtą. Kreditorių reikalavimus administratorius gali tenkinti ĮBĮ 31 straipsnio 3 punkto nustatyta tvarka. Įmonės likvidavimo proceso metu nenustatyta galimybės spręsti klausimus dėl įmonės veiklos tęstinumo, nes kreditoriai tokią galimybę turėjo anksčiau ĮBĮ 23 straipsnio 6, 11 punktų pagrindu, pasirašydami taikos sutartį, kuri buvo galima iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnis). Pajininkų bandymas tęsti kooperatyvo veiklą, pajininkei įnešant lėšas nuostoliams padengti ir su kreditoriais atsiskaityti, prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, todėl atsiskaitymo su kreditoriais pagrindas (pajininko įneštos lėšos) neteisėtas ir negali būti pagrindu išbraukti kreditorius iš patvirtinto kreditorių sąrašo. Pajininkės veiksmai įnešant papildomą pajinį įnašą vertintini kaip neteisėti ir CK normų pagrindu, nes CK 2.111 straipsnyje nustatyta, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį. Be to, pajininkė negalėjo įvykdyti prievolės už likviduojamą įmonę, nes ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tai reiškia, kad taip pat draudžiama trečiajam asmeniui po bankroto bylos iškėlimo vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo. ĮBĮ 26 straipsnyje nenustatyta trečiojo asmens teisės be kreditoriaus sutikimo perimti jo finansinį reikalavimą.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį. Kolegija nusprendė, kad bankroto instituto paskirtis – apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, kreditorių teises ir interesus. Kartu bankroto institutas skirtas užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus, kad būtų išsaugotas prekių gamintojas, paslaugų teikėjas ir darbdavys, sudarant galimybę skolininkui likviduoti didesnę dalį savo skolų, pertvarkyti savo veiklą ir atkurti finansinį stabilumą. Kreditoriui pasiekus savo tikslą bankroto byloje, t. y. įstatymų nustatyta tvarka patenkinus jo finansinį reikalavimą, jis nebeturi finansinių interesų bankroto byloje. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad su kreditoriais atsiskaitė pajininkė, nes prievoles kreditoriams įvykdė pati bankrutuojanti įmonė. ĮBĮ 31 straipsnio 1 punkte administratoriui suteikta teisė disponuoti įmonės turtu ir lėšomis, todėl administratorius gali tiek sumažinti turimą įmonės turto masę, tiek ją padidinti. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte administratoriui suteikta teisė patenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad administratorius, priimdamas gaunamas lėšas ir tenkindamas kreditorių reikalavimus, pažeidė šio straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad įstatymų nesuteikta teisės administratoriui priimti neatlygintinai perduodamas lėšas. Juolab, kad šis veiksmas atitinka nurodytus ĮBĮ tikslus. Be to, Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditorių išbraukimo iš kreditorių sąrašo, neatlygintinis lėšų perdavimas įmonei nebuvo skundžiamas, todėl teismas neturėjo teisės išplėsti bylos nagrinėjimo ribų ir nagrinėti šį klausimą. Administratorius visiškai atsiskaitė su visais kreditoriais, todėl kreditorių lygiateisiškumo principas nepažeistas. Pajininkė L. M. neįstojo į bylą kreditore vietoj kreditorių, kurių reikalavimai buvo patenkinti, t. y. neįvyko subjektų pasikeitimas prievolėje ir ji jokių teisių neįgijo. Kreditorius L. N. Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutarties neskundė, prašė išbraukti jį iš kreditorių sąrašo. Šio kreditoriaus reikalavimų patenkinimas, nepažeidžiant ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos tvarkos, ir išbraukimas iš kreditorių sąrašo nedaro įtakos kito kreditoriaus – kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos – interesams. Dėl šių aplinkybių teismas, panaikindamas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį, negalėjo naikinti nutarties dalies, kuria buvo išspręstas klausimas dėl kreditoriaus L. N. išbraukimo iš kreditorių sąrašo. Bankroto procesas nėra pasibaigęs priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Patenkinant kreditorių reikalavimus ir atnaujinant įmonės mokumą pasiekiami bankroto įstatymo keliami tikslai, todėl visų kreditorių visiškas finansinių reikalavimų patenkinimas yra galimas, tikslingas ir įstatymo nuostatų nepažeidžia.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

17Kasaciniu skundu trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priteisti iš kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie teisiniai argumentai:

181. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo bankroto proceso stadiją. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir nustatęs, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, įmonės komercinės-ūkinės veiklos tęsimas yra netikslingas (bet kokia jos tolimesnė veikla bus nuostolinga, įmonė nesusitaria su kreditoriais dėl nuolaidų, kurios leistų įmonei tęsti veiklą ir mažinti įsipareigojimus kreditoriams), pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto (ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalis). Įmonės pripažinimas bankrutavusia reiškia, kad šis juridinis asmuo nebegali ir ateityje nebegalės vykdyti jokios veiklos, o pasibaigus likvidavimo stadijai jis turės būti išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Likvidavimo procedūros atliekamos laikantis ĮBĮ septintajame skirsnyje ir CK 2.106-2.113 straipsniuose nustatytų taisyklių. Likviduojamos įmonės, jos kreditorių ir dalyvių veiksmai bei teisės turi būti nukreipti į kuo operatyvesnį likviduojamos dėl bankroto įmonės užbaigimą. Likviduojama dėl bankroto įmonė negali vykdyti jokios komercinės-ūkinės veiklos ir sudaryti sandorių, išskyrus tuos, kurie yra susiję su įmonės veiklos nutraukimu (CK 2.111 straipsnis). Be to, ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas 24 mėnesių terminas, kuriam pasibaigus likvidavimo procedūra laikoma baigta, nepriklausomai nuo to, ar bankrutavusi įmonė turi neparduoto turto, ar yra nepatenkintų kreditorių reikalavimų ir pan. Pasibaigus šiam terminui įmonė yra laikoma likviduota ir tai įgalina teismą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nuo 2006 m. gruodžio 7 d. kooperatinė bendrovė Kalvarijos vartotojų kooperatyvas laikomas likviduotu ir turėjo būti priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, leidžiantis išregistruoti atsakovą iš Juridinių asmenų registro. Akivaizdu, kad tie veiksmai, kurie turi ir gali būti atliekami įmonės bankroto stadijos metu, ir tos teisės, kurias įmonė turi esant bankroto stadijai, nebegali būti kartojami pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojant ją dėl bankroto (ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas” v. AB ,,Oruva”, bylos Nr. 3K-3-653/2005). Perėjimas iš įmonės bankroto į jos likvidavimą yra negrįžtamas procesas, nes, priėmus nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, įmonės bankroto stadija baigiasi (ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalis), todėl jokie veiksmai ir sprendimai, kurie galėtų būti atliekami ar priimami bankroto etapo metu, negali būti atliekami ar priimami likvidavimo stadijoje (išskyrus ĮBĮ septintajame skirsnyje ir CK 2.106-2.113 straipsniuose nustatytas išimtis).

19Be to, pagal CK 2.111 straipsnį prasidėjus likvidavimo procedūrai visi įmonės veiksmai turi būti orientuoti į tos įmonės veiklos nutraukimą ir pasibaigimą, todėl įstatymas draudžia likviduojamai įmonei sudaryti bet kokius kitus, su įmonės veiklos nutraukimu nesusijusius, sandorius, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai yra vienašaliai ar dvišaliai, atlygintiniai ar neatlygintiniai. Likviduota įmonė neturi teisės sudaryti absoliučiai jokių sandorių ar prisiimti įsipareigojimų, nepaisant to, kad ji neišregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismas neįvertino, kad įmonės bankroto ir likvidavimo stadijose tiek įmonės, tiek kitų šių procesų dalyvių teisės skiriasi, todėl teismo išvados, kad likviduota įmonė gali sudaryti sandorius ir gauti lėšas iki bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, nepagrįstai išplečia likviduoto juridinio asmens teises ir taip pažeidžiamos kreditorių teisės, nes likviduota įmonė nėra pabaigiama teisės aktų nustatyta tvarka.

202. Teismas neteisingai traktavo pajininkės teisę pervesti bankrutuojančiai bendrovei lėšas ir gautų lėšų išmokėjimo pagrindą. Kreditorių reikalavimams tenkinti negali būti naudojamos neteisėtai gautos lėšos ar turtas. Priešingu atveju yra pažeidžiamos kreditorių teisės gauti pagrįstą ir teisingą reikalavimų patenkinimą teisės aktų nustatyta tvarka, ir kyla grėsmė, kad kreditoriams gali atsirasti neigiamos pasekmės (pvz.: sandorių ginčijimas, restitucija, nuostoliai ir pan.). Nei ĮBĮ, nei Kooperatinių bendrovių įstatymo, nei atsakovo įstatų nenustatyta galimybės pajininkui atsiskaityti su likviduotos kooperatinės bendrovės kreditoriais arba įmokėti atitinkamą pinigų sumą į bendrovės sąskaitą, skiriant šias lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti. Kooperatinės bendrovės pajininkas bendrovei gali perleisti lėšas ar kitą turtą tik tokiais būdais: įmokėdamas pajinį įnašą ir skolindamas lėšas (Kooperatinių bendrovių įstatymo 2, 3, 8, 13 straipsniai, įstatų 3.2, 3.6 punktai). Sumokėdamas stojamąjį mokestį ir minimalų pajinį įnašą kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo narys įvykdo visus turtinius įsipareigojimus bendrovei. Norėdamas atlikti papildomus pajinius įnašus pajininkas privalo gauti valdybos sutikimą atsakovo įstatų 3.3 punkte nustatyta tvarka. Papildomas pajinis įnašas negali būti didesnis kaip įstatų 3.6 punkte nustatytas maksimalus pajus, t. y. 2500 Lt. Taigi L. M. neturėjo teisės įmokėti papildomų įnašų, nes ji neturėjo kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo valdybos, kuri nuo Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos neteko savo įgaliojimų, sutikimo. L. M. pavedimo negalima vertinti kaip paskolos, nes jis neatitinka bendrovės įstatuose nustatytos skolinimosi iš narių tvarkos ir dydžio (įstatų 2.3.7, 5.24.22 punktai). Toks lėšų perdavimas negali būti traktuojamas ir kaip dovanojimo sutartis, nes kooperatyvas yra juridinis asmuo, todėl jis negali priimti dovanos iš fizinio ar juridinio asmens. Be to, į bankroto bylą nepateikta pinigų perdavimo rašytinės dovanojimo sutarties, negauta pajininkės sutuoktinio sutikimo (CK 6.469 straipsnio 1 dalis, 6.471 straipsnio 1 dalis). Lėšų perdavimas negali būti laikomas ir parama įmonei (Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys, 7 straipsnis). Teismas, gindamas viešąjį interesą, privalo vertinti, ar atsiskaitymai su kreditoriais vyksta iš pagrįstai ir teisėtai gautų lėšų.

213. Pajininkė L. M. įvykdė prievolę kreditoriams už trečiąjį asmenį. Teismas neįvertino prievolės įvykdymo turinio, tai turi esminę reikšmę sprendžiant, įvykdė prievolę kreditoriui trečiasis asmuo ar skolininkas. Pajininkė aiškiai apibrėžė lėšų mokėjimo tikslą – atsiskaityti su kreditoriais. Be to, prievolės už trečiąjį asmenį įvykdymas lemia, kad trečiasis asmuo įgyja visas kreditoriaus teises skolininko atžvilgiu, nebūtina atlikti jokių papildomų veiksmų trečiajam asmeniui (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pajininkė įvykdė prievoles kreditoriams už bendrovę be jų sutikimo ir taip pagal įstatymą įgijo visas kreditorių teises ir pareigas. Aplinkybė, kad ji nepateikė teismui prašymo įtraukti ją į bankroto bylą kaip kreditorę, nepaneigia prievolės už trečiąjį asmenį įvykdymo fakto ir neatima iš pajininkės įgytų teisių (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

224. Teismas nepagrįstai susiaurino kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kaip kreditorės, interesus ir teises. Bankroto proceso paskirtis – tai ne tik kreditorių interesų patenkinimas. Bankroto procese turi būti siekiama kaip įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir atkurti įmonės mokumą ir veiklą, jeigu tai įmanoma padaryti iki teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia priėmimo, o nesant tokios galimybės - likviduoti bankrutavusią įmonę. Taigi pagrindinis bankroto proceso tikslas – išspręsti prisiimtų įsipareigojimų negalinčio vykdyti ir taip nuostolius tretiesiems asmenims darančio ūkio subjekto veiklos arba pabaigos klausimus ir esant galimybei patenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to kreditorius turi teisę reikalauti, kad būtų tiksliai laikomasi ĮBĮ reikalavimų ir per nustatytus terminus būtų išnagrinėta bankroto byla, priimta teismo nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, likviduota dėl bankroto ir įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga bankroto procese turi pagrindinį interesą - gauti pagristą, teisėtą ir teisingą kreditoriaus reikalavimų patenkinimą teisės aktų nustatyta tvarka, ir šis interesas yra pažeistas.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo L. N. prašo palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad vienas iš esminių bankroto instituto tikslų – nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, kreditorių teisių gynimas ir interesų tenkinimas. Atsiskaitymu su kreditoriais yra pasiekiamas esminis bankroto procedūros tikslas, todėl atsiskaitymas su kreditoriais, laikantis kreditorių lygiateisiškumo principo, galimas bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, net ir pripažinus įmonę bankrutavusia. Nei ĮBĮ, nei kitų teisės aktų nedraudžiama bankrutavusiai įmonei neatlygintinai gauti lėšas ir jas paskirstyti kreditoriams. Be to, sudarytas sandoris nebuvo ginčijamas. Bankroto bylos nagrinėjimas ir juridinis asmuo pasibaigia tik jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. G. v. BAB „Rėva“, bylos Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Finansų ministerijos atstovas AB ,,Turto bankas“ v. LAB „Oncva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005). Neatlygintinas lėšų perdavimas laikytinas pajininkės vienašaliu sandoriu, nesukeliančiu pareigų bendrovei (ĮBĮ 31 straipsnio 1 punktas). Neatlygintinis gautų lėšų atsisakymas būtų ne tik nenaudingas bendrovei, jos kreditoriams, bet ir prieštarautų protingumo principui. Įmonės likvidavimo procedūrą reglamentuoja ĮBĮ 30-32 straipsniai, kurie yra specialiosios normos CK normų atžvilgiu, todėl CK nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens likvidavimą, bankroto procedūroje netaikomos. CK 2.111 straipsnis neturėtų būti aiškinamas kaip draudžiantis administratoriui bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūros metu tenkinti šios įmonės kreditorių interesus, nes sandoriai, kuriais įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, įgalina operatyviau užbaigti bankroto procesą ir pasiekti pagrindinį jo tikslą - visišką kreditorių reikalavimų patenkinimą. Pajininkės lėšų perleidimas bendrovei atitiko CK įtvirtintą dovanojimo sutarties sampratą. CK nenustatyta apribojimų juridiniam asmeniui būti apdovanotam, kai dovanotojas yra fizinis asmuo. CK 6.469 straipsnyje nėra įsakmiai įtvirtintos nuostatos, kad dovanojimo sutarties rašytinės formos nesilaikymas dovanojimo sutartį daro negaliojančią (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.467 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Eurokortas“ v. BAB „Ekinsta“, bylos Nr. 3K-3-583/2005, kurios faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nemokios bendrovės pašalinimas iš ekonominės apyvartos, t. y. šiuo atveju – bendrovės pabaiga išregistruojant ją iš Juridinių asmenų registro, vertintina ne kaip buvusių įmonės kreditorių teisė, bet kaip vienas iš galimų bankroto bylos užbaigimo būdų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Bankrutavusios įmonės pabaiga, t. y. įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro, nebeturi jokios įtakos kreditoriams, kurių turtiniai reikalavimai įmonės atžvilgiu jau patenkinti. Pažymėtina, kad kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga yra kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo kreditorė, todėl turi pagrindinį interesą - gauti pagrįstą, teisėtą ir teisingą reikalavimų patenkinimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šioje byloje siekia skolininko pabaigos, t. y. elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

24Atsiliepimu į kasacinį skundą kooperatinė bendrovė Kalvarijos vartotojų kooperatyvas prašo palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad pajininkės pinigų pervedimas lėmė kasatoriaus interesų patenkinimą, o ne pažeidimą. Tai buvo vienintelis būdas patenkinti kreditorių reikalavimus. Šioje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria kreditoriai išbraukti iš kreditorių sąrašo, pagrįstumo klausimas, t. y. vertinamas atsiskaitymo su kreditoriais ir jų išbraukimo iš kreditorių sąrašo teisėtumas. Sandorio (veiksmo), kurio pagrindu bendrovė gavo lėšas, teisėtumas neginčijamas – šis sandoris galiojantis. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad su kreditoriais buvo atsiskaityta ir iš kreditorių sąrašo jie buvo išbraukti neteisėtai. Nei ĮBĮ, nei kitų teisės aktų nedraudžiama atsiskaityti su kreditoriais įmonės bankroto proceso likvidavimo stadijoje, nes tai prieštarautų bankroto tikslams, kreditorių interesams, teisingumo ir protingumo principams. Būtų negalima atsiskaityti su kreditoriais tik tuo atveju, jeigu toks atsiskaitymas pažeistų kitų kreditorių teises. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės bankroto byla ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, įskaitant atsiskaitymą su kreditoriais, gali būti nutraukta bet kurioje bankroto bylos stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007). L. M. nereiškia pretenzijų bendrovei ar kreditoriams, nesiekia pakeisti nė vieno iš kreditorių, taip pat perimti kreditorių reikalavimus. Šioje byloje kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga elgiasi nesąžiningai, nes siekia kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

271.Dėl bankroto procedūrų ir jų paskirties.

28Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas” v. LAB ,,Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. G. v. BUAB ,,Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007). Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kartu pažymėtina, kad nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. Neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008).

29Teisminiu bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. LAB ,,Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005). Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje. Toks teisių gynybos būdas bankroto byloje nevilkina bylos nagrinėjimo ir atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. individuali įmonė V.ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007).

30Šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl ĮBĮ aiškinimo kolegija remiasi nagrinėdama kasacinę bylą. Kolegija nurodo, kad pirmiau nurodytomis nuostatomis suformuluota prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata. Iš to išplaukia kita apibendrinamoji išvada, kad būtent apeliacinės instancijos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartimi, kuri yra kasacinio apskundimo objektas, pagrįstai konstatuota, kad nurodyti tikslai pasiekti – surasta galimybė atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės–kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo visais kreditoriais, todėl galima užbaigti bankroto procedūras bankroto bylos nutraukimu (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi nutraukė kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo bankroto bylą.

312. Dėl kasatoriaus teisių ir interesų pažeidimo pripažinus, kad kreditorių reikalavimai tenkinami nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

32Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, o jei pažeisti, tai ar reikalinga jų teisminė gynyba. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, tai tik galimybė kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad būtų apginti viešasis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kuriems tai daryti suteikta teisė įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. Ž., bylos Nr. 3K-3-552/2000; Teismų praktika 14, p. 129-132). Pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 22 straipsnį kooperatinių bendrovių sąjungoms įstatymu nesuteikta teisės ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus. Vadinasi, kasatorius byloje gali ginti tik savo teises ir įstatymų saugomus interesus, jei jie yra pažeisti. Kasatorius neargumentuoja, kaip šioje byloje apeliacinės instancijos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartimi nustatyta teisine padėtimi pažeidžiami materialieji jo interesai, teisės ir kaip konkrečiai varžomas kasatoriaus tikslų įgyvendinimas. Kasatoriaus argumentas, kad kooperatinei bendrovei Kalvarijos vartotojų kooperatyvui perduotos lėšos buvo priimtos be teisėto pagrindo, o šias priėmus ir jas panaudojus atsiskaityti su kreditoriais, iš kurių vienas yra pats kasatorius, buvo pažeistos jo teisės gauti pagrįstą, teisingą ir teisėtą kreditoriaus reikalavimų patenkinimą teisės aktų nustatyta tvarka, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina kasatoriaus materialiųjų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimo, o kasatorius, minėta, nėra viešojo intereso gynimo iniciatyvos teisę turintis subjektas.

33Sprendžiant dėl kasatoriaus teisių ir interesų pažeidimo ir pripažinus, kad kreditorių reikalavimai tenkinami nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, ir tai teikia pagrindą nutraukti bankroto bylą, kolegija jau pasisakė konstatuodama, jog bankroto bylos nutraukimas ĮBĮ nustatytais pagrindais galimas bet kurioje bankroto bylos stadijoje. Pasisakydama dėl kitų kasacinio skundo argumentų kolegija remiasi CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kad kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų.

34Civilinių teisinių santykių (tokie yra ir bankroto teisiniai santykiai) subjektai turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, jeigu jie nėra tiesiogiai draudžiami įstatymo, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei kitiems teisės principams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tam, kad civilinių teisinių santykių subjektas galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, nebūtina, jog teisės normose įsakmiai būtų įtvirtinta tokia galimybė. Taigi civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas tiesiogiai nedraudžiama ir kas nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB ,,Rimeda“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-201/2001). ĮBĮ nenustatyta imperatyvaus draudimo gauti lėšas atsiskaityti su kreditoriais, kai toks lėšų gavimas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Byloje nustatyta, kad su kreditoriais atsiskaitė ne trečiasis asmuo, o pati bankrutuojanti bendrovė, administruojama ĮBĮ nustatyta tvarka paskirto administratoriaus, pateikusio teismui prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo kreditorius, kurių interesai patenkinti. Su kreditoriais buvo atsiskaityta lėšomis, kurių gavimas bendrovei nesukūrė jokių turtinių įsipareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti teisinių prievolių, t. y. neapsunkino bankrutuojančios įmonės padėties, priešingai, ją iš esmės palengvino, nes sudarė prielaidas bankroto procedūrų tikslams pasiekti - atsiskaityti su kreditoriais ir spręsti bankroto bylos nutraukimo klausimą. Svarbi yra ir kita aplinkybė, kad bendrovei perduotų lėšų kilmė patikrinta Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį tyrimą. Esant legaliam lėšų perdavimo bendrovei faktui, nekonstatavus, kad perduotos lėšos buvo pajinis įnašas, nėra svarbu tiksliai teisiškai kvalifikuoti lėšų perdavimo pagrindą, t. y. kokio sandorio pagrindu buvo perduotos bendrovei lėšos.

35Taigi bankroto procedūrų užbaigimu, atsiskaitant su visais bendrovės kreditoriais, ir prielaidų bankroto bylai nutraukti sudarymu buvo pasiekti bankroto procedūrų tikslai, kurie negali pažeisti kasatoriaus interesų.

36Kasaciniame skunde kasatorius savo argumentus grindžia taip pat nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų atitinkamas nutartis. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Kolegija vadovavosi kasacinio teismo formuojama praktika, kasatoriaus nurodomos kitos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys įvairiais teisiniais aspektais ir faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, todėl negali turėti precedentinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

37Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą ar pakeitimą lemiančių pagrindų.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Viktorijai Valienei,... 3. dalyvaujant kasatoriaus (trečiojo asmens) kooperatinės bendrovės Lietuvos... 4. atsakovui BKB Kalvarijos vartotojų kooperatyvo atstovui advokatui Pauliui... 5. trečiajam asmeniui L. N. ir jo atstovui advokatui Nerijui Stukui,... 6. trečiojo asmens L. M. atstovui advokatui Dainiui Burduliui,... 7. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Ginčo esmė... 10. Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 23 d. nutartimi kooperatinei bendrovei... 11. Bankrutuojančios kooperatinės bendrovės Kalvarijos vartotojų kooperatyvo... 12. Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi išbraukė... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys... 14. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Kauno... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 17. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų... 18. 1. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į kooperatinės bendrovės... 19. Be to, pagal CK 2.111 straipsnį prasidėjus likvidavimo procedūrai visi... 20. 2. Teismas neteisingai traktavo pajininkės teisę pervesti bankrutuojančiai... 21. 3. Pajininkė L. M. įvykdė prievolę kreditoriams už trečiąjį asmenį.... 22. 4. Teismas nepagrįstai susiaurino kooperatinės bendrovės Lietuvos... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo L. N. prašo palikti galioti... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą kooperatinė bendrovė Kalvarijos vartotojų... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. 1.Dėl bankroto procedūrų ir jų paskirties.... 28. Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio... 29. Teisminiu bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti... 30. Šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl ĮBĮ aiškinimo... 31. 2. Dėl kasatoriaus teisių ir interesų pažeidimo pripažinus, kad... 32. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir... 33. Sprendžiant dėl kasatoriaus teisių ir interesų pažeidimo ir pripažinus,... 34. Civilinių teisinių santykių (tokie yra ir bankroto teisiniai santykiai)... 35. Taigi bankroto procedūrų užbaigimu, atsiskaitant su visais bendrovės... 36. Kasaciniame skunde kasatorius savo argumentus grindžia taip pat nuorodomis į... 37. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...