Byla 2-825-330/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „UHB Agro“ paliktas nenagrinėtas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2850-562/2017, kuria pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „UHB Agro“ paliktas nenagrinėtas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja UAB „Ervin“ pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „UHB Agro“ iškėlimo. Nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš Lenkijos įmonės Expert-Oil Sp. z.o.o. įgijo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą į atsakovės UAB „UHB Agro“ 97 766,56 Eur skolą. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei pareikalavo įvykdyti prievolę. Atsakovė prievolės nevykdo. Pareiškėjos nuomone, atsakovė yra nemoki.
  2. Atsakovė UAB „UHB Agro“ prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą, o pareiškėjai paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad atsakovės atžvilgiu pareiškėja neturi reikalavimo teisės. Paaiškino, kad pareiškėjos reikalavimas kildinamas iš nutrauktos ir negaliojančios reikalavimo teisių perleidimo sutarties, o kreditoriniu reikalavimu vėl disponuoja ankstesnis kreditorius – Lenkijoje registruota įmonė Expert-Oil Sp. z.o.o. Atsakovė su kreditoriumi Expert-Oil Sp. z.o.o. sudarė skolos grąžinimo sutartį, nurodydama, kad įsipareigojimus to kreditoriaus atžvilgiu ji vykdo tinkamai ir jau sumokėjo 47 000 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Ervin“ ieškinį atsakovei UAB „UHB Agro“ dėl 95 765,56 Eur skolos priteisimo, kurioje sprendžiama ir dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo. Atsakovė nurodė esanti moki įmonė, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Ervin“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „UHB Agro“ paliko nenagrinėtą.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei dėl priteisimo skolos, kildinamos iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, padarė išvadą, kad tik išsprendus tą ginčą, bus nustatytas atsakovės skolinių įsipareigojimų buvimo pareiškėjai faktas. Pažymėjo, kad aplinkybė dėl atsakovės nesutikimo su įsiskolinimo faktu, pareiškėjai buvo žinoma dar iki bankroto bylos inicijavimo. Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimą bei įsiskolinimo pradiniam kreditoriui dengimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja, preliminariai nepagrindusi savo reikalavimo teisės egzistavimo, neturi subjektinės teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
  3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai, nurodė nenustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas būtų aiškiai nepagrįstas ar pateiktas siekiant vilkinti procesą, ar turint nesąžiningų ketinimų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėja UAB „Ervin“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, kuria pareiškimas iškelti bankroto bylą paliktas nenagrinėtas, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo išvados dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo teisės neturėjimo nepagrįstos. Pradinis kreditorius Expert-Oil Sp. z.o.o. neteisėtai išsiuntė atsakovei pranešimą apie cesijos sutarties nutraukimą ir neturėjo teisės su atsakove sudaryti įsiskolinimo mokėjimo sutarties.
    2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Varšuvos teisme pareiškėja pradėjo teisminį procesą dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo nustatymo. Pareiškėja tinkamai pagrindė teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylos iškėlimą.
    3. Atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos argumentų dėl įmonės mokumo.
    4. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl akcijų perleidimo sandorio fiktyvumo grindžiama prielaida. Teismas netinkamai vertino suinteresuoto asmens nurodytas sandorio sudarymo aplinkybes.
  2. Pareiškėja UAB „Ervin“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „UHB Agro“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą, paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjos pateikti duomenys nepatvirtina reikalavimo teisės turėjimo. Reikalavimo perleidimo sutartis nutraukta, o sutarties nutraukimas teismine tvarka nepanaikintas. Pareiškėja nepateikė duomenų, leidžiančių manyti, kad teismo sprendimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo galėtų būti palankus jai (pareiškėjai). Atsakovės darbuotojams telefonu buvo paaiškinta, kad pareiškėjos nurodyta byla dėl sutarties galiojimo nustatymo nutraukta.
    2. Pareiškėjos argumentai, esą atsakovė yra nemoki, nepagrįsti. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad įmonė yra moki. Pareiškėja, analizuodama atsakovės mokumą, nevertino atsakovės pateiktų įrodymų. Pagal 2017 m. vasario 28 d. balansą įmonės turto vertė keturis kartus viršija pradelstų įsipareigojimų sumą. Bankroto bylos iškėlimas pažeistų atsakovės kreditorių teises.
  4. Atsakovė UAB „UHB Agro“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos UAB „Ervin“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „UHB Agro“ paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis pareiškėjos UAB „Ervin“ atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pareiškėja UAB „Ervin“ (apeliantė) kartu su atskiruoju skundu bei atsakovė UAB „UHB Agro“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus (t. 2, b. l. 4-63, 73-88). CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
  2. Nagrinėjamu atveju šalys pateiktais įrodymais grindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, tačiau nenurodo aplinkybių, kurios pateisintų akivaizdžiai nesavalaikį naujų įrodymų pateikimą. Pateiktų duomenų turinys iš esmės leidžia daryti išvadą, jog jų gavimu ir pateikimu galėjo būti pasirūpinta dar pirmosios instancijos teisme. Šalys atskirai nenurodė, kodėl šių duomenų pateikimo būtinumas kilo tik apeliacinės instancijos teisme. Teismas, spręsdamas naujų įrodymų priėmimo klausimą, dėl CPK 314 straipsnyje įvirtintų išimčių taikymo negali remtis spėjimais ir prielaidomis, o ypatingai tuomet, kai nesavalaikis naujų įrodymų pateikimas tiesiogiai neargumentuojamas, o tik nuspėjamas. Įvertinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas šalių pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).

6Dėl subjektiškumo, kaip bankroto bylos iškėlimo sąlygos

  1. Teismas savo iniciatyva bankroto bylos nekelia. Pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, prasideda pradinė privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai: 1) teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo; 2) teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tik atlikus abu procesinius veiksmus, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos: pirma, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti tokią teisę turintis subjektas; antra, pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) ir procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis) keliamus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytus specialius reikalavimus, trečia, pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi atitikti specifinius ĮBĮ nustatytus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos pateikimo pagrindus (ĮBĮ 4 straipsnis). Teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą ir nustatęs, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neatitinka minėtų sąlygų, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba atsisakyti priimti pareiškimą, jei jis neatitinka specialiųjų ir bendrųjų pareiškimui nustatytų reikalavimų, kurie sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį. Tais atvejais, kai šios aplinkybės išaiškėja ar nustatomos po civilinės bylos iškėlimo, iki bankroto bylos iškėlimo stadijos, teismas turi spręsti bylos užbaigimo klausimą, taikydamas pareiškimo palikimo nenagrinėto (CPK 296 straipsnis) ar bylos nutraukimo (CPK 293 straipsnis) institutus.
  2. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ nėra reglamentuota, kokiais būdais nustatoma, ar asmuo turi teisę kaip kreditorius inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kuomet skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama, jog civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tai, be kita ko, reiškia, kad kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neprivalo bandyti atgauti skolos bendrąja ginčo tvarka. Tačiau kreditorius, kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai. Kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas. Jeigu toks kreditoriaus nurodymas nėra aiškiai nepagrįstas, jis yra pakankamas teismui su sąlyga, kad skolininkas bankroto bylos iškėlimo stadijoje neginčija kreditoriaus reikalavimo teisės. Jeigu skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016).
  4. Analizuojamu atveju pareiškėja (apeliantė), tvirtindama esanti atsakovės kreditore, inicijavo pastarajai bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėja nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu iš Lenkijos įmonės Expert-Oil Sp. z.o.o. įgijo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą į atsakovės UAB „UHB Agro“ 97 766,56 Eur skolą. Paaiškino, kad kreipėsi į atsakovę reikalaudama prievolės vykdymo, pranešė apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, įspėjo dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, rengiantis klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš esmės, pirmosios teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2041-232/2017 pagal UAB „Ervin“ ieškinį atsakovei UAB „UHB Agro“ dėl 95 765,56 Eur skolos, 8 299,67 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Nurodytoje civilinėje byloje pareikštas ieškinys grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria remdamasi pareiškėja procese dėl bankroto bylos iškėlimo įrodinėja esanti atsakovės kreditore. Rengiantis spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nustatyta, kad minėta civilinė byla dėl įsiskolinimo pagal reikalavimo perleidimo sutartį priteisimo buvo iškelta 2016 m. rugsėjo 7 d., t. y. iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2017 m. sausio 6 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lenkijos įmonė Expert-Oil Sp. z.o.o. dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukė reikalavimo perleidimo sutartį (kuria remdamasi pareiškėja tvirtina esanti atsakovės kreditore) ir su atsakove sudarė įsiskolinimo sumokėjimo sutartį, kuria atsakovė vykdo.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nutarties 16 punkte išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė esanti atsakovės kreditore, todėl neturi subjektinės teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.
  6. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2041-232/2017 nagrinėjamas šalių ginčas dėl įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinio teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog abiejuose teisminiuose procesuose dalyvauja tos pačios šalys, nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos teisinės situacijos egzistavimo. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šiuo pagrindu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą nėra teisėtas.
  7. Kita vertus, apeliacinis teismas laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas atliko teisingą procesinį veiksmą, šioje teisminio proceso stadijoje (iki nutarties dėl bankroto bylos (ne) iškėlimo priėmimo) išspręsdamas bylos užbaigimo klausimą. Nutarties 16 punkte nustatytos aplinkybės sudaro objektyvias kliūtis tęsti pradėtą bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą.
  8. Pirmosios instancijos teismas nutarė palikti pareiškimą nenagrinėtą remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016, suformuluotu precedentu. Nurodytoje byloje apeliacinis teismas pažymėjo, kad kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas. Jeigu toks kreditoriaus nurodymas nėra aiškiai nepagrįstas, jis yra pakankamas teismui su sąlyga, kad skolininkas bankroto bylos iškėlimo stadijoje neginčija kreditoriaus reikalavimo teisės. Jeigu skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus ir įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka. Nurodytoje byloje apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakyta priimti tuo pagrindu, jog potencialaus kreditoriaus reikalavimo teisė ginčijama teismine tvarka ir pareiškėjas preliminariai nepagrindė esąs atsakovo kreditorius. Šioje byloje nagrinėjamu atveju faktinė situacija nėra tapati. Čia klausimas dėl civilinės bylos užbaigimo buvo sprendžiamas jau vėlesnėje proceso stadijoje, kai pirmosios instancijos teismo cituotas kitas precedentas būtų aktualus sprendžiant dar pareiškimo priėmimo klausimą.
  9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė sprendimui dėl bylos užbaigimo reikšmingas aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino. Analizuojamu atveju lemiamą reikšmę įgauna viena iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius (iš kurio pareiškėja perėmė reikalavimo teisę į atsakovę) dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nutraukė reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliacinio teismo vertinimu, sutarties, kurios pagrindu pareiškėja tvirtino esanti atsakovės kreditorė, nutraukimas sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad dar pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėja nebuvo (ir iki šiol nėra) atsakovės kreditorė, todėl nėra tinkamas subjektas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 5 straipsnis).
  10. Tiek pareiškėja, tiek atsakovė pateikia iš esmės skirtingus duomenis dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo. Pareiškėja tvirtina Lenkijos teisme inicijavusi teisminį ginčą dėl šios sutarties galiojimo (nutraukimo neteisėtumo konstatavimo). Atsakovė teikia duomenis, kurie, jos nuomone, paneigia tokio teisminio ginčo pradėjimą (buvimą). Apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant, ar pareiškėja yra tinkamas subjektas bankroto bylos iškėlimui inicijuoti, nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos. Tiek pareiškėja, tiek atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad kreditorinio reikalavimo pagrindu laikoma reikalavimo perleidimo sutartis yra nutraukta (CPK 187 straipsnis). Šalių neginčijamas ir objektyviais duomenimis pagrįstas sutarties nutraukimo faktas sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja nėra atsakovės kreditorė ir neturi subjektinės teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (CK 6.221 straipsnis).
  11. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje (žr. nutarties 13 punkte nurodytą specifinį bankroto bylos iškėlimo teisinį reguliavimą) nustačius, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tokios teisės neturintis subjektas, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo atveju, kai aplinkybė, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė tokios teisės neturintis subjektas, paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas šią bylą nutraukia kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčo šalių neneigiamą reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo faktą, įvykusį dar iki pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo konstatuoti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tokios teisės neturintis subjektas, o civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti.
  12. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė dėl civilinės bylos užbaigimo. Tačiau neteisingas nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas lėmė tai, kad civilinė byla buvo užbaigta netinkamu teisiniu pagrindu – nustatytosios aplinkybės sudarė pagrindą nutraukti bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, civilinę bylą pagal UAB „Ervin“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „UHB Agro“ nutraukiant CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  13. Nustačius, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tokios teisės neturintis subjektas, kas sudaro pagrindą civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukti, teisinės reikšmės netenka kitų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų argumentų vertinimas. Tokiu atveju neanalizuotini ir argumentai dėl atsakovės (ne) mokumo.
  14. Apeliacinis teismas akcentuoja, kad atsižvelgiant į bankroto bylų kėlimo ir nagrinėjimo proceso ypatumus, šios bylos užbaigimas jos nutraukimu nereiškia, kad pareiškėja nebegalės ateityje kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kai išnyks aplinkybės, dėl kurių ji kreipimosi į teismą, o taip pat ir šiuo metu laikytina neturinti subjektinės teisės inicijuoti teisminį atsakovės bankroto procesą. Pirmosios instancijos teismas atliko teisingą procesinį veiksmą – užbaigė bylą, tačiau šioje bankroto bylos iškėlimo stadijoje taikė netinkamą bylos baigties teisinį pagrindą. Kadangi apeliacinio teismo taikomas bylos pabaigos teisinis pagrindas neužkerta pareiškėjai galimybės ateityje kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kai susidarys visos būtinosios kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos (įskaitant subjektiškumo inicijuoti bankroto bylą sąlygą), konstatuotina, kad nutartis nutraukti bylą nereiškia apeliantei blogesnio, nei apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, procesinio sprendimo priėmimo, todėl ( - ) straipsnyje numatytas draudimas nėra pažeidžiamas.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos skyrimo

  1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė UAB „UHB Agro“ pateikė prašymą iš pareiškėjos priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad šias išlaidas sudarė atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei į tai, jog teisines paslaugas suteikė advokatas, atstovavęs atsakovę ir pirmosios instancijos teisme, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos – UAB „UHB Agro“ naudai iš pareiškėjos UAB „Ervin“ priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė UAB „UHB Agro“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą pareiškėjai paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį pakeisti, jos dalį dėl bylos baigties išdėstant taip: „Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UHB Agro“.

10Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

11Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ (į. k. 120275396) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ (į. k. 303402007) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai