Byla e2-211-330/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ (civilinė byla Nr. eB2-6114-794/2015)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inžinera“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ (civilinė byla Nr. eB2-6114-794/2015).

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Pareiškėja UAB „Inžinera“ pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą UAB „BM būstas“. Pareiškėja nurodė, kad UAB „BM būstas“ pagal 2014 m. lapkričio 21 d. rangos darbų sutartį skolinga 100 211,38 Eur, tačiau neatsiskaito net ir įspėjus ją apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Inžinera“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BM būstas“.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „BM būstas“ Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškė ieškinį, kuriuo ginčija pareiškėjos UAB „Inžinera“ reikalavimus. Pareiškėja UAB „Inžinera“ Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 30 d. taip pat pareiškė ieškinį, kuriame ginčija tarp šalių sudarytos rangos sutarties nutraukimą, mokėtinų sumų įskaitymą ir prašo priteisti iš UAB „BM būstas“ 216 036,72 Eur. Įvertinęs tokius duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „BM būstas“ prievolė sumokėti pareiškėjai 100 211,38 Eur skolą šiuo metu yra ginčijama teismine ginčo teisenos tvarka ir tik išnagrinėjus nurodytas civilines bylas paaiškės įsiskolinimo faktas ir dydis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėtų pirmiausia išnaudoti pasirinktą įsiskolinimo priteisimo būdą, ir tik vėliau, esant nepatenkintiems reikalavimams, pasinaudoti ultima ratio priemone – inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Pirmosios instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu priėjo išvadą, jog pareiškėja, nebūdama UAB „BM būstas“ kreditore, neturi subjektinės teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Pareiškėja UAB „Inžinera“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos UAB „Inžinera“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BM būstas“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Esant pakankamai pagrįstų duomenų apie skolininkės UAB „BM būstas“ nemokumą, net ir finansinio reikalavimo ginčijimo atveju yra pagrindas inicijuoti bankroto bylą nemokiai bendrovei. Pareiškėja turi teisę savo interesus ginti inicijuodama skolininkės bankroto bylą. Teisinis reguliavimas neįpareigoja kreditoriaus, ketinančio inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, turėti teismo sprendimu patvirtintą finansinį reikalavimą. Iš pateiktų įrodymų teismui neturėjo kilti abejonių dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog skolininkės UAB „BM būstas“ inicijuotoje civilinėje byloje buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pagrįstai manytina, kad UAB „BM būstas“ yra nemoki bendrovė. Pareiškėja įvykdė visus reikalavimus, susijusius su ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad UAB „BM būstas“ yra nemoki – jos įsipareigojimai viršija turto vertę.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad aptariamu atveju bankroto proceso inicijavimas yra tarp šalių kilusių ginčų sprendimo būdas. Pareiškimo pateikimo būtinumą lėmė pareiškėjos abejonės dėl UAB „BM būstas“ mokumo.

10Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 9 d. gauti UAB „BM būstas“ rašytiniai paaiškinimai.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BM būstas“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Teismas savo iniciatyva bankroto bylos nekelia. Pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, prasideda pradinė ir privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tik esant abiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos: pirma, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas; antra, pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) ir procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis) keliamus reikalavimus bei ĮBĮ nustatytus specialius reikalavimus, trečia, pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi atitikti specifinius ĮBĮ nustatytus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindus (ĮBĮ 4 straipsnis). Teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą ir nustatęs, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neatitinka minėtų sąlygų, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba atsisakyti priimti pareiškimą, jei jis neatitinka specialiųjų ir bendrųjų pareiškimui nustatytų reikalavimų, kurie sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą). Tais atvejais, kai šios aplinkybės išaiškėja ar nustatomos po pareiškimo dėl civilinės bylos iškėlimo priėmimo, bet iki bankroto bylos iškėlimo stadijos, teismas turi spręsti bylos užbaigimo klausimą, taikydamas pareiškimo palikimo nenagrinėto (CPK 296 straipsnis) ar bylos nutraukimo (CPK 293 straipsnis) institutus.

14Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. ĮBĮ nėra reglamentuota, kaip nustatyti, ar asmuo turi teisę remdamasis kreditoriaus teisiniu statusu inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu yra atsiradęs jo reikalavimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus galutinai nustatyta tik išsprendus šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu aplinkybė, jog teismas priėmė ir išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

15Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija, jog jos kreipimasis į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą laikytinas dispozityvumo principo išraiška. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tai, be kita ko, reiškia, kad kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neprivalo bandyti atgauti skolos bendrąja ginčo tvarka. Tačiau kreditorius, kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai. Kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas. Jeigu toks kreditoriaus nurodymas nėra aiškiai nepagrįstas, jis yra pakankamas teismui su sąlyga, kad skolininkas bankroto bylos iškėlimo stadijoje neginčija kreditoriaus reikalavimo teisės. Jeigu skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka.

16Aptariamu atveju pareiškėja reikalavimo teisę UAB „BM būstas“ grindė 2014 m. lapkričio 21 d. šalių (pareiškėjos ir skolininkės) sudaryta rangos darbų sutartimi ir jos pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2015 m. birželio 26 d. Nr. MI001817 (įsiskolinimas 34 810 Eur) ir 2015 m. liepos 31 d. Nr. MI001832 ( įsiskolinimas 65 401,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad UAB „BM būstas“ Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. pareiškė ieškinį, kuriame ginčija pareiškėjos UAB „Inžinera“ reikalavimus ir prašo iš pareiškėjos priteisti 84 489,82 Eur netesybų (civilinės bylos Nr. e2-6000-431/2015). Pareiškėja UAB „Inžinera“ Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 30 d. taip pat pareiškė ieškinį, kuriame ginčija tarp šalių sudarytos rangos sutarties nutraukimą, mokėtinų sumų įskaitymą ir prašo priteisti iš UAB „BM būstas“ 216 036,72 Eur sumą (civilinės bylos Nr. e2-6014-392/2015). Teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi abi civilinės bylos sujungtos (civilinės bylos Nr. e2-3112-431/2016). UAB „BM būstas“ nurodė, kad jos ieškiniu prašomą priteisti įsiskolinimą sudaro suma, likusi įskaičius UAB „Inžinera“ reikalavimą (įsiskolinimas už atliktus rangos darbus) į UAB „BM būstas“ reikalavimą atlyginti netesybas dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo dėl UAB „Inžinera“ kaltės. Kaip matyti iš informacinių duomenų UAB „Inžinera“ ieškinį pateikė jau po UAB „BM būstas“ ieškinio pateikimo. Pateiktame ieškinyje UAB „Inžinera“, ginčydama nurodytą rangos sutarties nutraukimą ir UAB „BM būstas“ atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, prašo iš UAB „BM būstas“ priteisti skolą už atliktus rangos darbus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl tos pačios rangos sutarties vykdymo, jog tik išsprendus tą ginčą bus nustatytas skolinių įsipareigojimų egzistavimo ar neegzistavimo faktas. Kita vertus, tiek pareiškėjos atskirojo skundo turinys, tiek nurodytos kitos civilinės bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ta aplinkybė, jog skolininkė UAB „BM būstas“ nesutinka su įsiskolinimu pareiškėjai (apeliantei), šiai buvo žinoma prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatytų aplinkybių kontekste kiti ginčo dalyvių pateikti argumentai vienareikšmiškai nepatvirtina nei UAB „BM būstas“ įsiskolinimo pareiškėjai, nei pareiškėjos įsiskolinimo UAB „BM būstas“. Įvertinęs šioje proceso stadijoje esančius įrodymus, apeliacinis teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiškėja preliminariai pagrindė savo reikalavimą skolininkei UAB „BM būstas“ ir dėl to turi teisę inicijuoti bankroto bylą. Padarius tokią išvadą, negalima pareiškėjos laikyti tinkamu subjektu, ĮBĮ 5 straipsnio prasme turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

17Įstatymų leidėjo suteikta kreditoriui galimybe inicijuoti bankroto procedūrą draudžiama piktnaudžiauti. Bankroto bylos inicijavimas negali būti laikomas kaip šalis siejusių teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-162/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356/2013). Šio klausimo nagrinėjimo eigoje nustatytų aplinkybių seka: rangos sutarties nutraukimas UAB „BM būstas“ iniciatyva, UAB „BM būstas“ atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, UAB „BM būstas“ reikalavimas sumokėti įsiskolinimą (netesybas), likusį po įskaitymo, UAB „BM būstas“ kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl netesybų (likusių po įskaitymo) priteisimo, pareiškėjos UAB „Inžinera“ kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, o po to sekęs bankroto bylos inicijavimas skolininkei UAB „BM būstas“ suponuoja išvadą, jog deklaruojamas įsiskolinimas pareiškėjai nėra likviduojamas dėl tarp šalių kilusio individualaus teisinio ginčo, o ne dėl UAB „BM būstas“ galimo nemokumo. Kita vertus, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad galimybe inicijuoti bankroto procedūrą šiuo atveju gali būti piktnaudžiaujama, t. y. bankroto procedūromis naudojamasi kaip spaudimo priemone rangos santykiuose kilusiam ginčui išspręsti, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui, kuriuo atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje nustačius, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tokios teisės neturintis subjektas, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nedavė eigos pareiškėjos UAB „Inžinera“ pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakydamas jį priimti.

18Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė bei įvertino teisiškai svarbias aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

19Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 9 d. gauti UAB „BM būstas“ rašytiniai paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Tačiau pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo lemia teisinę situaciją, jog civilinė byla pagal UAB „Inžinera“ pareiškimą nebuvo iškelta, todėl UAB „BM būstas“ netapo bylos proceso šalimi (atsakove), todėl neįgijo CPK 42 straipsnyje įtvirtintų šalies procesinių teisių, įskaitant teisę teikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, UAB „BM būstas“ rašytiniai paaiškinimai nevertinami.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Pareiškėja UAB „Inžinera“ pirmosios instancijos teismui pateiktu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „BM būstas“ Vilniaus... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Pareiškėja UAB „Inžinera“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos... 10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 9 d. gauti UAB „BM... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti... 13. Teismas savo iniciatyva bankroto bylos nekelia. Pateikus pareiškimą teismui... 14. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5... 15. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija, jog jos... 16. Aptariamu atveju pareiškėja reikalavimo teisę UAB „BM būstas“ grindė... 17. Įstatymų leidėjo suteikta kreditoriui galimybe inicijuoti bankroto... 18. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo... 19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 9 d. gauti UAB „BM... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....