Byla e2-1546-553/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. B., R. P., V. N., M. B. ir B. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų V. B., R. P., V. N., M. B., B. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-681-440/2018, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių duona“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. B., R. P., V. N., M. B. ir B. Š..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šiaulių duona plius“. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. duomenimis atsakovė yra skolinga 16 734,27 Eur sumą. Nors ieškovas informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė skolos nesumokėjo.
  2. Bendraieškė BAB „Šiaulių grūdai“ pateikė finansinį reikalavimą atsakovei 20 922,20 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovė nevykdo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir neapmoka išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl susidarė 20 922,20 Eur skola. Taip pat atsakovė nėra perdavusi viso priteisto turto (perduotas tik dujinis krautuvas LIDNE H18T), kuris tikėtina, apskaitomas atsakovės buhalterijoje, kas didina atsakovės turto vertę.
  3. Bendraieškės M. J. įmonės finansinis reikalavimas atsakovei sudaro 3 614,39 Eur sumą, kuri priteista preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1986-251/2018.
  4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: V. B., R. P., V. N., M. B. ir B. Š., nurodė, kad yra atsakovės darbuotojai ir jiems nesumokėti atlyginimai už 6 mėnesius, atsakovė neišduoda pažymų apie neišmokėtus atlyginimus.
  5. Atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ nesutiko su pareiškėjų prašymais iškelti jai bankroto bylą ir nurodė, kad įmonė 2017 m. veikė pelningai, yra neabejotinai moki; įmonė vykdo veiklą. Nurodė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai lyginant su turimu turtu sudaro daugiau negu tris kartus mažesnę sumą. Atsakovė yra atsiskaičiusi su kai kuriais įmonės kreditoriais, deda pastangas ir realiai atlieka mokėjimus ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui, nesutinka su bendraieškės BAB „Šiaulių grūdai“ nurodyta skola.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Šiaulių duona plius“.
  2. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiami duomenys (http://draudejai.sodra.lt) patvirtina įmonėje dirbant 10 darbuotojų. Atsakovė neneigia, jog vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, nurodė, kad su kai kuriais darbuotojais yra kilę nesutarimų dėl atsakomybės už tinkamai ir laiku neatliktas jų kaip darbuotojų pareigas. Teismas nustatė, jog kai kuriems darbuotojams, tarp jų ir tretiesiems asmenims M. B., B. Š. ir V. N., buvo išmokėtas darbo užmokestis 2018 m. liepos 12 dieną. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovė yra veikianti įmonė, turi darbuotojų, deda pastangas su darbuotojais atsiskaityti. Teismas nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad neatsiskaitymo su darbuotojais faktas, kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindas, negali būti vertinamas atsietai nuo įmonių bankrotą reglamentuojančio įstatymo paskirties – iš rinkos pašalinti nemokius, neveiklius jos dalyvius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018).
  3. Įvertinęs viešųjų registrų, teismų informacinės sistemos LITEKO, atsakovės pateiktų balansų duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus, teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Šiaulių duona plius“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 85 687,64 Eur, įmonei priklausantis turtas yra vertas 243 231 Eur (t. y. 32 935 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas + 13 520 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys + 160 676 Eur kitas trumpalaikis turtas + 35 825 Eur gautinos sumos +275 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), todėl sprendė, kad atsakovės kreditorinių įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ neatitinka nemokios įmonės, kaip tai apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje, būsenos. Teismas nurodė, kad nors įmonės finansinė padėtis nėra gera, vertinant duomenis dėl teisminių procesų ir susidariusių įsiskolinimų, tačiau įmonė deda pastangas likviduoti įsiskolinimus, tęsia veiklą, siekia išsiieškoti debitorines skolas, todėl sprendė nesant pagrindo neabejotinai išvadai, kad įmonė akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismo vertinimu, veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos šiuo metu būtų neproporcinga priemonė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsisakė kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Šiaulių duona plius“.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Tretieji asmenys V. B., R. P., V. N., M. B. ir B. Š. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo motyvai atsisakyti kelti bankroto bylą pagrįsti tik atsakovo melagingais argumentais. Teismas nesiaiškino, už kurį laikotarpį deklaruoti darbuotojų atlyginimai. VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos patvirtina, kad atsakovė deklaravo duomenis apie darbuotojų atlyginimus ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas ne už visą laikotarpį iki nutarties priėmimo dienos, o tik už dalį – iki 2018 m. balandžio 30 d. Dalis atlyginimų dydžių nurodyti mažesni, todėl negalima tiksliai nustatyti skolos VSDFV Šiaulių skyriui dydžio. Teismas netenkino apeliantų prašymo išreikalauti darbo sutartis ar pažymas apie priskaičiuotą atlyginimą. Atsakovės pateiktoje pažymoje apie kreditorius nurodoma, kad darbuotojams mokėjimo terminas suėjęs gegužės mėnesį, tačiau kai kuriems darbuotojams atlyginimai neišmokėti už 2017 m.
    2. Teismas nepagrįstai nurodo, kad įmonė vykdo veiklą ir stengiasi atsiskaityti su kreditoriai, nes nuo 2018 m. sausio mėnesio įmonė dalinai nebevykdo veiklos (vaflių gamyba nevykdoma nuo 2018 m. sausio mėnesio, konditerijos, riestainių gamyba – nuo 2018 m. gegužės 8 d.) gamybinės patalpos užrakintos, darbuotojai neįleidžiami.
    3. Nepagrįsti įrodymais argumentai, kad atlyginimai kai kuriems darbuotojams neišmokėti, nesutariant dėl atsakomybės už tinkamai ir laiku neatliktas darbines pareigas. Įmonė nuo 2018 m. sausio mėnesio uždaryta, tačiau net tokiu atveju atlyginimai negali būti sulaikyti.
    4. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neištyrė visų bylos aplinkybių, vadovavosi tik atsakovės teiginiais.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantai nurodo nekonkrečius, įrodymais nepagrįstus argumentus.
    2. Byloje esantys įrodymai apie atsakovės įmokas bei teismo patikrintos faktinės aplinkybės, susijusios su darbo užmokesčio mokėjimu, iš SODRA duomenų bazės patvirtina, kad klaidingi apeliantų argumentai dėl skolos VSDFV Šiaulių skyriui nedengimo.
    3. Teismas duomenis apie įsiskolinimą SODRAI paskaičiavo už laikotarpį iki 2018 m. liepos 27 d., o ne pagal atsakovės pateiktus duomenis iki 2018 m. gegužės 15 d. Apeliantai neteikia jokių paskaičiavimų dėl skolos SODRAI; tačiau net ir galimai nustačius netikslumus ši suma ženkliai nepadidėtų.
    4. Teiginiai dėl nepateikiamų darbo sutarčių ir atlyginimų sumažinimo nepagrįsti. Apeliantai nenurodo konkrečių sumų, laikotarpių dėl neišmokėto ar vėluojamo išmokėti atlyginimo dydžio. Nepaisant kilusių nesutarimų dėl atsakomybės už tinkamai ir laiku neatliktas pareigas, vėluojamos išmokėti sumos buvo įtrauktos į kreditorių sąrašą. Apeliantams M. B., B. Š. ir V. N., kaip ir kai kuriems kitiems darbuotojams, darbo užmokestis buvo išmokėtas 2018 m. liepos 12 d., o tai patvirtina, jog atsakovė yra veikianti, moki įmonė, besistengianti atsiskaityti su darbuotojais.
    5. Apeliantų argumentai dėl įmonės veiklos nevykdymo nepagrįsti, nurodomi nežinant faktinės padėties (tik tam tikru laikotarpiu įmonė negamino tam tikros rūšies produkcijos).

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  4. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo/nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).
  5. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2520/2013).
  1. Apeliantai skundą grindžia aplinkybėmis, kad teismas neišsiaiškino, už kurį laikotarpį yra deklaruoti darbuotojų atlyginimai, esą pateiktos VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos patvirtina, kad atsakovė duomenis apie darbuotojų atlyginimus deklaravo ne už visą laikotarpį iki nutarties priėmimo dienos, esą nurodyti atlyginimų dydžiai neatitinka tikrovės, o kai kuriems darbuotojams atlyginimai neišmokėti dar už 2017 metus. Taip pat nurodė, kad teismas neišreikalavo iš atsakovės įrodymų apie įsiskolinimą darbuotojams ir nepagrįstai vertino, kad įmonė vykdo veiklą.
  1. Išskyrus paminėtų abstraktaus turinio teiginių apeliantai skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, už kokį laikotarpį, apeliantų vertinimu, nėra deklaruoti duomenys apie darbuotojų atlyginimus, kokių konkrečių darbuotojų konkretūs atlyginimų dydžiai yra nurodyti neteisingai ir kokią įtaką tai turi įmonės mokumo vertinimui kontekste visų pirmosios instancijos teismo nustatytų ir vertintų aplinkybių, sprendžiant atsakovės nemokumo/mokumo klausimą.
  2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo, renkant įrodymus, yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, įtraukęs į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. B., R. P., V. N., M. B. ir B. Š., įpareigojo atsakovę pateikti papildomus išsamius duomenis apie susidariusį įsiskolinimą tretiesiems asmenims. Atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ teismui pateikė pradelstų įsipareigojimų sąrašą, sudarytą 2018 m. gegužės 15 d. datai, kuriame nurodytas darbo užmokesčio įsiskolinimas tretiesiems asmenims, o taip pat 2018 m. liepos 12 d. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, patvirtinantį atlyginimo išmokėjimą M. B., J. P., B. Š. ir V. N.. Po šių rašytinių įrodymų pateikimo tretieji asmenys atsakovės pateiktų duomenų neginčijo ir pirmosios instancijos teismui jokių papildomų prašymų nepareiškė.
  3. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teismas įvertino visus surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad atsakovė UAB „Šiaulių duona plius“ vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Šių aplinkybių neneigė ir pati atsakovė. Kartu pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius ir tiek suformuota teismų praktika, tiek byloje esančių įrodymų viseto įvertinimu pagrįstus motyvus, kodėl neatsiskaitymo su darbuotojais fakto, kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindo, nevertino atsietai nuo įmonių bankrotą reglamentuojančio įstatymo paskirties – iš rinkos pašalinti nemokius, neveiklius jos dalyvius, ir kodėl sprendė, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės būsenos, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Apeliantai skunde nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu.
  4. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

6Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai