Byla 2A-935/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Savas turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1449-254/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Savas turtas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Biržų būstas“, A. S. ir G. B. (tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elre“ ir notarė Z. K.) dėl akcininkų susirinkimo protokolo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais bei turto grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Savas turtas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti atsakovo UAB „Biržų būstas“ 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 10-16 (toliau – ir Protokolas) negaliojančiu; 2) pripažinti atsakovų UAB „Biržų būstas“ ir G. B. 2008 m. spalio 22 d. sudarytą paskolos sutartį (toliau – ir paskolos sutartis) negaliojančia ab initio; 3) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui UAB „Savas būstas“ nuosavybėn 0,2922 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius–kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas su ginčo statiniais; turtas).

5Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovo UAB „Biržų būstas“ akcininkas, kuris UAB „Biržų būstas“ suteikė 100 000 Lt paskolą šios bendrovės veiklai plėsti bei žemės sklypui su ginčo statiniais įsigyti. Ieškovas pažymėjo, kad jam atsitiktinai tapo žinoma, jog tarp atsakovų UAB „Biržų būstas“ (atstovaujamos bendrovės vadovo A. S.) ir G. B. buvo sudaryta beprocentinė paskolos sutartis (120 000 Lt), kurios prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovo (UAB „Biržų būstas“) nekilnojamojo turto (žemės sklypo su ginčo statiniais), kurie šiuo metu jau nuosavybės teise priklauso atsakovui G. B., hipoteka. Ieškovas teigė, kad paskolos sutartis ir 2008 m. spalio 27 d. hipotekos lakštas, pripažintini žalingais ir prieštaraujančiais UAB „Biržų būstas“ tikslams, sudaryti bendrovės vadovui viršijus jo kompetenciją, nes pinigai buvo panaudoti ne bendrovės interesams ir tokiu būdu padarius žalą bendrovei, be to, sandorį bendrovės vadovas sudarė su artimai pažįstamu asmeniu, taigi abi sandorio šalys pripažintinos nesąžiningomis (paskolos dalis buvo pervesta UAB „Elre“ (šiuo metu bankrutavusiai), kurios direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. S.).

6Ieškovas atkreipė dėmesį, kad iki 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas A. S. ėjo tiek UAB „Biržų būstas“, tiek UAB „Elre“ pareigas ir buvo UAB „Elre“ savininkas, o UAB „Elre“ buvo UAB „Nerkus“ akcininkas, valdęs 80 procentų šios įmonės įstatinio kapitalo. Ieškovas vertino, kad už UAB „Savas turtas“ lėšas įsigytas žemės sklypas su ginčo statiniais turėjo tapti UAB „Biržų būstas“ vykdomos veiklos pagrindu, o ne būti įkeisti, užtikrinant skolinį įsipareigojimą pagal paskolos sutartį, kurios suma buvo nenustatytu pagrindu pervesta kitam bendrovės UAB „Biržų būstas“ akcininkui UAB „Elre“ (šiuo metu bankrutavusiai) ir jo dukterinei įmonei UAB „Nerkus“. Kadangi atsakovas G. B. veikė nesąžiningai, todėl paskolos sutartis pripažintina negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio 1 dalį ir taikytina restitucija.

7Ieškovas taip pat tvirtino, kad klausimas dėl turto įkeitimo turėjo būti apsvarstytas visuotiniame akcininkų susirinkime, o 2008 m. spalio 16 d. UAB „Biržų būstas“ akcininkų susirinkimas dėl bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimo neįvyko, ieškovas nepriėmė sprendimo leisti bendrovės vadovui (UAB „Biržų būstas“) pasirašyti paskolos sutartį ir hipotekos lakštą, tokiame svarstyme nedalyvavo, negavo jokių pranešimų apie 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą ir atstovas Protokolo nepasirašinėjo. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad Protokolo ieškovo direktorius U. L. nepasirašė, o jo parašas buvo suklastotas. Ieškovas, be kita ko, teigė, kad Protokolas neatitinka ir formalių šiam dokumentų keliamų reikalavimų, nes jame nenustatyta, ar šis visuotinis akcininkų susirinkimas yra eilinis ar neeilinis, ar yra kvorumas, svarbi ir ta aplinkybė, jog juo (Protokolu) nesuteikti įgaliojimai įmonės vadovui bendrovės vardu pasirašyti paskolos sutartį ir hipotekos lakštą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, spręsdamas klausimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir nustatęs, kad nagrinėjamu atveju sandorį sudarė privatus juridinis asmuo; pagal UAB „Biržų būstas“ įstatus, valdyba bendrovėje nebuvo sudaryta, bendrovės vadovas (direktorius) buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris atliko valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnio 4 dalies 3 punktas reglamentavo, jog valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); ABĮ 37 straipsnio 8 dalis nustatė, kad jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį, konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas A. S., sudarydamas paskolos sutartį, pažeidė jam priskirtą kompetenciją.

11Teismas, nustatęs, kad UAB „Biržų būstas“ tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę–komercinę veiklą; 2008 m. spalio 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 4 patvirtina, kad 92 000 Lt buvo pervesta UAB „Nerkus“, nurodant pervedimo pagrindą – tarpusavio atsiskaitymai; tos pačios dienos kasos išlaidų orderis Nr. 6 rodo, jog UAB „Elre“ paskolinta 14 600 Lt, o 2008 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 7 – paskolinta 21 926 Lt bei 5 278 Lt išmokėta atskaitingam asmeniui – atsakovui A. S., o visos šios operacijos atspindėtos 2008 m. spalio 1 d.–2008 m. spalio 31 d. kasos knygoje, priėjo prie išvados, kad pagal nurodytus duomenis negalima konstatuoti, jog paskolos sutartis buvo aiškiai nenaudinga bendrovei. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas A. S. nurodė, jog tiek ieškovas, tiek ir UAB „Nerkus“ bei UAB „Elre“ yra susijusios bendrovės per akcininkus; ieškovo nuo 2007 m. vasario 26 d., o atsakovo UAB „Biržų būstas“ nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. vadovas yra tas pats asmuo – U. L.; ieškovas turėjo visas galimybes pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų akivaizdų sandorio nenaudingumą, kad šio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą prieš UAB „Biržų būstas“ bei aiškų naudingumą kitai sandorio šaliai – G. B., kaip nesąžiningai šaliai. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo G. B. nesąžiningumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis nesąžiningumo prezumpcija, nes atsakovai buvo tik pažįstami, tačiau ne artimi giminaičiai, o kitų nesąžiningumą preziumuojančių aplinkybių byloje neįrodyta (CK 6.67 straipsnis). Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas G. B. bendros teisinės pareigos elgtis (veikti) atidžiai ir rūpestingai nepažeidė, nes šalys sudarė neatlygintinę paskolos sutartį, kurios terminas 4 (keturi) mėnesiai; paskolos sutartyje buvo nustatytos netesybos bei prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka; įkeisto turto vertė šalių susitarimu buvo paskolos dydžio – 120 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovas mano, jog sudarytas sandoris (paskolos sutartis) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ar normalios verslo praktikos, jis savo pažeistus interesus gali apginti kitais teisių gynimo būdais.

12Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teismas ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį atmetė, tuo pačiu sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ir restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), be to, įvertinęs tai, kad ginčijama paskolos sutartimi nebuvo perleistas hipoteka įkeistas turtas, teismas konstatavo, jog taikyti restituciją ieškinyje nurodytu būdu, net ir pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, nebūtų pagrindo (CK 6.870 straipsnis).

13Teismas, spręsdamas klausimą dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu, remdamasis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00728-10 2013 m. gegužės 23 d. gauta specialisto išvada Nr. 20-4-ISI-657, kurioje konstatuota, kad Protokolo eilutėje „Protokolavo“ esantį U. L. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne U. L., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas U. L. parašą; šis rašytinis įrodymas kitais nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nenuginčytas, priėjo prie išvados, jog UAB „Biržų būstas“ akcininko UAB „Savas turtas“ vadovas U. L. Protokolo nepasirašė. Atsižvelgęs į tai, kad pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimo nustatomas 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminas, taikyti ieškinio senatį prašė atsakovai G. B. ir A. S., apie Protokolą ieškovui buvo žinoma jau 2009 m. liepos 30 d. rengiant iš esmės tapatų ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20878-364/2009 buvo paliktas nenagrinėtas; paskolos sutarties įžanginėje dalyje buvo aiškiai nurodyta apie 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimą, teismas sprendė, jog ieškovui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie šį jo teisių pažeidimą, todėl taikė senatį ir šią ieškinio dalį taip pat atmetė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas UAB „Savas turtas“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą (nurodyta 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5626-534/2013) panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo 2013 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pateiktą patikslintą ieškinį, tokiu būdu apribodamas ieškovo teisę tinkamai ir laiku suformuluoti ieškinio reikalavimus, kad byla būtų kuo ekonomiškiau ir teisingiau išnagrinėta; netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus; nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo. Teismas taip pat netinkamai pritaikė ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens sprendimų priėmimo procedūrą, sandorių sudarymo tvarką, galbūt nusikalstamu būdu sudarytų sandorių teisines pasekmes.
  2. Teismas netinkamai nustatė aplinkybes, kad neva paskolos sutartis neprieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams ir organų kompetencijai ir kad neįrodytas sandorio šalies nesąžiningumas. Įstatymų ir bendrovės įstatų nuostatos nenumatė imperatyvios pareigos UAB „Biržų būstas“ direktoriui gauti akcininkų pritarimą paskolos sutarčiai sudaryti ir įkeisti turtą, tačiau to reikalavo susiformavusi teisės taikymo praktika, kurią gerai suvokė ir pats atsakovas A. S.. UAB „Biržų būstas“ akcininkui bankrutavusiai UAB „Elre“ atstovavo pats atsakovas A. S., be to, jis pasirašė Protokolą kaip susirinkimo pirmininkas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą neva UAB „Biržų būstas“ direktorius neviršijo kompetencijos sudarydamas paskolos sutartį ir turto įkeitimo sandorį šiai sutarčiai užtikrinti. Teismas nepakankamai atskleidė paskolos sutarties ir įkeitimo sandorio prieštaravimą UAB „Biržų būstas“ veiklos tikslams, nes visi pagal paskolos sutartį gauti pinigai buvo pervesti pačiam atsakovui A. S. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims. Paskolos sutartis buvo sudaryta (ir pagal ją gauti pinigai panaudoti) ne siekiant UAB „Biržų būstas“ veiklos tikslų, o tenkinant UAB „Biržų būstas“ direktoriaus – atsakovo A. S. asmeninius interesus.
  3. Teismas pažeidė ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias nuostatas bei nepagrįstai pritaikė 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminą Protokolui pripažinti negaliojančiu, padarydamas nepagrįstą prielaidą, kad ieškovui apie Protokolo turinį jau buvo žinoma rengiant 2009 m. liepos 30 d. ieškinį kitoje byloje.
  4. Nors teismas nurodė, kad neva ieškovas pažeistus interesus gali apginti kitais teisių gynimo būdais, tačiau neaišku, kokį kitą teisių gynimo būdą teismas turėjo omenyje. Ieškovui, ieškinyje išdėsčius faktinį ieškinio pagrindą ir netinkamai nurodžius materialiosios teisės normas, teismas nebuvo saistomas tokios ieškovo nuomonės. Teismas turėjo pritaikyti ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp glaudžiai susijusių ir nesąžiningų asmenų, turint aiškų tikslą – perimti atsakovo G. B. nuosavybėn UAB „Biržų būstas“ nekilnojamąjį turtą, o gautus, neva kaip paskolą, pinigus perleisti atsakovui A. S. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims, tuo pažeidžiant ieškovo, kaip UAB „Biržų būstas“ akcininko, teises ir teisėtus interesus. Visos piniginės operacijos su 120 000 Lt paskolos suma buvo atliktos grynaisiais pinigais, taip apsunkinant galimybes nustatyti, ar jos iš tiesų buvo įvykdytos.
  5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės atitiko ir actio Pauliana taikymo sąlygas. Atlikus Protokolo tyrimą ir specialistui pateikus išvadą, kad Protokolą pasirašė ne ieškovo direktorius, tapo akivaizdu, jog be ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio reikalavimo pagrindo (CK 1.82 straipsnis), faktinės bylos aplinkybės taip pat turėjo būti įvertintos ir CK 6.66 straipsnyje nurodyto reguliavimo taikymo prasme.

17Atsakovas G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, atsisakydamas priimti ieškovo patikslintą ieškinį; privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą; neteisingai nustatė aplinkybes, jog neva sudaryta paskolos sutartis neprieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams ir organų kompetencijai ir kad neva neįrodytas kitoks sandorio šalies nesąžiningumas; taikė 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminą Protokolui pripažinti negaliojančiu; neatsižvelgė, jog ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės atitiko Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas – teismas nebuvo saistomas ieškovo nurodyto ieškinio teisinio pagrindo (CK 1.82 straipsnis).
  2. Teismas, tiek atsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimą, tiek į UAB „Biržų būstas“ įstatus, pagrįstai sprendė, kad A. S., kaip UAB „Biržų būstas“ vadovas, sudarydamas paskolos sutartį, neviršijo kompetencijos. Teismas pagrįstai pripažino apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad neva akivaizdu, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ne siekiant UAB „Biržų būstas“ veiklos tikslų, o tenkinant UAB „Biržų būstas“ vadovo A. S. asmeninius interesus, kaip prieštaraujančius byloje esantiems duomenims.
  3. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas jau rengdamas 2009 m. liepos 30 d. iš esmės tapatų ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, turėjo žinoti apie 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas reikalavimą dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu pareiškė praleidęs 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminą. Aplinkybę, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, patvirtina ir paminėtame 2009 m. liepos 30 d. ieškinyje, kuris teismo buvo paliktas nenagrinėtas, išdėstytos aplinkybės.
  4. Teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis nesąžiningumo prezumpcija, nes atsakovas ir UAB „Biržų būstas“ vadovas A. S. buvo tik pažįstami, bet ne artimi giminaičiai, o ieškovas neįrodė kitų nesąžiningumą preziumuojančių aplinkybių. Protokolas iki šiol yra galiojantis.
  5. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės atitiko actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, pateiktais išaiškinimais, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, siekiant užkirsti kelią galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Teismas teisingai pažymėjo, kad paskolos sutartimi nebuvo perleistas hipoteka įkeistas turtas, todėl taikyti restituciją ieškinyje nurodytu būdu, net ir pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, nebebūtų pagrindo.

19Atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad paskolos sutartis tarp UAB „Biržų būstas“ ir G. B. buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Atsakovas teigia, kad jis (atsakovas), ėjęs UAB „Biržų būstas“ direktoriaus pareigas, gautus (paskolintus) grynuosius pinigus, t. y. 120 000 Lt, įnešė į UAB „Biržų būstas“ kasą ir po to juos išleido, o šias aplinkybes įrodo byloje esantys kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kurie patvirtinti antstolio R. B.. Atsakovas akcentavo, kad UAB „Savas turtas“ direktoriui U. L. apie įkeitimo sandorį buvo žinoma ir jis sutiko su visomis jo sąlygomis. Be kita ko, atsakovas pažymi, kad ieškovas praleido 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminą sandoriui ginčyti.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB „Savas turtas“ apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo apelianto ieškinys dėl Protokolo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

25Prieš pradėdama nagrinėti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atnaujinęs šios bylos nagrinėjimą iš esmės, pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui papildomus įrodymus (iš jų ir rašytinius paaiškinimus), susijusius su reikšmingomis aplinkybėmis, nustatytinomis šioje byloje (III t., b. l. 84-86). Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas UAB „Savas turtas“, vykdydamas nurodytą apeliacinio teismo nutartį, pateikė rašytinius paaiškinimus bei pridėjo įrodymus, t. y. 2013 m. spalio 16 d. patikslintą ieškinį, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. liepos 3 d. Nutarimą atmesti skundą (kopiją), 2014 m. liepos 25 d. skundą dėl 2014 m. liepos 3 d. nutarimo atmesti skundą dėl 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10, Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2014 m. gegužės 26 Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (kopiją), 2014 m. birželio 23 d. skundą dėl 2014 m. gegužės 26 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10, kuriuos prašė pridėti prie bylos. Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugpjūčio 7 d., vykdydamas minėtą apeliacinio teismo nutartį, ir atsakovas A. S. padavė rašytinius paaiškinimus bei pridėjo naujus rašytinius įrodymus: 2007 m. gegužės 28 d. UAB „Biržų būstas“ akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1A ir 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIO Nr. 223, kuriuos taip pat prašė pridėti prie bylos.

26Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytinas aplinkybes, taip pat į tai, jog pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys yra susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, apelianto UAB „Savas turtas“ ir atsakovo A. S. prašymus dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos tenkina, pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir vertina juos visų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 180, 181, 185 ir 314 straipsniai).

27Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nepatenkintas jo ieškinys, ginčija dviem aspektais, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir netenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimų, pažeidė tiek proceso teisės normų reikalavimus, tiek materialiosios teisės normas, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamu proceso teisės normų taikymu, o būtent, dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „Savas turtas“ 2013 m. spalio 16 d. patikslintą ieškinį.

28Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui 2011 m. rugpjūčio 25 d. pareiškė ieškinį (civilinė byla pagal šį ieškinį iškelta 2011 m. rugsėjo 14 d.) (I t., b. l. 3-8), kuriame suformulavo šiuos materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus (ieškinio dalyką): pripažinti negaliojančiu Protokolą, pripažinti tarp atsakovų UAB „Biržų būstas“ ir G. B. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia ab initio, taikyti restituciją bei grąžinti ieškovui UAB „Savas būstas“ (teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. spalio 17 d., patikslino ir nurodė, kad turtas turėtų būtų grąžintas atsakovui UAB „Biržų būstas“) nuosavybėn žemės sklypą su ginčo statiniais; ieškinyje išdėstė aplinkybes, kuriomis jis grindžia paminėtus reikalavimus (nurodė faktinį ieškinio pagrindą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo procese, t. y. 2013 m. kovo 22 d. parengiamajame teismo posėdyje, ieškovo atstovas išreiškė ketinimą tikslinti ieškinį, atsižvelgdamas į tai, kad šiame teismo pasėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir suteikta ieškovui galimybė patikslinti pareikštą ieškinį (II t., b. l. 140-144). Patikslintas ieškinys ir atsikirtimai į jį pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateikti iki 2013 m. balandžio 10 d. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. balandžio 17 d., ieškovo atstovas advokato padėjėjas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame patikslino šalių procesinę padėtį, t. y. ieškovais nurodė UAB „Savas turtas“ ir UAB „Biržų būstas“ (nes ieškovo UAB „Savas turtas“ ir atsakovo UAB „Biržų būstas“ bylą nagrinėjant teisme direktoriaus pareigas pradėjo eiti tas pats vadovas – U. L.; UAB „Biržų būstas“ pripažino ieškinį), atsakovu – G. B., trečiaisiais asmenimis – A. S. ir UAB „Elre“; ieškinio teisinis ir faktinis pagrindai nebuvo pakeisti (pagal ieškovo atstovo paaiškinimus), tačiau ieškovo atstovas tame pačiame teismo posėdyje atsiėmė paduotą patikslintą ieškinį (esant jo trūkumams ir ketindamas juos ištaisyti) (II t., b. l. 154-155). Teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. spalio 17 d., ieškovo atstovas (advokatas) padavė teismui 2013 m. spalio 16 d. patikslintą ieškinį. Kaip matyti iš šio ieškinio turinio, jame buvo patikslinta: bylos šalių procesinė padėtis (bendraieškiais nurodytos UAB „Savas turtas“ ir UAB „Biržų būstas“, atsakovu – G. B., trečiaisiais asmenimis – A. S., BUAB „Elre“ ir notarė Z. K.); ieškinio pagrindas, t. y. be pradiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu prašoma pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, buvo nurodyta, kad paskolos sutartis yra negaliojanti dėl to, kad pagal ją nebuvo perduota paskolos suma; papildyti ieškinio reikalavimai, t. y. suformuluota dalis visiškai naujų reikalavimų (patikslintame ieškinyje nurodyti šie reikalavimai: pripažinti 2008 m. spalio 16 d. UAB „Biržų būstas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolinius sprendimus ir 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; pripažinti tarp UAB „Biržų būstas“ ir G. B. sudarytą 2008 m. spalio 22 d. paskolos sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrinta 2008 m. spalio 22 d paskolos sutartis; pripažinti varžytynių aktą, kuriuo G. B. buvo perleista nuosavybės teisė į UAB „Biržų būstas“ turtą; ir taikyti restituciją, grąžinant UAB „Biržų būstas“ nuosavybėn 0,2922 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį ((duomenys neskelbtini), kitus statinius–kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 3 dalimi, nurodytą patikslintą ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad tokiu būdu bus užvilkintas bylos nagrinėjimas (III t., b. l. 27-33).

29Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; kt.). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Taigi kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir lemia bylos proceso eigą. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320 straipsniai). Pagal CPK 141 straipsnį įstatymo nustatyta tvarka, šalis turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad CPK 141 straipsnyje nustatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tačiau tik nepažeidžiant šiame straipsnyje nurodytos tvarkos, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik griežtai įstatymo apribotais atvejais – jau po tokios nutarties priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; kt.).

30Apibendrindama tai, kas pasakyta, taip pat įvertusi, kad ieškovo interesams nuo civilinės bylos iškėlimo dienos atstovavo profesionalūs teisininkai – advokato padėjėjas, advokatas, pirmosios instancijos ieškovui suteikė ne vieną galimybę patikslinti ieškinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo 2013 m. spalio 17 d. teismo pasėdyje paduotą patikslintą ieškinį dėl to, jog priešingu atveju būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, ypatingai atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad byla nagrinėjama beveik trejus metus, o ieškovui jau pakankamai seniai buvo žinomos visos aplinkybės, kurių pagrindu, ieškovo teigimu, paskolos sutartis, hipotekos sutartis bei turto perleidimas vykdymo procese turi būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovas jau 2009 metais buvo pareiškęs ieškinį dėl paskolos sutarties, hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, teismui pateikęs Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartį, kuria areštuotas atsakovo UAB „Biržų būstas“ įkeistas turtas (žr. Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-20878-364/2009 medžiagą). Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimą ir ieškovo teisės tinkamai bei laiku suformuluoti ieškinio reikalavimus, nes, kaip nurodyta pirmiau, suinteresuoti asmenys, įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įskaitant ir įgyvendinimo būdus bei jų apimtį, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, ne teismo pareiga, teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų ir suformuluoti ieškinio dalyko, taip pat nurodyti ieškinio pagrindą, o teisėjas, vadovaudamas procesui, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo besąlygiškai tenkinti kiekvieną bylos šalies pareikštą reikalavimą. Be to, kaip minėta, pagal bylos duomenis per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį, teismas tenkino ieškovo prašymus, įskaitant, bet neapsiribojant, ir dėl ieškinio patikslinimo. Ieškovo dėstomos aplinkybės, susijusios su jo (ieškovo) atstovų pasikeitimu bei užimtumu, bylos sudėtingumu, nesuteikia jokio pagrindo apeliacinio teismo teisėjų kolegijai formuoti kitokią išvadą, prie kurios priėjo pirmosios instancijos teismas, kitų objektyvių ir / ar išskirtinių aplinkybių apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

31Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2012).

32Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „Savas turtas“ 2013 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pateiktą 2013 m. spalio 16 d. patikslintą ieškinį, tokiu būdu apribodamas ieškovo teisę tinkamai ir laiku suformuluoti ieškinio reikalavimus, jog byla būtų kuo ekonomiškiau ir teisingiau išnagrinėta, pripažįsta nepagrįstais.

33Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugpjūčio 3 d. paduotame prašyme (rašytiniuose paaiškinimuose) apeliantas (ieškovas) suformulavo reikalavimą: panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą (nurodyta 2013 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5626-534/2013) ir priimti naują sprendimą – pripažinti 2008 m. spalio 16 d. UAB „Biržų būstas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolinius sprendimus ir 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; pripažinti tarp UAB „Biržų būstas“ ir G. B. sudarytą 2008 m. spalio 22 d. paskolos sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrinta 2008 m. spalio 22 d paskolos sutartis; pripažinti varžytynių aktą, kuriuo G. B. buvo perleista nuosavybės teisė į UAB „Biržų būstas“ turtą; ir taikyti restituciją, grąžinant UAB „Biržų būstas“ nuosavybėn 0,2922 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį (duomenys neskelbtini), kitus statinius–kiemo statinius (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apelianto suformuluoti (patikslinti) apeliacinio skundo reikalavimai, yra iš esmės analogiški tiems reikalavimams, kurie buvo suformuluoti 2013 m. spalio 16 d. patikslintame ieškinyje, tačiau kurį, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstai buvo atsisakyta priimti, apeliacine tvarka bylą nagrinėja ir vertina pagal ieškovo pradiniame ieškinyje nurodytus faktinius ir teisinius pagrindus, susijusius su paskolos sutarties ir Protokolo pripažinimu negaliojančiais, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius bei teisinius aspektus. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės nagrinėti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

34Pirmosios instancijos teisme ieškovo UAB „Savas turtas“ reikalavimai pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir išreikalauti žemės sklypą su ginčo statiniais iš atsakovo G. B. buvo grindžiami tuo, kad UAB „Biržų būstas“, kurios akcininku yra UAB „Savas turtas“, direktoriaus pareigas ėjęs atsakovas A. S., sudarydamas paskolos sutartį su atsakovu G. B., artimai pažįstamu asmeniu, buvo nesąžiningas, viršijo jam, kaip direktoriui, suteiktą kompetenciją, o sudarytas sandoris (paskolos sutartis) prieštarauja UAB „Biržų būstas“ tikslams. Ieškinyje ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad užtikrinant paskolos sandorio vykdymą žemės sklypo su ginčo statiniais įkeitimu (hipoteka) buvo būtina gauti ieškovo, kaip UAB „Biržų būstas“ akcininko, sutikimą dėl nurodyto turto įkeitimo, nes sandorio vertė viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės, o tokio sutikimo akcininkas UAB „Savas turtas“ (ieškovas) nei dėl paskolos pasirašymo, nei dėl turto įkeitimo nedavė, 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkime nedalyvavo, Protokolo ieškovo direktorius nepasirašinėjo, direktoriaus parašas suklastotas, atsakovas G. B. buvo nesąžiningas, todėl tiek Protokolas, tiek paskolos sutartis pripažinti negaliojančiais. Atsakovas UAB „Biržų būstas“ ieškinį pripažino. Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad apie paskolos sudarymą, turto įkeitimą, akcininkų susirinkimą ieškovui buvo žinoma, atsakovas G. B. yra jo (atsakovo) pažįstamas, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo pripažinti atsakovą buvus nesąžiningu, G. B. žemės sklypas su ginčo statiniais perduotas teismo nutartimi. Atsakovas G. B., prašydamas netenkinti ieškinio, nurodė, kad UAB „Biržų būstas“ paskolai sudaryti nebuvo būtina gauti akcininkų susirinkimo pritarimo, Protokolo pripažinimas negaliojančiu neturi jokios įtakos jo (atsakovo) teisėms ir pareigoms, o nenustačius atsakovo nesąžiningumo restitucija negalima.

35Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai, išanalizavęs bylos rašytinių įrodymų visumą, sprendė, kad byloje nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų pripažinti ieškinio reikalavimus pagrįstais, todėl ieškinį atmetė ir pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas savo teises ir teisėtus interesus gali ginti kitais įstatyme nustatytais asmens teisių gynimo būdais. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Biržų būstas“ ieškinio pripažinimo nepriėmė, nes atsakovai A. S. ir G. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės.

36Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „Savas turtas“ ginčija minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, be anksčiau aptartų proceso teisės normų pažeidimų, pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai nustatė aplinkybes, kad neva paskolos sutartis neprieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams ir organų kompetencijai, bei jog neva neįrodytas kitos sandorio šalies nesąžiningumas, taip pat taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens sprendimų priėmimo procedūrą, sandorių sudarymo tvarką, galbūt nusikalstamu būdu sudarytų sandorių teisines pasekmes.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia pasisako dėl proceso normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. CPK 12 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

39Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat privalo tinkamai pritaikyti materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o priimdamas sprendimą turi konstatuoti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 330 straipsnis), o apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens sprendimų priėmimo procedūras, sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį sąlygas bei pagrindus.

40Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

41Prieš pradedant nagrinėti ir vertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pastebėtina, kad juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, ABĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalys (įstatymo redakcija Nr. VIII-1835, galiojusi nuo 2008 m. birželio 21 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d., šia įstatymo redakcija bus remiamasi šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka). Vienasmenį valdymo organą (administracijos direktorių) bendrovė turi turėti visada, kolegialų (valdybą) – bendrovės dalyvių pasirinkimu. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualios akcinių (uždarųjų) bendrovių veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatos. Remiantis ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 1 dalimi, uždarosios akcinės bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis). Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).

42Byloje nustatyta, kad UAB „Biržų būstas“ buvo įsteigta 2007 m. balandžio 25 d., kurios steigėjai buvo UAB „Elre“ (direktorius A. S.) ir UAB „Savas turtas“ (direktorius U. L., kuris UAB „Savas turtas“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007 m. kovo 22 d. (išrinktas 2007 m. vasario 26 d., o atsakovo UAB „Biržų būstas“ direktoriaus pareigas U. L. ėjo nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., išrinktas 2009 m. liepos 30 d.) (I t., b. l. 91-93, 118, III t., b. l. 8, 15-18). Bylos duomenimis UAB „Biržų būstas“ direktoriaus pareigas nuo 2007 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d. ėjo atsakovas A. S. (I t., b. l. 119), kuris iš UAB „Biržų būstas“ direktoriaus pareigų atleistas 2008 m. lapkričio 26 d. akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 11-26 (I t., b. l. 24).

43Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp atsakovų UAB „Biržų būstas“, atstovaujamo direktoriaus A. S., veikiančio pagal UAB „Biržų būstas“ įstatus ir 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 10-16, bei atsakovo G. B. 2008 m. spalio 22 d. buvo sudaryta ieškovo ginčijama paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas G. B. UAB „Biržų būstas“ paskolino 120 000 Lt, o atsakovas UAB „Biržų būstas“ įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009 m. vasario 22 d. (III t., b. l. 2-3, 6-7). Remiantis šios sutarties nuostatomis, paskolos gavėjas (atsakovas UAB „Biržų būstas“) įsipareigojo mokėti paskolos davėjui (atsakovui G. B.) 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (paskolos sutarties 1 punktas). Paskolos sutarties 2 punkte paskolos gavėjas pareiškė, kad 120 000 Lt gavo prieš pasirašant paskolos sutartį. Paskolos sutartyje yra atsakovo A. S. prierašas apie tai, kad jis (atsakovas) pinigus gavo. Pagal bylos duomenis aplinkybes, kad pagal paskolos sutartį gauti pinigai buvo apskaityti UAB „Biržų būstas“ finansinėje atskaitomybėje, patvirtina 2008 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderis serija BŪS Nr. 4 (I t., b. l. 17), be kita ko, ši operacija buvo įtraukta į 2008 m. spalio 1 d. – 2008 m. spalio 31 d. kasos knygą (I t., b. l. 23). Remiantis paskolos sutarties 3 punktu prievolei pagal šią paskolos sutartį įvykdyti buvo įkeisti žemės sklypas ir statiniai, priklausantys nuosavybės teise UAB „Biržų būstas“. Tačiau bylos duomenimis UAB „Biržų būstas“ paskolos nustatytu terminu neįvykdė, Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. H2-20224-285/2009, patenkino kreditoriaus G. B. reikalavimą dėl 120 000 Lt paskolos ir 3 072 Lt delspinigių išieškojimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis), o įkeistas turtas, t. y. žemės sklypas su ginčo statiniais, paskolos davėjui G. B. buvo perduotas 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu (neįvykus 2011 m. kovo 17 d. varžytynėms, antstoliui surašius 2011 m. kovo 18 d. patvarkymą, kuriuo išieškotojui pasiūlyta perimti skolininko UAB „Biržų būstas“ turtą, išieškotojui sutinkant ir prašant), kuris patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-310-199/2011 (I t., b. l. 79-80; civilinės bylos Nr. P2-310-199/2011; b. l. 12-13).

44Kadangi ieškovas pirmiau paminėtą paskolos sutartį prašo pripažinti negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį, todėl nagrinėjamos bylos kontekste aptartinos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nurodytą teisinį reguliavimą. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Jeigu juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje. Tačiau nagrinėjant šioje byloje pareikštą reikalavimą pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstamas ir teismų praktikoje taikomas sandorio stabilumo principas (favor contractus), kuris teisinių santykių stabilumą leidžia iškelti kaip savarankišką materialinį teisinį argumentą, tokiu būdu ribojant sandorių nuginčijimą (Mikelėnas, Valentinas. Sandorių negaliojimo instituto taikymas teismų praktikoje. Justitia, Nr. 4, 2006, p. 6-7). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; kt.). Pažymėtina, kad būtent siekiant užtikrinti sandorių stabilumo principą (favor contractus), galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

45CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai. Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu koreliuoja CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, teisines pasekmes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys nurodyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Aptariamų įstatymo normų negalima taikyti atskirai nuo CPK 5 straipsnio, kuriame atskleidžiamas konstitucinės teisės kreiptis į teismą turinys. Teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, įstatymu suteikta teisė kreiptis į teismą negali būti naudojama kitais negu pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba tikslais, priešingas asmens elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-534/2007).

46Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

47Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tam, jog privačiojo juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas (nagrinėjamu paskolos sutartis), ieškovas UAB „Savas turtas“ turėjo įrodyti šių sąlygų (teisiškai reikšmingų šiai nagrinėjamai bylai aplinkybių) visumą, t. y.: 1) kad sandorį sudarė privatusis juridinis asmuo; 2) kad UAB „Biržų būstas“ buvęs direktorius atsakovas A. S. veikė ultra vires ar (ir) atliko veiksmus, prieštaraujančius juridinio asmens tikslams; 3) kad G. B. buvo nesąžiningas; 4) kad paskolos sutartis pažeidė UAB „Savas turtas“ teisės ir / ar teisėtus interesus. Pastebėtina, kad analogiškos pozicijos dėl būtinybės nustatyti visumą paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl sandorio, sudaryto pažeidžiant juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje, be kita ko, pabrėžiama, jog konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).

48Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos rašytinių įrodymų visumą, atsižvelgdama į tai, kad pareikštu ieškiniu iš esmės buvo siekiama, jog prievolėms pagal paskolos sutartį įvykdyti įkeistas žemės sklypas su ginčo statiniais būtų grąžintas UAB „Biržų būstas“, byloje nepateikta duomenų (tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas), jog būtų nuginčyta 2008 m. spalio 27 d. hipotekos sutartis (hipotekos lakštas, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)), 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas, kuriuo atsakovui G. B. buvo perduotas įkeistas turtas, vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininko UAB „Biržų būstas“, UAB „Savas turtas“ šioje byloje neįrodinėjo, kad G. B. atsakovui UAB „Biržų būstas“ neperdavė pinigų, nurodytų paskolos sutartyje (o pagal bylos įrodymus jis pinigus perdavė atsakovui UAB „Biržų būstas“ ir šis atsakovas galėjo jais disponuoti savo nuožiūra), ar pagal paskolos sutartį gauti pinigai G. B. buvo grąžinti, konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju iš esmės neįrodė minėtų sąlygų, kurias nustačius privataus juridinio asmens sudarytas sandoris (nagrinėjamu atveju – paskolos sutartis) galėtų būti pripažintas negaliojančiu (CPK 178 ir 314 straipsniai), išskyrus tai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta privataus juridinio asmens, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo paskolos sutartį pripažinti negaliojančia.

49Kaip minėta, ieškinyje ieškovas laikėsi pozicijos, kad sudarant paskolos sandorį, kuris buvo užtikrintas žemės sklypo su ginčo statiniais įkeitimu, buvo būtina gauti ieškovo, kaip UAB „Biržų būstas“ akcininko, sutikimą dėl nurodyto turto įkeitimo, nes sandorio vertė viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės, o tokio sutikimo UAB „Savas turtas“ nedavė, todėl pripažintina, jog UAB „Biržų būstas“ direktorius A. S. viršijo jam suteiktą kompetenciją, nustatytą bendrovės įstatuose. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

50Nesutikdama su nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pastebi, kad juridinio asmens organo kompetencijos pažeidimas reiškia, jog sandoris turi valios trūkumą, kuris gali būti pašalintas juridiniam organui pritarus jo sudarymui (CK 1.79, 2.84 straipsniai). Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste svarbi yra ir ta aplinkybė, ar tam tikro juridinio organo pritarimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir / ar juridinio asmens steigimo dokumentus apskritai buvo būtinas. Minėta, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Vienasmenį valdymo organą (administracijos direktorių) bendrovė turi turėti visada, kolegialų (valdybą) – bendrovės dalyvių pasirinkimu. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Biržų būstas“ įstatų, bendrovės organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas (direktorius), o valdyba bendrovėje nebuvo sudaryta, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas buvo pavesta atlikti bendrovės vadovui (nagrinėjimu atveju direktoriui – A. S.) (Įstatų 5.1 ir 7.1 punktai). Įstatų 7.4 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas turi visas teises ir pareigas nustatytas ABĮ ir kituose teisės aktuose. Pagal ABĮ 19 straipsnio 4 dalį, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 4 punktas reglamentavo, kad valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma). ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jei bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse.

51Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Biržų būstas“ direktorius A. S. neveikė ultra vires, sudarydamas paskolos sutartį, nepažeidė nei steigimo dokumentuose, nei ABĮ nustatytų nuostatų, susijusių su juridinio asmens vienasmenio valdymo organo teisėmis ir pareigomis. Prieš sudarant nurodytus sandorius bendrovės vadovas neprivalėjo gauti visuotinio akcininkų, įskaitant ir ieškovo – UAB „Savas turtas“, sutikimo ir / ar pritarimo.

52Kita vertus, aplinkybę, kad įstatymuose ir bendrovės įstatuose nenustatyta imperatyvios pareigos UAB „Biržų būstas“ direktoriui gauti akcininkų pritarimą paskolos sutarčiai sudaryti ir / ar įkeisti turtą, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats ieškovas, tačiau nepagrįstai tvirtina, jog priešingas nurodytų teisės normų aiškinimas suformuotas teismų praktikoje.

53Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011 (apie kurią ieškovui reiškiant ieškinį turėjo būti žinoma ir kuri yra aktuali nagrinėjamu atveju), būtent ir yra akcentuojama, jog ankstesnėje ABĮ redakcijoje, kuri nėra aktuali šiai konkrečiai nagrinėjamai bylai, buvo nustatyta, kad valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymui buvo reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (sprendimas), priimtas ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančiųjų balsų, tačiau vėliau teisinis reglamentavimas buvo pakeistas ir įstatyme nebeliko nuostatos dėl privalomojo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo valdybos sprendimui, šis klausimas paliktas juridinio asmens nuožiūrai – pagal 34 straipsnio 5 dalį bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba, prieš priimdama šio straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. UAB „Biržų būstas“ valdyba nebuvo sudaryta, už sprendimų, susijusių su kasdiene bendrovės veikla, priėmimą buvo atsakingas įmonės direktorius (A. S.), kuriuos jis priimti turėjo ABĮ bei bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. UAB „Biržų būstas“ įstatuose nebuvo nustatyta, kad bendrovės direktorius, prieš priimdamas ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tokia pareiga buvo nustatyta kituose UAB „Biržų būstas“ priimtuose aktuose ar akcininkų sprendimuose.

54Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, jog atsakovas A. S., sudarydamas paskolos sutartį, nepažeidė jam priskirtos kompetenciją. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepaneigė (CPK 314 straipsnis).

55Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apelianto argumentų, kad paskolos sutartis prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams, nes šioje konkrečioje byloje nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su gautos paskolos panaudojimu, o aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymo nenaudingumu, ieškovas neįrodė, tik apsiribojo deklaratyviais samprotavimais, jog paskolos gavimas buvo nenaudingas, bendrovei buvo padaryta žala, tačiau nei kokio dydžio, nei kokio pobūdžio, ar tokie bendrovės veiksmai nebuvo susiję su įprasta bendrovės ūkinės–komercinės veiklos praktika (skolintis, investuoti, perskolinti, grąžinti skolas skolintais pinigais) nenurodė ir neįrodinėjo, taip pat neįrodinėjo UAB „Biržų būstas“ finansinės padėties ir pan. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-511/2011). Kaip matyti iš UAB „Biržų būstas“ įstatų 2.1 ir 2.2 punktų, bendrovės veiklos tikslas – pelno siekianti ūkinė–komercinė veikla, susijusi su gamyba, prekyba, paslaugomis, taip pat statyba ir nekilnojamojo turto operacijoms. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagal šioje byloje pateiktus įrodymus neturi jokio faktinio pagrindo nustatyti faktą, kad paskolos sutartis buvo akivaizdžiai UAB „Biržų būstas“ nenaudinga, bei tai, kad šios sutarties palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą UAB „Biržų būstas“, o aiškų naudingumą – G. B., kaip nesąžiningai šaliai, nes byloje ieškovas, kurio vadovas atstovauja ir atsakovui UAB „Biržų būstas“, byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad UAB „Biržų būstas“ paskolos sutarties sudarymo metu nebuvo reikalingi pinigai atsiskaitymams ir paskolos paėmimas prieštaravo UAB „Biržų būstas“ veiklos tikslams.

56Pasisakant dėl ieškovo (apelianto) argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovas G. B. buvo nesąžiningas, akcentuotina, jog vertinant, ar juridinio asmens kompetenciją pažeidžiantį sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjant reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovas tvirtino, kad paskolos sutarties šalių nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ji (paskolos sutartis) buvo sudaryta tarp artimai pažįstamų asmenų, dalis gautos paskolos pervesta kitiems susijusiems asmenims (UAB „Elre“ ir UAB „Nerkus“), G. B. iš anksto buvo žinoma, kad A. S. veikia ultra vires, paskolos sutartis pažeidžia bendrovės tikslus, G. B. iš anksto siekė nuosavybėn įsigyti įkeistą turtą, nesiekė paskolos susigrąžinti, o Protokole esantis UAB „Savas turtas“ direktoriaus parašas suklastotas.

57Kaip buvo nurodyta anksčiau, sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; kt.). Šioje nutartyje pirmiau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, jog paskolos sutartis prieštarauja UAB „Biržų būstas“ tikslams, nėra, be to, sudarant paskolos sutartį, įkeičiant turtą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (sutikimą) nereikėjo, todėl nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00728-10 2013 m. gegužės 23 d. gauta specialisto išvada Nr. 20-4-ISI-657, kurioje konstatuota, jog Protokolo eilutėje „Protokolavo“ esantį U. L. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne U. L., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas U. L. parašą (II t., b. l. 171-172), t. y. kad UAB „Biržų būstas“ akcininko UAB „Savas turtas“ vadovas U. L. Protokolo nepasirašė, jokios teisinės reikšmės ieškovo dėstomi argumentai, susiję su Protokolo pasirašymu, neturi. Beje, kaip matyti iš šia nutartimi pridėtų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, 2014 m. gegužės 26 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00728-10 suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams nutrauktas, o skundas dėl šio nutarimo panaikinimo atmestas (III t., b. l. 97-99, 107-110). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad A. S. ar G. B. klastojo U. L. parašą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal šioje byloje pateiktus įrodymus nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad A. S. žinojo, jog Protokole esantis UAB „Savas turtas“ direktoriaus parašas suklastotas.

58Byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti G. B. nesąžiningumą, nes jis tik suteikė paskolą, o pagal paskolos sutartį gautus pinigus UAB „Biržų būstas“ būtent ir turėjo grąžinti G. B.. Aplinkybės, kad atsakovai A. S. ir G. B. buvo pažįstami, atsakovai neneigė ir neneigia, be to, tokia aplinkybė per se ir negalėtų suteikti pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog šalys buvo nesąžiningos, ypatingai įvertinus tai, kad paskolos sutartyje buvo nustatytos netesybos bei prievolių įvykdymo užtikrinimas hipoteka; įkeisto turto vertė šalių susitarimu buvo paskolos dydžio – 120 000 Lt, o įkeistas turtas, t. y. žemės sklypas su ginčo statiniais, kaip nustatyta anksčiau, paskolos davėjui G. B. buvo perduotas 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu (neįvykus 2011 m. kovo 17 d. varžytynėms, antstoliui surašius 2011 m. kovo 18 d. patvarkymą, kuriuo išieškotojui pasiūlyta perimti skolininko UAB „Biržų būstas“ turtą, išieškotojui sutinkant ir prašant), kuris patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-310-199/2011 (I t., b. l. 79-80; civilinės bylos Nr. P2-310-199/2011; b. l. 12-13). Byloje duomenų, kad paminėtas turto perdavimo išieškotojui aktas įstatymo nustatyta tvarka būtų nuginčytas, nėra. Byloje kitų aplinkybių, leidžiančių teisėjų kolegijai taikyti nesąžiningumo prezumpciją, nenustatyta, kita vertus, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir pats ieškovas (CK 6.67 straipsnis; CPK 178, 185 ir 314 straipsniai).

59Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, kasacinio teismo išaiškinimus dėl šių normų taikymo, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas įtikinamais teiginiais, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, jog paskolos sutartis neprieštarauja nei juridinio asmens veiklos tikslams, nei, kad atsakovas A. S. veikė viršydamas jam priskirtą kompetenciją. Apeliantas UAB „Savas turtas“, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir neįrodė iš esmės visų būtinų privačiojo juridinio asmens sandorio nuginčijimo CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais sąlygų (CPK 178 ir 314 straipsniai).

60Pirmosios instancijos teismas teisingai taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, teismas ieškinį atmeta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008), taip pat atkreipė ieškovo dėmesį, kad jis, manydamas, jog sudarytas sandoris (paskolos sutartis) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ar normalios verslo praktikos, savo pažeistus interesus gali apginti kitais teisių gynimo būdais. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos nurodė, jog ieškovas savo teises gali ginti kitais asmens teisių gynimo būdais, tačiau neaišku, kokį teisinį gynybos būdą teismas turėjo omenyje. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, kokį įstatyme nustatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas ir neprivalėjo nurodyti galbūt būsimo ieškinio dalyko, ypatingai įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovo interesams atstovavo profesionalus teisininkas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovas, pavyzdžiui, turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos, kildinamos iš juridinio asmens valdymo organų ((vadovo) ir ar dalyvio (akcininko)) veiksmų (neveikimo), susijusių su teisės aktuose imperatyviai nustatytų ir / ar fiduciarinių pareigų (ne)tinkamu (ne)vykdymu, atlyginimo ir pan. (CK 2.50 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

61Ad hoc akcentuotina, kad, kaip minėta, jeigu juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Nagrinėjamu atveju ieškovas būtent ir siekia, kad pripažinus paskolos sutartį negaliojančia UAB „Biržų būstas“ būtų grąžintas žemės sklypas su ginčo statiniais. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, jo esmė – asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį, ji taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes; teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomas jo teisių gynybos (restitucija natūra) būdas, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju neįmanomas netgi paskolos sutartį pripažinus nesudaryta, nes ieškovas siekia išreikalauti žemės sklypą su ginčo statiniais iš atsakovo G. B., reikalaudamas pripažinti negaliojančia paskolos sutartį, neatsižvelgdamas į paskolos sutarties esmę, tokio pobūdžio sutarties pripažinimo nesudaryta teisines pasekmes, kad ginčijama paskolos sutartimi nebuvo atsakovui G. B. perleistas hipoteka įkeistas turtas. Pažymėtina, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014). Taigi paskolos sutartis gali būti pripažinta nesudaryta tik tuo atveju, jeigu yra įrodoma, kad pinigai (daiktas) iš esmės sandorio šaliai nebuvo perduoti ir / ar kitos sutarties šalies priimti. Tuo tarpu žemės sklypas su ginčo statiniais ginčo atveju paskolos davėjui G. B. buvo perduotas 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu (neįvykus 2011 m. kovo 17 d. varžytynėms, antstoliui surašius 2011 m. kovo 18 d. patvarkymą, kuriuo išieškotojui pasiūlyta perimti skolininko UAB „Biržų būstas“ turtą, išieškotojui sutinkant ir prašant), kuris patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-310-199/2011 (I t., b. l. 79-80; civilinės bylos Nr. P2-310-199/2011; b. l. 12-13). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus; tuo atveju, kai yra konstatuojami esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), gali būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Todėl išreikalauti žemės sklypą su ginčo statiniais iš atsakovo G. B. galimybė galėtų atsirasti tik pripažinus neteisėtu 2011 m. kovo 22 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą, beje, kuriam nuginčyti taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CPK 602 straipsnio 3 dalis, įstatymo redakcija galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.), o, kaip minėta, byloje duomenų, kad paminėtas turto perdavimo išieškotojui aktas įstatymo nustatyta tvarka būtų nuginčytas, nėra. Bylos medžiaga rodo, kad ieškovui UAB „Savas turtas“ aplinkybė, jog yra pradėtas priverstinis išieškojimas iš UAB „Biržų būstas“ turto, kuris buvo įkeistas G. B. prievolėms įvykdyti, tapo žinoma dar 2009 m. liepos 24 d. (2009 m. liepos 30 d. ieškovo ieškinyje ši aplinkybė buvo nurodyta, tačiau šis ieškinys teismo buvo paliktas nenagrinėtu), kai tuo tarpu, turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas 2011 m. kovo 22 d., o informacija apie turto pardavimą iš varžytynių skelbiama viešai (CPK 706 straipsnis). Pažymėtina, kad UAB „Biržų būstas“ direktoriaus pareigas U. L. pradėjo eiti nuo 2009 m. liepos 30 d., todėl akivaizdu, kad jis turėjo galimybę imtis priemonių, jog nebūtų atliekami priverstinio vykdymo veiksmai ir turtas neperleidžiamas kitam asmeniui.

62Pripažintini nepagrįstais ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės atitiko ir actio Pauliana taikymo sąlygas; atlikus Protokolo tyrimą ir specialistui pateikus išvadą, kad Protokolą pasirašė ne ieškovo direktorius, tapo akivaizdu, jog be ieškovo ieškinyje nurodyto teisinio reikalavimo pagrindo (CK 1.82 straipsnis), faktinės bylos aplinkybės taip pat turėjo būti įvertintos ir CK 6.66 straipsnyje nurodyto reguliavimo taikymo prasme. Atsakovas G. B. teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį, būtina nustatyti (įrodyti) visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, kurių visetas išplėtotos nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.), iš kurių nenustačius bent vienos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-25/2012; kt.). Jau buvo minėta šioje nutartyje, kad ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas), o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008). Nagrinėjamu atveju ieškinio apeliantas negrindė aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą sandorį (paskolos sutartį) pripažinti negaliojančiomis pagal CK 6.66 straipsnį, ir neįrodinėjo actio Pauliana sąlygų, be to, ir nesuformulavo reikalavimo paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantas pats apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieškinys galėjo būti grindžiamas ir actio Pauliana pagrindu, tačiau ieškinio tokiomis aplinkybėmis negrindė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ginčo teisinius santykius kvalifikuoti pagal CK 6.66 straipsnį bei ex officio nustatinėti, nagrinėti bei vertinti actio Pauliana sąlygų visetą, būtiną siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu.

63Dėl Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo

64Ieškovas UAB „Savas turtas“ ginčija Protokolą ir prašo jį pripažinti negaliojančiu. Ieškovas, ginčydamas šį Protokolą, ieškinyje nurodė, kad iš tikrųjų 2008 m. spalio 16 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, jokių pranešimų apie 2008 m. spalio 16 d. visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą ieškovas negavo ir ieškovo atstovas Protokolo nepasirašinėjo, o Protokole esantis ieškovo direktoriaus U. L. parašas suklastotas. Tokios pačios pozicijos ieškovas laikosi ir apeliaciniam teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, be to, laikosi nuomonės, kad Protokolas pripažintinas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Ieškovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad akcininkai dažniausiai priimdavo sprendimus, nerašydami protokolo ir nesiųsdami pranešimų apie šaukiamą susirinkimą. Iš atsakovo A. S. apeliaciniam teismui pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis iš esmės laikosi pozicijos, jog Protokolas turėtų būti traktuojamas kaip visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Biržų būstas“ turėjo tik du akcininkus, kuriems priklausančios akcijos suteikė po 50 procentų balsų, todėl apie visuotinį akcininkų susirinkimą viešai skelbiama nebuvo, o apie būsimą susirinkimą UAB „Savas turtas“ direktorius U. L. būdavo informuojamas telefonu, protokolas, kuriame pateikiami duomenys apie vykusį susirinkimą, nebuvo rašomas ir tokia praktika buvo susiklosčiusi bei įprasta bendrovės veikloje priimant tam tikrus sprendimus. Šiai aplinkybei patvirtinti pridėjo UAB „Biržų būstas“ 2007 m. gegužės 28 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1A. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog UAB „Biržų būstas“ buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad buvo šaukiami visuotiniai akcininkų susirinkimai, rašomi protokolai, atitinkantys įstatymų reikalavimus. Taip pat nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šioje byloje atsakovas A. S. yra nurodęs, jog 2008 m. spalio 16 d. Protokolą atspausdino UAB „Biržų būstas“ buhalterė, Protokolas buvo perduotas pasirašyti U. L. (UAB „Savas turtas“ direktoriui), o Protokolą paėmė J. D., atsakovui Protokolas buvo grąžintas su U. L. parašu.

65CK 2.90 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai (kaip ir nagrinėjamu atveju), taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas. Pagal ABĮ 29 straipsnio 7 dalį Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek ieškovas UAB „Savas turtas“, tiek atsakovas A. S. rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, jog Protokolas yra visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, konstatuoja, jog Protokolo teisėtumas ir pagrįstumas ginčo atveju nagrinėtinas ir vertintinas juridinio asmens organų sprendimo aspektu.

66Nagrinėjant ir vertinant Protokolo, kaip visuotinio akcininkų susirinkimo valinio akto, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Panašios pozicijos yra laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014). Pastebėtina ir tai, kad CK nustatyti savarankiški juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai nėra tiesiogiai siejami su sandorių negaliojimo pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009). Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų parašų klastojimas ir susirinkime priimtų sprendimų klastojimas, apima pagrindus, nurodytus CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, kuriais juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais. Įrodžius nurodytus pagrindus, šie civilinių teisių gynimo aspektu turėtų būti įvertinti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymų normoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kitaip yra vertinamos teisinės situacijos, kai įrodoma, jog visuotinio akcininkų apskritai nebuvo, o jo protokolas ir / ar sprendimai suklastoti. Tokiu atveju atsiranda pagrindas konstatuoti, kad taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų ir tvarkos teisinio pagrindo nėra, nes nėra veiksmo, vertintino CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisiniais aspektais. Konstatavus tokią teisinę situaciją, kyla tik civilinių teisinių pasekmių taikymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009).

67Kadangi byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad vyko visuotinis akcininkų susirinkimas, Protokolas nėra dokumentas, kuriame tik buvo protokoluotas realiai įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas, Protokolas yra akcininkų sprendimas ir šioje byloje Protokolas yra ginčijamas, todėl įvertinus tai, kad šiame sprendime turėjo pasirašyti du akcininkai, o ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-00728-10 2013 m. gegužės 23 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-657 konstatuota, jog Protokolo eilutėje „Protokolavo“ esantį U. L. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne U. L., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas U. L. parašą (II t., b. l. 171), t. y. šio sprendimo nėra pasirašęs akcininko UAB „Savas turtas“ atstovas, turintis teisę pasirašyti šio akcininko vardu, darytina išvada, kad Protokolas negali būti pripažintas teisėtu ir galiojančiu, todėl pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.

68Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, ieškinį atmetė konstatavęs praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą, taikomą juridinio asmens organo sprendimams ginčyti. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes ieškinio senatis taikoma tuo atveju, kai ją taikyti prašo bylos šalis (atsakovas) (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovo UAB „Savas turtas“ reikalavimas pripažinti Protokolą negaliojančiu pareikštas atsakovui UAB „Biržų būstas“, t. y. pagal šį reikalavimą neatsako nei A. S., nei G. B.. Atsakovas UAB „Biržų būstas“, kuriam pareikštas minėtas reikalavimas ir kuris turi atsakyti pagal šį reikalavimą, ieškinio senaties nagrinėjamu atveju taikyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė ieškinio senaties terminą juridinio asmens organų sprendimams ginčyti.

69Esant nustatytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, taip pat nurodytoms šioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu atmestas, panaikintina, ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl šių priežasčių ieškovo apeliacinis skundas pripažįstamas pagrįstu tik iš dalies. Taip pat pažymėtina, kad minėto reikalavimo patenkinimas nedaro įtakos, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes kaip jau buvo nurodyta pirmiau, sudarant paskolos sutartį įstatymuose ir UAB „Biržų būstas“ lokaliuose aktuose nebuvo imperatyvių nuostatų, jog tokiam sandoriui sudaryti yra reikalingas akcininkų sprendimas.

70Dėl bylos sustabdymo

71Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesustabdė šios bylos nagrinėjimo iki bus priimtas procesinis sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10, kurioje tiriamos Protokolo suklastojimo aplinkybės, nes nėra jokios būtinybės sustabdyti šią bylą dėl apelianto nurodomos aplinkybės, nepaisant to, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis minėtas ikiteisminis tyrimas nurodytoje baudžiamojoje byloje yra nutrauktas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2014 m. gegužės 26 Nutarimu, kuris Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. liepos 3 d. Nutarimu atmesti skundą paliktas nepakeistas ir kurį ieškovas yra apskundęs ikiteisminio tyrimo teisėjui 2014 m. liepos 25 d. skundu dėl 2014 m. liepos 3 d. nutarimo atmesti skundą dėl 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00728-10. Ieškovas turėjo galimybę teikti argumentus ir įrodymus šioje civilinėje byloje. Be to, Protokolas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.

72Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

73Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, šia apeliacinio teismo nutartimi yra panaikinta, todėl pagal CPK 93 straipsnio nuostatas perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

74Kaip matyti iš bylos, ieškovas už neturtinio pobūdžio reikalavimą buvo sumokėjęs 139 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 9-10). Kadangi ieškovo UAB „Savas turtas“ ieškinio dalis dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu patenkinta, todėl ieškovui UAB „Savas turtas“ iš atsakovo UAB „Biržų būstas“ priteistina 139 Lt žyminio mokesčio.

75Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76Už apeliacinį skundą ieškovas UAB „Savas turtas“ sumokėjo 3 688 Lt, t. y. 3 400 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą ir po 144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus.

77Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui UAB „Savas turtas“ iš atsakovo UAB „Biržų būstas“ priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

79Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.

80Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų būstas“ 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 10-16 pripažinimo negaliojančiu, atmestas. Šią ieškinio dalį patenkinti. Pripažinti negaliojančiu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų būstas“ 2008 m. spalio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 10-16.

81Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Savas turtas“ (juridinio asmens kodas 300662569) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų būstas“ (juridinio asmens kodas 300855785) 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

82Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

83Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Savas turtas“ (juridinio asmens kodas 300662569) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų būstas“ 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Savas turtas“... 5. Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovo UAB „Biržų būstas“ akcininkas,... 6. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad iki 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas A. S.... 7. Ieškovas taip pat tvirtino, kad klausimas dėl turto įkeitimo turėjo būti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl paskolos sutarties pripažinimo... 11. Teismas, nustatęs, kad UAB „Biržų būstas“ tikslas – vykdyti pelno... 12. Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teismas... 13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Protokolo pripažinimo negaliojančiu,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas UAB „Savas turtas“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 17. Atsakovas G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno... 18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 19. Atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad paskolos sutartis tarp... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo... 25. Prieš pradėdama nagrinėti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo... 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytinas... 27. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 28. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui 2011 m.... 29. Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas... 30. Apibendrindama tai, kas pasakyta, taip pat įvertusi, kad ieškovo interesams... 31. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso... 32. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija apelianto argumentus,... 33. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2014... 34. Pirmosios instancijos teisme ieškovo UAB „Savas turtas“ reikalavimai... 35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas... 36. Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „Savas turtas“ ginčija minėtą... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas apeliacinį skundą... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 39. Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir... 40. Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia... 41. Prieš pradedant nagrinėti ir vertinti, ar pirmosios instancijos teismas... 42. Byloje nustatyta, kad UAB „Biržų būstas“ buvo įsteigta 2007 m.... 43. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp atsakovų UAB „Biržų būstas“,... 44. Kadangi ieškovas pirmiau paminėtą paskolos sutartį prašo pripažinti... 45. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens... 46. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 47. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie... 48. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos rašytinių įrodymų visumą,... 49. Kaip minėta, ieškinyje ieškovas laikėsi pozicijos, kad sudarant paskolos... 50. Nesutikdama su nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pastebi, kad... 51. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Biržų būstas“... 52. Kita vertus, aplinkybę, kad įstatymuose ir bendrovės įstatuose nenustatyta... 53. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 55. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apelianto argumentų, kad... 56. Pasisakant dėl ieškovo (apelianto) argumentų, susijusių su tuo, kad... 57. Kaip buvo nurodyta anksčiau, sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo... 58. Byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti G. B. nesąžiningumą, nes jis tik... 59. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias... 60. Pirmosios instancijos teismas teisingai taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu... 61. Ad hoc akcentuotina, kad, kaip minėta, jeigu juridinio asmens teisnumui... 62. Pripažintini nepagrįstais ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti... 63. Dėl Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo... 64. Ieškovas UAB „Savas turtas“ ginčija Protokolą ir prašo jį pripažinti... 65. CK 2.90 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 66. Nagrinėjant ir vertinant Protokolo, kaip visuotinio akcininkų susirinkimo... 67. Kadangi byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad vyko visuotinis akcininkų... 68. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi,... 69. Esant nustatytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, taip pat... 70. Dėl bylos sustabdymo... 71. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų, susijusių... 72. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 73. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys dėl... 74. Kaip matyti iš bylos, ieškovas už neturtinio pobūdžio reikalavimą buvo... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 76. Už apeliacinį skundą ieškovas UAB „Savas turtas“ sumokėjo 3 688 Lt, t.... 77. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui UAB „Savas... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti.... 80. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį,... 81. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Savas turtas“ (juridinio... 82. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 83. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Savas turtas“ (juridinio...