Byla 1-420-932/2018
Dėl iškrauto akumuliatoriaus neužsivedė automobilio variklis, todėl, pavogęs automobilio raktą, kurio vertė 100 eurų, pasišalino iš nusikalstamos vietos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai, kaltinamajam K. S. (K. S.), kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadskij, nukentėjusiajam A. S. (A. S.),

2viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. S. (K. S.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas:

31. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį - 5 metų laisvės atėmimo bausme;

42. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-12-24 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir K. S. paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012-08-24 K. S. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikus bausmę;

53. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-21 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas bausmę atlikti pataisos namuose. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-11-09 nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atlikus 1/3 bausmės dalį. K. S. nustatytos BK IX skyriuje ir 75 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei pareigos, t. y. jis įpareigotas per likusią neatliktos bausmės dalį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

62) per penkiolika dienų nuo paleidimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) per tris mėnesius įmokėti 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (bausmės pabaiga – 2018-07-19),

7kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį,

8Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

9K. S. 2017 m. vasario 11 d., nuo 15.00 val. iki 16.50 val., pamatęs neužrakintą automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) stovintį prie V. Grybo g. 17 namo, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atidarė automobilio duris bei pateko į vidų, kur rado automobilio raktą, po ko, turėdamas tikslą pagrobti šį automobilį, priklausantį A. S. (A. S.), 5 500 eurų vertės, bandė užvesti automobilio variklį, tačiau dėl iškrauto akumuliatoriaus neužsivedė automobilio variklis, todėl, pavogęs automobilio raktą, kurio vertė 100 eurų, pasišalino iš nusikalstamos vietos.

10Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą neužrakintą automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) tą pačią dieną, vėliau, nuo 18.40 val. iki 23.00 val., su savimi turėdamas anksčiau iš automobilio pagrobtą jo užvedimo raktą, išėmė iš automobilio akumuliatorių „Varta“, 100 eurų vertės, nunešė jį pakrauti į ( - ). Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą patį vakarą grįžo prie V. Grybo g. 17 namo, Vilniuje, pajungė pakrautą akumuliatorių prie automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) bei, užvedęs automobilio variklį, išvažiavo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausantį automobilį „BMW 625D“, valst. Nr. ( - ) padarydamas nukentėjusiajam 5 500 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio

112 dalyje.

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl posėdžio metu apklaustas tik kaltinamasis K. S., o kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams (prokurorei ir gynėjui) pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. S. pilnai pripažino kaltę pagrobęs nukentėjusiojo automobilį. Parodė 2017-02-11 ėjęs Grybo gatve, kuomet pamatė šalikelėje stovintį atrakintą automobilį (automobilio durelės buvo iki galo neuždarytos, matėsi tarpas), į kurį sumanė atsisėsti (galvojo, kad viduje gal ras kažką vertingo, galės pavogti). Automobilio viduje kaltinamasis rado automobilio raktą, kurį įdėjo į spynelę, tačiau automobilis neužsivedė – buvo išsikrovęs akumuliatorius. K. S. teigimu, radus automobilio raktą, jam kilo mintis minėtą automobilį pagrobti. Jokių kitų daiktų iš automobilio neėmė, krepšio su drabužiais nematė, taip pat nematė salone jokio akumuliatoriaus. Jis paėmė būtent automobilyje buvusį akumuliatorių ir nuėjo pas draugą P. T. Nuėjęs pas P. T., kuris gyveno už kelių namų (pas šį draugą jis tuo metu nakvojo), paklausė, ar galima pakrauti akumuliatorių; P. T., nieko neklausęs, leido krauti akumuliatorių. Kaltinamasis draugui apie automobilį ir savo ketinimus nieko nepasakojo. Akumuliatorius buvo kraunamas porą valandų, jis pats tuo metu buvo pas P. T., galimai dar buvo užėjusi P. T. mergina, dar kažkas. Akumuliatoriui pasikrovus kaltinamasis jį nunešė atgal į automobilį, įstatė jį, užvedė automobilį ir nuvažiavo po Antakalnio tiltu. Ten yra aikštelė, kurioje kaltinamasis automobilį paliko nakčiai, o pats grįžo pas P. T.. Kitą rytą K. S. nuėjo prie automobilio, skambino į laužo supirktuves ir bandė automobilį parduoti. Pora supirktuvių automobilį pirkti atsisakė, tačiau galiausiai vienas asmuo automobilį pirkti sutiko ir K. S. automobilį jam pardavė maždaug už 1 000 eurų sumą. Pirkėjui pasakojo, kad yra pamestas techninis pasas, tačiau pirkėjas nieko neklausinėjo, atidarė kapotą, pažiūrėjo numerį, jam tų dokumentų net nereikėjo. Gautus pinigus kaltinamasis atidavė žmonai, tačiau iš kur juos gavo – pastarajai nepasakojo. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis K. S. nurodė, jog automobilyje buvo kažkokie dokumentai – galimai negaliojanti techninė apžiūra ir draudimas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, pačiam sunku paaiškinti tokį savo elgesį. Tiesiog tuo metu jautėsi prastai, buvo susipykęs su žmona ir kitais asmenimis, pasielgė kvailai. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka, yra atsinešęs 300 eurų, kuriuos norėtų sumokėti civiliniam ieškovui. Daugiau pinigų šiuo metu neturi, žalą galėtų atlyginti dalimis po 300 eurų per mėnesį, atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodė šiuo metu dirbantis ( - ), iki kovo mėnesio dirbo brokerio asistentu, gavo apie 800 eurų, šiuo metu planuojamas darbo užmokestis taip pat yra apie 800 eurų. Kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, nuo lapkričio 28 d. vėl pradėjo dirbti, vieną kartą gavo atlyginimą. Šiuo metu su pardavimais sudėtinga, sausio mėn. visada nelengvas. Kaltinamasis taip pat pažymėjo kartu su žmona auginantis du mažamečius vaikus, kurių prižiūrėti be jų daugiau nėra kam. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kaltinamasis K. S. patvirtino, kad jie surašyti teisingai, tuomet aplinkybes atsiminė tiksliau ir prašė tais jo parodymais vadovautis.

14Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis K. S. pilnai pripažino jam pareikštus kaltinimus ir nurodė, kad galimai įtarime nurodyta dieną t. y. 2017-02-11, apie 15-17 val., eidamas pas pažįstamą P., rado stovintį automobilį „BMW“, pastebėjo, kad neužspausti automobilio durų uždarymo mygtukai. Pagalvojo, kad automobilyje galimai yra kokie nors vertingi daiktai, kuriuos galima pavogti, todėl atidarė keleivio priekines dureles, jos atsidarė lengvai, jų nelaužė ir nerakino. Po to įsėdo į automobilio vidų, kur šalia pavarų svirties pamatė automobilio užvedimo raktą, automobilyje taip pat buvo ir dokumentai. Radęs automobilyje raktą nusprendė patikrinti, ar šis tinka užvesti automobilį. Tuomet jam kilo mintis pavogti automobilį, nes reikėjo pinigų. Norėjo parduoti automobilį, tačiau kam, tuo metu nebuvo sugalvojęs. Pabandė užvesti automobilio variklį, užsidegė degimo lemputė, tačiau pats automobilis neužsivedė. Tada jis suprato, kad nusėdo automobilio akumuliatorius. Atidarė automobilio bagažinę, kur buvo akumuliatorius, tačiau jo neėmė. Taip pat jis nieko neėmė iš automobilio salono, automobilyje nieko vertingo nebuvo. Automobilio raktą paėmė su savimi, bet automobilio nerakino. Nuėjo pas draugą P. ir paklausė, ar šis turi kroviklį akumuliatoriui, pastarasis pasakė, kad gali gauti. Tada jis vėl nuėjo prie automobilio iš jo išėmė akumuliatorių ir nunešė jį pas P. į namus pakrauti. P. nesakė, iš kur gavo akumuliatorių. Akumuliatorių jis krovė apie valandą. Minėtą dieną jis buvo išgėręs, todėl tiksliai visų aplinkybių nepamena. Neatsimena, ar prieš akumuliatoriaus krovimą ar po to, jis su P. ėjo į parduotuvę „Maxima“. P. apie tai, kad jis nori pavogti automobilį, nežinojo, jis pastarajam apie tai nieko nesakė. Jam atrodo, kad einant pro minėtą automobilį, jis buvo atsisėdęs į vidų, tačiau, kad nori jį pavogti, P. nesakė. Kai jis pas P. krovė akumuliatorių, pas šį (P.) dar atėjo jų pažįstami, su kuriais jie gėrė alkoholinius gėrimus. K. S. niekam nesakė, kad vogs automobilį. Ar kas nors matė, kad jis krauna akumuliatorių, nežino. Kelinta valanda buvo, bet atsimena, kad buvo jau tamsu, jis pakrovė akumuliatorių ir nuėjo prie automobilio, pajungė akumuliatorių, užvedė variklį ir nuvažiavo į P. namo kiemą. Po to jis automobilį pastatė nuošalesniame kieme ir nusprendė kitą dieną paimti automobilį ir jį parduoti. Kitą dieną sugalvojo automobilį pastatyti dar nuošaliau. Tada jis iš V. pasiskolino mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo pradėjo skambinti į automobilių supirktuves. V. apie tai, kad jis parduoda vogtą automobilį, nieko nežinojo. Automobilį jis norėjo parduoti už 1 000 eurų. Automobilį apžiūrėti buvo atvažiavę keli pirkėjai, bet pirkti automobilį atsisakė, nes nebuvo visų dokumentų. Tuomet jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad nori apžiūrėti automobilį, atvykęs pasakė, kad gali nupirkti jį už 900 eurų. Jis vyrui apie tai, kad automobilis vogtas, nesakė. Vyras iš karto sumokėjo 800 eurų, o 100 eurų atvežė kažkur po pusvalandžio. Jis atidavė vyrui automobilio raktus ir visus turėtus automobilio dokumentus. Automobilio registracijos liudijimo nebuvo. Paskui vyras automobilį „BMW“ užkėlė ant tralo. Pinigus jis išleido savo reikmėms ir atidavė skolas. Apie tai, kad pavogė ir pardavė automobilį niekam nesakė. Gailisi, kad taip pasielgė ir nori atlyginti nukentėjusiajam žalą (t. 2, b. l. 16-18). Papildomai apklaustas K. S. parodė pirkėjui sakęs, jog automobilis nėra jo, tačiau pastarasis netikslino, kam konkrečiai priklauso automobilis, neklausė savininko duomenų, taip pat netikrino jo duomenų t. y. neprašė pateikti asmens dokumentų bei nieko apie jį neklausė, neužsirašė jokios informacijos. Taip pat pirkėjas netikrino, ar automobilis vogtas, netikrino pagal automobilio VIN numerį bei niekam tuo klausimu neskambino. Jis neturėjo automobilio registracijos liudijimo, bet pirkėjas jo nieko neklausė. Parduodamas automobilį jokių dokumentų nepasirašė. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį, sutinka, kad nukentėjusysis dėl jo veiksmų patyrė žalą, kurią ruošiasi atlyginti, paleistas iš įkalinimo įstaigos įsidarbins. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 29-30, 34).

15Nurodytus parodymus K. S. patvirtino 2017-02-28 parodymų patikrinimo metu, nurodydamas vietą prie Grybo g. 17, Vilniuje, kurioje stovėjo automobilis „BMW“, valst. Nr. ( - ) ir iš kurios jis automobilį pavogė. Taip pat nurodė vietą prie P. V. g. 16, Vilnius, kurioje jis pastatė pavogtą automobilį „BMW“, valst. Nr. ( - ) ir po to pardavė (t. 2, b. l. 23-25).

16Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2017-02-10, apie 21 val. jis prie Grybo g. 17, Vilniuje, esančio pastato, paliko raktu užrakintą savo automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) Automobilyje išsikrovė akumuliatorius, todėl neveikė automobilio centrinis užraktas ir signalizacija. 2017-02-11, apie 16.50 val., jis grįžo prie automobilio ir pamatė, kad automobilis neapgadintas, bet iš automobilio bagažinės pavogti daiktai, taip pat pavogtas akumuliatorius, dingo automobilio atsarginis raktas, automobilio techninės apžiūros talonas, draudimo polisas, techninio aptarnavimo knyga (t. 1, b. l. 17-19). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad jam priklausantis automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) prieš vagystę apie penkis mėnesius stovėjo šalia namo Grybo g. 17, Vilniuje. Visą tą laiką jis automobiliu nesinaudojo, kadangi buvo pasibaigęs automobilio techninės apžiūros laikas, tačiau prie automobilio ateidavo beveik kiekvieną dieną, užvesdavo variklį, kad nenusėstų akumuliatorius. Paskutinį kartą prie šio automobilio buvo 2017-02-10, vėlai vakare, viskas tuo metu buvo gerai, tik suprato, kad yra nusėdęs automobilio akumuliatorius, nes automobilis neužsivedė, taip pat nesuveikė automobilio signalizacija. Automobilį užrakino raktu, nors automobilis dėl nusėdusio akumuliatoriaus galėjo ir nepilnai užsirakinti arba pats atsirakinti. Automobilis nebuvo draustas „Kasko“ draudimu. Kitą dieną, kažkur apie 16.00 val., priėjo prie automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) pamatė, kad jis yra atrakintas, iš jo dingo daiktai. Automobilis nebuvo apgadintas, nebuvo išlaužytos spynelės ar išdaužti langai. Antras automobilio užvedimo raktas buvo likęs automobilio salone, nes kažkaip įkrito tarp sėdynių, todėl galvojo jį paimti vėliau. Iš automobilio buvo pavogtas tamsiai mėlynos spalvos kelioninis krepšys, kurio vertė 30 eurų, vyriški mėlynos spalvos marškiniai, kurių vertė 15 eurų, nenaujas automobilio akumuliatorius, kurio vertė 25 eurai, automobilyje stovintis baltos spalvos akumuliatorius „Varta“, kurio vertė 100 eurų, automobilio „BMW“ atsarginis raktas, kurio vertė 100 eurų. Taip pat dingo automobilio techninės apžiūros kortelė, draudimo polisas, automobilio techninio aptarnavimo knyga. Šie daiktai vertės neturi ir jų nevertina. Dėl šio įvykio tą pačią dieną kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Kada išvažiavo policijos pareigūnai, automobilį užrakino. Tą pačią diena, apie 23.00 val., išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilio „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) nebėra. Mano, kad automobilį galėjo pavogti tas pats asmuo, kuris prieš tai įvykdė vagystę iš automobilio ir pavogė automobilio užvedimo raktą. Kas galėjo pavogti automobilį, neįtaria. Pavogto automobilio vertė 5 500 eurų, bendra žala - 5 770 eurų žala (t. 1, b. l. 42, 43).

17Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. T. (P. T.) parodė K. S. pažįstantis seniai, kartais susitinka ir kartu praleidžia laisvalaikį. 2017-02-11 K. S. atėjo pas jį į namus, esančius ( - ), nes buvo susipykęs su žmona ir nelabai turėjo kur eiti. Jis K. S. pasiūlė išgerti alkoholio, K. S. sėdėjo ir gėrė. Vėliau, lauke dar buvo šviesu, jie sugalvojo nusipirkti dar alkoholio. Ėjo į parduotuvę „Maxima“ Šilo g. Einant atgal Grybo g. K. S. priėjo prie automobilio „BMW“, prieš tai apie šį automobilį nieko nesakė, tiesiog priėjo prie jo ir pasakė kad jis atrakintas ir, atidaręs automobilio priekines keleivio duris, atsisėdo į jo vidų. Durų jis neatrakino ir jų nelaužė, durys buvo neužrakintos. K. S. anksčiau su šiuo automobiliu nebuvo matęs, suprato, kad kažkas su automobiliu negerai ir greitai, nelaukdamas K. S., nuėjo namo. Ką K. S. darė toliau, nematė; K. S. liko vienas, ar šis ėmė kokius nors daiktus iš automobilio, nežino ir nematė. K. S. pas jį į namus atėjo kažkur po 20 minučių ir pasakė, kad automobilyje „BMW“ nusėdęs akumuliatorius, sakė, jog reikia jį pakrauti. Taip pat jis pasakė, jog tai jo pažįstamo automobilis (kokio konkrečiai, neminėjo). Pas jį matė automobilio „BMW“ raktus. K. S. atsinešė automobilio akumuliatorių ir paklausė, ar galės jį pakrauti. Sutiko duoti K. S. kroviklį ir pakrauti akumuliatorių. K. S. jam nesakė, kodėl reikia pakrauti akumuliatorių ir ką jis toliau su juo darys. Namuose tuo metu susirinko draugai ir vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jie nematė, kad K. S. krauna akumuliatorių. Po kelių valandų K. S. su akumuliatoriumi kažkur išėjo, kur ir ką toliau veikė, nežino. Anot liudytojo, K. S. labai dažnai vienas išeidavo į kiemą, prabūdavo apie 15-20 min., bet ką jis veikė tame kieme, nematė. Alkoholinius gėrimus vartojo kažkur iki vidurnakčio, po ko visi išsiskirstė ir jis vienas liko namuose. Suprato, kad K. S. ketina automobiliu „BMW“ kažkur važiuoti, kur jam reikėjo važiuoti pastarasis nesakė. Jis sakė, kad būtų gerai automobilį „BMW“ parduoti, aiškino, kad draugas užsienyje ir reikia šį automobilį parduoti. Tą pačią naktį, kažkur apie 2 val., išėjęs į lauką parūkyti matė, kad K. S. tuo pačiu „BMW“ automobiliu atvažiavo į kiemą. Pastarasis atvažiavo vienas, automobilis buvo tvarkingas, užvestu varikliu. K. S. pasakė, kad jam reikia važiuoti. Kur šis norėjo važiuoti - nesakė, tačiau suprato, kad jis važiuos toliau gerti. Viskas atrodė labai keistai ir įtartinai. K. S. kažkur po 5-10 min išvažiavo. Po keleto dienų buvo susitikęs su K. S., tačiau kalbos apie automobilį nebuvo. Liudytojas P. T. pabrėžė nurodytu automobiliu niekada nevažinėjęs, nebuvo įsėdęs į jo vidų. K. S. jį galėjo parduoti, nes buvo minėjęs, kad turi skolų ir jam reikalingi pinigai sumokėti baudą. Dabar supranta, kad automobilį K. S. pavogė, nors prieš tai K. S. minėjo, jog tai jo draugo automobilis. Kaip ir kam K. S. pardavė automobilį, nežino, K. S. nieko apie tai nepasakojo, į jo namus buvo atnešęs tik automobilio akumuliatorių (atnešė rankose), jokių kitų daiktų jis neatnešė (t. 1, b. l. 118-119).

18Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. (V. B.) parodė 2017-02-11 vakare, apie 16-17 val., atėjęs pas pažįstamą P. T. į namus, adresu ( - ). Bute buvo pažįstamas K. S., P. T., D. V. ir Ilona, kurios pavardės nežino. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. K. S. kartais kažkur išeidavo, kažkam skambino. Kur jis eidavo ir su kuo bendravo, liudytojas nurodė nežinantis. Jis nematė, kad K. S. pas P. būtų atnešęs akumuliatorių. Jokio pokalbio apie akumuliatoriaus pakrovimą ir automobilio vagystę nebuvo, todėl apie automobilio vagystę jis nieko nežino. Jis pas P. buvo kažkur iki vidurnakčio, o paskui išėjo namo. Tuo pačiu metu išėjo ir D. su I.. P. liko namuose, kur tuo metu buvo K., nežino. Ryte kažkur apie 9 val. pas jį atėjo K. S., paprašė jo telefono, taip pat leisti pasinaudoti wi-fi internetiniu ryšiu. Jis davė K. S. savo mobiliojo ryšio telefoną. K. S., būdamas pas jį bute, naršė internete, kokiose svetainėse, nežino, taip pat dažnai išeidavo į koridorių ir kažkam skambindavo. Kur pastarasis skambino ir apie ką kalbėjo, nežino, K. S. jam nesakė, o jis negirdėjo, nes K. S. kalbėjo koridoriuje. Apie tai, kad pavogė automobilį K. S. jam nieko nesakė, taip pat neminėjo, kad ieško kliento, kuriam galėtų parduoti automobilį. Pas jį namuose K. S. prabuvo apie valandą, paskui pasakė, kad jam reikia eiti ir paprašė leisti paimti minėtą telefoną. Jis sutiko duoti K. S. pasinaudoti jo telefonu. Jie iš namų išėjo kartu, nuėjo iki Šilo tilto, kur išsiskyrė. Kur nuėjo K. S., nežino, pastarasis jam nesakė, tik nurodė, kad telefoną grąžins vakare. Apie 14 val. jis susitiko su P., tada jie paskambino K. S. ir paklausė, kur jis ir kada atiduos telefoną, pastarasis pasakė, kad vakare. Kažkur apie 17-19 val. K. S. grąžino telefoną. Paskui vasario mėn. pabaigoje jam paskambino K. S. ir paprašė ateiti pas jį į Antakalnio ligoninę, kur jis gulėjo su savo vaiku. K. S. paprašė duoti jam telefoną, jis norėjo pažiūrėti numerius, kuriais skambino kuomet skolinosi telefoną. K. S. pasakė, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jam reikia šiuos numerius pateikti į policiją. Tada jis iš interneto ištraukė savo numerio išklotinę, kurią pateikė K. S. Apie tai, kad K. ir P. yra įtariami automobilio vagyste jis sužinojo iš P., po to, kai pastarasis buvo paleistas po sulaikymo. Kiek jam yra žinoma, P. vagystėje tikrai nedalyvavo. Ar K. S. galėjo pavogti automobilį, nežino (t. 1, b. l. 50, 51).

19Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad jis yra UAB „S.“ direktorius. Minėtos įmonės vardu registruotas telefono numeris ( - ). Šiuo telefono numeriu kažkur nuo 2017 m. sausio mėn. naudojasi E. R. Pastarasis yra jo pažįstamas (UAB „S.” nedirbo), paprašė jo minėto numerio, kadangi jis lengvai įsimenamas. Visas telefono numerio išlaidas apmoka E. R. Kiek jam yra žinoma, E. R. užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu, tačiau jo veiklos smulkmenų jis nežino (t. 1, b. l. 55).

20Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė dirbantis pagal verslo liudijimą, perka bei parduoda automobilius. Jis interneto svetainėse patalpino skelbimus apie tai, kad perka automobilius. Taip pat automobilių pirkimo-pardavimo klausimais jis daug bendrauja su tokia pat veikla užsiimančiais asmenimis. Jie susikūrė įvairias internetines paskyras ir ten dalinasi informacija apie perkamus bei parduodamus automobilius. Jis jau apie pusę metų naudojasi telefono numeriu ( - ). Šis telefono numeris yra nurodytas ir jo skelbimuose bei internetinėse paskyrose. Numeris yra registruotas UAB „S.” vardu, tačiau įmonės direktorius A. K. leido jam naudotis šiuo numeriu, kadangi jam labai patiko, nes yra lengvai įsimenamas. Visas sąskaitas už telefono numerio paslaugas apmoka jis. Jis niekada nedirbo minėtoje įmonėje. Prieš kelis mėnesius (tiksliai negali pasakyti kada), ryte, internetinėje paskyroje pamatė pranešimą, kad parduodamas automobilis „BMW 252D“, kaina buvo nurodyta apie 2 200 eurų. Kas pasidalijo šia informacija, nežino, tai buvo bendroje paskyroje. Pranešime buvo nurodytas kontaktinis numeris. Tada jis paskambino iš savo minėto numerio pranešime nurodytu numeriu, atsiliepė vyras, kuris paaiškino, kad turi automobilį „BMW 252D“, kuris priklauso jo broliui, nurodė, kad šis yra išvykęs. Vyras pasakė, kad brolis žino apie tai, kad jis praduoda automobilį ir dėl to jokių problemų nebus. Apie tai, kad automobilis vogtas, vyras jam nieko nesakė ir jis pats (E. R.) to nenumanė. Jie susitarė susitikti, vyras nurodė jam atvažiuoti į Antakalnio mikrorajone esančią Vileišio gatvę, nurodė tikslų adresą, tačiau jo dabar nebeatsimena. Vyras turėjo jo laukti sutartoje vietoje. Jis iš karto po pokalbio išvažiavo į susitikimą, atvažiavo vienas, vyras jau laukė jo. Automobilis „BMW 252D“ stovėjo vidiniame kieme automobilių stovėjimo aikštelėje, nebuvo paslėptas. Prie automobilio stovėjo jam nematytas ir nepažįstamas vyras, jis buvo vienas. Vyras jam neprisistatė, nesakė savo nei vardo, nei pavardės. Vyras parodė jam automobilį, kurio viena padanga buvo nuleista, automobilis nebuvo sudaužytas. Pastarasis turėjo automobilio techninės apžiūros taloną ir seną draudimą. Dėl to, kad nėra automobilio registracijos liudijimo, vyriškis paaiškino, jog dokumentas yra pamestas, o kadangi brolis yra išvykęs, jis negali pagaminti naujo. Jis apžiūrėjo automobilį ir nusprendė jį pirkti, pasiderėjo dėl kainos ir jis už automobilį sumokėjo apie 1 600 eurų ar 1 800 eurų. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nepamena, ar laisvos formos, ar paruoštą blanką. Sutartį jis parašė pats, kurioje nurodė vyro nurodytą vardą ir pavardę bei asmens kodą, tačiau šių duomenų nepamena. Sutartis turėjo likti pas jį, jeigu ras - pateiks. Minėto vyro dokumentų jis nežiūrėjo ir jo duomenų netikrino. Jam atrodo, kad jis sutarties nepasirašinėjo. Jis sumokėjo vyrui pinigus, bet kiek prisimena jam pritrūko pinigų ir jis nuvažiavo jų pasiimti. Taip pat iškvietė tralą automobiliui pervežti. Paskui grįžo atgal ir atidavė likusią 100 eurų sumą. Tuo metu atvažiavo tralas, kuris nuvežė automobilį prie jo namų adresu Rato g. Vilniuje, kur automobilis buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilyje jokių pašalinių daiktų nebuvo. Jis sutvarkė automobilio ratą, išplovė automobilį ir ruošė jį pardavimui, kadangi būtent tokiu tikslu ir pirko. Po kelių dienų įkėlė skelbimą apie šio automobilio pardavimą ir tą savaitę jam paskambino vyriškis, kuris nupirko minėtą automobilį. Jis paaiškino vyrui, kaip jis įsigijo šį automobilį ir pastarasis jį nupirko. Jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Vyras užpildė savo duomenis, o jis savo. Šią sutartį jis pateiks. Automobilį pardavė už 2 300 eurų ar už 2 500 eurų. Jis nežinojo apie tai, kad automobilis „BMW 252D“ vogtas, patikėjo automobilio pardavėju, kuris sakė, kad automobilis yra jo brolio, šis viską žino ir neprieštarauja dėl automobilio pardavimo. Automobilį jis pirko, turėdamas tikslą parduoti ir užsidirbti pinigų. Jei būtų žinojęs, kad automobilis vogtas, nebūtų pirkęs (t. 1, b. l. 57-59). 2017-05-15 apklaustas specialiuoju liudytoju E. R. patikslino, jog už automobilį „BMW 252D“ jis sumokėjo 900 eurų (iš karto sumokėjo 800 eurų, po to dar 100 eurų). Praeitos apklausos metu jis suklydo dėl nurodytos sumos. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių negali pateikti, nes jų neranda. Be to, tiksliai nepamena, ar tikrai pasirašinėjo sutartį, kai pirko automobilį; pirmos apklausos metu nurodydamas tokią aplinkybę galėjo klysti. Tai, kad automobilis buvo parduodamas be registracijos liudijimo ir tik už 900 eurų, jam nebuvo keista. Automobilio pardavėjas gerai žinojo automobilio pažeidimus, kur yra parktronikai ir kiti smulkus defektai. Automobilis buvo su užvedimo raktais, tvarkingomis spynelėmis, nesudaužytais langais. Pagal automobilio išvaizdą buvo matyti, kad jis ilgą laiką nebuvo eksploatuojamas – buvo apdulkėjęs, su nuleista padanga. Automobilio pardavėjas sakė, kad automobilis yra jo brolio, kuris yra išvykęs ar sėdi kalėjime. Pardavėjas patikino, kad su automobiliu viskas tvarkoje ir jokių problemų nebus. Jam atrodo, kad pardavėjas minėjo automobilio dokumentus pateisiantis vėliau. Taip pat jis prisiminė, kad automobilį pardavė dviejų savaičių laikotarpyje už 1 600 eurų. Automobilis buvo parduotas nepažįstamam vyrui, su kuriuo pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jos pateikti negali, nes neranda (t. 1, b. l. 64-65). Apklaustas įtariamuoju 2017-07-12 ir 2017-09-04 , 2017-11-02 E. R. davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 155-156, 160-161, 163).

212017-02-11 pareiškime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. S. 2017-02-11, 18.00 val., pranešė, kad nuo 2017-02-10, 21.00 val., iki 2017-02-11, 16.50 val., buvo įsibrauta į jo automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) kuris stovėjo prie Grybo g. 17, Vilniuje, ir buvo pavogti daiktai, dėl ko jam padaryta 290 eurų žala. Pagal šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06758-17. Atlikus įvykio vietos apžiūrą užfiksuota automobilio stovėjimo vieta Grybo g. 17, Vilniuje bei ten stovinčio automobilio „BMW 525D“, valst. ( - ) apžiūra, įsilaužimo pėdsakų nėra, visos spynos veikia, atidaromos ir uždaromos raktu, automobilis be akumuliatoriaus. Fotonuotraukose užfiksuota automobilio išorė bei salonas (t. 1, b. l. 17-19, 30-34).

222017-02-11 pareiškime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. S. 2017-02-11, 23.20 val., pranešė, jog 2017-02-11, nuo 18.30 val. iki 23.00 val., iš stovėjimo aikštelės Grybo g. 17, Vilniuje, pavogtas jo automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) kurio vertė 5 500 eurų. Pagal šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06808-17. A. S. pateikė jo vardu išduotą Transporto priemonės registracijos liudijimą D 777247, 2005 m. gamybos automobiliui „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) VIN kodas: ( - ) bei automobilio raktą. Atlikus įvykio vietos apžiūrą užfiksuota, kad automobilio stovėjimo vietoje Grybo g. 17, Vilniuje, nėra. Fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta (t. 1, b. l. 23-24, 35-40).

23Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo valdybos

243 skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. K. 2017-02-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gauta informacija, jog automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. ( - ) galėjo pavogti K. S., gim. 1979 m. (t. 1, b. l. 68).

25Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo valdybos

263 skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. L. 2017-03-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad K. S. nurodė, jog pavogtą automobilį 2017-02-12 pardavė nepažįstamam asmeniui, supirkinėjančiam naudotus automobilius, skambino iš paskolinto iš pažįstamo V. B. telefono. V. B. patvirtino, kad savo telefoną Nr. 860082004 buvo pasiskolinęs pažįstamam K. S. ( t. 1, b. l. 80).

27Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2017-03-21 protokole užfiksuota, kad V. B. pateikė savo naudojamo telefono Nr. ( - ) skambučių, atliktų 2017-02-23 iš šio numerio išklotinę (t. 1, b. l. 52-53).

28Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo valdybos

293 skyriaus vyr. tyrėjos I. K. 2017-09-27 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus telefono numerio ( - ) skambučių išklotinių analizę buvo nustatyta, jog 2017-02-12 buvo 3 įeinantys skambučiai - 13.38 val., 13.48 val. ir 14.28 val., iš telefono numerio ( - ), kuriuo naudojosi E. R. (t. 1. b. l. 86).

30VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „BMW 525D“, kėbulo tipas – sedanas, kuro tipas – dyzelinas, gamybos metai - 2005, vertė yra 6 560 Eur (t. 1, b. l. 66).

31Nukentėjusysis A. S. pareiškė 5 770 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl pavogto automobilio ir pavogtų daiktų (t. 1, b. l. 47).

32Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo K. S. kaltė dėl nukentėjusiojo A. S. automobilio pagrobimo yra pilnai įrodyta.

33Šioje byloje K. S. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. pasikėsinimu pagrobti automobilį ir tokio automobilio pagrobimu (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį). Visgi, išnagrinėjęs bylą, teismas daro išvadą, jog K. S. veiksmai turėtų būti vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas, į ką baigiamojoje kalboje pagrįstai dėmesį atkreipė ir kaltinamojo gynėjas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2007). Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, kadangi nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Siekiant tiksliai nustatyti K. S. veikos subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į paties kaltinamojo parodymus bei jo veiksmus. K. S. teigimu, sumanymas pagrobti automobilį jam kilo tada, kai jis automobilio viduje rado užvedimo raktą. Nepavykus užvesti automobilio (dėl išsikrovusio akumuliatoriaus), jis sąmoningai su savimi pasiėmė automobilio raktą bei akumuliatorių, kurį nuėjo pakrauti tam, kad vėliau, grįžęs prie automobilio, galėtų akumuliatorių pajungti, užvesti automobilį ir taip jį pagrobti. Kaltinamasis kėsinosi į tą patį objektą, jo veiksmai atlikti tą pačią dieną, pakankamai nedideliu laiko tarpu, veiksmai aiškiai nukreipti įgyvendinti vieningą sumanymą. Apie veikos tęstinumą byloja ir objektyvios aplinkybės – kaltinamasis pirmiausiai paėmė automobilio raktą ir akumuliatorių, kurį porą valandų krovė draugo namuose. Toks kaltinamojo elgesys neturint sumanymo grobti automobilį būtų neracionalus. K. S. veiksmai buvo atlikti siekiant įgyvendinti vieną sumanymą, turint vieningą tikslą, t. y. norint pagrobti automobilį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo K. S. nusikalstami veiksmai vertintini kaip tęstinis nusikaltimas. Tiek pirminiai veiksmai, tiek vėlesni atlikti turint konkretų tikslą – pagrobti automobilį. Teismui konstatavus, kad K. S. padarė tęstinę veiką, jo veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

34BK 178 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, kaip tik yra numatyta atsakomybė ir tam, kas pagrobė automobilį. Kaltinamasis neginčijo faktinių aplinkybių, pilna apimtimi pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo K. S. kaltę įrodo jo paties ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat nukentėjusiojo A. S., liudytojų P. T., V. B., A. K., E. R. parodymai, apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Šiuo atveju kaltinamasis automobilį pagrobė prieš tai automobilio salone radęs jo užvedimo raktą, paėmęs automobilio akumuliatorių, kurį pasikrovė, įdėjo atgal į automobilį, po ko nekliudomai užvedė variklį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobdamas nukentėjusiojo automobilį. Nusikalstama veika baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

35Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36Nors kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu, teismui paskelbus pertrauką, nukentėjusiajam A. S. sumokėjo 300 eurų padarytai žalai atlyginti, teismas nelaiko esant pagrindą nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančia aplinkybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tuomet, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – turėtų nekelti abejonių dėl savo nuoširdumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 770 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 47). Nors kaltinamasis 2018-02-13 vykusio teismo posėdžio metu prašė padaryti pertrauką, sudarant galimybę iš dalies atlyginti nukentėjusiajam žalą, kas, kaip minėta, ir buvo padaryta (kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajam 300 Eur), tačiau tai savaime dar nėra pagrindas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę - dalinį žalos atlyginimą savo noru. Šiuo atveju teismas vertina tai, kad atlygintos žalos dalis nėra pakankamai didelė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis jau kurį laiką nurodė dirbantis bei gaunantis atlyginimą, tačiau prieš tai jokių pastangų žalai atlyginti nedėjo (nors ir nebuvo priimtas teismo sprendimas, nustatantis tokią pareigą, tačiau kaltinamasis žinojo, kad būtent jis pagrobė nukentėjusiojo automobilį, taip sukeldamas pastarajam turtinių nuostolių), 300 eurų sumą sumokėjo tik teismo posėdžio metu, teismui paskelbus pertrauką, nors dar po 2018-01-19 posėdžio, kuomet bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, teigė, kad sieks kaip įmanoma greičiau atlyginti žalą. Be to, teismui kyla abejonių dėl to, kiek maksimaliai ir nuoširdžiai kaltinamasis dės pastangas žalai atlyginti, kadangi, atsakydamas į teismo klausimus, pastarasis pripažino, kad dar nėra atlyginęs pagal ankstesnį teismo nuosprendį Valstybinės ligonių kasos ieškinį, nors anuo atveju solidariai su kitu nuteistuoju priteista suma yra daug kartų mažesnė už šioje byloje nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį (2016-03-31 nuosprendžiu solidariai priteista atlyginti 462,20 Eur, t. 2, b. l. 58-72). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties matyti, kad piktybiškas vengimas atlyginti turtinę žalą buvo vienas iš pagrindų panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (nuteistajam teismas suteikė ne vieną galimybę tokią žalą atlyginti, pats K. S. kas kartą žadėjo tai padaryti, tačiau tokie teiginiai ir liko tik pažadais, gautą atlyginimą pastarasis skyrė ne žalos padengimui, o, kaip pats nurodė, pralošė kazino) (t. 1, b. l. 73-75).

37Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės inkriminavimo kaltinamasis teismo posėdžio metu buvo įspėtas.

38Teismas, skirdamas K. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad K. S. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika tyčinė, baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: K. S. anksčiau teistas (b. l. 40-42), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 43-46), vedęs, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, dirbantis, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

39Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta paskiriant kaltinamajam K. S. griežčiausią jam inkriminuojamo straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi akivaizdu, jog tokiu būdu nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinęs visas bausmės skyrimui bei individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti paskirti atidedant bausmės vykdymą.

40BK 75 straipsnio dalis (galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, jog paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK

4175 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadinasi, teismai, spręsdami tokį klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Negalima nepaminėti ir to, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad išimtinis atvejais galimas ir pakartotinis šio instituto taikymas. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015).

42Nagrinėjamu atveju teismas jokių išskirtinių aplinkybių nenustatė. Kaltinamasis praeityje teistas 3 kartus, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui (konstatuotinas nusikaltimų recidyvas), kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, kritiškų išvadų nedaro. Net ir praeityje atlikta laisvės atėmimo bausmė neprivertė kaltinamojo pakeisti gyvenimo būdo. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, jog kaltinamasis turi mažamečius vaikus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė tuo metu, kai šeimoje abu vaikai jau buvo gimę ir toks faktas jo nuo naujo nusikaltimo įvykdymo nesulaikė. Beje, grėsmė prarasti galimybę auginti vaikus neatgrasė jo ir nuo šiurkščių administracinių nusižengimų darymo, vengimo vykdyti teismo įpareigojimą, juo labiau žinant, kad jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Teisme buvo akcentuojama tai, kad kaltinamasis daug laiko skiria vaikams, šiems susirgus gulasi su jais kartu į ligoninę, be jo nebus kam prižiūrėti mažamečius. Teismas neabejoja, jog kaltinamasis, būdamas dviejų mažamečių vaikų tėvu, jais rūpinasi ir augina, visgi tai nereiškia, kad aplinkybė dėl mažamečių vaikų turėjimo yra išskirtinė ir kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę vaikai liks be priežiūros. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. S. jau atliko laisvės atėmimo bausmę ir per tą laiką jo sutuoktinė pilnai sugebėjo pasirūpinti abiem vaikais. Spręsdamas klausimą dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, teismas atsižvelgia į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendžiu K. S. buvo nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Deja, toks teismo parodytas pasitikėjimas K. S. didesnio poveikio nepadarė, nes pastarasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, po to buvo baustas dar už vieną Kelių eismo taisyklių nusižengimą, ignoravo teismo įpareigojimą atlyginti žalą, galiausiai įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas patvirtina, jog kaltinamajam yra itin sunku laikytis nustatytų taisyklių, o pritaikytos sankcijos jam jokio teigiamo poveikio nedaro. Tokių aplinkybių visuma neleidžia teismui daryti išvados apie pakartotinį bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą.

43Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

44Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam K. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2016-03-31 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį.

45Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK

46115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamu atveju byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 5 770 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 47). Iš ieškinio matyti, kad prašomą atlyginti žalą sudaro - 5 500 eurų už pavogtą automobilį, 30 eurų už tamsiai mėlynos spalvos kelioninį krepšį, 15 eurų už pavogtus vyriškus marškinius, 25 eurai už pagrobtą nenaują automobilio akumuliatorių, 100 eurų už automobilyje stovėjusį akumuliatorių „Varta“, 100 eurų už automobilio atsarginį raktą. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, pažymėtina, jog kaltinamasis buvo kaltinamas ir teismo pripažintinas kaltu būtent dėl automobilio pagrobimo, kurį vykdant buvo pagrobtas ir automobilio raktas bei akumuliatorius. Kitų ieškinyje išvardintų daiktų vagyste kaltinamasis nebuvo kaltinamas, pats nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų apie automobilyje galimai buvusius daiktus, o teismas savo ruožtu neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis K. S. nusikaltimo metu pagrobė dar ir kelioninį krepšį, vyriškus marškinius ar dar vieną akumuliatorių. Dėl nurodytų priežasčių teismas nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo atlyginti nukentėjusiajam 5 700 Eur dydžio turtinę žalą (5 500 eurų už pavogtą automobilį (prašomas atlyginti transporto priemonės dydis laikytinas pagrįstu, panašia suma vidutinė tokio automobilio vertė yra nurodyta ir VšĮ „Emprekis“ pažymoje), 100 eurų už akumuliatorių „Varta“ ir 100 eurų pagrobto automobilio atsarginio rakto vertę (iš viso – 5 700 eurų). Kaltinamasis K. S. neneigia šį turtą pagrobęs, jo nusikalstama veika yra pilnai įrodyta, todėl iš kaltinamojo civiliniam ieškovui A. S. priteistina 5 700 eurų suma turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis 300 eurų nukentėjusiajam atlygino teismo posėdžio metu, priteistina civilinio ieškinio suma atitinkamai mažintina ir nukentėjusiajam

47A. S. iš kaltinamojo K. S. priteistina 5 400 eurų turtinei žalai atlyginti.

48Ikiteisminio tyrimo metu K. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-02-27, 14.10 val., iki 2017-02-28, 13.54 val. (t. 2,b. l. 11, 12). Laikinojo sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę.

49K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 2, b. l. 55).

50Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, kurių metu K. S. nurodė, jog už parduotą automobilį gavo 900 Eur, darytina išvada, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, todėl, vadovaujantis BPK 72 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, nurodytos lėšos iš jo konfiskuotinos.

51Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su automobilio raktu bei rakto pakabuku, 2017-12-06 nutarimu Nr. 10IL-28671 pagal 2017-12-06 kvitą serija BBB Nr. APGTS000991, saugoti perduoti į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (t. 2, b. l. 91, 92), pagal nukentėjusiojo pareikalavimą grąžintini nukentėjusiajam A. S. arba, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesulaukus nukentėjusiojo pageidavimo dėl daiktų atgavimo, raktą ir pakabuką sunaikinti.

52Automobilio registracijos liudijimas, esantis baudžiamojoje byloje (voke prisegtame prie bylos II tomo viršelio), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio

541 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

55K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. (K. S.) paskirti 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį bei paskirti K. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-27, 14.10 val., iki 2017-02-28, 13.54 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

59Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

60Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

61Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. S. civiliniam ieškovui A. S. (A. S.) 5 400 (penkis tūkstančius keturis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.

62K. S. (K. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimi, konfiskuoti iš K. S. 900 (devynis šimtus) eurų.

64Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su automobilio raktu bei rakto pakabuku, 2017-12-06 nutarimu Nr. 10IL-28671 pagal 2017-12-06 kvitą serija BBB Nr. APGTS000991, saugoti perduotus į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (t. 2, b. l. 91, 92), pagal nukentėjusiojo pareikalavimą grąžinti nukentėjusiajam A. S. arba, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nesulaukus nukentėjusiojo pageidavimo dėl daiktų atgavimo, raktą ir pakabuką sunaikinti.

65Automobilio registracijos liudijimą, esantį baudžiamojoje byloje (voke prisegtame prie bylos II tomo viršelio), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

66Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka... 3. 1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos... 4. 2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-12-24 nuosprendžiu pagal BK 259... 5. 3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendžiu pagal BK 284... 6. 2) per penkiolika dienų nuo paleidimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti... 7. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178... 8. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 9. K. S. 2017 m. vasario 11 d., nuo 15.00 val. iki 16.50 val., pamatęs... 10. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą pagrobti svetimą... 11. 2 dalyje.... 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu,... 13. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. S. pilnai pripažino kaltę... 14. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis K. S. pilnai pripažino... 15. Nurodytus parodymus K. S. patvirtino 2017-02-28 parodymų patikrinimo metu,... 16. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad... 17. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. T. (P. T.) parodė K. S.... 18. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. (V. B.) parodė 2017-02-11... 19. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad jis... 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. R. parodė dirbantis pagal... 21. 2017-02-11 pareiškime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir proceso veiksmų... 22. 2017-02-11 pareiškime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir proceso veiksmų... 23. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo... 24. 3 skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. K. 2017-02-13 tarnybiniame pranešime... 25. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo... 26. 3 skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. L. 2017-03-21 tarnybiniame pranešime... 27. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2017-03-21 protokole užfiksuota,... 28. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų tyrimo... 29. 3 skyriaus vyr. tyrėjos I. K. 2017-09-27 tarnybiniame pranešime užfiksuota,... 30. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „BMW 525D“, kėbulo... 31. Nukentėjusysis A. S. pareiškė 5 770 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl... 32. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje... 33. Šioje byloje K. S. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, t.... 34. BK 178 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, kaip tik yra numatyta atsakomybė ir... 35. Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs... 36. Nors kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu, teismui paskelbus pertrauką,... 37. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog... 38. Teismas, skirdamas K. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 39. Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus... 40. BK 75 straipsnio dalis (galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatė,... 41. 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais... 42. Nagrinėjamu atveju teismas jokių išskirtinių aplinkybių nenustatė.... 43. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu... 44. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam K. S. šiuo... 45. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 46. 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 47. A. S. iš kaltinamojo K. S. priteistina 5 400 eurų turtinei žalai atlyginti.... 48. Ikiteisminio tyrimo metu K. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje... 49. K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 50. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, kurių metu K. S. nurodė, jog už... 51. Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai... 52. Automobilio registracijos liudijimas, esantis baudžiamojoje byloje (voke... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273,... 54. 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,... 55. K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3... 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies... 59. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 60. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. S. faktinio sulaikymo vykdant šį... 61. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį tenkinti iš... 62. K. S. (K. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3... 64. Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai... 65. Automobilio registracijos liudijimą, esantį baudžiamojoje byloje (voke... 66. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...