Byla 1A-222/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos), teisėjų: Kęstučio Jucio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, nuteistiesiems M. R., A. Ž., gynėjams advokatams Vaidotui Rutavičiui, Ramūnui Plėščiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis; BK 186 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant dirbti arba mokytis.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. Ž. paskirta laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis.

4M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis; pagal BK 186 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. R. paskirta laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dirbti arba mokytis.

6Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas M. R. sulaikymo laikas nuo 2012-12-10 iki 2012-12-11.

7Civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš A. Ž. ir M. R. solidariai priteista:

8UAB „G“ naudai 114 172,94 Lt; UAB „I“ naudai 83 525, 99 Lt; UAB „R“ naudai 33 100 Lt; UAB „V“ naudai 36 494, 10 Lt; UAB „P“ naudai 143 962,83 Lt ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti 847 Lt; UAB „J“ naudai 36 070,53 Lt ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti 847 Lt; UAB „S“ naudai 96197, 47 Lt; UAB „F“ naudai 24828, 31 Lt.

9Iš M. R. priteista 30 000 Lt E. S. naudai.

10Išieškota iš A. Ž. ir M. R. 2 427,75 Lt proceso išlaidų valstybei.

11Laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. R. a/k ( - ) priklausantį turtą - 43,34 kv. m bendro ploto butui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 27100 Lt ir laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. Ž. a/k ( - ) priklausantį turtą - ½ dalį 75,62 kv. m bendro ploto 4 kambarių butui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 282623 Lt, valdomą nuosavybės teise su bendrasavininke – sutuoktine I. Ž. a.k. ( - ) automobiliui „JEEP GRAND CHEROKEE“ valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ) terminas pratęstas iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

13A. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. spalio 10 m. dirbdamas UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), direktoriumi, turėdamas pirmojo parašo teisę banke bei visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, nuo 2008-03-03 būdamas atsakingas už kasos operacijų atlikimą ir įforminimą, 2008-01-21–2008-10-10 laikotarpyje, gavęs į UAB „Vel“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB bankas, ir į bendrovės kasą iš UAB „M“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „S“, UAB „C“ ir kitų fizinių bei juridinių asmenų pinigines lėšas už UAB „Vel“ atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, galėdamas disponuoti šiomis jam patikėtomis ir jo žinioje esančiomis UAB „Vel“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, 2008-03-27–2008-09-29 laikotarpiu iš UAB „Vel“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB bankas, pagal banko mokėjimo nurodymus į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB bankas, ir iš UAB „Vel“ kasos gavęs iš viso 76810,00 Lt piniginių lėšų, įmonės veikloje panaudojo 33120,05 Lt, nepanaudotų 43 289,95 Lt į įmonės kasą nesugrąžino. Tokiu būdu A. Ž., nesugrąžintus į UAB „Vel“ kasą 43 289,95 Lt pasisavino tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

14M. R. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. kovo 21 d. dirbdamas UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), gamybos pardavimų vadovu, o nuo 2008-10-10 pats dirbdamas UAB „Vel“ direktoriumi ir turėdamas pirmojo parašo teisę banke bei visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, 2008-01-21-2008-12-31 laikotarpyje gavęs į UAB „Vel“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB bankas, iš UAB „M“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „S“, UAB „C“, E. S. ir kitų fizinių ir juridinių asmenų pinigines lėšas už UAB „Vel“ atliktus ir numatomus atlikti darbus ir suteiktas paslaugas, galėdamas disponuoti šiomis jam patikėtomis ir jo žinioje esančiomis UAB „Vel“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, 2008-05-30–2008-12-31 laikotarpiu iš UAB „Vel“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB bankas, pagal banko mokėjimo nurodymus į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Swedbankas, bei pagal pinigų priėmimo kvitus iš kitų ūkio subjektų ir iš UAB „Vel“ kasos gavęs iš viso 106 790,00 Lt piniginių lėšų, bendrovės veikloje panaudojo 30 962,35 Lt, nepanaudotų 76 227,65 Lt į bendrovės kasą nesugrąžino. Tokiu būdu M. R., visus nesugrąžintus į UAB „Vel“ kasą 76 227,65 Lt pasisavino tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

15A. Ž. ir M. R. nuteisti ir už tai, kad jie, veikdami bendrai grupėje, A. Ž., atstovaujančiam UAB „Vel“, ( - ), pasirašius 2008-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) dėl santechnikos prekių įsigijimo su UAB „G“, atstovaujama J. S., ir 2008-07-21–2008-11-28 laikotarpiu M. R. UAB „Vel“ vardu iš UAB „G“ parduotuvių, esančių ( - ) ir ( - ), pagal 15 sąskaitų faktūrų įgijus įvairių prekių už 126 484,36 Lt, tik iš dalies atsiskaitė už prekes ir, turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „G“ 114 172,94 Lt už įgytas prekes.

16A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. Ž., atstovaujančiam UAB „Vel“, tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasirašius 2008 m. balandžio 12 d. sutartį Nr. ( - ) dėl šildymo įrangos montavimo gaminių ir darbų atlikimo ( - ) centro objekte, esančiame ( - ), su rangovu - UAB „I“, atstovaujama A. U., rangovui- UAB „I“- atlikus sutartyje numatytus darbus už 83 525, 99 Lt, M. R. UAB „Vel“ vardu priėmus atliktus darbus pagal 2008 m. liepos 17 d. aktą ir 2008-07-17 PVM sąskaitą-faktūrą IB Nr. ( - ), turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „I“ 83 525, 99 Lt už atliktus darbus.

17A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. Ž., atstovaujančiam UAB „Vel“, ( - ), pasirašius 2008 m. gegužės 15 d. sutartį Nr. ( - ) dėl santechnikos įrangos ir santechninių prekių įsigijimo, kurią UAB „J“ vardu vėliau pasirašė Š. K., 2008-05-29–2008-10-22 laikotarpiu M. R. UAB „Vel“ vardu iš UAB „J" parduotuvių, esančių ( - ) ir ( - ), pagal 48 PVM sąskaitas-faktūras įgijus įvairios santechnikos įrangos ir santechninių prekių už 93 358,07 Lt, tik iš dalies atsiskaitė už prekes ir, turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „J“ 34 876, 89 Lt už įgytas prekes.

18A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. Ž., atstovaujančiam UAB „Vel“, ( - ), pasirašius 2008 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) dėl vėdinimo įrangos įgijimo ir prekių specifikaciją su UAB „S“, kurias UAB „S“ vardu jau buvo pasirašęs D. K., 2008-05-22-2008-08-27 laikotarpiu A. Ž. ir M. R. UAB „Vel“ vardu iš UAB „S“ parduotuvių, esančių ( - ) ir ( - ), pagal 22 PVM sąskaitas-faktūras įgijus prekių už 144 860,34 Lt, tik iš dalies atsiskaitė už prekes ir, turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „S“ 96 197,47 Lt už įgytas prekes.

19A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. Ž. ir M. R., atstovaujantiems UAB „Vel“, tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašius 2008 m. gegužės 29 d. statybos subrangos sutartį Nr. ( - ) dėl lietaus kanalizacijos ir nuotekų sistemos rangovo medžiagomis montavimo ( - ) centro objekte, esančiame ( - ), su UAB „R“, atstovaujama M. R., UAB „R“ atlikus sutartyje numatytus darbus už 48026 Lt, M. R. UAB „Vel“ vardu priėmus atliktus darbus pagal tris 2008-06-25, 2008-07-30 ir 2008-08-29 aktus, M. R. pasirašius 2008-07-01 sąskaitą Nr. ( - ) dėl 14691 Lt apmokėjimo, 2008-07-31 sąskaitą Nr. ( - ) dėl 21169,20 Lt apmokėjimo, 2008-09-01 sąskaitą Nr. ( - ) dėl 12 165,80 Lt apmokėjimo, tik iš dalies atsiskaitė už atliktus darbus ir, turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „R“ 33 335 Lt už atliktus darbus.

20A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, M. R., atstovaujančiam UAB „Vel“, Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasirašius 2008-07-23 rangos sutartį Nr. ( - ) dėl vėdinimo sistemų ortakių stovų šachtose sumontavimo ( - ) centro objekte, esančiame ( - ), ir jos priedą su rangovu - UAB „P“, atstovaujama V. Š., rangovui atlikus darbus už 138 906,63 Lt, A. Ž. UAB „Vel“ vardu priėmus atliktus darbus pagal keturis 2008 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo aktus ir M. R. UAB „Vel“ vardu priėmus atliktus darbus pagal du 2008 m. liepos mėn. atliktų darbų priėmimo aktus ir keturis 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų aktus, M. R. pasirašius 2008-07-31 PVM sąskaitas-faktūras PIT-A Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) dėl 23 999,69 Lt ir 4 012,51 Lt apmokėjimo, 2008-08-28 PVM sąskaitą-faktūrą PIT-A Nr. ( - ) dėl 27 035,82 Lt apmokėjimo bei M. R. pasirašius 2008-10-27 PVM sąskaitą-faktūrą PIT-A Nr. ( - ) dėl 83 858,61 Lt apmokėjimo, turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „P“ 138 906,63 Lt už atliktus darbus.

21A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, M. R., atstovaujančiam UAB „Vel“, Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2008 m. rugpjūčio 20 d. pateikus žodinį prašymą UAB „F“ direktoriui A. T. dėl kaloriferio mazgo aprišimo pagaminimo objekte, esančiame ( - ), UAB „F“ atlikus šį darbą už 22 824, 74 Lt, M. R. pasirašius 2008-09-02 PVM sąskaitą-faktūrą FAG Nr. ( - ), turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „F“ 22 824, 74 Lt už atliktus darbus.

22A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. Ž., atstovaujančiam UAB „Vel“, 2008-10-01 statybos objekte, esančiame ( - ), atstovaudamas UAB „Vel“ pasirašius 2008 m. rugpjūčio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. ( - ) dėl vėdinimo agregatų automatizavimo, sistemos testavimo ir paleidimo darbų atlikimo ( - ) objekte, esančiame ( - ), su UAB „V“, atstovaujama O. S., rangovui UAB „V“ atlikus darbus už 36 494, 10 Lt ir juos priėmęs pagal 2008-10-01 aktą Nr. ( - ), 2008-10-01 pažymą Nr. ( - ), M. R. pasirašius 2008-11-18 PVM sąskaitą-faktūrą SF Nr. ( - ), turėdami finansinę galimybę, apgaule išvengė sumokėti UAB „V“ 36 494, 10 Lt už atliktus darbus.

23A. Ž. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto (grynųjų pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

24A. Ž. nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. spalio 10 d. dirbdamas UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), direktoriumi, turėdamas pirmojo parašo teisę banke bei visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, teisės aktų nustatyta tvarka būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir apskaitos organizavimą bei kasos operacijų atlikimą ir įforminimą, veikdamas pagal 2008-02-13 apskaitos teikimo sutartį Nr. ( - ), pasirašytą su UAB „Ra“ dėl UAB „Vel“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio, 21 straipsnio reikalavimus, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to neužtikrino įmonės apskaitos informacijos tinkamo, objektyvaus, palyginamo, savalaikiško, išsamaus ir naudingo vidaus ir išorės vartotojams tvarkymo: UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ nepateikė UAB „V“ 2008-10-01 atliktų darbų akto Nr. ( - ) ir pažymos Nr. ( - ) dėl darbų atlikimo už 36494,1 Lt objekte, esančiame ( - ), bei pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrindė apskaitos dokumentais šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, į įmonės apskaitą neįtraukė privalomų įtraukti šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, neužtikrino šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų registravimo apskaitos registruose.

25A. Ž., pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies, bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto 2 dalies, 8 punkto reikalavimus UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ pateikė apskaitos dokumentus, susijusius su įmonės turto ir įsipareigojimų dydžiu, struktūra, su juose neužpildytais privalomais rekvizitais: kasos išlaidų orderius 2008-03-31 Nr. 7 dėl 173,10 Lt , 2008-04-01 Nr. 8 dėl 177,10 Lt, 2008-04-02 Nr. 9 dėl 177,10 Lt, 2008-04-03 Nr. 10 dėl 172 Lt, 2008-04-05 Nr. 11 dėl 172 Lt, 2008-05-10 Nr. 12 dėl 25,22 Lt apyvartinių lėšų įmokėjimo į elektroninio kasos aparato kasą (EKA), 2008-05-10 Nr. 13 dėl 664, 64 Lt atlyginimo išmokėjimo M. R., 2008-09-10 Nr. 44 dėl 528,64 Lt atlyginimo išmokėjimo L. K.- be pinigų gavėjų parašų; 2008-08-12 kasos išlaidų orderį Nr. 37 dėl 2245,15 Lt išmokėjimo M. R. darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal 2008-08 žiniaraštį Nr. 35 - be pinigų gavėjo, savo kaip vadovo ir kasininko parašų, žodžiais neįrašytų pinigų sumų, datos. Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Vel“ trumpalaikio turto, t. y. grynųjų pinigų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

26M. R. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto (grynųjų pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

27M. R. nuo 2008-10-10 iki 2010-02-08 dirbdamas UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), direktoriumi, turėdamas pirmojo parašo teisę banke bei visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir apskaitos organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka, kasos operacijų atlikimą ir įforminimą, veikdamas pagal 2008-02-13 apskaitos teikimo sutartį Nr. ( - ), pasirašytą su UAB „Ra“ dėl UAB „Vel“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (IX-574) 11 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio, 21 straipsnio reikalavimus, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to neužtikrino įmonės apskaitos informacijos tinkamo, objektyvaus, palyginamo, savalaikiško, išsamaus ir naudingo vidaus ir išorės vartotojams tvarkymo: UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ nepateikė UAB „V“ 2008-11-18 PVM sąskaitos faktūros SF Nr. ( - ) dėl 36494,10 Lt apmokėjimo už atliktus darbus objekte, esančiame ( - ), ir UAB „G“ 2008-11-28 PVM sąskaitos faktūros GIV Nr. ( - ) dėl 31066,56 Lt apmokėjimo už įgytas prekes bei pažeisdamas 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrindė apskaitos dokumentais šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, į įmonės apskaitą neįtraukė privalomų įtraukti šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, neužtikrino šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų registravimo apskaitos registruose.

28M. R., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto 2 dalies, 8 punkto reikalavimus UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ pateikė dokumentus, susijusius su įmonės turto ir įsipareigojimų dydžiu, struktūra su juose neužpildytais privalomais rekvizitais: 2008-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 45 dėl 1125, 07 Lt atlyginimo išmokėjimo T. S., 2008-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 46 dėl 2226, 87 Lt atlyginimo išmokėjimo A. Ž. - be pinigų gavimo datos, pinigų gavėjų, savo, kaip įmonės vadovo, ir kasininko parašų, 2008-11-17 kasos išlaidų orderį Nr. 47 dėl jam - M. R. 4416,68 Lt perdavimo darbuotojų atlyginimams išmokėti, 2008-11-17 kasos išlaidų orderį Nr. 48 dėl M. R. 4284,52 Lt perdavimo darbuotojų atlyginimams išmokėti, 2008-12-31 Nr. 49 dėl M. R. 4284,52 Lt perdavimo darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal žiniaraščius Nr. 08-2, Nr. 08-03 ir Nr. 08-04- be pinigų gavėjų, savo, kaip vadovo, ir kasininko parašų, žodžiais įrašytų pinigų sumų, datos. Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Vel“ trumpalaikio turto, t. y. grynųjų pinigų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

29Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį:

30A. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

31M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

33Nurodo, kad teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

34Apeliantas skunde ginčija nuteistiesiems A. Ž. ir M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių rūšį ir dydį. Mano, kad jiems paskirtos aiškiai per švelnios bausmės. Teismas, skirdamas jiems bausmes, padarė nepagrįstą išvadą, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, skiriant už šiame straipsnyje numatytas veikas laisvės apribojimo bausmes ir tokių bausmių skyrimas labiausiai atitiktų nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas bei jų asmenybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 straipsnio 3 dalis), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės – prisipažino padarę BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir gailisi, anksčiau neteisti, dirba, charakterizuojami teigiamai, nuo nusikaltimų padarymo jau praėjo ketveri metai, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį civilinis ieškinys nepareikštas ir kt., laikytinos aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau jos nėra išimtinės aplinkybės, duodančios pagrindą skirti švelnesnes bausmes negu numato BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija. Teismas visiškai ignoravo faktą, kad nuteistieji neprisipažino kaltais padarę veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Teismo nurodyta aplinkybė, jog pagal BK 183 straipsnio 2 dalį civilinis ieškinys nepareikštas, visai nereiškia, kad žala UAB ,,Vel“ yra atlyginta. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, nes UAB ,,Vel“ buvo iškelta bankroto byla ir Klaipėdos apygardos teismas dar 2010-12-29 nutartimi pripažino, jog UAB ,,Vel“ veikla pasibaigė (t. 5, b. l. 146). Todėl nebuvo kam UAB ,,Vel“ vardu civilinį ieškinį pareikšti. Be to, UAB ,,Vel“ turto pasisavinimas buvo viena iš aplinkybių, lėmusių, jog A. Ž. ir M. R. neatsiskaitė su UAB ,,Vel“ kreditoriais, ką pažymėjo ir pats teismas. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį A. Ž. nuteistas už 43 289,95 Lt vertės, o M. R. už 76 227,65 Lt vertės UAB ,,Vel“ turto pasisavinimą. Teismo išvada, kad ši vertė nedaug viršija 250 MGL dydžio sumą neatitinka tikrovės. Pagal BK 190 straipsnį, turtas yra didelės vertės, kai viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 32 500 Lt. A. Ž. pasisavinto turto vertė 10 789,95 Lt viršijo 250 MGL dydžio sumą (43 289,95 Lt – 32 500Lt), o M. R. – net 43 727,65 Lt, tai yra daugiau negu dvigubai viršijo 250 MGL dydžio sumą (76 227,65 Lt – 32 500 Lt). Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma išimtine, duodančia pagrindą jiems skirti švelnesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmes.

35Apelianto nuomone, aptartų duomenų visuma duoda pagrindą teigti, kad teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. Ž. ir M. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuosprendyje šioje dalyje keistinas ir A. Ž. ir M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės, artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

36Nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl M. R. nuteisimo už veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 186 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Nurodo, kad šioje dalyje teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

37Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl M. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, teismas M. R. iš esmės pripažino kaltu tik dėl to, kad šis nepateikė 76 227,65 Lt panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Nors atsižvelgiant į BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, taip pat vadovaujantis teismų praktika (nutartis 2K-P-78/2012), kurias apeliantas skunde pacituoja (t. 13, b. l. 1-2) turėjo būti įrodyta, kad M. R. su iš įmonės gautais pinigais pradėjo elgtis kaip su nuosavais, ir tai, jog M. R. iš įmonės pinigus gavo turėdamas sumanymą juos panaudoti asmeninėms reikmėms. Tokių įrodymų nuosprendyje nėra pateikta. Tokių aplinkybių nebuvo nurodyta ir pačiame kaltinime. Dėl to, vadovaujantis BK 255 straipsnio 2 dalimi, galima daryti išvadą, kad M. R. net nebuvo kaltinamas tuo, jog su iš įmonės gautais pinigais pradėjo elgtis kaip savais ir tai, kad iš įmonės pinigus gavo turėdamas sumanymą juos panaudoti asmeninėms reikmėms. Šios aplinkybės kaltinime nebuvo įrodinėjamos. Be to, nepaisant to, apelianto teigimu, byloje yra tik tokių įrodymų, kurie leidžia daryti priešingas išvadas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo padarytoms. Iš specialisto išvados 5 lentelės aiškiai matyti, kad per visą laikotarpį pinigai buvo leidžiami įmonės reikmėms, kai kada net avansu panaudojant asmenines lėšas, o ne asmeninėms reikmėms. Taip pat apeliantas įsitikinęs, kad teismas išėjo ir iš kaltinimo ribų konstatuodamas, jog dėl to, kad dalies pinigų panaudojimas nebuvo pagrįstas dokumentais, yra padaryta žala įmonei. M. R. net nebuvo kaltinamas žalos padarymu įmonei dėl to, kad nepagrindė visų pinigų panaudojimo buhalteriniais dokumentais. Be to, byloje nebuvo įrodinėjamas ir žalos realumas, nors žala turi būti reali. Kaltinime nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė žalos realumas ir kad aplamai įmonei padaryta žala, kad žalos padarymo siekė tyčia (civilinis ieškinys dėl to nebuvo pareikštas). Dėl viso to galima daryti išvadą, kad teismas, pripažindamas M. R. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ne tik išėjo iš kaltinimo ribų, bet ir netinkamai taikė BK 183 straipsnio 2 dalį, nustatinėdamas šio nusikaltimo sudėtį. Kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas tik tuo atveju, jei nustatomi kiti anksčiau išvardinti būtinieji požymiai. Vien gautų pinigų panaudojimas nepateikiant išlaidas patvirtinančių įrodymų negali būti vertinamas kaip turto pasisavinimas. Nesant bent vieno iš anksčiau minėtų požymių, laikytina, kad nėra ir pačios nusikaltimo sudėties, nes priešingu atveju būtų susiaurinta pati nusikaltimo sudėtis.

38Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo nuosprendžiu dėl M. R. pripažinimo kaltu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Apelianto įsitikinimu, teismas, pripažindamas M. R. kaltu, ne tik padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, bet ir netinkamai taikė BK 186 straipsnio 1 dalį, nustatinėdamas šio nusikaltimo sudėtį. Teismas šią veiką kvalifikavo kaip padarytą bendrai A. Ž. ir M. R.. Tačiau darydamas tokią išvadą teismas prieštarauja pats sau. Apelianto nuomone, jei teismo kaip apgaulė įvardijamas pinigų pasisavinimas ir nenustatyta, kad tai padaryta bendrai abiejų nuteistųjų veiksmais, tai, apelianto nuomone, ir apgaulė neatsiskaitant negali būti laikoma padaryta bendrai abiejų. Teismas kiekvieno iš jų apgaulės pasireiškimą privalėjo nustatinėti atskirai. Tokią išvadą dar labiau patvirtina tai, kad kaltinime apgaulės susiformavimo momentas leidžiamas suprasti kaip sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo momentas, nes būtent šis momentas įvardijamas kaip bendrų veiksmų pradžia. O teismui konstatuojant, kad apgaulė turi susiformuoti jau po sandorių sudarymo ir nenustačius bendrų veiksmų po sandorio sudarymo, negali konstatuoti ir bendros apgaulės. Taip pat teismui nenustačius, kad kasoje buvusius pinigus iššvaistė ar pasisavino nuteistieji, tai negalima laikyti, kad jie šiuos pinigus turėjo ir jų nepanaudojimas atsiskaityti su kreditoriais yra apgaulės pasireiškimas. Teismas taip pat be jokio pagrindo teigia, kad nuteistieji slapstėsi nuo kreditorių. Tokių duomenų byloje nėra. Liudytojai byloje nurodė, kad M. R. tam tikrą laiko tarpą tiesiog negalėjo priskambinti, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jis slapstėsi nuo kreditorių. Kai kurie civiliniai ieškovai be jokių problemų civiline tvarka prisiteisė skolas, jo gyvenamosios vietos adresas buvo žinomas visiems kreditoriams. Kam M. R. nebūtų rastas jo gyvenamosios vietos adresu, byloje nenustatyta. Tokią teismo išvadą paneigia ir tai, kad kreditoriams buvo pateiktos trišalės sutartys, jog UAB ,,Vel“ sutinka, kad UAB ,,I“ tiesiogiai jiems pervestų mokėtinas sumas, jas pasirašė UAB ,,Vel“ ir jos kreditoriai, tačiau jų nepasirašė UAB ,,I“, nors tokių sutarčių sudarymo momentu UAB ,,I“ turėjo nemažas mokėtinas prievoles UAB ,,Vel“. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimas, nėra apgaulės požymis. Byloje nėra nustatyta, kad kaip nors buvo apsunkintas UAB ,,Vel“, kaip skolininko identifikavimas, kad kaip nors buvo apsunkintas sandorių fakto įrodinėjimas. Byloje yra priešingai patvirtinantys duomenys: kad niekam nekilo abejonių ir niekas neginčijo, kad šie sandoriai egzistuoja, kad yra būtent tokio turinio, kad skolininkas yra UAB ,,Vel“, kad didžioji dalis jos kreditorių pagal šiuos sandorius yra prisiteisę sumas civilinio proceso tvarka, o vėliau pasitvirtinę kreditorinius reikalavimus UAB ,,Vel“ bankroto byloje. Todėl šiuo atveju neatsiskaitymas su kreditoriais yra vertinamas tik kaip paprastas pažado netesėjimas, sąlygotas nepavykusio verslo plano, nes UAB ,,I“ nesumokėjo visų pinigų pagal sutartį su UAB ,,Vel“, nors pastaroji savo įsipareigojimus įvykdė, o pati UAB ,,I“ vėliau UAB ,,Vel“ mokėtinas sumas sumažino taikydama badavimo institutą už neva tai padarytą broką ar terminų pradelsimus, nors kaip nurodė civiliniai ieškovai, jie jokio broko nebuvo padarę. Be to, apgaulės atsiskaityti su kreditoriais nebuvimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ne pati UAB ,,Vel“ susirado ieškovus, kad ne UAB ,,Vel“ buvo sutarčių sudarymo su jais iniciatorė, kad šios sutartys sudarytos pagal UAB ,,I“ reikalavimą ir nurodymą, jos sudarytos išimtinai UAB ,,I“ interesais, o UAB ,,Vel“ tiesiog buvo panaudota kaip tarpininkė. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad tikrasis civilinių ieškovų suteiktų prekių ir paslaugų gavėjas buvo ne UAB ,,Vel“, o UAB ,,I“ ir būtent UAB ,,I“ tokiu būdu siekė apgauti civilinius ieškovus dėl neatsiskaitymo su jais. Net, jeigu ir apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad M. R. vis dėl to pasisavino iš UAB ,,Vel“ 76 227,65 Lt, tai, apelianto teigimu, yra tik maža dalis nuo visų kreditorių pareikštų reikalavimų dalies. UAB ,,Vel“ liko skolinga civiliniams ieškovams (išskyrus E. S.) 560 333,76 Lt. Byloje nustatyta, kad visą šią sumą apimančios paslaugos ir prekės buvo realiai suteiktos UAB ,,I“, ir netgi virš tos sumos, nes dalis suteiktų paslaugų, kurios irgi realiai buvo suteiktos UAB ,,I“ buvo UAB ,,Vel“ apmokėtos (236 495,36 Lt). Iš viso UAB ,,I“ buvo atlikta darbų ir suteikta prekių už 796 829,12 Lt, neskaitant pačios UAB ,,Vel“ atliktų darbų vertės, tačiau UAB ,,I“ sumokėjo UAB ,,Vel“ tik 340 00 Lt, kai tuo tarpu visi darbai, kuriuos turėjo atlikti UAB ,,Vel“ pati ar pasitekdama kitus asmenis UAB ,,I“ buvo 843 700,00 Lt. Visa tai rodo, kad UAB ,,Vel“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ne dėl to, kad M. R. negalėjo pagrįsti buhalteriniais dokumentais dalies įmonės pinigų išleidimo, o dėl to, kad iš užsakovo negavo visų pinigų už realiai jam suteiktas paslaugas ir prekes. UAB ,,Vel“ bankroto administratorius turėjo galimybę reikalauti trūkstamų pinigų iš UAB ,,I“ ir taip patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau to nepadarė, nes jam nebuvo pateikti tokie duomenys. Pats M. R. jų pateikti neturėjo galimybės, nes jie buvo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurie tokių duomenų bankroto administratoriui nepateikė. Todėl M. R. niekaip nesąlygojo situacijos, kad kreditoriai neįgyvendino savo teisių civilinio proceso tvarka, nors šie patys tokia informacija disponavo ir/ar galėjo ją gauti civilinio proceso tvarka, taip pat vykdant bankroto procedūras (prašyti teismo tuos duomenis išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, kai pastaroji jų geranoriškai nepateikia). Byloje taip pat nenustatyta, kad M. R. kaip nors tai būtų suklaidinęs civilinius ieškovus. Tokių aplinkybių padarymu jis net nebuvo kaltinamas, jos nenurodytos kaltinamajame akte. Todėl ir tokie bylos duomenys, apelianto nuomone, paneigia apgaulės buvimą neatsiskaitant su kreditoriais.

39Toliau apeliantas skunde dėsto argumentus dėl teismo nuosprendžio dalies, kurioje išspręsti civilinių ieškinių klausimas.

40Apeliantas mano, kad E. S. civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas (net jeigu M. R. ir būtų pagrįstai pripažintas kaltu dėl turto pasisavinimo ir vengimo atsiskaityti). 2013-02-15 prokurorei pakeitus kaltinimą iš kaltinimo buvo pašalinta, kad M. R. apgaulė vengė atsiskaityti su E. S. Tai reiškia, kad iš kaltinimo buvo eliminuotas žalos padarymas E. S. Teismas šį kaltinimo pakeitimą pripažino pagrįstu. M. R. buvo pripažintas kaltu pasisavinęs jau ne E. S. pinigus, o UAB ,,Vel“ pinigus, nebekaltinamas padaręs žalą E. S. Dėl viso to M. R. neprivalo E. S. atlyginti galimai pastarojo patirtos žalos, o galimai neatlikus darbų už E. S. sumokėtus pinigus, tų pinigų šis galėtų reikalauti iš UAB ,,Vel“. Tačiau E. S. reikalavimas šiam gražinti pinigus net ir iš UAB ,,Vel“ yra nepagrįstas, nes liudytojai byloje patvirtino, kad darbai už tokią pinigų sumą faktiškai buvo atlikti, tačiau juos reikėjo vėliau iš dalies perdaryti, kadangi užsakovas pakeitė projektinius sprendimus. Tai byloje patvirtino ir visus statybos darbus objekte vykdęs bei organizavęs A. V., taip pat faktiškai ten darbus vykdęs UAB ,,Vel“ darbuotojas A. A.

41Apeliantas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad M. R. nepagrįstai nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, kitų civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėti.

42Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nuspręstų, kad M. R. pagrįstai nuteistas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, civiliniai ieškiniai vis tiek yra nepagrįsti dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

43Civiliniai ieškiniai visų pirma negalėjo būti patenkinti priteisiant solidariai iš abiejų nuteistųjų dėl to, kad nėra teismo nustatyta bendrų veiksmų neatsiskaitant su kreditoriais tarp abiejų nuteistųjų dėl aukščiau išdėstytų motyvų. Šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas kiekvieno iš jų subsidiarios atsakomybės klausimas arba teisė į civilinius ieškinius turėjo būti palikta spręsti civilinio proceso tvarka, nes šioje byloje net nebuvo tiriama kiek kiekvieno iš jų veiksmai įtakojo neatsiskaitymą, kas būtina sprendžiant subsidiarios atsakomybės klausimą.

44Antra, net ir pripažinus abu nuteistuosius kaltais dėl neatsiskaitymo su kreditoriais pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, tai byloje net nebuvo sprendžiamas klausimas, kaip galima daryti didesnę žalą, nei ją galėjo padaryti priežastys, sąlygojusios tokios atsakomybės kilimą, tai yra kaip nuteistieji galėjo padaryti kreditoriams 560 333,76 Lt žalą, jei, kaip nurodo teismas, jie tam turėjo penkis kartus mažiau pinigų. Tokiu atveju turėjo būti sprendžiama kiek kiekvienam kreditoriui atskirai padarė žalos, dėl galimybės sumokėti turimas pinigų sumas, kurios mažesnės už jų reikalavimus ir kiek iš tų sumų turėjo būti skiriama konkrečiam kreditoriui. Negalima iš asmens priteisti daugiau, nei asmuo realiai atsakingas. Šiuo atvejų nuteistuosius pripažinus kaltais teismas konstatavo, kad jie pasisavino iš UAB ,,Vel“ 119 507,60 Lt, kurie galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimams patenkinti, kas reiškiai, kad tik tokią sumą pinigų jie privalėtų gražinti UAB ,,Vel“ arba jų kreditoriams. Priešingu atveju jų civilinė atsakomybė yra nepagrįstai padidinama be jokio pagrindo.

45UAB ,,G“ civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, kad šis neatitiko civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų (t. 8, b. l. 187). Jame net nenurodyta priteistina suma. Dėl to visiškai neaišku, kodėl nutarime pripažinti juos civiliniais ieškovai (t. 8, b. l. 188) yra nurodyta ieškinio suma 114 172,94 Lt. Be to, UAB ,,G“ reikalavimas yra patenkintas pripažįstant jų kreditorinį reikalavimą UAB ,,Vel“ bankroto byloje. UAB ,,I“ civilinis ieškinys taip pat neatitiko civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų, be to, patenkintas civilinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 148), dėl to taip pat negalėjo būti tenkinamas ir dėl šių priežasčių. UAB ,,R“ civilinis ieškinys taip pat neatitiko civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų. Be to, pakeistame kaltinime buvo nurodyta, kad suma, kurią UAB ,,Vel“ liko skolinga yra 33 335,00 Lt, dėl to neaišku, kodėl yra priteisiama kita suma. UAB ,,V“ civilinis ieškinys taip pat neatitiko civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų. UAB ,,P“ civilinis ieškinys negalėjo būti patenkintas pilna apimtimi, nes visų pirma buvo kaltinama išvengus atsiskaityti ne 143 962,83 Lt, kaip kad teismas priteisė, o 138 906,63 Lt. Civiliniu ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti tik 138 906,63 Lt nesumokėtų už prekes. Be to, buvo prašoma priteisti 5 056,20 Lt delspinigių. Tačiau delspinigiai apskritai negalėjo būti priteisti tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kadangi jie kildinami iš sutartinių santykių, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tik delikto pagrindu. UAB ,,J“ civilinis ieškinys taip pat negalėjo būti priteistas pilna apimtimi, nes buvo kaltinama išvengus atsiskaityti ne 36 070,53 Lt, kaip kad priteisė teismas, o 34 876,89 Lt. Civiliniu ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti 34 876,89 Lt nesumokėtų už prekes. Taip pat buvo prašoma priteisti 1 193,64 Lt delspinigių. Tačiau delspinigiai apskritai negalėjo būti priteisti tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl tos pačios priežasties kaip ir UAB ,,P“ atveju. Be to, jų reikalavimai jau buvo patenkinti civilinio proceso tvarka priteisus 2008-12-31 sprendimu (t. 2, b. l. 124) ir vėliau, 2010-05-17, patvirtinus kreditorinius reikalavimus bankroto byloje (t. 5, b. l. 141). UAB ,,S“ civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes šis neatitiko civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų. UAB ,,F“ civilinis ieškinys taip pat neatitiko civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų ir dėl to taip pat negalėjo būti patenkintas. Be to, pakeistame kaltinime buvo nurodyta, kad suma, kurią UAB ,,Vel“ liko skolinga yra 22 824,74 Lt, dėl to neaišku, kodėl yra priteisiama didesnė suma.

46Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jo nusikalstą veiką, už kurią jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, taip pat panaikinti jam paskirtą laikiną nuosavybės apribojimą, civilinius ieškinius atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir jį nuteisė nepagrįstai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvirtintas nuostatas, kurias apeliantas skunde pacituoja (t. 13, b. l. 8).

47Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad teismas netyrė visų byloje surinktų įrodymų, liudytojų paaiškinimų, o priimdamas sprendimą vadovavosi tik specialisto išvada, dėl ko padarė neteisingas išvadas. 2008-10-10 tarp jo ir M. R. buvo sudaryta sutartis dėl UAB ,,Vel“ akcijų pardavimo. Šios sutarties 3 punktas numatė, kad pirkėjas M. R. įsipareigoja sumokėti jam (A. Ž.) 20 000 Lt iki 2008-10-25, likusius 15 000 Lt iki 2008-11-30. Jam iš UAB ,,Vel“ sąskaitos į jo sąskaitą buvo pervesta 35 000 Lt (2008-10-22, 2008-11-05, 2008-11-20 mokėjimo pavedimais). Jis, žinodamas, kad yra įmonei skolingas virš 30 000 Lt, gavęs iš M. R. pinigus už UAB ,,Vel“ akcijas, iškarto, tai yra sekančią dieną, 2008-11-21 (pinigų priėmimo kvitas, serija BLA Nr. ( - )) grąžino įmonei 10 000 Lt, o 2008-11-23 (pinigų priėmimo kvitas, serija Nr. BLA Nr. ( - )) grąžino įmonei 25 000 Lt, iš viso 35 000 Lt. Tik teisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. R. pirktas įmonės UAB ,,Vel“ akcijas apmokėjo iš įmonės lėšų. Jis nežinojo, kodėl atsirado toks įrašas ,,paskolos grąžinimas“. Jokių paskolinių santykių tarp jo ir UAB ,,Vel“ nebuvo. Tokie paskoliniai santykiai tarp jų teoriškai nors ir buvo galimi, tačiau kad tokių nebuvo patvirtina tas faktas, kad AVMI nėra pateiktos tinkamai užpildytos FR0711 formos ,,Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ kaip tai numatyta VMI viršininko 2004-10-29 įsakyme Nr. VA-172. Kita vertus, apelianto nuomone, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog tai yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Todėl kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuota pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme (nutartis 2K-P-78/2012). Pažymėtina, kad teisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad palikus bankomate kortelę ji buvo paimta ir iš kortelės už prekes sumokėta 1 600 Lt. Vilniaus miesto VPK 1-ame policijos komisariate 2008-09-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-2834-08. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Teismo nuosprendyje aplamai jį išteisinančios aplinkybės nebuvo aptarinėjamos.

48Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, taip atsitiko, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2K-409/2011, 2K-P-267/2011 nutartys), Konstitucinio teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose suformuluotų išaiškinimų, taip pat ignoravo BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas, atsakydamas į klausimą, ar jam už padarytas veikas turi kilti baudžiamoji ar civilinė atsakomybė, nurodė baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, reiškia, kad jo elgesys gali būti pripažintas kaip turtinės žalos padarymas apgaule, o ne netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, dėl to pritaikyta BK norma. Toks teismo pasirinkimas buvo motyvuotas tuo, kad tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių santykių ribas (2K-7388/2007, 2K-7-198/2008 nutartys). Apelianto įsitikinimu, teismas, remdamasis minėta teismų praktika, nenustatė būtent tos ribos, kai veika peržengia civilinių santykių ribas. Paprastos prievolės neįvykdymas nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas mano, kad įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas turtinių prievolių išvengimą, turėjo omenyje tam tikrus piktnaudžiavimo civiliniais teisiniais santykiais atvejus, kurie yra tokie pavojingi, kad negali būti palikti vien tik privačiam kreditoriaus reikalui. Sutarties sąlygų pažeidimas savaime dar nesukelia baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šaliai nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (2K-549/2003 nutartis). Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyvios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį, tyčia. Toliau apeliantas skunde detalizuoja aplinkybes, kurios, jo nuomone, rodo, kad jis negalėjo būti pripažintas kaltu už minėto nusikaltimo padarymą.

49Šios jam inkriminuotos veikos laikas apima nuo 2008-05-09 (kai buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. ( - ) tarp UAB ,,Vel“ ir UAB ,,I“) iki 2008-10-10 (kai jis pardavė jam priklausančias įmonės akcijas M. R.). Tad visų pirma, apelianto nuomone, jis nuo 2008-10-10 net nebuvo įmonės akcininkas ar direktorius.

50Antra, pagal 2008-05-09 Statybos rangos sutartį Nr. ( - ), pasirašytos tarp UAB ,,Vel“ ir UAB ,,I“, bendra statybos kaina yra 843 700 Lt. Jis, pasirašydamas sutartis su prekių tiekėjais, visus informavo, kad UAB ,,Vel“ atlieka subrangos darbus ( - ) centre. Atliekant subrangos darbus buvo vėluojama dėl to, kad atsirado papildomų darbų, kuriuos nurodydavo rangovas (UAB ,,I“). Rangovas pasiūlė pasamdyti papildomus subrangovus, kurie atliktų įvarius darbus. UAB ,,Vel“ tam neprieštaravo. Tačiau buvo neaišku, kodėl rangovo pasiūlytos įmonės negali sudaryti tiesiogiai sutarties su rangovu, o verčiamos sudaryti sutartis tik su UAB ,,Vel“. Tai paaiškėjo vėliau, tai yra, kai jis jau buvo pardavęs įmonės ,,Vel“ akcijas ir dėl jo prasidėjo baudžiamasis persekiojimas. Tačiau jo veiksmuose jokios turtinės apgaulės sudarant sutartis su rangovo pasiūlytomis įmonėmis nebuvo. Įmonės pačios nesilaikė sutarčių ir davė savo prekes žinodamos, kad UAB ,,Vel“ vykdo subrangos darbus ( - ). Toliau apeliantas skunde cituoja sutarčių nuostatas, kurios, jo nuomone, patvirtina šias jo nurodytas aplinkybes (t. 13, b. l. 13).

51Taip pat, apelianto nuomone, svarbi aplinkybė vertinant jo veiksmus, yra tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad visos pirktos medžiagos buvo panaudotos ir darbai atlikti vienoje vietoje, tai yra atliekant rekonstrukcijos darbus ( - ). Be to, jis pats, rangovui neatsiskaitant už atliktus darbus ir nepagrįstai reiškiant pretenzijas dėl tų atliktų darbų, kuriuos atliko rangovo pasiūlytos įmonės, pasiūlė, kad būtų pasirašytos trišalės sutartys. Tačiau, pavyzdžiui dėl sutarties su UAB ,,R“ atveju, UAB ,,Vel“ ir UAB ,,R“ šią sutartį pasirašė, o rangovas ne. Liudytojas G. K. (UAB ,,J“), duodamas parodymus 2013-02-15 teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad dėl skolų buvo susitikęs su juo (A. Ž.) ir rangovu (UAB ,,I“), tačiau trišalės sutarties su rangovu nepasisekė pasirašyti. Tačiau teismas šių aplinkybių taip pat nevertino.

52Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad veikdami bendrai jis ir M. R. sudarinėjo sutartis. Toks traktavimas neatitinka realios tikrovės ir pagal surinktus įrodymus, ir pagal liudytojų parodymus. Veikimas bendrai čia turi ekonominę prasmę. Tai yra natūralus procesas, kuris skatina įmonę veikti ir siekti pelno. Toks bendrumas buvo tik iki 2008-10-10, kai jis pardavė UAB ,,Vel“ akcijas kitam akcininkui M. R. Jie jokių nusikalstamų tikslų nesiekė, o kaip šimtai kitų Lietuvos įmonių vykdė veiklą, kuri buvo susieta su statybos sektoriumi.

53Apelianto teigimu, teismas neteisingai nuosprendyje taip pat nurodo, kad jis slapstėsi nuo kreditorių. Jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, nėra. Priešingai, jeigu teismas būtų išanalizavęs duomenis, kada kreditoriai pradėjo reikšti įspėjimus apie atsiradusias skolas, nebūtų padaręs tokios išvados. Toliau apeliantas skunde (t. 13, b. l.) cituoja kreditorių įspėjimus, pareiškimus (t. 1, b. l. 113, 211, t. 3, b. l. 15), akcentuodamas jų datą. Visi jie, apelianto teigimu, rodo, kad jis, būdamas UAB ,,Vel“ direktoriumi, jokių pretenzijų, įspėjimų nebuvo gavęs.

54Apeliantas yra įsitikinęs, kad jis negali būti pripažintas kaltu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį už kito asmens priimtus valinius veiksmus. Teismas konstatavo, kad veika peržengusi civilinių santykių ribas yra momentas, kai buvo pasirašytas 2008-05-05 susitarimas dėl statybos subrangos sutarties Nr. ( - ) nutraukimo. Šios susitarimo 3 punktas numatė, kad UAB ,,Vel“ atsakingai pareiškia ir patvirtina, jog pilna apimtimi neatšaukiamai pripažįsta ir neginčija savo kaltės dėl sutarties nutraukimo ir pilna apimtimi neatšaukiamai pripažįsta ir neginčija UAB ,,I“ 2008-12-04 rašte Nr. 08/12/02.V nurodytas 338 236,03 Lt taikytinas UAB ,,Vel“ netesybas ir baudas.

55Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas, esant tokioms aplinkybėms, neteisingai nusprendė, kad padarytą žalą jis ir M. R. turi atlyginti solidariai. Kadangi anksčiau minėtą susitarimą pasirašė M. R., tai atsakomybė turi būti individuali, o ne solidari. Solidarios atsakomybės klausimas galėtų atsirasti tokiu atveju, jeigu susitarimą dėl sutarties nutraukimo būtų jis su M. R. pasirašę kartu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pateikta įrodymų, kad jam vadovaujant iki 2008-10-10 UAB ,,Vel“ pirktos medžiagos buvo nesumontuotos ar darbai neatlikti ( - ).

56Apeliantas skunde taip pat skunde nesutinka ir dėl jo nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, negalima sutikti su tuo, kad nebuvo galima nustatyti bendrovės trumpalaikio turto, tai yra grynųjų pinigų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors specialistė A. B. patvirtino savo duotas išvadas, kad negalima iš dalies nustatyti trumpalaikio turto, teisme liudytoja R. Ū.-D. nurodė, kad dirbo UAB ,,Ra“, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB ,,Vel“, pateiktų dokumentų duomenis ji suvesdavo į kompiuterinę programą, ruošė deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai ir socialinio draudimo fondo valdybai ir nurodė, kad nustatyti įmonės trumpalaikį turtą galima. Tokios pačios nuomonės buvo ir liudytoja I. N. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 išdėstytus išaiškinimus, reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, kaip nusikalstamos, yra tokios, dėl kurių prarandama ar iš dalies prarandama galimybė nustatyti ne įmonės finansinę būklę apskritai, o įmonės skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra nustatyti, kokias sumas ir kam įmonė skolinga.

57Toliau apeliantas skunde atkreipia dėmesį į BK įtvirtintas nuostatas, aktualias skiriant bausmę (BK 1 straipsnis).

58Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis M. R. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.

59Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

60Dėl A. Ž. ir M. R. panaikinti priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuriuo jie pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, ir juos išteisinti dėl šių nusikalstamų veikų, tokiais motyvais, kurie išdėstyti apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo. Tačiau nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir keičiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Ž. ir M. R. nuteisimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje nuosprendį panaikinant ir juos dėl šios nusikalstamos veikos išteisinant, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo yra prašoma A. Ž. ir M. R. paskirti griežtesnes – laisvės atėmimo bausmes, kaip ir nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo prašymai dar labiau švelninti nuteistiesiems bausmes, taip pat nuteistojo M. R. gynėjo teiginiai dėl M. R. pareikšto kaltinimo trūkumų, atmetami kaip nepagrįsti.

61Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Ž. ir M. R. yra pripažinti ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad A. Ž. pasisavino jam patikėtą UAB ,,Vel“ turtą – 43 289,95 Lt, o M. R. pasisavino jam patikėtą UAB ,,Vel“ turtą – 76 227,65 Lt. Iš nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai skundžia šią apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir prašo A. Ž. ir M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti. 43 289,95 Lt, o M. R. 76 227,65 Lt nepasisavino. A. Ž. tvirtina, kad nepanaudotus pinigus jis sugrąžino M. R., o M. R. gynėjo teigimu, pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad pinigai buvo leidžiami įmonės reikmėms, o ne asmeniniams tikslams. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas tiek dėl faktinių bylos aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl nuteistųjų kaltės pasisavinus jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį UAB „Vel“ turtą. Ta aplinkybė, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo bei faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl apeliantų prašymąUAB ,,Vel“ turto pasisavinimo

62Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

63A. Ž. 2008-01-21–2008-10-10 laikotarpiu gavęs į UAB „Vel“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB bankas, ir į bendrovės kasą iš UAB „M“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „S“, UAB „C“ ir kitų fizinių bei juridinių asmenų pinigines lėšas už UAB „Vel“ atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, 2008-03-27–2008-09-29 laikotarpiu iš UAB „Vel“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB bankas, pagal banko mokėjimo nurodymus į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB bankas, ir iš UAB „Vel“ kasos gavęs iš viso 76810,00 Lt piniginių lėšų, įmonės veikloje panaudojo 33120,05 Lt, o nepanaudotų 43 289,95 Lt į įmonės kasą nesugrąžino ir tokiu būdu A. Ž., nesugrąžintus į UAB „Vel“ kasą 43 289,95 Lt pasisavino tyrimo metu nenustatytoje vietoje;

64M. R. 2008-01-21-2008-12-31 laikotarpiu gavęs į UAB „Vel“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB bankas, iš UAB „M“, UAB „I“, UAB „L“, UAB „S“, UAB „C“, E. S. ir kitų fizinių ir juridinių asmenų pinigines lėšas už UAB „Vel“ atliktus ir numatomus atlikti darbus ir suteiktas paslaugas, galėdamas disponuoti šiomis jam patikėtomis ir jo žinioje esančiomis UAB „Vel“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, 2008-05-30–2008-12-31 laikotarpiu iš UAB „Vel“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB bankas, pagal banko mokėjimo nurodymus į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Swedbankas, bei pagal pinigų priėmimo kvitus iš kitų ūkio subjektų ir iš UAB „Vel“ kasos gavęs iš viso 106 790,00 Lt piniginių lėšų, bendrovės veikloje panaudojo 30 962,35 Lt, nepanaudotų 76 227,65 Lt į bendrovės kasą nesugrąžino ir tokiu būdu M. R., visus nesugrąžintus į UAB „Vel“ kasą 76 227,65 Lt pasisavino tyrimo metu nenustatytoje vietoje.

65Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji A. Ž. ir M. R. iš esmės neginčija tokių aplinkybių ir pripažįsta paėmę kaltinime nurodytas pinigų sumas, tačiau kategoriškai neigia pasisavinę šį turtą. Nuteistasis M. R. tikina, kad paimti pinigai buvo panaudoti išimtinai bendrovės reikmėms, o ne asmeniniams poreikiam tenkinti, o nuteistasis A. Ž. aiškina, kad pinigai buvo grąžinti bendrovei.

66Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teisingai nurodė, kad vien tai, jog M. R. teigė, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeninėms, o išimtinai pačios bendrovės reikmėms, tačiau nepateikė jokių tokį panaudojimą pagrindžiančių konkrečių dokumentų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Priešingai nei tikina apeliantas, teismas neturėjo jokių procesinių galimybių patikrinti tokių M. R. parodymų, todėl pagrįstai pripažino juos esant nepasitvirtinusiais. Tuo pačiu atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltininkui. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. UAB ,,Vel“ veiklos buhalterinės apskaitos tyrimo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistas nustatė, kad UAB ,,Vel“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie likusių 76 227,65 Lt panaudojimą UAB ,,Vel“ reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą. Tai reiškia, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog 76 227,65 Lt lėšų panaudojimas yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis bei užuominomis apie tai, jog kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo. M. R. kaip bendrovės administracijos vadovas žinojo, kad sąskaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga M. R. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes specialisto išvadoje nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o M. R. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Pateikdamas versiją, kad iš sąskaitos paimtos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, M. R. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti šį teiginį.

67Siekiant atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kolegija dar kartą apžvelgia nuteistojo M. R. gynėjo dėstomą versiją, kuria neigiamas turto pasisavinimas.

68Iš nuteistojo M. R. parodymų matyti, kad pastarasis, neneigdamas pinigų paėmimo iš bendrovės, įrodinėja juos panaudojęs tos pačios bendrovės reikmėms. Šioje vietoje svarbu tai, kaip nuteistasis grindžia tokią savo poziciją. Kaip matyti iš M. R. parodymų matyti, kad pastarasis pinigų panaudojimą bendrovei įrodinėja ne konkrečiais įrodymais, o gana aptakiais teiginiais, t. y. nurodydamas, kad už iš UAB ,,Vel“ sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą pervestus pinigus jis pirko kurą, medžiagas, nuomojo butą Vilniuje. Norint vadovautis tokiais parodymais, būtina juos pagrįsti atitinkamais įrodymais, kurių šiuo atveju byloje nebuvo surinkta, jų nepateikė ir pats kaltininkas. Tai yra M. R., tvirtindamas, jog pinigus išleido medžiagų, kuro pirkimui, nuomos sumokėjimui, nepateikė nė vieno dokumento, liudijančio, jog paimta ir į bendrovės kasą neįnešta 76 227,65 Lt suma buvo panaudota apmokant su bendrove susijusias išlaidas. Visi M. R. parodymai, susiję su būtinumu pagrįsti pinigų panaudojimą, yra nuosekliai abstraktūs ir neinformatyvūs. Tai yra, nors nuteistasis M. R. įrodinėja minėtus pinigus naudojęs išimtinai bendrovės reikmėms, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, išskyrus visais atvejais panašaus pobūdžio M. R. teiginius. Pastarasis taip pat tikina, kad pateikti įrodymų, kurie patvirtintų jo parodymus, negalintis, nes 2008 m. rudenį buvo apvogtas jam priklausantis automobilis, stovėjęs jo gyvenamojo namo kieme, esančiame ( - ), ir buvo pavogtas krepšys su įvairiais UAB ,,Vel“ dokumentais. Ten galėjo būti ir UAB ,,Vel“ piniginių lėšų panaudojimą pateisinantys dokumentai, UAB ,,Vel“ atliktų darbų aktai ir UAB ,,G“ PVM sąskaitos faktūros. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie nuteistojo M. R. parodymai neįtikinami, nes prieštarauja paties nuteistojo M. R. parodymams, kad jis įmonės dokumentus perduodavo į buhalteriją, kai važiuodavo į Klaipėdą, kartą per savaitę arba perduodavo A. Ž., kuris važiuodavo dažniau, ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms (vagystė įvykdyta 2008-11-24, o UAB ,,G“ PVM sąskaita faktūra, kurią M. R. nurodo kaip buvusią tarp pavogtų dokumentų, išrašyta tik 2008-11-28).

69Iš to, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, akivaizdu, kad tokie M. R. parodymai nėra pakankami kaip pagrįstą laikyti jo keliamą versiją apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. R. gynėjas akcentuoja, kad jo ginamojo nekaltumą įrodo medžiaga, užfiksuota specialisto išvados 5 lentelėje, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, pastarasis vėlgi šios medžiagos sąmoningai nekonkretizuoja ir nutyli, kai kurias specialisto tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Gynėjo minimoje bylos medžiagoje apskritai nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti bent kokias išvadas apie tai, kam buvo išleisti nurodyti pinigai. Iš minėtos specialisto išvados (5 priedo) matyti, kad UAB ,,Vel“ veiklos buhalterinės apskaitos tyrimo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistas nustatė, kad 2008-05-30 – 2008-12-31 laikotarpiu iš UAB „Vel“ sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB bankas, į M. R., iki 2008-10-10 einančio UAB ,,Vel“ gamybos pardavimo vadovo, nuo 2008-10-10 UAB ,,Vel“ direktoriaus pareigas, asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Swedbankas, pagal 16 mokėjimo nurodymų ir 3 pinigų priėmimo kvitus pervesta 106 790 Lt. Nustatyta, kad UAB ,,Vel“ reikmėms“ M. R. panaudojo 30 962,35 Lt. Tačiau UAB ,,Vel“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie likusių 76 227,65 Lt panaudojimą UAB ,,Vel“ reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą (t. 6, b. l. 106-108). Tai gi, nors nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniame skunde remiasi šia specialisto išvada kaip įrodymų patvirtinančių būtent 76 227,65 Lt panaudojimą bendrovės reikmėms, iš šios specialisto išvados matyti, kad specialistas davė priešingas išvadas. Tyrimo metu nustatyta, kad tokių duomenų, kurie liudytų apie 76 227,65 Lt panaudojimą UAB ,,Vel“ reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą, nėra. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad minėta specialisto išvada ne patvirtina M. R. parodymus, o priešingai verčia abejoti jų teisingumu. Specialisto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad UAB ,,Vel“ reikmėms M. R. panaudojo 30 962,35 Lt, pačios savaime, nesant jokių įrodymų (PVM sąskaitų-faktūrų, kitų rašytinių įrodymų dėl apmokėjimo už medžiagas ar paslaugas, nenustačius paslaugas atlikusių asmenų ir kt.), neleidžia daryti išvados apie tai, kad M. R. inkriminuotą pinigų sumą - 76 227,65 Lt taip pat panaudojo bendrovės reikmėms, kaip ir specialisto nustatytą - 30 962,35 Lt. Tad nesant nei bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų, nei kitų patikimų įrodymų apie 76 227,65 Lt panaudojimą, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog M. R. 76 227,65 Lt pasisavino.

70Analogiškai jokiais įrodymais nepagrįsta ir tai, kad ir A. Ž. bendrovės reikmėms panaudojo 43 289,95 Lt ar šiuos pinigus grąžino į bendrovės kasą. Pats A. Ž. vėlgi aptakiai aiškina, kad šiuos jis grąžino bendrovei, tačiau jokių dokumentų, liudijančių apie šių pinigų grąžinimą bendrovei ar jų panaudojimą bendrovės reikmėms, nepateikė ir negalėjo nieko paaiškinti, kodėl jis liko bendrovei skolingas. Tvirtino, kad M. R. išrašė kvitą ir tą kvitą kratos metu paėmė. Tačiau UAB ,,Vel“ veiklos buhalterinės apskaitos tyrimo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistas nustatė, kad UAB ,,Vel“ buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie 43 289,95 Lt panaudojimą UAB ,,Vel“ reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą (t. 6, b. l. 109-111). Šioje byloje specialisto išvada buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, dėl specialistės kompetencijos ar specialisto išvados išsamumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių teisėjų kolegijai taip pat nekilo. Dėl to, kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės skirti ekspertizių ar pavesti specialistams atlikti daugiau objektų tyrimų, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad, atlikus tokius veiksmus, būtų gauta bylai reikšmingų duomenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-51/2006).

71Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės aiškiai rodo, kad M. R., būdamas nuo 2008 m. kovo 21 d. UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), gamybos pardavimų vadovu, o nuo 2008-10-10 UAB „Vel“ direktoriumi ir turėdamas pirmojo parašo teisę banke bei visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Vel“ turtą, iš viso 76 227,65 Lt, o A. Ž., būdamas nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. spalio 10 m. UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), direktoriumi, turėdamas pirmojo parašo teisę banke bei visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, nuo 2008-03-03 būdamas atsakingas už kasos operacijų atlikimą ir įforminimą, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Vel“ turtą, iš viso 43 289,95 Lt. Tokie veiksmai baudžiamojo įstatymo yra draudžiami. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje nurodoma, jog sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Kai pats bendrovės vadovas pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas ar pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). M. R. ir A. Ž. nei ikiteisminiame tyrime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei galiausiai apeliaciniame procese nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie tai, kad paimti ir į kasą neįnešti pinigai buvo panaudoti UAB „Vel“ reikmėms ir interesais.

72Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo M. R. gynėjas ir nuteistasis A. Ž. apeliaciniuose skunde nepagrįstai teigia esą bendrovė jokios žalos nepatyrė. Ta aplinkybė, jog UAB „Vel“ nepareiškė civilinio ieškinio, jokiu būdu nereiškia, kad įmonei nebuvo padaryta žala. Byloje atlikta specialisto išvada „Vel“ ūkinės finansinės veiklos aiškiai konstatavo, kad dėl M. R. ir A. Ž. veiksmų bendrovė patyrė 76 227,65 Lt ir 43 289,95 Lt nuostolį. Atsižvelgiant į tai, kad abu UAB „Vel“ teismo nustatytu laikotarpiu buvę akcininkai ir direktoriai yra nuteisti dėl bendrovės turto pasisavinimo, suprantama, kad nebuvo pateiktas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi šia nusikalstama veika A. Ž. ir M. R. padarė UAB „Vel“ didelę turtinę žalą (pagal BK 190 straipsnio nuostatas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą) todėl pirmosios instancijos teismas uosį pagrįstai pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

73Nuteistojo A. Ž. skunde aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose konkrečioje kasacinėje nutartyje analizuotos nusikalstamų veikų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, todėl jos negali būti pritaikytos šiuo konkrečiu atveju. Be to, apeliantas cituoja tik atskiras kasacinių nutarčių nuostatas, neatsižvelgdamas į bendrą bylų kontekstą. Antai, minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-78/2012, kurioje aptariant BK 183 straipsnio taikymą, taip pat yra įtvirtinama kaltininko pareiga pagrįsti teiginius dėl bendrovės pinigų panaudojimo jos poreikiams, kadangi vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenerinei sesijai grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti sprendimą dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tokią poziciją be kita ko motyvavo ir tuo, kad proceso metu nebuvo gauti jokie duomenys apie tai, kad išgryninti pinigai panaudoti išimtinai bendrovės interesais; tokių duomenų nuteistasis nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei ją nagrinėjant apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-132/2013). Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo dar kartą peržiūrėtas kasacine tvarka, paliekant galioti teismo sprendimą dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pasisavinus bendrovės turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-36/2014).

74Pažymėtina, kad nuteistojo M. R. gynėjas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendžiant, ar asmuo padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą jis turėjo paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip bendrovės lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo bendrovei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Kaip jau buvo minėta, galiojančioje teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata (įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais) suponuoja, kad toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Tačiau nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Todėl minėto apelianto argumentai, kad neva nėra nustatytos esminės nusikaltimo padarymo aplinkybės (ji nebuvo nurodyta ir jam pareikštame kaltinime), yra visiškai nepagrįsti, nes nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jis bendrovei priklausantį turtą pasisavino, ir tai, kad nenustatyta, kokiems asmeniniams poreikiam tenkinti jis tai padarė, net ir neturi reikšmės kvalifikuojant šią veiką, ir juo labiau, tai tik patvirtina, kad ne bendrovės reikmėms. Tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

75Pirmosios instancijos teismo nusprendžiu M. R. ir A. Ž. taip pat pagrįstai yra pripažinti kaltais ir nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

76BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio straipsnio 24 punkte, taip pat 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto buhalterinę apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kuris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas aiškino sistemiškai kartu su baudžiamuoju įstatymu ir, remdamasis ištirtais bylos faktiniais duomenimis (specialisto išvada, dokumentų pateikimo protokolais, UAB „Vel“ sąskaitos kasos pajamų orderių, žiniaraščių kopijomis, nuteistųjų, liudytojų I. N., R. Ū. – D., M. Š., V. S., A. A. parodymais, kitais duomenų šaltiniais), nustatė, kad A. Ž. nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. spalio 10 d. dirbdamas UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), direktoriumi, o M. R. nuo 2008-10-10 iki 2010-02-08 dirbdamas UAB „Vel“, įmonės kodas ( - ), Juridinių asmenų registre 2008-01-29 įregistruotos ir vykdančios ūkinę finansinę veiklą adresu ( - ), direktoriumi, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto (grynųjų pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada apeliacinių skundų argumentais nepaneigta. Pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos, nurodant nustatytus jas pagrindžiančius faktinius bylos duomenis. Ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas pagrįstai pripažino, kad A. Ž. UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ nepateikė UAB „V“ 2008-10-01 atliktų darbų akto Nr. ( - ) ir pažymos Nr. ( - ) dėl darbų atlikimo už 36494,1 Lt objekte, esančiame ( - ), bei pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrindė apskaitos dokumentais šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, į įmonės apskaitą neįtraukė privalomų įtraukti šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, neužtikrino šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų registravimo apskaitos registruose. Taip pat A. Ž. UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ pateikė apskaitos dokumentus, susijusius su įmonės turto ir įsipareigojimų dydžiu, struktūra, su juose neužpildytais privalomais rekvizitais: kasos išlaidų orderius 2008-03-31 Nr. 7 dėl 173,10 Lt , 2008-04-01 Nr. 8 dėl 177,10 Lt, 2008-04-02 Nr. 9 dėl 177,10 Lt, 2008-04-03 Nr. 10 dėl 172 Lt, 2008-04-05 Nr. 11 dėl 172 Lt, 2008-05-10 Nr. 12 dėl 25,22 Lt apyvartinių lėšų įmokėjimo į elektroninio kasos aparato kasą (EKA), 2008-05-10 Nr. 13 dėl 664, 64 Lt atlyginimo išmokėjimo M. R., 2008-09-10 Nr. 44 dėl 528,64 Lt atlyginimo išmokėjimo L. K. - be pinigų gavėjų parašų; 2008-08-12 kasos išlaidų orderį Nr. 37 dėl 2245,15 Lt išmokėjimo M. R. darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal 2008-08 žiniaraštį Nr. 35 - be pinigų gavėjo, savo kaip vadovo ir kasininko parašų, žodžiais neįrašytų pinigų sumų, datos; M. R. UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ nepateikė UAB „V“ 2008-11-18 PVM sąskaitos faktūros SF Nr. 000119 dėl 36494,10 Lt apmokėjimo už atliktus darbus objekte, esančiame ( - ), ir UAB „G“ 2008-11-28 PVM sąskaitos faktūros GIV Nr. ( - ) dėl 31066,56 Lt apmokėjimo už įgytas prekes bei nepagrindė apskaitos dokumentais šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, į įmonės apskaitą neįtraukė privalomų įtraukti šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, neužtikrino šių įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų registravimo apskaitos registruose. Taip pat M. R. UAB „Vel“ buhalterinei apskaitai tvarkyti UAB „Ra“ pateikė dokumentus, susijusius su įmonės turto ir įsipareigojimų dydžiu, struktūra su juose neužpildytais privalomais rekvizitais: 2008-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 45 dėl 1125, 07 Lt atlyginimo išmokėjimo T. S., 2008-11-10 kasos išlaidų orderį Nr. 46 dėl 2226, 87 Lt atlyginimo išmokėjimo A. Ž. - be pinigų gavimo datos, pinigų gavėjų, savo, kaip įmonės vadovo, ir kasininko parašų, 2008-11-17 kasos išlaidų orderį Nr. 47 dėl jam - M. R. 4416,68 Lt perdavimo darbuotojų atlyginimams išmokėti, 2008-11-17 kasos išlaidų orderį Nr. 48 dėl M. R. 4284,52 Lt perdavimo darbuotojų atlyginimams išmokėti, 2008-12-31 Nr. 49 dėl M. R. 4284,52 Lt perdavimo darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal žiniaraščius Nr. 08-2, Nr. 08-03 ir Nr. 08-04- be pinigų gavėjų, savo, kaip vadovo, ir kasininko parašų, žodžiais įrašytų pinigų sumų, datos. Taigi UAB „Vel“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, pažeidžiant konkrečius nuosprendyje nurodytus teisės aktų reikalavimus, dėl to negalima buvo iš dalies nustatyti šios bendrovės grynų pinigų kiekio, jų judėjimo, įmonės turto. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu turėjo būti pripažinta pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti UAB „UAB „Ra“. Iš 2008 m. vasario 13 d. apskaitos paslaugų sutarties Nr. ( - ) turinio (t. 5, b. l. 5-12) matyti, kad UAB „UAB „Ra“, priešingai nei teigia apeliantai, įsipareigojo atlikti tik kai kurias buhalterines paslaugas, t. y. remiantis UAB „Vel“ pateiktais dokumentais sudaryti ir pateikti mokesčių deklaracijas, ataskaitas apie UAB ,,Vel“ turtą, pajamas, sąnaudas, ūkines operacijas, pinigų srautų judėjimą, buhalterinių sąskaitų judėjimą ir likučių pokyčius. Minėtoje sutartyje buhalterinių dokumentų vedimas (pildymas), jų saugojimas nebuvo numatyta. Pagal minėtą sutartį, „UAB „Ra“ neatsako už sandorius, taip pat už ūkinių finansinių operacijų užfiksavimą apskaitos registruose, jei jos nebuvo užfiksuotos UAB ,,Vel“ pateiktuose dokumentuose, taip pat už operacijas, kurių dokumentai nebuvo pateikti arba kai buvo pateikta klaidingi UAB ,,Vel“ dokumentai. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos I. N., R. Ū. – D. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už buhalterinę apskaitą įmonėje UAB „Vel“ buvo atsakingi A. Ž. ir M. R. Pagal tuos faktus, kuriuos byloje yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

77Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. ir M. R. taip pat nuteisti pagal BK 186 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. Ž., dirbdamas UAB ,,Vel“, vykdančios ūkinę finansinę veiklą direktoriumi, ir M. R., dirbtas gamybos pardavimų vadovu, o nuo 2008-10-10 pats dirbdamas UAB ,,Vel“ direktoriumi, veikdami bendrai, sudarė sutartis ir gavo prekes bei paslaugas iš juridinių asmenų (UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“), su kuriais apgaule neatsiskaitė, padarydami jiems žalą.

78Apeliantai skunde neigia savo kaltę bei nurodo, kad jų veiksmuose nebuvo apgaulės, kuri būtina baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Apgaulės nebuvimą motyvuoja tuo, kad jie piktybiškai nevengė atsiskaityti su aukščiau minėtomis įmonėmis už gautas prekes ir atliktas paslaugas, o tiesiog jie pilnai su jomis negalėjo atsiskaityti dėl objektyvių priežasčių: su UAB ,,Vel“ pilnai neatsiskaitė UAB ,,I“, sumokėjo tik dalį sutartos pinigų sumos. Tai liudija apie tarp jų buvusį civilinį ginčą, kuris šioje byloje yra dirbtinai kriminalizuotas juos pripažįstant kaltais pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Toliau apeliantai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose nurodoma, kad tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriais teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas. Šiuo atveju vengimas atlikti prievolę turi būti besąlygiškas, tai yra, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Tais atvejais, kai kaltininkas vengia įvykdyti piniginę prievolę, tačiau nukentėjusiojo piniginis reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Baudžiamoji atsakomybė taip pat nekyla, kai piniginio reikalavimo padengimas išnyksta ne dėl kaltininko veikos, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė baudžiamosios ir civilinės teisės atsakomybės klausimą ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

79Kolegija šiuos apeliantų išdėstytus apeliacinio skundo argumentus dėl apgaulės ir tyčios neatsiskaityti su civiliniais ieškovais nebuvimo jų veiksmuose pripažįsta pagrįstais ir šioje dalyje jų apeliacinius skundus tenkina, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį keičia, panaikinant nuosprendžio dalį dėl A. Ž. ir M. R. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį.

80Iš tiesų šioje byloje tiek nuteistųjų A. Ž. ir M. R. kaltinimo nurodytais laikotarpiais atstovaujama UAB ,,Vel“, tiek civiliniais ieškovais pripažintos UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“, buvo siejamos civilinių sutartinių teisinių santykių. Tarp šių bendrovių buvo sudarytos rangos, pirkimo-pardavimo, statybos subrangos ir kitos sutartys, pagal kurias minėtos bendrovės įsipareigojo pateikti prekes, pateikti ir sumontuoti tam tikrus įrenginius, suteikti tam tikras paslaugas ( - ) objekte, o UAB ,,Vel“ įsipareigojo už gautas prekes ir suteiktas paslaugas sumokėti sutartyse numatytą užmokestį. Kaip matyti iš liudytojų, civilinių ieškovų atstovų A. G., A. J., E. D., J. S., A. U., Š. K., V. K., G. K., D. K., R. P., V. S., M. R., K. T., R. V., V. Š., A. T., G. S., E. S., A. V., A. S. ir kitų, nuteistųjų A. Ž. ir M. R. parodymų, byloje esančių rašytinių dokumentų (sudarytų sutarčių, darbų priėmimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų ir kt.), kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“ savo sutarčių dalį įvykdė – įrangą, prekes UAB ,,Vel“, kurios buvo sumontuotos ( - ) centro objekte, pateikė, taip pat atliko sutartyse sutartus darbus ( - ) verslo centro objekte, o UAB ,,Vel“, atstovaujama kaltinimo nurodytais laikotarpiai A. Ž. ir M. R., savo sutarčių dalies neįvykdė – už pateiktą įrangą, prekes ir suteiktas paslaugas sumokėjo tik dalį pinigų. Formaliai žiūrint tai yra sutarčių nuostatų pažeidimas. Tačiau vadovaujantis šiame sprendime jau aptarta galiojančia teismine praktika, tam, kad tokia veika būtų laikoma nusikaltimu, nepakanka vien tik sutarties sąlygų nevykdymo. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Sutarties šalys dėl to turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad vienai teisinio santykio šaliai turint pareigą, pareigos neįvykdymas kitai teisinio šaliai sukelia neigiamus padarinius ir ši įgyją teisę reikalauti satisfakcijos. Pagal galiojančią teisminę praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, kaip ir sukčiavimo bylas, atribojant civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų esminę reikšmę turi apgaulė kaltininko veiksmuose. Būtent apgaulė ir po sandorio sudarymo kilusi tyčia nevykdyti iš sandorio kilusios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis. Paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas be apgaulės elementų yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla.

81Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. Ž. ir M. R. turi atsakyti pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, nes jų veiksmuose buvo apgaulės požymiai. Esmine aplinkybe, patvirtinančia apgaulės buvimą A. Ž. ir M. R. veiksmuose, o kartu ir A. Ž. ir M. R. tyčia neatsiskaityti su civiliniai ieškovais, pirmosios instancijos teismas iš esmės laikė tai, kad A. Ž. ir M. R. patys pasisavinę UAB ,,Vel“ pinigus, turėdami bendrovės kasoje 1 00 138,56 Lt, kreditoriams teigė, kad pinigų jiems nepervedė UAB ,,I“, nors galėjo bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsiskaitymams nepanaudojo 219 656,16 Lt, kuriuos turėjo, slapstėsi nuo kreditorių. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada vertinant aplinkybes, kad A. Ž. ir M. R. nepanaudojo pasisavintų pinigų kreditoriniam reikalavimams padengti, kaip apgaulės buvimą A. Ž. ir M. R. veiksmuose, ir kartu dėl jų pripažinimo kaltais pagal BK 186 straipsnio 1 dalį. Vien toks pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių kaip apgaulės buvimo A. Ž. ir M. R. veiksmuose interpretavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, dar neįrodo A. Ž. ir M. R. veiksmuose buvus apgaulę ir padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, neįvertino tos aplinkybės, ar bendrovės lėšos, kurios, kaip nuosprendyje nustatyta A. Ž. ir M. R. buvo pasisavintos, galėjo būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Kartu taip pat nevertino, ar sudarant sutartis su civiliniais ieškovais (UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“), A. Ž. ir M. R. turėjo ketinimus pagal jas neatsiskaityti, ar toks jų ketinimas susiformuoti vėliau, sutarčių vykdymo metu, ar A. Ž. ir M. R. melavo, nurodydami, kad UAB ,,Vel“ negali atsiskaityti sutartyse nurodytu laiku. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas A. Ž. ir M. R. veiksmuose konstatavo buvus apgaule iš esmės suteikdamas išskirtinę reikšmę vienintelei aplinkybei, kad A. Ž. ir M. R. turėjo pinigų (jų pasisavinti pinigai), kurių nepanaudojo atsiskaitymams su kreditoriais, dėl to melagingai kreditoriams nurodė, kad neturi pinigų atsiskaitymams dėl UAB ,,I“ neatsiskaitymo su jais, o tai sutrukdė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

82Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, dar kartą išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus laiko, kad vertinant nuo 2008-02-13 iki 2008-10-01 sandorių su kaltinamajame akte nurodytais civiliniais ieškovais sudarymo aplinkybes, byloje nėra jokių faktiniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad šių sandorių sudarymo metu UAB ,,Vel“ ir jos direktoriai A. Ž. ir M. R. būtų turėję ketinimą nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, ar kad toks ketinimas būtų atsiradęs sandorių vykdymo metu. Priešingai, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad sandoriai buvo sudaromi konkrečiam egzistuojančiam objektui, buvo sutariama dėl kainos ir jos apmokėjimo tvarkos, surašomos nustatytos formos ir civilinio kodekso nuostatas atitinkančios rašytinės sutartys. Civiliniai ieškovai, kaip objekto subrangovai, žinojo, kad pagrindinis generalinis rangovas yra UAB ,,I“ ir visi darbai, suteiktos paslaugos, prekės yra finansuojamos iš UAB ,,I“. Taip pat jie buvo informuoti apie atsiskaitymo tvarką – atitinkamai UAB ,,I“ atsiskaičius su UAB ,,Vel“, ji atsiskaitys su subrangovais. Kaip byloje nustatyta, civiliniams ieškovams šios aplinkybės buvo žinomos ir jie neprieštaravo tokiems UAB „Vel“ veiksmams, civiliniams ieškovams buvo priimtinas toks bendradarbiavimas su UAB „Vel“. Tai iš esmės patvirtino daugelis byloje apklaustų civilinių ieškovų atstovų ir liudytojų. Situacija pasikeitė, kai UAB ,,Vel“ pradėjo neatsiskaityti su civiliniams ieškovams už suteiktas prekes, paslaugas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,Vel“, pradėjus strigti atsiskaitymams, bendravo su civiliniais ieškovais, teikė jiems informaciją ir nurodė priežastis, dėl ko negali atsiskaityti sutartu laiku, buvo deramasi dėl skolų atgavimo, ieškoma būdu su civiliniais ieškovais sudaryti trišales sutartis. Su daugeliu iš civilinių ieškovų buvo dalinai atsiskaityta. Šios aplinkybės rodo, kad A. Ž. ir M. R. neturėjo ketinimų neatsiskaityti, juolab, kad klausimas dėl skolų mokėjimo nebuvo sprendžiamas vienašališkai, o dėl jų buvo tariamasi tarpusavio susitarimu. Be to, A. Ž. ir M. R. civiliniais ieškovams nurodoma priežastis, dėl kurios vėluoja atsiskaitymas – su UAB ,,Vel“ nėra tiesiogiai atsiskaitęs užsakovas UAB ,,I“ ir dėl to, nesant apyvartinių lėšų, įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų ir neturi galimybės atsiskaityti sutartu laiku, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nebuvo melaginga. Nors byloje iš liudytojų parodymų, kitų surinktų įrodymų matyti, kad UAB ,,I“ pagal 2008-05-09 statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB ,,Vel“, sumokėjo UAB ,,Vel“ 340 094,90 Lt, tačiau su UAB ,,Vel“ buvo atsiskaityta nepilnai. Pagal minėtą sutartį UAB ,,I“ UAB ,,Vel“ turėjo sumokėti 843 700 Lt, tačiau visos pinigų sumos nesumokėjo, nes, kaip nurodė liudytojai S. T. (UAB ,,I“ komercijos direktorius), A. J. (UAB ,,I“ gamybos direktorius), M. K. (UAB ,,I“ projektų vadovas), I. K. (UAB ,,I“ direktorius), dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai ir ne laiku, o kita darbų dalis visiškai nebuvo atlikta, dėl ko UAB ,,I“ panaudojo sutartyje numatytas sankcijas ir į UAB ,,Vel“ sąskaitą banke pervedė tik dalį sutartų pinigų – 340 094,90 Lt, o minėtą rangos sutartį su UAB ,,Vel“ dėl daugkartinių sutarties pažeidinėjimų nutraukė. Iš nuteistųjų A. Ž. ir M. R. parodymų matyti, kad jie taip pat neneigė, kad UAB ,,Vel“ gavo iš UAB ,,I“ pinigus, tačiau visada tvirtina, kad jie, kiek tik jiems UAB ,,Vel“ pervesdavo pinigų, atsiskaitydavo su tiekėjais. Jie taip pat tvirtino, kad su tiekėjais taip pat būtų atsiskaitę pilnai ir visus sutartyje nurodytus darbus būtų atlikę laiku, jeigu ne UAB ,,I“ duodami papildomai darbai. Kiekvieną dieną atsirasdavo keturi, penki papildomi darbai. Taip pat, jų teigimu, objekte, esančiame ( - ), buvo prižiūrėtojas, su kuriuo jie tardavosi kaip, ką ir kur daryti. Po to ateidavo prižiūrėtojas iš UAB ,, ( - )“ ir jis jiems pretenzijų neturėjo. Tai, kad UAB ,,Vel“ mokėdavo civiliniams ieškovams už suteiktas prekes ir paslaugas iš esmės parodė visi byloje apklausti asmenys: liudytojai ir civilinių ieškovų atstovai, tik, jų teigimu, mokėjimai labai vėluodavo, reikėdavo rašyti pretenzijas UAB ,,Vel“, skambinti įmonės vadovams, ir UAB ,,Vel“ liko jiems nemažai skolinga, kilo klausimų dėl UAB ,,Vel“ mokumo. Taigi nagrinėjamoje byloje surinktais bylos įrodymais patvirtintų faktinių duomenų visuma rodo, kad A. Ž. ir M. R. pagal galimybes atsiskaitinėjo su civiliniais ieškovais ir buvo įsitikinę, jog galės įvykdyti susitarimus dėl atsiskaitymo, kai UAB ,,I“ atsiskaitys su UAB ,,Vel“. Tačiau UAB ,,I“ UAB ,,Vel“ pervedė tik dalį sutartų pinigų, pritaikydami 2008-05-09 statybos rangos sutartyje numatytą sankciją, dėl ko savo ruožtu UAB ,,Vel“ negalėjo atsiskaityti su civiliniais ieškovais, kaip ir nurodė A. Ž. ir M. R. civiliniams ieškovams. Priežastis dėl ko nebuvo pilnai atsiskaityta abiejų sutarties šalių yra nurodoma skirtinga, dėl to, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, galima taip pat konstatuoti, kad susidariusi situacija tarp UAB „I“ iš vienos pusės ir UAB ,,Vel“ iš kitos pusės, liudija apie tarp abiejų pusių esantį civilinį ginčą.

83Kita vertus, kolegijos nuomone, nuteistieji A. Ž. ir M. R., ne kartą nurodydami civiliniams ieškovams, kad UAB ,,Vel“ negali laiku atsiskaityti su jais už suteiktas paslaugas ir prekes, nes neturi pakankamai apyvartinių lėšų visiems įsipareigojimams vienu metu įvykdyti, o UAB ,,Vel“ su jais neatsiskaito, vėluodami sutartu laiku sumokėti pinigus už prekes ir suteiktas paslaugas, netiesiogiai apibūdino UAB ,,Vel“ finansinę padėtį ir galimybę atsiskaityti, tačiau kai kurie tiekėjai vis tiek tiekė prekes ir suteikė paslaugas UAB ,,Vel“. Nors toks sutarčių sąlygų nesilaikymas galėjo būti pagrindu jau tuo metu jiems nutraukti sudarytas sutartis su UAB ,,Vel“, taip sumažinant nuostolius. Visa tai liudija, kad jiems buvo priimtinas toks bendradarbiavimas su UAB ,,Vel“. Be to, civiliniams ieškovams, kaip komercinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams, buvo žinoma komercinė rizika ir sutarčių nevykdymo galimybė, ką patvirtina sutartyse numatyti delspinigiai ir nuostolių kompensacija.

84Tokiu būdu, iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad A. Ž. ir M. R. neturėjo ketinimo neatsiskaityti su civiliniais ieškovais, tam naudodami apgaulę, ir taip padaryti civiliniams ieškovams turtinę žalą. Kolegijos nuomone, vien tas faktas, kad A. Ž. ir M. R. pasisavino bendrovės lėšas, kurios, kaip nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, galėjo būti panaudotos įsiskolinimams padengti, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovė ir A. Ž. su M. R. melagingai nurodė, jog neturi lėšų atsiskaitymui su kreditoriais ir taip apgavo kreditorius. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai bendrovė vienu metu neturi pakankamai pinigų visiems atsiradusiems įsipareigojimams įvykdyti, įstatymas nustato mokėjimų eilės tvarką. Nusikaltimo padarymo metu galiojęs 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas aiškiai nustatė, kad 1. kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams. 2. Mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. 3. Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai. Taigi pagal minėtą įstatymą, pirmiausia turi būti sumokėti įsiskolinimai darbuotojams, po to mokesčiai valstybei, o tik po to kiti įsiskolinimai pagal jų atsiradimo laiką. O kad tokių įsiskolinimų UAB ,,Vel“ turėjo ir turi duomenų byloje yra. Todėl teigti, kaip tai daro pirmosios instancijos teismas, kad A. Ž. ir M. R. pasisavinti pinigai turėjo būti panaudoti būtent nuosprendyje įvardintų kreditorinių įsipareigojimų apmokėjimui, o to nepadarius, laikyti, kad jie piktybiškai vengė atsiskaityti su kreditoriais ir juos dėl to apgavo, būtų pernelyg kategoriška išvada.

85Be to, pažymėtina, kad daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkera kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar 2007 m. spalio 11 d. priimtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-388/2007 buvo nurodyta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse taip pat dėstomi tokie patys precedentinę reikšmę turintys išaiškinimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2013, Nr. 2K-7-85/20013).

87Taigi, paminėtoje ilgametėje teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu kreditoriaus ar žalą patyrusio asmens galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, pasunkinimu.

88Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą ne kartą yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi buti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi buti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje. Todėl ir teismų praktikoje ne kartą pabrėžta tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisines atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutine, paskutine priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

89Šioje byloje kolegija laiko, kad sutarčių, sudarytų tarp civilinių ieškovų ir UAB ,,Vel“, fakto įrodinėjimas ir UAB ,,Vel“ identifikavimas nebuvo ir nėra apsunkintas. Civiliniai ieškovai - UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“ turi UAB ,,Vel“ duomenis, sutartis, bendravo su UAB ,,Vel“ atstovais ir bet kuriuo metu galėjo ir gali ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad kai kurie civiliniai ieškovai net nebandė pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, siekdami atgauti pinigines lėšas už prekes ir suteiktas paslaugas, nes manė, jog kreipimasis į prokuratūrą yra tinkamiausia priemonė. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2009-02-11 pagal 2009-02-05 civilinių ieškovų UAB „V“, UAB ,,R“, UAB ,,P“ gautą pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Nors iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“, civilinių ieškovų atstovų parodymų matyti, kad dalis civilinių ieškovų yra pasinaudoję jiems įstatymo suteikta teise ginti savo pažeistas turtines teises ir interesus civilinio proceso tvarka ir yra prisiteisę skolas iš UAB ,,Vel“ civilinio proceso tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-12-31 priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteista iš UAB „Vel“ skola už prekes, 3885,16 Lt, delspinigiai, 6 % dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo 2008-10-10 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1992 Lt žyminis mokestis – UAB „J“ naudai ir 12,30 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėja 2008-10-14 priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „Vel“ 83525,99 Lt skolą, 9856,07 Lt delspinigius, 11,84 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. lapkričio 14 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1101 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto vieno lito) bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB „I“ naudai. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ir UAB ,,G“ pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš UAB ,,Vel“ ir Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-09 buvo priimtas teismo įsakymas dėl 114 172,94 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB ,,Vel“. Šis teismo įsakymas 2009-04-09 buvo panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtinu, kadangi skolininkui neįteikti kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai, skolininko neradus kreditoriaus nurodytu adresu. Tačiau toje pačioje nutartyje išaiškinta kreditoriui, kad ši nutartis neužkerta kelio, patikslinus skolininko adresą, įstatymų nustatyta tvarka paduoti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintinas kaip apsunkinančiu UAB „G“ ginti savo turtines teises ir interesus civilinio proceso tvarka, kadangi bendrovė pakartotinai turi teisę kreiptis dėl teisiamojo įsakymo išdavimo arba paduoti ieškinį bendra ginčo teisena. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad bendrovė tokia teise nepasinaudojo. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu civiliniai ieškovai UAB ,,G“, UAB ,,J“, kuriems žala nebuvo atlyginta, taip pat yra pripažinti kreditoriais UAB ,,Vel“ bankroto byloje.

90Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, nesudaro pagrindo neginčytinai pripažinti, kad pagal pareikštą kaltinimą A. Ž. ir M. R., neatsiskaitydami pilnai su civiliniai ieškovais UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“, panaudojo apgaulę jų atžvilgiu, kadangi nurodė jiems realiai egzistavusias neatsiskaitymo priežastis ir nenutylėjo tikrųjų faktų apie atsiskaitymo galimybės. Todėl UAB „Vel“ prievoliniai teisiniai santykiai dėl neatsiskaitymo su civiliniais ieškovais neperaugo į baudžiamuosius ir kad bendrovė bei A. Ž. su M. R., neatsiskaitydami su civiliniais ieškovais dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir užsakovo UAB ,,I“ visiško neatsiskaitymo su ja, nepadarė veikos, atitinkančios BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Tokiu būdu UAB ,,Vel“, kuriai atstovavo kaltinimo nurodytais laikotarpiais A. Ž. ir M. R., sudarytų sutarčių su civiliniais ieškovais netinkamas vykdymas, laikytina civilinę atsakomybę užtraukiančiu netinkamu civilinių teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu (CK 1.137 straipsnis), bet ne turtinės žalos padarymu apgaule (BK 186 straipsnio 1 dali).

91Dėl šių priežasčių A. Ž. ir M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

92Be nuteistųjų A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo, apeliacinį skundą yra padavusi ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė dėl A. Ž. ir M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės.

93A. Ž. ir M. R. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas paskyrė nesusijusias su laisvės atėmimu bausmes – laisvės apribojimą. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį bausmės skyrimo dalyje ir A. Ž. ir M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti šios teisės normos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ketverių metams. Prokurorės teigimu, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad A. Ž. ir M. R. paskyrus BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, būtų pažeistas teisingumo principas. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, su tokiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. A. Ž. ir M. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jų asmenybę apibūdinančias bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis.

94Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Kaip teisingai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-420/2006, 2K-382/2012). Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti vertinama byloje nustatytų aplinkybių visuma, kuri ir turi sudaryti pakankamą pagrindą šios įstatymo nuostatos taikymui. Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-451/2012).

95Nagrinėjamoje byloje iš tiesų nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų, bet pagal bylos aplinkybes gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

96Nors nuteistųjų A. Ž. ir M. R. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. A. Ž. pasisavinta turto vertė nežymiai viršija tą ribą (250 MGL), už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė kaip už didelės vertės turto pasisavinimą, o M. R. pasisavinta turto vertė šią ribą viršija tik kelis kartus. Lakyti, kad jų pasisavinto turto vertė, kuri jau minėtą ribą viršija tik viena, du kartus (neviršija jos keliolika ar daugiau kartų), yra labai didelė, kaip teigia prokurorė apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014).

97Iš nuteistųjų asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad A. Ž. ir M. R. teisiami pirmą kartą. Nenustatyta, jog po aptariamos veikos jie būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – ketveri metai. A. Ž. ir M. R. dirba, yra teigiamai charakterizuojami, A. Ž. turi dukrą, o M. R. yra sukūręs šeimą. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga jų ankstesnio gyvenimo pasekmė, o nuteistųjų A. Ž. ir M. R. pozityvus elgesys parodo mažesnį jų asmenybės pavojingumą. Kolegijos nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės jiems paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių tiek jų šeimai (ilgą laiką nutruktų jų socialiniai ryšiai), tiek ir civiliniam ieškovui – E. S. (M. R. dirba, o nutrūkus nuteistojo M. R. darbo teisiniams santykiams atsikaitymo su civiliniu ieškovu terminas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui).

98Be abejo, šios aplinkybės nepašalina A. Ž. ir M. R. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jų kaltės, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistųjų socialinius interesus, juo labiau kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o A. Ž. ir M. R. nėra tiek pavojingi visuomenei, jog būtų būtina jiems skirti laisvės atėmimo bausmes, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.

99Byloje nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pirmosios instancijos teismo pripažinta jų atsakomybė sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininku grupe, naikintina, nes A. Ž. ir M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisintini, nustačius, kad nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl to laikoma, kad jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

100Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas, o nuteistųjų asmenybės, jų gyvenimo pokyčiai bei kitos iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, paskiriant A. Ž. ir M. R. švelnesnę, nei prokurorės prašomą bausmės rūšį, ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, A. Ž. ir M. R. laisvės atėmimo bausmės skyrimas (nors ir minimalaus dydžio) turės didesnį neigiamą poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Kartu pabrėžtina, jog taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistiesiems suteikiama galimybė įrodyti, kad jų padaryta nusikalstama veika nulėmė nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ir jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų. Todėl prokurorės apeliacinis skundas dėl A. Ž. ir M. R. bausmių pagal BK 183 straipsnio 2 dalį griežtinimo atmestinas.

101Juo labiau nėra jokio pagrindo A. Ž. ir M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių laikyti aiškiai per griežtomis ir jas dar labiau švelninti. Nepaisant to, kad A. Ž. ir M. R. padarė sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), kurio sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų, teismas, kaip jau minėta, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė nuteistiesiems A. Ž. ir M. R. laisvės apribojimo bausmes. Kolegijos manymu, tokia bausmė už sunkaus nusikaltimo padarymą tikrai nėra aiškiai per griežta, net ir panaikinus pirmosios instancijos teismo pripažintą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininku grupe. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį A. Ž. ir M. R. pirmosios instancijos teismas taip pat paskyrė laisvės apribojimą, kuris numatytas sankcijoje kaip viena iš alternatyvių bausmių. Šios bausmės, įvertinus skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo laikyti aiškiai per griežta. Be to, ir patys apeliantai skunduose nenurodo dėl kokių aplinkybių jiems paskirtos bausmės turėtų būti švelninamos, tik teigia, kad bausmės turėtų būti teisingos.

102Taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui išteisinant A. Ž. ir M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, keistina nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų skundžiamu teismo nuosprendžio pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, bendrinimo, A. Ž. ir M. R. iš naujo subendrinant bausmes.

103Tuo tarpu kolegija šiuo atveju pareikštų nuteistiesiems A. Ž. ir M. R. UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“ civilinių ieškinių pagrįstumo taip pat nesvarsto, nes dėl šioje dalyje A. Ž. ir M. R. priimamas išteisinamasis nuosprendis. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą. Todėl išteisinant A. Ž. ir M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civiliniai ieškiniai: UAB „G“ dėl 114 172,94 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „I“ dėl 83 525, 99 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „R“ dėl 33 100 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „V“ dėl 36 494, 10 L turtinės žalos atlyginimo, UAB „P“ dėl 143 962,83 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „J“ dėl 36070,53 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „S“ 96 197,47 Lt turtinės žalos atlyginimo, UAB „F“ 24 828,31 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka. Baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka. Teismo išvada, kad tam tikroje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiškia, jog nebuvo padaryti civilinės teisės deliktai.

104Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra patenkinti ir civilinių ieškovų UAB „P“ dėl 847 Lt ir UAB „J“ dėl 847 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo solidariai iš A. Ž. ir M. R. civiliniai ieškiniai.

105BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

106Tačiau PPK nereglamentuoja kaip turi būti sprendžiamas civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugų apmokėjimo klausimais tais atvejais, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atmetamas ar paliekamas nenagrinėtu.

107BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (šiuo atveju turėtos išlaidos yra susijusios su civilinio ieškinio nagrinėjimu) kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

108Abiem atvejais (atmetant civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje ir juos paliekant nenagrinėtais) civiliniam ieškovui priimamas nepalankus sprendimas. Todėl jiems paminėtos išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas.

109Nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl iš M. R. priteistų 30 000 Lt E. S. Tokį savo prašymą grindžia tuo, kad 2013-02-15 prokurorei pakeitus kaltinimą iš kaltinimo buvo pašalinta tai, jog M. R. apgaule vengė atsiskaityti su E. S., o pirmosios instancijos teismas šį kaltinimo pakeitimą pripažino pagrįstu. M. R. buvo pripažintas pasisavinęs jau ne E. S. pinigus, o UAB ,,Vel“ pinigus. Teisėjų kolegija šį apelianto prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

110Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje pareikštą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Šioje baudžiamojoje byloje, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir M. R. pripažinęs kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino E. S. civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo M. R. E. S. 30 000 Lt. Pažymėtina, kad apeliantas teigdamas, kad iš kaltinimo buvo pašalinta tai, jog M. R. apgaule vengė atsiskaityti su E. S., dėl to negali būti iš M. R. priteista E. S. 30 000 Lt, nėra nuoseklus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad M. R. gavo į bendrovės UAB ,,Vel“ sąskaitą ir bendrovės kasą pinigines lėšas ne tik iš juridinių asmenų, bet ir iš fizinių asmenų, tarp jų ir iš E. S., ir galėdamas šiomis piniginėmis lėšomis disponuoti, jas pervedė į savo asmeninę sąskaitą, iš viso 106 790,00 Lt piniginių lėšų, iš kurių bendrovės veikloje panaudojo 30 962,35, o nepanaudotų 76 227,65 Lt į bendrovės kasą negražino, tokiu būdu visus negrąžintus į UAB ,,Vel“ kasą 76 227,65 Lt pasisavino. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. R. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, be kita ko nustatė, kad E. S. pinigus UAB ,,Vel“ pervedė, kurie tapo UAB ,,Vel“ nuosavybe, o numatyti darbai nebuvo atlikti ir pinigai E. S. negrąžinti. Be to, apeliantas nutyli ir kai kurias skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė, kad minėta pinigų suma 30 000 Lt buvo jau įtraukta į M. R. pareikštą kaltinimą dėl UAB ,,Vel“ turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, dėl to antrą kartą ji nepagrįstai inkriminuota M. R., kaltinant jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalies. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad turtinė žala E. S. padaryta kaltais M. R. veiksmais – svetimo, bendrovei UAB ,,Vel“ priklausančio turto pasisavinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl to M. R. turi atlyginti už šiuo nusikaltimu padarytą žalą, yra pagrįsta. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. R. pasisavino UAB ,,Vel“ turtą nepaneigia to fakto, kad dėl šių M. R., kaip UAB ,,Vel“ direktoriaus, nusikalstamų veiksmų E. S. buvo padaryta žala.

111Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo iki civilinių ieškinių įvykdymo. Šis nuteistojo A. Ž. prašymas yra pagrįstas.

112Teismas, priimdamas nuosprendį, turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Tais atvejais, kai civilinis ieškinys tenkinamas ir priteistai sumai esant didesnei nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinių ieškovų galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, tačiau šioje byloje A. Ž. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį yra išteisinamas ir dėl to civilinių ieškovų UAB ,,G“, UAB ,,I“, UAB ,,J“, UAB ,,S“, UAB ,,R“, ,,P“, UAB ,,F“, UAB ,,V“ civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o šioje byloje kitų civilinių ieškinių A. Ž. nėra pareikšta (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje). Dėl to A. Ž. yra pagrindas panaikinti šioje byloje jam paskirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Kaip nurodyta vienoje ir iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (kasacinė nutartis Nr. 2K-476-2010), ieškinį palikus nenagrinėtą pasibaigė procesas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje ir kartu išnyko pagrindas laikinam nuosavybės teisės apribojimui taikyti, todėl ši procesinės prievartos priemonė turi būti panaikinta. Pažymėtina, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civiliniai ieškovai turi galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamiesi CPK nuostatomis.

113Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas nuteistajam M. R. negali būti naikinamas. Nors ir M. R., kaip ir A. Ž., pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisintini, iš M. R. yra priteista E. S. 30 000 Lt. Ši žala E. S. buvo padaryta M. R. nusikalstamais veiksmais, už kuriuos M. R. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas M. R. turi būti paliktas galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo, nes panaikinus šią procesinę prievartos priemonę, būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas.

114Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

115Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti.

116Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. ir M. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 186 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

117A. Ž. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

118Nuteistajam A. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. Ž. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį dirbti arba mokytis.

119M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

120Nuteistajam M. R. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. R. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį dirbti arba mokytis.

121Nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių ir laikino nuosavybės teisių apribojimo pakeisti.

122UAB „G“ civilinį ieškinį dėl žalos 114 172,94 Lt, UAB „I“ civilinį ieškinį dėl 83 525,99 Lt žalos, UAB „R“ civilinį ieškinį dėl 33 100 Lt žalos, UAB „V“ civilinį ieškinį dėl 36 494,10 Lt žalos, UAB „P“ civilinį ieškinį dėl 143 962,83 Lt žalos, UAB „J“ civilinį ieškinį dėl 36070,53 Lt žalos, UAB „S“ civilinį ieškinį dėl 96197,47 Lt žalos, UAB „F“ civilinį ieškinį dėl 24 828,31 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš A. Ž. ir M. R. solidariai palikti nenagrinėtus.

123Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista UAB „P“ 847 Lt ir UAB „J“ 847 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti solidariai iš A. Ž. ir M. R..

124Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. Ž., a/k ( - ), priklausantį turtą - ½ dalį 75,62 kv. m bendro ploto 4 kambarių butui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 282623 Lt, valdomą nuosavybės teise su bendrasavininke – sutuoktine I. Ž., a.k. ( - ) automobilį „JEEP GRAND CHEROKEE“ valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), panaikinti.

125Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. R., a/k ( - ), priklausantį turtą - 43,34 kv. m bendro ploto butui, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 27100 Lt, palikti galioti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

126Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

127Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 4. M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės... 7. Civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš A. Ž. ir M. R. solidariai priteista:... 8. UAB „G“ naudai 114 172,94 Lt; UAB „I“ naudai 83 525, 99 Lt; UAB „R“... 9. Iš M. R. priteista 30 000 Lt E. S. naudai.... 10. Išieškota iš A. Ž. ir M. R. 2 427,75 Lt proceso išlaidų valstybei.... 11. Laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. R. a/k ( - ) priklausantį turtą... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 13. A. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. spalio... 14. M. R. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. kovo 21 d. dirbdamas UAB... 15. A. Ž. ir M. R. nuteisti ir už tai, kad jie, veikdami bendrai grupėje, A.... 16. A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką,... 17. A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką,... 18. A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką,... 19. A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką,... 20. A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką,... 21. A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką,... 22. A. Ž. ir M. R., veikdami bendrai grupėje, tęsdami savo nusikalstamą veiką,... 23. A. Ž. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų... 24. A. Ž. nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. spalio 10 d. dirbdamas UAB... 25. A. Ž., pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13... 26. M. R. nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą... 27. M. R. nuo 2008-10-10 iki 2010-02-08 dirbdamas UAB „Vel“, įmonės kodas ( -... 28. M. R., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6... 29. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu... 30. A. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę 4 (ketverius) metus... 31. M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 4... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 33. Nurodo, kad teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto... 34. Apeliantas skunde ginčija nuteistiesiems A. Ž. ir M. R. pagal BK 183... 35. Apelianto nuomone, aptartų duomenų visuma duoda pagrindą teigti, kad teismas... 36. Nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 37. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl M. R. nuteisimo pagal... 38. Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo nuosprendžiu dėl M. R. pripažinimo... 39. Toliau apeliantas skunde dėsto argumentus dėl teismo nuosprendžio dalies,... 40. Apeliantas mano, kad E. S. civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas (net... 41. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad M. R. nepagrįstai... 42. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nuspręstų, kad M. R.... 43. Civiliniai ieškiniai visų pirma negalėjo būti patenkinti priteisiant... 44. Antra, net ir pripažinus abu nuteistuosius kaltais dėl neatsiskaitymo su... 45. UAB ,,G“ civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, kad šis... 46. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos... 47. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK... 48. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo... 49. Šios jam inkriminuotos veikos laikas apima nuo 2008-05-09 (kai buvo... 50. Antra, pagal 2008-05-09 Statybos rangos sutartį Nr. ( - ), pasirašytos tarp... 51. Taip pat, apelianto nuomone, svarbi aplinkybė vertinant jo veiksmus, yra tai,... 52. Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad veikdami bendrai jis ir M.... 53. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nuosprendyje taip pat nurodo, kad jis... 54. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jis negali būti pripažintas kaltu pagal BK... 55. Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas, esant tokioms aplinkybėms,... 56. Apeliantas skunde taip pat skunde nesutinka ir dėl jo nuteisimo pagal BK 223... 57. Toliau apeliantas skunde atkreipia dėmesį į BK įtvirtintas nuostatas,... 58. Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašo Klaipėdos apygardos... 59. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas,... 60. Dėl A. Ž. ir M. R. panaikinti priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalį,... 61. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Ž. ir M. R. yra... 62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:... 63. A. Ž. 2008-01-21–2008-10-10 laikotarpiu gavęs į UAB „Vel“ sąskaitą... 64. M. R. 2008-01-21-2008-12-31 laikotarpiu gavęs į UAB „Vel“ sąskaitą Nr.... 65. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji A. Ž. ir M. R. iš esmės... 66. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika tokio pobūdžio... 67. Siekiant atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kolegija dar... 68. Iš nuteistojo M. R. parodymų matyti, kad pastarasis, neneigdamas pinigų... 69. Iš to, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, akivaizdu, kad tokie M. R.... 70. Analogiškai jokiais įrodymais nepagrįsta ir tai, kad ir A. Ž. bendrovės... 71. Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės aiškiai rodo, kad M. R., būdamas nuo... 72. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistojo M. R. gynėjas ir nuteistasis A. Ž.... 73. Nuteistojo A. Ž. skunde aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose... 74. Pažymėtina, kad nuteistojo M. R. gynėjas pagrįstai apeliaciniame skunde... 75. Pirmosios instancijos teismo nusprendžiu M. R. ir A. Ž. taip pat pagrįstai... 76. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai... 77. Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. ir M. R. taip pat nuteisti pagal BK 186... 78. Apeliantai skunde neigia savo kaltę bei nurodo, kad jų veiksmuose nebuvo... 79. Kolegija šiuos apeliantų išdėstytus apeliacinio skundo argumentus dėl... 80. Iš tiesų šioje byloje tiek nuteistųjų A. Ž. ir M. R. kaltinimo nurodytais... 81. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio,... 82. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, dar kartą išanalizavęs ir... 83. Kita vertus, kolegijos nuomone, nuteistieji A. Ž. ir M. R., ne kartą... 84. Tokiu būdu, iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad A.... 85. Be to, pažymėtina, kad daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar 2007 m. spalio 11 d. priimtoje kasacinėje... 87. Taigi, paminėtoje ilgametėje teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi... 88. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek baudžiamosios teisės... 89. Šioje byloje kolegija laiko, kad sutarčių, sudarytų tarp civilinių... 90. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai,... 91. Dėl šių priežasčių A. Ž. ir M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį... 92. Be nuteistųjų A. Ž. ir nuteistojo M. R. gynėjo, apeliacinį skundą yra... 93. A. Ž. ir M. R. skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183... 94. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 95. Nagrinėjamoje byloje iš tiesų nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų... 96. Nors nuteistųjų A. Ž. ir M. R. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tačiau... 97. Iš nuteistųjų asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad A. Ž. ir M.... 98. Be abejo, šios aplinkybės nepašalina A. Ž. ir M. R. padarytos veikos... 99. Byloje nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pirmosios... 100. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi... 101. Juo labiau nėra jokio pagrindo A. Ž. ir M. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 102. Taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui išteisinant A. Ž. ir M. R. pagal BK... 103. Tuo tarpu kolegija šiuo atveju pareikštų nuteistiesiems A. Ž. ir M. R. UAB... 104. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra patenkinti ir... 105. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 106. Tačiau PPK nereglamentuoja kaip turi būti sprendžiamas civilinio ieškovo... 107. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant... 108. Abiem atvejais (atmetant civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje ir juos... 109. Nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti... 110. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti byloje... 111. Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti... 112. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių... 113. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikinas nuosavybės teisių... 114. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 115. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti.... 116. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. ir M. R. pripažinti kaltais ir... 117. A. Ž. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 118. Nuteistajam A. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d.... 119. M. R. pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 120. Nuteistajam M. R. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu... 121. Nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių ir laikino nuosavybės teisių... 122. UAB „G“ civilinį ieškinį dėl žalos 114 172,94 Lt, UAB „I“... 123. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista UAB „P“ 847 Lt ir UAB... 124. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. Ž., a/k ( - ), priklausantį... 125. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. R., a/k ( - ), priklausantį... 126. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 127. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti....