Byla 2K-108/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui A. Žukauskui, nuteistajam S. M. ir jo gynėjui advokatui V. Kupcikevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis, kuria S. M. išteisintas dėl 31 482,32 Lt iš ,,VISA Business“ kortelės pasisavinimo bei 20 000 Lt iššvaistymo suteikus paskolą S. G., ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis:

2S. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 160 MGL (20 800 Lt) dydžio bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė S. M. paskirta 280 MGL (36 400 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, S. M. nuspręsta taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 31 482,32 Lt valstybės nuosavybėn. Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo S. M. turtui panaikinta. Nustatyta suma (337 000 Lt), kuriai S. M. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sumažinta iki 67 882,32 Lt. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

3Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu S. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl pinigų ir turto pasisavinimo laikotarpiu nuo 1994 m. lapkričio 16 d. iki 1997 m. gruodžio 23 d., dėl premijos išsimokėjimo, automobilio Acura Legend pirkimo –pardavimo) ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 40 000 Lt iššvaistymo, dėl 20 000 Lt iššvaistymo, dėl premijų išmokėjimo, dėl automobilių pirkimo–pardavimo) išteisintas visuose kaltinimo epizoduose, nepadarius veikų, turinčių jam inkriminuotų nusikaltimų požymių. Laikini S. M. nuosavybės į turtą apribojimai panaikinti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5S. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. lapkričio 30 d., atsiskaitydamas negrynaisiais pinigais UAB „Vireseta“ priklausančia akcinės bendrovės (toliau – AB) Vilniaus bankas ,,VISA Business“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino buvusius jo žinioje pinigus – 31 482,32 Lt.

6Be to, S. M. nuteistas už tai, kad 1995 m. liepos 12 d., pažeisdamas 1990 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo Nr. I-196 12 straipsnio 3 dalį ir UAB „Vireseta“ įstatus, neteisėtai, užsiimdamas kredito įstaigų veikla, nesant paskolos grąžinimo garantijos, suteikė fiziniam asmeniui S. G. 20 000 Lt paskolą, UAB „Vireseta“ padarydamas 20 000 Lt turtinę žalą.

7Nuteistasis S. M. kasaciniame skunde prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria kasatorius nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį išteisino dėl piniginių lėšų pasisavinimo atsiskaitant AB „Vilniaus bankas“ priklausančia „VISA Business“ kortele motyvuodamas tuo, kad nenustatyta, jog išleistas UAB „Vireseta“ lėšas jis pavertė savo turtu, tai nekonstatuota ir dokumentinės revizijos akte. Šiame akte nurodyta tik tai, kad, nenustatydamas vidinės apskaitos dėl lėšų panaudojimo pagal „Visa“ korteles, būdamas UAB „Vireseta“ direktorius, nuteistasis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą paneigė, nurodydamas, kad banko kortelės ataskaitos neva patvirtina, jog, kasatoriui atsiskaitant kortele, buvo tenkinami asmeniniai, o ne bendrovės poreikiai, todėl neva toks lėšų leidimas ir sąmoningas ataskaitų už lėšų panaudojimą nepateikimas rodo kasatoriaus tiesioginę tyčią panaudotas lėšas paversti savo turtu. Kasatorius įsitikinęs, kad tokiomis išvadomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, nes tokia išvada niekaip nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad visas atsiskaitymais „VISA Business“ kortele panaudotas lėšas kasatorius pavertė savo turtu. Kasatorius neneigia dalį lėšų panaudojęs asmeniniams poreikiams, tačiau tikrai ne visą sumą, kuri inkriminuota, t.y. ne 31482,32 Lt. Kokią sumą konkrečiai kasatorius išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nenustatė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei apeliacinės instancijos teismas. Tokiu būdu pažeidžiamas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, be to, prieštaraujama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimui, nes jame nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus, o motyvuojamojoje dalyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes (3.1.2., 3.1.5. p.), be to, nuosprendį draudžiama grįsti prielaidomis, negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo. Nenustačius konkrečios sumos, nebuvo nustatyta tiksli veikos apimtis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priskirdamas visą sumą prie išleistų asmeniniams poreikiams pinigų, net nurodė, kad kasatorius neįrodė, kur panaudojo bendrovės lėšas, buvusias kortelės sąskaitoje, nes nepateikė ataskaitų. Iš bylos dokumentų matyti, jog daug lėšų buvo panaudota kortele atsiskaitant Skandinavijos valstybių degalinėse, o ten kasatorius buvo komandiruotėse. JAV daug lėšų teigia panaudojęs techninei literatūrai apie automobilių remontą įsigyti, nes UAB „Vireseta“ iš JAV importavo naudotus ir apgadintus automobilius, todėl ji buvo būtina. Parduotuvėje „Reebok“ buvo pirkta teniso raketė kaip dovana verslo partneriams, o tai yra reprezentacinės išlaidos. Visos šios išlaidos buvo skirtos būtent UAB „Vireseta“ poreikiams tenkinti. Iš kortelės taip pat buvo nurašytas grynųjų pinigų mokestis, tačiau iš dokumentinės revizijos akto matyti, kad visi jie buvo įnešti į bendrovės kasą, taigi, jų taip pat negalima priskirti prie asmeniniams poreikiams panaudotų lėšų. Atskaičiavus visas šias pinigų sumas, išlaidos tikrai neviršija 30 000 Lt, o tai reiškia, kad kasatoriui negalėjo būti taikyta BK 183 straipsnio 2 dalis, nes nebuvo pasisavintas didelės vertės turtas, o taikyti to paties straipsnio 1 dalį negalima dėl senaties (BK 95 straipsnis), nes nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei 5 metai (95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), o tokia veika traktuojama kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. Nustačius, kad kasatorius negalėjo būti nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, seka, jog jis negalėjo būti nuteistas ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nuo šios veikos praėjo daugiau kaip 10 metų, t.y. taip pat suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, be to, pirmosios instancijos teisingai motyvavo, kad, skolindamas pinigus S. G., tyčios iššvaistyti svetimą turtą kasatorius neturėjo, tiesiog paskolindamas pinigus be jokio apsidraudimo, pasielgė neatsargiai ir buvo apgautas.

8Dėl lėšų pasinaudojant „VISA Business“ mokėjimo kortele pasisavinimo bei 20 000 Lt iššvaistymo

9Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. M. dėl lėšų pasinaudojant „VISA Business“ mokėjimo kortele pasisavinimo, motyvavo tuo, kad nėra nustatyta, jog lėšas, paimtas iš šios mokėjimo kortelės, S. M. pavertė savo turtu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu priėjo priešingos išvados ir pripažino, kad banko ataskaitos dėl lėšų, paimtų iš sąskaitos panaudojant „VISA Business“ mokėjimo kortelę, patvirtina, jog S. M., dirbdamas UAB „Vireseta“ direktoriumi, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, laikotarpiu nuo 1996 m. rugsėjo 30 d. iki 1997 m. lapkričio 30 d. atsiskaitydamas ne grynaisiais pinigais, o UAB „Vireseta“ priklausančia AB Vilniaus Bankas „VISA Business“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Vireseta“ priklausantį turtą – 31482,32 Lt pinigais. Kasatorius iš esmės neginčija lėšų paėmimo fakto, tačiau nurodo, kad paimtos lėšos buvo naudojamos su bendrove susijusiems reikalams spręsti ir nebuvo pasisavintos, tik labai nedidelė jų dalis buvo panaudota asmeniniams poreikiams.

10Šioje byloje yra svarbus įrodinėjimo pareigos (onus probandi) klausimas. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Dokumentinės revizijos akte konstatuota, kad S. M., naudodamasis UAB „Vireseta“ lėšomis pagal „VISA Business“ mokėjimo kortelę, išleido 31 482,32 Lt ir nepateikė ataskaitų apie lėšų panaudojimą. Tai reiškia, kad revizijos akte konstatuota, jog 31 482,32 Lt lėšų panaudojimas yra nepagrįstas. S. M. žinojo, kad mokėjimo kortelės pagalba naudojamos lėšos yra nuskaitomos nuo banko sąskaitos ir prievolė padengti bankui panaudotas lėšas tenka UAB „Vireseta“. Kasaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis bei užuominomis apie tai, jog kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo. S. M. kaip bendrovės administracijos vadovas žinojo, kad sąskaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga S. M. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes dokumentinės revizijos akte nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o S. M. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Pateikdamas versiją, kad dalis iš sąskaitos paimtų lėšų buvo panaudota bendrovės reikmėms, S. M. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti šį teiginį. Jo tvirtinimas, kad „Reebok“ parduotuvėje nupirkta teniso raketė buvo dovana UAB „Vireseta“ verslo partneriams, todėl šios išlaidos turi būti pripažįstamos reprezentacinėmis lėšomis, neparemta jokiais duomenimis. Niekuo neparemtas ir kasacinio skundo teiginys, kad atsiskaitymai Skandinavijos valstybių degalinėse buvo susiję su UAB „Vireseta“ veikla. Neteisingas taip pat ir kasacinio skundo teiginys, kad į S. M. inkriminuotą kaip pasisavintą sumą be pagrindo buvo priskaičiuotas banko nurašytas grynųjų pinigų mokestis. Dokumentinės revizijos akte (17 psl.) yra išdėstyta išlaidų pagal „VISA Business“ mokėjimo kortelę ataskaitų išklotinė, tokių sumų, kurias nurodė kasatorius, joje nėra, nurodytos sumos neatitinka ir pagal kasaciniame skunde pateiktas nuorodas į baudžiamosios bylos medžiagą (T. 2., b. l. 160, 163).

11Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išvardijo įrodymus, kuriais remdamasis pripažino, kad S. M., pasinaudodamas „VISA Business“ mokėjimo kortele, apmokėjo asmeninius pirkinius ir paslaugas. Šie įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad S. M., pasinaudodamas „VISA Business“ mokėjimo kortele, pasisavino jo žinioje buvusias lėšas.

12Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo S. M. veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pagrįstai pripažino, kad S. M., jo žinioje esančias lėšas paversdamas savo turtu, veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo apie pareigą atsiskaityti už bendrovės sąskaitoje esančių lėšų panaudojimą, tačiau sąmoningai nepateikė ataskaitų dėl išleistų pinigų.

13Kasatorius neginčija fakto, jog jis 1995 m. liepos 12 d. neteisėtai paskolino savo kaimynui S. G. UAB „Vireseta“ priklausančius pinigus, kurių šis negrąžino. Kasaciniame skunde akcentuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimas, kuris būtų svarstytinas, jei būtų panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. M. nuteisimo už lėšų pasisavinimą pasinaudojant „VISA Business“ mokėjimo kortele, tačiau, pripažinus nuteisimą dėl šio nusikaltimo padarymo pagrįstu, senaties eiga nutrūksta (BK 95 straipsnio 4 dalis), nes pastaroji nusikalstama veika pasibaigė 1997 m. lapkričio 30 d. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad S. M. veiksmuose paskolinant pinigus yra neatsargios kaltės forma, pasireiškusi nusikalstamu pasitikėjimu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino, kad S. M. kaltė yra tyčinė, pasireiškusi netiesioginės tyčios forma.

14Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimų padarymo metu galiojusius MGL dydžius, teisingai nustatė nusikaltimus kvalifikuojantį požymį „didelės vertės turtas“.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16nuteistojo S. M. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai