Byla 2S-147-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

3kolegijos teisėjų (pranešėjo) Andžej Maciejevski ir Romualdos Janovičienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 308,20 Lt skolos, 280,28 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog su atsakovu 2002-12-31 sudarė vartojimo kredito sutartį. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas ieškinį pateikia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, vadovaudamasis sutarties 8.1. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Pažymėjo, jog ieškinys neteismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą – Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje P. GSM Zrt. prieš E.S.G. Šioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame ieškinyje. Vengrijos teismo byloje nurodyta, kad 2004 m. gruodžio 12 d. Sustikné Gy?rfi sudarė su P. abonentinę sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono paslaugų teikimo. Sutartis buvo sudaryta naudojant P. pateiktą formuliarą, kuriame numatyta, kad pasirašydama sutartį Sustikné Gy?rfi susipažino su naudojimosi taisyklėmis, kuriose įtvirtintos bendrosios sutarties sąlygos ir kurios yra neatsiejama sutarties dalis, ir su jomis sutiko. Pagal šias naudojimosi taisykles abi pagrindinės bylos šalys pripažino teismo, kurio veiklos teritorijoje yra P. buveinė, jurisdikciją nagrinėti bet kokį dėl abonentinės sutarties kilusį ar su ja susijusį ginčą. Šios šalys nesiderėjo dėl šios jurisdikciją nustatančios sąlygos. Manydama, kad Sustikné Gy?rfi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, P., remdamasi minėta sąlyga, pateikė Budaörsi V?rosi B?rós?g (teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pagrindinė jos buveinė) pareiškimą dėl įpareigojimo sumokėti. Minėtas teismas pažymėjo, kad Sustikné Gy?rfi neturėjo gyvenamosios vietos, kuri priklausytų jo teritorinei jurisdikcijai. Šiomis aplinkybėmis Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrijos teismas), turėdamas abejonių dėl to, ar jurisdikciją nustatanti sąlyga, įtraukta į ginčijamos sutarties bendrąsias sąlygas, yra sąžininga, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus. Prejudiciniame sprendime Teismingumo Teismas nusprendė, kad: 1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. 2. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. 3. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga. Atsižvelgęs į nurodytą Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl byloje pateiktos Sutarties 9.1 punktas ex officio įvertintas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojos ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto antro apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas šiame teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės – civilinė bylą priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Nurodė, jog įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Apeliantas pažymi, kad jo parengtoje standartinėje sutartinį teismingumą numatančioje nuostatoje nebuvo pažeisti vartotojo interesai, kadangi minėta nuostata įtvirtino, jog ieškinys dėl sutarties gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Taigi tai reiškia, kad atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sąlygas turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiktis į gyvenamosios vietos teismą ir jo teisės, remiantis sutarties standartine sąlyga, numatančia sutartinį teismingumą, bus ginamos. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog sutartyje įtvirtinta ieškovo parengta standartinė sąlyga yra vertintina kaip nesąžininga sutarties sąlyga, yra neteisus, kadangi minėta sutarties nuostata suteikia lygiai tokias pačias teises atsakovui pareikšti ieškinį ieškovui savo gyvenamosios vietos teisme. Taip pat vadovaujantis ginčijama teismo nutartimi, jeigu ginčas sprendžiamas ieškovo – verslininko pasirinkimu jo buveinės vietos teisme, jam suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Apelianto teigimu, tokia teismo nuomonė reiškia, kad vartojimo sutarčių standartinėse sąlygose negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali būti nurodoma, jog iš vartojimo sutarties kilę ginčai gali būti nagrinėjami konkrečiame teisme, kadangi teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ieškovo nuomone, tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja galiojančioms CPK nuostatoms. Apeliantas pažymi, jog įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinį teismingumą, tai yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas. Šiuo metu teismas turi spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo, įvertinus CPK 135 str. nuostatas. Tuo tarpu teismas skundžiamoje nutartyje atsisakė priimti ieškinį, pažeisdamas CPK nustatytas taisykles ėmėsi tirti byloje esančius įrodymus, neišklausęs šalių argumentų bei motyvų, t.y. išnagrinėjęs bylą pripažino, jog tam tikros sutarties sąlygos yra laikytinos nesąžiningomis. Ieškovas teigia, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su teismingumą įtvirtinančia sąlyga, tą jis patvirtino savo parašu sutartyje. Be to, taip pat negalima teigti, jog sutarties 9.1 punktas laikytinas nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga CK 6.188 str. 2 d. prasme, kadangi ieškovas minėtame punkte neapribojo atsakovo teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovui, neapribojo atsakovo teisės gintis visais įstatymuose numatytais būdais bei priemonėmis. Taigi, elgėsi sąžiningai. Apelianto nuomone, teismas pripažindamas ieškovo 9.1 punktą nelaikytinu šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. 1 d. prasme ir netaikytinu, yra neteisus.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo šalis siejančius teisinius santykius, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra aktuali siekiant suformuoti Europos Sąjungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.

12Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.

13Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (LR CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (LR CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. LR CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (LR CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipė dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008; 2009-12-01 nutartis c.b.Nr. 3K-3-541/2009), ir priešingas apelianto tvirtinimas atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstas.

15Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (LR CK 6.193 str., 6.195 str.), bet ir speciali LR CK 6.193 str. 4 d.,6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

16Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2002-12-31 ieškovas UAB „Snoro lizingas“ su atsakovu R. P. sudarė vartojimo kredito sutartį. Pagal išperkamosios nuomos sutartis atsakovas įsipareigojo pagal sutartyse numatytas sąlygas ir sudarytą grafiką mokėti nustatytas sumas iki visiško atsiskaitymo. Atsakovui neatsiskaitant pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 308,20 Lt skolos, 280,28 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas vadovavosi sudarytų vartojimo sutarčių 9.1 punktu nustatančiu ieškovo teisę kreiptis į teismą pagal ieškovo buveinės vietą, tuo tarpu atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

17Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo šioje byloje buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (LR CK 6.716 str.), ir jos sąlygas vertino LR CK 6.188 str. nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu. Kolegija, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pažymi, kad vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik paties vartotojo, bet ir vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Todėl toks apelianto argumentas, jog pagal LR CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarties sąlygas, nėra nepagrįstas.

18Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (LR CK 6.188 str. 4 d.).

19Apeliantas teigia, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (LR CK 6.185 str.). Tačiau teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka, kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sąžiningumo aspektu vertino minėtos sutarties 9.1 punkto standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą, jog šalims nesusitarus derybų metu, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai ieškovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu apeliacinės instancijos teismas nelaiko ir ieškovo atskirajame skunde nurodomą aplinkybę, jog atsakovas savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo LR CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (LR CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

20Kolegija taip pat pastebi, jog apeliantas netinkamai aiškina LR CK 6.193 str. 4 d., bei 6.188 str. 6 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį, teigdamas, jog standartinėje sutartyje iš viso negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (LR CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams.

21Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio pareiškimą, t.y. ex officio patikrinęs ir nustatęs, kad pradinio ieškovo UAB „Snoro lizingas“ su atsakovu 2002-12-31 sudarytos vartojimo kredito sutarties 9.1. punkte numatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą ieškovo nuožiūra pasirinktinai pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę yra nesąžininga, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Kadangi atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieškinyje nurodoma (duomenys neskelbtini), ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

22Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus(Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 civilinėje byloje. Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 civilinėje byloje Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 civilinėje byloje Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 civilinėje byloje Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 civilinėje byloje Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 civilinėje byloje Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 civilinėje byloje Nr.2S-1363-492/2009 ir t.t.).

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

24Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos 2,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b.l. 21) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

26Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Priteisti iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“(į.k.124926897) 2,80 Lt (du litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,... 3. kolegijos teisėjų (pranešėjo) Andžej Maciejevski ir Romualdos... 4. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. ieškovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo... 8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m.... 9. Atskirasis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo... 12. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia... 13. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (LR CPK 32 str. 1 d.) teismą,... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą... 15. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 16. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2002-12-31 ieškovas UAB „Snoro... 17. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai... 18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 6.188... 19. Apeliantas teigia, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra... 20. Kolegija taip pat pastebi, jog apeliantas netinkamai aiškina LR CK 6.193 str.... 21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 22. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė... 24. Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos 2,80 Lt išlaidos,... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 26. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti... 27. Priteisti iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“(į.k.124926897) 2,80 Lt (du...