Byla 2A-804-622/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui V. G., ieškovų atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, atsakovo atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Dussman Service“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., A. K., A. B., J. B., V. G. ir Ž. R. ieškinį atsakovui UAB „Dussman Service“ dėl darbo sutarčių nutraukimo teismo sprendimu, išeitinių kompensacijų, kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovai A. K., A. K., A. B., J. B., V. G. ir Ž. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ieškiniu dėl darbo sutarčių nutraukimo teismo sprendimu, išeitinių kompensacijų, kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB ,,Dussmann Service“. Nurodė, kad ieškovai su atsakovu sudarė neterminuotas darbo sutartis ir buvo priimti dirbti saugos tarnybos Klaipėdos padalinio saugos darbuotojais. Jų darbo vieta buvo Klaipėdos mieste ir jie saugojo objektą, esantį ( - ). 2010-01-09 ieškovų vadovas, t.y, atsakovo Klaipėdos padalinio vadovas A. K., gavo pranešimą, jog ieškovai pagal naują grafiką privalės dirbti Vilniuje, ( - ). Jiems nebuvo paaiškinta, kad jiems padidės darbo užmokestis, ar bus mokami kelionpinigiai ir pan., kaip jie turės nuvykti į Vilnių ir grįžti. Gaunat minimalų atlyginimą vykimas į Vilnių būtų nuostolingas. Dėl to ieškovai nevyko į Vilnių, ir darbdaviui reikalaujant 2010 m. sausio 27 d. pateikė pasiaiškinimus, kuriuose nurodė, kad į darbą jie buvo priimti Klaipėdos padalinyje, o vykti dirbti į Vilnių, esant ankščiau paminėtoms aplinkybėms neracionalu, be to, tai būtų jų darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Darbdavys 2010-02-01 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovų pasirašytose darbo sutartyse nėra nurodoma darbo vieta, nes nurodoma, kad dirbama Klaipėdoje, todėl darbo sutarties sąlygos nekeičiamos. Kilo ginčas, ar buvo pakeistos darbo sąlygos. Atsakovas žymi ieškovams pravaikštas, tačiau jų iš darbo neatleidžia, nemoka atlyginimo. Ieškovai papildomu ieškiniu nurodė, kad dėl šios situacijos jie patyrė neturtinę žalą, nes bylos nagrinėjimo eigoje patyrė nepatogumus, privalėjo kitiems darbdaviams aiškintis, kodėl jie nėra atleisti iš darbo, dėl ko patyrė dvasinį pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Be to, privalėjo eiti į teismo posėdžius, kas buvo nepatogu ir skausminga.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtomis atsakovo UAB „Dussmann Service“ nuo 2010-01-21 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos fiksuotas ieškovų A. K., A. K., A. B., J. B., V. G. ir Ž. R. pravaikštas. Priteisė iš atsakovo darbo užmokestį ieškovams: A. K. – 9156,80 Lt; A. K. - 9156,80 Lt, A. B. - 9156,80 Lt, J. B. - 9156,80 Lt, V. G. - 9156,80 Lt ir Ž. R. - 9156,80 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-01-21 (imtinai) iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos (imtinai). Priteisė ieškovams po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, po 600 Lt bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidas iš atsakovo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 1961 Lt žyminį mokestį.

5Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad nuo 2010-01-21 darbdavys ieškovams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymi pravaikštas, nes ieškovai nevyksta į darbą Vilniuje. Pasirašius darbo sutartį ieškovai visą savo darbo laikotarpį dirbo tik Klaipėdoje ir niekada jiems nebuvo nurodoma vykti saugoti kitų objektų. Darbo sutarties būtinoji sąlyga – darbuotojo darbo vieta, neturi būti suprantama ir aiškinama tik kaip vien darbdavio pavadinimo ar jo saugomų objektų nurodymas. Byloje nustatyta, jog ieškovai susitarė su atsakovu ir dirbo atsakovo struktūriniame padalinyje Klaipėdoje. Šalims susitarus dėl būtinosios sutarties sąlygos – darbo vietos (Klaipėdoje), atsakovas, reikalaudamas atvykti dirbti į Vilnių, iš esmės pažeidė šią sąlygą. Pagal DK 119 straipsnį darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Todėl ieškovai pagristai atsisakė vykti dirbti į Vilnių, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ieškovams darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėjo pravaikštas. Ieškovai pagrįstai nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos ir su ieškiniu tiesiogiai kreipėsi į teismą, kadangi atsakovas, net ir teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, kad pakeičia darbo sutarties sąlygas. Teismas laikė, kad ieškovai nėra praleidę įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą. Apie darbo sutarties būtinosios sąlygos pakeitimus darbuotojai iš anksto nebuvo įspėti ir sutikimo nedavė, todėl atsakovas laikytinas pažeidusiu DK 120 straipsnio reikalavimus. Atitinkamai ieškovams priteistinas jų negautas darbo užmokestis už visą prastovos laikotarpį: 236 d. x 38,80 Lt = 9156,80 Lt. Atsakovo įmonėje yra įvykdyti struktūriniai pertvarkymai (DK 129 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas šios savo teisės nerealizuoja, o darbuotojai nėra ir nebuvo atleisti, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovų darbo sutartis su atsakovu nutraukti DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK 297 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas 2010-01-21 pranešė ieškovams, kad jie dirbs kitame objekte, todėl nuo šios datos turėjo būti pradėtas skaičiuoti vieno mėnesio terminas. Aplinkybė, kad atsakovas nepripažįsta, kad buvo pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos, negali būti vertinamos kaip pagrindas netaikyti ieškinio senaties. Teigia, kad teismas nevertino, kad atsakovas yra specializuota įmonė, kuri savo paslaugas teikia kliento teritorijoje. Priimdamas ieškovus į darbą, atsakovas neturėjo ketinimo priimti į darbą tik Klaipėdos mieste. Atsakovas neturėjo jokios galimybės aptarti ieškovų apgyvendinimo Vilniuje sąlygas, nes ieškovai nuo 2010-01-22 įsidarbino kitoje saugos bendrovėje. Daro išvadą, kad ieškovai siekia tik piniginių kompensacijų, o ne darbo vietos pakeitimo. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai susitarė dirbti su atsakovu dėl darbo struktūriniame padalinyje Klaipėdoje. Nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. K., kuris yra vieno iš ieškovų tėvas, parodymais, nevertino LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nuorašo. Mano, kad iki nėra pakeista darbo sutarties sąlyga dėl darbo vietos, negalima teigti, kad darbdavio reikalavimas atlikti darbo funkcijas pas jo nurodytus trečiuosius asmenis yra būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimas. Ieškovų teikti paaiškinimai teisme taip pat turėtų būti vertintini kaip nepatikimi ar melagingi. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Klaipėdoje buvo atsakovo struktūrinis padalinys. Pažymi, kad ieškovai nereagavo į atsakovo pranešimus dėl pasikeitusio darbo grafiko nuo 2010-12-27. Nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos atlyginimu.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo vertinimo ir iš to kilusių teisinių pasekmių.

10Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą skirstomos į nustatomas šalių susitarimo ir norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.). Šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tokios, dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta. Būtinosios sąlygos yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, t. y. suprantamos tiesiogine (tikrąja) prasme, nes be jų kiekviena darbo sutartis negalioja; ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis, nes kitaip bus įprasta darbo sutartis. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių aptariamos, bet nesančios jai (sutarčiai) privalomos sąlygos. Dėl jų galima tartis arba nesitarti - darbo sutartis galios. Pažymėtina, kad susitartos papildomosios sąlygos tampa šalims privalomos (kaip ir būtinosios) ir individualizuoja darbo sutartį.

11DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojų darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų. DK 120 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui ir garantija darbuotojui, kad keičiant DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi būti gautas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas.

12Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

13Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovai visą savo darbo pas atsakovą laikotarpį dirbo tik Klaipėdoje ir niekada jiems nebuvo nurodoma vykti saugoti kitų objektų. Atsakovo ieškovams išduoti darbo pažymėjimai patvirtinti Klaipėdos padalinio vadovo (t. 1, b. l. 28). Kad egzistavo atsakovo struktūrinis padalinys Klaipėdoje patvirtina ir atsakovo raštas Klaipėdos apskrities policijos komisariato viršininkui, iš kurio matyti, kad saugos tarnybos Klaipėdos padalinio vadovui A. K. suteikta teisė atstovauti bendrovę su apsaugos paslaugų teikimo organizavimu susijusiais klausimais ir pasirašyti visus su tuo susijusius dokumentus (t. 2, b. l. 33). Tokią aplinkybę patvirtina sudarytos sutartys, kurias pasirašė padalinio vadovas A. K. (t. 3, b. l. 30-32). Liudytojas A. K. taip pat patvirtina aplinkybę, kad jis buvo Klaipėdos padalinio vadovas (t. 2, b. l. 93).

14Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti kitaip bylos įrodymų nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovų darbo sutartyse nėra detaliai aptarta jų darbo vieta (t. 1, b. l. 81-86). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad ieškovams buvo pakeistas darbo grafikas ir vietoj darbo Klaipėdoje numatytas darbas Vilniuje, pagrįstai apylinkės teismo vertintina kaip darbo sutarties būtinosios sąlygos pasikeitimas (DK 120 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas niekaip nesuderinamas su darbuotojo pareiga vykdyti darbo funkcijas konkrečiai neaptartose objektuose pagal konkrečią darbo vietą.

15Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (impossibilium nulla obligatio est). Šis principas galioja ir darbo teisiniuose santykiuose, kai darbdavys inicijuoja darbo sutarties sąlygų pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, žinodamas apie numatomą darbo vietos miesto pakeitimą (konkrečiu atveju iš Klaipėdos į Vilnių), turėjo iš anksto informuoti apie tokios darbo sutarties sąlygos pakeitimą darbuotoją, siekdamas susitarimo ir įsitikindamas, ar darbuotojas bus pajėgus dirbti pagal pasikeitusią darbo sutarties sąlygą ir ar sutiks su jos pakeitimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp ginčo šalių buvo tariamasi dėl tokių darbo sąlygų pasikeitimo. Priešingai, ieškovų pateikti susirašinėjimai su atsakovu rodo, kad ieškovai nurodo neturintys galimybių vykdyti darbo funkcijų dėl pasikeitusios darbo vietos Vilniuje (t. 1, b. l. 29-31, 35-68). Kadangi ieškovai dirbo tik atsakovo saugomuose objektuose, esančiuose Klaipėdos mieste, todėl darbo vietos pakeitimas turėjo esminę reikšmę dirbant pagal minėtą šalių sudarytą darbo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju darbo vietos pasikeitimas (perkėlimas dirbti į kitą vietą kitame mieste) reiškė kartu ir būtinosios darbo sutarties sąlygos pasikeitimą (DK 95 straipsnis). Atitinkamai atsakovui pagal darbo grafikus keičiant darbo vietą turėjo būti gautas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas (120 straipsnio 2 dalis).

16Nepagrįsti skundo argumentai dėl senaties termino taikymo pagal DK 297 straipsnio 1 dalį. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju yra ginčas, ar buvo pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos, ar nebuvo, o ne aplinkybė, kad darbuotojai nesutinka su darbo sąlygų pakeitimu. Tik nustačius, kad tokios sąlygos yra pakeistos, pradedamas skaičiuoti sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas ir tada galima kreiptis į teismą dėl nesutikimo dėl tokių sąlygų pakeitimo.

17Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka, kad buvo keičiamos būtinosios darbo sutarties sąlygos, todėl jis negali remtis šia aplinkybe ir prašyti taikyti vieno mėnesio senaties terminą, kaip tai numato DK 297 straipsnio 1 dalis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovas nėra informavęs ieškovų (darbuotojų) dėl tokių darbo sąlygų keitimo, todėl ieškovai nepraleido DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, toks ieškinio reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas pripažinti ieškovams fiksuotas pravaikštas neteisėtomis, nutraukti darbo sutartis ir kt. Šios kategorijos reikalavimai nepriskirtini DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.

18Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su didžiule nepagarba darbuotojams. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jie turi būti įvertinami kompleksiškai. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką.

19Konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovai sąžiningai vykdė jiems pavestas darbo funkcijas iki atsakovas nebeturėjo saugomų objektų Klaipėdos mieste. Tada ieškovai buvo verčiami keisti darbo vietą iš Vilniaus į Klaipėdą, verčiami vykti dirbti į kitą miestą, esantį net už 300 kilometrų, t.y. buvo kuriamos darbuotojams itin nepalankios darbo sąlygos, pažeidžiant įstatymus, o neatvykus į darbą buvo fiksuojamas darbo vidaus taisyklių pažeidimas, taikoma drausminės atsakomybės procedūros. Tai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, dėl ko ieškovai dėl savo pažeistų teisių buvo priversti kreiptis teisminės gynybos.

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai įsigilino į specifinius nagrinėjamų santykių ypatumus, tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir, esant šioje byloje nustatytoms išvardytoms aplinkybėms, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus ieškovams iš atsakovo kiekvienam po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nebuvo pažeisti CK 1.5 straipsnyje nustatyti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

21Ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto drausminių nuobaudų skyrimo, darbuotojui daromo spaudimo išeiti iš darbo darbdaviui palankiomis sąlygomis) bylose darbuotojams dėl neteisėto atleidimo iš darbo jų patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, priteista 500–3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos procese, todėl pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovai A. K., A. K., A. B., J. B., V. G. ir Ž. R. kreipėsi į Klaipėdos... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu... 5. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad nuo 2010-01-21 darbdavys... 6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl būtinųjų darbo... 10. Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą... 11. DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys... 12. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 13. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovai visą savo... 14. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti kitaip bylos... 15. Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti... 16. Nepagrįsti skundo argumentai dėl senaties termino taikymo pagal DK 297... 17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje... 18. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 19. Konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovai sąžiningai vykdė jiems pavestas... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai įsigilino į... 21. Ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iš darbo,... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 23. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti...