Byla ATP-1136-149/2016
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimo, kuriuo T. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d., padarymą paskirtas įspėjimas

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimo, kuriuo T. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d., padarymą paskirtas įspėjimas.

Nustatė

2Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2016-07-26 nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 87 str. 1 d., T. M. buvo nubaustas 32 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. liepos 9 d. 10 val. Vilniaus rajone, Tarnėnų kaime esančiame Keturiasdešimties totorių tvenkinyje žvejojo viena dugnine ir viena plūdine meškere, neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.6 ir 11.1 p. numatytus reikalavimus.

3T. M., nesutikdamas su šiuo nutarimu jį apskundė Vilniaus rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti paskirtą jam nuobaudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Prie minėto tvenkinio jis atvyko kartu su šeima, tikslu pailsėti bei pamokyti savo nepilnamečius vaikus žvejoti. Prie tvenkinio nėra jokio informacinio ženklo, kuriame būtų nurodytas jo pavadinimas, statusas ir apmokėjimo už žvejybą šiame tvenkinyje tvarka. Teigia, kad neetatinis inspektorius M. K. teismui pateikė nevisą vaizdo įrašą, nuslėpdamas, kad šiame telkinyje žvejojo du jo nepilnamečiai vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 9 str. 4 d. 3 p., suteikta teisė žvejoti be žūklės leidimų.

4Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad T. M. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai. Žvejybos vietoje T. M. žvejojo be mėgėjų žvejybos leidimo, neturėdamas teisės nemokamai žvejoti. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad T. M. sėdi žvejybos vietoje prie sumestų meškerių ir tinklelio laimikiui. Vėliau vieną iš meškerių ištraukia ir užmeta iš naujo. Taip pat užfiksuota kaip vieną iš meškerių ištraukia ir sudeda. Vaikų žvejybos vietoje nesimato. Nurodyti duomenys patvirtinta, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo išsakyti paaiškinimai, kad jis prie tvenkinio vyko su tikslu pamokyti vaikus žvejoti, neatleidžia jo nuo pareigos įsigyti leidimą žvejybai, taip pat įsitikinti tvenkinio statusu.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-11-04 nutarimu, iš dalies patenkinęs T. M. skundą, pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2016-07-26 nutarimą – paskyrė T. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 1 d., padarymą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

6Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, institucijos atstovę, įvertinęs liudytojų parodymus ir rašytinę bylos medžiaga konstatavo, kad T. M. veiksmai atitinka požymius pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 1 d., tai yra konstatavo, jog faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias patvirtina teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, nustatyta, kad 2016 m. liepos 9 d. Keturiasdešimt totorių tvenkinyje žvejojo ir T. M. (nepaneigiant, kad žvejybos įrankius naudojo ir jo vaikai). Aplinkybės, kad 2016 m. liepos 9 d. T. M. tokio žvejybos leidimo nebuvo įsigijęs, neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės teismui sudaro pagrindą pripažinti, kad T. M. turėjo įstatyme numatytą pareigą įsigyti žvejybos leidimą iš žvejybos ploto naudotojo M. K.. T. M. tokio leidimo įsigijęs nebuvo, todėl jo veiksmai pagal ATPK 87 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

7Tuo pačiu apylinkės teismas pažymėjo, jog žvejybos plotų naudotojui – M. K. – teisės aktai suteikia ne tik teisę rinkti mokestį už mėgėjišką žvejybą, bet ir sukuria konkrečias pareigas. 2014-04-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento leidimo naudoti žvejybos plotą Nr. 1079344 2.5 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad žvejybos ploto naudotojas per mėnesį nuo leidimo gavimo privalo pastatyti vandens telkinio pakrantėse informacinius ženklus su vandens telkinio ir naudotojo pavadinimais, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygomis ir kita informacija, prireikus ženklus atnaujinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žvejybos plotų naudotojas šios pareigos iki galo neįvykdė. Teismo posėdžio metu pripažino, kad pažeidimo fiksavimo vietoje informacinio ženklo nėra. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad M. K. priėjus (priplaukus) prie T. M., pastarasis siekė už leidimą žvejoti sumokėti vietoje, jam žmona N. M. buvo padavusi piniginę, tačiau M. K. į siūlymą susimokėti nereagavo, siūlomo mokesčio nepriėmė. Teismas pažymi, kad esant tokiai situacijai – pakrantėje nėra informacinių ženklų apie žvejybos ploto naudotoją, T. M. geranoriškai vietoje nori susimokėti už leidimą žvejybai, institucijos paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, T. M. žvejybos faktą vertino atskirai nuo aplinkybės, kad ir pats pažeidimą fiksavęs asmuo iki galo nėra įvykdęs leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų (galimai padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 871 str. 1 d.). Apylinkės teismo vertinimu tai lėmė netinkama administracinės nuobaudos individualizavimą.

82016-12-01 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus (toliau tekste – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimą ir palikti galioti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-07-26 nutarimą. Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime, adresuotame Vilniaus rajono apylinkės teismui ir kuriuos patvirtino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Laura Dolerytė apylinkės teismo posėdyje. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog T. M. žvejybos vietoje nebuvo informacinių ženklų, kadangi žemės savininkas uždraudė tvenkinio nuomininkui M. K. juos statyti. Jie yra nuošalioje vietoje, kadangi, M. K. teigimu, toje vietoje, kur žvejojo T. M., informaciniai ženklai yra nuolat sulaužomi ir suniokojami, todėl teismo argumentai, kad M. K. nėra pilnai įvykdęs leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygas yra nepagrįsti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, T. M. turėjo įstatyme numatytą pareigą įsigyti žvejybos leidimą iš žvejo ploto naudotojo M. K., tačiau tokio leidimo nebuvo įsigijęs, todėl jo veiksmai pagal ATPK 87 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

9T. M. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimo apeliacine tvarka neskundė.

102016-12-12 Vilniaus apygardos teisme gautas T. M. atsiliepimas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

11Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinis skundas netenkintinas.

12Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. nustatyta, jog Mėgėjų žvejybos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septynių iki penkiasdešimt septynių eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

13Apylinkės teismas, paskirdamas T. M. mažiausią administracinę nuobaudą – įspėjimą – Lietuvos respublikos ATPK nuostatų nepažeidė.

14ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

15Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

16Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Taip pat aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad institucijos paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, T. M. žvejybos faktą vertino atskirai nuo aplinkybės, kad ir pats pažeidimą fiksavęs asmuo iki galo nėra įvykdęs leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų (galimai padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 871 str. 1 d.). Kad vandens telkinio nuomininkas M. K. neveikė pakankami atidžiai protingai ir rūpestingai, apeliaciniame skunde patvirtino ir pats apeliantas, nurodydamas, jog T. M. žvejybos vietoje nebuvo informacinių ženklų su vandens telkinio ir naudotojo pavadinimais, mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimo sąlygomis ir kita informacija, kadangi, apelianto teigimu, žemės savininkas uždraudė tvenkinio nuomininkui M. K. juos statyti. Jie yra nuošalioje vietoje, nes toje vietoje, kur žvejojo T. M., informaciniai ženklai yra nuolat sulaužomi ir suniokojami. Šiuos apelianto argumentus aukštesnės instancijos teismas vertina, kaip siekį pateisinti M. K. neveikimą ir tokiu būdu padėti jam išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 871 str. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. K. turėjo leidimą žvejoti valstybės neišnuomotuose telkiniuose. Taip pat pažymėtina, jog M. K. priėjus (priplaukus) prie T. M., pastarasis siekė už leidimą žvejoti sumokėti vietoje, jam žmona N. M. buvo padavusi piniginę, tačiau M. K. į siūlymą susimokėti nereagavo, siūlomo mokesčio nepriėmė. Kad anksčiau už leidimą žvejoti Keturiasdešimties totorių tvenkinyje, esančiame Tarnėnų k., Vilniaus rajone, buvo galima susimokėti vietoje, teismo posėdyje patvirtino T. M., teigdamas, kad prieš du metus tokiu pat būdu atplaukusiam M. K. už leidimą žvejoti yra sumokėjęs 5 ar 6 litus. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė T. M. mažiausią administracinę nuobaudą.

17Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

18Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

19Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti ar pakeisti.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda... 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 3. T. M., nesutikdamas su šiuo nutarimu jį apskundė Vilniaus rajono apylinkės... 4. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-11-04 nutarimu, iš dalies patenkinęs... 6. Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį,... 7. Tuo pačiu apylinkės teismas pažymėjo, jog žvejybos plotų naudotojui –... 8. 2016-12-01 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos aplinkos... 9. T. M. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-04 nutarimo apeliacine tvarka... 10. 2016-12-12 Vilniaus apygardos teisme gautas T. M. atsiliepimas į Lietuvos... 11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 12. Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. nustatyta, jog Mėgėjų žvejybos... 13. Apylinkės teismas, paskirdamas T. M. mažiausią administracinę nuobaudą –... 14. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 15. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos... 16. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas,... 17. Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos... 18. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė... 19. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus rajono... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,... 21. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti... 22. Nutartis neskundžiama....