Byla 1A-101-282/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei, gynėjui advokatui Sauliui Alysui, nuteistajam V. B.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu paskirta 46 parų arešto bausme, V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Į bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendį atlikta bausmė bei laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-05-31 iki 2014-11-25.

5Kolegija

Nustatė

6V. B. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino neteisėtai išplatinti narkotines ir psichotropines medžiagas jas perduodant, o būtent: 2012-05-15 apie 20.40 val. tiksliai nenustatytu laiku, ( - ) gatvėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai už 105 litus perdavė liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, tris plastikinius paketėlius su 1,553 g narkotinės medžiagos – kanapėmis (ir jų dalimis), bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-05-16 apie 11.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, prie ( - ) priklausomybės ligų centro, esančio ( - ), neteisėtai už 80 litų perdavė liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, du plastikinius paketėlius su 1,436 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 2012-05-16, apie 11.10 val., tiksliai nenustatytu laiku, prie ( - ) namo, ( - ), neteisėtai už 40 litų perdavė liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, 0,291 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-25 nuosprendį perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį bei paskirti adekvačią bausmę. Teigia, kad teismas dalį įrodymų vertino netinkamai, dėl to neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Pripažįsta, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teigia, kad įvykio metu elgėsi kaip liudytojo Nr. 13 padėjėjas įgyjant liudytojui narkotines, psichotropines medžiagas savo reikmėms. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jo tyčia ir tikslas buvo padėti liudytojui Nr. 13 įsigyti narkotinių psichotropinių medžiagų jo reikmėms, o ne platinti jam draudžiamąsias medžiagas. Teisme jis (apeliantas) nurodė, kad su juo susisiekęs liudytojas Nr. 13 prisistatė esąs nuo jo (apelianto) pažįstamo ir paprašė padėti jam įsigyti svaigalų, kad jis (apeliantas) sutiko padėti (iš draugiškumo, mokėsi toje pačioje mokykloje), todėl už iš liudytojo gautus pinigus per kelis kartus iš kito asmens įgijo nedidelius kiekius narkotinių psichotropinių medžiagų ir tas medžiagas perdavė liudytojui, jokios naudos neturėjo, gautą grąžą grąžino liudytojui Nr. 13. Tvirtina, kad įvykio metu suvokė padedąs liudytojui Nr. 13 įsigyti jo norimų narkotinių, psichotropinių medžiagų savo reikmėms, be to, padėjo įsigyti nedidelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų: 1,844 g kanapių ir 0,134 g amfetamino, kurie pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo laikytini mažesniais nei nedideli kiekiai minėtų medžiagų. Taip pat nurodo, kad nei pas jį drabužiuose, nei jo gyvenamajame būste nebuvo rastos draudžiamos medžiagos, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis turėjo svarstykles narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms sverti, ar užrašų, kuriuose būtų užfiksuoti draudžiami sandoriai, ar tara narkotinėms psichotropinėms medžiagoms pakuoti. Teigia, kad liudytojas Nr. 13 apklausų metu pripažino anksčiau (iki 2012-05-14) su juo (apeliantu) nebendravęs, kad susisiekė savo iniciatyva, kad jis (apeliantas) susitikimų metu narkotinių, psichotropinių medžiagų neturėjo, todėl nupirkti jų nuvažiavo kitur. Liudytojas Nr. 13 taip pat nurodė nežinojęs, kuo jis (apeliantas) verčiasi bei patvirtino, kad jis (apeliantas) jokios finansinės naudos iš narkotinių, psichotropinių medžiagų perdavimo neturėjo. Remdamasis tokia bylos medžiaga, apeliantas mano, kad jis narkotinių, psichotropinių medžiagų neplatino, o tik pasikėsino padėti liudytojui Nr. 13 įgyti jo reikmėms narkotinių psichotropinių medžiagų, t. y. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

8Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008).

11Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

12BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009, 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-681/2010, 2K-113/2011, 2K-472/2011, 2K-629/2011, 2K-442/2011 ir kt.).

13Nuteistasis V. B. teigia, kad jis tik padėjo liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, įsigyti savo reikmėms narkotines, psichotropines medžiagas, kad šių medžiagų jis neplatino, o buvo tik tarpininkas, nes jokios naudos neturėjo, tačiau tokius apelianto teiginius paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų.

14Liudytojas Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad iki 2012-05-15 realiai V. B. nepažinojo, jokių konfliktų su juo nebuvo kilusių, kad susisiekęs su V. B. susitarė su juo susitikti ir įsigyti iš jo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kad tiek 2012-05-15, tiek 2012-05-16 V. B. su savim iš anksto narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdavo, jų reikėdavo važiuoti paimti iš kitur, jis laukdavo automobilyje, o V. B. nueidavo ir po 20 minučių sugrįžęs perduodavo už liudytojo duotus pinigus nupirktus narkotikus. Liudytojas nurodė, kad tiek 2012-05-15, tiek 2012-05-16 narkotines ir psichotropines medžiagas jis pirko būtent iš V. B., t. y. suprato, jog V. B. veikė kaip narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėjas, nes jam padavė pinigus, o jis vėliau atnešė narkotines ir psichotropines medžiagas, be to, V. B. jam neminėjo, jog jis veikia tik kaip tarpininkas, t. y. kad tik perduoda narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat liudytojas nurodė, kad jis įsigydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius tokius, kokius nurodydavo būtent V. B., nes 2012-05-15 buvo sutarta pirkti amfetamino, tačiau prieš pat susitikimą V. B. pranešė, jog amfetamino nebėra, yra tik kanapių, o 2012-05-16 V. B. nurodžius, jog jo draugas negaiš laiko dėl 1 gramo, liudytojas persigalvojo ir sutarė imti ne vieną, o du gramus amfetamino. Tokius liudytojo Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus patvirtina paties apelianto parodymai, specialisto išvadoje, daiktų apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, telefoninių pokalbių suvestinės, iš kurių matyti, kad V. B. paskambinęs vyrui užšifruotai, t. y. įvardindamas baltu megztiniu ir žaliu megztiniu, vyriškio klausia, kokių narkotinių (psichotropinių) medžiagų jam reikės, pranešdavo susitaręs dėl narkotikų, jų kiekių (1 t. 17–21 b. l.). Šių paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. suprato, jog pašaliniam asmeniui ieško narkotinių, psichotropinių medžiagų, kurias jis pats perduos, susitarė dėl susitikimo vietos, laiko, todėl pagrįstai byloje nustatyta, kad V. B., paprašytas liudytojo Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, turėdamas tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) bei amfetaminą, šias įgytas medžiagas iš karto perdavė liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas. Tai, kad V. B. narkotikus pirko liudytojui už pastarojo duotus pinigus, ir jokios naudos iš to negavo, nepašalina jo atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar kaltininkas įgyja narkotines medžiagas turėdamas tikslą platinti savo noru, ar įkalbėtas kito asmens (kasacinė nutartis Nr. 2K-487/2012), be to, byloje nenustatyti asmenys, iš kurių apeliantas neteisėtai įgydavo narkotines, psichotropines medžiagas, nenustatyta, po kiek šias medžiagas nuteistas iš tų asmenų pirkdavo. Dėl to, V. B. pagrįstai nuteistas pagal 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti pasikėsino liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, neteisėtai išplatinti narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) bei amfetaminą už iš anksto liudytojo Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, sumokėtus pinigus. Kadangi narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, apelianto nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas. Tai, kad apeliantas liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, perdavė iš viso apie 2 gramus kanapių (ir jų dalių) bei 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t. y. perdavė nedidelius kiekius narkotinės bei psichotropinės medžiagos, nepaneigia apelianto veiksmų kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes BK 259 straipsnis nenumato narkotinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui, t. y. platinimo. Dėl to nėra pagrindo V. B. veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

15Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis liudytojui Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, padėjo įsigyti narkotikų tik iš draugiškumo, nes nuteistas ir liudytojas Nr. 13, kuriam taikomas anonimiškumas, nurodė, jog iki 2012-05-15 nebuvo pažįstami. Be to, iš byloje esančio ( - ) apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus tyrėjo G. V. 2012-08-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad ( - ) AVPK ONTB turi operatyvinių duomenų, jog V. B. mieste užsiima neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu (1 t. 2 b. l.). Kadangi krata nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta tik 2013-01-22, t. y. po nusikaltimų padarymo praėjus daugiau kaip pusmečiui, kad V. B. iš karto po nusikaltimų padarymo išvyko iš Lietuvos Respublikos, akivaizdu, kad dėl šių priežasčių pas apeliantą namuose ir nebuvo rasta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis užsiiminėjo neteisėta veikla.

16Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmės yra neteisinga. Iš bylos matyti, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tyčia, jo nusikalstama veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas vien dėl to, kad policijos pareigūnai kontroliavo narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimą, nors realiai apelianto veiksmai atitinka baigto nusikaltimo sudėtį. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. B. asmenybę – nevedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka ir, nors nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu yra nuteistas pagal 178 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kad pats apeliantas pripažino, jog tai buvo ne vienintelis atvejis, kai jis „tokiu būdu padėjo gauti narkotikų“ kitiems asmenims, taip pat į tai, kad narkotikų platinimas kitiems asmenims yra labai pavojinga veika, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas laisvės atėmimą minimaliam 2 metų terminui, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir V. B. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė sąlygų bei pagrindų nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas.

17Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio.