Byla AN2-379-557/2017
Dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2017-05-16 nutarimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-07-14 nutarties, kuria netenkintas R. L. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2017-05-16 nutarimo.

3Teismas

Nustatė

4R. L. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017-05-16 nutarimu nubausta pagal ANK 417 str. 3 d. 75 Eur bauda už tai, kad ji 2017 m. balandžio 20 d. 10.55 val. ( - ) namo kieme vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei, tuo pažeidė KET 9, 101 p. reikalavimus. Šį nutarimą R. L. apskundė apylinkės teismui.

5Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi R. L. skundas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) vairuotoja R. L. prieš pradėdama važiuoti privalėjo laikytis KET 9 ir 101 p. reikalavimų, t. y. laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekdama išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalėjo prieš pradėdama važiuoti įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismas nurodė, jog nors R. L. teigia, kad ji prieš važiuodama pasižiūrėjo ir važiavo įsitikinusi, kad iš kairės pusės nieko nėra, tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio „Peugeot 406“, vairuojamo S. V., priekinę dalį, o tai rodo, kad R. L. nebuvo pakankamai atidi, nepastebėjo, kad jai pradedant važiuoti iš kairės pusės atvažiuoja automobilis „Peugeot 406“, ir į jį atsitrenkė. Teismas padarė išvadą, jog R. L. padaryti KET 9 ir 101 p. pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, nes R. L. laikantis šių KET reikalavimų ir davus kelią automobiliui „Peugeot 406“, važiavusiam automobilių stovėjimo aikštele, eismo įvykio nebūtų įvykę. Teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamo eismo įvyko kilimu. Atsakydamas į R. L. skundo argumentą dėl tyrimo šališkumo, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad Tauragės AVPK Šilalės rajono PK vyr. patrulis D. V., tirdamas eismo įvykį, buvo šališkas

6Apeliaciniu skundu R. L. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-07-14 nutartį bei Tauragės AVPK Šilalės rajono PK 2017-05-16 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. L. nutraukti. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį neatkreipė dėmesio į tai, kad iš stovėjimo vietos ji išvažiavo lėtai, skirtingai nei „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas S. V., jai iš kairės kliūties nebuvo, ir jai pavažiavus kurį atstumą, į jos automobilio kairę pusę atsitrenkė S. V. vairuojamas automobilis, o tai įrodo, jog eismo įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo S. V. pažeisti KET 115, 9 p. reikalavimai. Teismas motyvuoja, kad R. L. nebuvo pakankamai atidi, nepastebėjo, kad jai pradedant važiuoti iš kairės pusės atvažiuoja automobilis „Peugeot 406“ ir į jį atsitrenkė, o R. L. padaryti KET 9 ir 101 p. pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, nes R. L. laikantis šių KET reikalavimų ir davus kelią automobiliui „Peugeot 406“, važiavusiam automobilių stovėjimo aikštele, eismo įvykio nebūtų įvykę. Pabrėžia, jog su šiuo teismo motyvu kategoriškai nesutinka, kadangi teismas pripažįsta, jog eismo įvykis įvyko būtent automobilių stovėjimo aikštelėje, ir šiuo atveju ne ji važiuodama privalėjo praleisti kliūtį iš kairės, o automobilio „Peugeot 406“ vairuotojas privalėjo vadovautis KET 115 p. reikalavimais ir praleisti transporto priemonę, važiojančią jam iš dešinės.

7Pažymi, jog teismas pripažino, kad „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas važiavo didesniu nei 20 km/val. greičiu, bet šio fakto nepripažino esančiu susijusiu priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Teismas pripažino, kad S. V. vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, bei automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad automobilis buvo stabdomas vienu slystančiu ratu, iš to akivaizdu, kad būtent atsiradus kliūčiai iš dešinės, S. V. automobilį stabdė, bet kadangi automobilio stabdė tik vienas ratas, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Galiausiai, teismo posėdžio metu S. V. visais būdais bandė paneigti, kad fotonuotraukose matosi ne stabdymo žymė, o tai, apeliantės manymu, dar kartą patvirtina, jog S. V. vairavo techniškai netvarkingą automobilį ir, esant kliūčiai iš dešinės, dėl automobilio gedimo laiku nesuspėjo sustabdyti transporto priemonės, o tai ir nulėmė eismo įvykio kilimą.

8Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nebuvo jokio pagrindo iš eismo įvykio vietos patraukti automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) o S. V. liudijimas teisme prieštaravo faktinėms aplinkybėms ir įvykio schemai, kadangi po eismo įvykio iš tiesų kitoms transporto priemonėms važiavimo sąlygos pasunkintos nebuvo, nes aikštelė yra pakankamai didelė. Mano, kad šitoks S. V. veiksmas sunkino eismo įvykio tyrimą, nes išsyk po eismo įvykio buvo akivaizdu, kad S. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį po to, kai ji jau buvo pasukusi į dešinę ir nuvažiavusi pakankamai didelį atstumą.

9Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jos skundo argumentus kaip nepagrįstus, jog eismo įvykio tyrimas buvo šališkas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ji prie skundo, kurį padavė per Šilalės rajono PK, pridėjo fotonuotraukas, iš kurių aiškiai matosi eismo įvykio aplinkybės, tuo tarpu į teismą buvo pateiktos fotonuotraukų kopijos, iš kurių sunku įžvelgti eismo įvykio aplinkybes, o tai, apeliantės nuomone, tik patvirtino, jog eismo įvykis buvo tiriamas šališkai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareigūnai eismo įvykio vietoje sudarydami schemą nurodė, kad stabdymo kelias yra 5,78 m, tuo tarpu kitą dieną, M. G. pamatavus dar kartą, paaiškėjo, kad stabdymo kelias yra 5,90 m, o tai taip pat įrodo, kad pareigūnai išskirtinai stengėsi eismo įvykio kaltininku įvardyti R. L., nors, jos manymu, eismo įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo S. V. pažeisti KET 115,9 punktų reikalavimai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš karto po eismo įvykio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas S. V. tiesiogiai telefonu paskambino pareigūnui, kuris atvyko į eismo įvykio vietą ir atvykęs pareiškė, jog dėl eismo įvykio yra kalta R. L.. Be to, tiek vairuotojo, tiek ir pareigūno pavardės sutampa, o ji neturi galimybės nustatyti giminystės ryšį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog įtardama, jog S. V. yra neblaivus, girdint kitiems liudininkams, kurie buvo eismo įvykio vietoje, ji pareikalavo, kad būtų nustatytas neblaivumo laipsnis automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojui, bet policijos pareigūnas atsisakė vykdyti jos prašymą, o tai taip pat įrodo, kad eismo įvykis buvo tiriamas šališkai iš anksto nusistačius prieš R. L..

10Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad gyvenamųjų namų kiemuose greitis yra nustatytas iki 20 km/val., iš stabdymo kelio akivaizdu, kad „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas važiavo didesniu nei 20 km/val. greičiu. Be to, nutarime nurodoma, kad aikštelėje yra 90 laipsnių kampo posūkis, tačiau apeliantei nesuprantama, kokiais metodais nustatytas minėtas 90 laipsnių kampo posūkis, kadangi šis posūkis nėra status ir tikrai ne 90 laipsnių. Be to, teismas, atmesdamas apeliantės skundą, dėl rašymo klaidos vadovavosi ATPK 301 ir 256 str., nors privalėjo nurodyti ANK 641 str. nuostatas, taip pat apskundimo atskiruoju skundu terminą nurodė 7 dienas po nutarties gavimo, nors ANK 646 str. 2 d. nustatytas 20 kalendorinių dienų apeliacinio skundo padavimo terminas. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, mano, jog akivaizdu, kad jos veiksmuose nėra pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl apylinkės teismo nutartis turi būti naikinama ir administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.

11Apeliacinis skundas netenkintinas

12ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

13R. L. nubausta pagal ANK 417 str. 3 d. už tai, kad ji 2017 m. balandžio 20 d. 10.55 val. ( - ) namo kieme vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei, tuo pažeidė KET 9, 101 p. reikalavimus. Apeliaciniu skundu R. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo paliktas nepakeistas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl R. L. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą.

14Iš į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. V. tarnybinio pranešimo (b. l. 21) matyti, jog atvykę į eismo įvykio vietą pareigūnai nustatė, jog automobilį „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) vairuojanti R. L. prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei „Peugeot 406“, valst. Nr ( - ) kurią vairavo S. V., ir ją apgadino. Iš 2017-04-20 transporto priemonės apžiūros aktų (b. l. 22, 24) ir vaizdo lentelių (b. l. 10, 19–20, 32–34) matyti, kad automobiliui „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) apgadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, priekinis dešinės pusės buferis, žibintas, priekinės durelės perbrėžtos, o galinių durelių apačioje matosi gilus įspaudimas, o automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) apgadintas automobilio priekinis buferis (nukritęs), dešinės pusės priekinis sparnas. Iš 2017-04-20 ir 2017-04-25 eismo įvykio vietos schemų (b. l. 37–40) matyti, kad automobilis „Audi A6“ stovi galu ir įstrižai į automobilių aikštelės tolimąjį kraštą priešais 24 namą. Atstumas nuo automobilio galinio dešinio rato iki aikštelės krašto – 2,8 m, atstumas nuo priekinio dešinio rato iki aikštelės krašto – 4 m. Automobilio „Peugeot 406“ rato paliktas pėdsakas – 5,78 m ilgio. Šio pėdsako pradžia yra 6,27 m atstumu nuo aikštelės tolimojo krašto priešais 24 namą, pėdsako pabaiga (automobilio judėjimo kryptimi) – 5,6 m atstumu nuo aikštelės krašto. Iš nukentėjusiojo S. V. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog jis atsistūmė nuo 24 namo atbulas, jo mašina stovėjo priešais 26 namą. Atsistūmė atbulas ir pradėjo važiuoti. Pavažiavo gal 20 m ir gavo smūgį į šoną, jo mašinos galą užmetė ir jis atsitrenkė į autobusiuką. Važiavo 2 pavara, yra užfiksuotos ne stabdymo, o slydimo žymės. Negali atsakyti, ar smūgio metu jo mašinos kryptis pasikeitė, po įvykio savo mašiną patraukė, nes ji buvo ant važiuojamosios dalies. Kai po smūgio mašiną užmetė, dešinės pusės priekiu atsitrenkė į autobusiuką, kokioje padėtyje buvo „Audi“ smūgio metu, negali pasakyti, jis jos nepastebėjo. Policininkas D. V. jam nėra giminė, jį pirmą kartą matė. Neatsimena, ar stabdė, ar nuo smūgio sustojo (b. l. 67).

15Iš užfiksuotų automobilių apgadinimų galima rekonstruoti eismo įvykio mechanizmą: S. V. automobiliu važiuojant ( - ) namo kiemu, ir susilyginus su jam iš dešinės stovėjimo vietoje stovinčiu audi A6, į jo automobilio „Peugeot 406“ dešinės pusės priekines ir galines keleivio dureles (durelių apgadinimai matyti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 19, 34), pajudėjusi iš vietos savo automobilio „Audi A6“ priekiniu buferiu (priekinio buferio apgadinimai matyti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 20, 32-33)) atsitrenkė R. L.. Tuomet, kaip matyti iš užfiksuotos slydimo žymės (b. l. 36, 64), po patirto šoninio smūgio automobilis „Peugeot 406“ pradėjo slysti ir priekiniu buferiu atsitrenkė į netoliese stovėjusį Opel Vivaro LIFE, valst nr. ( - ) po šio susidūrimo atsirado apgadinimai ant „Peugeot 406“ priekinio bamperio dešinės pusės (bamperio apgadinimai matyti nuotraukoje (b. l. 19, 34) ir ant kieme stovėjusio Opel Vivaro LIFE priekinio bamperio kairės pusės (bamperio apgadinimai matyti nuotraukoje (b. l. 18). Šie aptarti byloje surinkti ir ištirti objektyvūs duomenys patvirtina nukentėjusiojo S. V. parodymus, jog įvykio metu ( - ) namo kieme esančiu pravažiavimu tarp abiejose pusėse stovinčių automobilių automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) važiavo nukentėjusysis S. V., kai iš šalia sustatytų automobilių eilės automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) pajudėjo R. L., kuri prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei, ir dėl to kilo eismo įvykis, po kurio S. V. vairuotas automobilis nuslydo ir priekiniu buferiu atsitrenkė į netoliese stovėjusį Opel Vivaro LIFE, valst nr. ( - ) ir visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamos R. L. keliamą gynybinę versiją, jog jai kliūties iš kairės nebuvo, ir tik jai pavažiavus kurį atstumą, į jos automobilio kairę pusę atsitrenkė S. V. vairuojamas automobilis (akivaizdu, jog šoninėmis dalimis kontaktuojant lygiagrečiai važiuojantiems automobiliams, automobilių sugadinimai, pats susidūrimo mechanizmas ir automobilių padėtis po autoįvykio būtų visiškai skirtingi).

16Nors tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir savo apeliaciniame skunde R. L. nurodo, kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio, teigia, jog jos automobilis buvo nukentėjusiajam iš dešinės, todėl turėjo būti praleistas, be to, nukentėjusiojo vairuotas automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) buvo be techninės apžiūros, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir žymiai viršijo maksimalų toje vietoje leidžiamą greitį – 20 km/val., tačiau šie pažeidėjos argumentai nepaneigia jos kaltės pažeidus KET 9, 101 p. reikalavimus ir padarius ANK 417 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

17Visų pirma pastebėtina, jog nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiama R. L., tiek jos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, kad S. V. galiojo dešinės rankos taisyklė, kuri įpareigojo vairuotoją praleisti transporto priemonę, judančią jam iš dešinės, tačiau iš KET 155 p. matyti, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 d. 54 p. įtvirtinta, jog sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Akivaizdu, jog vieta, kurioje susidūrė automobiliai, nebuvo sankryža, automobilių važiavimo kryptys susikirto ne susikertant dviem keliams, o automobilio „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) vairuotojai pajudant iš kiemo pakraštyje esančios stovėjimo vietos, dėl šios priežasties šiuo atveju KET 155 p. negali būti taikomas. Pareigą praleisti automobilį iš dešinės numato ir KET 115 p., kuriame numatyta, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Tačiau iš stovėjimo vietos pajudančio automobilio važiavimo tvarka aptarta KET 101 p., kuriame inter alia numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl šios priežasties S. V. KET 115 p. taip pat negali būti taikomas, todėl automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojui nekilo pareiga praleisti dešinėje stovėjusį ir iš stovėjimo vietos pajudantį automobilį. Akivaizdu, jog būtent tai, jog R. L. nesilaikė KET 101 p. ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo S. V. automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) Nors R. L. teigia, jog S. V. vairuotas automobilis buvo techniškai netvarkingas ir nustatyta tvarka nedraustas, tačiau akivaizdu, jog šie KET nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei R. L. nebūtų pažeidusi KET 101 p. reikalavimų. Iš byloje užfiksuotų automobilių sugadinimų pobūdžio matyti, jog R. L. savo vairuojamu automobiliu trenkėsi į pro šalį važiuojančio S. V. automobilio dešinį šoną, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog S. V. dėl netinkamos automobilio techninės būklės nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio, ir jog techninės apžiūros neatlikimas galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą.

18Apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, jog nukentėjusysis galbūt viršijo maksimalų leistiną greitį, tai neva patvirtina kieme palikta automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) stabdymo žymė, ir būtent dėl to galėjo kilti eismo įvykis, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokia apeliantės pozicija. Iš eismo įvykio vietos schemų, fotonuotraukų, taip pat nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko iš abiejų pusių automobiliais apstatytame kieme ties ( - ) namo viduriu, S. V. automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) važiuojant kiemu ( - ) gatvės link. Remiantis internetu prieinamomis duomenų bazėmis (www.maps.lt ir www.maps.google.com) matyti, jog šis kiemas yra akligatvis su stataus kampo posūkiu, už kurio stovi dar vienas namas, pažymėtas ( - ) numeriu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad posūkis nėra status ir tikrai ne 90 laipsnių, tačiau iš minėtų internetu prieinamų duomenų bazių matyti, jog ( - ) ir ( - ) namai kartu sudaro statų ar jam artimą kampą, o šalia jų einantis kiemas taip pat pasisuka stačiu kampu (nors pati posūkio viršūnė ir yra šiek tiek užapvalinta į posūkio vidų). Nuo kieme esančio posūkio iki ( - ) gatvės yra 74 metrai, nuo minėto posūkio iki ( - ) numeriu pažymėto namo vidurio – apie 30 metrų. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. L. duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog jos automobilis stovėjo už 6 automobilių nuo aikštelės posūkio (b. l. 66–67), t. y. pati R. L. patvirtino, jog nuo posūkio iki susidūrimo vietos kieme buvo trumpas atstumas.

19Akivaizdu, jog siaurame abiejuose šonuose stovinčių automobilių pilname kieme, aptartoje neilgoje aikštelės atkarpoje, likus nedideliam atstumui iki išvažiavimo iš kiemo, S. V. automobiliu „Peugeot 406“ negalėjo pasiekti tokio greičio, kuris būtų neleidęs R. L. jo pastebėti ir būtų nulėmęs eismo įvykio kilimą. Šią aplinkybę patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo S. V. parodymai, jog tuo metu, kai įvyko susidūrimas, jis važiavo antra pavara nuo kieme esančio posūkio, ir nustatyto greičio neviršijo. Nors nukentėjusioji akcentuoja ant kiemo dangos likusią ir fotonuotraukose bei eismo įvykio schemoje užfiksuotą padangų slydimo žymę, pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad tai būtų nukentėjusio automobilio stabdymo prieš eismo įvykį, pamačius nukentėjusiąją, padangų žymės, kuriomis remiantis būtų galima apskaičiuoti automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) važiavimo greitį prieš susidūrimą. Tiek paties susidūrimo mechanizmas (vos pajudėjęs R. L. vairuojamas automobilis atsitrenkė į S. V. vairuoto automobilio šoną), tiek nukentėjusiojo parodymai, jog padangų žymės atsirado slystant po susidūrimo, tiek ir eismo įvykio schemos, kuriose užfiksuota, jog padangų žymė ant kelio dangos prasideda nuo tos vietos, kur susidūrė automobiliai, bei R. L. parodymai, kad slydimo žymė ant kelio dangos buvo jau už jos mašinos (b. l. 67) rodo, jog minėta žymė ant kelio dangos atsirado R. L. atsitrenkus į nukentėjusiojo automobilį, t. y. žymės ilgis buvo įtakotas ne vien S. V. automobilio važiavimo greičio, bet ir jį pastūmusio smūgio jėgos (kuri nulėmė ir žymų abiejų transporto priemonių apgadinimą). Be to, matyti tik vieno rato stabdymo žymė, kas neleidžia paneigti, jog dėl S. V. automobilio, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, techninio netvarkingumo automobilis po susidūrimo galėjo stabdyti nepakankamai efektyviai, kas taip pat galėjo nulemti ilgesnį stabdymo (slydimo) kelią po susidūrimo. Aptartos aplinkybės paneigia R. L. keliamą versiją, neva S. V. viršijo leistiną greitį ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.

20Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad eismo įvykio tyrimas buvo šališkas, teismui buvo pateiktos fotonuotraukų kopijos, iš kurių sunku įžvelgti eismo įvykio aplinkybes, pareigūnai eismo įvykio vietoje sudarydami schemą nurodė 12 cm trumpesnį stabdymo kelią nei jį išmatavo M. G., pareigūnai išskirtinai stengėsi eismo įvykio kaltininku įvardyti R. L., iš karto po eismo įvykio S. V. tiesiogiai telefonu paskambino pareigūnui, kuris atvyko į eismo įvykio vietą ir atvykęs pareiškė, jog dėl eismo įvykio yra kalta R. L., be to, tiek vairuotojo, tiek ir pareigūno pavardės sutampa, o atvykus policijos pareigūnui jos reikalavimo, kad būtų nustatytas neblaivumo laipsnis automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - ) vairuotojui, pareigūnai nevykdė. Visų pirma pažymėtina, jog byloje esančios fotonuotraukų kopijos, nors ir būdamos nespalvotos, yra didesnio formato, jose gana ryškiai matosi vaizdas, todėl jos yra pakankamai informatyvios, ir jose, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, galima lengvai įžvelgti eismo įvykio aplinkybes. Tai, jog institucija į bylą įdėjo nespalvotas padidintas fotonuotraukų kopijas, jokiu būdu nerodo, jog institucija ar jos pareigūnai buvo šališki. Jų šališkumo nerodo ir tai, jog policijos pareigūnai, pamatavę kieme esančią padangų slydimo žymę ant asfalto, nustatė 5,78 m jos ilgį, o liudytojas M. G. – 5,9 m. Visų pirma pažymėtina, jog liudytojo ir policijos pareigūnų matavimo neatitikimas, vos 0,12 m, yra itin nedidelis (2 proc. nuo pareigūnų apskaičiuotos reikšmės), ir galėjo atsirasti dėl objektyvių priežasčių – dėl galbūt metrologiškai nepatikrintos liudytojo naudotos matavimo priemonės netikslumo, dėl skirtingos matavimo metodikos ir kitų veiksnių, dėl kurių matavimo rezultatai galėjo skirtis keliais procentais. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo atliktas matavimas nėra objektyviai užfiksuotas techninėmis ar kitomis priemonėmis (pvz., nufotografuojant ties pėdsaku pridėtą matavimo ruletę ar kitą matavimui naudotą prietaisą ir pan.), todėl nėra galimybės patikimai spręsti dėl tokio matavimo tikslumo. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi liudytojo nustatytu 12 cm trumpesniu slydimo keliu, ši aplinkybė negalėtų niekaip pakeisti institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog būtent aplinkybė, kad R. L. pajudėjo iš stovėjimo vietos neįsitikinusi, jog tai daryti saugu, ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Nors skunde apeliantė nurodo, jog po įvykio S. V. paskambino tiesiogiai pareigūnui D. V., kuris galbūt yra jo giminaitis (sutampa pavardės), tačiau ji nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų tokias jos prielaidas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip nukentėjusysis apklausiamas S. V., saistomas priesaikos sakyti tiesą, nurodė, jog į įvykio vietą policijos pareigūnus kvietė skambindamas bendruoju pagalbos telefonu 112, o į įvykio vietą atvykusio pareigūno ir jo nesieja jokie giminystės ryšiai (b. l. 67). Akivaizdu, jog vien niekuo neparemti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens spėliojimai ir daromos prielaidos dėl to, jog policijos pareigūnas D. V. buvo iškviestas paskambinus į asmeninį telefoną ir yra nukentėjusiojo giminaitis, ir dėl šių priežasties jis yra suinteresuotas ir šališkas dėl nukentėjusiojo, negali būti pagrindas daryti išvadą, jog įvykį tyręs pareigūnas ar Institucija buvo šališki.

21Apygardos teismas pažymi, jog tokios išvados neleidžia daryti ir tai, jog atvykęs policijos pareigūnas netenkino pažeidėjos prašymo patikrinti nukentėjusiojo blaivumą. Remiantis 2006 m. gegužės 12 d. LRV nutarimu Nr. 452 dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo (eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 3 p. matyti, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs. To paties nutarimo 4 p. numatyta, jog policijos pareigūnai įtariamą neblaivumu transporto priemonės vairuotoją, susijusį su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros pristato, jeigu jis vengia tikrinimo, objektyviai neįmanoma atlikti jo tikrinimo arba atlikus tikrinimą nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – daugiau kaip 0 promilių. Nutarimo 6.1 p. inter alia numatyta, jog siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus, policijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę; įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, toliau atlieka kitus tikrinimo veiksmus. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V- 671 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 69.1 p. inter alia numatyta, jog Policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus. Nušalinus nuo vairavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) būsena. Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 7 p. inter alia įtvirtinta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus. To paties įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. inter alia numatyta, jog pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevenciją, turi teisę pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą priverstiniam patikrinimui ar kitoms nustatytoms profilaktinėms priemonėms atlikti asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu, taip pat rizikos grupės asmenį, kai įtariama, kad jis neblaivus. Iš aptartų policijos pareigūnų veiklą ir neblaivumo nustatymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų matyti, jog vieno iš eismo įvykio dalyvio prašymas patikrinti kito asmens neblaivumą pats savaime nėra pakankamas pagrindas, kuriam esant policijos pareigūnui kyla pareiga tikrinti asmens blaivumą. Atvirkščiai, policijos pareigūnas turi teisę tikrinti blaivumą tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus, arba kai vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Akivaizdu, jog vien niekuo nepagrįstas kito eismo įvykio dalyvio prašymas (pažeidėja skunde nenurodo, kodėl ji prašė patikrinti S. V. blaivumą ir ar buvo kokie išoriniai neblaivumo požymiai, kuriuos galimai ignoravo policijos pareigūnas) nėra laikytinas pakankamu pagrindu įtarti asmenį esant neblaiviu. Todėl policijos pareigūno atsisakymas tikrinti nukentėjusiojo asmens blaivumą, neįžvelgiant pakankamo pagrindo tokiam tikrinimui, taip pat niekaip nepatvirtina jį buvus šališką.

22Institucijos nutarimo pagrįstumą ir nešališko sprendimo priėmimą patvirtina ir tai, jog išanalizavęs byloje esančius duomenis, apylinkės teismas apeliantės skundą atmetė ir, pripažinęs pagrįstu ir teisėtu, paliko galioti institucijos priimtą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ir jo sprendimų motyvams, tuo tarpu R. L., vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu bylos duomenų bei priimto nutarimo vertinimu, nenurodė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų ir institucijos nešališkumu ir jos priimto nutarimo bei apylinkės teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Tai, kad institucija ir teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi R. L., savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.)

23Kartu pastebėtina, jog, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad „nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, vaizdo įrašu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis)“, padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas šiuo metu nebegaliojančio teisės akto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsnius, o ne juos atitinkančius nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius – ANK 641 str. (kuris atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 301 str.), ir ANK 569 str. (kuris atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 256 str.). Akivaizdu, jog toks rašymo apsirikimas įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir teisingumui neturėjo, teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo taisyklėmis, kurios įtvirtintos ANK, o vien tai, jog buvo nurodyti nebegaliojančio kodekso (ATPK) straipsniai, neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas taip pat suklydo rezoliucinėje nutarties dalyje nurodydamas, jog „nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą“, nors tokios nutartys, vadovaujantis ANK 646 str. 2 d., gali būti skundžiamos per 20 kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kita vertus, ši klaida nesutrukdė R. L. pasinaudoti savo teise apskųsti sprendimą, ji surašė apeliacinį skundą, jis buvo priimtas ir ANK nustatyta tvarka išnagrinėtas apygardos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta klaida nurodant klaidingą apskundimo tvarką taip pat neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turiniui.

24Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo apeliantės skundą dėl Institucijos nutarimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio... 3. Teismas... 4. R. L. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus... 5. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi R. L. skundas... 6. Apeliaciniu skundu R. L. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo... 7. Pažymi, jog teismas pripažino, kad „Peugeot 406“, valst. Nr. ( - )... 8. Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nebuvo jokio pagrindo... 9. Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jos skundo argumentus kaip... 10. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad gyvenamųjų namų... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas... 12. ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas... 13. R. L. nubausta pagal ANK 417 str. 3 d. už tai, kad ji 2017 m. balandžio 20 d.... 14. Iš į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. V. tarnybinio... 15. Iš užfiksuotų automobilių apgadinimų galima rekonstruoti eismo įvykio... 16. Nors tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir savo... 17. Visų pirma pastebėtina, jog nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiama... 18. Apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, jog nukentėjusysis galbūt... 19. Akivaizdu, jog siaurame abiejuose šonuose stovinčių automobilių pilname... 20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad eismo įvykio tyrimas buvo... 21. Apygardos teismas pažymi, jog tokios išvados neleidžia daryti ir tai, jog... 22. Institucijos nutarimo pagrįstumą ir nešališko sprendimo priėmimą... 23. Kartu pastebėtina, jog, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės... 24. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 26. R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2017... 27. Nutartis neskundžiama....