Byla e2-30152-1097/2019
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, V. S

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieškovų A. K. ir L. K. atstovei advokatei Agnijai Frejerei, atsakovo antstolio I. G. atstovei antstolio padėjėjai Reginai Tunevičienei, trečiajam asmeniui V. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui antstoliui I. G. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, V. S..

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovai A. K. ir L. K. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami: priteisti iš atsakovo antstolio I. G. ieškovei L. K. 8 046 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti ieškovui A. K. 6 854 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62.

7Ieškovai nurodė, kad antstolis I. G. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4343-868/2014 dėl 33 593,39 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. K. (vykdomoji byla Nr. 0008/16/00540). Vykdydamas išieškojimą antstolis areštavo ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį Žemaitės g. 9-94, Vilnius. Areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, kurią atliko ekspertas V. S.. Ekspertas nustatė, kad vertinamo areštuoto turto – buto – rinkos vertė buvo 74 100 Eur. 2017 m. gruodžio 12 d. buvo paskelbtos pirmosios buto varžytynės, pradinė turto vertė nustatyta 59 280 Eur. 2018 m. sausio 11 d. paskelbtos varžytynės baigėsi, butas nupirktas už 62 000 Eur. Ieškovų teigimu, jiems priklausęs turtas antstolio parinkto eksperto buvo įvertintas ženkliai mažesne verte nei vidutinės nekilnojamojo turto kainos, ką patvirtina ieškovų užsakymu UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Capital vertinimas“ atlikti nekilnojamojo turto vertinimo aktai (nustatyta turto vertė atitinkamai 80 000 Eur ir 89 000 Eur), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė (84 500 Eur). Nustačius nepagrįstai mažą buto vertę, turtas varžytynėse buvo nupirktas ženkliai mažesne kaina ir dėl to ieškovams padaryta turtinė žala (14 900 Eur), kurią turi atlyginti antstolis, esant visoms jo civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams (antstolis nustatė per mažą turto kainą varžytynėse, nors buvo pateikti visi objektyvūs dokumentai, jog buto vertė siekė 89 000 Eur), žalai (nuostoliams), priežastiniam jų ryšiui ir antstolio kaltei.

83.

9Atsakovas antstolis I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepažeidė jokių įstatymo nuostatų, ieškovų teisių ar teisėtų interesų, todėl prašė ieškinį atmesti. Antstolio teigimu, turto vertinimo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas V. S. atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, antstoliui nekilo jokių abejonių nei dėl teismo eksperto profesinių žinių, veikimo laikantis įstatymų reikalavimų, nei dėl vykdymo procese nustatytos turto vertės pagrįstumo ir objektyvumo. Paskirtas teismo ekspertas nustatė turto vertę 74 100 Eur, o pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Vykdymo procese nustatyta buto rinkos vertė nuginčyta nebuvo, nors ieškovai aktyviai įgyvendino teisę skųsti antstolio veiksmus. Be to, antstolis teigė, kad ieškovų nurodytos konsultacinės išvados dėl turto vertės neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos ir neturi jokios teisinės galios, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas dėl galimos / tikėtinos turto kainos, skiriamas tik užsakovui. Dėl to šios išvados neturi prioritetinės galios prieš antstolio paskirtą ir teismo eksperto atliktą turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėjo ir tai, kad nustatytas turo vertės skirtumas nėra žymus, nes teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad abejonių dėl nustatytos turto vertės gali kilti, jei nustatomas 30-50 proc. skirtumas. Antstolis atsiliepime taip pat nurodė, kad objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, nes pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą.

104.

11Trečiasis asmuo UADBB ,,Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimu į ieškinį pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

125.

13Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad, esant skirtingiems duomenims apie turto vertę, antstolis galėjos skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę.

146.

15Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad varžytynėse, kuriose buvo parduotas ginčo butas, kaina nuo pirminės pakilo tik iki 5 proc., varžėsi trys dalyviai. Taigi – varžytynės parodė tikrąją turto vertę. Tuo tarpu ieškovai nepateikė įrodymų, kad buvo pirkėjas, kuris būtų nupirkęs turtą už jiems priimtiną kainą. Ieškovai nepasinaudojo savo teise susitarti su kreditoriumi.

167.

17Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. S., atlikęs ginčo turto vertinimo ekspertizę, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų pateikti įrodymai negali paneigti teismo eksperto nustatytos turto vertės, nes pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra tik rekomendacijos dėl galimos turto kainos, neatitinkančios Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatų, o Nekilnojamojo turto registre nurodoma turto vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, pagal automatizuotas formules ir nėra individualaus turto vertė, atsižvelgiant į jo būklę, lyginant analogiškus sandorius ir kt. Be to, teigė, kad iš ieškovų pateiktų įrodymų galima turto kaina – nuo 80 000 Eur iki 89 000 Eur, todėl nėra aišku, kodėl ieškovai, nustatydami prašomos priteisti žalos dydį, remiasi didžiausia galima kaina.

18Teismas konstatuoja:

19Ieškinys atmestinas.

208.

21Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl varžytynėse parduoto ieškovams priklausiusio turto įvertinimo: turtas parduotas įvertinus jį antstolio parinkto eksperto nustatyta verte, o ieškovai, remdamiesi UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Capital vertinimas“ atliktais nekilnojamojo turto vertinimais bei Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte, teigia, jog varžytynėse nustatyta turto vertė buvo per maža; dėl to, ieškovų teigimu, nustačius per mažą pirminę turto vertę, butas parduotas pernelyg maža kaina, o ieškovai dėl to patyrė nuostolių, kuriuos atlyginti turėtų antstolis. Taigi, antstolio veiksmai, kuriuos ieškovai prašo pripažinti neteisėtais ir su kuriais ieškovai sieja antstolio atsakomybės už nuostolius atsiradimą, yra turto vertės nustatymas. Pažymėtina, kad ieškovai nenurodo jokių kitokių neteisėtų antstolio veiksmų, todėl šiam ginčui išspręsti esminę reikšmę turi įrodymų, susijusių su ginčo turto verte, vertinimas – ar ieškovų pateikti įrodymai duoda pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto verte ir konstatuoti, jog varžytynėse turto vertė nustatyta pernelyg maža.

229.

23Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Atlikdamas šią pareigą, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011). Klausimas, ar turto pardavimo kaina buvo „esmingai mažesnė“ turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

2410.

25Atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami taikyti antstolio civilinę atsakomybę dėl pernelyg maža kaina parduoto turto, turėjo pareigą įrodyti, kad antstolis pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai bei kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai šios savo pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis).

2611.

27Antstolis, nustatydamas ginčo turto vertę varžytynėms, rėmėsi 2017 m. spalio 31 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2017/10-3 (t. 1, b. l. 148–181). Šis ekspertizės aktas surašytas teismo eksperto V. S. pagal antstolio I. G. 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą Nr. S1-34936 vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/00540. Šiame akte ginčo butas įvertintas 74 100 Eur. Teismas nenustatė priežasčių, leidžiančių abejoti ekspertizės akto pagrįstumu: eksperto išvados nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis; tyrimas atliktas išnagrinėjus nekilnojamojo turto rinką, informaciją apie palyginamuosius sandorius, pritaikius eilę skirtingų metodų ir jų derinių; turto vertė nustatyta individualizuotai ištyrus konkretų butą, esantį Žemaitės g. 9-94, Vilnius, t. y. atsižvelgus į jo buvimo vietos charakteristiką, techninę charakteristiką ir detalų aprašymą. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl ekspertizės akto turinio kokybės ar atlikimo proceso ydingumo (CPK 178 straipsnis).

2812.

29Grįsdami teiginius dėl netinkamai nustatytos ginčo buto vertės, ieškovai iš esmės neįrodinėjo ekspertizės akto ydingumo, o rėmėsi kitais įrodymais, kuriuose fiksuota didesnė turto vertė – dviem vertinimo pažymomis ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t. y.:

3012.1.

312018 m. sausio 16 d. UAB ,,Capital vertinimas“ parengta glaustos formos konsultacine pažyma apie turto kainą Nr. 18-NK01-09 (t. 1, b. l. 13–26). Nurodytas pažymos pobūdis – informacijos pateikimas užsakovui (ieškovui) apie galimą turto kainą rinkoje. Pažymoje nurodoma, kad buto kaina rinkoje galėtų siekti iki 89 000 Eur. Dokumente nurodoma pastaba, kad ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu), o yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra (t. 1, b. l. 14).

3212.2.

332018 m. sausio 17 d. UAB ,,Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ parengta konsultacija dėl galimos turto kainos Nr. 4940 PRL_2018 LVO VHAN (t. 1, b. l. 51–56). Šiame dokumente nurodyta, kad tai konsultacinio pobūdžio informacijos apie galimą pardavimo kainą rinkoje pateikimas užsakovui (ieškovei). Konsultacijoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina (galima) turto kaina rinkoje galėtų būti 80 000 Eur. Taip pat pabrėžiama, jog ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui), kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas; taip pat nurodoma, jog konsultacija nėra ir negali būti laikoma turto vertinimo dokumentu (ataskaita) (t. 1, b. l. 52).

3412.3.

352018 m. sausio 16 d. išrašu iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodoma buto vidutinė rinkos vertė – 84 000 Eur (t. 1, b. l. 27–29).

3613.

37Teismas sprendžia, kad šie pateikti įrodymai neduoda pagrindo abejoti antstolio nustatytos ginčo buto kainos atitiktimi rinkos vertei ir eksperto nurodyta turto verte, nes:

3813.1.

39Kaip matyti iš pateiktų UAB ,,Capital vertinimas“ ir UAB ,,Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ pažymų, šie dokumentai nepripažįstami turto vertinimu pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir yra konsultacinio pobūdžio informacija užsakovui. Ši jų ypatybė yra svarbi nagrinėjamos bylos kontekste, nes suponuoja, jog vertinimai buvo atlikti siekiant pateikti galimą turto pardavimo kainą, o ne nustatyti konkretaus objekto konkrečią vertę tam tikru momentu. Iš pateiktų pažymų turinio matyti, jog atlikti tyrimai yra labiau bendro pobūdžio, ne tokie detalūs ir ne tokie gilūs, atlikti taikant mažiau tyrimo metodų, nei eksperto atliktas tyrimas. Juose pačiuose turto vertintojai tiesiogiai įvardija konsultacinį ir informacinį jų pobūdį. Pažymėtina, kad turto vertė nurodoma kaip galima, tikėtina, o UAB ,,Capital vertinimas“ pažymoje teigiama, jog kaina ,,galėtų siekti iki“, t. y. formuluojama kaip tam tikra prielaida dėl maksimalios kainos.

4013.2.

41Nekilnojamojo turto registre nurodoma vidutinė turto objekto rinkos vertė yra nustatoma atliekant masinį turto vertinimą, įvertinus turto verčių zonas, tačiau neatliekant individualizuoto konkretaus turto vertinimo, todėl neapima konkretaus objekto būklės duomenų. Toks vertinimas yra itin orientacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamas individualizuotam vertinimui.

4213.3.

43Minėta, kad rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realizuotas varžytynėse, skirtumas yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomas, atsižvelgiant į egzistuojančias reikšmingas aplinkybes. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Teismų praktikoje nėra nustatyto konkretaus dydžio vertine ar procentine išraiška, kuriam esant turėtų būti laikoma, jog turtas parduotas už pernelyg mažą kainą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007 pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais; 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu; 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011 esmingai mažesne pripažinta 30 proc. mažesnė turto pardavimo kaina. Kasacinis teismas išaiškino, kad atskirose bylose aptarti kainų skirtumai sprendžiant kitas bylas yra orientacinio pobūdžio, į juos turi būti atsižvelgiama, tačiau jie nėra privalomi ir gali kisti tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad pateiktuose dokumentuose užfiksuotas ginčo buto verčių skirtumas nepatenka į orientacinį dydį (daugiau nei 30 proc.), kai pardavimo kaina pripažįstama ženkliai per maža, todėl nesudaro pagrindo abejoti antstolio nustatytos vertės varžytynėse pagrįstumu ir neleidžia konstatuoti buvus poreikį skirti pakartotinę ekspertizę. Kaip matyti, antstolis įvertino turtą 74 100 Eur, UAB ,,Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ – 80 000 Eur, Nekilnojamojo turto registras – 84 000 Eur, UAB ,,Capital vertinimas“ – iki 89 000 Eur. Šis sumų skirtumas konkretiems asmenims subjektyviai gali būti reikšmingo dydžio, tačiau santykinai, atsižvelgiant į bendrą nustatytą turto vertę ir formuojamą praktiką, toks skirtumas nėra esminis. Be to, atsižvelgiant į tokius pateiktus duomenis, nėra aišku, kodėl ieškovai, skaičiuodami prašomų priteisti nuostolių dydį, atskaitos tašku ima būtent didžiausią nustatytą vertę 89 000 Eur, nors net tokią vertę pateikusioje vertinimo pažymoje formuluojama, kad tai vertė ,,iki“, t. y. galimas maksimumas. Ieškovai nepagrindė tokio savo reikalavimų formulavimo atskaitos taško pasirinkimo (CPK 178 straipsnis).

4413.4.

45Įvertinus varžytynių prigimtį, taip pat pagrįstu pripažintinas antstolio teiginys, kad realią turto rinkos kainą atspindi ir jo pardavimo iš varžytynių kaina, nustatoma konkuruojant pirkėjams. Nagrinėjamu atveju varžytynėse dalyvavo keli potencialūs pirkėjai ir aukščiausia pasiūlyta kaina buvo 62 000 Eur. Atsižvelgiant į turto pardavimo iš varžytynių specifiką (t. y. tai, jog tai yra priverstinis turto pardavimas, kurį atliekant trumpesni galimų pirkėjų paieškos terminai, ribotos reklamos ar geriausių sandorių pasiūlymų paieškos, pagal įstatymo reikalavimus nustatoma pradinė turto kaina), laikytina nesant duomenų pripažinti tokią kainą pernelyg maža. Pažymėtina, kad ieškovai taip pat nepateikė duomenų apie potencialius pirkėjus, kurie būtų ketinę turtą pirkti brangiau (CPK 178 straipsnis).

4614.

47Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog antstolio nustatyta ginčo buto vertė būtų buvusi pernelyg maža: nei ieškovų pateiktose turto vertės nustatymo pažymose, nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta galima pardavimo kaina vienareikšmiškai nepatvirtina, kokia buvo ginčo turto rinkos vertė jį parduodant varžytynėse, o nurodytos vertės skirtumas nėra toks didelis, kad leistų abejoti ekspertizės akte nurodytos individualizuoto turto vertinimo metu nustatytos vertės pagrįstumu.

4815.

49Pažymėtina ir tai, kad ieškovai aktyviai naudojosi savo teisėmis kelti klausimą dėl turto vertės nustatymo vykdymo proceso metu, ir, remdamiesi tomis pačiomis UAN ,,Capital vertinimas“ ir UAB ,,Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo pažymomis, teikė skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8845-854/2018 ir 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9624-816/2018 skundus atmetė konstatavęs, jog ginčo buto vertė yra nustatyta teisingai; Vilniaus apygardos teismas atitinkamai 2018 m. birželio 8 d. ir 2018 m. birželio 5 d. nutartimis šias pirmosios instancijos teismo nutartis nurodytu klausimu paliko nepakeistas.

5016.

51Ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249). Nagrinėjamu atveju ieškovai antstolio civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, t. y. nepagrindė, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, būtų įvertinęs ginčo turtą pernelyg maža kaina. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

5317.

54Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovams jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

5518.

56Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovų prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą ir 335 Eur žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 109). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šis atidėtas žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovų (CPK 80, 84, 96 straipsniai).

5719.

58Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,01 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš ieškovų valstybės naudai priteistina 7,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis). Taigi, iš ieškovų valstybei priteistina iš viso 342,01 Eur, t. y. po 171 Eur iš kiekvieno ieškovo.

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

60atmesti ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui antstoliui I. G. dėl nuostolių atlyginimo.

61Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (a. k. ( - ) 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

62Priteisti valstybei iš ieškovės L. K. (a. k. ( - ) 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

63Valstybei priteistos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

64Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovai A. K. ir L. K. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu... 6. 2.... 7. Ieškovai nurodė, kad antstolis I. G. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo... 8. 3.... 9. Atsakovas antstolis I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepažeidė... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo UADBB ,,Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimu į ieškinį... 12. 5.... 13. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi... 14. 6.... 15. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Papildomai... 16. 7.... 17. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. S., atlikęs ginčo turto vertinimo... 18. Teismas konstatuoja:... 19. Ieškinys atmestinas. ... 20. 8.... 21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl varžytynėse parduoto ieškovams... 22. 9.... 23. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių... 24. 10.... 25. Atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių įrodinėjimo pareigą (CPK... 26. 11.... 27. Antstolis, nustatydamas ginčo turto vertę varžytynėms, rėmėsi 2017 m.... 28. 12.... 29. Grįsdami teiginius dėl netinkamai nustatytos ginčo buto vertės, ieškovai... 30. 12.1.... 31. 2018 m. sausio 16 d. UAB ,,Capital vertinimas“ parengta glaustos formos... 32. 12.2.... 33. 2018 m. sausio 17 d. UAB ,,Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ parengta... 34. 12.3.... 35. 2018 m. sausio 16 d. išrašu iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame... 36. 13.... 37. Teismas sprendžia, kad šie pateikti įrodymai neduoda pagrindo abejoti... 38. 13.1.... 39. Kaip matyti iš pateiktų UAB ,,Capital vertinimas“ ir UAB ,,Ober-Haus... 40. 13.2.... 41. Nekilnojamojo turto registre nurodoma vidutinė turto objekto rinkos vertė yra... 42. 13.3.... 43. Minėta, kad rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realizuotas... 44. 13.4.... 45. Įvertinus varžytynių prigimtį, taip pat pagrįstu pripažintinas antstolio... 46. 14.... 47. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs pateiktus įrodymus,... 48. 15.... 49. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai aktyviai naudojosi savo teisėmis kelti... 50. 16.... 51. Ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. 17.... 54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 55. 18.... 56. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo... 57. 19.... 58. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 60. atmesti ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui antstoliui I. G. dėl... 61. Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (a. k. ( - ) 171 Eur (vieną šimtą... 62. Priteisti valstybei iš ieškovės L. K. (a. k. ( - ) 171 Eur (vieną šimtą... 63. Valstybei priteistos sumos mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a.... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...