Byla 1-168-327/2014
Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko V. R. nuo sunkios galvos traumos 2013 m. liepos 17 d. apie 11-12 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), mirė. Tokiu būdu E. K. nužudė V. R., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. R., kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2E. K., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, ( - ) moksleivis, gyvenantis ( - ), dirbantis pagal verslo liudijimą miško pjovėju, teistas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-09-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4E. K. 2013 m. liepos 16 d. apie 22.30 val., ( - ), prie ( - ) namo, ant asfaltuoto dviračių tako, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia spyrė V. R. ne mažiau kaip tris kartus į kairį šoną, smogė ne mažiau kaip du kartus kumščiais į galvą. Nuo šių smūgių V. R. pargriuvus ant žemės, gulinčiam smogė kumščiu į veidą, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, ne mažiau tris kartus spyrė į galvą. Šiais veiksmais padarė V. R. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kairės pusės V-VI šonkaulių tiesioginius lūžimus vidurinės pažasties linijos projekcijoje, muštines žaizdeles kaktos dešinėje, dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidurinėje dalyje, kraujosruvą dešiniame smilkininiame raumenyje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje, galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko V. R. nuo sunkios galvos traumos 2013 m. liepos 17 d. apie 11-12 val. savo namuose, ( - ), mirė. Tokiu būdu E. K. nužudė V. R., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

5Kaltinamasis E. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu iš dalies prisipažino. Parodė, kad 2013 m. liepos 16 d. dienos metu ( - ) gyvenvietėje sutiko V. R., kuris jam rodė nepadorų gestą. Todėl sudavė jam į veidą. Tą dieną išgėrė apie 4 litrus stipraus alaus. Apie 19-20 val. su A. T. prie parduotuvės sutiko J. A.. Visi nuvyko pas D. K., kurios namuose buvo V. R. ir kiti asmenys. Ten žaidė krepšinį, gėrė alų ir kokteilį. Po 22 val. su J. A. ir A. T. išėjo namo. Pamatė, kad iš paskos eina V. R.. Prie ( - ) gatvės nusprendė jo palaukti, kažką pasišnekėti. Kaltinamasis vienas nuėjo V. R. pasitikti ant dviračių takelio. Neprisimena kažką jam pasakė. V. R. užsimojo jam suduoti. Kaltinamasis pirmas spyrė V. R. į kairį šoną. Dar kumščiais smogė V. R. į veidą tris kartus, iš kairės ir dešinės. Tada V. R. parkrito dešiniu šonu ant dviračių tako asfalto. Pasilenkęs dar smogė jam kumščiu į veidą. Dar spyrė gulinčiam V. R. į dešinį šoną. Tuo metu J. A. iš nugaros jį atitraukė nuo V. R. ir visi trys pabėgo. Matė, kad dviračiais atvažiuoja vyras ir moteris, kurie sustojo prie V. R.. Paliktas V. R. bandė keltis. Kitą dieną sužinojęs, kad V. R. mirė, paskambino į policiją ir pasakė, kad dieną su juo mušėsi. Nužudyti V. R. nenorėjo. Gailisi dėl padaryto.

6Iš E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 122-132) matyti, kad E. K. patvirtino savo parodymus, nurodė vietą, kurioje mušė V. R., vietą, kur V. R. nugriuvo ant asfalto.

7E. K. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

8Nukentėjusioji O. R. parodė, kad įvykio dieną apie 24 val. sūnus V. R. paskambino jai iš ligoninės, sakė, kad už kažkokį žodį jį sumušė, suspardė E. ir J. Netrukus jį į bendrabutį parvežė policija ir palydėjo į namus. Nukentėjusioji pabuvo su sūnum apie dvi valandas. Tada paliko jį miegoti. Atėjo ryte apie 11-12 val. ir rado mirštantį. Iškvietė greitąją pagalbą, bet sūnus mirė. Prašo priteisti iš kaltininko 8515 litų laidojimo ir kitų susijusių išlaidų.

9Liudytojas J. A. parodė, kad 2013-07-16 apie 19 val. sutiko E. K. su A. T.. Visi nuvažiavo pas D. K. į ( - ) kaimą. Čia buvo V. R., kuris buvo išgėręs, ir daugiau žmonių. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, kai kas žaidė krepšinį. Apie 22 val. liudytojas su E. K. su A. T. išėjo namo. Iš paskos ėjo V. R.. E. K. pasakė, kad jo reikia palaukti pasišnekėti. Prie ( - ) autobusų stotelės E. K. nuėjo link V. R., o liudytojas su A. T. liko toliau. Pamatė kaip E. K. su V. R. susibarė, susistumdė, sudavė vienas kitam kumščiais. E. K. sudavė V. R. kelis kartus į krūtinę ir veidą. V. R. pargriuvo. E. K. du tris kartus įspyrė jam į kojas. Liudytojas pribėgo ir atitraukė E. K. nuo V. R.. Šis bandė keltis. Tada pamatė du dviratininkus, kurie sustojo ir ėmė skambinti telefonu policijai. Tuomet su E. K. iš ten pasišalino.

10Iš liudytojo J. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 80-90) matyti, kad jis parodė vietą, kurioje vyko E. K. ir V. R. konfliktas, vietą, kur buvo pargriuvęs V. R..

11Liudytojas A. T. parodė, kad 2013-07-16 su E. K. gėrė alų. Susitikę su J. A. nuvyko pas jo draugę D. Ten rado V. R.. Dar buvo kitų žmonių. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, mėtė į krepšį. Apie 22 val. liudytojas su E. K. ir J. A. išėjo namo. Pamatė iš paskos ateinantį V. R.. E. K. pasakė, kad reikia su juo pasiaiškinti. Jie palaukė V. R.. E. K. nuėjo prie jo. Liudytojas matė, kad jie apsistumdė, girdėjo smūgius. Tuomet J. A. nuėjo jų skirti, liudytojas pasitraukė į miškelį.

12Kadangi liudytojas A. T. ne visas aplinkybės prisiminė, jo parodymams patikrinti teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. perskaitė A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 69-70), iš kurių matyti, kad liudytojas pastebėjo kaip E. K. lyg du kartus spyrė V. R. į šonus, ne mažiau kaip tris kartus rankomis smogė V. R. į veidą. Po to matė, kad V. R. jau guli ant asfalto ir E. K. sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius kojomis. Liudytojas A. T. patvirtino šiuos savo parodymus.

13Iš liudytojo A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 71-77) matyti, kad jis parodė vietą, kurioje E. K. sudavė smūgius V. R..

14Liudytojas M. N. parodė, kad 2013-07-16 apie 22 val., būdamas savo namuose ( - ), per pravirą langą išgirdo du-tris garsus, panašius į smūgius. Pažiūrėjęs pamatė ant dviračių tako du vyriškius, iš kurių vienas, žemesnis, šviesiau apsirengęs, spardė trečią, gulintį ant asfalto. Matė kaip jis stipriai tris-keturis kartus spyrė gulinčiam į galvą, kuri nuo smūgių net kilnojosi. Liudytojas išbėgo į kiemą, griebė laužtuvą ir nubėgo link įvykio vietos. Pastebėjo, kad netoli sustojo dviratininkas, kuris ėmė skambinti telefonu. Du vyriškiai nuėjo link miško. Gulintysis atsistojo. Jis kalbėjo, kad gėrė su tais vyrais. Sakė jų pavardes ir kad jį sumušė K. Sumuštojo veidas ir galva buvo kruvini ir purvini. Drabužiai irgi buvo kruvini. Greitai atvyko policija, tačiau užpuolikų nerado.

15Iš liudytojo M. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 54-59) matyti, kad jis parodė vietą, kurioje matė asmenį, spardantį gulintį vyriškį.

16Liudytojas A. L. parodė, kad 2013-07-16 apie 22 val. dviračiais su žmona važiavo iš ( - ) sodų bendrijos į ( - ) dviračių taku. ( - ) kaime pamatė du stovinčius vyrus ir vieną gulintį ant asfalto. Vienas buvo pasilenkęs prie gulinčio ir mušė jį rankomis. Liudytojas netoliese sustojo ir ėmė skambinti telefonu policijai. Tuomet kitas vyras atitraukė mušusįjį ir jie su trečiu vyru, kuris laukė miške, pasišalino. Vyras, kuris buvo mušamas, atsisėdo, po to atsistojo. Sakė, kad jį mušė K. Vyro galva buvo prakirsta ir kruvina. Iš gretimo namo atbėgo vyras su lazda rankoje. Jis sakė, kad matė, kaip žmogų spardė ir daužė. Netrukus atvyko policija, tačiau užpuolikų nerado.

17Kadangi liudytojas A. L. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, jo parodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d.), kuriuos A. L. patvirtino. Iš šių parodymų (t. 1, b. l. 60) matyti, kad pasilenkęs prie gulinčiojo vilkėjo šviesiais šortais, kitas buvo apsirengęs tamsiai. Pirmasis dar du kartus spyrė gulinčiajam. Girdėjo necenzūrinius žodžius ir lyg sakė, kad užmušiu.

18Iš liudytojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 61-67) matyti, kad jis parodė vietą, kurioje matė du stovinčius vyrus ir šalia jų vieną gulintį, kurį vienas spardė.

19Liudytojas D. Ž., greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas, parodė, kad įvykio vakarą pagal iškvietimą su felčere J. J. atvyko į ( - ) gatvę. Nukentėjęs stovėjo ant dviračių takelio, buvo sužalotas veido srityje, į viską normaliai reagavo. Pristatė jį į priėmimo skyrių.

20Liudytoja N. P., ( - )ligoninės chirurgė, parodė, kad į priėmimo skyrių buvo pristatytas sumuštas ligonis. Jo lūpa buvo sutinusi, galvos dešinėje rado tris žaizdeles, iš kurių vieną liudytoja susiuvo. Ligonis alkotesteryje įpūtė virš trijų promilių, aiškino, kad buvo sumuštas. Padarius galvos nuotrauką patologijų nerasta, todėl ligonis buvo išleistas gydytis į namus.

21Liudytoja D. K. parodė, kad įvykio vakarą pas ją namuose buvo V. R., E. K., A. T., J. A. ir kiti. Visi gėrė kokteilį, žaidė krepšinį. V. R. niekuo nesiskundė. Jokių konfliktų nebuvo. J. A., E. K. ir A. T. išėjo namo 22.10 val. V. R. išėjo 22.20 val. Kitą dieną sužinojo, kad mirė V. R..

22Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 20-23) matyti, kad V. R. mirtis įvyko nuo galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje, galvos dešinės pusės (smilkinio) traumos pasėkoje. V. R. lavone rasta kraujo išsiliejimas (hematoma) po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momentinės skilčių projekcijoje, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, muštinės žaizdelės kaktos dešinėje, dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos vidurinėje dalyje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kairės pusės V-VI šonkaulių tiesioginiai lūžimai vidurinės pažasties linijos projekcijoje, padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. V. R. lavono kraujyje rasta 1,35 ‰ etilo alkoholio. Po padarytų sužalojimų į dešinio smilkinio sritį, didėjant kraujo išsiliejimui (hematomai) po kietuoju galvos smegenų dangalu (subduralinė hematoma) iki tol, kol nukentėjusysis neteko sąmonės, jis galėjo atlikti valingus veiksmus. V. R. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. V. R. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trumpame laiko tarpe vienas kito.

23Teismo medicinos specialistas L. U. patvirtino savo išvadą. Nurodė, kad mirtį sukėlęs sužalojimas žuvusiojo galvoje nėra būdingas griuvimui, nes hematoma atsirado toje vietoje, kur buvo sužalojimas – dešinėje galvos pusėje, kai griuvimo atveju būna pakaušio ar kaktos srityje.

24Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 136-137) matyti, kad E. K. nustatytas dešinės plaštakos V delnakaulio kūno distalinės dalies lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, tiek smūgiavimo būdu, tiek dešine plaštaka atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

25Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-17) matyti, kad bute, esančiame ( - ), ant sofos lovos rastas V. R. lavonas su sužalojimais dešinėje galvos pusėje. Iš įvykio vietos paimti sportinės kelnės ir bliuzonas su į kraują panašiomis dėmėmis.

26Iš 2013-07-19 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 25) matyti, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus ekspertinio poskyrio paimti V. R. drabužiai: baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos apatinės trumpikės.

27Iš 2013-07-19 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 142) matyti, kad iš E. K. paimti daiktai: marškinėliai trumpomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos džinsiniai šortai, žalios spalvos šlepetės („kroksai“), mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Samsung“. Iš šių daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 143-154) matyti, kad ant drabužių ir avalynės nėra dėmių, panašių į kraują.

28Iš alkotesterio pažymos (t. 1, b. l. 30) matyti, kad 2013.07.17 00:08 V. R. nustatytas 3,74 promilių girtumas.

29Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 40) matyti, kad 2013-07-16 22:55-23:05 ( - ) (kelyje) skubi medicininė pagalba suteikta V. R., kuris skundėsi, kad jį sumušė. Iš viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 45-50) matyti, kad 2013-07-16 23 val. 05 min. į priėmimo skyrių su galvos (smilkinio dešinėje) muštomis žaizdomis (trys žaizdelės) pristatytas V. R.. Viena žaizda susiūta. Kaulų lūžių nenustatyta.

30Nors kaltinamasis E. K. tvirtina, kad tik vieną kartą smogė kumščiu V. R. į dešinę veido pusę (du kartus į kairę), o pargriuvusiam spyrė vieną kartą į šoną, į galvą nespardė, šiuos jo teiginius paneigia liudytojo M. N. parodymai apie stiprius spyrius gulinčiam V. R. į galvą, kuriuos patvirtina liudytojo A. L. parodymai, iš dalies ir liudytojų J. A. bei A. T. parodymai apie E. K. smūgius rankomis jam į veidą, krūtinę, taip pat apie gulinčio V. R. spardymą. Be to ikiteisminio tyrimo metu E. K. pripažino, kad iš visų jėgų smūgiavo V. R. 4-3 kartus į veidą, koja smūgiavo 3-4 kartus (t. 1, b. l. 94, jo paaiškinimai teisme sprendžiant kardomosios priemonės klausimą). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. K. tvirtino, kad iš visų jėgų smogė V. R. kumščiais į veidą, nuo ko šis parkrito, o jam pačiam tuomet skilo dešinės rankos delnikaulis. Po to smogė dar gulinčiam (t. 1, b. l. 118). E. K. suduotų smūgių V. R. stiprumą patvirtina ir kaltinamajam konstatuotas dešinio delnikaulio lūžimas. Sužalojimo, sukėlusio mirtį – galvos dešinės pusės (smilkinio) traumos, sukėlusios kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalų dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje ir galvos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, susidarymo priežastis patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Šioje išvadoje V. R. konstatuotų sužalojimų kiekis (padaryti ne mažiau aštuonių poveikių pasėkoje) ir lokalizacija (dauguma galvoje, dešinėje jos pusėje, taip pat ir kraujosruvos juosmenyje, žaste, šonkaulių lūžimai) atitinka liudytojų parodymus apie daugumą E. K. V. R. suduotų smūgių ir spyrių į galvą, o taip pat ir spyrius į kitas kūno vietas, ir rodo poveikių intensyvumą. Teismo medicinos specialistas paneigė traumos atsiradimo krentant galimybę.

31Kaltinamojo ir liudytojų J. A., A. T., M. N. ir A. L. parodymų patikrinimo vietoje nurodyta vieta, kur buvo mušamas V. R., ir kur jis buvo pargriuvęs, visiškai sutampa. Kai kurie liudytojų J. A. ir A. T. parodymų skirtumai dėl E. K. veiksmų detalių – smūgių ir spyrių skaičiaus ir lokalizacijos, teismo nuomone, susiję su šių asmenų girtumu ir dėl to galimu iškreiptu aplinkybių suvokimu, taip pat galimu kai kurių aplinkybių nutylėjimu dėl jų draugiškų santykių su E. K.. Šių aplinkybių teismas nelaiko esminėmis, įtakos E. K. kaltės įrodytumui ir jo veiksmų teisiniam kvalifikavimui jos neturi.

32Kaltinamasis nurodo, kad mirtiną sužalojimą V. R. galėjo patirti ir krisdamas atsitrenkęs galva į asfaltą. Iš tiesų, E. K. ir V. R. konfliktas vyko ant asfaltuoto dviračių tako ir nuo kaltinamojo smūgių nukentėjusysis parkrito ant asfalto dangos. Tačiau byloje nėra duomenų, nurodančių, kad mirtį sukėlusi trauma galėjo atsirasti būtent tokiu būdu. Teismo medicinos specialistas iš esmės atmetė tokį mirtį sukėlusio sužalojimo atsiradimo būdą. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Kaltinamojo E. K. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo. Jis atliko ne pavienį smūgį, o intensyvius kryptingus veiksmus – stiprius smūgius kumščiais ir spyrius nukentėjusiajam į galvą, akivaizdžiai siekė padaryti jam stiprius sužalojimus ir turėjo suvokti jų pavojingumą, numatyti, kad gali atsirasti sunkūs padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems atsirasti. Šiomis aplinkybėmis E. K. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

33E. K. versiją, kad mirtiną traumą V. R. galėjo patirti jau po jo suduotų smūgių, paneigia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Po E. K. suduotų smūgių V. R. buvo liudytojų A. L. ir M. N. akivaizdoje, toliau policijos pareigūnų ir medicinos darbuotojų žinioje, buvo pristatytas į gydymo įstaigą, iš jos pateko į policijos įstaigą, kur buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie jam išaiškintas teises (t. 1, b. l. 29). Tuomet V. R. policijos pareigūnai pristatė į gyvenamąją vietą, kur jį pasitiko motina O. R., kuri pabuvusi su juo ir naktį palikusi V. R. namuose lovoje, kitą dieną jį ten pat rado merdintį. Šiomis aplinkybėmis teismas atmeta galimybę, kad po E. K. suduotų smūgių V. R. patyrė dar naujų sužalojimų, galėjusių sukelti jo mirtį.

34Kaltinamasis nurodė, kad muštis su V. R. pradėjo dėl to, kad šis pirmas užsimojo ir norėjo jam suduoti, tai yra realizavo savo teisę gintis. Išskyrus šį kaltinamojo teiginį byloje daugiau nėra jokių duomenų apie agresyvų žuvusiojo elgesį ir veiksmus, galėjusius kelti grėsmę kaltinamajam. Pats kaltinamasis ir liudytojai J. A. ir A. T. patvirtino, kad V. R. buvo stipriai apgirtęs. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų po įvykio nustatytas 3,74 promilių V. R. girtumas. Tariama kaltinamojo gynyba pasireiškė intensyviais veiksmais – spyriais kojomis ir smūgiais kumščiais, po ko V. R. pargriuvo. Kaltinamasis ir toliau aktyviai mušė kumščiais ir spardė gulintįjį. Teismas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis V. R. nekėlė kaltinamajam realios grėsmės, reikalingos aktyvių gynybos veiksmų. E. K. veiksmai buvo akivaizdžiai puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio.

35Įvertinęs visus ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad E. K. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką yra įrodyta.

36Kaltinamajame akte nurodyta, V. R. nuo sunkios galvos traumos mirė 2013 m. liepos 17 d. apie 4 val. Nukentėjusioji O. R. parodė, kad liepos 17 d. rado sūnų mirštantį apie 11-12 val. V. R. lavono kraujyje rasta 1,35 promilių etilo alkoholio. Pagal alkotesterio parodymus 3,74 promilių girtumas V. R. buvo nustatytas 2013 m. liepos 17 d. 0 val. 8 min. Teismo medicinos specialistas L. U. nurodė, kad žmogui esant gyvam alkoholis jo organizme skyla apie 0,2 promilės per valandą greičiu. Įvertinus alkoholio kiekio sumažėjimą V. R. kraujuje ir O. R. parodymus, ši kaltinimo aplinkybė patikslinta nurodant, kad V. R. mirė liepos 17 d. apie 11-12 val.

37Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

38Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-22/2013, 2K-298/2013).

39E. K. nurodė, kad anksčiau tą pačią dieną tarp jo ir V. R. buvo kilęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis smogė jam į veidą. Liudytojai J. A., A. T., D. K. tvirtino, kad įvykio dieną D. K. namuose tarp E. K. ir V. R. nebuvo jokio konflikto, abu buvo vienoje kompanijoje, gėrė alkoholinius gėrimus. Kitų E. K. veiksmų priežasčių ir motyvų teismas neįžvelgia, todėl sprendžia, kad kaltinamasis veikė vedamas asmeninių nesutarimų su V. R..

40Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad E. K. dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia kelis kartus stipriai smogdamas V. R. kumščiais į pavojingą gyvybei vietą – galvą, ir pargriuvusiam tyčia stipriai spardydamas batais apautomis kojomis irgi į galvą, būdamas pakankamo išsilavinimo ir patenkinamos psichikos būklės (t. 1, b. l. 179), akivaizdžiai suvokė, jog tokiais intensyviais ir beatodairiškais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors byloje ir nėra duomenų, kad E. K. turėjo išankstinį tikslą nužudyti V. R., kaltinamojo veiksmų pobūdis pašalina galimybę daryti išvadą, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei, ir rodo, kad jis, būdamas jaunesnis ir fiziškai pajėgesnis, veikdamas prieš stipriai apgirtusį nukentėjusįjį, suvokė kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors neturėjo išankstinės tyčios atimti gyvybę, buvo indeferentiškas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 str. 3 d.). Kadangi dėl E. K. veiksmų nukentėjusysis mirė, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. R. gyvybę atėmė tyčia. Šiomis aplinkybėmis kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nužudymas, pagal BK 129 str. 1 d.

41Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. 2 d. – atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrąžinamos, nužudė darbingo amžiaus vyrą. Kaltinamasis anksčiau buvo vieną kartą teistas už tyčinį nusikaltimą ir nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 156), todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str.). E. K. ne kartą buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 161-166). Iš to teismas sprendžia, kad jis yra linkęs nusikalsti. Bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str., 56 str. 1 d.).

42Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog konfliktas ir nusikalstami veiksmai padaryti atsitiktinai, jokių paruošiamųjų darbų nusikaltimui daryti E. K. neatliko, jokių įrankių nenaudojo. Kaltinamasis iš esmės pripažino faktines veikos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-36/2014, 2K-60/2014, 2K-78/2014). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad įstatymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nereikalaujama, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

43Kaip minėta, kaltinamasis E. K. iš esmės pripažino visas faktines nusikalstamo padarymo aplinkybes. Jis pats pranešė apie savo nusikalstamą veiką. Nors veikos aplinkybes aiškina ne visai taip, kaip patvirtinta bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, tačiau savo kaltės neneigia, padėjo išaiškinti bylos aplinkybės, nuoširdžiai gailisi. Savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Teismas sprendžia, kad ši aplinkybė yra lengvinanti kaltinamojo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

44E. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis dirbo pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 170), registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 167). Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad nusikalstama veika padaryta mažiau pavojinga tyčios forma – netiesiogine tyčia, teismas sprendžia, kad E. K. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytam bausmės vidurkiui, tačiau mažesnė už vidurkį (BK 61 str.).

45E. K. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2013 m. liepos 19 d. (t. 1, b. l. 91), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 96-97), kurio terminas eilę kartų buvo pratęstas (t. 1, b. l. 101, 104-105, 187-188, t. 2, b. l. 39-40). Šis laikotarpis, remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kaltinamajam skiriama bausmė – ilgalaikis laisvės atėmimas, kardomoji priemonė – suėmimas paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

46Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 36), kuriuo prašo priteisti iš kaltininko 8515 Lt turtinės žalos – laidotuvių ir paminklo pastatymo išlaidas. Turtinės žalos padarymo faktas yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais. Nors nukentėjusioji ir nepateikė žalos dydį patvirtinančių dokumentų, ieškinio pareiškime nurodytos V. R. laidojimo išlaidų sumos, išleistos gedulingiems pietums – 1400 Lt, gėlėms – 270 Lt, transportui – 400 Lt, laidojimo paslaugoms – 1165 Lt, duobės kasimui – 200 Lt, žvakėms – 80 Lt, velionio rūbams – 1000 Lt, paminklo pastatymui – 4000 Lt, atitinka įprastines tokio pobūdžio išlaidas. Turtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčija. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl turtinės žalos suma nukentėjusiajai O. R. priteistina iš kaltinamojo E. K. (BPK 115 str. 1 d.).

47Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad E. K. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 640 Lt, kurie priteistini valstybės naudai (t. 2, b. l. 106). Vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. K. yra nedirbantis, nėra išsamių duomenų apie jo turtą, pajamas ir pragyvenimo šaltinį, detaliau tinkamai patikrinti jo turtinės padėties atitikimo įstatymo nuostatoms teismas galimybės neturi, kaltinamasis jau ilgą laiką yra suimtas, E. K. skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš jo nepriteistinos.

48Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. R. drabužiai, V. R. lavono kraujo pavyzdys DNR tyrimui, plaukų pavyzdys, nagai su panagių turiniu, saugomi Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK (t. 1, b. l. 5, 25, t. 2, b. l. 1). Drabužiai yra menkos vertės. Nukentėjusioji O. R. nepateikė prašymo gražinti žuvusiojo drabužius. Pavyzdžiai tyrimui nebereikalingi. Todėl šie objektai sunaikintini (BPK 93 str. 1 d. 4 p.).

49Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. K. marškinėliai, šortai, šlepetės („kroksai“), mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Samsung“, saugomi Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK (t. 1, b. l. 142, t. 2, b. l. 1), priklauso kaltinamajam, byloje jie nebereikalingi, todėl grąžintini teisėtam savininkui arba jo teisėtam atstovui (BPK 93 str. 1 d. 5 p.).

50Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

Nutarė

51E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

52Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

53Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. liepos 18 d.

54Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti E. K. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2014 m. liepos 18 d.

55Kardomąją priemonę E. K. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

56Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. R. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. K. O. R., asmens kodas ( - ) 8515 (aštuonis tūkstančius penkis šimtus penkiolika) litų turtinės žalos atlyginimo.

57Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. R. sportines kelnes ir bliuzoną, marškinėlius trumpomis rankovėmis, apatines trumpikes, V. R. lavono kraujo pavyzdį, galvos plaukų pavyzdį, nagus su panagių turini – sunaikinti.

58Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. K. marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsinius šortus, šlepetes („kroksus“), mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ – grąžinti E. K. arba jo teisėtam atstovui.

59Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras... 2. E. K., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. E. K. 2013 m. liepos 16 d. apie 22.30 val., ( - ), prie ( - ) namo, ant... 5. Kaltinamasis E. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu iš dalies... 6. Iš E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 122-132) matyti,... 7. E. K. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos... 8. Nukentėjusioji O. R. parodė, kad įvykio dieną apie 24 val. sūnus V. R.... 9. Liudytojas J. A. parodė, kad 2013-07-16 apie 19 val. sutiko E. K. su A. T..... 10. Iš liudytojo J. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 80-90)... 11. Liudytojas A. T. parodė, kad 2013-07-16 su E. K. gėrė alų. Susitikę su J.... 12. Kadangi liudytojas A. T. ne visas aplinkybės prisiminė, jo parodymams... 13. Iš liudytojo A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 71-77)... 14. Liudytojas M. N. parodė, kad 2013-07-16 apie 22 val., būdamas savo namuose (... 15. Iš liudytojo M. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 54-59)... 16. Liudytojas A. L. parodė, kad 2013-07-16 apie 22 val. dviračiais su žmona... 17. Kadangi liudytojas A. L. nurodė, kad neprisimena visų aplinkybių, jo... 18. Iš liudytojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 61-67)... 19. Liudytojas D. Ž., greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas,... 20. Liudytoja N. P., ( - )ligoninės chirurgė, parodė, kad į priėmimo skyrių... 21. Liudytoja D. K. parodė, kad įvykio vakarą pas ją namuose buvo V. R., E. K.,... 22. Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 20-23) matyti, kad V. R.... 23. Teismo medicinos specialistas L. U. patvirtino savo išvadą. Nurodė, kad... 24. Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 136-137) matyti, kad E.... 25. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-17) matyti, kad bute,... 26. Iš 2013-07-19 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 25) matyti, kad iš... 27. Iš 2013-07-19 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 142) matyti, kad iš E.... 28. Iš alkotesterio pažymos (t. 1, b. l. 30) matyti, kad 2013.07.17 00:08 V. R.... 29. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 40) matyti,... 30. Nors kaltinamasis E. K. tvirtina, kad tik vieną kartą smogė kumščiu V. R.... 31. Kaltinamojo ir liudytojų J. A., A. T., M. N. ir A. L. parodymų patikrinimo... 32. Kaltinamasis nurodo, kad mirtiną sužalojimą V. R. galėjo patirti ir... 33. E. K. versiją, kad mirtiną traumą V. R. galėjo patirti jau po jo suduotų... 34. Kaltinamasis nurodė, kad muštis su V. R. pradėjo dėl to, kad šis pirmas... 35. Įvertinęs visus ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad E. K. kaltė... 36. Kaltinamajame akte nurodyta, V. R. nuo sunkios galvos traumos mirė 2013 m.... 37. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str.... 38. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir... 39. E. K. nurodė, kad anksčiau tą pačią dieną tarp jo ir V. R. buvo kilęs... 40. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad E. K. dėl... 41. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. 2 d. –... 42. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad iš bylos... 43. Kaip minėta, kaltinamasis E. K. iš esmės pripažino visas faktines... 44. E. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo... 45. E. K. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas Baudžiamojo... 46. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. R. byloje pareiškė civilinį... 47. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą,... 48. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. R. drabužiai,... 49. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. K.... 50. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303... 51. E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK... 52. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 53. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos –... 54. Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti E. K.... 55. Kardomąją priemonę E. K. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio... 56. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. R. civilinį ieškinį tenkinti.... 57. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. R. sportines... 58. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. K.... 59. Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam...