Byla 1A-21-309/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu.

3Priteista iš nuteistojo G. L. nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei B. Ž. 165,17 eurų (šimtas šešiasdešimt penki eurai 17 centų) turtinei žalai atlyginti.

4Priteista iš nuteistojo G. L. nukentėjusiajam L. Ž. 1 000,00 (vienas tūkstantis) eurų neturtinei žalai atlyginti.

5Priteista iš nuteistojo G. L. į valstybės pajamas 278,69 eurų (du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 69 centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81. G. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19.30 val., ( - ) esančioje sodyboje, suduodamas kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam L. Ž., padarė jam sužalojimą: poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žande, kairiame žande, kairiojo žando-kaklo srityje, krūtinėje, dešiniame žaste, kraujosruvą dešiniojo žando gleivinėje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosikaulių lūžį, tai yra, nesunkiai jį sužalojo, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

9II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

102. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 19 d. nuosprendį ir jį pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties arba, nusprendus jį pripažinti kaltu, neturtinės žalos nepriteisti arba priteisti Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje taikytą mažiausią sumą – sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur, o laikino laisvės atėmimo terminą sutrumpinti iki 15 parų arešto.

112.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų kaltinančių ir teisinančių įrodymų, nemotyvuotai atmesdamas vienus iš jų ir priimdamas kitus, netinkamai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

12Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir teismo išvadų

132.2. Nuteistasis pažymi, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

142.3. Pasak apelianto, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis nemotyvuotas taip, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos bei teismų praktika, be to, teismas buvo šališkas, neobjektyvus, teisminio nagrinėjimo metu nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas.

152.4. Nuteistojo teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad teismas be pagrindo jo kaltę grindė nenuosekliais ir vieni kitiems prieštaraujančiais nukentėjusiojo L. Ž. ir jo motinos B. Ž. parodymais, be to, teismas įrodymus vertino išskirtinai L. Ž. naudai, remdamasis tik L. Ž. bei B. Ž. parodymais padarė klaidingą išvadą, kad būtent jis (G. L.) padarė L. Ž. sužalojimą, nesunkiai sutrikdžiusį pastarojo sveikatą, ir, kad sužalojimas padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu. Dar kartą akcentuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog būtent jo veiksmai sąlygojo, t. y. buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje, su kilusiomis pasekmėmis. Pažymi, kad nebuvo siekiama nustatyti, ar L. Ž., būdamas neblaivus, vartojęs alkoholį ne vieną parą ir galimai apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dėl savo įžūlaus elgesio aplinkinių atžvilgiu galėjo būti sužalotas kito asmens ir kitoje vietoje.

162.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad duodami pirminius parodymus L. Ž. ir B. Ž. nurodė, jog L. Ž. buvo sumuštas prie ( - ) mokyklos, jį sumušusių asmenų nepažino. Pažymi, kad šią nusikalstamos veikos padarymo vietą L. Ž. savo draugui N. A. nurodė dar iki parašant pareiškimą policijai. Anot apelianto, L. Ž. ir B. Ž. teiginiai, kad jie jo (G. L.) bijojo, yra nepagrįsti, nes pats L. Ž. nurodė, jog tarp jų konfliktų niekada nebuvo. Teigia, kad su B. Ž. jis niekada nėra bendravęs, jos nepažįsta, niekada nėra jai grasinęs. Dėl to daro išvadą, kad L. Ž. ir B. Ž. parodymai nenuoseklūs.

172.6. Pasak nuteistojo, L. Ž. ir B. Ž., teikdami pareiškimą ir reikalaudami iš jo pinigų, siekė pasipelnyti, šį jų materialinį suinteresuotumą patvirtina ir tai, kad L. Ž. po neva draugo gimtadienio metu padaryto sužalojimo nedelsdamas nesikreipė į policiją ir nekvietė greitosios pagalbos. Be to, liudytojai N. A. ir T. B. teisme nurodė, kad L. Ž. su juo (G. L.) 2018 m. rugsėjo 29 d. nekonfliktavo, L. Ž. buvo labai girtas, apsvaigęs galimai ne tik nuo alkoholio, bet ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šventė dvi dienas, o į išgertuves nepilnametį sūnų vežiojo jo motina B. Ž., nors žinojo, kad sūnus turi priklausomybių. Tik po to, kai L. Ž. ir B. Ž. nebegavo iš jo reikalaujamų pinigų, t. y. 2019 m. spalio 3 d., pastarieji kreipėsi į medicinos įstaigą, o 2019 m. spalio 4 d. – į teisėsaugos instituciją, pateikdami pareiškimą, nepagrįstą tikrovę atitinkančiais faktais.

182.7. Apelianto vertinimu, jo kaltės neįrodo ir ta aplinkybė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. vakarą L. Ž. išvažiuojant į namus jis davė 40 Eur, ši aplinkybė taipogi nepatvirtina, kad duodamas pinigus jis siekė, jog policijai nebūtų parašytas pareiškimas. Nurodo, kad, jeigu jis ir davė L. Ž. pinigų, tai nebuvo atlygis už kažką. Teigia, kad vėliau L. Ž. ėmė jį šantažuoti, prašyti pinigų, priešingu atveju grasino parašyti pareiškimą policijai, kad neva jis (G. L.) jį sumušė. Bijodamas vėl turėti problemų su teisėsauga (2012 m. jis buvo nepagrįstai apkaltintas žmogaus sumušimu, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris po kurio laiko buvo nutrauktas, nepagrįstai jį apkaltinusiam asmeniui prisipažinus, kad tai jis padarė iš pykčio), įvertindamas tai, kad tokia žinia gali padaryti nepataisomą žalą jam artimo žmogaus sveikatai ar net gyvybei, jis L. Ž. davė dar pinigų, kiek pamena, 20 Eur. Kadangi daugiau pinigų iš jo negavo, L. Ž. 2018 m. spalio 25 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams susirašinėjimo per „( - )“ programėlę nuotraukas, tačiau teismui nekilo abejonių, ar jis yra susijęs su nukentėjusiajam siųstomis žinutėmis. Teigia, kad jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent jis (G. L.) nukentėjusiajam siuntė grasinančio pobūdžio žinutes, byloje nėra. Nurodo, kad duomenys, kuriais grindžiama jo kaltė, nebuvo patikrinti įstatymo nustatyta tvarka ir nelaikytini įrodymais.

192.8. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atlikus L. Ž. kaukolės rentgenografiją, pirminėje specialisto išvadoje L. Ž. nebuvo nustatytas nosikaulių lūžis, pastarajam nustatyti sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas pažymi, kad į 2019 m. specialisto išvadoje L. Ž. konstatuotus sužalojimus jau įtrauktas nosikaulių lūžis ir jo (G. L.) veika jau kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje esantys prieštaravimai būtų pašalinti ir nekiltų abejonių dėl asmens kaltės ar byloje surinktų įrodymų teisėtumo, tačiau to nepadarė, prieštaravimai, esantys tarp jo, liudytojų, nukentėjusiojo ir jo motinos B. Ž. parodymų, byloje liko nepašalinti. Teigia, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi išimtinai tik suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – nukentėjusiojo L. Ž. ir jo motinos B. Ž. – parodymais, kurie yra nepatikimi, prieštaringi, nenuoseklūs, subjektyvūs, ir dėl to nepagrįstai pripažino jį įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

20Dėl paskirtos bausmės

213. Apelianto teigimu, teismas netinkamai individualizavo jam skirtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad jis nėra teistas, teistumas jam išnykęs prieš šešerius metus, taigi, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas, nors administracine tvarka yra baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis yra teistas, nes prieš šešerius metus, t. y. 2012 m. ir 2013 m. jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė ir tai, anot teismo, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

223.1. Be to, nuteistojo vertinimu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino apsvaigimą nuo alkoholio. Pažymi, kad jo neblaivumas byloje nebuvo nustatinėjamas ir fiksuojamas, taigi tai nėra ir negali būti jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors jis pats pripažino, kad buvo išgėręs, tačiau tai nereiškia, kad buvo išgėręs tiek, kad nebesiorientuotų aplinkoje, priešingai, jis padėjo L. Ž. nusiprausti, paskolino švarius rūbus, pasiūlė paskambinti motinai, kad parvežtų jį namo. Pažymi, kad šių jo, taip pat liudytojų ir paties L. Ž. nurodytų aplinkybių apylinkės teismas nevertino.

233.2. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir to, kad jis nėra tendencingas nusikaltėlis, niekada nesigydė ir nėra registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose, nuo 2013 m. pastoviai (o ne epizodiškai) dirbo užsienyje, kad galėtų finansiškai padėti nepagydoma liga sergančiam artimam žmogui, nuo 2013 m. nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos. Neįvertinęs šių aplinkybių teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis yra linkęs nusikalsti. Mano, kad jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jam mažesnę bausmę.

24Dėl baudžiamojo proceso nuostatų

254. Apeliantas skunde dar kartą akcentuoja, kad apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė prielaidomis, buvo šališkas, įrodymus vertino išskirtinai L. Ž. ir jo motinos B. Ž. naudai, nepašalino parodymų prieštaravimų, netyrė dalies bylos įrodymų, t. y. padarė esminių, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pažeidimų, taip pat pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, leidžiančias nuosprendį pagrįsti tik tiesiogiai teisme ištirtais įrodymais, atsietai vertino bylos įrodymus, nesusiejo jų į vientisą loginę seką, nepatikrino jo (G. L.), taip pat L. Ž., jo motinos B. Ž., liudytojų N. A. ir T. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, nepašalino juose esančių prieštaravimų, neišdėstė nuosprendyje motyvų dėl dalies įrodymų vertinimo, nepadarė įrodymų visumą apibendrinančių išvadų. Taip apylinkės teismas esmingai pažeidė pirmiau nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, keliamus tiek įrodymų vertinimui, tiek apylinkės teismo nuosprendžio turiniui, todėl priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

264.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad L. Ž. nurodė, jog gimtadienio šventėje buvo apie penkiasdešimt žmonių, tačiau apylinkės teismas apklausė tik du liudytojus, nors nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir patyrė fizinį skausmą bei pažeminimą gimtadienio šventėje draugų ir pažįstamų akivaizdoje. Teigia, kad iš N. A. ir L. Ž. parodymų akivaizdu, jog L. Ž. nežinojo, kas jį sumušė, nes, jo teigimu, jam N. A. pasakė, kad jį sumušė jis (G. L.), tačiau N. A. šiuos L. Ž. parodymus paneigė. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas T. B. parodė, jog L. Ž. tą dieną buvo labai girtas ir apsvaigęs, šventė jau antrą dieną ir nukrito nuo laiptų. Apylinkės teismas į šiuos liudytojų parodymus neatsižvelgė.

274.2. Apelianto teigimu, prieštaringi yra ir L. Ž. parodymai dėl suduotų smūgių. Pirminiais parodymais, jis gavo vieną smūgį į veidą ir neteko sąmonės. Vėliau savo parodymus L. Ž. ėmė keisti, nurodydamas, kad jis (G. L.) jam trenkė ranka į veidą, jis nukrito ant sofos, o kai atsistojo, jis (G. L.) vėl užsimojo ir jį „išjungė“. Mano, kad L. Ž., įvertindamas savo būklę smurto metu, būdamas neblaivus ir galimai apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apibūdindamas save kaip „praradusį sąmonę“, galėjo sąžiningai klysti. Jei, kaip nurodė L. Ž., jis dėl to, kad buvo per daug išgėręs, neprisimena konflikto priežasties, nesuvokiama, kaip jis gali prisiminti, kad be sąmonės išbuvo apie dvi valandas ir, kad atsipeikėjo kitoje vietoje, o ne ten, kur nukrito nuo smūgio.

284.3. G. L. akcentuoja, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. sodyboje, kurioje buvo švenčiamas draugo gimtadienis, konflikto, įvykusio tarp jo ir L. Ž., niekas iš šventėje dalyvavusio didelio skaičiaus žmonių nematė, niekas jokio triukšmo negirdėjo. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismui nesukėlė abejonių tai, kodėl niekas (o žmonių buvo daug) nekvietė policijos ar greitosios pagalbos, jei sumuštas žmogus apie dvi valandas gulėjo be sąmonės. Be to, apylinkės teismui nesukėlė abejonių ir tai, kad įvykio dieną atvažiavusi pasiimti sūnaus B. Ž. pastebėjo, kad sūnus vilki ne savo bliuzoną, bet, kad jis sumuštas, nepastebėjo. Mano, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai negali būti nematomi. Kartu pažymi, kad B. Ž. parodymai yra išvestiniai, pagrįsti tik jos sūnaus nurodytų įvykio aplinkybių perpasakojimu. Anot apelianto, paminėtos aplinkybės rodo, kad teismas nuosprendį grindė tik prielaidomis, nuteisdamas jį pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

29Dėl civilinio ieškinio

305. Apelianto teigimu, apylinkės teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nesilaikydamas teisės normų reikalavimų ir teismų praktikos, t. y. priteisė per didelį neturtinės žalos dydį, kuris prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Nurodo, kad nukentėjusiajam priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai nepagrįstas ne tik dėl to, kad jis (G. L.) nusikalstamos veikos nepadarė, bet ir dėl to, kad nosies sužalojimas nebuvo ilgalaikis, jokie liekamieji reiškiniai nukentėjusiajam nekilo. Akcentuoja, kad neturtinės žalos priteisimas negali virsti nukentėjusio asmens pasipelnymo šaltiniu, visais atvejais turi būti išlaikyta protinga pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo interesų, o šiuo atveju teismas pažeidė proporcingumo principą ir nukrypo nuo teismų praktikos.

315.1. Kartu pažymi, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos priteisimo kriterijus, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nes neblaivus žmogus, kuris elgiasi įžūliai, neadekvačiai pažeisdamas nusistovėjusią bendruomenėje rimtį, pats savo elgesiu provokuoja kitus asmenis, turėtų irgi prisiimti atsakomybę už galimai kilsiančias neigiamas pasekmes dėl tokio savo elgesio, o iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl priteistos neturtinės žalos dydžio to pasakyti negalima.

325.2. Taip pat nurodo, kad teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, todėl neteisingai sprendė, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1 000 Eur. Atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur. Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-238/2019 – 500 Eur). Taip pat pažymi, kad teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.

336. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

347. Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestinas.

35Dėl nuteistojo G. L. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

368. Apeliaciniame skunde G. L. nurodė, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, teismas pripažino jį kaltu vadovaudamasis prielaidomis, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

379. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

3810. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

3911. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius G. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, priešingai, nei teigiama jo apeliaciniame skunde, išanalizavo ir įvertino laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimų.

4012. Nukentėjusysis L. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad rugsėjo 29 d., apie 15 val. jis atvyko į ( - ), esančią sodybą, kurioje buvo švenčiamas O. gimtadienis. Gimtadienyje dalyvavo apie 50 žmonių, tačiau jis pažinojo tik N. A., O. ir G. . Būdamas neblaivus, jis susikivirčijo su G. L. ir pastarasis, priėjęs prie jo, sudavė jam smūgį į veidą. Pamena, kad G. L. jam trenkė ranka ir jis nukrito. Po suduoto smūgio jis neteko sąmonės, atsikėlė 17.30 val. ar 18.30 val., be sąmonės jis galėjo išbūti apie 2 valandas. Kai jis atsikėlė, G. pasakė: „O, gyvas“. G. L. jam davė telefoną, kad jis pasiskambintų mamai, pasakė „maladiec“, davė 40 Eur, apvilko savo megztinį, o jo kruviną įdėjo į kuprinę. G. L. jam pasakė, kad jis yra šaunuolis, jog važiuoja namo ir nerašys pareiškimo. Kitą dieną jiems susitikus, G. L. pasiūlė jam 160 Eur, kad jis nerašytų pareiškimo. Jis pažadėjo pareiškimo nerašyti, tačiau pinigų neėmė. Po kelių dienų G. L. per „( - )“ pradėjo rašyti, kad jis gali kraustytis iš Lietuvos, kad su juo bus viskas padaryta, nes jo mama parašė pareiškimą policijoje. Jam išeinant sodyboje pro duris, G. L. iš savo kišenės išsitraukė 40 Eur, pasakė „maladiec“ ir įkišo jam (L. Ž.) į kišenę. Jis suprato, kad tuos pinigus gavo už tai, kad nerašytų pareiškimo. Susitikus kitą kartą, G. L. už tai, kad jis nerašytų pareiškimo, jam siūlė pinigų, „iksboksą“, tačiau jo mama parašė pareiškimą ir tuomet G. L. jam pradėjo rašyti žinutes, iš kurių turinio jis suprato, kad neturės ramybės, kad jam kažką padarys. Jis labai bijojo. Iki įvykio nesutarimų ir konfliktų su G. L. nebuvo. Tuomet, kai G. L. jam siūlė susitarti, jis sutiko paimti 20 Eur ir atiduoti juos mamai už vaistus. Po įvykio jis dvi savaites nėjo į mokyklą, nes jam po akimi buvo mėlynė, ligoninėje jam buvo atlikta operacija, todėl jis praleido daug pamokų ir dėl to nukentėjo mokslai, šiuo metu dėl nosies problemų negali normaliai kvėpuoti, be to, pradėjo kamuoti nemiga, po įvykio vartojo antidepresantus, vaistus nuo skausmo. Po įvykio kitą dieną negalėjo dalyvauti tėčio mirties penktųjų metinių mišiose, nes buvo visas sutinęs, keletą savaičių praleido namuose, nenorėjo niekam rodytis. Iki įvykio antidepresantų nevartojo. Pirmosios apklausos metu buvo nurodęs, kad buvo sumuštas parke nepažįstamų asmenų, tačiau prasidėjus grasinimams, pasakė teisybę (1 t., b. l. 150–152, parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 125)).

4113. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 25 d. L. Ž. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. jis buvo sumuštas, buvo netekęs sąmonės, o kai atsipeikėjo, šalia jo stovėjo G., pastarasis nuvilko jam kruvinus džemperį ir marškinėlius, juos sudėjo į kažkokią kuprinę, ir jam apvilko savo sportinį džemperį. Tuomet G. davė jam savo telefoną, kad jis galėtų pasiskambinti mamai, įkišo jam į džemperio kišenę 40 Eur ir pasakė, kad jis yra „maladiec“, kad nerašytų pareiškimo. Grįžus į namus, mama jo sumušimo nepastebėjo, nes dar po akimi nesimatė mėlynės. Po incidento G. jam siūlė pinigų ir daiktų, kad jis nerašytų pareiškimo dėl to, kad jį (L. Ž.) sumušė, tačiau jis atsisakė. 2018 m. spalio mėnesį jis susitiko su G., atidavė kuprinę, į kurią pastarasis buvo sudėjęs kruvinus rūbus, ir paprašė 20 Eur už vaistus, kuriuos reikėjo pirkti dėl padaryto sužalojimo. G. jam davė 20 Eur ir siūlė dar pinigų, kad jis nerašytų pareiškimo. Po to jie bendravo per „( - )“ programėlę, G. jį iškoneveikė ir pasakė, kad jam (L. Ž.) reikės išvažiuoti iš Lietuvos, nes jis neturės ramybės, kitą kartą nepamatys „ant ko rašyti pareiškimą“ (1 t., b. l. 85–86, parodymai ištirti teisiamajame posėdyje).

4214. Apklausos, vykusios 2019 m. sausio 9 d., metu L. Ž. parodė, kad antrą dieną švenčiant O. gimtadienį, girtaujant, tarp jo ir G. L. kilo žodinis konfliktas ir G. L. jam sėdinčiam sudavė vieną smūgį į veido sritį. Po smūgio jis (L. Ž.) prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo ir atsisėdo, prie jo priėjo G. L., nuvalė jam nuo veido kraują, davė savo telefoną pasiskambinti mamai. Jam baigus kalbėti su mama, G., nieko nesakydamas, nuvilko jam megztinį ir įdėjo į kuprinę, kuri priklausė N. A., jį aprengė savo džemperiu ir į džemperio kišenę įdėjo 40 Eur, sakydamas „maladiec, varyk namo“, prašė nesikreipti į policiją. Nurodė, kad visi jo sužalojimai atsirado dėl to, kad G. jį sumušė, jis sodyboje nei eidamas, nei lipdamas laiptais nebuvo nugriuvęs. Po įvykio G. L. jam siūlė pinigų, kad jis nerašytų pareiškimo, davė už vaistus 20 Eur, sakė, kad dar duos pinigų, tačiau jo (L. Ž.) mama parašė pareiškimą policijai. Tuomet G. L. per „( - )“ programėlę pradėjo jam rašyti grasinančias žinutes, jog jis Lietuvoje nebus saugus, nematys „ant ko parašyti“, šias žinutes jis suprato taip, kad jam gali sužaloti akis. Paaiškino, kad pirminės apklausos metu davė netikslius parodymus todėl, kad bijojo G. L., nes pastarasis už jį yra 10 metų vyresnis be to, nepasitikėjo policijos pareigūnais, kadangi ( - ) rajono policijos komisariate dirba G. L. tėtis (1 t., b. l. 108, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).

4315. Suvestas į akistatą su G. L., L. Ž. taip pat nurodė, kad antrą dieną ( - ) esančioje sodyboje švenčiant pažįstamo gimtadienį, antros dienos vakarą tarp jo ir G. L. įvykusio konflikto metu G. L. sudavė jam sėdinčiam vieną smūgį kumščiu į veidą ir po šio smūgio jis prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jis gulėjo ant grindų. Jam lūžo nosis, buvo sutrenkta galva, veide atsirado kraujosruvos (1 t., b l. 121–123). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. Ž. pasiūlė vykti į ( - ), o ten nuvykus, parodė sodybą, kurioje 2018 m. rugsėjo 19 d. jį sumušė G. L.. Užlipus į antrą pastato aukštą, L. Ž. parodė vietą ant minkštos dalies, kur jis sėdėjo ir G. L. jam sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį, po kurio jis prarado sąmonę. Taip pat parodė vietą, kur jis gulėjo, kai atgavo sąmonę (1 t., b. l. 126–129).

4416. Taigi, iš nukentėjusiojo L. Ž. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog smūgį į veidą ( - ) esančioje sodyboje švenčiant pažįstamo asmens gimtadienį jam sudavė būtent G. L., o ne koks nors kitas asmuo, ir po šio smūgio jis prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė šalia stovintį G. L., kuris jam nuo veido nuvalė kraują, davė savo telefoną paskambinti mamai, nurengė jo kruvinus džemperį bei marškinėlius, aprengė jį savo džemperiu ir išsiėmęs iš savo kišenės į jo (L. Ž.) džemperio kišenę įdėjo 40 Eur, pasakydamas „maladiec“, kad važiuosi namo ir nerašysi pareiškimo. Po įvykio G. L. ne kartą siūlė pinigų ir daiktų už tai, kad jis (L. Ž.) nerašytų pareiškimo policijai, o kai jo mama pareiškimą parašė, ėmė jam grasinti telefonu siunčiamomis žinutėmis. Nukentėjusiojo L. Ž. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu, net ir įvertinus tai, kad L. Ž. įvykio metu buvo neblaivus, nėra pagrindo. Duomenų, kad L. Ž. būtų buvęs apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, byloje nėra, be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis konflikto priežastį visgi prisimena – nurodė, kad konfliktas kilo dėl suvalgytų koldūnų (1 t., b. l. 150–152). Šiuo aspektu pastebėtina, kad, jei nukentėjusysis ir nebūtų nurodęs konflikto kilimo priežasties, tai nebūtų pagrindas netikėti jo parodymais, be to, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra esminė sprendžiant kaltininko kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimus. Pastebėtina, kad duodamas parodymus nukentėjusysis nuosekliai nurodė, jog G. L. jam sudavė vieną smūgį į veidą, po kurio jis prarado sąmonę, o tai, kad L. Ž. nurodė, jog jam po smūgio nukritus ant sofos ir po to atsistojus G. L. užsimojo ir jis (L. Ž.) „išsijungė“ (o ne jį „išjungė“, kaip nurodoma skunde), nereiškia, kad nukentėjusiojo parodymai prieštaringi.

4517. Nukentėjusiojo L. Ž. atstovė pagal įstatymą B. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai parsivežus sūnų iš jo draugo gimtadienio, ji pastarojo kūne jokių sužalojimų nepastebėjo, nes jis buvo nupraustas. Matė, kad sūnus yra apsirengęs ne savo džemperiu, tačiau dėl to nieko neklausė. Naktį, išgirdusi, kad kitame kambaryje miegantis sūnus šnarpščia, ji, nuėjusi į jo kambarį pamatė, kad sūnui iš nosies bėga kraujas. Jai paklausus, kas atsitiko, sūnus pasakė, kad jį primušė. Tuo metu mėlynių nesimatė, tačiau kitą dieną sūnus pradėjo tinti, mėlynuoti. Tąkart sūnus pas gydytoją važiuoti atsisakė, bet kitą dieną pamačiusi, jog sūnaus sveikata negerėja, ji nuvežė sūnų pas gydytojus ir, peršvietus galvą, sūnui buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Po kurio laiko sūnui buvo atlikta nosies operacija. Sūnus po įvykio bijojo, sakė, kad gauna grasinančio pobūdžio žinučių, jam grasinama išbadyti akis, kad nerašytų pareiškimo. Pareiškimą policijai parašė ji. Sūnus, praėjus kelioms dienoms po įvykio, jai pasakė, kas ir kur jį sumušė, tačiau iš pradžių liepė niekam to nesakyti, tylėti, nes buvo labai prigrasintas. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė tokius parodymus, kaip sakė sūnus L., sūnus jos prašė nurodyti būtent tokias aplinkybes, sakydamas, kad jeigu ji duos kitokius parodymus, užmuš ir jį, ir ją. Dėl pinigų iš sūnaus žino tiek, kad G. L. jam davė dvi kupiūras po 20 Eur už tai, kad nesakytų, jog pastarasis jį sumušė, po to davė dar 20 Eur. L. jai sakė ir tai, kad G. L. siūlė jam dar 100 Eur už tai, kad jie atsiimtų pareiškimą ir nebūtų bylos. Kai ji policijos pareigūnams pranešė apie grasinimus, žinutes, tuomet viskas nurimo. Po įvykio jos sūnus dvi savaites nelankė mokyklos dėl mėlynių, dvi savaites nelankė mokyklos ir po operacijos. Po įvykio jos sūnus tapo jautresnis, nervingesnis, lankėsi pas nervų gydytoją, gėrė antidepresantus. Šiuo metu sūnui dėl nosies taip pat yra problemų, nes buvo „išmušta“ nosies pertvara (2 t., b. l. 125–126).

4618. Įvertinus nukentėjusiojo L. Ž. ir jo atstovės pagal įstatymą B. Ž. parodymus, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad L. Ž. ir B. Ž. parodymai yra nenuoseklūs ir vieni kitiems prieštaraujantys. Priešingai, akivaizdu, kad pastarųjų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa. Tai, kad duodami pirminius parodymus L. Ž. ir B. Ž. nurodė, jog L. Ž. buvo sumuštas ( - ) parke, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad jų parodymai nenuoseklūs, nes visų kitų apklausų metu L. Ž. ir B. Ž. nurodė, kad smūgį į veidą L. Ž. sudavė būtent G. L., ( - ) esančioje sodyboje tarp jų įvykusio konflikto metu. Be to, L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pirminės apklausos metu davė netikslius parodymus dėl to, jog bijojo 10 metų už jį vyresnio G. L., žinojo, kad jo tėvas dirba ( - ) rajono policijos komisariate. Iš byloje esančių L. Ž. pateiktų fotonuotraukų su žinutėmis bei jų apžiūros protokolo matyti, kad L. Ž. per programėlę „( - )“ gavo žinutes, kuriomis buvo kviečiamas susitikti ir išsiaiškinti situaciją, L. Ž. į žinutę atrašė paaiškindamas, kad jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, todėl nori jis to, ar nenori, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo motina vyko į apklausą. L. Ž. buvo siūlomi pinigai ir liepiama dingti iš akių, patariama kraustytis iš Lietuvos, grasinant, kad jis kitą kartą nematys „ant ko parašyt“ (1 t., b. l. 171–174, 178–179, 184–192, 193–196). Iš žinučių turinio nekyla abejonių, kad jas rašė ir nukentėjusiajam grasino būtent G. L., nes jis buvo suinteresuotas, kad L. Ž. dėl padarytų sužalojimų nesikreiptų į policiją ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. L. nepavykus susitarti su nukentėjusiuoju, pastarojo motinai parašius pareiškimą policijai, G. L. ėmė rašyti L. Ž. žinutes grasindamas, kad pastarasis kitą kartą nebematys „ant ko parašyti“, bei siūlydamas dingti iš Lietuvos, ką nukentėjusysis suprato kaip grasinimą sužaloti jam akis, įspėjimą, kad jis neturės ramybės, kad jam kažką padarys, ir dėl to labai bijojo. Nors, kaip pažymėta G. L. apeliaciniame skunde, anksčiau (iki įvykio) tarp jo ir L. Ž. konfliktų nebuvo, jis ir L. Ž. motina nebuvo pažįstami ir niekada nebendravo, tačiau atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes nekyla abejonių, kad L. Ž. bijojo G. L., todėl ne iš karto nurodė jį sumušusį asmenį, savo mamos prašė niekam nesakyti, kas ir kur jį sumušė, sakė, kad, jeigu ji viską nurodys, užmuš ir jį, ir ją.

4719. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad L. Ž. ar jo mama B. Ž. į policiją iš karto po įvykio nesikreipė dėl to, jog bijojo G. L. keršto, o ne būdami suinteresuoti pasipelnyti. Nukentėjusysis L. Ž. nuosekliai nurodė, kad iš karto po sumušimo G. L. išsitraukęs iš savo kišenės jam į džemperio kišenę įkišo 40 Eur, pasakydamas „maladiec“, kad nerašysi pareiškimo, o vėliau ne kartą siūlė pinigų ir daiktų už tai, kad policijai nebūtų rašomas pareiškimas, davė L. Ž. 20 Eur už vaistus ir pastarasis šiuos pinigus paėmė, tačiau kitų siūlomų pinigų atsisakė. Tai matyti ir iš byloje esančių susirašinėjimo tarp L. Ž. ir G. L. žinučių. Duomenų, kad L. Ž. būtų reikalavęs iš G. L. pinigų, jį šantažavęs, byloje nėra. To, kad nukentėjusysis būtų siekęs pasipelnyti iš G. L., nepatvirtina ir skunde nurodyta aplinkybė, jog L. Ž. po patirto sužalojimo iš karto nekvietė greitosios pagalbos. Iš bylos matyti, kad įvykio metu L. Ž. buvo neblaivus, to neneigia ir jis pats, taigi neatmetama, kad jis negalėjo teisingai suvokti jam padaryto sužalojimo pobūdžio. Be to, L. Ž. motina B. Ž. nurodė, kad ir ji iš karto nesuprato, jog sūnus yra sužalotas, nes jis buvo nupraustas, su švariais rūbais, ir tik naktį jį pajuto, kad sūnui sunku kvėpuoti, pamatė, kad jo nosis kraujuoja, o kitą dieną sūnus pradėjo tinti, mėlynuoti. Pamačiusi, kad sūnaus sveikata negerėja, ji nuvežė sūnų pas gydytojus, peršvietus galvą sūnui buvo nustatytas nosies kaulų lūžis ir po kurio laiko buvo atlikta nosies operacija. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo L. Ž. mama B. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog iš karto į policiją ji nesikreipė, nes galvojo, kad po sūnaus L. sumušimo jam liko tik kraujosruvos, kurios išnyks, tačiau, kai sūnui buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis, t. y. sužinojusi, kad sūnui padarytas rimtas sužalojimas, ji su pareiškimu kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 65, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Taigi byloje surinkti įrodymai ne patvirtina, o paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad L. Ž. ir B. Ž., pateikdami pareiškimą policijai, siekė iš jo pasipelnyti. Iš bylos matyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nuosprendį grindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl nuteistojo skundo argumentas, kad duomenys, kuriais grindžiama jo kaltė, nebuvo patikrinti įstatymo nustatyta tvarka, atmetamas kaip nepagrįstas.

4820. Nors, kaip skunde pažymėjo apeliantas, specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau kartu nurodyta ir tai, kad ( - ) ligoninėje 2018 m. spalio 3 d. L. Ž. nustatytas nosies kaulų lūžis kaip sužalojimas nevertinamas, nes diagnozė nepatvirtinta gydytojo radiologo objektyvaus radiologinio ištyrimo duomenimis (1 t., b. l. 93–94). Gavus gydytojo radiologo konsultacijos išvadą, specialisto išvadoje Nr. ( - ) be kita ko nurodyta ir tai, kad tyrimui pateiktose rentgenogramose L. Ž. nustatytas nosikaulių lūžis, L. Ž. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, surašyti specialisto išvadose Nr. ( - ) ir ( - ), kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 100–101). Iš šios specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad ji pateikta įvertinus visus šios išvados pateikimui reikšmingus bylos duomenis, įskaitant ir byloje esančią specialisto išvadą Nr. ( - ). Tai, kad šioje specialisto išvadoje pateikta kitokia išvada, negu norėtų nuteistasis, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia specialisto išvada, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, jog atsižvelgiant į sužalojimų lokaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, L. Ž. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, mažai tikėtina, kad L. Ž. nustatytų sužalojimų visuma galėjo būti padaryta įtariamojo 2019 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytų griuviminių traumų metu, specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad mažai tikėtina, jog L. Ž. nustatytas nosikaulių lūžis galėjo būti padarytas griuvimo metu kontaktuojant su kietomis bukomis laiptų dalimis (1 t., b. l. 104–105). Taigi, specialistų išvados taip pat paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad L. Ž. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, kaip nurodė liudytojas N. A., nukritęs nuo laiptų, ir patvirtina nukentėjusiojo L. Ž. teiginį, kad jis sodyboje nei eidamas, nei lipdamas laiptais nebuvo nugriuvęs.

4921. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas G. L. kaltę grindė ne tik specialisto išvada Nr. ( - ), bet visuma byloje surinktų ir teismo tinkamai ištirtų bei įvertintų įrodymų, t. y. specialisto išvadas vertino kartu su kitais bylos įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų, paties nuteistojo parodymais ir kita bylos medžiaga. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojami tik nuteistajam palankūs duomenys (kuriuos paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma), o toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės vertinti jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-719/2018).

50Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

5122. Kaip minėta, apeliantas skunde pažymėjo, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė prielaidomis, įrodymus vertino išskirtinai L. Ž. ir B. Ž. naudai, nepašalino parodymų prieštaravimų, netyrė dalies bylos įrodymų, t. y. padarė esminių, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, taip pat pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, leidžiančias nuosprendį pagrįsti tik tiesiogiai teisme ištirtais įrodymais, atsietai vertino bylos įrodymus, nesusiejo jų į vientisą loginę seką, neišdėstė nuosprendyje motyvų dėl dalies įrodymų vertinimo, nepadarė įrodymų visumą apibendrinančių išvadų. Taip, pasak nuteistojo, apylinkės teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, keliamus tiek įrodymų vertinimui, tiek apylinkės teismo nuosprendžio turiniui. Akcentavo, kad, nors gimtadienio šventėje buvo apie penkiasdešimt žmonių, tačiau apylinkės teismas apklausė tik du – N. A. ir T. B., ir, be kita ko, į pastarųjų parodymus neatsižvelgė, tačiau nepagrįstai rėmėsi B. Ž. išvestiniais parodymais, pagrįstais tik jos sūnaus nurodytų įvykio aplinkybių perpasakojimu.

5223. Atsakant į šiuos skundo argumentus visų pirma pažymima, kad teismas šiuo atveju rėmėsi ne tik netiesioginiais, bet ir tiesioginiais įrodymais – paties nukentėjusiojo L. Ž. nuosekliais, dėl visų esminių įvykio aplinkybių sutampančiais parodymais, antra, kaip jau minėta, įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jame netiesioginiai įrodymai įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste ir pagrįstai konstatuota, kad jie atitinka kitus bylos įrodymus – nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą ir kt. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, nereiškia, kad nuosprendyje remiamasi tik tais liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Kadangi nukentėjusysis L. Ž. nebuvo kviečiamas į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jis yra nepilnametis, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perskaitė L. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat tinkamai ištyrė kitus bylos įrodymus ir pagrįstai jais vadovavosi grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien remiantis nukentėjusiojo L. Ž. ir jo atstovės pagal įstatymą B. Ž. parodymais, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 301 straipsnio bei 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas.

5324. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. L. kaltės klausimą, pagrįstai nesirėmė liudytojų N. A. ir T. B. parodymais. N. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis kažkokioje sodyboje šventė gimtadienį ir buvo neblaivus, kad būtų skolinęs L. Ž. kuprinę nepamena, jos pasigedo tik išsiblaivęs, G. L. apie L. Ž. sužalojimus neklausė, nematė, ar L. Ž. nukrito nuo laiptų, nematė, kad pastarąjį kas nors būtų mušęs (2 t., b. l. 126–127), t. y. nenurodė jokių esminių įvykio aplinkybių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. A. taip pat nurodė, kad jis nematė, ar L. Ž. kas nors mušė, nematė, kad pastarasis būtų nukritęs nuo laiptų ir susižalojęs, jam L. Ž. nesakė, kad jį sužalojo G. L., jis L. L. nesakė, kad duotų pinigų L. Ž. (2 t., b. l. 7–8). Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje N. A. parodymus pagrįstai įvertino kaip nereikšmingus. Įvertinus liudytojo T. B. parodymus visų bylos įrodymų kontekste matyti, kad šie parodymai nesutampa su nukentėjusiojo parodymais, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, jų nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo T. B. parodymų nepripažino teisingais, juos vertino kaip pastarojo siekį padėti savo senam pažįstamam G. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesirėmė priimdamas skundžiamą nuosprendį.

5425. Atsakant į G. L. skundo argumentą, kad gimtadienio šventėje buvo apie penkiasdešimt žmonių, tačiau apylinkės teismas apklausė tik du liudytojus, atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojus apklausus N. A. ir T. B. buvo siekiama nustatyti ir daugiau asmenų, dalyvavusių šventėje, tačiau to padaryti nepavyko, nes apklausti asmenys nurodė, kad kiti šventėje dalyvavę asmenys jiems buvo nepažįstami (1 t., b. l. 10, 11). Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats G. L. savo skunde nurodo, jog konflikto, įvykusio tarp jo ir L. Ž., niekas iš šventėje dalyvavusio didelio skaičiaus žmonių nematė, niekas jokio triukšmo negirdėjo.

5526. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir išanalizavo visus bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, priešingai nei teigiama G. L. apeliaciniame skunde, nė vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio bei 305 straipsnio reikalavimų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl šie skundo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami.

56Dėl paskirtos bausmės

5727. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

5828. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam G. L. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. L. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nors anksčiau buvo teistas keturis kartus, tačiau teistumas jam yra išnykęs, ne kartą teistas ( - ) (2 t., b. l. 45–49, 51–53, 54–57, 58–60), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 61–62), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (2 t., b. l. 63), nedirba (2 t., b. l. 65), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis anksčiau yra teistas ir neatsižvelgė į tai, kad teistumas jam yra išnykęs. Kaip jau minėta, teismas, įvertinęs bylos duomenis, teisingai nurodė, kad anksčiau G. L. teistas keturis kartus, tačiau teistumas jam išnykęs, ir į tai atsižvelgė skirdamas pastarajam bausmę. Pastebėtina, kad ir pats nuteistasis, teisiamajame posėdyje nustatant jo asmenybę, be kita ko nurodė, kad jis yra teistas (2 t., b. l. 114–115).

5929. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę G. L. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino apsvaigimą nuo alkoholio, nes jo neblaivumas nebuvo nustatinėjamas ir fiksuojamas, be to, nors jis pats pripažino, kad buvo išgėręs, tačiau tai nereiškia, kad buvo išgėręs tiek, kad nebesiorientuotų aplinkoje, priešingai, jis padėjo L. Ž. nusiprausti, paskolino švarius rūbus, pasiūlė paskambinti motinai, kad parvežtų jį namo.

6030. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Pagal teismų praktiką jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012, 2K-405/2012, 2K-41- 697/2015, 2K-247-788/2017).

6131. Nors bylos duomenimis G. L. apsvaigimas alkoholio kiekio matuokliu nebuvo nustatinėjamas, tačiau iš paties nuteistojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis pats nurodė, jog ( - ) švęsdamas draugo gimtadienį vartojo alkoholinius gėrimus, kartu su kitais asmenimis gėrė degtinę, alų, sidrą, jis buvo išgėręs apie pusę litro degtinės, gėrė alaus, sidro, buvo neblaivus (2 t., b. l. 27–28, 124–125). Tai, kad sodyboje švenčiant gimtadienį visi gėrė alkoholinius gėrimus, apklausų metu nurodė ir nukentėjusysis L. Ž. bei liudytojai T. B. ir N. A.. Taigi, teisėjų kolegija, net ir įvertinusi tai, kad G. L. padėjo L. Ž. nusiprausti, paskolino jam švarius rūbus, pasiūlė paskambinti motinai, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą G. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė nepagrįstai.

6232. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai G. L. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė arešto bausmę, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

6333. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl mažinti šią bausmę, kaip pageidauja apeliantas, iki 15 parų arešto, net ir įvertinus pastarojo nurodytas aplinkybes, kad jis nėra registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose, nuo 2013 m. dirbo užsienyje, nuo 2013 m. nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, nėra pagrindo. Kartu šiuo aspektu pastebėtina, kad nors nuo 2013 m. G. L. Lietuvos Respublikoje nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. buvo ne kartą nuteistas ( - ) (2 t. b. l. 45–49). Taigi nėra pagrindo pritarti nuteistojo teiginiui, kad jis nėra linkęs nusikalsti.

64Dėl civilinio ieškinio

6534. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo L. Ž. atstovė advokatė V. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti L. Ž. iš G. L. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 109–111). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė nukentėjusiajam L. Ž. iš G. L. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6635. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018, 2K-105-222/2019).

6736. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam L. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jam padarytos žalos pasireiškimą.

6837. Bylos duomenimis, G. L., suduodamas L. Ž. ne mažiau kaip vieną smūgį, padarė jam sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies vokų-nosies srityje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, dešiniame žande, kairiame žande, kairiojo žando-kaklo srityje, krūtinėje, dešiniame žaste, kraujosruvą dešiniojo žando gleivinėje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosikaulių lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. L. Ž. dėl nosies kaulų lūžių 2018 m. spalio 11 d. buvo operuotas, po operacijos jam išrašyti vaistai, išduota pažyma dėl mokyklos nelankymo nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 26 d. (1 t., b. l. 132, 133). Be to, kaip minėta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo L. Ž. nurodė, kad jo mamai parašius pareiškimą policijai, G. L. ėmė jam rašyti grasinančio turinio žinutes ir jis dėl to labai bijojo, po įvykio kitą dieną negalėjo dalyvauti tėčio mirties penktųjų metinių mišiose, nes buvo sutinęs, nenorėjo niekam rodytis, vartojo antidepresantus, vaistus nuo skausmo. Dėl po operacijos praleistų pamokų nukentėjo mokslai, šiuo metu dėl nosies problemų negali normaliai kvėpuoti, pradėjo kamuoti nemiga (1 t., b. l. 150–152). Taigi nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų G. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiojo L. Ž. atstovė pagal įstatymą B. Ž. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos sūnus po įvykio bijojo G. L., sakė, kad gauna grasinančio pobūdžio žinučių, jam grasinama išbadyti akis, be to, sūnus mėnesį nelankė mokyklos dėl sužalojimų ir patirtos operacijos, tapo jautresnis, nervingesnis, lankėsi pas nervų gydytoją, gėrė antidepresantus. Šiuo metu sūnui dėl nosies taip pat yra problemų, nes buvo „išmušta“ nosies pertvara (2 t., b. l. 125–126). Atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusysis L. Ž., tiek jo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad po patirto nosies sužalojimo L. Ž. jaučia liekamuosius reiškinius, nuteistojo skundo argumentas, kad dėl nosies sužalojimo nukentėjusiajam jokių liekamųjų reiškinių nekilo, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

6938. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7 240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016), konstatuojama, kad, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat vadovavosi teisingumo bei protingumo principais ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu, ir nukentėjusiojo prašomą priteisti 2 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 1 000 Eur. Tai, kad teismas priteisė nukentėjusiajam didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, negu pageidautų apeliantas, nereiškia, kad teismas vadovavosi netinkama teismų praktika. Šiuo aspektu dar kartą akcentuotina, kad dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį.

7039. Kadangi byloje nenustatyta, kad nuteistojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, teismui nebuvo pagrindo vertinti šią aplinkybę nustatant nukentėjusiajam priteistinos sumos dydį. Nors, kaip nurodo apeliantas, byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir patyrė pažeminimą šventėje dalyvavusių draugų bei pažįstamų akivaizdoje, tai taip pat nėra pagrindas dar labiau mažinti iš G. L. nukentėjusiajam priteistos žalos dydį ar apskritai šios žalos nepriteisti.

7140. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį ar jį keisti nuteistojo G. L. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

73nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Priteista iš nuteistojo G. L. nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir... 4. Priteista iš nuteistojo G. L. nukentėjusiajam L. Ž. 1 000,00 (vienas... 5. Priteista iš nuteistojo G. L. į valstybės pajamas 278,69 eurų (du šimtai... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1. G. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19.30 val., ( - )... 9. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 10. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės... 11. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė... 12. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir teismo išvadų... 13. 2.2. Nuteistasis pažymi, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas... 14. 2.3. Pasak apelianto, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis nemotyvuotas... 15. 2.4. Nuteistojo teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta... 16. 2.5. Skunde taip pat akcentuojama, kad duodami pirminius parodymus L. Ž. ir B.... 17. 2.6. Pasak nuteistojo, L. Ž. ir B. Ž., teikdami pareiškimą ir reikalaudami... 18. 2.7. Apelianto vertinimu, jo kaltės neįrodo ir ta aplinkybė, kad 2018 m.... 19. 2.8. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atlikus L. Ž. kaukolės... 20. Dėl paskirtos bausmės... 21. 3. Apelianto teigimu, teismas netinkamai individualizavo jam skirtą bausmę,... 22. 3.1. Be to, nuteistojo vertinimu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę... 23. 3.2. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir to, kad jis nėra... 24. Dėl baudžiamojo proceso nuostatų... 25. 4. Apeliantas skunde dar kartą akcentuoja, kad apylinkės teismas skundžiamą... 26. 4.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad L. Ž. nurodė, jog gimtadienio... 27. 4.2. Apelianto teigimu, prieštaringi yra ir L. Ž. parodymai dėl suduotų... 28. 4.3. G. L. akcentuoja, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. sodyboje, kurioje buvo... 29. Dėl civilinio ieškinio... 30. 5. Apelianto teigimu, apylinkės teismas civilinio ieškinio klausimą... 31. 5.1. Kartu pažymi, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos priteisimo... 32. 5.2. Taip pat nurodo, kad teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, todėl... 33. 6. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 34. 7. Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestinas.... 35. Dėl nuteistojo G. L. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą... 36. 8. Apeliaciniame skunde G. L. nurodė, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė,... 37. 9. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta... 38. 10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina... 39. 11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje... 40. 12. Nukentėjusysis L. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė,... 41. 13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 25 d. L. Ž. nurodė,... 42. 14. Apklausos, vykusios 2019 m. sausio 9 d., metu L. Ž. parodė, kad antrą... 43. 15. Suvestas į akistatą su G. L., L. Ž. taip pat nurodė, kad antrą dieną... 44. 16. Taigi, iš nukentėjusiojo L. Ž. parodymų matyti, kad jis nuosekliai... 45. 17. Nukentėjusiojo L. Ž. atstovė pagal įstatymą B. Ž. teisiamajame... 46. 18. Įvertinus nukentėjusiojo L. Ž. ir jo atstovės pagal įstatymą B. Ž.... 47. 19. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad L. Ž. ar jo mama B.... 48. 20. Nors, kaip skunde pažymėjo apeliantas, specialisto išvadoje Nr. ( - )... 49. 21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas G. L. kaltę grindė ne... 50. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų... 51. 22. Kaip minėta, apeliantas skunde pažymėjo, kad apylinkės teismas... 52. 23. Atsakant į šiuos skundo argumentus visų pirma pažymima, kad teismas... 53. 24. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. L.... 54. 25. Atsakant į G. L. skundo argumentą, kad gimtadienio šventėje buvo apie... 55. 26. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo... 56. Dėl paskirtos bausmės... 57. 27. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 58. 28. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 59. 29. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę G. L. skunde nurodė, kad teismas... 60. 30. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją... 61. 31. Nors bylos duomenimis G. L. apsvaigimas alkoholio kiekio matuokliu nebuvo... 62. 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 63. 33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu... 64. Dėl civilinio ieškinio ... 65. 34. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 66. 35. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių... 67. 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas... 68. 37. Bylos duomenimis, G. L., suduodamas L. Ž. ne mažiau kaip vieną smūgį,... 69. 38. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad... 70. 39. Kadangi byloje nenustatyta, kad nuteistojo veikos padarymui įtakos turėjo... 71. 40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 73. nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti....