Byla 1A-257-810/2018
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam J. Š., jo gynėjai advokatei Jūratei Kelpšaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. D., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. D., I. D. ir D. D. atstovui advokatui Domui Pakėnui, civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

5iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

6Iš AAS „( - )“ filialo Lietuvoje nukentėjusiojo E. D. naudai priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7Iš J. Š. nukentėjusiosios D. D. naudai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

8Iš J. Š. nukentėjusiojo I. D. naudai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

9Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturinės žalos atlyginimo, bei nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, atmesti.

10Iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteista po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

11Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. D., D. D. ir I. D. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

12J. Š. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės 2016 m. birželio 16 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

14

  1. J. Š. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. gegužės 17 d. 16.20 val. ( - ) gatvėje, ties namu Nr. ( - ), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį UAB „( - )“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 30 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, nevykdydamas šių reikalavimų, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją bei partrenkė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį mažametį E. D., kuriam padaryti daugybiniai kūno sumušimai, odos nubrozdinimai kaktoje ir keliuose, kaktikaulio lūžis dešinėje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu dešinėje smilkininėje skiltyje. Dėl sunkios galvos smegenų traumos ir kraujo išsiliejimo į smegenis, sukėlusio smegenų suspaudimą ir pabrinkimą bei liekamuosius reiškinius buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
  2. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad J. Š. padaryti KET 9, 30 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir E. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
    1. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog J. Š. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dirba, jo darbas tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti automobilį turėjimu, draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones netiesiogiai įtakotų ir galimybę atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, sprendė, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones - taikymas jam būtų neproporcingas.
    2. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas nukentėjusiųjų prašomą priteisti neturtinę žalą, atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, taip pat J. Š. turtinę padėtį, t. y. gaunamą nedidelį atlyginimą ir tai, kad nuteistasis nuosavybės teise turi tik butą, kurio vidutinė rinkos vertė - 2720 Eur, bei pažymėjo, jog teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kurį žalą padaręs asmuo galės realiai sumokėti nukentėjusiajam, ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau.
    3. Teismas nustatė, jog eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), nebuvo valdomas UAB „( - )“ ir J. Š. su šiuo automobiliu nevykdė darbinių pareigų, todėl atmetė civilinio ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti solidariai iš UAB „( - )“ ir J. Š. E. D. naudai 45000 Eur neturtinę žalą, I. D. ir D. D. naudai po 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
    4. Teismas taip pat atsisakė priteisti iš civilinių atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, konstatuodamas, kad procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, kai sueina įvykdymo terminas.
    5. Teismas, atsižvelgdamas į sunkią J. Š. turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą (byloje viso pateikti trys ieškiniai, kurių turinys iš esmės nesiskiria, tik padidintas turtinės žalos dydis, byla nebuvo išimtinai sudėtinga, iš viso įvyko 3 teisiamieji posėdžiai), sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
  3. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji I. D. ir D. D. prašo:

151) panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria

16- civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai 15 000 Eur, nukentėjusiosios D. D. naudai 10 000 Eur, nukentėjusiojo I. D. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš AAS „( - )“ filialo Lietuvoje nukentėjusiojo E. D. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

17- atmesta civilinio ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti iš UAB „( - )“ E. D. naudai 45000 Eur neturtinę žalą, I. D. ir D. D. naudai po 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų;

18- priteista iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. kiekvienam po 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

192) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai;

203) priteisti iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. 2724,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

214) J. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

    1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Apeliantų manymu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam turėjo būti taikoma, nes jis dėl padarytos veikos nepatyrė ir nepatirs jokių neigiamų nepatogumų – reali laisvės atėmimo bausmė neskirta, pareiga atlyginti neturtinę žalą nebuvo vykdoma ir akivaizdžiai nebus įvykdyta. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones netaikymas sudarys nuteistajam sąlygas dirbti ir atlyginti žalą, tačiau nuteistasis, iki šiol galėjęs vairuoti, gauti pajamas, neatlygino nukentėjusiesiems nei dalies žalos. Be to, skirtumas tarp jo gaunamo atlyginimo ir priteistos žalos dydžio neleidžia pagrįstai tikėtis, kad baudžiamojo poveikio priemonės netaikymas padidins žalos atlyginimo tikimybę. Pažymėtina, jog nuteistojo elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus, jis siekė įrodyti, jog vaikas per pėsčiųjų perėją bėgo, kas rodo, jog dėl padaryto nusikaltimo neišgyveno, siekė dalį atsakomybės perkelti nukentėjusiajam. Nusikaltimas padarytas dėl didelio neatsargumo, juo padaryta labai didelė turtinė ir neturtinė žala, žala sveikatai, dėl ko baudžiamojo poveikio priemonės taikymu turėjo būti užkirstas kelias naujų eismo įvykių kilimui. Paminėtina ir tai, kad teisės vairuoti atėmimas taikomas ir už žymiai mažesnius padarinius sukėlusius administracinius nusižengimus.
    2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, 6.282 straipsnį, 6.283 straipsnį), nepagrįstai taikė žalos mažinimo institutą, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir priteisė akivaizdžiai per mažas neturtinės žalos sumas nukentėjusiesiems.
      1. Apeliantų manymu, neturtinės žalos dydis negalėjo būti mažinamas dėl nuteistojo sunkios finansinės padėties. Visų pirma, eismo įvykio metu buvo sužalotas 8 metų vaikas, dėl nusikaltimo atsiradusios pasekmės, sveikatos sužalojimo pobūdis, mastas ir padariniai yra tokie sunkūs, jog nuteistasis turi patirti visus su jo padaryta nusikalstama veika susijusius neigiamus turtinius padarinius. Visų antra, žalos atlyginimo mažinimas esant itin sunkiems sveikatos padariniams, kai padaroma nepataisoma žala ir pakeičiamas mažo žmogaus gyvenimas, sukelia pojūtį, kad kaltinamasis yra svarbesnis nei nukentėjusysis, tokiu būdu pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą.
      2. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems turėjo įvertinti, tai, kad po avarijos nukentėjęs mažametis buvo ištiktas komos, iki šios dienos yra dalinai paralyžiuotas (negali savarankiškai judėti, nevaldo kairės rankos), jaučia skausmą dėl raumenų spazmų, tempimo pratimų, jo atžvilgiu nustatyti nepakankami atminties ir regos pajėgumai, mąstymo sulėtėjimas, kas turi įtakos mokymosi kokybei, ligos eigos medikai neprognozuoja, vilčių pilnai pasveikti nesuteikia, taigi nėra vilčių, kad vaikas kada nors gyvens pilnavertį ir savarankišką gyvenimą. Be to, dideles fizines ir dvasines kančias sukelia ir gydymo, reabilitacijos procesas. Tuo tarpu iki eismo įvykio nukentėjusysis buvo visiškai sveikas judrus vaikas, gerai mokėsi, neturėjo nei mokykloje nei namų aplinkoje problemų su elgesiu, dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, viktorinose, lankė karate, krepšinio būrelius. Tai tik patvirtina sunkius eismo įvykio padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jo laukia operacijos, ilgas gydymas ir reabilitacija, nuolatinis darbas, judėjimo sumažėjimas, socialinio bendravimo su kitai trūkumas, negalėjimas savarankiškai eiti į mokyklą ir pan., dėl ko vaikas patiria dvasinius išgyvenimus, jam reikalinga nuolatinė globa ir pagalba.
      3. Skunde taip pat nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005, 3K-3-298/2007, 3K-3-90/2008, 3K-402-421/2016, kuriose nukentėjusiesiems priteistos tokios pat ar didesnės, kaip apeliantų pateiktame civiliniame ieškinyje prašomos priteisti, sumos.
    3. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atsakomybės klausimas. Nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį UAB „( - )“ atžvilgiu, ir tokiu būdu pažeidė CK 6.270, 6.264 straipsniuose įtvirtintas teisės normos. Apeliantų manymu, tais atvejais, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso darbdaviui, nepaisant to, kad ji suteikta panaudai kitam asmeniui, tačiau ją vairuodamas darbuotojas patenka į eismo įvykį, transporto priemonės valdytoju turi būti laikomas darbdavys. Nors žemesnės instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo ne nuteistojo darbo metu, šios aplinkybės yra prieštaringos. UAB „( - )“ pateikti rašytiniai įrodymai – darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pagal jų surinkimo būdą (jie pateikti UAB „( - )“ atstovo) duoda pagrindą teigti, kad šie įrodymai gali būti parengti taip, kaip naudingiau darbdaviui, kadangi jiems neprivaloma registracija, jie gali būti koreguojami, taigi tai nepatikimi ir didelės įrodomosios reikšmės neturintys įrodymai. UAB „( - )“ atsakomybę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti J. Š. parodymai, jog jo tarnybinis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), tai tas pats automobilis, kuris sukėlė eismo įvykį, jo pokalbių su darbdaviu išklotinės, kurios patvirtina, kad eismo įvykio dieną nuteistasis keletą kartų skambino darbdaviui, ir transporto priemonės draudimo liudijimas (automobilį yra apdraudusi UAB „( - )“). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), panaudos sutartis, sudaryta tarp UAB „( - )“ ir D. G., yra fiktyvi. Automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), panaudos sutarties 5 punkte nurodoma, jog visos automobilio išlaikymo sąnaudos tenka panaudos gavėjui, tačiau faktiškai automobilio draudimo išlaidos teko UAB „( - )“. Be to, panaudos sutartis nebuvo registruota viešajame registre.
    4. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti ir 5 procentų palūkanas nuo priteistų civilinių ieškinių sumų. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato nuo kada privaloma mokėti palūkanas — nuo bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas prievolę mokėti neturtinę žalą susiejo su teismo nuosprendžiu, tačiau reikia įvertinti aplinkybę, jog prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo jos padarymo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis), o ne nuo bylos išnagrinėjimo ar teismo nuosprendžio priėmimo.
    5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiesiems. Šioje byloje patirtos išlaidos už advokato paslaugas atitinka visus kriterijus, nustatytus Teisingumo ministro rekomendacijose. Vien ta aplinkybė, jog nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, nesudaro pagrindo mažinti faktiškai patirtas advokato išlaidas. Be to, visos išlaidos procese atsirado būtent dėl nuteistojo kaltės.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „( - )" atstovas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašo apeliacinį skundą atmesti.
    1. Atsiliepime nurodoma, jog faktines aplinkybes, kad civilinis ieškinys UAB „( - )“ atžvilgiu reiškiamas nepagrįstai, patvirtina tai, jog eismo įvykio metu automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), J. Š. vairavo paprašytas D. G., nedarbo metu, ką patvirtina į bylą pateiktas UAB „( - )“ 2016 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalo įrašai, iš kurių matyti, jog iš J. Š. pinigai už darbą tą dieną paimti nebuvo. Vien tai, kad eismo įvykio dieną J. Š. skambino darbdaviui, neįrodo, jog tą dieną jis vykdė darbines funkcijas UAB „( - )“ naudai ir interesais, kadangi J. Š. dažnai skambina bendradarbiams, ką galima nustatyti ir iš ankstesniu laikotarpiu jo naudojamo telefono abonento sujungimų, pokalbių trukmės. Be to, automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), UAB „( - )“ automobilio panaudos sutartimi, kuri 2015 m. spalio 1 d. įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijoje, perdavė panaudos gavėjui D. G.. Prie bylos prijungti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad D. G. už naudojimąsi minėtu automobiliu kas mėnesį moka po 57,92 Eur, kurą UAB „( - )“ pila tik į kitus taksi automobilius. Tai, kad D. G. valdė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), patvirtina ir VMI informacija. Taigi, UAB „( - ) " tėra transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ), savininkas, ir jokiu būdu ne valdytojas bei negali atsakyti už kitų asmenų padarytas žalas. Šiuo konkrečiu atveju UAB „( - ) " niekaip neįtakojo J. Š. veiksmų ir negali už jį atsakyti.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis J. Š. nurodo nesutinkantis su apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma iš jo priteisti E. D. naudai 30000 Eur, I. D. ir D. D. naudai kiekvienam po 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteisti 2724,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
    1. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010) tokia baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Tuo tarpu per beveik 30 metų vairavimo laikotarpį nuteistasis nėra padaręs jokių nusižengimų. Nusikalstama veika padaryta nesant tyčios, nuteistajam esant blaiviam ir pan. Nuteistasis pažymi ir tai, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, yra pareigingas, lojalus, atsakingas darbuotojas. Jis dirba taksi vairuotoju, taigi jam uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones, iš jo būtų atimta galimybė pragyventi ir atlyginti nukentėjusiajam žalą. Be to, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nesuderinamas su nuosprendžiu paskirtu įpareigojimu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
    2. Anot nuteistojo, apeliantų teiginiai dėl jo nenuoširdumo, nesirūpinimo nukentėjusiuoju prieštarauja jų pačių elgesiui ir parodymams, duotiems pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tiek D. D., tiek I. D. teismo posėdyje parodė, jog po eismo įvykio nuteistasis skambino D. D., atsiprašė, domėjosi vaiko sveikatos būkle. Be to, banko sąskaitos, į kurią nuteistasis galėtų pervesti pinigus, apeliantai nepateikė, nors tokį prašymą jis buvo pateikęs.
    3. Atsiliepime J. Š. atkreipia dėmesį, jog apeliantai, grįsdami apeliacinio skundo prašymą dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose neturtinė žala buvo priteista ne iš fizinių asmenų, o didelių įmonių ar įstaigų. Nors apeliantai teigia, kad pasveikti E. D. nepavyks, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, be to, akivaizdu, kad per pusantrų metų berniuko sveikata žymiai pagerėjo. Nuteistasis atsiliepime pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas I. D. ir D. D. priteisė didesnį nei įprastai teismų praktikoje tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiojo vaiko tėvams nustatomą neturtinės žalos dydį. J. Š. manymu, sprendimas civilinį ieškinį patenkinti visiškai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, kurioje nurodoma atsižvelgti į tokius neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektus kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai ir bendras pragyvenimo lygis bylos nagrinėjimo metu
  3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis I. D. ir nukentėjusiųjų atstovas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nukentėjusiųjų skundą tenkinti iš dalies, netenkinant skundo dalyje dėl UAB „( - )“ atsakomybės, nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiųjų skundą atmesti.
  4. Nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo matyti, jog šioje byloje iš esmės siekiama priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems padidinimo, išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme visiško kompensavimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų sumų priteisimo, kartu keliant civilinio atsakovo UAB „( - )“ solidarios su eismo įvykio kaltininku J. Š. atsakomybės klausimą ir nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. Š. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Teisėjų kolegija šioje nutartyje atskirai ir tam tikrais atvejais bendrai pasisakys skunde keliamais aktualiais klausimais, atsakydama į apeliantų išdėstytus ir teisiškai reikšmingus argumentus.

22Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 straipsnis)

  1. Nukentėjusieji prašo taikyti nuteistajam J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 3 metams. Nurodo, kad nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės nuteistasis nepatirs jokių neigiamų nepatogumų ir išgyvenimų, kadangi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas. Be to, nusikaltimu padaryta labai didelė žala nukentėjusiojo sveikatai, sukelto eismo įvykio pasekmės nukentėjusiajam itin sunkios. Nukentėjusiųjų nuomone, nusikaltimas padarytas dėl didelio neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo), nuteistajam nesiėmus elementarių atsargumo priemonių važiuojant per pėsčiųjų perėją, todėl poveikio priemonės taikymas užkirstų kelią naujiems eismo įvykiams kilti ateityje. Teigia, jog nuteistojo elgesys proceso metu nebuvo nuoširdus, jis siekė dalį atsakomybės dėl eismo įvykio perkelti nukentėjusiajam, o tai rodo, jog jis nepasimokė ir neišgyveno dėl šio įvykio.
    1. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio trečiąją dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad tokiais atvejais teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
    2. Nagrinėjamoje byloje J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Apeliantai skunde teisingai pažymi, kad teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama paprastai nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kita vertus, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.
    3. Šiuo atveju, nors nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimus traukiamas pirmą kartą, administracine tvarka jis nebaustas, tačiau, dirbdamas taksi vairuotoju, kaip pats nurodė 10 metų, privalėjo būti pakankamai atidus ir dėmesingas naudodamasis jam suteikta specialia teise. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, vairuotojas, vadovaujantis KET reikalavimais, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, net ir važiuodamas leistinu toje kelio atkarpoje greičiu, privalo itin atidžiai stebėti, ar nėra pėsčiųjų, ir tuo įsitikinti stebint kelią, taip pat sekti kitų transporto priemonių greitį bei vairuotojų veiksmus; sustojus prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonei, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. Š. nebuvo pakankamai atidus ir dėmesingas, nes, matydamas pirmoje eismo juostoje prie pėsčiųjų perėjos sustojusį automobilį „Seat Leon“, dėl to, kad nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties, bei artėdamas prie perėjos nesulėtino važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai kelyje – per pėsčiųjų perėją ėjusiam pėsčiajam, laiku nesustabdė savo automobilio, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir kliudė nukentėjusįjį E. D.. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, yra pagrįsta. J. Š. elgiantis atsargiai, imantis visų būtinų atsargumo priemonių, jis būtų pastebėjęs ir praleidęs nukentėjusįjį, todėl eismo įvykis, sukėlęs sunkias pasekmes, nebūtų įvykęs. Akivaizdu, kad J. Š. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
    4. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, negali būti pagrindas netaikyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar trumpinti jos laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės atėmimą dirbti šį darbą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011). Tai, kad J. Š. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam už padarytą nusikaltimą. Neigiami padariniai, teisių ir laisvių apribojimas – yra natūralus neteisėto nusikalstamo elgesio rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad taksi vairuotojo darbas J. Š. nėra vienintelė darbinė veikla, nes jis dirba ir ( - ) mokykloje daugiafunkciniame centre elektriku.
    5. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė nuteistajam šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas) ir, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, J. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Manytina, kad vidutinės trukmės baudžiamojo poveikio priemonė bus adekvati padarytai nusikalstamai veikai, šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei, todėl užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

23Dėl neturtinės žalos

  1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji E. D., atstovaujamas įstatyminių atstovų, I. D. ir D. D. pasinaudojo savo teise ir pareiškė byloje civilinius ieškinius, prašydami priteisti patirtą turtinę žalą, o taip pat priteisti civilinio ieškovo E. D. naudai iš civilinio atsakovo AAS „( - )“ Lietuvos filialo 5000 eurų neturtinę žalą, o iš civilinių atsakovų J. Š. ir UAB „( - )“ solidariai 45 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. E. D. civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad jis dėl eismo įvykio patyrė ir tebepatiria fizinį skausmą ir labai didelius dvasinius išgyvenimus dėl kardinaliai pasikeitusio gyvenimo, esminio gyvenimo kokybės sumažėjimo dėl organų funkcijų praradimo, ateities perspektyvų, pakitusios išvaizdos, priklausymo nuo kitų žmonių priežiūros ir nesančios jokios tikimybės E. D. gyvenimą sugrąžinti į iki eismo įvykio buvusią padėtį.
  2. Civiliniai ieškovai I. D. ir D. D. prašė iš civilinių atsakovų J. Š. ir UAB „( - )“ solidariai priteisti po 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jų civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad E. D. – vienintelis jų sūnus. Sužinoję apie įvykį jie patyrė psichologinį šoką. Iki įvykio jie tikėjosi užauginti pilnavertį, savimi pasitikintį žmogų, tačiau dabar jų sūnaus darbotvarkė yra koncentruota į gydytojų rekomendacijas ir reabilitacines programas, jis nustojo gyventi kaip normalus jo amžiaus berniukas, yra priklausomas nuo kitų asmenų priežiūros. E. D. tėvai pasikeisdami be pertraukos budi ir slaugo savo sūnų, mankština, perka specialų maistą, reabilitacijos priemones, vežioja po reabilitacijos paslaugas teikiančius centrus, pas gydytojus. Taigi, tėvams kilo vaiko slaugymo ir išmokymo gyventi našta, todėl dabar šeimos gyvenimas orientuotas tik į vaiko slaugymą, patiriami dideli dvasiniai išgyvenimai.
  3. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad E. D. ir jo tėvų ieškinio reikalavimai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, tačiau sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydžius, nustatant E. D. patirtos neturtinės žalos dydį – 20 000 eurų, o jo įstatyminių atstovų – I. D. ir D. D. – po 10 000 eurų.
  4. Skunde apeliantai teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos suma buvo sumažinta nepagrįstai ir šis teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Be to, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą be teisinio pagrindo buvo taikomas žalos mažinimo institutas (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kolegija su tokiu apeliantų vertinimu nesutinka.
    1. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žmogaus sveikata (J. Š. neatsargiais veiksmais nukentėjusiajam E. D. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą), yra absoliuti vertybė, todėl bet koks jos pažeidimas yra neteisėtas. Kenkiant asmeniui fiziškai daroma žala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizinė žala pasireiškia kaip kūno vientisumo pažeidimas (funkcijų arba organų netekimas), kūno neliečiamumo pažeidimas (sumušimas, sužalojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dėl sužalojimo, susargdinimo, ligos išsivystymo ir kt.). Kenkiant asmeniui dvasiškai daroma žala jo psichinei sveikatai. Ji pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, šoku, įtampa, nemiga, irzlumu, sąmonės netekimu, padažnėjusiais ligos priepuoliais ir kitaip.
    2. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-225-895/2016).
    3. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiesiems, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė iš nuteistojo tinkamą neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam sprendimui ir kartu nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiai turėtų būti padidinti.
    4. Abejonių, kad nukentėjusieji E. D. ir jo tėvai I. D. ir D. D. dėl nusikalstamų nuteistojo J. Š. veiksmų patyrė itin skaudžias, ilgą laiką truksiančias ir neįmanomas pašalinti pasekmes, lydėsiančias E. D., galimai ir jo tėvus - visą gyvenimą, teisėjų kolegijai nekyla. Bylos duomenys patvirtina nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad po eismo įvykio E. D. į VšĮ ( - ) ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas be sąmonės, nustatyta 4 balų koma, sunki galvos trauma, veido ir dešinio kelio sumušimai. Komoje jis išbuvo daugiau nei mėnesį. Iki šios dienos E. D. yra dalinai paralyžuotas, jo atžvilgiu nustatyti nepakankami atminties ir regos pajėgumai, jo gebėjimas tikslingai bendrauti nėra pastovus, ligos eigos medikai neprognozuoja, vilčių pilnai pasveikti nesuteikia. E. D. juda vežimėliu, savarankiškai judėti negali, nevaldo kairės rankos. Berniuko kairė akis nevaldoma, vaizdas dvejinasi, liejasi, dėl raumenų spazmų, tempimo pratimų jaučia skausmą. Mokykloje vaikas atsilieka, nespėja rašyti, jo mąstymas veikia lėčiau. E. D. turi negalią dėl sunkaus judesio ir padėties sutrikimo, jam atsirado elgesio ir/ar emocijų (dėmesio) sutrikimas, nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Jis nuolat patiria sunkumus, dvasinius išgyvenimus, buvo priverstas atsisakyti ankstesnio aktyvaus gyvenimo. Akivaizdu, kad eismo įvykis padarė neigiamą ir lemiamą įtaką vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su civiliniame ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ir mažamečio E. D. tėvai dėl šio eismo įvykio sukeltų pasekmių – jų sūnui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – patyrė ir tebepatiria stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl vaiko ateities, be to, dėl vaiko nuolatinės priežiūros ir slaugymo, akivaizdu, jie turėjo atsisakyti savo planų, anksčiau turėto gyvenimo būdo, bei koncentruotis į vaiko reabilitaciją, jo vežiojimą pas gydytojus, o tai stipriai, ne jų pačių noru, pakeitė jų pačių gyvenimo kokybę.
    5. Nukentėjusiųjų įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad visos šios apeliantų skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir išsamiai aptartos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, įvertinus kaltinamojo veiksmų pasekmes (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiam asmeniui), už žalos padarymą atsakingo asmens neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), kaltininko turtinę padėtį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti buvo sumažintos.
    6. Apeliantai skunde nurodė teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžius tais atvejais, kai yra padaromas sunkus kūno sužalojimas (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005, 3K-3-298/2007, 3K-3-90/2008, 3K-3-402-421/2016). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 eurų iki 57424 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016 ir kt.), ir tuo pačiu pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką.
    7. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį bendrai sudaro 40 000 eurų. Ši aplinkybė labai svarbi lyginant ir analizuojant priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžius šioje ir kitose bylose. Be to, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, svarbi aplinkybė ta, ar atsakovas yra juridinis asmuo, ar fizinis, kurio turtinė padėtis taip pat turi būti įvertinta. Negalima sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos dydžių, be pagrindo atsižvelgė į nuteistojo J. Š. turtinę padėtį ir prašomas priteisti neturtinės žalos sumas sumažino. Be jokios abejonės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, tinkamai identifikavo neturtinės žalos atlyginimą didinančius kriterijus – pažeistos vertybės pobūdį, t. y. mažamečio vaiko sveikata, ir mažinančius kriterijus – nuteistojo kaltės forma ir turtinė padėtis. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis dirba dviejuose darbuose – UAB „( - )“ taksi vairuotoju ir ( - ) mokykloje – daugiafunkciniame centre elektriku, jo gaunamas pajamas, atskaičius mokesčius, sudaro 415,34 eurai. Nuteistajam nuosavybės teise priklauso 2720 eurų vidutinės rinkos vertės butas. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų akivaizdu, kad aplinkybės dėl nuteistojo turtinės padėties pirmosios instancijos teismas nelaikė lemiamu kriterijumi spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Tačiau Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad didelių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagėrėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui.
    8. Pasisakydama dėl apeliantų argumentų ir prašymo padidinti pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos atlyginimui nustatytus dydžius, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
    9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems E. D., I. D. ir D. D. yra proporcingos jų patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama galioti, tenkinti jų skundą šioje dalyje pagrindo nėra.

24Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir darbuotojus samdančio asmens atsakomybės

  1. Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti solidariai iš nuteistojo J. Š. ir UAB „( - )“. Pirmosios instancijos teismui nusprendus neturtinės žalos atlyginimą priteisti tik iš nuteistojo J. Š., apeliantai skunde prašo nuosprendį šioje byloje pakeisti, nes UAB „( - )“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje ir atsako dviem savarankiškais pagrindais (CK 6.264 straipsnyje įtvirtinta darbdavio civilinė atsakomybė, o pagal CK 6.270 straipsnį už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas).
    1. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).
    2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „( - )“ civilinės atsakomybės klausimą, ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje detaliai išanalizavo įrodymus, patvirtinančius, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso UAB „( - )“, šio automobilio valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „( - )“ Lietuvos filiale. 2015 m. spalio 1 d. UAB „( - )“ sudarė su D. G. panaudos sutartį, pagal kurią perdavė jam laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - ). Sutarties 6 p. leidžia panaudos gavėjui duoti minėtu automobiliu naudotis tretiesiems asmenims (CK 6.637 straipsnio 2 dalis). 2015 m. spalio 10 d. UAB „( - )“ su D. G. sudarė radijo dažnio paslaugos sutartį, pagal kurią D. G. už suteikiamą paslaugą kas mėnesį turi mokėti 57,92 eurų. Kad sutartis realiai vykdoma, patvirtina pateiktos PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kopijos. D. G. UAB „( - )“ dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d., t. y. eismo įvykio dieną UAB „( - )“ nedirbo. Nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. yra įregistravęs individualią veiklą – taksi veikla, teikęs VMI pajamų iš individualios veiklos deklaracijas. Kaltinamasis J. Š. dirba UAB „( - )“ nuo 2012 m. liepos 5 d.
    3. Be to, šiame nuosprendyje yra įvertinti kaltinamojo ir civilinės atsakovės UAB „( - )“ atstovės teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad kaltinamasis J. Š. eismo įvykio dieną nedirbo. Pats kaltinamasis paaiškino, kad 2016 m. gegužės 17 d., paprašytas D. G., važiavo jo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), į cheminį valymą ir bevažiuojant įvyko eismo įvykis. Šias aplinkybes patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. G.. Kad D. G. buvo užsakęs automobilio valymą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. K.. Byloje pateiktas UAB „( - )“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad 2016 m. gegužės 17 d. kaltinamajam J. Š. buvo poilsio diena, tą dieną iš jo nebuvo gautas pinigų priėmimo kvitas. Esant tokiems baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nenuginčytiems rašytiniams įrodymams, liudytojų, civilinės atsakovės UAB „( - )“ atstovės paaiškinimams bei nesant jokių priešingų įrodymų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. Š. eismo įvykio metu neatliko darbinių pareigų, t. y. nedirbo.
    4. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nebuvo paneigti įrodymai – 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutartis, kuro sunaudojimo ataskaitos už 2016 metus, patvirtinantys, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), buvo laikinai ir neatlygintinai perduotas valdyti UAB „( - )“ nedirbančiam D. G., t. y. UAB „( - )“ eismo įvykio metu buvo šio didesnio pavojaus šaltinio savininkė (jai priklauso nuosavybės teisė), tačiau nebuvo jo valdytoja, ką patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. G., nurodęs, jog nuo 2015 m. spalio mėnesio automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), jis naudojasi pagal panaudos sutartį, tik jis vienas teikia taksi paslaugas, šio automobilio daugiau niekas nevairuoja. Apylinkės teismas įvertino ir kaltinamojo pirmojoje savo apklausoje duotus parodymus (kuriuos jis paneigė teisiamojo posėdžio metu) apie tai, kad jis vairavo savo darbinį automobilį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėta apklausa vyko kitą dieną po skaudaus eismo įvykio, dėl kurio kaltinamasis patyrė didžiulį stresą, todėl tikėtina, jog kaltinamasis tyrėjui galėjo ir ne taip paaiškinti aplinkybes. Apylinkės teismas laikė nustatytomis aplinkybes, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog eismo įvykio metu automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), nebuvo valdomas UAB „( - )“ ir kaltinamasis J. Š. šiuo automobiliu nevykdė darbinių pareigų.
    5. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad įvykio dieną automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), valdytojas 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutarties pagrindu buvo ne UAB „( - )“, o D. G., todėl UAB „( - )“ atsakomybė už eismo įvykio metu patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą civiliniams ieškovams nekyla. UAB „( - )“ taip pat nekyla atsakomybė ir pagal panaudos sutartį, nes už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.639 straipsnis). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo argumentacija ir įrodymų vertinimu, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad UAB „( - )“ yra netinkamas atsakovas pagal nukentėjusiųjų pareikštus reikalavimus.
    6. Apeliantai skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, dėl kurių būtų nepasisakęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „( - )“ civilinės atsakomybės, o taip pat nenurodė naujų aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo šiame kontekste padarytas išvadas.

25Dėl procesinių palūkanų

  1. Civiliniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nukentėjusieji taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Šį savo prašymą atstovas motyvuoja tuo, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo jos padarymo, o ne nuo bylos išnagrinėjimo ar teismo nuosprendžio priėmimo.
  2. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015).
  3. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu – 2016 m. gruodžio 27 d. (1 t., b. l. 63-70). Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą.
  4. Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad atsakovas privalo mokėti procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos, susidarytų situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegijos nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, apeliantų skundą tenkinant iš dalies ir iš atsakovo priteisiant 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos) (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

26Dėl proceso išlaidų dydžio

  1. Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 1300 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į J. Š. turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į tai, jog byloje pateikti trys ieškiniai, kurių turinys iš esmės nesiskiria, byla nebuvo išimtinai sudėtinga, iš viso įvyko 3 teisiamieji posėdžiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiesiems advokatų kontoros PAKĖNAS IR PARTNERIAI advokatai Agnė Golubevienė ir Domas Pakėnas atstovavo, juos konsultavo ne tik teisminio nagrinėjimo, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu į bylą pateikti 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitai. Nukentėjusiųjų atstovo vaidmuo byloje buvo aktyvus – jie į bylą pateikė ne tik tris civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo, bet ir prašymą dėl dokumentų išreikalavimo (b. t. 1, b. l. 36), prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. t. 1, b. l. 142), ikiteisminio tyrimo metu advokatas Domas Pakėnas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. t. 1, b. l. 151), dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje advokatai atstovavo net tris nukentėjusiuosius – E. D., I. D. ir D. D., turėjo išlaidų ir dėl kelionės į teisiamuosius posėdžius, kadangi advokatų kontoros PAKĖNAS IR PARTNERIAI buveinė yra Kaune, o byla buvo nagrinėjama Jonavoje. Nors byla buvo išnagrinėta per 3 teisiamuosius posėdžius, tačiau atsižvelgtina į jų trukmę – viso posėdžiai truko apie 15 valandų. Nors byloje ypatingų specialių žinių nereikėjo, tačiau būtent atstovo pagalba buvo surašytas civilinis ieškinys, atitinkantis turinio bei formos reikalavimus, ko nukentėjusieji savarankiškai, neturėdami teisinių žinių, nebūtų padarę. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, pagrindžia nukentėjusiųjų patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, rodo, jog šios išlaidos pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti. Šioje dalyje nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

27Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. atstovas advokatas Domas Pakėnas pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo ir civilinio atsakovo J. Š. civilinių ieškovų naudai 968,00 eurus advokato išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 125-127).
  2. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą, nuteistasis J. Š. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas advokatas D. Pakėnas. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą bei dalyvavo jo nagrinėjime, apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 700 eurų.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,

Nutarė

29nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

30Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl procesinių palūkanų ir I. D. ir D. D. priteistų proceso išlaidų dydžio pakeisti:

31priteisti iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

32priteisti iš AAS „( - )“ filialo Lietuvoje nukentėjusiojo E. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

33priteisti iš J. Š. nukentėjusiojo I. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

34priteisti iš J. Š. nukentėjusiosios D. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35Iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteisti po 1362,12 Eur (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus ir dvylika centų) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti nuteistajam J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

37Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

38Iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteisti po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

39Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1... 4. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:... 5. iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai priteista 15 000 Eur neturtinės žalos... 6. Iš AAS „( - )“ filialo Lietuvoje nukentėjusiojo E. D. naudai priteista 5... 7. Iš J. Š. nukentėjusiosios D. D. naudai priteista 10 000 Eur neturtinės... 8. Iš J. Š. nukentėjusiojo I. D. naudai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos... 9. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturinės žalos atlyginimo, bei... 10. Iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteista po 650 Eur (šešis... 11. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. D., D. D. ir I. D. pripažinta... 12. J. Š. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo... 13. Teisėjų kolegija... 14.
  1. J. Š. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį,... 15. 1) panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d.... 16. - civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies,... 17. - atmesta civilinio ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti iš UAB „( -... 18. - priteista iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. kiekvienam po 650 Eur... 19. 2) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai;... 20. 3) priteisti iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. 2724,25 Eur išlaidų... 21. 4) J. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis... 22. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 straipsnis)
      23. Dėl neturtinės žalos
      1. Iš bylos medžiagos... 24. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir darbuotojus samdančio asmens... 25. Dėl procesinių palūkanų
        1. Civiliniame... 26. Dėl proceso išlaidų dydžio
          1. Apeliantai skunde... 27. Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
              28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 30. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį... 31. priteisti iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai 5 procentų dydžio metines... 32. priteisti iš AAS „( - )“ filialo Lietuvoje nukentėjusiojo E. D. naudai 5... 33. priteisti iš J. Š. nukentėjusiojo I. D. naudai 5 procentų dydžio metines... 34. priteisti iš J. Š. nukentėjusiosios D. D. naudai 5 procentų dydžio metines... 35. Iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteisti po 1362,12 Eur... 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 37. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 38. Iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteisti po 350,00 Eur (tris... 39. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....