Byla 2A-569-798/2016
Dėl žalos atlyginimo atsakovei V. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. B. ir J. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis eršketas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis eršketas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei V. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. B. ir J. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Auksinis eršketas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Abadona“ pareikštame teismui ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 2 804 129,00 Lt žalos atlyginimą. Nurodė šiuos esminius argumentus:
    1. UAB „Auksinis eršketas“ nuo įkūrimo vertėsi ikrų ir kitų žuvies maisto produktų prekyba, jų transportavimu, įrenginių nuoma, jos 100 proc. akcijų priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B.. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. ir atsakovė V. B. nuo 1990-10-20 buvo sudarę santuoką. Laikotarpiu nuo 2007-08-10 iki 2012-01-11 atsakovė dirbo UAB ,,Šiaurės kompanija“ buhaltere. Ši aplinkybė lėmė tai, jog atsakovė turėjo galimybę išsamiai susipažinti ne tik su įmonės UAB ,,Šiaurės kompanija“, bet ir su asocijuotos UAB ,,Auksinis eršketas“ finansine padėtimi, jos priimamais finansiniais sprendimais ir įmonės kreditine padėtimi.
    2. UAB „Auksinis eršketas“ buvo sudariusi 2011 m. prekių ir paslaugų pirkimo bei pardavimo sandorius su dviem asocijuotomis įmonėmis: UAB „Sanves“ (bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registrų centro) ir UAB „Šiaurės kompanija“ (bankrutuojanti).
    3. UAB „Auksinis eršketas“ ir AB SEB bankas sudarė 2008-08-04 kreditavimo sutartį Nr. 1760807120170-55 dėl paskolos įmonei būtinoms apyvartinėms lėšoms suteikimo. Kiekvienais metais ši kreditavimo sutartis buvo pratęsiama, kasmet buvo gaunamas finansavimas iš AB SEB bankas, todėl ieškovė dideliais kiekiais pirko pagamintą produkciją iš UAB ,,Šiaurės kompanija“, o pastaroji vykdė didelio kiekio gamyboje naudojamos žaliavos pirkimus, už įsigytas prekes atsiskaitydavo išankstinių apmokėjimų būdu.
    4. Atsakovė V. B. pareiškė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2011-06-01 ieškinį dėl santuokos su S. B. nutraukimo ir bendro turto padalijimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė 2011-06-06 nutartį, kuria patenkino ieškovės V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo S. B. priklausančias UAB ,,Sanves“, UAB ,,Auksinis eršketas“, UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijas bei Vokietijoje registruotos bendrovės ,,North Company GmbH“ turimą pajų, uždraudžiant naudotis šiomis neturtinėmis akcininkų teisėmis. Šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamą 2008-08-04 kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, sudarytos tarp UAB „Auksinis eršketas“ ir AB SEB banko, vykdymą padarė neįmanomu.
    5. Ieškovės vadovas S. B. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-08 nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartį ir leido UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamą turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB SEB bankas vykdant 2008-08-04 kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, bei 2011-06-30 Pakeitimo Nr. 4 Specialiosios dalies sąlygas.
    6. Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2013, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, UAB ,,Auksinis eršketas“ buvo padaryta 2 804 129,00 Lt nuostolių, kuriuos įrodinėjo nepriklausomo auditoriaus atlikta ataskaita.
    7. Nuostolius patyrė dėl šių aplinkybių: a) buvo sustabdytas BUAB „Auksinis eršketas“ kreditavimas pagal 2008-08-04 sutartį Nr. 176080712170-55, todėl ieškovė ir asocijuota UAB „Šiaurės kompanija“ neturėjo jokių galimybių pratęsti kreditavimo sutarties ar gauti papildomų kreditų; dėl to nebuvo gauta 2011 m. pajamų 1 865 472,00 Lt sumai; b) dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir nepakankamo apsirūpinimo pirktomis prekėmis, skirtomis perparduoti, ieškovė 2011-08-02 aktu nusprendė skubos tvarka nukainoti prekes ir jas parduoti; dėl tokio nukainavimo susidarė 938 657,21 Lt nuostolis .
  2. Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, šiuos pagrindinius nesutikimo su ieškiniu motyvus:
    1. Pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, neturėjo jokio alternatyvaus pasirinkimo, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčas dėl turto padalijimo bus išspręstas, nes S. B. ėmėsi visų galimų teisėtų ir netgi neteisėtų priemonių siekdamas, kad galimai palankus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
    2. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios įtakos UAB „Auksinis eršketas“ veiklai, nes areštas nebuvo taikytas lėšoms kasoje, sąskaitose, prekių likučiams sandėliuose, kilnojamajam turtui (įrangai, mašinoms, įrankiams ir t. t.). SEB banko kreditavimas nebuvo sustabdytas, SEB bankas nepareikalavo grąžinti kredito viso lygaus 1 921 812,00 Lt, netaikė įmonei jokių sankcijų, buvo tik svarstomas klausimas dėl laidavimo turinio. Ieškovė sėkmingai ir pelningai vykdė savo veiklą nuo 2002 metų, 2010 metų pabaigoje įmonės nuosavas kapitalas siekė 5 613 222,00 Lt. 2011 metais, prasidėjus atsakovės ir S. B. (ieškovės akcininko ir direktoriaus) skyrybų procesui, S. B. iniciatyva aktyviais, nuosekliais veiksmais visa UAB „Auksinis eršketas“ įmonės veikla buvo perkelta į jo tėvo A. B. vardu naujai įsteigtą įmonę UAB „Natural North Caviar“, siekiant nuslėpti esminę dalį sudarančia bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Pažymėjo, kad atsakovė 2008-10-14 laidavo už UAB „Auksinis eršketas“ paimtą kreditą iš AB SEB bankas visu savo turtu, todėl ieškovės argumentai neva tai atsakovė, turėdama tokius įsipareigojimus prieš banką, galėtų siekti įmonės žlugimo, turėtų būti teismo atmesti.
    3. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė nepateikė teismui kreditavimo sutarties Pakeitimų Nr. 5 ir Nr. 6, kurie patvirtina, kad AB SEB bankas, net ir žinodamas apie įmonių akcijų areštą, negalimumą pakeisti hipotekos lakštų, ne tik kad nenutraukė kreditavimo sutarčių, bet jas ir pratęsė, pasirašydamas atitinkamus sutarčių priedus. Tai rodo, jog ieškovo ir S. B. teiginiai apie banko neva tai buvusius ketinimus nutraukti sutartis neatitinka tikrovės.
    4. Kategoriškai nesutiko su ieškovo išreikštais kaltinimais dėl padarytos žalos, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes UAB „Auksinis eršketas“ veiklos žlugimą ir bankrotą įtakojo ne atsakovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o prasidėjus skyrybų procesui S. B. veiksmai: a) 2011 m. gegužės– birželio mėnesiais iš UAB „Auksinis eršketas“ kasos S. B. paėmė virš 600 000,00 Lt pinigų sumas; b) S. B. 2011-09-01 įsteigė UAB „Natural North caviar”, kurios akcininkas ir direktorius buvo jo tėvas A. B., bet faktiškai įmonę valdo S. B.; c) UAB „Natural North Caviar“ veiklos vykdymui reikalinga ta pati produkcija (lašišinių žuvų raudonieji ikrai), kuria prekiauja UAB ,,Auksinis eršketas“, todėl UAB „Auksinis eršketas“ nukainota produkcija buvo parduota tretiesiems asmenims ir galiausiai perparduota UAB „Natural North Caviar“ (šios aplinkybės nurodytos teismui pateiktoje audito ataskaitoje; d) S. B. sprendimų (kaip akcininko ir direktoriaus) pagrindu UAB „Auksinis eršketas“ nutraukė sutartis su Lietuvos ir užsienio prekybos tinklais, o naujai atidaryta įmonė UAB „Natural North Caviar“ pasirašė su tais pačiais prekybos tinklais naujas produkcijos tiekimo sutartis; e) laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 S. B. perkėlė iš UAB ,,Auksinis eršketas“ į savo naujai atidarytą įmonę UAB „Natural North Caviar“ beveik visus darbuotojus; f) tam, kad išvengti atsakomybės dėl savo veiksmų, S. B. 2013-03-11 akcininko sprendimu atleido pats save iš direktoriaus pareigų, ir įmonės vadovu paskyrė psichiškai neįgalų žmogų – V. B.; g) psichiškai neįgalus direktorius pasirašė teismui pateiktą 2013-09-25 ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Auksinis eršketas“.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. atsiliepime į ieškinį prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Sutiko su ieškinyje išdėstytais argumentais, kurių papildomai nepakartojo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    1. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, jog esant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi, pagal V. B. prašymą, pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, negalėjo būti toliau įgyvendinami 2008-08-04 kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 sąlygos, būtent vėliau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2011-08-08 nutartimi pakeitus minėtų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, t. y. leidžiant UAB ,,Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB ,,SEB bankas. Be to, teismas iš AB SEB bankas 2011-08-22 rašto Nr. 15.03-0972, adresuoto UAB ,,Auksinis eršketas“, nustatė, jog bendrovė iš esmės pažeidė sutartį, nes netinkamai vykdė 2011-06-30 sutarties pakeitime Nr. 4 prisiimtą įsipareigojimą atlikti atitinkamų įkeitimo / hipotekos lakštų, pagal kuriuos įkeistas turtas užtikrinant tinkamą bendrovės prievolių pagal sutartį vykdymą, pakeitimus ir visus juos tinkamai įregistruoti hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka bei netinkamai vykdo įsipareigojimo užtikrinti, kad iki 2011-07-31 teisės aktų nustatyta tvarka UAB ,,Šiaurės kompanija“ įkeistų bankui visas apyvartoje esančias prekių atsargas ne mažesnei kaip 440 000 Lt sumai, taip pat rašte prašoma ne vėliau kaip iki 2011-09-07 įkeisti turtą ir atlikti atitinkamų įkeitimo / hipotekos lakštų pakeitimus. Taigi, AB SEB bankas raštas patvirtino, kad UAB ,,Auksinis eršketas“ nebuvo paneigta galimybė toliau tęsti 2008-08-04 kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 sąlygų įgyvendinimą esant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-08 nutartimi pakeistoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir tokiu būdu laikytini visiškai pagrįstais atsakovės argumentai, jog AB SEB bankas, net ir žinodamas apie įmonės akcijų areštą, negalimumą pakeisti hipotekos lakštų, ne tik nenutraukė kredito sutarčių, bet ir jas pratęsė, pasirašydamas atitinkamus sutarčių priedus, tik iš esmės buvo svarstomas klausimas dėl papildomų priemonių užtikrinti prievolių įvykdymą. Taip pat, iš Vilniaus apygardos teismo 2015-08-14 nutarties (neįsiteisėjusi), priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015, pagal BUAB ,,Šiaurės kompanija“ administratoriaus prašymą dėl UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė, kad teismas sprendė pripažinti UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotą tyčiniu ir konstatavo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekta užtikrinti esamos bendrovės padėties išsaugojimą, tačiau bendrovei neužkirsta galimybė vykdyti veiklą, ir taip pat nustatė, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp to, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB ,,Šiaurės kompanija“ negalėjo vykdyti veiklos, o dėl to tapo nemokia, neįrodytas, ir priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo sistemingą BUAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklos bloginimą bei bendrovės verslo perkėlimą į UAB ,,Natural North Caviar“.
    2. Pažymėjo, jog ir šioje nagrinėjamoje byloje yra nepaneigtos atsakovės V. B. nurodytos aplinkybės, jog 2011 m. gegužės – birželio mėnesiais iš UAB ,,Auksinis eršketas“ kasos S. B. paėmė virš 600 000 Lt be jokio teisėto pagrindo ir tokiu būdu būtini įmonės atsiskaitymai su tiekėjais ir kreditoriais tapo negalimi, kas be abejo, sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo teismui. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateikta UAB ,,Valskaita“ atliktu tyrimu ,,Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties poveikio S. B. valdomoms Bendrovėms“, nes, visų pirma, tyrimą atlikusi auditorė V. Š. (byloje apklausta kaip liudytoja) negalėjo nurodyti ir tyrime nepažymėjo, kokių konkrečiai dokumentų pagrindu ji parengė ataskaitą, ir antra, liudytoja pripažino, jog tyrimui atlikti nebuvo pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartis, kuria buvo iš dalies pakeista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartis ir leista UAB ,,Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB ,,SEB bankas, vykdant 2008-08-04 Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygas. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė visiškai nepagrįsta ir vienpusiška tyrime nurodyta išvada, jog pritaikius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2011-06-06 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones UAB ,,Auksinis eršketas“ patyrė nuostolius sustabdžius kreditavimą pagal 2008-08-04 kredito sutartį Nr. 176080712170-55 dėl apyvartinių lėšų trūkumo, pirktų prekių, skirtų perparduoti, įvykus pardavimui žemiau savikainos, nes teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. patvirtino, jog savo išvadą grindė iš esmės UAB ,,Auksinis eršketas“ direktoriaus 2011-08-02 patvirtintu prekių nukainavimo aktu, kuriame nurodyta, jog dėl įmonėje apyvartinių lėšų trūkumo yra nukainojamos prekės iki galimos realizavimo vertės, ir visiškai nebuvo atsižvelgta dėl kokių būtent priežasčių įmonėje buvo apyvartinių lėšų trūkumas bei dėl kokių priežasčių esant AB SEB bankas priimtam sprendimui pratęsti kredito suteikimo terminą, nebuvo toliau įgyvendinami 2008-08-04 Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 sąlygos esant pakeistoms teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog buvo neatidėliotina būtinybė ypatingai ženkliam prekių nukainavimui nuo 1 550 099 Lt iki 611 411,79 Lt, ir tuo labiau laikyti ieškovę patyrus 938 657 Lt dydžio nuostolius dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kai visų pirma jau yra konstatuota, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudarė kliūčių įgyvendinti kredito sutartis. Pažymėjo, kad ir kitos tyrime prieitos išvados atitinkamai dėl 1 865 472 Lt ir 114 702 Lt patirtų nuostolių yra grindžiamos teiginiais, jog atsisakius AB SEB bankas suteikti kreditą, dėl kurio suteikimo bankas buvo priėmęs sprendimą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, ir AB SEB bankas sustabdžius kreditavimą pagal kredito sutartį, taip pat yra grindžiamos, kaip minėta, ne visais šioje nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas jomis nesivadovavo.
    3. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertino, jog ieškovė neįrodė atsakovės V. B. neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo toliau spręsti klausimą dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos buvimo, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Auksinis eršketas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:

6Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutarties

    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą iš esmės motyvavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartimi, kuria buvo leista UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB SEB bankui vykdant 2008-08-04 Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011-06-30 Pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygas. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, nebuvo jokių kliūčių įgyvendinti kredito sutarties pakeitimo Nr. 4 sąlygų. Teigia, jog tokie motyvai yra visiškai nesusiję su pareikšto ieškinio dalyku, kadangi ieškovės patirti nuostoliai atsirado ne dėl to, kad nebuvo galimybės vykdyti 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygų, o dėl to, kad apeliantė negavo AB SEB bankas finansavimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog kredito sutarties 2011-06-30 Pakeitimu Nr. 4 buvo sutarta tik dėl ieškovei jau suteikto 1 921 812 Lt kredito limito grąžinimo termino pratęsimo iki 2012-06-30 dienos. Todėl UAB „Šiaurės kompanija“ turėjo pareigą iki 2011-07-30 įkeisti bankui kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 440 000 Lt sumai. Minėtame Pakeitime Nr. 4 nebuvo kalbama apie papildomo kredito ieškovei suteikimą. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartimi iš esmės buvo leista tik pratęsti jau suteikto 1 921 812 Lt kredito limito grąžinimo terminą, tačiau nebuvo leista gauti papildomą finansavimą.
    3. Priėmus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartį, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi taikyti draudimai atlikti veiksmus, būtinus kreditui gauti, liko galioti. AB SEB bankas buvo priėmęs sprendimą suteikti apeliantei papildomą 4 000 000 Lt dydžio kreditą, skirtą akredityvams ir garantijoms išleisti bei atsargoms įsigyti, tačiau būtent dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šis banko sprendimas negalėjo būti įgyvendintas. Šią aplinkybę įrodinėja AB SEB bankas 2011-08-22 raštu Nr. 15.03-0974.
    4. Pažymi, kad: a) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartis neturėjo jokios įtakos ieškovės galimybei pasiskolinti papildomų lėšų, būtinų atsargų įsigijimui bei veiklos tęsimui; b) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartis buvo priimta jau pasibaigus terminui, iki kurio pagal 2011-06-30 Pakeitimą Nr. 4 AB SEB bankas turėjo būti įkeistas UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamasis turtas (2011-07-30). Tai reiškia, kad minėta prievolė įkeisti bankui UAB „Šiaurės kompanija“ turtą buvo pažeista būtent dėl atsakovės prašymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. atsakovė, aiškiai suvokdama, kad banko suteikto kredito limito grąžinimo terminas pasibaigs 2011-06-30, sąmoningai kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė visoms įmonėms (UAB „Sanves“, UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „Šiaurės kompanija“) įkeisti savo turtą bei garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą. Tokiu būdu atsakovė akivaizdžiai siekė, kad AB SEB bankas nepratęstų su ieškove sudarytos kredito sutarties ir pareikalautų nedelsiant grąžinti visą ieškovei suteiktą 1 921 812 Lt kreditą. Taigi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartis, kuria iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neturėjo įtakos kredito sutarties pratęsimui, t. y. nepasiekė netgi to tikslo, kuriam ji buvo priimta, kadangi ji buvo priimta pavėluotai, pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti įkeistas bankui UAB „Šiaurės kompanija“ turtas, o įsiteisėjo dar vėliau. Todėl tai, kad nepaisant atsakovės prašymu priimtos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutarties galiojimo, kredito sutartis visgi buvo pratęsta ir bankas nepareikalavo, kad ieškovė iš karto grąžintų suteiktą 1 921 812 Lt kreditą, yra ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutarties, o ieškovės vadovo S. B. ir AB SEB banko teigiamo požiūrio į įmonę nuopelnas.
    5. Dėl aplinkybės, kad ieškovė negavo finansavimo, dėl ko buvo priversta nutraukti savo veiklą bei patyrė nuostolių, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Todėl daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų, o tai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą kaip absoliučiai negaliojantį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodyto argumento pirmą kartą pasisakius tik apeliacinės instancijos teismui, būtų pažeista ieškovės teisė į apeliaciją.

7Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-08-14 nutarties

    1. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, vadovavosi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-08-14 nutartimi ir šia neįsiteisėjusia nutartimi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos teismo 2015-08-14 nutartyje padarytos išvados neturi šiai bylai jokios teisinės reikšmės. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužkirsta galimybė vykdyti veiklą bendrovei UAB „Šiaurės kompanija“, tuo tarpu šioje byloje turi būti tiriama, kokią įtaką Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartis turi ne UAB „Šiaurės kompanija“, o UAB „Auksinis eršketas“ veiklai. Todėl lieka neaišku, kokią reikšmę Vilniaus apygardos teismo 2015-08-14 nutartyje padarytos išvados turi šiai bylai.

8Dėl iš ieškovės kasos paimtų 600 000 Lt piniginių sumų teisėtumo

    1. Teismas nurodė, kad; „šioje byloje yra nepaneigtos Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog 2011 m. gegužės – birželio mėnesiais iš UAB „Auksinis eršketas“ kasos S. B. paėmė virš 600 000 Lt pinigines sumas be jokio teisėto pagrindo, dėl ko tapo negalimi būtini įmonės atsiskaitymai su tiekėjais ir kreditoriais“. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir padaryta teismui akivaizdžiai pažeidus CPK 12, 178 straipsnių nuostatas. Pažymi, jog aplinkybėmis, kad S. B. neteisėtai paėmė iš ieškovės kasos virš 600 000 Lt ir dėl to tapo negalimi atsiskaitymai su ieškovės kreditoriais, rėmėsi atsakovė, todėl ji ir turėjo įrodyti minėtas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad šios aplinkybės yra neįrodytos. Tačiau teismas perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą, neva ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, t. y. pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą,
    2. Be to teismas padarė išvadą, jog: „byloje nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog buvo neatidėliotina būtinybė ypatingai ženkliam prekių nukainavimui nuo 1 550 099 Lt iki 611 411,79 Lt“. Šia aplinkybe ieškovė nesivadovavo, todėl neturėjo pareigos šios aplinkybės įrodinėti. Tokią pareigą turėjo atsakovė, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių tokio nukainavimo nepagrįstumą ar neteisėtumą nepateikė.

9Dėl nepriklausomo audito patikrinimo ataskaitos

    1. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Valskaita“ parengtą nepriklausomą auditoriaus išvadą „Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties poveikio S. B. valdomoms bendrovėms“. Pažymi, kad byloje kaip liudytoja apklausta auditorė V. Š. patvirtino visas Ataskaitoje pateiktas išvadas bei išsamiai paaiškino visus su Ataskaita susijusius klausimus, o jokių įrodymų, paneigiančių minėtą auditoriaus išvadą bei auditorės paaiškinimus, byloje nebuvo pateikta. Apeliantės nuomone, teismo atsisakymas vadovautis specialisto (auditoriaus), turinčio atitinkamą kvalifikaciją, parengta ir jokiais įrodymais nepaneigta Ataskaita yra visiškai nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ataskaitoje (Ataskaitos 6 psl. „Patikrinimo apimtis”, „Patikrinimo informacijos šaltiniai ir dokumentai“) yra aiškiai nurodyta, kokiais dokumentais vadovaujantis minėta ataskaita buvo parengta. Vienintelis dokumentas, kurio, pasak teismo, auditorė neįvertino, yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartis. Pažymėjo, jog Ataskaitoje nurodyta, kad ataskaitą rengiant buvo vadovautasi teismo sprendimais nuo 2008 m. balandžio mėn. iki šios ataskaitos rengimo, t. y. ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartimi. Teismo sprendime nurodytas teiginys, kad liudytoja pripažino, jog tyrimui atlikti nebuvo pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartis, turi būti vertinamas kritiškai, kadangi praėjus daugiau kaip 3 metams po ataskaitos parengimo, teismo posėdyje uždavus klausimą, per trumpą laiko tarpą prisiminti, koks konkrečiai dokumentas buvo auditorei pateiktas, o įvertinus labai didelį auditorei pateiktų dokumentų kiekį, yra neįmanoma. Be to, teismas nepaaiškino ir iš teismo sprendimo nėra aišku, kokią įtaką Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutarties pateikimas auditorei galėjo turėti vertinimo ataskaitos rezultatams. Taipogi teismas pažymėjo, kad ataskaitos išvados dėl patirtų nuostolių, atsiradusių SEB bankas atsisakius suteikti kreditą bei sustabdžius kreditavimą pagal kredito sutartį, yra grindžiamos ne visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau nenurodė, kokiems byloje esantiems įrodymams minėtos ataskaitos išvados prieštarauja. Tai reiškia, kad minėta teismo išvada yra visiškai nemotyvuota, todėl nepagrįsta (t. III, b. l. 192–199).
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. B. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

10Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 ir 2011-08-08 nutarčių

    1. Apeliaciniam skunde yra keičiama ieškovės pozicija. Pirmosios instancijos teisme ieškovė tvirtino, kad žalą patyrė dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes negalėjo tinkamai vykdyti kreditavimo sutarties, buvo apribota galimybė perleisti turtą bei gaut naudą disponuojant juo kitais būdais, ir kreditavimo sutartis nebuvo pratęsta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo priimtas banko sprendimas dėl 4 000 000 Lt dydžio kredito, skirto akredityvams ir garantijoms išleisti bei atsargoms įsigyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie kokius nors UAB „Auksinis eršketas“ ketintus išleisti mokėjimo instrumentus.

11Dėl UAB „Auksinis eršketas“ bankroto priežasčių bei S. B. veiksmų

    1. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B. priklausė visos susijusios asocijuotos įmonės, kurių veikla ir įsipareigojimai tarpusavyje yra susiję (UAB „Auksinis eršketas“ suteiktas kreditas turėjo būti užtikrintas UAB „Šiaurės kompanija“ turtu, 100 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų priklausė S. B., UAB „Šiaurės kompanija“ įsigydavo žuvų ikrų ir kitų žuvies produktų žaliavų, ją perdirbdavo ir paruošdavo pardavimui, o UAB „Auksinis eršketas“ produkciją platino). Prasidėjus skyrybų procesui, S. B. nusprendė perkelti BUAB „Auksinis eršketas“ ir BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į naują įmonę UAB „Natural North Caviar“. BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas teismo pripažintas tyčiniu, tačiau ieškovė vis tiek nurodo, kad ši įmonė bankrutavo ne dėl S. B. neteisėtų veiksmų. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

12Dėl iš ieškovės kasos paimtų 600 000 Lt piniginių sumų teisėtumo

    1. Apeliaciniame skunde nėra paaiškinta dėl kokių aplinkybių iš UAB „Auksinis eršketas“ kasos buvo paimta 600 000 Lt suma ir kur ši suma buvo panaudota, nes nebuvo sugrąžinta. Taigi, apeliantas nepaneigė pinigų be teisėto pagrindo paėmimo fakto, kuris buvo konstatuotas VMI 2011-07-11 pranešime.
    2. Kadangi teismų buvo ne kartą konstatuota, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudarė kliūčių įgyvendinti kredito sutartis, apeliacinio skundo argumentai dėl patirtų nuostolių, susijusių su prekių nukainavimu nepagrįsti. UAB „Auksinis eršketas“ patyrė nuostolį dėl prekių nukainavimo ir jų perkėlimo į UAB „Natural North Caviar“, todėl atsakovė nėra atsakinga dėl UAB „Auksinis eršketas“ kilusios žalos.

13Dėl nepriklausomo audito patikrinimo ataskaitos

    1. Nepagrįsta vadovautis V. Š. parengta ataskaita, kadangi: a) rengiant šią ataskaitą buvo vadovautasi tik tais dokumentais (duomenimis), kuriuos auditorei pateikė ieškovės buvęs direktorius S. B.; b) išvadą grindė išimtinai 2011-08-02 prekių nukainavimo aktu; įmonės finansinė būklė buvo neįvertinta ir pan.
    2. Apelianto argumentai, neva teismas neturėjo kompetencijos kvestionuoti ataskaitos turinio bei padarytų išvadų yra absoliučiai nepagrįsti (t. IV, b. l. 2–10).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. VĮ Registrų centras“ Juridinių asmenų registre UAB „Auksinis eršketas“ įregistruotas nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d.; šios bendrovės veikla - ikrų ir kitų žuvies maisto produktų prekyba, jų transportavimas, įrenginių nuoma; bendrovės 100 proc. akcijų priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. B. (t. I, b. l. 11–15).
  2. UAB „Auksinis eršketas“ ir AB SEB bankas sudarė 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 1760807120170-55 dėl paskolos įmonei būtinoms apyvartinėms lėšoms suteikimo (t. I, b. l. 17 – 31).
  3. UAB „Auksinis eršketas“ ir AB SEB bankas sudarė šiuos 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 pakeitimus: a) 2011 m. birželio 30 d. Pakeitimas Nr. 4, kuriuo pratęstas suteikto kredito limito grąžinimo terminas iki 2012 m. birželio 30 d. ir UAB „Auksinis eršketas“ įsipareigojo bankui įkeisti Specialiosios dalies 2.3.3 punkte (t. I, b. l. 37) nurodytą turtą – UAB „Šiaurės kompanija“ visas apyvartoje esančias prekių atsargas ne mažesnei kaip 440 000 Lt vertei (t. I, b. l. 33–34, 35–42, 43–44), b) 2012 m. sausio 5 d. pakeitimas Nr. 5, kuriuo pratęstas suteikto kredito limito grąžinimo terminas iki 2012 m. birželio 30 d. bei papildyta kreditavimo sutarties Specialioji dalis 2.5.3. punktu (t. II, b. l. 51–52, c) 2012 m. sausio 20 d. Pakeitimas Nr. 6, kuriuo suteiktas 1 9212 812 Lt kredito limitas sumažintas iki 1 729 632 Lt, nustatytas paskutinis kredito limito grąžinimo terminas iki 2012 m. birželio 30 d. bei kreditavimo sutarties Specialioji dalis papildyta naujais 4.1.5. –4.21.7. punktais, taip pat pakeisti kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 4.2., 4.4. punktai (t. II, b. l. 53, d) 2012 m. birželio 29 d. Pakeitimas Nr. 7 (t. I, b. l. 45–46), kuriuo buvo pratęstas kredito limito grąžinimo terminas iki 2013 m. birželio 30 d. bei pakeistas kintamų palūkanų maržos dydis (t. I, b. l. 45–46).
  4. Atsakovės V. B. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. B. santuoka buvo sudaryta 1990 m. spalio 20 d. Atsakovė V. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su 2011 m birželio 1 d. ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui S. B., kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui S. B. priklausančios UAB ,,Sanves“, UAB ,,Auksinis eršketas“, UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijas bei Vokietijoje registruotos bendrovės ,,North Company GmbH“ turimus pajus, uždraudžiant naudotis šiomis neturtinėmis akcininkų teisėmis: balsuoti akcininkų susirinkimuose dėl įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo (išskyrus, kai tai numatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų pakeitimo į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimo ar reorganizavimo, pelno perskirstymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo bei garantavimo (t. I, b. l. 9 8–100).
  5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011, iš dalies tenkino S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – leido UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB SEB bankas, vykdant 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011 m. birželio 30 d. pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygas (t. I, b. l. 111–112).
  6. UAB „Auksinis eršketas“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. prekių nukainavimo aktu, dėl susidariusio įmonės apyvartinių lėšų trūkumo, siekiant skubiai parduoti prekių likučius, nusprendė prekes nukainoti nuo 1 550 099 Lt iki 611 441,79 Lt (be PVM) (t. I, b. l. 216).
  7. UAB „Auksinis eršketas“ išrašė UAB „Sanves“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. prekių nukainavimo aktu nukainotų prekių pardavimo už 739 844,57 Lt sumą (611 441,79 Lt su PVM) (t. I, b. l. 214–215).
  8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5659-302/2013, iškėlė bankroto bylą UAB „Auksinis eršketas“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Abadona“ (t. I, b. l.219 – 220).
  9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-927-866/2016 dėl BUAB „Auksinis eršketas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
  10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ginčo šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, išsprendė po santuokos nutraukimo ginčo šalių pavardžių klausimą, nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš atsakovo dukteriai išlaikymą po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki jai sukaks pilnametystė, nustatant, kad lėšas uzufrukto teisėmis valdys ieškovė; padalijo santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 6 d. nutartį dalyje dėl santuokinio turto padalinimo ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apylinkės apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje dėl santuokinio turto padalinimo; padalino šalių santuokoje įgytą turtą; likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

15Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties

  1. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015, pripažino UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą tyčiniu (t. III, b. l. 104–112). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016, paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens S. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka dienai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015, yra įsiteisėjusi, sprendžia, kad šioje nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekta užtikrinti esamos bendrovės padėties išsaugojimą, tačiau bendrovei neužkirsta galimybė vykdyti veiklą, ir taip pat nustatyta, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp to, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB ,,Šiaurės kompanija“ negalėjo vykdyti veiklos, o dėl to tapo nemokia, neįrodytas, ir priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo sistemingą BUAB ,,Šiaurės kompanija“ veiklos bloginimą bei bendrovės verslo perkėlimą į UAB ,,Natural North Caviar“, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai.

16Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties

  1. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas pagrindinis motyvas, jog Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis buvo pakeista Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi neturi nieko bendro su faktiniu ieškinio pagrindu, o dėl pagrindinio ieškinio argumento – ieškovas negavo finansavimo, dėl kurio buvo priverstas savo veiklą nutraukti bei patyrė nuostolių, pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė. Todėl mano, jog skundžiamas sprendimas yra be motyvų, o tai sudaro pagrindą jį panaikinti kaip absoliučiai negaliojantį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl nurodyto argumento, bus pažeista ieškovės teisė į apeliaciją. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011 m. birželio 30 d. Pakeitimo Nr. 4 (B) punkto nuostatuose numatyta, jog šalys šios sutarties pakeitimu siekia pratęsti kredito gavėjui (UAB ,,Auksinis eršketas“) pagal sutarties kredito aprašą ,,Kredito limitas“ suteikto kredito limito paskutinį grąžinimo terminą iki 2012 m. birželio 30 d. ir taip pat 5 punkte numatyta, jog kredito gavėjas (UAB ,,Auksinis eršketas“) įsipareigoja savo lėšomis iki 2011 m. liepos 30 d. teisės aktų nustatyta tvarka įkeisti bankui Specialios dalies 2.3.3 punkte nurodytą turtą ir atlikti atitinkamų įkeitimo / hipotekos lakštų, pagal kuriuos yra įkeistas turtas užtikrinant tinkamą kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymą, pakeitimus ir visus juos (lakštą bei lakštų pakeitimus) tinkamai įregistruoti hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies sąlygų 2.3.3 punkto nuostatomis sutarta bankui įkeisti UAB ,,Šiaurės kompanija“ ne mažesnės kaip 440 000 Lt vertės kilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 33–44). Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovės patirti nuostoliai atsirado ne dėl to, kad nebuvo galimybės vykdyti 2011 m. birželio 30 d. pakeitimo Nr. 4 Specialiosios dalies sąlygų, o dėl to, jog ieškovė negavo AB SEB bankas finansavimo, t. y. buvo priimtas AB SEB bankas sprendimas dėl 4 000 000 Lt dydžio kredito, skirto akredityvams ir garantijoms išleisti bei atsargoms įsigyti, kuris dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti įgyvendintas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliaciniame skunde yra keičiama ieškovės pozicija. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas ir tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio išnagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Kartu pažymėtina, kad naujų argumentų ir įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties užtikrinimui būtinu trijų asocijuotų kompanijų (UAB „Šiaurės kompanija“, UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“) turto įkeitimu. Ieškinyje nėra minimos aplinkybės dėl papildomo 4 000 000 Lt kredito, skirto akredityvams ir garantijoms išleisti bei atsargoms įsigyti, suteikimo. Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Teisėjų kolegija sprendžia apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 4 000 000 Lt finansavimo iš AB SEB bankas negavimu dėl Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi galiojusių draudimų įkeisti UAB „Sanves“, UAB „Auksinis eršketas“ ir UAB „Šiaurės kompanija“ priklausantį turtą, atmesti kaip nepagrįstus šiais motyvais: 1. Pirmosios instancijos teisme apeliantė nesirėmė papildomo kredito suteikimo aplinkybe. 2. Pateiktas informacinio pobūdžio AB SEB bankas 2011 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. 15.03-0974 (t. I, b. l. 87) neįrodo, jog AB SEB bankas buvo priėmęs sprendimą suteikti UAB „Auksinis eršketas“ 4 00 000 Lt kreditą, skirtą akredityvams ir garantijoms išleisti bei atsargoms įsigyti (CPK 178 straipsnis). Kreditavimo sutarties 2011 m. birželio 30 d. Pakeitime Nr. 4 nėra nuspręsta dėl papildomo kredito suteikimo (t. IV, b. l. 194). Kita vertus, jeigu toks sprendimas ir buvo priimtas bei, kaip nurodoma AB SEB bankas 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašte, galiojo iki 2011 m. rugsėjo 16 d., apeliantei nebuvo užkirtas kelias reaguoti ir kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo), pateiktus AB SEB bankas sprendimą dėl 4 000 000 Lt kredito suteikimo, tačiau tokių veiksmų imtasi nebuvo. 3. 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties Pakeitimas Nr. 4 sudarytas 2011 m. birželio 30 d., t. y. apeliantei ir jos vadovui žinant apie pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikytus draudimus. 4. Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo kreiptasi 2011 m. liepos 5 d. ir šis prašymas buvo grindžiamas ne 4 000 000 Lt suteikiamo kredito, skirto akredityvams ir garantijoms išleisti bei atsargoms įsigyti aplinkybe, o 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties 2011 m. birželio 30 d. Pakeitimu Nr. 4 (t. IV, b. l. 18–19). 5. Vilniaus 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje konstatavo, jog teismui nebuvo pateikti duomenys, kad iki 2011 m. liepos 30 d. turėjo būti įkeistas UAB „Sanves“, UAB „Auksinis eršketas“ priklausantis turtas, o reikalaujama įkeisti tik UAB „Šiaurės kompanija“ priklausantį kilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 112). 6. Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties pagrindu išnyko kliūtys tinkamai įvykdyti 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties 2011 m. birželio 30 d. Pakeitimo Nr. 4 sąlygas, tačiau iš AB SEB bankas 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. 15.03-0972 matyti, kad apeliantė nebuvo įvykdžiusi įsipareigojimo įkeisti bankui UAB „Šiaurės kompanija“ apyvartoje esančias prekių atsargas ne mažesnei kaip 440 000 Lt sumai (t. I, b. l. 89). 7. AB SEB bankas kreditavimo sutarties nenutraukė, nereikalavo sugrąžinti viso 1 921 812 Lt kredito, netaikė jokių sankcijų ir įmonė veiklą vykdė toliau (buvo sudaryti sekantys kreditavimo sutarties pakeitimai (t. I, b. l. 45; t. II, b. l. 51–55), be to apeliantas ieškinyje pripažino aplinkybę, jog realiai kreditavimo sutartis nutrūko tik 2013 m. spalio 30 d. iškėlus UAB „Auksinis eršketas“ bankroto bylą (t. I, b. l. 6).

17Dėl iš apeliantės kasos paimtų 600 000 Lt

  1. Apeliantė teigia, jog atsakovė turėjo įrodyti, tačiau neįrodė aplinkybės, kad S. B. iš UAB „Auksinis eršketas“ kasos be teisėto pagrindo paėmė 600 000 Lt. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Pagal bendrąsias Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje suformuluotas nuostatas dėl šalių lygybės ir rungimosi principų šalių lygybės principas reiškia, kad kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta (protinga) galimybė pristatyti savo bylą – įskaitant įrodymus – sąlygomis, kurios nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę nei priešingos šalies padėtį; proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (dėl nurodytų bendrųjų principų žr. 1997 m. vasario 24 d. sprendimą byloje De Haes ir Gijels prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9983/92, par. 53; 1997 m. vasario 18 d. sprendimą Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, par. 24). Nagrinėjamu atveju kiekvienai šaliai buvo suteikta protinga galimybė vienodomis sąlygomis pateikti rašytinius įrodymus. Iš byloje esančio 2011 m. liepos 11 d. pranešimo Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyta, jog V. B. pranešė apie S. B. neteisėtai vykdytas operacijas įmonės kasoje: 2011 m. gegužės–birželio mėnesiais iš įmonės kasos paimtą apie 650 000 Lt sumą (t. II, b. l. 56). Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė UAB „Auksinis eršketas“ sąskaitos 2721, 2720 apyvartos dokumentus (t. II, b. l. 57, 58–59). Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. spalio 3 d. raštu informavo apie atliktą operatyvų patikrinimą ir už operatyvaus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus įmonės atsakingo asmens atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną (t. II, b. l. 61). Duomenų, paneigiančių Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytus pažeidimus (2011 m. gegužės–birželio mėnesiais iš įmonės kasos paimtas pinigines lėšas), nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl byloje neįrodytų aplinkybių, susijusių su S. B. iš UAB „Auksinis eršketas“ kasos be teisėto pagrindo paimtos virš 600 000 Lt sumos.

18Dėl Nepriklausomo audito patikrinimo ataskaitos

  1. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo kritika auditorės atliktam vertinimui yra visiškai nepagrįsta, nes pati auditorė, atlikdama vertinimą, sprendžia kokia informacija turi reikšmės vertinimui, o kokia neturi; teismas neturi kvalifikacijos atlikti tokio pobūdžio vertinimo, todėl jo pastabos, kas ataskaitoje tariamai turėjo būti, bet nebuvo įvertinta, vertintinos kritiškai ir viršija kompetenciją. Pažymėtina, kad į bylą pateikta nepriklausomo audito patikrinimo ataskaita teismui nėra privaloma, ji vertintina pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. patikrinimo ataskaita yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nustatyta, jog apeliantė patirtus nuostolius dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įrodinėjo UAB ,,Valskaita“ atlikta nepriklausomo audito patikrinimo ataskaita ,,Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties poveikio S. B. valdomoms Bendrovėms“ (t. I, b. l. 145–220). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateikta UAB ,,Valskaita“ atliktu tyrimu ,,Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties poveikio S. B. valdomoms Bendrovėms“, nes: 1) tyrimą atlikusi liudytoja (auditorė) V. Š. negalėjo nurodyti ir tyrime nepažymėjo, kokių konkrečiai dokumentų pagrindu ji parengė ataskaitą, 2) liudytoja pripažino, jog tyrimui atlikti nebuvo pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-08 nutartis, kuria buvo iš dalies pakeista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 nutartis ir leista UAB ,,Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB ,,SEB bankas, vykdant 2008-08-04 Kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011-06-30 pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygas. Apelinatė nurodo, jog Nepriklausomo audito patikrinimo ataskaitos 3 psl. 2 pastraipoje yra nurodyta kokiais dokumentais vadovaujantis atskaita buvo parengta, taip pat Ataskaitos 6 psl. yra nurodyta „Patikrinimo apimtis“ bei „Patikrinimo informacijos šaltiniai ir dokumentai“ (t. I, b. l. 147, 150). Iš 2015 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad apklausta liudytoja (auditorė) V. Š. paaiškino, jog atliko vertinimą pagal UAB ,,Valskaita“ pateiktus UAB „Auksinis eršketas“, UAB „Šiaurės kompanija“ dokumentus (garso įrašo laikas 07:58 – 08:00). Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. nurodė, kad nuostolis 938 657,21 Lt dėl prekių nukainavimo ir nuostolis 1 865 472 Lt dėl atsisakymo suteikti kreditą yra negautos pajamos (garso įrašo laikas 13:51–54). Ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Auksinis eršketas“ patirtas nuostolis dėl prekių nukainavimo 938 657,21 Lt (t. I, b. l. 158). Liudytoja V. Š. parodė, jog 938 657,21 Lt prekių nukainavimo nuostolį apskaičiavo pagal pateiktus dokumentus: sąskaitą faktūrą (kokia kaina pardavė) ir pateiktus dokumentus dėl verčių (pagal direktoriaus sudarytą aktą); verčių skirtumas ir yra 938 657,21 Lt prekių nukainavimo nuostolis (garso įrašo laikas 14:30–43); pateiktų dokumentų ji nevertino, nes įtarimų nukainavimo aktas nesukėlė (garso įrašo laikas 14:46–16:17). Taip pat Ataskaitoje nurodyta, jog UAB „Auksinis eršketas“ dėl nepakankamo apsirūpinimo pirktomis prekėmis, skirtomis perparduoti, negavo 1 865 472 Lt pajamų, skaičiuojant pagal 12 mėnesių šių atsargų vidurkį ir taikant vidutinę parduodamų prekių maržą 15 procentų (t. I, b. l. 158–159). Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. paaiškino, kad išvadą, jog kreditavimas buvo sustabdytas padarė susirašinėjimo su banku pagrindu (garso įrašo laikas 15:29–20:11). Kokių konkrečiai dokumentų pagrindu buvo atilikta Ataskaita liudytoja V. Š. nenurodė, teigė, jog Ataskaitą parengė jos 6, 12 lape, 4.2 punkte išvardintų dokumentų pagrindu, tačiau dokumentų priėmimas–perdavimas nebuvo įformintas (garso įrašo laikas 20:17–25:50). Pažymėtina ir tai, kad liudytoja V. Š. nurodė, jog vadovavosi dokumentais, kuriais buvo pratęstas paskolos suteikimas (garso įrašo laikas 26:10–16), tačiau padarė išvadą, kad kreditas buvo sustabdytas, o tokios išvados priėjo remdamasi banko pateiktais susirašinėjimo dokumentais (2012 m. birželio 29 d. raštu), nes negavo pinigų (garso įrašo laikas 26:11–29:42). Taip pat rengiant Ataskaitą nebuvo pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (garso įrašo laikas 29:43–30:01). Liudytoja atkreipė teismo dėmesį, jog Ataskaitos 2.5 punkto 5 pastraipoje nurodyta, jog šioje ataskaitoje pateikti tikėtinų būsimų nuostolių vertinimai negarantuoja šių duomenų tikslumo nors informacija surinkta iš patikimų šaltinių esamoms sąlygoms (t. I, b. l. 151; garso įrašo laikas 30:15–28). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011). Iš bylos duomenų ir liudytojos paaiškinimų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ši Ataskaita buvo parengta formaliai 2.4. punkte išvardintų dokumentų pagrindu, nesant įrodymų kokie konkrečiai dokumentai buvo perduoti ir įvertinti, nepateikus Vilniaus miesto 2 aplinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kurios pagrindu išnyko kliūtys įvykdyti kreditavimo sutarties Pakeitimo Nr. 4 sąlygas ir už šios Ataskaitos tikslumą jos atlikėjai atsakomybės neprisiėmė (Ataskaitos 2.5 punktas), kadangi, kaip nurodė liudytoja V. Š., vertino tik tuos dokumentus, kurie buvo pateikti ir nevertino tų pateiktų dokumentų patikimumo ir leistinumo. Taip pat iš liudytojos parodymų nustatyta, jog Ataskaitoje nurodytas 938 657,21 Lt nuostolis dėl prekių nukainavimo apskaičiuotas tik sąskaitos faktūros ir UAB „Auksinis eršketas“ direktoriaus sudaryto nukainojimo akto duomenų pagrindu, o 1 865 472 Lt nuostolis dėl atsisakymo suteikti kreditą apskaičiuotas padarius prielaidą, jog kreditavimas buvo sustabdytas, kuomet byloje surinkti įrodymai pagrindžia priešingas aplinkybes – kreditavimas nesustabdytas, kreditavimo sutartis nenutraukta, t. y. buvo sudaryti 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties: a) 2012 m. sausio 5 d. Pakeitimas Nr. 5 (t. I, b. l. 51–53), b) 2012 m. sausio 20 d. Pakeitimas Nr. 6 (t. II, b. l. 53–55), c) 2012 m. birželio 29 d. Pakeitimas Nr. 7 (t. I, b. l. 45–46). Apibendrinusi išdėstytą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB ,,Valskaita“ atlikta nepriklausomo audito patikrinimo ataskaita ,,Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties poveikio S. B. valdomoms Bendrovėms“ ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19Dėl sprendimo motyvavimo

  1. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis buvo pakeista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų ir argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, iš esmės priėmė teisingą sprendimą byloje, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
  2. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai