Byla 2-281/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nutarta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino prekybos centras“ ir trečiojo asmens K. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nutarta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Bankrotas“.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DNB bankas 2012 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas“. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas AB DNB bankas ir atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-709 (toliau – kreditavimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 5 553 743 Eur dydžio kreditą prekybos centro statyboms, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas. 2008 m. rugsėjo 16 d. bei 2009 m. lapkričio 24 d. papildomais susitarimais dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo kredito suma buvo padidinta iki 7 307 637,29 Eur, pakeistas kredito grąžinimo metodas iš anuitetinio į linijinį bei kitos kreditavimo sutarties sąlygos, kredito grąžinimo grafikas išdėstytas nauja redakcija. Ieškovo teigimu, AB DNB bankas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš kreditavimo sutarties, tuo tarpu atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ savo sutartinių įsipareigojimų nuo 2010 m. gruodžio 31 d. nevykdė, dėl ko susidarė 862 365,38 Eur įsiskolinimas. Atsakovui nevykdant kreditavimo sutarties, ieškovas 2012 m. gegužės 16 d. pranešimu įspėjo atsakovą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir kreditavimo sutarties nutraukimo bei, atsakovui ir toliau nevykdant kreditavimo sutarties, ieškovas 2007 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutartį nutraukė, pareikalavo atsakovą sumokėti 7 272 257,29 Eur, iš kurių pradelstas įsiskolinimas sudaro 862 365,38 Lt. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui AB DNB bankui, atsakovo balanse už 2011 metus atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 29 946 891 Lt, tuo tarpu turtas – 20 051 743 Lt, atsakovo finansinė būklė yra sunki, atsakovas nėra pajėgus vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui bei nėra duomenų, kad tokia atsakovo padėtis galėtų artimiausiu metu pasikeisti.

5Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atsiliepimu į AB DNB banko ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas turi ginčytinų ir formaliai netinkamai vykdomų įsipareigojimų tik ieškovui AB DNB bankui. Visi kiti įsipareigojimai yra einamieji mokėjimai ir, jeigu pažeistas jų apmokėjimo terminas, tai tik formaliai dėl pavėluotai gautų kreditorių sąskaitų. Įsipareigojimų vykdymo netinkamumas ieškovui pasireiškia tik tuo, kad atsakovas negali vykdyti įsipareigojimų dėl pagrindinės skolos dalies tokia apimtimi, kokia pageidauja ieškovas, t. y. mokamos palūkanos, delspinigiai, dalis kredito, bet mokėjimai dėl kredito neatitinka sutartyje su ieškovu nustatytų dydžių ieškovo reikalaujama apimtimi. Atsakovo teigimu, tokį vykdymą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, kai jis paskutinius du metus leido nemokėti kredito sumų dėl jo vykdytų svarstymų kaip pertvarkyti kredito grąžinimus, o po to priėmė sprendimą nutraukti šalių kredito sutartį. Nurodė, kad atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ apskaitoje nurodoma turto vertė ne pagal rinkos vertę, bet pagal vertę apskaitos prasme, todėl šiai dienai kreditoriniai įsipareigojimai dėl turto sukūrimo yra didesni negu neamortizuota turto vertė. Pažymėjo, kad kreditavimo sutarties nutraukimas yra ginčijamas teisme, o faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas nepripažįsta sutarties nutraukimo, turi galimybes vykdyti įsipareigojimus, juos vykdo ir yra mokus.

6Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus ieškovo pusėje, 2012 m. lapkričio 12 d. prašymu prašė iškelti UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“. Nurodė, kad atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 27 d. fizinės apsaugos paslaugų teikimo sutartį Nr.6140412, už trečiojo asmens suteiktas apsaugos paslaugas nėra apmokėjęs trečiojo asmens išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrai 47 296,66 Lt sumai. Trečiojo asmens teigimu, tai, kad nuo 2012 m. gegužės 31 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu neatsiskaito, rodo, jog atsakovas turi sunkumų su apyvartinėmis lėšomis bei patvirtina, kad atsakovas faktiškai yra nemokus. Trečiojo asmens manymu, iškėlus atsakovui bankroto bylą bankroto administratoriumi turėtų būti paskirtas UAB „Bankroto administravimo kontora“, kadangi šioje bendrovėje dirba įvairios kvalifikacijos darbuotojai, kurie kokybiškai, operatyviai ir sklandžiai galės vykdyti bankroto procedūrą atsakovui.

7Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovui UAB „Visagino prekybos centras“ dėl bankroto bylos iškėlimo, 2013 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė ieškinį atmesti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Visagino prekybos centras“. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad kreditavimo sutarties nutraukimas ir dėl to atsiradusi papildoma 6 409 891,91 Eur (7 272 257,29 Eur - 862 365,38 Eur) skolos suma, yra atsakovo ginčijami, todėl ši skola nėra įskaitoma į pradelstų įsipareigojimų sumą ir negali būti pagrindu bankroto bylai dėl įmonės nemokumo iškelti.

8Ieškovas AB DNB bankas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

9Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarties, 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgusi į tai, kad ginčo kreditavimo sutarties nutraukimas yra nenuginčytas ir galiojantis, vienašališkai nutraukus kredito sutartį, atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą paimtą kreditą, atsakovas neginčijo, jog šios pareigos neįvykdė, taip pat neginčijo ieškovo nurodyto grąžinamo kredito dydžio, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą atsakovo 6 409 891,91 EUR įsiskolinimo, atsiradusio ieškovui nutraukus tarp šalių sudarytą kreditavimo sutartį, vien tuo pagrindu, jog atsakovas sutarties nutraukimą ginčija teisme.

102013 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas K. V. pateikė teismui prašymą įtraukti jį bendraieškiu UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto byloje, paskirti bankroto administratoriumi UAB „Bankroto lyderiai“. Prašyme nurodė, kad būdamas atsakovo darbuotoju atsiskaitydavo už atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ prievoles, kontrahentams mokėjo savo lėšomis, kurias turėjo atgauti iš bendrovės, tačiau bendrovė iki šiol su juo nėra atsiskaičiusi, kreipimosi į teismą dienai atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ įsiskolinimą pareiškėjui sudaro 1 776,66 Lt. Pareiškėjo teigimu, iškėlus UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi turėtų būti paskirtas UAB Bankroto lyderiai“, kadangi šio bankroto administratoriaus darbuotojų patirtis yra didelė ir įvairiapusiška, administratorius turi didelę bendrovių administravimo patirtį, todėl sugebėtų objektyviai bei nešališkai vykdyti sudėtingas bankroto procedūras.

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarė įtraukti K. V. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

12Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atsiliepimu į K. V. prašymą su prašymu nesutiko, prašė AB DNB banko ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad K. V. yra UAB „Visagino prekybos centras“ kreditorius, kuriam bendrovė skolinga 1 776,66 Lt. Pažymėjo, kad 1 776,66 Lt įsiskolinimas K. V. susidarė ne dėl darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų sumų mokėjimo, bet dėl to, kad šis asmuo nesuderinęs su bendrovės vadovybe užsakė paslaugas bendrovės vardu, kurių kaina jų tiekėjams yra apmokėta ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovui UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą, atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas“.

15Teismas netenkino atsakovo prašymo paskirti atsakovo nekilnojamojo turto, esančio Veteranų g. 2, Visagine, vertės nustatymo ekspertizę motyvuodamas tuo, kad atsakovui nebuvo kliūčių šiuos įrodymus surinkti savo iniciatyva ir juos pateikti teismui (CPK 179 str.), be to, pažymėjo, kad tokio prašymo tenkinimas iš esmės užvilkintų ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą.

16Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje padarytas išvadas, sprendė, jog šiai dienai kreditavimo sutarties nutraukimas nėra nuginčytas bei galiojantis, todėl į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą įtrauktinas atsakovo 24 853 878,77 Lt įsiskolinimas ieškovui, bendra atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma nustatytina 25 562 544,42 Lt (290 300,69 Lt+418 364,96 Lt+24 853 878,77 Lt), apskaityto atsakovo turto vertė - 17 583 436 Lt, dėl to darytina išvada, kad atsakovo įsipareigojimai (skolos) viršija daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės ir, vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įmonei yra keltina bankroto byla.

17Teismas pažymėjo, kad analogiškas išvadas dėl atsakovo nemokumo yra padarę teismai nutartyse kitose bylose dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Visagino prekybos centras“, iškėlimo, kuriomis buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui, konstatuojant jo nemokumą (CPK 182 str.).

18Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, padarė išvadą, jog atsakovas yra nemokus, todėl vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu įmonei keltina bankroto byla.

19Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie siūlomus bankroto administratorius bei atsižvelgęs į tai, kad UAB „Bankrotas“ turi didžiausią patirtį iš visų siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų – įrašytas į sąrašą 2008 m. spalio 20 d., yra baigęs 27 bankroto procedūras (kiti du bankroto administratoriai yra baigę po 12 bankroto procedūrų), sprendė, kad UAB „Bankrotas“ turima didelė patirtis sąlygos sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, todėl atsakovo bankroto administratoriumi skirtinas UAB „Bankrotas“ (ĮBĮ 11 str. 2 d.).

20Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo neatitikimo šiam subjektui įstatymo keliamiems reikalavimams (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

21III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis būtų palikta galioti dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo, prašo pakeisti nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus skyrimo bei paskirti bankroto administratoriumi UAB „Bankroto lyderiai“.

23Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

241) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą įtraukė atsakovo 24 853 878,77 Lt įsiskolinimą ieškovui bei sprendė, kad atsakovo įsipareigojimai (skolos) viršija daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ĮBĮ nenumato galimybės stabdyti bylos dėl bankroto bylos iškėlimo bei tai, kad nesibaigė teisminis ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, turėjo ieškinį atmesti pripažinęs, kad tol, kol vyksta teisminis ginčas dėl ginčo kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo laikyti, kad visų pagal kreditavimo sutartį mokėtinų sumų mokėjimo terminai yra suėję;

252) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsakovo turto vertę vertinti pagal tikrąsias jo kainas (rinkos vertę), motyvuodamas tuo, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto vertinimui turėjo būti skirta ekspertizė, nes tik taip galima nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes – tikrąją turto rinkos vertę, kuri daug didesnė nei nurodyta atsakovo apskaitos dokumentuose;

263) Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo, nepagrįstai konstatavo, jog tinkamiausias bankroto administratorius yra tas, kuris turi didžiausią patirtį ir yra baigęs daugiausią bankroto bylų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti bankroto administratoriaus parinkimo kriterijai nėra objektyvūs, nes įrašymo data iš esmės visų siūlytų bankroto administratorių vienoda, tuo tarpu nustatant baigtų bankroto bylų skaičių būtina atsižvelgti į šias bylas vykdžiusių asmenų skaičių. Be to, apelianto manymu, parinkdamas bankroto administratorių pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog pasirinktas bankroto administratorius yra pasiūlytas kreditoriaus, kurio reikalavimas sudarys 80 – 90 procentų visų kreditorių reikalavimo sumos, todėl visos bankroto procedūros bus atliekamos faktiškai be jokio kitų kreditorių dalyvavimo, jų interesų paisymo, o tai sudarys sąlygas piktnaudžiauti, susidaryti konfliktinėms situacijoms;

274) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, kad ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nes šioje teisės normoje numatytas atleidimas nuo žyminio mokesčio, kai ieškinys pareiškiamas jau iškeltoje bankroto byloje, o ne ieškinys bankroto bylai iškelti, kaip yra nagrinėjamu atveju, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs šias aplinkybes turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies pagrindu.

28Atskiruoju skundu trečiasis asmuo K. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį dalyje, kurioje UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“, ir priimti šioje dalyje naują nutartį – UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto lyderiai“.

29Atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo netinkamai vertino bylos aplinkybes ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, reikšmingus šiam klausimui spręsti. Apelianto manymu, bankroto administratoriaus UAB „Bankroto lyderiai“ darbuotojų patirtis yra didelė ir įvairiapusiška, administratorius turi didelę bendrovių administravimo patirtį, siūlomas bankroto administratorius sugebėtų objektyviai bei nešališkai vykdyti sudėtingas bankroto procedūras, o darbuotojų patirtis ir nedidelis darbo krūvis užtikrintų efektyvų ir tinkamą atsakovo bankroto administravimą.

30Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ ir trečiojo asmens K. V. atskiruosius skundus su atskiraisiais skundais nesutiko, prašė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl AB DNB banko reikalavimo priskyrimo prie pradelstų atsakovo įsipareigojimų, kadangi atsakovo įsipareigojimų ieškovui teisinis vertinimas nekvestionuotinai yra atliktas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo inicijuotos bylos įtakos sprendžiant atsakovo nemokumo klausimus, kadangi nemokia pripažintai įmonei bankroto byla privalo būti keliama nedelsiant po to, kai konstatuojamas jos nemokumas, nes bet koks delsimas tai daryti sąlygoja žalos tokios įmonės kreditoriams atsiradimą. Ieškovo teigimu, atsakovui nepateikus įrodymų, kurie leistų suabejoti jam priklausančio nekilnojamojo turto verte, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti nekilnojamojo turto ekspertizę. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, kadangi ieškovo pasiūlytas ir teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ turi didesnę patirtį ir didesnius žmogiškuosius išteklius nei atsakovo ir trečiojo asmens siūlomas bankroto administratorius UAB „Bankroto lyderiai“, be to, nors paskirto bankroto administratoriaus buveinė yra Kaune, tačiau ši įmonė viešai prieinamais duomenimis taip pat turi savo atstovybę Vilniuje. Ieškovo nuomone, nei atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“, nei trečiasis asmuo K. V. nepateikė jokių duomenų apie UAB „Bankrotas“ teisinį suinteresuotumą (šališkumą) ar jo kandidatūros prieštaravimą imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms

31Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atsiliepimu į trečiojo asmens K. V. atskirąjį skundą su K. V. atskiruoju skundu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ ir trečiojo asmens K. V. pozicijos bendrai skundžiamojoje nutarties dalyje dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai paskirto įmonės bankroto administratoriaus sutampa. Atsakovo manymu, trečiojo asmens K. V. pasiūlytas bankroto administratorius pagal kvalifikacijos ir patirties lygį ne tik atitinka įstatymų reikalavimus, bet ir iš esmės jo duomenys netgi geresni negu pirmosios instancijos teismo paskirto UAB „Bankrotas“.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

33Atskirieji skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

34Dėl bylos nagrinėjimo ribų

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

36Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

37Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas iškėlė atsakovui UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto bylą ir paskyrė atsakovo bankroto administratoriumi UAB „Bankrotas“, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

38Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

39Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – mokėjimo pavedimą ir duomenis apie apribojimus ir likutį UAB „Visagino prekybos centras“ banko sąskaitoje. Ieškovas AB DNB bankas su atsiliepimu į atskiruosius skundus taip pat pateikė naują įrodymą – 2013 m. gruodžio 16 d. išrašą iš viešai prieinamo Juridinių asmenų registro.

40Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

41Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai priimtini į bylą.

42Dėl bankroto bylos iškėlimo

43Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

44ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurio pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. ĮBĮ straipsnio 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos seka, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.

45Pirmosios instancijos teismas, įtraukęs į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą atsakovo 24 853 878,77 Lt įsiskolinimą, ieškovui, padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršija daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui.

46Spręsdamas klausimą dėl atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ mokumo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktu 2013 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansu, iš kurio matyti, kad UAB „Visagino prekybos centras“ apskaityto turto vertė yra 17 583 436 Lt, ilgalaikis turtas - 16 942 425 Lt, nematerialusis turtas - 4 713 Lt, materialusis turtas – 14 720 248 Lt, finansinis turtas - 2 217 464 Lt, trumpalaikis turtas – 641 011 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 565 258, kitas trumpalaikis turtas – 19 095 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 25 763 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 31 585 009 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 712 500 Lt. Taip pat pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktų kreditorių sąrašų duomenimis (t. 2, b. l. 166 – 168, 170), pagal kuriuos konstatavo, kad pradelsti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams yra 290 300,69 Lt ir 418 364,96 Lt, bei duomenimis apie kreditavimo sutarties su ieškovu AB DNB banku vykdymą.

47Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo išvada dėl įmonės nemokumo ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teisminis ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo nėra pasibaigęs, turėjo ieškinį atmesti pripažinęs, kad tol, kol vyksta teisminis ginčas dėl ginčo kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo laikyti, kad visų pagal kreditavimo sutartį mokėtinų sumų mokėjimo terminai yra suėję. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nurodyti atsakovo argumentai nepagrįsti ir nėra pagrindas išvadai dėl įmonės mokumo ir realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo kaip pagrindo kelti bankroto bylą yra pagrįsta.

48Bylos duomenimis nustatyta, kad atskiraisiais skundais skundžiamos nutarties priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Visagino prekybos centras“ ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl 2007 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2007-709 vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo, kurią išnagrinėjus 2013 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškinį atmesti. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskustas apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi atmetė UAB „Visagino prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą.

49Apeliacinis teismas, įvertinęs nurodytas nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu byloje nebuvo duomenų apie tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2007-709 yra nuginčyta, taip pat į tai, kad atsakovas neginčijo neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui AB DNB bankui dydžio, sprendžia, jog vienašališkai nutraukus minėtą kreditavimo sutartį atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą paimtą kreditą, ir konstatuoja, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu kreditoriaus AB DNB banko 24 853 878,77 Lt dydžio reikalavimas buvo tikėtinai pagrįstas bei tai sudarė pakankamą pagrįstą pagrindą šio reikalavimo įtraukimui į atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ pradelstų įsipareigojimų sąrašą.

50Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl teismo atsisakymo atlikti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinis teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas prašydamas paskirti jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Veteranų g. 2, Visagine, vertės nustatymo ekspertizę nepateikė įrodymų, kad apskaitoje apskaityta šio nekilnojamojo turto vertė neparodo ir nepatvirtina tikrosios jo vertės bei kad atsakovo nekilnojamojo turto vertė yra dvigubai didesnė nei atsakovo pradelsti įsipareigojimai. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kuris taip pat yra ir fakto teismas. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į pakankamai užsitęsusį bylos nagrinėjimą, prašomos ekspertizės atlikimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

51Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įtraukęs į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą 24 853 878,77 Lt įsiskolinimą ieškovui teisingai įvertino atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykį bei pagrįstai sprendė, jog atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į atsakovo balanso įrašyto turto vertės ir atsakovas yra nemokus.

52Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo

53ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, jog teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Taigi bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas. Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 ir kt.).

54Galiojantys teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų, kuriais turi vadovautis teismas, pasirinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, sąrašo. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti tik kriterijai, dėl kurių asmuo konkrečioje byloje negali būti paskirtas įmonės, kuriai keliama bankroto byla, administratoriumi. Šie kriterijai yra nustatyti tam, kad būtų užtikrintas administratoriaus nešališkumas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2014; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1300/2013; 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1742/2012; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373/2010 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų.

55Pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų pasiūlytas bankroto administratorių kandidatūras vertino pagal byloje surinktus duomenis, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog šalių siūlomos bankroto administratorių kandidatūros prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies normoms, teismas taikė kandidatūrų pranašumo kriterijų, palygindamas jų patirtį bankroto bylose. Nustatęs, kad bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ turi didžiausią patirtį iš visų siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šis kandidatas yra tinkamiausias bankroto administratoriaus pareigoms.

56Nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pasiūlytų bankroto administratorių patirtį bankroto bylose, nepagrįstai vadovavosi užbaigtų bankroto bylų skaičiais, kadangi šie skaičiai neatsispindi tikrosios šių asmenų patirties, nes turi būti padalinti iš jas vykdžiusių asmenų skaičiaus. Taip pat, apeliantų teigimu, UAB „Bankrotas“ negalėjo būti paskirtas įmonės bankroto administratoriumi, nes yra pasiūlytas įmonės kreditoriaus, kurio reikalavimas sudaro didžiąją dalį kreditorių reikalavimų sumos.

57Apeliacinis teismas nesutikdamas su nurodytais apeliantų argumentais pažymi, kad skiriant bankroto administratorių teismui suteikta diskrecijos teisė, t. y. teismas turi teisę iš pasiūlytų kandidatūrų parinkti administratorių, kuris, teismo nuomone, tinkamiausiai administruos bankrutuojančią bendrovę. Tiek teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Bankrotas“, tiek trečiojo asmens siūlytas bankroto administratorius UAB „Bankroto lyderiai“ yra juridiniai asmenys, todėl vertinandamas šių asmenų patirtį bankroto bylose pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai vertino juridinių asmenų, o ne juose dirbančių darbuotojų statistinius rodiklius.

58Apeliacinis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė ar jai pritarė vienas ar kitas bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių prielaidų dėl siūlomo paskirti bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 2-468/2009; 2009 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-629/2009; 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-960/2009; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantai tvirtindami, kad teismo paskirtas bankroto administratorius nėra tinkamas kandidatas, kadangi turėdamas kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro didžiąją dalį kreditorių reikalavimų sumos, piktnaudžiaus savo padėtimi, nepateikė jokių duomenų apie paskirto bankroto administratoriaus galimą šališkumą. Esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad bankroto administratoriumi paskirtas įmonės kreditoriaus, kurio reikalavimas sudaro didžiąją dalį kreditorių reikalavimų sumos, pasiūlytas asmuo, nesudaro pagrindo abejoti paskirto administratoriaus gebėjimu tinkamai administruoti UAB „Visagino prekybos centras“ bankroto procesą.

59Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

60Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atskirąjį skundą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nagrinėjamoje byloje. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nes šioje teisės normoje numatytas atleidimas nuo žyminio mokesčio, kai ieškinys pareiškiamas jau iškeltoje bankroto byloje, o ne ieškinys bankroto bylai iškelti, kaip yra nagrinėjamu atveju, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs šias aplinkybes turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies pagrindu.

61Apeliacinis teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nustatyta ne tik žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka bei dydžiai, bet ir atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo pagrindai. Įstatymų leidėjas, atleisdamas asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotų procesinių dokumentų nagrinėjimą, užtikrina asmenims teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realumą. Vienas iš atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio nagrinėjimą pagrindų įtvirtintas CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte. Pagal jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200/2006; 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011).

62Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimą bei į tai, kad ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų asmenų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, grupę, todėl nėra teisinio pagrindo CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies nuostatų taikymui.

63Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

64Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

65Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

66Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

67Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

68Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DNB bankas 2012 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atsiliepimu į AB DNB banko... 6. Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“, pareiškiantis savarankiškus... 7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo AB DNB banko ieškinį... 8. Ieškovas AB DNB bankas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo... 9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo AB DNB banko atskirąjį... 10. 2013 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas K. V. pateikė teismui prašymą... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarė įtraukti... 12. Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atsiliepimu į K. V. prašymą su... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė iškelti... 15. Teismas netenkino atsakovo prašymo paskirti atsakovo nekilnojamojo turto,... 16. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei Lietuvos... 17. Teismas pažymėjo, kad analogiškas išvadas dėl atsakovo nemokumo yra... 18. Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatęs, kad atsakovo pradelsti... 19. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie siūlomus bankroto... 20. Teismas pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas... 21. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 22. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ prašo... 23. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 24. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovo pradelstų... 25. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsakovo turto vertę... 26. 3) Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė klausimą dėl bankroto... 27. 4) Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, kad ieškinys... 28. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo K. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 29. Atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į atsakovo UAB „Visagino prekybos... 31. Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atsiliepimu į trečiojo asmens... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 33. Atskirieji skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio... 34. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 36. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo... 37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis,... 38. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą... 39. Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ su atskiruoju skundu pateikė... 40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos... 41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis... 42. Dėl bankroto bylos iškėlimo... 43. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas.... 44. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurio pagalba siekiama... 45. Pirmosios instancijos teismas, įtraukęs į atsakovo pradelstų... 46. Spręsdamas klausimą dėl atsakovo UAB „Visagino prekybos centras“ mokumo,... 47. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo išvada dėl įmonės nemokumo... 48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atskiraisiais skundais skundžiamos nutarties... 49. Apeliacinis teismas, įvertinęs nurodytas nustatytas faktines aplinkybes bei... 50. Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl teismo atsisakymo... 51. Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įtraukęs į... 52. Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo... 53. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, jog teismas, priėmęs nutartį... 54. Galiojantys teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų, kuriais turi... 55. Pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų pasiūlytas... 56. Nesutikdami su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantai... 57. Apeliacinis teismas nesutikdamas su nurodytais apeliantų argumentais pažymi,... 58. Apeliacinis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog bankroto administratoriaus... 59. Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo... 60. Atsakovas UAB „Visagino prekybos centras“ atskirąjį skundą taip pat... 61. Apeliacinis teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nustatyta ne tik... 62. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9... 63. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų... 64. Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama,... 65. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirųjų... 66. Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties... 67. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirieji skundai... 68. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 69. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti...