Byla 2-784-370/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „PUNTUKAS“ direktoriaus S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3065-567/2017, kuria AB „PUNTUKAS“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir bendrovei iškelta bankroto byla, byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EPTS“ ieškinį atsakovei AB „PUNTUKAS“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagal ieškovo AB „PUNTUKAS“ direktoriaus S. J. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos AB „PUNTUKAS“ iškėlimo (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Italinox Baltic“),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „EPTS“ teismo prašė AB „PUNTUKAS“ iškelti bankroto bylą dėl nemokumo. Nurodė, kad AB „PUNTUKAS“ jai skolinga 8 413,75 Eur pagal AB „PUNTUKAS“ pateiktas sąskaitas faktūras ir 841,38 Eur sumą dėl pavėluoto atsiskaitymo ir skolos išieškojimo administravimo, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaito net po pateikto raginimo atsiskaityti ir įspėjimo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Papildomai pažymėjo, kad atsakovės nemokumą patvirtina ir finansinės atskaitomybės dokumentai, viešai prieinama informacija. Pagal AB „PUNTUKAS“ 2015 m. balanso duomenis įmonė turi 1 234 506 Eur vertės turto, o įsipareigojimų – 575 685 Eur; įmonė patyrė – 506 325 Eur nuostolių. Pagal 2014 m. balanso duomenis, AB „PUNTUKAS“ turėjo 1 854 315 Eur vertės turto, o įsipareigojimų – 482 020 Eur, įmonė patyrė 136 718 Eur nuostolių. Iš bendrovės finansinių dokumentų už 2014 m. ir 2015 m. matyti, kad įmonės turtas mažėjo, pradelsti įsipareigojimai, kaip ir nuostoliai, didėjo.
  2. Atsakovė AB „PUNTUKAS“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, prašė jį atmesti, o UAB „EPTS“ skirti baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovei. Nurodė, kad ieškovė bendradarbiauja su atsakove nuo 2012 m., paskutinį kartą atsakovė iš ieškovės įsigijo prekių 2016-11-03 bei informavo, kad turi laikinų sunkumų, tačiau veikla yra vykdoma ir visi įsipareigojimai bus įvykdyti. Ieškovė buvo informuota apie atsakovės finansinę būklę, taip pat jai buvo žinomas atsakovės vadovybės sprendimas kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovės teigimu, ieškovė sąmoningai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, siekiant jai padaryti spaudimą, priversti sumokėti skolą. Pažymėjo, kad ieškovė nesinaudojo ginčo teisenos tvarka bei nereikalavo priteisti skolą iš atsakovės. Be to, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų bei pateikė teismui ieškinį iš karto po to, kai gavo atsakovės pranešimą apie pateiktą teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokiu būdu siekdama teismo pagalba imtis veiksmų, kuriais būtų apribota atsakovės galimybė disponuoti savo turtu (CK 1.2 str., 1.137 str., CPK 7 str., 95 str.).
  3. AB „PUNTUKAS“ direktorius S. J. teismo prašė: 1) AB „PUNTUKAS“ iškelti restruktūrizavimo bylą; 2) bendrovės restruktūrizavimo administratore skirti UAB „Avere“; 3) patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos – 1 330 Eur per mėnesį, įskaitant PVM; 4) nustatyti, kad iš AB „PUNTUKAS“ sąskaitos LT 02 7044 0600 0167 5349, esančios AB SEB banke, gali būti atliekami visi įmonės ūkinei-komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, bei, atsižvelgiant į prognozuojamas einamąsias įmokas bei išlaidas, nustatyti 200 000 Eur didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms atlikti.
  4. AB „PUNTUKAS“ direktorius S. J. nurodė, kad atsakovė įregistruota 1990-11-16. Nuo įregistravimo iki 1992 m. rugsėjo mėnesio bendrovė veikė kaip valstybinė įmonė - Valstybinis projektavimo ir konstravimo biuras ,,PUNTUKAS“. Nuo 1992 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. kovo mėn. bendrovė veikė kaip Lietuvos invalidų draugijos individuali įmonė „Valstybinis projektavimo ir konstravimo biuras „PUNTUKAS“, o nuo 1995 m. kovo mėnesio bendrovės teisinė forma – akcinė bendrovė. AB „PUNTUKAS“ pagrindinė veikla – kompensacinės technikos, slaugos ir reabilitacijos priemonių ir kitos kompensacinės technikos žmonėms su negalia gamyba. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 632 751 Eur; pagrindinis bendrovės akcininkas – Lietuvos neįgaliųjų draugija, turinti 92,18 proc. akcijų. AB „PUNTUKAS“ šiuo metu susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, dėl to bendrovė negali tinkamai įvykdyti savo prievolių kreditoriams ir sumažinti nuostolių. Bendrovė negali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais dėl apyvartinių lėšų trūkumo. 2016-11-11 duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 223 000 Eur, tačiau bendrovė yra moki. 2016-10-31 balanso duomenimis bendrovė turėjo 738 000 Eur vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (369 000 Eur). Pažymėjo, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos – bendrovėje dirba 36 darbuotojai; 2016 m. per 10 mėnesių pardavimo pajamos sudarė 457 000 Eur; bendrovė yra sudariusi sutartis ir toliau ketina tęsti veiklą, aktyviai dalyvauja viešuosiuose konkursuose, tačiau reikalingas skolų restruktūrizavimas ir kreditorių pagalba, peržiūrint įsipareigojimų dengimo grafikus ir mokėjimus išdėstant per restruktūrizavimo laikotarpį, atsižvelgiant į bendrovės pateikiamus veiklos planus, gaunamas grynąsias veiklos pajamas (ĮRĮ 6 str., 7 str.).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi: 1) atsisakė AB „PUNTUKAS“ iškelti restruktūrizavimo bylą; 2) AB „PUNTUKAS“ iškėlė bankroto bylą nemokumo pagrindu, bankroto administratore paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“.
  2. Teismas atsisakė tenkinti AB „PUNTUKAS“ direktoriaus prašymą ir bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad atsakovės pateiktos įmonės veiklos atkūrimo priemonės nėra realios ir konkrečios, todėl laikytinos kaip negalinčios atkurti įmonės normalios veiklos (parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.). Šią išvadą teismas padarė įvertinęs metmenų turinį (nurodytus restruktūrizavimo proceso tikslus, prognozuojamos produkcijos ir paslaugų pardavimo pajamas, dalyvavimą viešuosiuose konkursuose, planuojamą gamybinės veiklos ir valdymo struktūros pertvarkymą ir kt.), atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, teismuose nagrinėjamas bylas, darbuotojų skaičiaus mažėjimą ir galimybes jiems mokėti atlyginimus bei mokesčius valstybei. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą apie nuostolingą įmonės veiklą, negalėjimą išlaikyti darbuotojų.
  3. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis įmonės debitorių skolos sudaro 410 834,75 Eur, tačiau restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta, kokių bus imtasi priemonių, siekiant išsiieškoti debitorių skolas.
  4. Teismas taip pat kritiškai vertino sudarytą duomenų lentelę dėl ketinimų įsigyti keltuvus, nesant į bylą pateiktų ketinimų protokolų ar susirašinėjimų; taip pat nustatė, kad į bylą nepateikti duomenys apie ketinimą vykdyti sutartis, kurių vertė, pasak S. J. – 241 300 Eur, bei duomenys apie galimą sutarčių vykdymą, gautinas pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad bendrovė neturi realios galimybės vykdyti ir plėsti įmonės ūkinę komercinę veiklą.
  5. Teismas pažymėjo, kad metmenyse taip pat nėra nurodyta, ar bendrovė planuoja keisti ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti veiklą, įgyvendinti kitas priemones mokumui atkurti, todėl sprendė, kad bendrovė iš esmės toliau siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kuri privedė prie finansinių sunkumų.
  6. Metmenyse taip pat nenurodyta, kokiomis realiomis priemonėmis bendrovė planuoja pašalinti metmenyse nurodytas nuostolingo veikimo priežastis, taip pat, iš kokių finansavimo šaltinių bendrovė kiekvieniems restruktūrizavimo metams planuoja gauti apyvartinių lėšų restruktūrizavimo procesui įgyvendinti. Dėl to teismas sprendė nesant objektyvių priežasčių pagrįstai tikėtis, jog įmonės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės artimiausiu metu išnyks, o prielaida, kad atsakovės padėtis gerės dėl ketinamų sudaryti sutarčių, laikyta nepagrįsta.
  7. Teismas restruktūrizavimo bylą atsisakė iškelti ir kitu pagrindu – įmonės nemokumu (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Išvadą dėl atsakovės nemokumo teismas padarė įvertinęs atsakovės 2015 m. ir

    42016-11-30 balansų duomenis, pelno (nuostolių) ataskaitas, debitorių skolas, kurių išsiieškojimo galimybės metmenyse nenumatytos, pradelstų įsipareigojimų sumas, skolas darbuotojams, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš kurių nustatyta, kad teismuose nagrinėtinos 3 bylos, kuriose AB „PUNTUKAS“ yra atsakovė; darbuotojų skaičių ir jų kitimą (2013 metais dirbo 101 darbuotojas, o 2016 m. spalio mėn. – 36 darbuotojai).

  8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pateiktas 2016-11-10 susitarimas dėl skolos padengimo atidėjimo, sudarytas kreditoriaus Lietuvos neįgaliųjų draugijos ir AB „PUNTUKAS“, dėl 289 620 Eur skolos dengimo paskutiniais restruktūrizavimo metais, savaime nepatvirtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai yra realūs ir sudaro realias galimybes normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei vykdyti skolinius įsipareigojimus.
  9. Teismas, Lietuvos neįgaliųjų draugijos ir AB „PUNTUKAS“ finansinį 289 620 Eur dydžio reikalavimą priskyrė prie pradelstų įsipareigojimų ir sprendė, kad jie (253 956,93 Eur (skolos kreditoriams) + 138 588 Eur (skolos darbuotojams) + 289 620 Eur (skola Lietuvos neįgaliųjų draugijai) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
  10. Teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teisėmis, nustatęs, kad UAB „EPTS“ pasirinktas teisių gynybos būdas dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovės pasirinktas teisių gynybos būdas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo savaime nereiškia, kad yra teisinis pagrindas skirti baudą. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, pareiškė nepagrįstus reikalavimus ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. AB „PUNTUKAS“ direktorius S. J. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.), taip pat su atsakovės atliktu nemokumo įvertinimu. Teismas turėjo įvertinti ne visų įmonės turimų įsipareigojimų, o tik pradelstų įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.
    2. Pagal teismui kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktą patikslintą kreditorių sąrašą 2016-11-11 datai, bendra įsipareigojimų suma kreditoriams sudarė 614 000 Eur, įskaitant 223 200 Eur pradelstus įsipareigojimus, iš jų 56 300 Eur – pradelsti įsipareigojimai atleistiems darbuotojams ir 20 200 Eur pradelsti įsipareigojimai VSDFV. 2016-12-22 teismui pateikti papildomi duomenys ir informacija, patvirtinanti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo į balansą įrašyto turto vertės, taip pat, kad galioja susitarimas su didžiausiu kreditoriumi – Lietuvos neįgaliųjų draugija, kurios reikalavimas sudaro 289 600 Eur arba 38 proc. visų finansinių įsipareigojimų sumos, taip pat pateikti duomenys apie atsakovei teismuose iškeltas bylas bei vykdomus išieškojimus.
    3. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės metmenyse nurodyta visa reikalinga informacija, numatytos atitinkamos priemonės mokumui atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais.
    4. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės verslo modelis ir vykdoma veikla yra nemokumo bei finansinių sunkumų priežastis. Viena iš bendrovės finansinių sunkumų priežasčių – įmonės verslo dalies atskyrimas 2015-05-18 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu bei po atskyrimo 2015 m. lapkričio mėn. – 2016 m. sausio mėn. vykęs atsakovės persikėlimas į kitas, jai nepriklausančias, gamybines-administracines patalpas. Didžiausią įtaką apyvartinių lėšų trūkumui bei nuostoliams atsirasti turėjo didelis neprognozuojamas nuomos kaštų bei komunalinių išlaidų padidėjimas. Pažymėtina, kad dėl kilusių teisminių ginčų su patalpų savininku UAB „NT Valdos“ dėl nepagrįstai didelių sąskaitų už komunalines paslaugas, surastos naujos patalpos gamybai. Atsakovės gaminama produkcija turi paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, todėl nesutiktina, kad pats savaime verslo modelis yra nuostolingas.
    5. Teismas ignoravo atsakovės paaiškinimus apie 2016 m. pradėtą gamybos ir valdymo struktūros pertvarkymą. 2016 m. spalio mėn., faktiškai pradėtas pirmasis įmonės restruktūrizavimo etapas, mažinant darbuotojų skaičių. Apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi įrodymai, patvirtinantys apie laikotarpiu nuo 2016-11-11 iki 2017-01-23 išmokėtą darbo užmokestį bei VSDFV atliktus mokėjimus bendrai 108 300 Eur sumai (iš jos dirbantiems darbuotojams išmokėta 66 900 Eur, atleistiems – 8 400 Eur, VSDFV 33 000 Eur). Taigi, šiuo metu su darbo teisiniais santykiais susiję įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus VSDFV, sudaro ne teismo nurodytą 138 588 Eur sumą (2016-10-31 balanso duomenimis), o 68 626,05 Eur (iš jų atleistiems darbuotojams pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 41 801,81 Eur, VSDFV – 26 824,24 Eur).
    6. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, metmenyse nurodyta aiški įmonės veiklos perspektyva. Verslo plane paaiškinta, iš kokių šaltinių numatoma gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Su restruktūrizavimo plano metmenimis pateiktos sutartys, protokolai, užsakymai, paraiškos ir kt., kurios pagrindžia 2017-2020 m. prognozuojamą produkcijos ir paslaugų pardavimą bendrai 5, 085 mln. Eur sumai. Kartu su skundu pridedamos 2016 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. sudarytos pagrindinės sutartys bei užsakymai. Iš metmenyse pateiktų susitarimų bei užsakymų, restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu (2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn.) buvo pagaminta ir perduota užsakovams produkcijos už 162 500 Eur sumą, už kurią sumokėta 133 700 Eur. Be to, 2017 m. sausio 20-30 dienomis buvo sudarytos naujos sutartys 168 500 Eur sumai, pagal jas produkcija bus gaminama 2017 m. kovo-balandžio mėn. Dedamos pastangos ir skoloms išieškoti (2016-12-21 buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis dėl skolos išieškojimo iš didžiausio debitoriaus OOO „Puntukas Pushkin“). Šios aplinkybės patvirtina, kad restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, atsakovė nėra nutraukusi veiklos.
    7. Atsakovės kreditoriai (išskyrus UAB „EPTS“) nepareiškė jokių prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Tikimybė, kad kreditoriai 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų dauguma pritartų restruktūrizavimo planui, negali būti atmesta.
    8. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, nepagrįstai Lietuvos neįgaliųjų draugijai turimą 289 620 Eur skolą priskaičiavo pradelstiems įmonės įsipareigojimams. Teismas šią sumą galėjo įtraukti į pradelstus įsipareigojimus tik turint Lietuvos neįgaliųjų draugijos reikalavimą įvykdyti prievolę arba, jeigu iš sutarties būtų aiškus prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Be to, Lietuvos neįgaliųjų draugija yra ir atsakovės akcininkė, ir didžiausia kreditorė, todėl ji turi suinteresuotumą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę. Taip pat pažymėtina, kad 2017-01-02 Lietuvos neįgaliųjų draugija ir atsakovė sudarė sutartį dėl lėšų grąžinimo termino atidėjimo, pagal kurią Lietuvos neįgaliųjų draugija atidėjo 289 620 Eur skolos mokėjimo terminą iki 2021-01-27.
    9. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra 322 582,98 Eur, o įmonės turtas – 748 893 Eur vertės, laikytina, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovės nemokumo.
  3. UAB „EPTS“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį, kuria UAB „PUNTUKAS“ iškelta bankroto byla, palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo, taip pat papildomai nurodoma, kad abejones dėl atsakovės nemokumo sustiprina viešai prieinama informacija. Pagal Creditinfo Lietuva, UAB duomenis atsakovė priskirtina aukščiausiai bankroto rizikos kategorijai, turi galiojančių areštų, skolų darbuotojams ir VSDFV (2017-02-28 duomenimis sudaro 26 717,96 Eur). Pagal atsakovės 2015 m. balanso duomenis atsakovė turėjo turto už 1 234 506 Eur, o įsipareigojimų už 575 685 Eur; įmonė patyrė 506 325 Eur dydžio nuostolius. Pagal 2014 m. balanso duomenis, AB „PUNTUKAS“ turto turėjo už 1 854 315 Eur , įsipareigojimų už 482 020 Eur; įmonė patyrė 136 718 Eur nuostolių. Taigi, atsakovės turtas tiek 2014, tiek 2015 m. mažėjo, pradelsti įsipareigojimai didėjo, paskutinius dvejus metus įmonė veikė nuostolingai. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą, o atsakovės pateikti 2016-2017 m. duomenys turi būti vertinami kritiškai.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Italinox Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo jį nagrinėti savo nuožiūra. Nurodo, kad nei bankroto bylos iškėlimas, nei restruktūrizavimo bylos iškėlimas trečiojo asmens interesų nepažeis, nes jo finansinis reikalavimas bus tenkinamas atitinkamai pagal ĮBĮ arba ĮRĮ nuostatas.
  5. Atsižvelgiant į AB „PUNTUKAS“ 2017-03-29 pateiktą prašymą su papildomais įrodymais, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas, pasiūlant dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti atsiliepimą (paaiškinimus). Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-04-04 gauti trečiojo asmens UAB „Italinox Baltic“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad įvertinus papildomus dokumentus, trečiasis asmuo neprieštarauja, jog apelianto atskirasis skundas būtų tenkinamas ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas būtų perduotas pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria AB „PUNTUKAS“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

6Dėl restruktūrizavimo ir bankroto proceso paskirties, tikslų ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

  1. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo ir bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.).
  2. Savo ruožtu bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 str. 1 d.). Taigi, priešingai nei restruktūrizavimo procesas, bankroto procedūra skirta tam, kad iš rinkos būtų pašalinti nemokūs, neveiklūs ūkio subjektai, o prioritetas teikiamas ne veiklos išsaugojimui, jos atkūrimui, o įmonės likvidavimui.
  3. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 str. 2-3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015).
  4. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  5. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
  6. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.

7Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė AB „PUNTUKAS“ iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, o bankroto bylą iškėlė konstatavęs AB „PUNTUKAS“ esant nemokią (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, AB „PUNTUKAS“ pateikti metmenys neatitinka realumo ir įgyvendinamumo kriterijų, faktinės situacijos, o įmonės finansinė padėtis (pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykis) atitinka nemokios įmonės būseną.
  2. Apeliantas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kvestionuoja ne tik teismo atliktą metmenų, bet ir įmonės finansinės padėties teisinį įvertinimą, teismo aktyvumo pareigos stoką. Savo poziciją grindžia kartu su atskiruoju skundu, taip pat AB „PUNTUKAS“ atskiru prašymu pridėtais naujais įrodymais (restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo metu sudarytų susitarimų vykdymo eiga, ketinimų (susitarimų) pagrindu sudarytomis pagrindinėmis sutartimis, pateiktais naujais užsakymais (ketinimais) pirkti produkciją; restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo metu darbuotojams ir VSDFV atliktais mokėjimais; 2017-01-27 Lietuvos neįgaliųjų draugijos ir AB „PUNTUKAS“ sutartimi dėl lėšų grąžinimo termino atidėjimo; duomenimis, patvirtinančiais bandymą atgauti skolą iš debitoriaus; J. L. design, UAB „Biomedicinos technika“, UAB „Staticus“, UAB „Atea“, J. S. IĮ „SPF užsakymais; kitais įrodymais, kurie, apelianto teigimu, patvirtina vykdomos veiklos faktą, bendrovės mokumą (2017-03-15 AB „PUNTUKAS“ techninio vadovo tarnybinis raštas; banko sąskaitos išrašai; išrašas apie išmokėtą darbo užmokestį ir kt.).
  3. Apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, atskirajame skunde nurodo, kad jų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kurioje į bylą pateikti duomenys, restruktūrizavimo plano metmenys įvertinti kaip neatitinkantys ĮRĮ keliamų reikalavimų, nors bylos nagrinėjimo metu teismas neprašė papildomų įrodymų, patvirtinančių galimybę vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, o apeliantas negalėjo nuspėti, jog pagal byloje esančių duomenų visetą pirmosios instancijos teismas padarys nepalankias AB „PUNTUKAS“ išvadas. Savo ruožtu prašymą pridėti papildomus įrodymus, Lietuvos apeliaciniame teisme gautus 2017-03-29, grindžia jų aktualumu, todėl negalėjimu jų pateikti anksčiau.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl papildomų įrodymų pridėjimo, taip pat į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą ir į tai, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, o pareiškėjo pateikti duomenys yra aktualūs vertinant įmonės turtinę padėtį bei restruktūrizavimo perspektyvumą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra susipažinę tiek su atskirojo skundo argumentais bei kartu su jais pridėtais įrodymais (pateikti atsiliepimai į atskirąjį skundą), tiek su 2017-03-29 Lietuvos apeliaciniame teisme gautais AB „PUNTUKAS“ papildomais įrodymais (jie 2017-03-30 išsiųsti susipažinti, nustatant terminą atsiliepimams (paaiškinimams) pateikti) apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrįstą pagrindą prie bylos pridėti apelianto pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str., 338 str.).

8Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

  1. Vienas iš argumentų, kurių pagrindu atsisakyta AB „PUNTUKAS“ iškelti restruktūrizavimo bylą – metmenyse nurodytų priemonių abstraktumas, nerealumas, neįgyvendinamumas, jų neatitikimas faktinei situacijai, pateiktiems įrodymams, atliktiems pajamų gavimo paskaičiavimams ir metmenyse nurodytiems restruktūrizavimo tikslams (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 5 str. 7 p., 12 str. 2 d.).
  2. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama metmenyse (esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas, priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų, kreditorių sąrašas, informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams, preliminarus įmonės verslo planas ir kt.).
  3. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pernelyg formaliai vertino restruktūrizavimo plano metmenis, juose nurodytą informaciją, pateiktus veiklos atkūrimo būdus, juolab, kad ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti atitinkami įrodymai, patvirtinantys, jog bendrovė veiklą vykdo (2016-10-13, 2016-10-21, 2016-10-31 preliminarios sutartys Nr. G10-38, G10-43, G10-49, 2016 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. G10-22, keltuvų pirkimo-pardavimo sutartys ir kt. 2016 m. sudarytos sutarys (pvz., t. 3, b. l. 225-251), UAB „PUNTUKAS“ sudarytų sutarčių (susitarimų) sąrašas, užsakymų, paraiškų, ketinimų lentelė 2016-2017 metams), tačiau teismas šiuos įrodymus vertino kritiškai arba sprendė, kad jie nėra pakankami restruktūrizavimo bylai iškelti.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo aktyvumo pareigą. Ir nors ši pareiga nereiškia, kad teismas, o ne proceso šalys turi įrodinėti su ginčo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes, teikti įrodymus, tačiau teismas turi teisę (gali) pareikalauti papildomų įrodymų tuo atveju, jei pateiktų duomenų nepakanka pagrįstai išvadai padaryti, nors matyti, kad įmonė siekia toliau vykdyti veiklą, pasitelkiant restruktūrizavimo procesą – atsiskaityti su kreditoriais, atkurti įmonės normalią ūkinę-komercinę veiklą.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti apie sąžiningą įmonės siekimą restruktūrizuotis – S. J., kuris generaliniu direktoriumi išrinktas 2016-09-21, nedelsiant ėmėsi veiksmų (2016-11-07 inicijuotas įmonės restruktūrizavimas (t. 1 , b. l. 120-123); pareiškimas teismo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gautas 2016-11-14), bendrovės metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pateikti informaciją (veiklos apibūdinimas, pobūdis, būklės apibūdinimas, priežastys, dėl kurių atsirado finansinių sunkumų, kreditoriai, informacija apie bylas, preliminarus verslo planas, turtas, kuris reikalingas įmonės veiklai ir kuris turi būti parduotas, atsiskaitymas su kreditoriais ir kt.), kuris grindžiamas pridėtais įrodymais – kreditorių sąrašu, susitarimu dėl skolos padengimo terminų su Lietuvos neįgaliųjų draugija, viešojo pirkimo posėdžio protokolu, sutarčių, susitarimų kopijomis, ilgalaikio turto sąrašu, turto vertės nustatymo pažymomis, kt. įrodymais. Byloje nenustatyta, kad restruktūrizavimo plano metmenyse būtų pateikta tiesos neatitinkanti informacija ir (ar) siekta nuslėpti faktus, turinčius reikšmės sprendžiant dėl tikrosios bendrovės finansinės padėties ar kitų reikšmingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą vienu iš pagrindų nurodžius metmenyse nurodytų veiklos atkūrimo priemonių nerealumą – tiek kartu su atskiruoju skundu, tiek bylai esant apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi įrodymai, kuriais grindžiamas AB „PUNTUKAS“ veiklos vykdymas, pajamų generavimas, atsiskaitymas su įmonės darbuotojais ir VSDFV bei kt.
  7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat restruktūrizavimo (kartu ir bankroto) proceso tikslus ir paskirtį, AB „PUNTUKAS“ vykdomą veiklą (įstatų 2 p. (t. 1, b. l. 169), apelianto aktyvumą, bendradarbiavimą teikiant įrodymus, taip pat nustatytas aplinkybes, suponuojančias sąžiningą bendrovės vadovo veikimą (siekį restruktūrizavimo proceso metu padengti įmonės skolas, toliau vykdyti veiklą), pagrindinio akcininko Lietuvos neįgaliųjų draugijos sutikimą atidėti skolos mokėjimo terminą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo formalūs argumentai, jog metmenyse nenurodyta, kokių bus imtasi priemonių, siekiant atgauti turimą debitorių 410 834,75 Eur skolą, įmonės darbuotojų skaičiaus mažėjimas (nuo 101 iki 36), skola darbuotojams ir VSDFV, įmonės nuostolingas veikimas, įrodymų apie vykdomą veiklą trūkumas, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie metmenyse pateiktų veiklos atkūrimo priemonių nerealumą ir nekonkretumą, juolab, kad, kaip minėta, su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kurių pagrindu atsisakyta įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat papildomi įrodymai apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str.).
  8. Pagal ĮRĮ nuostatas apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 13 d.), todėl išsamus naujai pateiktų įrodymų vertinimas neatliekamas, tačiau, preliminariai įvertinus pateiktus naujus duomenis, matyti, kad jie susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo ir restruktūrizavimo perspektyvumo – imtasi priemonių, siekiant išsiieškoti vieno iš didžiausių įmonės debitorių (t. 3, b. l.141-143) skolą (2016-12-21 teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 28/16 (t. 5, b. l. 31),

    92015-09-10 susitarimas dėl skolos grąžinimo Nr. PUN-10/09/15-2 (t. 5, b. l. 126-127), 2015-09-10 susitarimas dėl skolos grąžinimo Nr. PUN-10/09/15-1 (t. 5, b. l. 130-131), 2017-02-24 pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo Nr. 2017/02/24 (t. 5, b. l. 133); pateikti papildomi įrodymai apie vykdomą veiklą, gaunamus užsakymus (paklausimus), ketinimus sudaryti sutartis (pvz., t. 4, b. l. 183, 206-207, 217; t. 5, b. l. 41-43, 85-92; 157, t. 6, b. l. 1-7, 18-20, 35-69 ir kt.), taip pat duomenys apie gaunamas pajamas (pvz., t. 4, b. l. 41-51, 53-70, 72-73, 75-82, 84-92, b. l. 125, 131, 138-145; t. 5, b. l. 26-28, t. 6, b. l. 25-29 ir kt.). Šie nauji duomenys, kaip turintys teisinės reikšmės, turi būti ištirti ir įvertinti kartu su metmenyse nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, t. y. metmenyse nurodytų tikslų pasiekimas turi būti įvertintas per faktiškai bendrovės vykdomus veiksmus, kurie grindžiami rašytiniais įrodymais, juolab, kad vienas ir pirmosios instancijos teismo motyvų, atsisakant kelti restruktūrizavimo bylą, ir buvo susijęs su galimo veiklos vykdymo ir gautinų piniginių lėšų įrodymų trūkumu.

  9. Analogiška išvada darytina ir dėl kito pirmosios instancijos teismo nustatyto pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą – bendrovės nemokumo (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  10. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad nagrinėjamu atveju AB „PUNTUKAS“ finansinė padėtis atitinka nemokios įmonės būseną, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), o esant UAB „EPTS“ pareiškimui dėl bankroto bylos AB „PUNTUKAS“ iškėlimo ir nustačius, kad AB „PUNTUKAS“ atitinka nemokios įmonės būseną, jai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  11. Pagal formuojamą praktiką, tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).
  12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo AB „PUNTUKAS“ esant nemokia nustatęs, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai (682 164,93 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (748 893 Eur). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas į pradelstų įsipareigojimų masę įskaičiavo skolas kreditoriams 253 956,93 Eur (t. 3, b. l. 127-139), skolas darbuotojams (138 588 Eur), taip pat Lietuvos neįgaliųjų draugijos 289 620 Eur dydžio reikalavimą, nesutikęs, kad į bylą pateiktas 2016-11-10 Susitarimas dėl skolos terminų padengimo atidėjimo, kuriame susitarta, kad skola Lietuvos neįgaliųjų draugijai bus dengiama paskutiniais restruktūrizavimo metais, nereiškia pradelsto įsipareigojimo ir negali būti įskaičiuojama į pradelstų įsipareigojimų mastą.
  13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateikti nauji įrodymai, kurie šia nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo pridėti prie bylos, leidžia daryti išvadą apie pakitusį (besikeičiantį) turimo turto ir įsipareigojimų santykį.
  14. Į bylą pateikta 2017-01-27 Lietuvos neįgaliųjų draugijos ir AB „PUNTUKAS“ sutartis (t. 5, b. l. 7) patvirtina, kad 289 620 Eur skolos grąžinimo terminas atidedamas iki 2021 m. sausio 27 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši į bylą pateikta sutartis yra pakankamas pagrindas 289 620 Eur dydžio Lietuvos neįgaliųjų draugijos finansinio reikalavimo neįskaičiuoti į pradelstų įsipareigojimų sumą, vertinant AB „PUNTUKAS“ mokumą.
  15. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl AB „PUNTUKAS“ turimų įsipareigojimų darbuotojams, rėmėsi 2016-10-31 balansu, kurio 2.9 eilutėje nurodyta, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 138 588 Eur (t. 1, b. l. 131).
  16. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  17. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti aktualūs duomenys patvirtina, jog po balanso sudarymo termino bendrovė vykdo atsiskaitymus tiek su darbuotojais, tiek su VSDFV, todėl 2016-10-31 balanso duomenys šiuo aspektu negali būti laikomi patikimais sprendžiant AB „PUNTUKAS“ pradelstų įsipareigojimų santykį su turimu turtu. Iš byloje pateiktų naujų įrodymų matyti, kad 2016-12-19 V. P. atliktas 300 Eur pavedimas (mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis už 2016/09 dalinis mokėjimas)) (t. 5, b. l. 10); 2016-12-30 A. R. atliktas 200 Eur pavedimas (paskirtis – darbo užmokestis už 2016/07, 08 mėn. dalinis mokėjimas) (t. 5, b. l. 11); 2016-12-30 E. A. B. atliktas 137,79 Eur pavedimas (paskirtis – darbo užmokestis už liepos mėn. dalinis mokėjimas) (t. 5, b. l. 16); 2016-12-19 E. A. B. atliktas 150 Eur pavedimas (mokėjimo paskirtis – darbo užmokestis už liepos mėn. dalinis mokėjimas) (t. 5, b. l. 17); šiam asmeniui 2016-12-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 217 išmokėta dar 150 Eur (t. 5, b. l. 18); 2017-01-09 J. S. atliktas 414,4 Eur pavedimas (paskirtis darbo užmokestis už 2016-09) (t. 5, b. l. 20). Darbuotojams atliktus mokėjimus per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-01-31 patvirtina ir į bylą pateikta pažyma apie išmokėtą darbo užmokestį (t. 5, b. l. 12); pagal ją per minėtą laikotarpį darbuotojams išmokėta 66 921,17 Eur suma, o VSDFV per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-01-23 sumokėta iš viso 32 975,74 Eur (t. 5, b. l. 19). Be to, 2017-03-29 prašyme dėl papildomų įrodymų pateikimo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017-02-02 iki 2017-03-23 AB „PUNTUKAS“ išmokėjo 18 214,33 Eur darbo užmokesčio, VSDFV Vilniaus skyriuj sumokėjo 8 527,77 Eur mokesčių, o Valstybinei mokesčių inspekcijai skolų neturi. Tai patvirtina kartu su prašymu pridėti įrodymai (t. 6, b. l. 25-31).
  18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pateikti nauji įrodymai sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl AB „PUNTUKAS“ nemokumo, kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino byloje esančius įrodymus, jų turinį, o pateikti nauji įrodymai bei įmonės vadovybės sąžiningos pastangos atkurti normalią įmonės veiklą lemia būtinybę iš naujo, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos AB „PUNTUKAS“ iškėlimo, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos ar bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., ĮRĮ 7 str. 13 d.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti.

12Ieškovo AB „PUNTUKAS“ direktoriaus S. J. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos AB „PUNTUKAS“ iškėlimo ir ieškovo UAB „EPTS“ ieškinį atsakovei AB „PUNTUKAS“ dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai