Byla eB2-816-826/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Agrovet“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (RUAB) „Grimeda“, akcinė bendrovė (AB) SEB bankas ir UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės R. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (AB) Šiaulių banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Kretingalės mėsa“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Agrovet“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (RUAB) „Grimeda“, akcinė bendrovė (AB) SEB bankas ir UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės R. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė AB Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovės kaip skolininkės įsipareigojimai ieškovei kyla iš 2011-06-14 kreditavimo sutarties Nr. EIF-2011-429-05, 2011-06-29 kreditavimo sutarties Nr. KS-2011-032-05, 2012-03-13 kreditavimo sutarties Nr. EIF-2012-625-05. Kredito grąžinimo terminas pagal 2012-03-13 kreditavimo sutartį Nr. EIF-2012-625-05 yra pasibaigęs, o 2011-06-14 kreditavimo sutartis Nr. EIF-2011-429-05 ir 2011-06-29 kreditavimo sutartis Nr. KS-2011-032-05 buvo nutrauktos 2017-08-25 ir 2017-09-05 pranešimais ir atsakovei atsirado prievolė grąžinti visus gautus kreditus, t. y. 2 868 614,19 EUR. Taigi, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teikiamas esant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punkte nustatytai sąlygai. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra nemoki, negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais blogėja, todėl turi būti keliama bankroto byla. Dėsningas ir besitęsiantis atsakovės pajamų mažėjimas, ypač staigiai pajamų sumažėjus 2016 m., gerokai viršija bendrą Lietuvos gamintojų pardavimų rinkoje mažėjimą, rodo, kad atsakovės problemos yra įsisenėjusios ir sąlygotos ne tik dalies NVS rinkos praradimo, bet ir nesugebėjimo išlaikyti turėtą vietinės rinkos dalį, t. y. patvirtina, kad atsakovė nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir padidėjusios konkurencijos ir prarado konkurencingumą rinkoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks, o atsakovė yra pajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stabilizuoti pajamas, jas padidinti ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės nuosavas kapitalas 2016 metais buvo neigiamas, nėra duomenų, kad akcininkai būtų priėmę sprendimus, dėl kurių atsakovės kapitalas būtų atkurtas iki minimalaus dydžio, t. y. iki įstatinio kapitalo dydžio, kas sudarytų 41 995 EUR. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams didėja, per 2016 m. padidėjo 1 045 588 EUR, t. y. 14,56 proc. Atsakovės pajamos ne tik nedidėja, bet mažėja, per 2016 m. sumažėjo 16 843 233 EUR, t. y. 44 proc. Taigi šiuo metu nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių tikėtis, kad atsakovės pajamos taptų pakankamos vykdyti ne tik einamuosius įsipareigojimus kreditoriams, bet ir dengti susikaupusius bei pradelstus didelius įsiskolinimus, nėra jokių duomenų, kad akcininkai savo įnašais ketina prisidėti prie atsakovės finansinių problemų sprendimo, siekdami, kad įmonė tęstų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtas yra apie 5 476 620 EUR (pusė turto vertės būtų 2 738 310 EUR), o pradelsti įsipareigojimai, tikėtina, yra apie 6 544 628 EUR (vien Šiaulių banko reikalavimas sudaro 2 876 863,19 EUR), t. y. apie 3 806 318 EUR viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, atsakovė yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla. Taip pat atkreiptinas dėmesį į tai, kad atsakovė yra laidavusi už AB SEB banko kreditą UAB „Agrovet“. UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas 7 660 664,72 EUR dydžio AB SEB banko kreditinis reikalavimas, todėl esamoje situacijos būtų pagrįsta spręsti, kad AB SEB bankas taip pat turėtų reikalavimą į atsakovę, todėl pradelsti įsipareigojimai faktiškai būtų dar didesni. Atsakovė kelia argumentus, kad įsipareigojimai ieškovei yra nepradelsti, nes yra pateikti ieškiniai, kuriais yra ginčijamas kredito sutarčių nutraukimas ir yra prašoma pakeisti kreditavimo sutartis, pratęsiant galutinį kredito grąžinimo terminą, tačiau šios aplinkybės negali būti pripažintos faktais, patvirtinančias, kad reikalavimai yra nepradelsti. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, nurodė, kad restruktūrizavimo byla negali būti keliama kadangi atsakovė yra nemoki, finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsiasi jau ilgą laiką, finansinė situacija blogėja, bendrovė yra nepajėgi vykdyti einamuosius mokėjimus, numatomos restruktūrizavimo priemonės yra abstrakčios ir nėra realios, restruktūrizavimo procesas nebūtų perspektyvus. Atsakovė ir su ja susijusios įmonės yra inicijavusi teisminius ginčus, kuriais ginčija 10 mln Eur kreditinių reikalavimų, ieškinių nagrinėjimas kitose bylose nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Situacija, kai faktiškai nemoki bendrovė tampa mokia dėl inicijuotų teisminių ginčų yra nesuderinama su bankroto tikslais. Nors atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra sudariusi sutartį su strateginiu investuotoju, kuris sieks išpirkti bendrovės turimus įsipareigojimus, tačiau nėra jokių įrodymų, kad nors viena kredito įstaiga būtų sutikusi su kokiais nors pasiūlymais dėl reikalavimų išpirkimo arba būtų bent pradėjusi derybas dėl galimo reikalavimo išpirkimo. Priešingai atsakovę ir su ja susijusias įmones kreditavusios kredito įstaigos (Šiaulių bankas, AB SEB bankas, Luminor Bank AB) palaiko bankroto bylų iškėlimą ir nesutinka su restruktūrizavimo bylų kėlimu. Turi būti ne tik ketinimas pirkti, bet ir sutikimas parduoti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, kad yra investuotojas, kuris išpirks iš didžiųjų kreditorių reikalavimo teises, nėra ir didžiųjų kreditorių sutikimo parduoti savo reikalavimo teises. Atsakovės finansiniai sunkumai buvo sąlygoti pasikeitusios situacijos rinkoje, sunkumai tęsiasi ne vienus metus, jų nepavyko išspręsti iki šios dienos, įmonės finansiniai rodikliai toliau blogėja, nėra įrodymų, kad finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės per restruktūrizavimo proceso laikotarpį pasikeis ir prielaidos pradėti spręsti finansinius sunkumus atsiras ateityje. Kretingalės mėsa nemoka einamųjų įmokų visiems kreditoriams todėl restruktūrizavimo byla negali būti keliama. UAB „Kretingalės mėsa“ didele dalimi restruktūrizavimo proceso sėkmę sieja ne tik su tam tikro dydžio pajamų gavimu, bet ir su investuotojo lėšomis, naujų rinkų atsiradimu, kreditorių sutikimu atsisakyti palūkanų ir delspinigių reikalavimo tačiau tokių sąlygų realumas yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir mažai tikėtinas arba neįmanomas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų kreditorių (AB Šiaulių banko ir AB SEB banko) paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti.
  2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame prašo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kretingalės mėsa“ atmesti. Nurodo, kad, remiantis 2017-10-31 finansiniais duomenimis, pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 954 730 EUR, o į balansą įrašyto turto vertė – 7 090 627 EUR, todėl matytina, jog pradelsti kreditorių įsipareigojimai sudaro 41,68 proc. į balansą įrašyto turto vertės, t. y. neviršija pusės atsakovės balanse įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, atsakovė negali būti laikoma nemokia. Priešingai, atsakovė yra moki, toliau vykdo savo veiklą, iš kurios gauna pajamų, t. y. aktyviais veiksmais siekia restruktūrizavimo proceso. Realią atsakovės turto vertę papildomai atspindi ir atsakovės turimas nematerialusis turtas, pavyzdžiui, turimi kokybiniai sertifikatai, savikontrolės sistemos, eksporto licencijos, veterinariniai leidimai, maisto tvarkymo subjekto pažymėjimai, patentai. Atsakovė neplanuoja nurašyti ilgalaikio turto, o tai reiškia, kad net buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas bus išnaudojamas tiesioginėje bendrovės veikloje ir kuriant aukštesnę pridėtinę vertę, todėl buhalterinės apskaitos prasme nusidėvėjęs turtas suteikia visiškai kitokią vertę įmonės veikloje (ir tai lemia dar didesnę faktinę atsakovės turto vertę, nei nurodyta atsakovės balanse). Ieškovė neabejotinai supranta, kad nuo teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą dienos iki 2017-07-27 atsakovei buvo draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, todėl ieškovės kaltinimai dėl to, kad atsakovė nevykdė įmokų pagal kreditavimo sutartis, nepagrįsti, nes atsakovė neturėjo teisės vykdyti įsipareigojimus, kurie susidarė iki restruktūrizacijos bylos iškėlimo. Per laikotarpį nuo 2016-05-11 iki 2017-07-27 ieškovė nusirašė net 111 547,75 EUR dydžio piniginių lėšų sumą. Dar daugiau, 2017-08-10, galiojant Šiaulių apylinkės teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (civilinėje byloje Nr. e2-9004-1042/2017), ieškovė vienašališkai nurašė dar 18 959,83 EUR dydžio piniginių lėšų sumą. Taigi, ieškovės pozicijos nenuoseklumas, teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepaisymas, formalus kredito sutarčių nutraukimas prieš terminą kelia abejonių dėl ieškovės elgesio sąžiningumo tiek kitų kreditorių, tiek ir atsakovės atžvilgiu. UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimų nei valstybės, nei „Sodros“ biudžetui neturi, netgi priešingai, pagal paskutinės deklaracijos duomenis, UAB „Kretingalės mėsa“ turėjo 5 235 EUR permoką valstybės biudžetui. Ieškovės nurodoma 2 868 614,19 EUR įsiskolinimo suma pagal kredito sutartis šiuo metu yra ginčijama, todėl ši suma negali būti priskiriama prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neabejotina, jog visi ieškovės teiginiai, jog 2 868 614,19 EUR įsiskolinimo suma yra pradelsti atsakovės įsipareigojimai, laikytini nepagrįstais bei prieštaraujančiais teismų praktikai. Ieškovės argumentai dėl neva įmonių grupės akcijų vertės (2 014 682 EUR) nelaikymo trumpalaikiu turtu, t. y. prilyginant jų vertę 0 EUR, atmestini. Pažymėtina, jog visos vertikalioje mėsos perdirbimo grandinėje dirbančios bendrovės nėra nutraukusios veiklos, jos dirba, gauna pajamų, todėl nėra pagrindo teigti, jog bendrovių akcijos yra bevertės. Ieškovės samprotavimai apie tai, kad pardavimo pajamų mažėjimas reiškia finansinės padėties pablogėjimą, yra nepagrįsti. Atsakovės sprendimas persiorientuoti į paslaugų teikimą davė apčiuopiamų finansinių rezultatų ir sumažėjusį nuostolingumo lygį, lyginant 2016 m. 10 mėn. finansinius rezultatus su 2017 m. 10 mėnesių periodo finansiniais rezultatais. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė iš dalies savo veiklą finansuoja kreditorių sąskaita. Pažymėtina, jog bet kuri įmonė, kuriai kreditoriai suteikia atidėtą mokėjimo terminą, iš dalies finansuojama kreditorių sąskaita. Tai įprasta verslo santykiuose. Atsakovė jau yra suradusį investuotoją (strateginį investuotoją), kuris refinansuos atsakovės turimus įsiskolinimus didiesiems atsakovės kreditoriams. Strateginiam investuotojui perfinansavus atsakovės įsiskolinimus didžiausius reikalavimus turintiems kreditoriams, atsakovės pradelstų įsipareigojimų apskritai beveik nebeliktų, todėl nėra jokių pagrindų tam, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla. Be to, atsakovė yra užmezgusi dialogą ir su kitais investuotojais ir partneriais, kurie suinteresuoti prisidėti prie atsakovės veiklos ir nori bendradarbiauti su atsakove. Atsakovė yra viena iš vertikalios mėsos perdirbimo grandinės grandžių ir veiklą vykdo kartu su savo verslo partnerėmis RUAB „Grimeda“, UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Agrovet“. Atsakovė per 2015 m. ir 2016 m. patyrė nuostolių, tačiau jai atlikus reikiamas gamybos efektyvumo ir produktyvumo reformas bei užmezgusi partnerystę su užsienio klientais, per pirmąjį šių metų pusmetį atsakovės patiriamas nuostolis mažėjo, todėl atsakovės rezultatai gerėja ir ši tendencija išliks, kadangi atsakovė sėkmingai atliko daug pozityvių darbų, skirtų įmonės veiklos efektyvumui didinti bei finansiniams sunkumams išvengti. Esminė priežastis, nulėmusi atsakovės laikinus finansinius sunkumus (įsiskolinimą ieškovei), buvo Rusijos Federacijos paskelbtas embargas. Ieškovės argumentai, kad atsakovės finansinės problemos yra įsisenėjusios ir tendencingos, jas neva lėmė ne Rusijos Federacijos paskelbtas embargas, o nesugebėjimas išsilaikyti vietinėje rinkoje, yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovės persiorientavimo (restruktūrizavimo) tikslas ir yra kuo daugiau produkcijos eksportuoti į kitas užsienio rinkas (sumažinti pardavimus vietinėje rinkoje), o, sau palankia prasme interpretuodama ir klaidingai pateikdama atsakovės duomenis, ieškovė nesąžiningai siekia įrodyti, kad Rusijos Federacijos embargas iš esmės buvo nereikšmingas dėl atsakovei kilusių finansinių sunkumų.
  3. UAB „Kretingalės mėsa“ direktorė pateikė pareiškimą iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais tačiau jau yra parengusi priemones, kuriomis reabilituos sunkumų turinčią bendrovę. Yra pasirašyta sutartis su strateginiu investuotoju „Dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės“, kuria susitarta dėl kreditų refinansavimo ar reikalavimo teisių išpirkimo, investuotojas pateikė kredito įstaigoms pasiūlymą dėl reikalavimo teisių išpirkimo, su investuotoju sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr.2017/12/08-01, kuria suderintas Bendrovės paslaugų teikimas bei išankstinio atsiskaitymo sąlygos ir tvarka, Bendrovė neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Investuotojas davė rašytinį patvirtinimą, kad, investuotojui įsigijus pakankamą daugumą kreditorinių reikalavimų, kreditorių susirinkime patvirtinus Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą ir kapitalizavus dalį kreditorinių reikalavimų, bus atkurtas Bendrovės nuosavas kapitalas bei užtikrintas apyvartinis kapitalas Bendrovės veiklos vykdymui. Bendrovės sprendimas persiorientuoti į paslaugų teikimą davė apčiuopiamus rezultatus ir sumažėjusį nuostolingumo lygį lyginant 2016 m. spalio mėn. finansinius rezultatus su 2017 m. spalio mėn. periodo finansiniais rezultatais. Bendrovei reikšminga, kad RUAB „Grimeda“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kadangi šios įmonės gamybiniame procese yra glaudžiai susijusios. RUAB „Grimeda“ užsiima produkcijos gamyba, o Bendrovė vykdo gamybos komponenčių pristatymą, pagamintos produkcijos surinkimą pagal klientus, etiketavimą, ženklinimą, logistiką, distribuciją ir atsiskaitymų priežiūrą. Bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau, per ĮRĮ numatytą laikotarpį nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir 2017 m. liepos 27 d. Bendrovė neteko restruktūrizuojamos įmonės statuso, tačiau šiuo metu atsirado naujos reikšmingos aplinkybės (jos neegzistavo nutraukiant ankstesnę restruktūrizavimo bylą), kurios radikaliai gerina restruktūrizavimo plano įgyvendinimo perspektyvą, todėl yra pagrindas pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi Bendrovė surado Investuotoją, išpirksiantį iš didžiųjų kreditorių reikalavimo teises arba perfinansuos Bendrovės turimus įsipareigojimus, dalyvausiantį Bendrovės akciniame kapitale ir valdyme, pasirašius generalinę paslaugų sutartį išspręstas cechų apkrovos darbais klausimas, apyvartinių lėšų finansavimo klausimas (išankstinis apmokėjimas). Be to, investuotojas įsipareigojo užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą ir atstatyti Bendrovės nuosavą kapitalą. Dėl šios priežasties kreditorių susirinkime daugumą, reikalingą restruktūrizavimo plano tvirtinimui, turės nebe kredito įstaigos, o būtent Strateginis investuotojas, kurio pozicija turės lemiamą reikšmę tvirtinant Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą kreditorių komitete. Taigi, restruktūrizacijos bylos kėlimo etape išankstinė kredito įstaigų nuostata (jeigu tokia būtų pareikšta) neturėtų būti suabsoliutinta, sprendžiant restruktūrizavimo bylos perspektyvą. Pradelsti Bendrovės įsipareigojimai 2017-12-01 datai neviršija pusės Bendrovės balanse įrašyto turto vertės. 2017 m. gruodžio 12 d. teismo ekspertės kvalifikaciją turinčios specialistės ekspertinėje išvadoje (Priedas Nr. 18) konstatuojama, kad, įvertinus UAB „Kretingalės mėsa“ mokumą pagal pateiktus specialistui finansinės atskaitomybės duomenis 2017 m. sruodžio 1 dienai Bendrovė buvo moki. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai iš viso sudarė ~ 31 procentus į balansą įrašytos turto vertės (turtas iš viso buvo 7.814.655 Eur.). Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad bendrovės restruktūrizavimui pritarė UAB „Genba food“, UAB „Kemitek“, UAB „Estilita“, UAB „Vytas ir Ko“, UAB „Archimega“,
  4. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškime dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, prašo iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylą, atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kretingalės mėsa“, nes įmonė yra nemoki. Nurodo, kad 2010-06-11 bankas ir atsakovė pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04/10030, kuria atsakovė laidavo už susijusios bendrovės UAB „Agrovet“ įsipareigojimų bankui pagal 2001-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/022006-08-11 tinkamą vykdymą. Pagal kreditavimo sutartį UAB „Agrovet“ buvo suteiktas kreditas, kurio grąžinimo terminas yra pasibaigęs 2014-12-15. 2015-08-10 Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras yra išdavęs vykdomąjį įrašą dėl 7 269 592,37 EUR skolos bei 6 proc. palūkanų išieškojimo iš UAB „Agrovet“. 2017-09-18 UAB „Agrovet“ skola bankui dėl skaičiuojamų palūkanų sudarė 8 186 817,90 EUR. Atsakovė buvo įspėta apie UAB „Agrovet“ skolą bankui, tačiau savo įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį vykdyti vengia iki šios dienos. Vien pradelsta skola bankui viršija pusę atsakovės į balansą įrašyto turto vertės, todėl akivaizdu, kad atsakovė yra visiškai nemoki ir nepajėgi toliau tęsti veiklą įmonė.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ prašyme dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nurodė, jog UAB „Agrovet“ yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė yra skolinga 300 027,05 EUR. UAB „Agrovet“ kartu su atsakove veikia vienoje verslo grandinėje, jos bendradarbiauja tarpusavyje, o bankroto bylos iškėlimas atsakovei darytų neigiamą įtaką UAB „Agrovet“ interesams ir stabdytų investicijų procesą. Be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso UAB „Agrovet“ 943 243 akcijos, sudarančios 11,511 proc. įstatinio kapitalo. UAB „Agrovet“ įsitikinimu, atsakovė yra moki įmonė, nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos, jai nekeltina bankroto byla. Su atsakovė pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sutiko, prašė jį tenkinti.
  6. Trečiasis asmuo RUAB „Grimeda“ prašyme dėl įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nurodė, kad RUAB „Grimeda“ yra atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ kreditorė, kuriai atsakovė yra skolinga 3 947 134,39 EUR. Klaipėdos apygardos teismas nutrauktoje UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-1202-460/2016 buvo patvirtinęs RUAB „Grimeda“ kreditinį reikalavimą. RUAB „Grimeda“ nuomone, atsakovė vykdo veiklą, nepertraukiamai teikia užsakymus dėl produkcijos ir vykdo dalinius atsiskaitymus, todėl jai nėra keltina bankroto byla. Su atsakovės pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sutiko, prašė jį tenkinti.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Restruktūrizavimo taikymo sąlygos įtvirtintos ĮRĮ 4 straipsnyje. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.
  2. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą) nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios.
  3. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-784-370/2017 27 punktas).
  4. Teismų praktikoje pažymėta, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas apskritai turėtų atsisakyti priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2714/2011). Pažymėtina, kad nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, arba ją nutraukti, įsiteisėjimo dienos.
  5. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017 26 punktas). Didžiųjų bendrovės kreditorių parama restruktūrizavimo procesui ypač svarbi tais atvejais, kai yra teikiamas pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu ankstesnis restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas iš esmės dėl bendrovės ir jos didžiųjų kreditorių pozicijos išsiskyrimo, susijusio su restruktūrizavimo procesu, jo eiga, pvz., kaip nagrinėjamos bylos atveju, kreditoriams nepritarus pateiktam restruktūrizavimo planui (jo nepatvirtinus).

6Dėl pasikeitusių aplinkybių, susijusių su restruktūrizavimo bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo pagrindais, egzistavimo

  1. Su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi antrą kartą. Todėl, sprendžiant dėl pagrindų UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui egzistavimo, teismo visų pirma turi būti vertinamas aplinkybių pasikeitimas nuo ankstesnio, nesėkmingai pasibaigusio, UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo proceso, skiriant ypatingą dėmesį toms aplinkybėms, kurios sąlygojo ankstesnio UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo proceso nutraukimą.
  2. UAB „Kretingalės mėsa“ esmine pasikeitusia aplinkybe nurodė strateginio investuotojo, kuris, pasak UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės, iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių ar perfinansuos turimus įsipareigojimus, dėl ko kreditorių susirinkime daugumą, reikalingą restruktūrizavimo plano tvirtinimui, turės nebe bankai, o strateginis investuotojas, pritraukimą. Prie naujų, pasikeitusių aplinkybių, UAB „Kretingalės mėsa“ pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo taip pat nurodė sąlygų dėl bendradarbiavimo derinimą su kitais investuotojais, kurie taip pat ketina prisidėti prie bendrovės veiklos; bendrovės darbuotojų ir dalies kreditorių pritarimą restruktūrizavimo procesui.
  3. Ankstesnis UAB „Kretingalės mėsa“ restrtuktūrizavimo procesas buvo nutrauktas UAB „Kretingalės mėsa“ maksimaliu nustatytu ir iki 2017 m. kovo 31 d. pratęstu terminu neparengus ir nepateikus teismui tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano ir teismui konstatavus, kad UAB „Kretingalės mėsa“ neturi realios galimybės pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą, nes jam nepritarė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė net 61,03 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1189-330/2017 22, 26 punktai). Sutiktina, kad realus sutarties su strateginiu investuotoju įvykdymas galėtų iš esmės pakeisti paminėtą situaciją, tačiau atsakovė, teigdama, jog iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime dienos strateginis investuotojas bus išpirkęs reikalavimo teises iš pagrindinių bendrovės kreditorių arba perfinansuos turimus įsipareigojimus, šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus paminėtą sutartį, kurioje užslaptintas minimas investuotojas, teismui nepateikė nors 2018 m. sausio 2 d. nutartimi buvo nustatytas terminas įrodymams, patvirtinantiems pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu didieji kreditoriai teigia, jog jokios derybos su jais šiuo klausimu pradėtos ir vykdomos nebuvo. Pažymėtina, kad nuo sutarties su strateginiu investuotoju sudarymo 2017 m. rugpjūčio 1 d. šiuo metu yra praėję jau daugiau nei pusė metų, todėl, siekdama patvirtinti aptariamos sutarties vykdymo realumą, įrodymus apie bent pradinius šios sutarties vykdymo etapus – sėkmingą derybų pradžią, atitinkamų kreditorių, kurių reikalavimus bus siekiama išpirkti, perfinansuoti, poziciją, atsakovė turėjo pateikti – priešingai vienas iš didžiųjų kreditorių AB Šiaulių bankas su atsakovės vadovės pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesutiko, nesutiko ir su reikalavimo perleidimu. Atsakovės restruktūrizavimo procesui nepritarė ir AB SEB bankas, kuriam atsakovė yra laidavusi už UAB „Agrovet“ suteiktą kreditą.
  4. Atsakovės nurodyti kreditoriai, šiuo metu pritariantys atsakovės restruktūrizavimui, jam pritarė ir anksčiau, tačiau toks pritarimas nebuvo pakankamas atsakovės restruktūrizavimo proceso sėkmei. Tuo tarpu galimai didžiausių UAB „Kretingalės mėsa“ kreditorių – AB Šiaulių banko bei AB SEB banko pozicija atsakovės restruktūrizavimo klausimu išliko nepakitusi. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu atsakovė yra skolinga ir VSDFV biudžetui 4 628,29 Eur.
  5. Kiti UAB „Kretingalės mėsa“ kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo pateikti įrodymai (nevieša bylos medžiaga, pareiškimo priedai Nr. 3 Nr. 5, Nr. 7 dalį (nuo 42 iki 77 lapo), Nr. 11, Nr. 12, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 17.1-17.5, Nr. 18, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 24, Nr. 26) negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kad su bendrove iš tiesų bus sudarytos tam tikros komercinės sutartys ar ji gaus atitinkamas pajamas, atsakovės 2018-02-19 pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina tik duomenis apie trečiojo asmens (tarpininko) pateiktą produkciją, kuri prekių priėmimo patvirtinimuose (prekės pavadinimas) įvardinta kaip gauta iš „Agrovet“, tačiau ne iš atsakovės nors byloje pateikta pirkimo analizė pagal prekes. Šie įrodymai prieštaringi ir nepatvirtina pastovių pajamų gavimą ir pasikeitusių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą apie sėkmingą restruktūrizavimo procesą (CPK 185 straipsnis).
  6. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti iš esmės pasikeitusias aplinkybes nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, todėl pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei netenkintinas - parengti restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tokios pat pozicijos dėl pasikeitusių aplinkybių vertinimo, nuo ankstesnio nesėkmingo atsakovės restruktūrizavimo proceso pabaigos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse e2-515-823/2018 ir e2-496-823/2018.

7Dėl UAB „Kretingalės mėsa“ (ne)mokumo vertinimo

  1. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Nors teismų praktikoje ir pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015), tačiau nagrinėjamu atveju ši taisyklė nėra taikytina, kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, bet ir pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo klausimas.
  2. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve. Taigi, tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Tai ypač aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  3. Pagal UAB „Kretingalės mėsa“ 2017 m. gruodžio 11 d. balansą, tos pačios dienos UAB „Kretingalės mėsa“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bei duomenis apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus, nustatyta, kad bendrovė turi turto ilgalaikio turto, kurio vertė 2 948 923 Eur, trumpalaikio turto, kurio vertė 4 256 564 Eur, per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos) sudarė 1 747 294 Eur, iš viso bendrovės turtą sudarė 7 220 046 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos 5 298 983 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 635 475 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 7 934 458 Eur, bendrovė buvo patyrusi 1 696 636 Eur nuostolių, iš jų 417 344 Eur per ataskaitinius metus, pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 431 494,70 Eur, tai yra, .31,11 proc. į balansą įrašyto turto vertės. 2 649 089,00 Eur skola AB Šiaulių bankui bendrovės balanse yra įrašyta į po vienerių metų mokėtinus įsipareigojimus.
  4. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Susipažinus su atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ debitorių sąrašu, nustatyta, kad trys didžiausi atsakovės debitoriai yra RUAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Archimega“, UAB „Maxima LT“, kurių įsipareigojimai atsakovei sudaro apie 80 proc. visų debitorių įsipareigojimų, nėra bankrutavusios todėl darytina išvada, kad šias sumas atgauti atsakovė turi realias galimybes.
  5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai tarp skolininko ir kreditoriaus kyla ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo, šis reikalavimas neturėtų būti vertinamas sprendžiant dėl skolininko mokumo, t. y. neturėtų būti priskiriamas prie skolininko pradelstų įsipareigojimų (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017; 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1588/2012).
  6. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti vienašališką kredito davėjo AB Šiaulių banko atliktą kredito sutarčių nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir pakeisti sutarčių sąlygas išdėstant mokėjimo terminą septyneriems metams, t. y. iki 2023 m. gruodžio 20 d. Pripažinus, kad kredito sutartys prieš terminą nutrauktos neteisėtai ir tenkinus ieškinio reikalavimą pakeisti sutarčių sąlygas išdėstant negrąžintos paskolos mokėjimo terminą, atsakovės 2 868 614,19 Eur dydžio įsiskolinimas kreditoriui AB Šiaulių bankui negalėtų būti laikomas pradelstu. Kaip matyti bylos duomenų, atsakovės ieškinys dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarčių sąlygų pakeitimo nėra išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teisme (civilinė byla e2-980-776/2018). LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2293-466/2018, kurioje UAB „Agrovet“ ginčija savo skolą AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį ( už kurios tinkamą įvykdymą yra laidavusi atsakovė), t. y. reikalauja pakeisti kreditavimo sutartį, nustatant, kad galutinis terminas kreditams grąžinti – 2020 m. rugsėjo 30 d. šis ginčas taip pat nėra išnagrinėtas todėl AB SEB banko nurodytos sumos nėra laikytinos atsakovės pradelstomis.
  7. Nesant ginčo dėl atsakovės balanse nurodyto jos turto vertės, darytina išvada, kad priešingai nei įrodinėja AB Šiaulių bankas ir AB SEB bankas atsakovė yra moki įmonė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme todėl AB Šiaulių banko ir AB SEB banko prašymai iškelti UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylą yra netenkintini.
  8. Naikintinos 2017 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis).
  9. 2018 m. vasario 15 d. UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės prašymas pripažinti konfidencialia informacija teismui pateiktus rašytinius įrodymus registracijos Nr.DOK 3392 ir DOK 3437 netenkintinas kadangi susipažinus su pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra duomenys apie bendradarbiavimą su ūkio subjektais, tačiau juose jokių duomenų apie sutarčių sąlygas, jų vykdymą, kainodarą nėra (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

9AB Šiaulių banko ir AB SEB banko pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Kretingalės mėsa“ iškėlimo netenkinti.

10UAB „Kretingalės mėsa“ direktorės R. S. pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kretingalės mėsas“ netenkinti.

11Panaikinti 2017 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (buvęs bylos Nr.B2-1532-826/2017) taikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Kretingalės mėsa“ turto (lėšų) realizavimo ir (ar) išieškojimo bei paskirstymo pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus ar nurodymus dėl lėšų nuskaitymo sustabdymą ir per vieną kalendorinį mėnesį naudotinos 1 541 000 Eur sumos, kuri gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti nustatymą.

12Netenkinti UAB „Kretingalės mėsa“ prašymo pripažinti nevieša bylos medžiaga 2018 m. vasario 19 d. teismui pateiktus rašytinius įrodymus reg. Nr. DOK 3437.

13Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai