Byla 2A-2082-480/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ įgalioto asmens I. S., ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“, atstovaujamos advokato G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo ir 2014 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1804-214/2014 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ ieškinį atsakovams G. R., A. K., D. R., tretieji asmenys antstolis M. P., V. R., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. R., D. R. ir A. K. 73 920 Lt žalos atlyginimui, 2 056,39 Lt metinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad BUAB „AG Vimonta“ bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus nustatė, kad 2012-10-19 pirkėjai D. R. buvo parduotas įmonei nuosavybės teise priklausantis mini ekskavatorius Neuson 2503 už 1500 Lt. Įmonės direktorius G. R. parduodamas, o pirkėja D. R. nupirkdama ekskavatorių už tokią kainą pažeidė įmonės interesus, kadangi ekskavatorius buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei buvo reali jo vertė. Analogiškos transporto priemonės kaina jos pardavimo metu vidutiniškai sudarė 75 420 Lt. Dėl vadovo veiksmų įmonė patyrė nuostolių, ekskavatoriaus pardavimo metu įmonė jau buvo nemoki ir turėjo didelių finansinių sunkumų. Ši aplinkybė atsakovui G. R., kaip įmonės vadovui, buvo žinoma. Šie atsakovo veiksmai patvirtina jo neūkiškumą ir nerūpestingumą, tuo jis pažeidė CK 2.87 str. numatytą lojalumo pareigą bei pareigą išimtinai veikti įmonės naudai ir jos interesais. Atsakovė D. R., pirkdama ekskavatorių už nepateisinamai žemą kainą, žinodama, jog iš tiesų jo kaina rinkoje yra gerokai didesnė, taip pat elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai ir buvo nesąžininga. Ekskavatoriaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu įmonės vienu iš akcininkų buvo atsakovas A. K., kuris kaip sąžiningas, protingas, apdairus ir rūpestingas juridinio asmens dalyvis turėjo ginčyti įmonei visiškai nenaudingo ekskavatoriaus pardavimo sandorio sudarymą. Neteisėtais veiksmais atsakovai padarė ieškovei didelių nuostolių (žalos), kuriais laikytinos įmonės negautos pajamos – skirtumas tarp sandorio metu gautos sumos bei tuo metu esančios transporto priemonės vidutinės rinkos kainos. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir įmonei padalytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. matyti, kad būtent dėl įmonės akcininko ir vadovo bei nesąžiningo pirkėjo sudaryto sandorio, neatitinkančio įmonės interesų, įmonė patyrė žalą. Atsakovų kaltė pasireiškė aplaidžiu, nerūpestingu elgesiu, nepakankama įmonės vadovo kontrole ir nepakankamu pastangų dėjimu, kad sudarytas sandoris atitiktų įmonės interesus.

5Atsakovai G. R. ir A. K. prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovė neįrodė žalos atsiradimo sąlygų, nepateikė byloje įrodymų, kokio tonažo ekskavatorius buvo parduotas. Turto vertintojo „Emprekis” nurodyta kaina yra 5,5 t ekskavatorius, o parduotas 2,5 t. ekskavatorius. Turto vertė, neįvertinant defektų 2012-10-19 galėjo būti 30 000 Lt. Parduotas ekskavatorius buvo sugedęs. Bendrovės direktorius pasirašė tik turto perdavimo aktą, ekskavatoriaus pardavimo procesą vykdė antstolis, kuris ir nustatė pardavimo kainą. Ieškovė turto pardavimo sandorio neginčijo.

6Atsakovė D. R. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad turtą įgijo priverstinio turto pardavimo atveju, ir tai nepagrindžia jos veiksmų neteisėtumo. Atsakovė nedalyvavo įkainojant turtą, tai atliko antstolis, šis įkainojimas nebuvo ginčijamas. Vertinimo išvadose atitinkamos transporto priemonės vertės nurodytos techniškai tvarkingų priemonių, o atsakovė įsigijo techniškai netvarkingą ekskavatorių. Atsakovė įgijo turtą įvertinusi, kokių sąnaudų reikės jo remontui.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės BUAB „AG Vimonta“ 2344,38 Lt advokato pagalbai apmokėti atsakovei D. R., 600 Lt už turto vertinimą atsakovui G. R., 73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu, valstybei. Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų ir pagrindo nustatyti, kad antstoliui priverstinai pirkimo–pardavimo sutartimi parduodant mini ekskavatorių Neuson 2503, v/n ( - ), jis buvo parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji daikto vertė. Byloje esančiame antstolio M. P. 2012-10-18 patvarkyme dėl turto vertės nustatymo, šis turtas, atsižvelgiant į blogą jo būklę, įvertintas 1500 Lt. Antstolio patvarkyme remiamasi UAB „Hidraulinės sistemos“ defektiniu aktu, kuriame siūloma šio ekskavatoriaus detalių pakeitimas iš viso 27500 Lt sumai. Byloje nėra duomenų, kad būtų kilęs ginčas dėl turto įkainojimo. Antstolio nustatytas aplinkybes, kad ekskavatorius buvo blogos būklės, patvirtino ir atsakovas G. R., trečiasis asmuo V. R.. Vykdomojoje byloje esančiame turto arešto akte ekskavatoriaus vertė nurodyta 1500 Lt. Antstolio patvarkymas ir turto arešto aktas neginčyti, yra galiojantys. Vertintojo „Emprekis“ 2012-10 archyvo duomenimis nurodyta ekskavatoriaus 5,5 t. Mini 2006 m. kaina su PVM 75420 Lt, 2007 m. – 82410 Lt, 2008 m. – 90250 Lt, tačiau nustatant šias kainas ginčo ekskavatorius nebuvo apžiūrėtas. Vertintoje išvadose nurodytas 5,5 t. ekskavatorius, nei ieškovas nei atsakovai nagrinėjant bylą nepateikė duomenų apie ginčo ekskavatoriaus tonažą, tačiau atsakovas G. R., atsakovė D. R. ir trečiasis asmuo V. R. paaiškino, kad ginčo ekskavatorius yra 2,5 t. Atsakovo G. R. byloje pateiktame retrospektyviniame ekskavatoriaus Neuson 2503D vertinime padaryta išvada, kad vertinamo turto rinkos vertė 2012-10-19 datai yra 30 000 Lt. IĮ A. P. firmos Savaeigės pramoninės mašinos (mini ekskavatoriaus) vertinimo ataskaitoje Nr. 13-1130 nurodyta 2012-10-19 šio turto vertė Lietuvoje be PVM yra 48700 Lt, turto apžiūra neatlikta. Teismas sprendė, kad minėti turto vertinimai atlikti neapžiūrėjus ginčo ekskavatoriaus, nenustačius jo būklės, todėl šie duomenys gali būti tik prielaida ginčo ekskavatoriaus vertinimo atveju, todėl nėra pagrindo jais pagrįsti žalos fakto ir dydžio. Antstolis šį turtą įvertino apžiūrėjęs ir remdamasis UAB „Hidraulinės sistemos“ defektiniu aktu, šie antstolio veiksmai nebuvo ginčyti, 2012-10-19 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu ekskavatorius buvo parduotas D. R.. Ieškovė nepateikė įrodymų apie kitokią, negu antstolio nustatyta parduoto mini ekskavatoriaus techninę būklę ir vertę. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas UAB „AG Vimonta“ direktorius G. R. parduodant ginčo ekskavatorių veikė priešingai įmonės interesams ir atliko neteisėtus veiksmus, nes šis turtas buvo parduodamas priverstiniu būdu antstoliui išieškant skolą įmonės kreditoriui UAB „Cramo“, kurio interesų pažeidimai vykdomojoje byloje nenurodyti. Nėra pagrindo nustatyti, kad šalių elgesys parduodant ir įgyjant ekskavatorių buvo nesąžiningas, turtą pardavė antstolis, kurio veiksmai nenuginčyti, atsakovas G. R. turėjo teisę pasiūlyti pirkėją. Atsakovės D. R. paaiškinimai, kad ji informaciją apie antstolio parduodamą ekskavatorių rado interneto svetainėje, byloje nepaneigti kitais įrodymais. Tai, kad D. R. dirbo UAB „Feliksnavis“, iš kurios UAB „AG Vimonta“ pirkdavo prekes ir D. R. pažinojo atsakovus G. R. ir A. K., negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsakovės D. R. nesąžiningumui įrodyti. Turtas, perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, laikomas įgytu teisėtai. Nėra įrodymų, kad atsakovas A. K. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus parduodant ekskavatorių. Teismas vertino, kad nėra pagrindo taikyti atsakovų atžvilgiu civilinės atsakomybės sąlygų, nenustačius neteisėtų veiksmų ir iš jų kilusios žalos.

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovės D. R. atstovės advokatės J. N. prašymą priimti papildomą sprendimą ir nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimu atsakovams D. R., G. R. bei valstybei iš ieškovės BUAB „AG Vimonta” priteistos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš BUAB „AG Vimonta” bankroto administravimo išlaidų.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovė BUAB „AG Vimonta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Genora“ įgalioto asmens I. S. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 106-113) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės BUAB „AG Vimonta“ ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

121. Teismas netinkamai atliko savo pareigas siekiant apginti viešąjį interesą, nesiėmė visų įmanomų priemonių tiesai nustatyti ir apginti įmonės ir jos kreditorių interesus, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertinimo bylos aplinkybes.

132. Teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus dėl turto kainos ir klaidingai nustatė, kad turto pardavimo kaina atitiko rinkos vertę. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės ilgalaikį turtą patvirtina, jog ginčo ekskavatoriaus likutinė vertė 2011 m. pabaigoje buvo 45 691,62 Lt, todėl jo pardavimo metu vertė turėjo būti apie 40 000 Lt. Šias aplinkybes pagrindžia byloje pateikti autogidas.lt skelbimai apie analogiškos specialios technikos pardavimą. Byloje nėra įrodyta, kad ekskavatorius buvo techniškai netvarkingas ar defektuotas, todėl teismas turėjo kritiškai vertinti aplinkybes, jog pagal UAB „Hidraulinės sistemos“ pateiktą defektinį aktą ekskavatoriaus remontui reikėjo 27500 Lt. Remiantis byloje pateiktu 2013-12-03 UAB „Hidrorema“ komerciniu pasiūlymu, ekskavatoriaus remontui pagal tariamus gedimus reikėtų tik 5320 Lt + PVM.

143. Teismas nepagrįstai nesirėmė A. P. firmos atliktu ekskavatoriaus retrospektyviniu vertinimu, kuriuo nustatyta ekskavatoriaus rinkos vertė 2012-10-19 - 48700 Lt be PVM, kadangi vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, palyginus vertinimą turtą su analogišku arba panašiu turtu, parinkti lyginamieji vertinamo turto objektai. Iš atsakovų iniciatyva atlikto UAB „STIVVF“ retrospektyvinio vertinimo matyti, jog vertinime nėra techninės vertinamo turto charakteristikos ir neaišku ar vertintojas turtą matė. Taip pat neparinkti lyginamieji vertinamo turto objektai, nustatytas vidutinis statistinės ridos koeficientas, kai tuo tarpu ekskavatoriaus kainai įtakos turi dirbtos valandos. Vertinime nepagrįstai vadovaujamasi 1994-01-24 susisiekimo ministro įsakymu Nr. 33 „Techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms“, nors ginčo ekskavatorius nėra transporto priemonė. Ataskaitoje kalbama apie transporto priemonės padangų vertę, nors ginčo ekskavatorius - vikšrinė mašina, taip pat visiškai nesuprantama rinkos vertės nustatymo kalkuliacija, nepaaiškinta, kodėl panaudoti būtent tokie korekcijos (mažinantys turto vertę) koeficientai.

154. Teismo išvada, kad ginčo turto pardavimas nepažeidė ieškovės ir jos kreditorių teisių bei interesų yra nepagrįsta. Antstolis nėra ekspertas, turintis reikiamų žinių specialios technikos vertei nustatyti, jis privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, o antstoliui ekspertizės neskiriant, atsakovas G. R., būdamas įmonės vadovu, privalėjo antstolio atsisakymą skirti ekspertizę ginčyti ir imtis visų įmanomų veiksmų, kad įmonės turtas būtų parduotas kaip galima brangiau. Įmonės vadovo G. R. neteisėti veiksmai pasireiškė įmonei priklausančio vertingo ekskavatoriaus pardavimu už gerokai žemesnę kainą, nei tikroji tuometinė jo rinkos vertė, ir tokiu būdu negaunant realiai galimų gauti pajamų iš parduoto turto tuo metu ir taip finansiškai nuostolingoje įmonėje. Įmonės vadovas elgėsi neūkiškai ir nerūpestingai, tuo pažeisdamas CK 2.87 str. numatytą lojalumo pareigą, pareigą išimtinai veikti įmonės naudai ir jos interesais. Dėl akcininko A. K. aplaidaus ir nerūpestingo elgesio, kuris pasireiškė įmonės vadovo kontrolės stoka, įmonės tikslams prieštaraujančių veiksmų ir sandorių nenuginčijimu, įmonės finansinė padėtis tik dar labiau pablogėjo, įmonė neteko ženklios vertės turto už nepagrįstai mažą kainą, nepajėgė atsiskaityti su kreditoriais ir buvo iškelta bankroto byla.

165. Teismas netinkamai įvertino visumą bylos aplinkybių, kurios sudaro pagrindą, konstatuoti atsakovės D. R. nesąžiningumą, taip pat turto realizavimo procese dalyvavusių asmenų sąsajų. Atsakovė D. R. pažinojo atsakovus G. R. ir A. K., kadangi šie iš įmonės UAB „Feliksnavis“, kurioje dirbo direktoriaus pavaduotoja atsakovė, pirkdavo prekes, todėl teismas turėjo kritiškai vertinti aplinkybes, jog atsakovė apie parduodamą ginčo ekskavatorių sužinojo atsitiktinai iš skelbimo internete. Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-998-221/2013 patvirtintas kreditoriaus UAB „Feliksnavis“ kreditorinis reikalavimas 23041,79 Lt, todėl atsakovei buvo žinoma sunki ieškovės įmonės finansinė padėtis ir galimos bankroto bylos iškėlimo grėsmė. Neatmetama galimybė, jog prieš pat įmonės bankroto bylos iškėlimą, pardavus atsakovei D. R. ieškovės turtą už mažą kainą, tokiu būdu galėjo būti atsiskaityta su kreditoriumi UAB „Feliksnavis“.

17Atsakovė D. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 122-127) prašo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nėra ir niekada nebuvo UAB „AG Vimonta“ valdymo, peržiūros ar kito organo nare, todėl pareiga pagal CK 2.87 str. atlyginti žalą, padarytą galimai neteisėtais įmonės organų veiksmais, jai neatsiranda. Įsigydama turtą, atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Antstolio nustatyta turto kaina atitiko realią jo rinkos vertę, nes turtas buvo parduotas su esminiais trūkumais, dėl kurių jo nebuvo galima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Antstolio 2012 m. spalio 18 d. patvarkyme yra konstatuota, kad atsakovei parduotas turtas yra blogos techninės būklės. Blogą turto būklę patvirtina ir kiti bylos įrodymai - UAB „Hidraulinės sistemos‘ 2012 m. rugsėjo 10 d. pasiūlymas dėl remonto darbų, atsakovo G. R. ir trečiojo asmens V. R. paaiškinimai. Turtui esant techniškai netvarkingam, jo realizavimo priverstine tvarka kaina, pagrįstai buvo nustatyta, įvertinus kaštus, kuriuos ji turėjo patirti, siekdama atkurti galimybę turtą naudoti pagal tikslinę paskirtį. UAB „Hidrorema“ komercinis pasiūlymas turto remontui buvo parengtas neatlikus turto apžiūros ir neapima dalies defektų šalinimo kaštų, įtrauktų į UAB „Hidraulinės sistemos“ turto remonto darbų sąmatą. Atsakovę laikyti nesąžininga turto įgijėja nėra pagrindo dar ir todėl, kad antstoliui priverstinai realizuojant skolininko turtą specialia procesine turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui tvarka, šio turto kainos nustatymas nėra vien tik pirkėjo ir pardavėjo susitarimo reikalas. IĮ „A. P. firma“ išvada dėl turto vertės buvo parengta neatsižvelgus į vertinamo turto specifines savybes, turto techninę būklę bei darant išlygą, jog dėl turto vertės nustatymo nėra kilęs ginčas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, apelianto argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra nereikšmingi. Vien aplinkybė, kad atsakovė dirba UAB „Feliksnavis“, iš kurios apeliantas pirkdavo prekes, negali būti laikoma pakankamu pagrindu įrodyti atsakovės nesąžiningumui.

18Ieškovė BUAB „AG Vimonta“, atstovaujama advokato G. K., apeliaciniu skundu (4 t. b. l. 3-6) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 papildomą sprendimą ir atsakovės D. R. atstovės advokatės J. N. prašymą dėl papildomo sprendimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų, pažeidė kreditorių teises ir interesus, be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę vieniems iš kreditorių, t.y. atsakovams, tokiu būdu pažeisdamas ĮBĮ įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką. Teismas priteisė atsakovų naudai nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių pagrįstumo visiškai nepasisakė ir nemotyvavo jų atitikimo rekomendacijų nustatytiems dydžiams, todėl toks teismo sprendimas nėra laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimą dėl ginčo ekskavatoriaus vertės kėlė atsakovai ir atsakovo G. R. iniciatyva ir užsakymu buvo atliktas turto vertinimas, todėl išlaidos už turto vertinimą turėjo būti paskirstomos tarp atsakovų.

19Atsakovė D. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 20-24) prašo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo atmesti kai nepagrįstą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktus teisės normų išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš bankroto administravimui skirtų išlaidų, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės naudai iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą. Ieškovės išlaidos atsakovei D. R. dėl bylos nagrinėjimo metu jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė šias išlaidas patyrė, nes ieškovė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, nepagrįstai kreipėsi į teismą, atsakovei pareikšdamas reikalavimą dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais juridinio asmens organų veiksmais, atlyginimo, nors atsakovė nėra ir niekada nebuvo ieškovės valdymo, priežiūros ar kito organo nare. Bankrutuojančios bendrovės teisinėms paslaugoms apmokėti patirtos išlaidos yra priskiriamos bankroto administravimo išlaidoms ir atlyginamos ĮBĮ 36 str. 1 d. nustatyta tvarka. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu. Ieškovė dėl jo padavė apeliacinį skundą, tačiau skunde klausimas dėl netinkamo CPK 98 str. aiškinimo ir taikymo keliamas nebuvo. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Atsakovė D. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Transporto ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą ir prašo jį prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad naujas dokumentas tik papildo bylos medžiagą, o jame pateikiama informacija buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo remiantis kitais byloje esančiais įrodymais, šis dokumentas neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, jį priima (CPK 314 str.).

23Bylos medžiaga nustatyta, kad vykdydamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/00743, antstolis M. P. 2012 m. spalio 18 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkės UAB „AG Vinonta“ (ieškovės, apeliantės) turtą: vikšrinį ekskavatorių, Neuson 2503, g. m. 2006, spalva – raudona (toliau - turtas). Tos pačios dienos Patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. 0123/12/00743, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą UAB „Hidraulinės sistemos“ remonto darbų sąmatą, kurioje nustatytos remonto darbų apimtys ir kaina – 27 500 Lt, nustatė, kad areštuoto turto vertė 1 500,00 Lt. Šį turtą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2012 m. spalio 19 d. aktu pardavė D. R. už 1 500,00 Lt. Ieškovė, bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais pareikštu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų: G. R., kuris būdamas įmonės direktoriumi pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytą pareigą veikti ex officio įmonės naudai ir jos interesais, buvo nesąžiningas, veikė neprotingai ir neapdairiai, kai turtas buvo parduotas neprotingai žema kaina, A. K., kuris turėdamas 50 procentų įmonės akcijų privalėjo prižiūrėti vadovo G. R. veiklą ir ginčyti įmonei visiškai nenaudingo sandorio sudarymą, D. R., kuri nupirkusi turtą už nepateisinamai žemą kainą buvo nesąžininga, 73 920,00 Lt žalą (įmonės negautas pajamas, t. y. skirtumą tarp sandorio metu gautos sumos ir Lietuvoje esančios analogiškos transporto priemonės vidutinės rinkos kainos), 2 056,39 Lt metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė.

24Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko savo pareigas siekiant apginti viešąjį interesą, kad netinkamai įvertino visumą bylos aplinkybių ir įrodymų.

25Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M. D. ) v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui ir jos dalyviui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis).

26Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja. Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; ir kt.)

28Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti ir kiti byloje surinkti įrodymai nėra pakankami žalos faktui ar dydžiui nustatyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, visų jų nuosekliai nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jo teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, nes to reikalauja viešasis interesas, kadangi byla nagrinėjama pagal bankrutuojančios įmonė ieškinį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių tiesai nustatyti ir apginti įmonės ir jos kreditorių interesus, tuo pažeisdamas pareigą rinkti įrodymus siekiant apginti viešąjį interesą, nenurodant, kokių konkrečiai priemonių turėjo imtis teismas nagrinėjamu atveju, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

29Apeliantė, reikšdama reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad ginčo turtas buvo parduotas už nepateisinamai žemą kainą, žalos dydį inter alia grindė skirtumu tarp sandorio metu gautos sumos (1 500,00 Lt) ir tuo metu Lietuvoje esančios analogiškos transporto priemonės vidutinės rinkos kainos (75 420 Lt), remdamasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertimo šalių pateiktus įrodymus dėl turto kainos ir klaidingai nustatė, kad turto pardavimo kaina atitiko rinkos vertę. Atsakydama į šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką, internetiniuose tinklalapiuose pateikiami duomenys apie siūlomos prekės kainas negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais tuo laikotarpiu buvusias rinkos kainas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2013), o be to, reali turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-745/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2012). Atsakovo G. R. užsakymu UAB „STIVVF“ atliktame retrospektyviniame vertinime padaryta išvada, jog ekskavatoriaus NEUSON 2503 RD rinkos vertė 2012 m. spalio 19 dienai yra 30 000,00 Lt. „A. P. firma“ IĮ ieškovės bankroto administratoriaus UAB „Genora“ užsakymu atliktame mini ekskavatoriaus NEUSON 2503 RD retrospektyviniame vertinime šis turtas 2012 m. spalio 19 d. įvertintas be PVM 48 700,00 Lt, kai tiriamo savaeigio pramoninio vikšrinio mini ekskavatoriaus bendra techninė būklė priskiriama prie techniškai tvarkingo. Pirmuoju atveju vertinimas buvo atliktas 2013 m. liepos 5 d. apžiūrėjus ginčo objektą, antruoju atveju – neapžiūrėjus, nenustačius jo būklės. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju abi šalys laisvai disponuodamos joms priklausančiomis teisėmis nereiškė prašymo dėl turto vertė ekspertizės paskirimo, tačiau kiekviena atskirai (ieškovė, atsakovas G. R.) kreipėsi į turto vertintojus dėl turto retrospektyvinio vertinimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog „A. P. firma“ IĮ pateiktame vertinime teigiama, jog šio tipo ekskavatorių rinka Lietuvoje pasyvi, todėl nustatant rinkos vertę buvo tiriamos ne tik Lietuvos, bet ir artimiausios rinkos, ... o duomenis surinkti iš spaudoje ir interneto svetainėse skelbiamos informacijos apie parduodamas savaeiges pramonines mini mašinas ir rinkos kaina apskaičiuota pagal prašomą kainą. Apeliaciniame skunde išanalizavusi UAB „STIVVF“ atlikto vertinimo trūkumus, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė A. P. firmos atliktu ekskavatoriaus retrospektyviniu vertinimu, kuriuo nustatyta ekskavatoriaus rinkos vertė 2012 m. spalio 19 d. - 48700 Lt be PVM, kadangi vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, palyginus vertinimą turtą su analogišku arba panašiu turtu, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl vertinimo duomenų neatitikimo minėtai teismų praktikai ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abiejų vertinimo duomenys gali būti tik prielaida ginčo ekskavatoriaus vertinimo atveju. Priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Hidraulinės sistemos“ defektiniu aktu, kuriame po ekskavatoriaus atliktos apžiūros pateikiama remonto darbų sąmata, antstolio 2012 m. spalio 18 d. patvarkymu, kuriame apžiūrėjus turtą konstatuota, jog ekskavatorius blogos būklės (be vikšrų, neveikiantys kėlimo mechanizmai, hidraulika) byloje įrodyta, kad ekskavatorius buvo techniškai netvarkingas ar defektuotas, ir šių aplinkybių nepaneigia nei ieškovės buhalterinėje apskaitoje nurodyta šio turto likutinė vertė 2011 m. pabaigoje, nes buhalterinės apskaitos duomenys gali būti vertinami kaip formulinis pagal apskaitos standartus nustatytas teoretinis skaičiavimo būdas, skirtas tik buhalterinei apskaitai, ir gali neatitikti rinkos dėsniams, nei UAB „Hidrorema“ komercinis pasiūlymas turto remontui, kuris parengtas neapžiūrėjus turto ir neapima dalies turto defektų šalimo kaštų, įtrauktų į UAB „Hidraulinės sistemos“ turto remonto darbų sąmatą. Nors apeliantė teigia, kad antstolis nėra ekspertas, turintis reikiamų žinių specialios technikos vertei nustatyti, todėl antstolio nustatyta ieškovės priverstine tvarka realizuoto turto rinkos vertę negalima pripažinti nustatytą tinkamai, tačiau nagrinėjamu atveju nei antstolio 2012 m. spalio 18 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo, nei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2012 m. spalio 19 d. akto neskundė, antstolio veiksmų teisėtumas nėra nuginčytas, nors suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais (CPK 602 straipsnio 1 dalis), kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus, įrodžius bent vieną iš CPK 602 straipsnyje nustatytų turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu sąlygų, o pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, administratorius gali ginčyti nurodytus antstolio turto perdavimo akus ne tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, bet ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, Įmonių bankroto įstatymo bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Aldengas“ v. BUAB „DZO Capital“, UAB „Soloservis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-266/2014).

30Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė įrodymais nepagrindė žalos (nuostolių) fakto ir dydžio, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis), todėl kiti apeliacinio skundų argumentai dėl žalos atlyginimo teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.

31Nepagrįstu laikytinas apeliantės nesutikimas su papildomu sprendimu, kuriuo pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovams 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš BUAB „AG Vimonta“ bankroto administravimo lėšų. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės ieškinys atmetamas, teismo sprendimo pagrindu jai atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies, neatleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, bylinėjimosi išlaidas; šios išlaidos laikomos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje N. V. v. BAB „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio, teisėjų kolegija pasisako ir dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš BUAB „AG Vimonta“ atsakovei D. R. 2 344,38 Lt advokato pagalbai apmokėti, G. R. 600,00 Lt už turto vertinimą, valstybei 73,00 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Teisėjų kolegija, spręsdama ar D. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovės advokatė šios vardu surašė procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, 2 kitus įvairaus turinio prašymus; atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 7 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 4290,00 Lt; pirmosios instancijos teismo priteista šių išlaidų suma – 2344,38 Lt, neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, ir jų priteisimas užtikrina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimą civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovui G. R. priteista 600,00 Lt suma už atliktą turto retrospektyvinį įvertinimą yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (t. 1, b. l. 5-29, t. 2, b. l. 151-152, CPK 88 straipsnio 9 punktas). Įvertinus tai, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovei valstybei priteisė 73,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši sprendimo dalis naikintina (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 8 punktas).

32Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos atsakovei D. R., sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), -1 500 Lt (t. 4, b. l. 29-32), neviršijant Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, įvertinus tai, jog byla pagal ginčo esmę nėra sudėtinga, tokios išlaidos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš BUAB „AG Vimonta“, į. k. 134025342, valstybei priteista 73,00 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 2014 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“, į. k. 134025342, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Genora“ , D. R., a. k. ( - ) 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų, arba 434,43 euro) teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. R., D. R. ir... 5. Atsakovai G. R. ir A. K. prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovė neįrodė... 6. Atsakovė D. R. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad turtą įgijo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu tenkino... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovė BUAB „AG Vimonta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 12. 1. Teismas netinkamai atliko savo pareigas siekiant apginti viešąjį... 13. 2. Teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus dėl turto kainos... 14. 3. Teismas nepagrįstai nesirėmė A. P. firmos atliktu ekskavatoriaus... 15. 4. Teismo išvada, kad ginčo turto pardavimas nepažeidė ieškovės ir jos... 16. 5. Teismas netinkamai įvertino visumą bylos aplinkybių, kurios sudaro... 17. Atsakovė D. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 122-127) prašo... 18. Ieškovė BUAB „AG Vimonta“, atstovaujama advokato G. K., apeliaciniu... 19. Atsakovė D. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 20-24) prašo... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Atsakovė D. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Transporto... 23. Bylos medžiaga nustatyta, kad vykdydamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje... 24. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad pirmosios... 25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių... 26. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo,... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų... 28. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų... 29. Apeliantė, reikšdama reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad... 30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 31. Nepagrįstu laikytinas apeliantės nesutikimas su papildomu sprendimu, kuriuo... 32. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos atsakovei D. R., sutinkamai su... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti iš esmės... 35. Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“,...