Byla e2S-1148-432/2020
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Andrikus“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Essmedi“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Essmedi“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Andrikus“ ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo nuostolių atlyginimą- 35 442,75 Eur ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones– areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir/ar esančias pas skolininką arba pas trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma- 35 442,75 Eur. Taip pat taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones– įpareigoti atsakovą ne vėliau, kaip iki 2020-04-27 iš Šendženo oro uosto pristatyti į Lietuvą ieškovui likusią nepristatytą krovinio dalį pagal 2020-03-31 orlaivio užsakomųjų paslaugų sutartį Nr. AI310320-2, t. y. iš viso 115 vnt. ieškovo prekių dėžių, kurių bendras svoris 1 648,5 kg, tūris – 14 kub. m: RM34896 - S2a - CAE20030137 - 000-92004080 – 1 pc / 9,2 kg 43*42*47 /1 0.085cbm; RM35023 - S4 - CAE20040026 - 000-92004091 – 58 pcs / 572,4 kg 42*41*48/38 71*33*64/20 6.13cbm; RM35095 - S7 - CAE20040033 - 000-92004146 – 45 pcs / 1004,1 kg 72*44*53/45 7.56cbm; RM35213 - S9 - CAE20040027 - 000-92004102 – 11 pcs / 62,8 kg 34*25*25/11 0.234cbm; arba tinkamai bendradarbiauti su ieškovo nurodytais vežėjais ir kitais logistikos paslaugų teikėjais, gabenančiais nurodytą krovinį, įskaitant jų teikiamų sąskaitų už paslaugas apmokėjimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

53. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-28 nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 4. Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra tikėtinai pagrįstas, t. y. ieškovo pateikti įrodymai patvirtina ieškovui palankaus teismo sprendimo galimybę. Tačiau ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nepagrindė, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė ir gali nulemti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovo turtinę padėtį, jo teisių suvaržymus ar esminių turtinių prievolių kitiems kreditoriams buvimą. Nutartyje nurodyta, jog iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui teisme nebuvo ir nėra pareikšta turtinių reikalavimų. Iš tinklapyje www.rekvizitai.lt viešai skelbiamų duomenų matyti, kad per visą atsakovo veikos laikotarpį nėra užfiksuota atsakovo darbuotojų skaičiaus pokyčio ar skolų SODRAI. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo pelną ir kitų duomenų, apibūdinančių atsakovo turtinę būklę ir patvirtinančių prašomos priteisti sumos reikšmingumą atsakovui. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas laikė, jog atsakovo turtinė būklė leidžia jam vykdyti turtines prievoles kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, net esant sunkiai atsakovo turtinei būklei, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 5. Apskųstąją nutartį priėmęs teismas taip pat sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškovo reiškiamų ieškinio reikalavimų pobūdžio ir masto, todėl nesusijusios su ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ir nereiškia prevencinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teigė, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės- įpareigojimas atsakovui pristatyti ieškovo krovinį iš Šendženo oro uosto į Lietuvą iki 2020-04-27 suponuotų ieškinyje atsakovui nepareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo patenkinimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principui bei laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

76. Ieškovas UAB „Essmedi“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-04-28 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutarties dalį, kuria teismas atmetė prašymą areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir/ar esančias pas skolininką arba pas trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma- 35 442,75 Eur. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir/ar esančias pas skolininką arba pas trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma- 35 442,75 Eur. 7. Apeliantas nurodo, kad ieškinio 33 punkte buvo nurodyta, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto (ieškinio priedas Nr. 5), pagal viešai prieinamus duomenis atsakovo apyvarta yra labai maža, tarp 30-50 tūkst. Eur (ieškinio priedai Nr. 6, 11 ir 12). Taip pat buvo nurodyta, kad atsakovo įmonėje dirba tik du darbuotojai (ieškinio priedas Nr. 7), kuo remdamasis ieškovas priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovo turimą turtą, geriausiu atveju, sudaro balansinis kilnojamasis turtas (pvz., biuro įranga) ir tam tikras kiekis piniginių lėšų (sprendžiant pagal apyvartumo duomenis, gali būti apie 50 000 Eur). Ieškovas, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagrįsdamas faktą, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, pateikė teismui informaciją iš VĮ Registrų centro apie atsakovo nekilnojamojo turto nebuvimą, viešai prieinamą informaciją apie atsakovo apyvartą (www.rekvizitai.lt), taip pat pateikė teismui ir atsakovo 2018 m. balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitas. 8. Ieškovas laikosi pozicijos, kad prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą už pavėluotą krovinio dalies pristatymą, prašo taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad jų taikymas užtikrintų ieškovui palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą ir tokį sprendimą būtų galima įvykdyti, išvengiant naujų teisminių ginčų, be papildomų laiko ir piniginių lėšų sąnaudų. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir, atsižvelgiant į šalių pusiausvyros principą, neriboja atsakovo teisių labiau, nei tai būtina, todėl nutartis privalo būti panaikinta, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas. 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad ieškovas neįrodė nė vieno realaus pagrindo, kuris pagrįstų atsakovo nesąžiningumą ar galimą vengimą vykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas sieks paslėpti savo turtą ar kitokiu būdu išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo yra neproporcingas ir nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį. Paaiškino, jog vertinant aplinkybes objektyviai akivaizdaus nesąžiningumo nėra. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad iš planuoto 600 m3 krovinio buvo nepristatyta 14 m3, kas yra apie 2,3 proc. Taip pat nėra ginčo, kad skrydis įvyko, kad jis įvyko nustatytu laiku. Bet to, šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, kad orlaivis yra išnuomojamas vien tik ieškovui ir kitas krovinys lėktuve negali būti gabenamas. Atsižvelgęs į tai, teigia, kad ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas elgėsi ar elgsis nesąžiningai. 10. Atsakovas nurodo, kad savo veiklą pradėjo dar 2012 metais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, per visą savo veiklos laikotarpį, t. y. daugiau nei per 7-erius metus, atsakovas nebuvo ir nėra skolingas SODRAI, t. y. tinkamai vykdė ir vykdo mokestines prievoles. Atsakovas sąžiningai ir atsakingai vykdo savo veiklą. Be to, ieškovo ir atsakovo sudaryto sandorio bendra suma yra 484 000 Eur, o ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 35 442,75 Eur sumą, kas sudaro 7 proc. visos sandorio sumos. Taigi sandorio suma yra daugiau kaip 13 kartų didesnė už ieškovo reikalaujamą sumą. Ieškovas privalo civilinio proceso kodekse įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti savo nuostolių dydį. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų nors 1 EUR žalą, todėl ieškinys negali būti laikomas net preliminariai pagrįstu.

8IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

9Atskirasis skundas tenkintinas. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra teisėta. 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės. 15. Pareiškimas, vertinant prima facie, yra pagrįstas (ieškovas žalos dydį pagrindė Varšuvos konvencijos nuostatomis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistuoja. 16. CPK nėra įtvirtintas pavyzdinių kriterijų sąrašas, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas, tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė būklė, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik atsakovo turtinė būklė, jo turtinės būklės pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai). 17. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Minėtą privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą- teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, pareiškėjas motyvavo tuo, jog atsakovas nesąžiningai ir/ar aplaidžiai ieškovo individualiai užsakytą krovinio gabenimo skrydį panaudojo kito kliento prekėms gabenti, tokiais veiksmais ne tik pažeisdamas ieškovo teises į operatyvų viso, itin svarbaus, krovinio pristatymą, bet ir pasinaudodamas ieškovu dar gavo papildomo pelno iš kito kliento. Atsakovas tik imitavo bendradarbiavimą su ieškovu ir atsisakė prisiimti atsakomybę už krovinio vėlavimą (atsisakė pasirašyti patvirtinimą apie pavėluotos krovinio dalies pristatymą suderinta data ir prisiimti baudinę atsakomybę už kiekvieną pavėluotą dieną). Ieškovui nurodžius, kad ieškovas ketina savo pajėgomis vykdyti pavėluotos pristatyti krovinio dalies pristatymą, atsakovas apskritai atsisakė bendradarbiauti, į elektroninius laiškus neatsako ir ignoruoja ieškovą. Minėtas aplinkybes ieškovas nurodė tiek ieškinyje, tiek ir atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelaikė atsakovo nesąžiningumo įrodymais. Nesutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas net nurodo, kad šalių sudaryta sutartis nenumatė, kad orlaivis yra išnuomojamas vien tik ieškovui ir kitas krovinys lėktuve negali būti gabenamas. Atsižvelgiant į tai, tokia atsakovo pozicija leidžia prieiti prie išvados, jog atsakovas sąmoningai nevykdė dalies ieškovo užsakymo. Šalims sudarius orlaivio užsakomųjų paslaugų sutartį, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas ją įvykdys. Sąmoningai, tyčia neatgabenęs dalies ieškovo krovinio, atsakovas nepasiūlė racionalaus ir greito kilusios problemos išsprendimo būdo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas nelinkęs prisiimti atsakomybės už dalies sutarties neįvykdymą ir didina riziką, kad atsakovas vengs ir jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. 18. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškimą, nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovo turtinę būklę, jos teisių suvaržymus ar esminių turtinių prievolių kitiems kreditoriams buvimą. Nutartį priėmęs teismas nurodė, jog iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui teisme nebuvo ir nėra pareikšta turtinių reikalavimų. Iš tinklapyje www.rekvizitai.lt viešai skelbiamų duomenų matyti, kad per visą atsakovo veikos laikotarpį nėra užfiksuota atsakovo darbuotojų skaičiaus pokyčio ar skolų SODRAI. Ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo pelną ir kt. duomenų, apibūdinančių atsakovo turtinę būklę ir patvirtinančių prašomos priteisti sumos reikšmingumą atsakovui. Apeliantas nesutinka su procesinį sprendimą priėmusio teismo išvada ir teigia, kad atsakovo grynasis pelnas 2018 m. buvo penkiolika kartų mažesnis, negu ieškovo ieškinio reikalavimas. Nurodo, kad vertinant atsakovo veiklos tendencijas, akivaizdu, jog ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui yra didelis, atsakovo turtinė būklė leidžia spręsti, kad tokio dydžio reikalavimas yra reikšmingas atsakovui. Sutiktina su apeliantu, kadangi iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovo grynąjį pelną 2017 m. sudarė 1 028 Eur, o 2018 m- 2 333 Eur. Atitinkamai, pagal 2018 m. atsakovo balansą, atsakovas turėjo 12 507 Eur po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų bei 18 839 Eur per vienus metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų. Ieškinio suma viršija šių atsakovo įsipareigojimų sumą. Darytina išvada, kad minėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl skolininko finansinės būklės stabilumo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, galimus jo veiksmus ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-670-798/2017). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepgrįstą išvadą, kad skolininko finansinė būklė yra gera. Aplinkybė, jog atsakovas neturi nekilnojamo turto, o jo grynąjį pelną 2018 m. sudarė tik 2 333 Eur, leidžia manyti, jog atsakovas gali elgtis nesąžiningai bei vengti įvykdyti teismo sprendimą. 19. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių apelianto pareikštam prašymui išspręsti. Pažymėtina, kad prašymas atitinka bendruosius principus- yra aiškus dalykas ir pagrindas bei pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad grėsmė teismo įsakymo įvykdymui yra, kadangi atsakovo finansinė būklė, palyginus su ieškinio reikalavimo suma, nėra stabili. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apelianto atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių- turto arešto taikymo patenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.). 20. Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-28 nutarties dalies (dėl „prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių“ netaikymo) apeliantas neskundžia, todėl dėl ši pirmosios instancijos teismo 2020-04-28 nutarties dalis paliekama nepakeista.

10Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Nutarė

11Patenkinti apelianto UAB „Essmedi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Essmedi“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareikštą atsakovui UAB „Andrikus“.

12Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-28 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių- atsakovo turto arešto ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti ieškovo UAB „Essmedi“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių- atsakovo turto arešto.

13Areštuoti atsakovo UAB „Andrikus“, j. a. k. 302891246, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir/ar esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma 35 442,75 Eur (trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt du eurai 75 ct).

14Leisti atsakovui šia nutartimi pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.

15Pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti šia nutartimi areštuotą atsakovo UAB „Andrikus“, j. a. k. 302891246, turtą.

16Išaiškinti ieškovui, jog šią nutartį vykdyti jo pasirinktam antstoliui turi pateikti jis ar jo atstovas. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

17Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Essmedi“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareikštą atsakovui UAB „Andrikus“ dalį.

18Nutarties kopijas išsiųsti Turto areštų registrui, pareiškėjui ir atsakovui.

19Nutartis vykdoma skubiai.

20Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai